Laisvalaikiui 
0Akys
Žmogus – įdomi būtybė, susidedanti iš įvairių dalių, kurios anksčiau ar vėliau suserga, sudyla arba šiaip, ima ir sustreikuoja. Todėl nusprendžiau užrašyti keletą linksmų istorijų, kurios, kaip žinia, patirtos vaistinėje. Šiandien apie labai svarbią detalę – akis.
– Man reikia apsauginio kremo nuo saulės. Akims. Skaičiau, kad ir akys gali nudegti saulėje.
– O ten, kartais, nebuvo parašyta, kad akis nuo saulės apsaugo ne kremas, bet akiniai?
– Eik tu, daltonike, sako man žmona. Tau jokie vaistai nepadės. Tai kas čia per liga? Ir ar nėra jokių vaistų?,- skundžiasi klientas.
– Vaistų nėra ir ši liga neišgydoma. Bet kad ramiau būtų gyventi, sutikite su visomis spalvomis ir atspalviais, apie kuriuos kalba žmona 😉
Vyras skundžiasi ant akies išaugusiu miežiu, kuris gana dažnai kartojasi. O už jo stovintis kitas vyriškis moko: “Nemyšk ant tako ir miežiai neaugs!”
– Kontaktų turite?
– Kokių? Kur jungsitės? Ar vaistinės kontaktų jums reikia?
– Kokios dar vaistinės? Prie ko čia vaistinė? Man akims. Lęšių. KONTAKTINIŲ!
– Šėtonas mano žmonai apakino akis. Gal turite kokių stebuklingų lašų?
– Lašų akims.
– Kokių pageidaujate? Pavargusioms, išsausėjusioms, paraudusioms…
– Pala, pala, gana čia vardinti. Man reikia tokių, kad matyčiau kiaurai sieną.
– Štai, receptas, man reikia tepalo akims.
– Prašau, 6,10 EUR.
– Oho, kaip pas jus brangu! Už kampo vaistinėje 20 centų pigiau.
– Tai gal ten ir eikite?
– Ne, aš noriu čia. Bet kad būtų už tą pačią kainą. Aš ten neturiu nuolaidų kortelės…
Na, ir pabaigai. Į vaistinę įžengia vyriškis. Inteligentiškas ir nekeliantis jokio įtarimo ar blogų minčių. Paprašo akims lašų, paima, pavarto, atsuka kamštelį, įsilašina ir… palikęs buteliuką, ramiai išeina iš vaistinės.
TŠTKD 💩