

…Rugsėjis

Prisimink mokyklą Ir tą juodą suolą Karalienę “dvoikę” Generolą “kuolą”.
Prisiminiau kažkada išmoktą ketureilį, kuris atitiko tą laikotarpį, kuomet lankiau mokyklą. Taip, taip, turėjau savo pažymių knygelėje įvairių skaičių – pradedant nuliu, baigiant – penketu 🙂 Tada buvo penkiabalė pažymių sistema ir mūsų žinių vertinimas paprastai turėjo tilpti į keturis skaičius – 2, 3, 4, 5. Tačiau ypatingais atvejais galima buvo gauti ir žemesnį įvertinimą. Pavyzdžiui, kai mane pakvietė atsakinėti rusų klb. mokytoja ir aš nesugebėjau išlementi nei žodžio (šiaip, šio dalyko mano pažymiai buvo gana aukšti – 4-5, bet tada kažkas, matyt, užplaukė), ji ramiai tarė: “Kadangi visą laiką pratylėjai, rašau tau 0”. Ir tikrai parašė! Turiu išsaugotą daiktinį įrodymą – pažymių knygelę 📒 Joje taip pat yra įsitaisęs ir kuolas, t.y. vienetas. Už nepasiruošimą biologijos pamokai. Kai mokytoja pakvietė atsakinėti, nieko nepapasakojau 🤭, todėl gavau dvejetą. Kitai pamokai specialiai nesiruošiau, nes pagalvojau, kad antrą kartą iš eilės tikrai nekvies atsakinėti. Ir ką sau manote? Pakvietė. Kadangi vėl nieko doro nepasakiau, parašė vienetą 😢 Bet toks vertinimas, kaip jau rašiau, būdavo skiriamas ypatingai retomis progomis. Kita vertus, nors buvo penkiabalė sistema, keista, bet vienetai buvo beveik nerašomi, o nuliai – tuo labiau. Smagu prisiminti senus nerūpestingus laikus atėjus rugsėjo pirmajai 💐
Tiems, kas turi darželinukų
Vaikų čiauškėjimas – tai daugiau negu žodžiai; tai ne muzikos garsai, bet vis dėlto tai – giesmė; tai ne skiemenys, bet vis dėlto sudaro kalbą.
– Kodėl tu neateini, kai aš tave šaukiu? Aš tave šaukiau keletą kartų! – sako mama.
– Kai tu pašaukei mane ketvirtą kartą, aš išgirdau tik pirmą kartą 🤭
Visos puikiosios žmogaus savybės – kilnumas, padorumas, gerumas, darbštumas – formuojasi pirmiausia vaikystėje, šeimoje ir yra tėvų auklėjamųjų veiksmų rezultatas.
Milda atsisėdo prie pianino nešvariomis rankomis. Mamai pradėjus ją barti, ji tarė:
– Nesirūpink, nieko neatsitiks. Aš skambinsiu tik juodais klavišais 🎹
Vaikai išauga mus nepalyginamai greičiau, nei mes išaugame juos 🤓
Tiems, kas turi 6 -12 metų amžiaus mokyklinukų
Jie labai nori adaptuotis tame pasaulyje, kuris yra už jų šeimų ribų. Jie nori mėgdžioti tokio paties amžiaus ir lyties vaikus.
Jie nori tapti kuo mažiau priklausomi nuo savo tėvų.
Jie išeikvoja daug energijos įvairiems įgūdžiams įgyti, pažinti viskam, kas yra aplink juos, tyrinėti prieš juos atsiveriančiam nuostabiam pasauliui 🔍
Kitų žmonių reiškiama pagarba sužadina giliai slypinčius geriausius pradus, tas vidines jėgas, kurios padeda ne tik sąžiningai atlikti kartais nelengvas pareigas, bet ir įveikti dideles kliūtis, trukdančias siekti tauraus tikslo, išlikti žmogumi pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis. Ten, kur vyrauja tarpusavio pagarba, lengviausiai pasisavinamos teigiamos vertybės, kurios perduodamos kitiems. Tuomet geriausiai išgirstama, suprantama. Tačiau nepagarba gimdo nepagarbą…
Skaityti toliau »“Labiausiai jaučiuosi nelaimingas tada, kai su manimi visiškai nesiskaito mano tėveliai. Vos tik pradedu sakyti savo nuomonę, kuri nesutampa su jų, tuoj mama ir tėtis lyg susitarę mane nutraukia, sakydami, kad aš dar per mažas, kad man pienas nuo lūpų nenudžiūvęs 🍼, kad aš valgau jų duoną ir tik tada galėsiu turėti savo nuomonę, kai pats užsidirbsiu… Nutariau daugiau niekada tėvams nesakyti, ką jaučiu ir ką galvoju.”