Naršote "Nuomonės apie vaistus, papildus"
Kov 28, 2019 - Nuomonės apie vaistus, papildus    0

A, B, C, D, E ir kiti

Vitaminai

Daugelis vis dar mėgsta pirki papildų komplektus, kuriuose yra visa puokštė įvairių žmogui naudingų arba visiškai nereikalingų medžiagų. Kai tenka gerti tik vieną tabletę ar kapsulę, viskas yra paprasčiau. Tie, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nemėgsta tokių papildų, o renkasi atskirus vitaminus, turėtų žinoti keletą svarbių momentų.

Gyvybė ir azotas

Tai – lotyniškų žodžių derinys vita – gyvybė ir amine -azotas, kuris įeina į šias medžiagas. Vėliau buvo nustatyta, kad azotas įeina ne į visų vitaminų sudėtį, tačiau žodis vitaminai jau tapo plačiai vartojamu.

Vitaminus galima suskirstyti į dvi grupes: vandenyje tirpius vitaminus (C ir B kompleksas) ir riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E, K). Tuo tarpu, kai riebaluose tirpūs vitaminai kaupiasi kūno audiniuose, vandenyje tirpūs vitaminai, išskyrus B12, žymesniais kiekiais nesikaupia. 

Riebaluose tirpius vitaminus organizmas gali išsaugoti apie keturis mėnesius, juos perdozavus galima pasiekti toksinę koncentraciją.

Paslėptas vitaminų stygius

Esant slaptam vitaminų stygiui, ima reikštis dirglumas, apetito stoka, nuovargis. Trumpalaikis ir vidutinės trukmės slaptas stygius sutrikdo bendrą savijautą. Ilgalaikis vitaminų trūkumas skatina lėtinių ligų vystymąsi.

Beta – karotinas

Beta – karotinas yra A (retinolio) pirmtakas, randamas augaliniame maiste. Jis priklauso karotinoidais vadinamų junginių šeimai ir suteikia citrusiniams ir geltoniems vaisiams bei daržovėms jiems būdingą spalvą. Jis taip pat randamas tamsiai žaliose lapuotose daržovėse. Beta – karotinas kartais vadinamas A provitaminu, kadangi žmogaus kūne jis paverčiamas į retinolį.

Dažnam rūpi atsakymas į klausimą: ar vitaminai tukina? Ne. Jie neturi kalorijų. Tačiau vitaminų priedai gali turėti keletą kalorijų savo cukriniam dangale. Paprastai šis kiekis yra nežymus.

B kompleksas

Į komplekso sudėtį įeina B1, B2, B6, B12 ir niacinas, pantoteninė rūgštis, folinė rūgštis ir biotinas. Tai yra vandenyje tirpių vitaminų grupė, kurią pastoviai reikia atstatyti dėl jų trumpo buvimo organizme. Nors visi jie priklauso vienai grupei, kiekvienas vitaminas atlieka unikalią, tik jam būdingą funkciją.

Tai, ką mokslininkai manė esant vienu vitaminu B (B surastas ir pavadintas po A), vėliau paaiškėjo, kad tai yra kompleksas vandenyje tirpių vitaminų. Skirtingos dalys imtos žymėti skaičiais ir taip atsirado vitaminai B1, B2 ir kiti.

Vandenyje tirpūs vitaminai absorbuojami ir pasyviai, ir aktyviai, nekaupiami organizme, pakliūna tiesiai į kraujotaką. Jie žymiai greičiau suyra.

Skaityti toliau »
Sau 24, 2019 - Nuomonės apie vaistus, papildus    2

Saulės vitaminas D

Pastaruoju metu padaugėjo besidominčių vitamino D preparatais. Kada, kam ir kiek reikia šio vitamino, pabandysiu glaustai parašyti savo šiandieniniame straipsnyje.

Vitaminas D yra hormonas, kurį iš cholesterolio pasigamina pats žmogaus organizmas. Šio vitamino gamyba efektyviausia būnant saulės atokaitoje. Saulėtose pasaulio vietose gyvenantys žmonės retai susiduria su vitamino D trūkumu. Deja, to negalima pasakyti apie Lietuvos gyventojus. Saulė Lietuvoje skleidžia D vitaminą gaminančius spindulius tik nepilną pusę metų.

