Vaistininko užrašai

Nesvarbu, kurią organizmo vietą žmogui beskaudėtų, skausmas yra labai jau nemalonus pojūtis. Iš vaikystės išplaukė atsiminimas, kai būnant mokykloje, staiga, iš niekur atsirado ausies diegimas. Kaip žinia, tuo laikotarpiu vaistinių lentynos nelūžo nuo vaistų atsargų, tuo labiau – vaistų įvairovės, ir šiandien tai prisimenant, atrodo laukė ne pats geriausias scenarijus. Tačiau, o stebukle, patekau pas puikią gydytoją, kuri išrašė receptą gaminamiems vaistams ir nusiuntė mus su mama į vaistinę. Kažkodėl labai gerai pamenu ant recepto didelėmis raidėmis užrašytą žodį (skaityti jau mokėjau) – Cito, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, kai jau studijavau ir mokiausi receptų rašymo ypatumų, reiškė greitai, skubiai. Taigi, laukimas vaistinėje neprailgo, nes vaistai buvo pagaminti labai operatyviai. Gal jau tada giliai pasąmonėje nugulė svajonė kažkada pasirinkti vaistininko profesiją 🤔

Tai koks gi tas ausies skausmas ir kodėl jis atsiranda 🧐

Ausies skausmas

Vienos veido, iš dalies galvos, pusės organus jutiminėm skaidulom aprūpina tos pusės trišakis nervas. Vadinasi, jei organe yra dirginimo židinys (uždegimas ar kita liga), iš jo nervo skaidulomis skausmo impulsas plinta ir į sveikus organus. Kartais nemalonus pojūtis pasireiškia tik juose, klaidinantis ir ligonį, ir gydytoją. Skausmas – tai signalas, kad kažkas yra negerai ir reikia ieškoti pagalbos.

Ausį gali skaudėti dėl ausies ir kitų organų, esančių greta ausies, ligų. Gretimų ausiai organų ligos – tai dantų ligos (pulpitai, dantų šaknų pūliniai), žandikaulio uždegimas, veido flegmona, sinusitas, angina, faringitas.

Ausų ligos

Žmogus, kaip koks triausis – turi išorinę, vidurinę ir vidinę ausis👂🏻👂🏽👂🏾Ir visos jos turi specifinių ligų.

Išorinei ausiai būdinga išorinės klausomosios landos furunkulas, difuzinis uždegimas, ausies kaušelio kremzlės uždegimas, būgnelio uždegimas.

Išorinės klausomosios landos furunkulas – tai landos odoje esančių plaukų maišelių ar sieros liaukų uždegimas, kurį sukelia infekcija. Ją išprovokuoja dažnas ausų krapštymas, kurio metu mikrobai įtrinami į plauko maišelį. Taip pat, sergant ūminiu pūlingu viduriniu otitu ar lėtinio otito paūmėjimu, pūliai gali patekti į plauko maišelį. Jaučiamas pulsuojantis skausmas, kuris stiprėja kramtant, valgant, spaudant ausies kaušelį, patinsta viena landos sienelė, taip pat patinsta ir parausta ausies kaušelis. Klausa susilpnėja retai – tik kai landa siaura, o joje yra sieros. Furunkului pratrūkus, pasirodo tiršti, geltoni pūliai, skausmas sumažėja.

Dažnai pasitaikanti periferinės nervų sistemos liga. Sergant ja yra pažeidžiamos nugaros smegenų šaknelės, tik ne visos vienu metu. Todėl gali būti kaklo, krūtinės, juosmens, kryžmens srities radikulopatijos. Dažniausiai sergama juosmens-kryžmens radikulopatija, rečiau – kaklo, dar rečiau – krūtinės bei poliradikulopatija.

