Vaistininko užrašai

Po neseniai praūžusio uragano (nežinau, kiek jis turėjo balų, gal 11 😀), kuris sukėlė nemažą sūkurį SAM, vyriausybėje, poliklinikose, vaistinėse ir žmonių gyvenimuose, kilo dar daugiau minčių ir klausimų. Mintis išsakyti aš galiu, bet va, į klausimus atsakymų vis tiek nebus. Nesvarbu.

Pirmiausiai, po visos Lietuvos pasisakymų televizijoje, spaudoje, internetinėje erdvėje, žmones reikėtų suskirstyti į kelias grupes:

• Kurie nieko nežino ir nežino, kad nežino – jie yra kvaili (venkite jų)
• Kurie nieko nežino, bet žino, kad nežino – jie yra nemokšos (pamokykite juos)
• Kurie žino, bet nežino, kad žino – jie yra apsnūdę (pažadinkite juos)
• Kurie žino ir žino, kad žino – jie yra išmintingi (sekite jais)

Nekalbėsiu dabar, kuriai grupei priklauso mūsų išrinktieji, nes tai nepakeis jų veiksmų. Pakalbėsiu apie dalykus, kurie mane stebina, glumina, juokina, piktina ir pan.

Na, kad ir tas visų žinomas citramonas. Vaistinėje turime lietuvišką Neocitramon, kurių yra dvi skirtingos pakuotės – 20 tab. ir 100 tab. Maža pakuotė – nereceptinė, didelė – receptinė. Padariau nuotraukas, tik receptinio vaisto negaliu rodyti (tikriausiai, kad neapsinuodytumėte😀), todėl jo prekinį pavadinimą turiu paslėpti. 10 tab. kainų skirtumas ~0,15€. Tai nėra labai didelė suma. Kartais pirkėjas pats prašo mažos dėžutės. Bet jeigu žmogus perka 50 tab., dažniausiai imu penkis lapukus iš didelės pakuotės, o ne dvi dėžutes po 20 tab. ir dar ištraukiu 10 tab. papildomai. Nes kitaip, jau ir kaina pakyla iki 0,75€, ir kartono padaugėja. Bet įdomumas slypi kitur: įstatymai man leidžia parduoti kad ir vieną lapuką iš mažos pakuotės, tačiau draudžia tą lapuką parduoti iš didesnės, receptinės pakuotės. Ir jeigu mane tikrintų slaptas pirkėjas, tai nežinau, kuo tai baigtųsi… Nors tabletės – identiškos ir nesiskiria nei dydžiu, nei spalva, nei skoniu – didelė pakuotė, pasirodo, yra pavojinga! Nors perki tik 10 tablečių. Baudos atveju, tikriausiai reikėtų bandyti pakovoti už teisybę – imti abiejų pakuočių tabletes ir užsakyti vaisto ekspertizę, po kurios būtų aišku, ar aš nusikaltau žmogiškumui, ar bandžiau pakenkti klientui ir pan. Gal tada ir gamintojas pradėtų kitaip ženklinti tas pakuotes, dėl kurių dabar vyksta toks chaosas. Ir joks ministras nesugebės priversti vartoti mažiau vaistų, nes klientas nusipirks tiek, kiek jam tuo metu reikės – jei ne vienoje, tai penkiose vaistinėse. Kas iš to išplaukia?

Pirmiausiai, verslas. O kas yra verslas? Tai menas ištraukti pinigus iš svetimų kišenių neprievartaujant.

Antra, logikos nebuvimas. Nuo kada vaisto pavojingumas nustatomas iš pakuotės dydžio, o ne iš veikliosios medžiagos?

Trečia, dviprasmiški valdžios sprendimai. Mes privalome pasiūlyti pigiausią kompensuojamą vaistą, deja, nesuteikiame galimybės įsigyti pigesnio nereceptinio vaisto. Nes valdžiai tai jau nesvarbu. Jai svarbi tik jos pačios kišenė. Kas išplaukia iš čia?

Pirmiausiai, ministerijos pasiūlymas eiti pas gydytojus ir išsirašinėti receptus vaistams. Tai kaip tada tas kitas tikslas: “Mažinti eiles pas gydytojus”? Eilės – milžiniškos, gydytojai – pavargę, pacientai – įsiutę, elektroninė sistema vos vos kvėpčioja, o apie vaistų pratęsimą telefonu iš viso kalbėti neverta. Taip ir įsivaizduoju save nuo ryto iki vakaro su priglaustu telefonu prie ausies besikalbantį su gydytoju, lyg vaistinėj per dieną vieną kitą klientą turėčiau. Mes pavalgyti ne visada suspėjame, o čia ir telefonu teks derinti, ir internetu (priklausomai nuo to, kas tuo metu bus labiau prieinamas).

Bet yra kita išeitis. Gal, mielieji, susikurkite bendrą grupę facebook’e, pavyzdžiui, grupinis.vaistai.lt. Pagal eilę ar užimtumą vienas iš grupės registruojatės pas gydytoją ir išsirašote receptų visiems gyvenimo atvejams ir ne vienam mėnesiui į priekį. O tada dalinatės po 10 ar 20 tab. ir taip neapkraunate gydytojų pečių (vietoj dešimt pacientų bus tik vienas 😀)

Ilgai galvojau, kas labiausiai suinteresuotas šiame chaose. Vaistinėms tai nenaudinga – netekome nemažai pajamų. Gamintojai, kurie suinteresuoti išstumti į priekį savo nereceptinius vaistus (pvz., ibuprofeną kitais pavadinimais) irgi ne ką laimi, nes turi masę kitų receptinių vaistų, kurie buvo ne ką mažiau perkami (skrandžio ir dvylikapirštės žarnos ligoms gydyti ar kitiems negalavimams) be recepto. Gydytojai, kurie netenka dalies pacientų? Manau, kad jiems užtenka esamų, nes eilės ir taip nemažos. Valdžia, kuri šią kadenciją nieko doro nedaro kaip tik įvedinėja naujus draudimus ir gąsdina baudomis? Draudimai žmones tik piktina ir griauna jų pasitikėjimą. O viešais pasisakymais apie vaistines, kokia ten buvo betvarkė iki šio sprendimo, menkina mus kaip specialistus, kurie eilę metų besimokydami, pasirodo, nieko neišmano ir nesugeba nuspręsti, kam, kiek ir kokį vaistą reikia pasiūlyti. Nes šiandien mes esame tik maži niekšeliai ir nusikaltėliai, kurie nesilaiko LR įstatymų 😀 Bet kaip būtų smagu, jei įstatymų laikytųsi ir tie, kurie juos kuria…

Tikėkimės, ilgai netruks, kol yla išlįs iš maišo ir mes visi sužinosime tą tikrąjį naudos gavėją, nes viršūnėlėse niekas neatsiranda iš niekur ir viskas vyksta dėl kažko.

Seniau buvo kartuvės, o dabar – žiniasklaida. Todėl ramiai gyvenkime ir laukime tęsinio 😀