Vitamino D formos

Yra 2 pagrindinės vitamino D formos: D3 arba cholekalciferolis – gaunamas iš gyvulinės kilmės produktų (riebios žuvies, kiaušinių trynių) ir D2 arba ergokalciferolis – gaunamas iš kai kurių grybų. Vitaminas D3 yra laikomas efektyvesniu ir geriau įsisavinamu.

Daugiausiai vitamino D žmogaus organizme yra saugoma riebaluose ir raumeniniame audinyje, mažesni šio vitamino kiekiai yra kepenyse. Vitamino D atsargos gali būti panaudotos žiemos metu.

Vitamino D svarba

  1. Vitaminas D svarbus normaliai kalcio ir fosforo absorbcijai ir (arba) įsisavinimui
  2. Vitaminas D padeda palaikyti normalią kalcio koncentraciją kraujyje
  3. Vitaminas D svarbus normaliai kaulų būklei palaikyti
  4. Vitaminas D svarbus normaliai raumenų funkcijai palaikyti
  5. Vitaminas D svarbus normaliai dantų būklei palaikyti
  6. Vitaminas D svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai
  7. Vitaminas D atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese

Rekomenduojama, kad veidas, delnai ir didžioji dalis rankų ir kojų per dieną tiesioginėje saulės šviesoje būtų 5 -20 min.

Svarbu žinoti, kad kalcio preparatai yra mažai efektyvūs, jeigu organizme yra vitamino D trūkumas.

Vitamino D trūkumo priežastys

Vitamino D trūkumas dažnai pasireiškia nutukusiems asmenims dėl padidėjusio riebaluose tirpaus vitamino kaupimosi riebaliniame audinyje bei retesnio buvimo tiesioginėje saulės šviesoje. Sumažėjusiai vitamino D sintezei odoje turi įtakos kremų nuo saulės naudojimas (tačiau jis – būtinas), tamsesnė odos spalva, vyresnis amžius, sezoniškumas, įgimtos ir įgytos ligos.

Vitamino D kiekis kraujyje svyruoja priklausomai nuo metų laiko – vasarą ir ankstyvą rudenį jo kiekis būna didesnis, o žiemą ir pavasarį sumažėja.

Vitamino D trūkumo pasekmės

Šio vitamino trūkumas sietinas su osteoporoze, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžio, periodonto bei autoimuniniais susirgimais. Išsamus, daugiau kaip 30 000 žmonių medicininis stebėjimas parodė labai stiprų ryšį tarp D vitamino trūkumo ir depresijos.

Trūkstant šio vitamino, sutrinka kaulų mineralizacija, kaulų struktūra tampa minkštesnė, jie deformuojasi. 

Deja, ne visada galime pajusti, kada pradeda stigti vitaminų. Vitaminų stygius vystosi lėtai ir progresuojančiai, ankstyvose stadijose gali nebūti akivaizdžių simptomų. Mokslininkai šį periodą vadina ikiklinikiniu arba ribiniu stygiumi. Jį gali lydėti blogas apetitas, nuovargis, bloga dėmesio koncentracija, dirglumas, mieguistumas ar nemiga.

Skaityti toliau »
Gru 13, 2018 - Nuomonės apie vaistus, papildus    3

Magnio jėga

Magnio šaltiniai

Magnio preparatai yra vieni iš populiariausių prekių vaistinėje. Nepameluosiu, nebuvo dienos, kad neparduočiau šio mineralo derinio. Vieni pirkėjai, atėję į vaistinę, jau žino, ko nori, kiti gi, laukia profesionalaus patarimo. Šio preparato asortimentas yra labai platus, todėl nenuostabu, kad dažnas pirkėjas sutrinka. Taip pat sutrinka ir vaistininkas, sukdamas galvą, kokį preparatą pasiūlyti jums šiandieną 🙂 Kaip žinia, pasiūlymą gali įtakoti daug veiksnių: kaina, gamintojas, akcija, reitingas, galiojimo terminas ir t.t. Todėl šį kartą pasistengsiu sudėlioti svarbiausias detales, kad jūsų pasirinkimas būtų aiškesnis ir kuo mažiau priklausytų nuo mūsų (vaistinės darbuotojų) 😀

Pirmiausia, noriu pabrėžti, kad nebūtina naudoti magnio preparatus, kad atstatyti magnio pusiausvyrą. Užtenka daugiau ir dažniau pavartoti magnio turinčius natūralius produktus. Šiuos produktus paminėsiu straipsnio pabaigoje.