Priežastys

Viena iš dažniau pasitaikančių – stuburo slankstelių bei tarpslankstelinių diskų besiformuojantys struktūriniai pakitimai. Šiems pakitimams atsirasti reikšmės turi hormonų, medžiagų apykaitos sutrikimai. Taip pat labai svarbūs įvairūs egzogeniniai faktoriai – infekcinės ligos, stuburo traumos, fizinis krūvis. Įtakos turi ir įgimtas raiščių silpnumas, diskų formavimosi defektai, senatviniai pakitimai, kurie atsiranda užakus smulkioms kraujagyslėms. Veikiant minėtiems faktoriams, pirmiausia yra pažeidžiamas minkštiminis branduolys. Vėliau degeneraciniai pakitimai plėtojasi tarpslanksteliniame tarpe esančio skaidulinio žiedo skaidulose. Neminėsiu visų toliau vykstančių procesų, tačiau jiems didėjant, susidaro išvarža. Jeigu išvarža traumuoja nugaros smegenų šaknelę, žmogus suserga radikulopatija. Labai dažnai ši išvarža atsiranda dėl priverstinės kūno padėties, kai žmogui tenka dirbti keliant sunkius daiktus – staiga pajuntamas stiprus skausmas juosmens – kryžmens srityje, o kartais stuburas net trakšteli 😮 Tačiau liga gali prasidėti ir ne ūmiai, skausmai atsiranda iš lėto ir pamažu stiprėja.

Nugaros smegenų šaknelę gali traumuoti ne tik disko išvarža, bet ir kaulinės išaugos, sustorėję stuburo raiščiai bei sąaugos. Šaknelę gali traumuoti išsiplėtusios kraujagyslės, sutrikęs veninio kraujo, limfos nutekėjimas, veninė stazė, patinimas.

Minėti pakitimai dažniausiai formuojasi apatiniuose juosmens srities tarpslanksteliniuose diskuose, dėl to žmonės dažniau ir serga juosmens – kryžmens radikulopatija.

Nugaros apatinės dalies skausmų problema žmonijai žinoma nuo neatmenamų laikų. Nepaisant visų taikomų šiuolaikinių medicininės priežiūros priemonių tiek diagnostikos, tiek gydymo srityje, nugaros skausmų problema vargina žmones iki šiol.

Fizikos dėsniai

Kai žmogus ramiai stovi ir stuburo fiziologinė būklė esti normali, apatinius juosmens srities diskus spaudžia pusės kūno masės jėga. Pavyzdžiui, jeigu žmogus sveria 60 kg, tai apatinius juosmens tarpslankstelinius diskus spaus 30 kg, jeigu sveria 80 kg, tuomet – 40 kg jėga. Be to, spaudimas priklauso nuo kūno padėties. Labiausiai apatiniai juosmens tarpslanksteliniai diskai spaudžiami sėdint, mažiau stovint, dar mažiau – gulint ant šono, ir mažiausiai – gulint ant nugaros. Stovint spaudimas į apatinius juosmens diskus padidėja ištiesus rankas į priekį ir ypač jis būna didelis, kai nuo žemės keliamas sunkus daiktas pasilenkus ar sėdint. Diskai mažiau spaudžiami, kai keliant sunkų daiktą, aktyviai dalyvauja ir gerai susitraukia nugaros raumenys.

Svarbu žinoti

Nugaros smegenų šakneles gali pažeisti ir sukelti į radikulopatijas panašius simptomus nugaros smegenų dangų ligos, navikai, stuburo tuberkuliozė. Todėl atsiradus skausmams, reikia kreiptis į specialistus, kad būtų nustatyta ligos priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.

Dažnai ligoniai mano, kad radikulopatija susirgo peršalę, pavyzdžiui, gulėdami ant drėgnos žemės, sėdėdami ant šalto akmens ar ilgai maudydamiesi šaltame vandenyje. Tačiau peršalimas – tai netiesioginė ligos priežastis. Jo įtakoje tik sumažėja organizmo atsparumas ligoms, dėl to peršalus dažnai ir susergama. Įgimti stuburo sklaidos trūkumai irgi neturi tiesioginės įtakos radikulopatijai susiformuoti, o tik gali sudaryti palankesnes sąlygas ligai.

Trumpam palikime politinius ir suinteresuotų asmenų sprendimus, vaistų politiką, farmakotechnikų likimą bei vaistininkų darbo ir apmokėjimo sąlygas ir sužinokime daugiau apie šių dienų aktualijas (žinoma, tik po COVID-19 😷), t.y. peršalimų etapą, kurio vienas simptomų – kosulys.