Į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį renkantis vienus ar kitus magnio preparatus?

Gaminant magnio preparatus naudojamos skirtingos magnio druskos – magnio oksidas, gliukonatas, chloridas, laktato dihidratas, sulfatas, aspartatas, citratas, orotatas. Geriausiai žmogaus organizmas pasisavina organines magnio druskas. Magnio  preparato efektyvumas labai priklauso nuo magnio druskos tirpumo, bioprieinamumo, preparato farmakokinetinių savybių. Gerai pasisavinama magnio druska lemia ir didesnę magnio koncentraciją kraujyje.

Viename klinikiniame tyrime buvo palygintas  magnio oksido ir magnio citrato biologinis prieinamumas. Kitame – tarpusavyje lygintos skirtingos magnio oksido, magnio chlorido, magnio laktato ir magnio aspartato savybės. Nustatyta, kad organinės magnio druskos yra tirpesnės, todėl magnio citratas yra geriau pasisavinamas nei magnio oksidas. Tyrimai parodė, kad magnio su šlapimu buvo daugiau pašalinama vartojant  magnio laktato, aspartato ir chlorido druskų.

Geriausiai organizmas pasisavina organinės kilmės magnį, t.y., magnio laktatą, citratą, orotatą. Labai svarbu, kad preparatas pasiektų rezorbcijos taikinį – plonąjį žarnyną. Biocheminiu požiūriu optimaliausiai pasisavinamas magnio laktatas, kiek prasčiau – magnio chlorido , citrato, fumarato, aspartato druskos.

Pigesnės formos, tokios kaip magnio oksidas ar chloridas yra blogiau įsisavinamos ir greičiau pašalinamos iš mūsų organizmo.

Tai ką gi pagaliau rinktis? Pakomentuosiu keletą vaistų (ne papildų).

Magnio orotatas (pvz. Magnerot)

Orotatai pasisavinami organizme daug didesniais kiekiais ir lengviau nei oksidai. Be to, orotatai yra daug stabilesni nei kitų rūgščių druskos, o dėl didelio lipofiliškumo jie lengvai skverbiasi per ląstelių membraną.

Šį vaistą reikia vartoti mažiausiai 6 savaites.

Skaityti toliau »
Kov 29, 2018 - Nuomonės apie vaistus, papildus    6

Akis turime tik dvi

akių problemos

Akys apkrauna smegenis labiau nei bet kurios kitos kūno dalys. O jeigu tos akys dar ir nelabai sveikos…

Per mano darbo dieną vaistinėje apsilanko ne vienas, ir ne du klientai, kuriems reikia pagalbos akims. Akių lašų pasirinkimas yra labai platus ir su kiekviena diena tik dar labiau didėja. Todėl jaučiu pareigą savo puslapio skaitytojams šiek tiek palengvinti pasirinkimo naštą 😀

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis nereceptinius preparatus akims?

Pirmiausiai, ligos simptomai. Aš visada pasisakau už tai, kad ligą diagnozuoti turi gydytojas. Tačiau žinant šiuolaikinės medicinos problemas ir trūkumus, ne visada sekančią dieną pateksi pas specialistą (nebent akiduobėj matytųsi skylė 😕), todėl, kartais galime pagelbėti ir mes.

Pradėkime nuo to, kuo dažniausiai skundžiasi mūsų klientai.

Akių ašarojimas ir sausų akių sindromas. Paradoksas, tačiau viena iš labiausiai paplitusių priežasčių, dėl kurių ašaroja akys, yra sausų akių sindromas. Jei ašarose nėra tinkamo kiekio riebalų, kurie sudrėkina akis, akyse toliau gaminsis perteklinės ašaros.


Pradėkime nuo SAUSŲ AKIŲ SINDROMO. Jis pasireiškia tuomet, kai ašarų liaukos nepagamina reikiamo kiekio ašarų arba ašaros išgaruoja per greitai.

Priežastys: buvimas lauke, vėjyje ir saulėje, ilgas žiūrėjimas į kompiuterio ekraną ar didelis nuovargis, cigarečių dūmai, kontaktiniai lęšiai, senėjimas (nuo 50-ties metų), menopauzė, oro kondicionieriai, ventiliatoriai, sausas vėjuotas klimatas, dažnas keliavimas lėktuvu, tam tikri vaistai (antihistamininiai, antidepresantai, kontraceptikai).