Apie peršalimo ligas stengiuosi parašyti bent kartą metuose. Žinau, kad daugeliui skaitytojų tai nėra aktualu, tačiau be profesionalų yra ir kita grupelė, kurie užduoda klausimus įvairiomis temomis ir tikisi greitų atsakymų 😉

Geriau už bet kokį gydymą yra peršalimo ligų profilaktika 😊, bet jei per vėlai sugalvojome elgtis supratingai (ir atsakingai), belieka įsiklausyti į gydytojų ir vaistininkų nurodymus.

Draugas ar priešas?

Žiūrint iš fiziologinės pusės – tai organizmo savigynos reakcija, apsauganti mūsų kvėpavimo takus nuo dulkių, suodžių ir net stambesnių dalelių, kurios netikėtai patenka į juos. Šiuo atžvilgiu, kosulys yra mūsų draugas, patikimas kvėpavimo takų sargas. Kas kita yra lėtinis, nuolat pasikartojantis kosulys, kuris dažniausiai būna vienas iš kvėpavimo ligų simptomų. Ir sausas, ir švilpiantis, visokių atspalvių ir intensyvumo, užeinąs priepuoliais ir nepraeinantis ištisomis paromis, prasidedąs iš ryto ir kartais nesiliaujantis visą naktį. Tuomet kyla rimtas klausimas – slopinti kosulį ar ne?

Pats paprasčiausias apibrėžimas, trumpai nusakantis ligą būtų toks: tai priepuolinis pasikartojantis galvos skausmas, neretai lydimas pykinimo ar vėmimo. Sergu hemikranija, galėtų ištarti visažinis nuolatinės migrenos turėtojas, o pašalietis net nesuprastų, kokią retą, mandru pavadinimu ligą mini pašnekovas 🤔 

Kadangi galvos skausmai dažnai būna tik vienoje galvos pusėje, o žodžiai hemi ir kranium reiškia “pusė” ir “kaukolė”, dėl to ši liga ir turi tokį ausiai neįprastą užvadinimą. Beje, jei į vaistinę užsuktų pilietis ir netikėtai paprašytų ko nors nuo hemikranijos, kas žino, ko jam būtų prisiūlyta 😮

Jeigu taip galima išsireikšti, tai migrena – sena liga. Ja žmonės serga nuo senų laikų, o apie ją dar prieš mūsų erą rašė senovės gydytojai. Vyrai galėtų pasidžiaugti, kad šia liga moterys serga 3-5 kartus dažniau.

Priežastys

Migrenos susiformavimui didelės reikšmės turi paveldėjimas. Tačiau ji gali atsirasti ir be įgimto polinkio. Tikslios ligos atsiradimo priežastys, visgi, nėra žinomos. Spėjama, kad migrenos priežastimi gali būti trišakis nervas, siunčiantis ir priimantis galvos bei veido skausmo signalus, ir smegenyse esanti cheminė medžiaga –  serotoninas. Prasidėjus migrenai, serotonino kiekis sumažėja, o tai paskatina trišakį nervą išskirti cheminių medžiagų, kurios keldamos skausmą, išplečia kraujagysles. Kiti ligos tyrinėtojai teigia, kad migrena serga žmonės, kuriems būna padidėjęs vegetacinių branduolių, esančių galvos smegenų pogumburio srityje, jautrumas. Esant įvairiems išoriniams faktoriams (triukšmas, ryški šviesa, tvankus oras ir kt.), minėtų branduolių funkcija  padidėja, pasigamina daugiau hormonų, kurie skatina antinksčius daugiau išskirti adrenalino, noradrenalino ir kitų medžiagų. Padidintas jų kiekis veikia kraujagysles ir sukelia jų spazmą bei galvos skausmų priepuolį, kuris yra svarbiausias ligos simptomas. Galvos skausmų atsiradimą daugelis ligonių sieja su susijaudinimu, pervargimu, nemiga, oro pasikeitimais, alkoholio vartojimu, užterštu oru, infekcinėmis ligomis ir kt. Kartais juos sukelia specifinis kvapas ar maistas.

Kadangi paskutiniu metu daugiau rašiau apie darbą ir nuotaikas vaistinėse, šį kartą pakeisiu kryptį ir parašysiu apie gana dažnai pasitaikančias alergijas, kurios, kaip žinia, užvaldo vis daugiau žmonių. Nesvarbu, ar tai būtų alerginė sloga, ar alergija maistui, ar alergija vaistams, ar alerginis kontaktinis dermatitas, ar atopinis dermatitas, ar anafilaksija – visos alergijų rūšys gyvenimą daro sudėtingesniu.

Alergija vaistams

Alerginės reakcijos vaistams pasitaiko ne taip ir dažnai. Šios reakcijos yra susijusios su organizmo imuninės sistemos atsaku. Nėra lengva atskirti tikrąją alergiją vaistams nuo kitų vaistų nepageidaujamų reakcijų. Vaistai gali sukelti pačias įvairiausias alergines reakcijas. Dažniausiai pasitaiko odos bėrimų, nors gali pasireikšti ir sunkios reakcijos – seruminė liga ar anafilaksinis šokas. Reikia nepamiršti, kad bet kuris vaistas yra potencialus alergenas. Norint nustatyti alergiją vaistams, atliekami odos alerginiai mėginiai. Jeigu yra būtinas gydymas vaistu, kuris anksčiau sukėlė alerginę reakciją, jis gali būti paskirtas tik prižiūrint gydytojui alergologui. Vaistą reikia pradėti vartoti nuo labai mažų dozių. Norint išvengti alergijos vaistams, labai svarbu nevartoti vaistų be reikalo. O jeigu vartojamas vaistas sukėlė alergiją, reikėtų nutraukti jo vartojimą ir kreiptis į gydytoją.

Alergija maistui

Nemažai vaikų atopinio dermatito atvejų yra susiję su maisto alergija. Dažniausi gyvulinės kilmės maisto alergenai yra karvės pienas, vištų kiaušiniai, žuvis, vėžiagyviai, kiauliena, vištiena. Augaliniai alergenai  – javai (kviečiai, miežiai, ryžiai, avižos ir kt.), ankštiniai (sojos, žemės riešutai, pupos), daržovės (salierai, morkos, pomidorai, bulvės), vaisiai (persikai, kiviai), riešutai. Žemės riešutai dažnai sukelia pačią sunkiausią alerginę reakciją – anafilaksiją.

Maisto alergenai gali būti paslėpti. Riešutų galime nepamatyti konditerijos gaminiuose, kiaušinių – bandelėse, makaronuose, prieskonių  – įvairiame maiste.

Maisto alergija gali pasireikšti įvairiais alerginių reakcijų simptomais: dilgėline, atopiniu dermatitu, sloga, astma, vėmimu, viduriavimu ir kt. Pasitaiko, kad suvalgius maisto, per keletą minučių atsiranda burnos, lūpų niežulys, paburksta burnos gleivinė, liežuvis. Įvairūs dažai, konservantai ir kiti maisto priedai gali išprovokuoti dilgėlinę, atopinio dermatito paūmėjimą, galvos skausmus, net migreną.

Kas tai per liga ir kaip su ja kovoti? Liga, kaip, beje, ir visos kitos, nėra labai jau “patogi”. Hemorojus – tai mazginis tiesiosios žarnos venų išsiplėtimas, susidarantis dėl ilgo ir dažno vidurių užkietėjimo bei kitų priežasčių. Esant kietiems viduriams, dažniau išsiplečia ir kojų venos. Hemorojus yra dažniausiai pasitaikanti tiesiosios žarnos liga. Svarbiausias požymis – kraujavimas iš tiesiosios žarnos. Kraujavimas būdingas ir tiesiosios žarnos įtrūkimui, polipui bei vėžiui. Hemorojaus priedangoje gali prasidėti pavojingos ligos. Jeigu tuštinantis pasirodo kraujo, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Priežastys

Šia liga dažniausiai serga žmonės, kurių sėdimas darbas ir kurie nuolat persivalgo. Hemorojus dažnai pasitaiko nėštumo laikotarpiu dėl pilvo kraujagyslių spaudimo. 

Jeigu jus dažnai kankina vidurių užkietėjimas, tuomet padidėja grėsmė, kad gali atsirasti hemorojus. Jį iššaukia ir nuolatinis bandymas tuštintis, kai to nenorite. Pastebėta, jog daugiau nei 50% vyresnių nei 50 metų žmonių turi vieno ar kito laipsnio hemorojų.