Simptomai: deginimo pojūtis, niežulys akyse, akių skausmas, akių nuovargis, išsausėjusios akys, akių paraudimas, fotofobija (jautrumas šviesai), sunkumo pojūtis akių vokuose. Sausų akių sindromą gali nustatyti oftalmologas, atlikęs specialų patikrinimą.

Gydymas: vaistai, akiniai nuo saulės, kurie apsaugos ne tik nuo saulės, bet ir vėjo.


AKIŲ AŠAROJIMAS. Jeigu ašarose nėra reikiamo kiekio vandens, druskos ar riebalų, akys gali išsausėti. Tuomet atsiranda akių sudirginimas, kuris sukelia per didelį ašarų gaminimąsi, o jos pašalinamos per ašarų kanalus. Kadangi akys negauna tinkamo kiekio drėgmės, ašarų liaukos toliau gamina per didelį kiekį ašarų ir taip viskas “sukasi ratu”.

Priežastys: užsikimšę ašarų kanalai, dulkės, vėjas, saulė, smogas, alergijos, šienligė, infekcija ar akies trauma, peršalimai, sinusitai, akių nuovargis, ryški šviesa.

Simptomai: ašarojimas.

Gydymas: vaistai, poilsis akims (nežiūrėti TV, nedirbti su kompiuteriu, neskaityti knygų). Jei užsikimšę ašarų latakai ar kt. rimtesnės problemos, būtina specialisto konsultacija.

Skaityti toliau »

Beveik viskas apie gerąsias bakterijas

Probiotikai

Pirmiausiai, noriu pareikšti, kad mano nuomonė dėl gerųjų bakterijų nepasikeitė ir aš po šiai dienai manau, kad papildomai gerti jų nereikia. Nežinau, kaip galvosiu po metų ar dešimties, tačiau šiandien yra taip 😀

Bet ne visi taip galvoja. Todėl mano pareiga šiek tiek padėti tiems, kurie, vis dėlto, nusprendė kitaip. Vaistinėse yra nenormaliai didelis pasirinkimas ir, tiesą sakant, net ir aš kartais pasimetu toje bakterijų jūroje. Pabandžiau pasitobulinti šioje srityje savarankiškai (nes tobulumui ribų nėra) ir perteikti jums savo žinias.

Reikėtų pradėti nuo pačio pavadinimo.

Probiotikai – tai “gerosios” bakterijos. Svarbiausi atstovai – bifidobekterijos ir laktobacilos, tačiau probiotikams taip pat priskiriami ir kai kurie Enterococcus, Streptococcus, Esherichia ir Saccharomyces grupių mikroorganizmai.

Yra dar tokie prebiotikai, kurie gaunami valgant daug maistinių skaidulų turintį maistą. Prebiotikuose gyvų mikroorganizmų nėra, tačiau jie naudojami pagerinti sąlygas virškinamajame trakte jau gyvenančioms “gerosioms” bakterijoms, padeda sukurti natūralią mikrofloros terpę.

Prebiotikų šaltinis – kiaulpienių lapai, neprinokę bananai, česnakai, šparagai, svogūnai, cikorijų šaknys.

Probiotikų šaltinis – rauginti pieno produktai (kefyras, jogurtas), varškė, rauginti kopūstai, rauginti agurkai, sūris, juodasis šokoladas, žalieji žirneliai.

Didžiausia dabartinių probiotikų problema, kad juose esančios bakterijos – lacto arba bifido – veikia tik tol, kol natūraliai keliauja žarnynu ir pasišalina. Jos žarnyne, paprastai, neprigyja. Šiuolaikinius probiotikų preparatus sudaro vos keletas bakterijų, tuo tarpu žarnyne gyvena bent kelios tarpusavyje susijusios bakterijų grupės. Sunku tikėtis, kad viena ar dvi bakterijos turės didelės įtakos milžiniškai žarnyno mikrofloros bendrijai, todėl dabar kuriami probiotikai, turintys kuo daugiau skirtingų bakterijų rūšių (net 10 ar 12).

Akivaizdžių įrodymų, kad probiotikai šiandien galėtų veikti kaip vaistas, yra tik keletas.

Viena probiotikų rūšis gali apsaugoti nuo opinio kolito paūmėjimo. Dar vienas bakterijų derinys gali apsaugoti po operacijos, sergant Krono liga.
Skaityti toliau »

Puslapiai:12345»