Simptomai

Vienas pirmųjų hemorojaus simptomų – kraujo pasirodymas tuštinimosi proceso pabaigoje. Iš pradžių pastebimi vos keli lašai šviežio kraujo ant tualetinio popieriaus.

Šiai ligai taip pat būdinga išangės niežėjimas ar diskomforto pojūtis, išangės srities patinimas, hemorojinių mazgų iškritimas.

Hemorojiniai mazgai būna vidiniai ir išoriniai. Dažniausiai padidėja ir vieni, ir kiti. Iš pradžių mazgai atsiranda išeinamosios angos kanalo viduje, tačiau vėliau jie gali iškristi į išorę.

Laipsniai

Skiriami keturi hemorojaus laipsniai:

1. Mazgai šiek tiek padidėję
2. Mazgai tuštinantis iškrenta, bet savaime sugrįžta į normalią padėtį
3. Mazgai tuštinantis iškrenta ir juos sugrąžinti galima tik rankų pagalba
4. Hemorojaus mazgai iškritę ir jų sugrąžinti atgal neįmanoma

Hemorojinių mazgų pašalinimo operacija arba hemoroidektomija atliekama, kai konservatyvus gydymas yra neefektyvus. Hemorojaus gydymas turi būti atliekamas su profesionalų pagalba.

– Jūsų kosulys šlapias ar sausas? 

– Kosulys tai sausas, bet kelnės šlapios 😕

Atėjus žiemos periodui neišvengiamai artėja ir peršalimo ligos. Ne visiems lemta jas pasičiupti, tačiau šiek tiek pažinti iš arčiau – verta kiekvienam besirūpinančiam savo sveikata.

Dažniausiai pasitaikanti – viršutinių kvėpavimo takų infekcija (VKTI), kuri vargina tiek vaikus, tiek ir suaugusiuosius. Viršutiniai kvėpavimo takai – tai nosies ertmė, ryklė, gerklos. Kuomet šiose mūsų organizmo dalyse įsiveisia virusai ar bakterijos, pradedame negaluoti 😕 

Ligos ir jų sukėlėjai

Vieniems pasireiškia rinitas (sloga), kitiems – sinusitas, faringitas, tonzilitas ar laringitas. Dažniausi sukėlėjai yra rinovirusai, kurie sukelia daugiau nei 50% visų VKTI. Maži vaikai serga ~ 6-8 kartus per metus, suaugusieji – 2 kartus. Jeigu ligos eiga būna be komplikacijų, pasveikstama per 7-11 dienų. Per pirmas tris dienas liga pasiekia piką, kurio metu bėga nosis, skauda gerklę ir šiaip, negaluojama. Vėliau, sveikimo periodu, šie simptomai išnyksta, tačiau dažnais atvejais  vargina išlikęs kosulys.

Pasikartojančios bei stiprios bakterinės infekcijos išplinta ir gali iššaukti kitas chroniškas kvėpavimo takų ligas kaip alerginį rinitą, astmą, cistinę fibrozę.

Rinitas + sinusitas =

Rinitas įprastai susijęs su nosies gleivinės uždegimu. Sinusitas – simptominis prienosinių ančių uždegimas. Kai nosies gleivinės uždegimas susijungia su prienosinių ančių uždegimu, išsivysto rinosinusitas. Jis gali vystytis ūmiai. Tuomet paburksta sinusų gleivinė, nosis būna stipriai užgulusi, skauda galvą, pakyla temperatūra, gali pablogėti klausa, skaudėti ausį.

Ūmus virusinis rinosinusitas gali trukti 7-10 dienų. Ūmus bakterinis rinosinusitas – 4-12 savaičių. Lėtinis rinosinusitas – apie 12 savaičių.

Ūminį rinosinusitą reikia pradėti gydyti simptomiškai. Skausmui malšinti rekomenduojama analgetikai, taip pat įvairūs plovimai hipertoniniais fiziologiniais tirpalais. Populiarieji lašiukai ar purškiami vaistai, kurie palengvina kvėpavimą, vartotini ne ilgiau kaip 3 paras. Antihistamininiai vaistai dažniausiai skiriami alergiškiems pacientams.

Ir tik esant bakterinei infekcijai yra skiriami antibiotikai.