Naršote "Pažinkime ligą"
Rgs 24, 2020 - Pažinkime ligą    0

Migrena

migrena

Pats paprasčiausias apibrėžimas, trumpai nusakantis ligą būtų toks: tai priepuolinis pasikartojantis galvos skausmas, neretai lydimas pykinimo ar vėmimo. Sergu hemikranija, galėtų ištarti visažinis nuolatinės migrenos turėtojas, o pašalietis net nesuprastų, kokią retą, mandru pavadinimu ligą mini pašnekovas 🤔 

Kadangi galvos skausmai dažnai būna tik vienoje galvos pusėje, o žodžiai hemi ir kranium reiškia “pusė” ir “kaukolė”, dėl to ši liga ir turi tokį ausiai neįprastą užvadinimą. Beje, jei į vaistinę užsuktų pilietis ir netikėtai paprašytų ko nors nuo hemikranijos, kas žino, ko jam būtų prisiūlyta 😮

Jeigu taip galima išsireikšti, tai migrena – sena liga. Ja žmonės serga nuo senų laikų, o apie ją dar prieš mūsų erą rašė senovės gydytojai. Vyrai galėtų pasidžiaugti, kad šia liga moterys serga 3-5 kartus dažniau.

Priežastys

Migrenos susiformavimui didelės reikšmės turi paveldėjimas. Tačiau ji gali atsirasti ir be įgimto polinkio. Tikslios ligos atsiradimo priežastys, visgi, nėra žinomos. Spėjama, kad migrenos priežastimi gali būti trišakis nervas, siunčiantis ir priimantis galvos bei veido skausmo signalus, ir smegenyse esanti cheminė medžiaga –  serotoninas. Prasidėjus migrenai, serotonino kiekis sumažėja, o tai paskatina trišakį nervą išskirti cheminių medžiagų, kurios keldamos skausmą, išplečia kraujagysles. Kiti ligos tyrinėtojai teigia, kad migrena serga žmonės, kuriems būna padidėjęs vegetacinių branduolių, esančių galvos smegenų pogumburio srityje, jautrumas. Esant įvairiems išoriniams faktoriams (triukšmas, ryški šviesa, tvankus oras ir kt.), minėtų branduolių funkcija  padidėja, pasigamina daugiau hormonų, kurie skatina antinksčius daugiau išskirti adrenalino, noradrenalino ir kitų medžiagų. Padidintas jų kiekis veikia kraujagysles ir sukelia jų spazmą bei galvos skausmų priepuolį, kuris yra svarbiausias ligos simptomas. Galvos skausmų atsiradimą daugelis ligonių sieja su susijaudinimu, pervargimu, nemiga, oro pasikeitimais, alkoholio vartojimu, užterštu oru, infekcinėmis ligomis ir kt. Kartais juos sukelia specifinis kvapas ar maistas.

Skaityti toliau »
Rgp 13, 2020 - Pažinkime ligą    0

Alergijos

Žmogus su alergija

Kadangi paskutiniu metu daugiau rašiau apie darbą ir nuotaikas vaistinėse, šį kartą pakeisiu kryptį ir parašysiu apie gana dažnai pasitaikančias alergijas, kurios, kaip žinia, užvaldo vis daugiau žmonių. Nesvarbu, ar tai būtų alerginė sloga, ar alergija maistui, ar alergija vaistams, ar alerginis kontaktinis dermatitas, ar atopinis dermatitas, ar anafilaksija – visos alergijų rūšys gyvenimą daro sudėtingesniu.

Alergija vaistams

Alerginės reakcijos vaistams pasitaiko ne taip ir dažnai. Šios reakcijos yra susijusios su organizmo imuninės sistemos atsaku. Nėra lengva atskirti tikrąją alergiją vaistams nuo kitų vaistų nepageidaujamų reakcijų. Vaistai gali sukelti pačias įvairiausias alergines reakcijas. Dažniausiai pasitaiko odos bėrimų, nors gali pasireikšti ir sunkios reakcijos – seruminė liga ar anafilaksinis šokas. Reikia nepamiršti, kad bet kuris vaistas yra potencialus alergenas. Norint nustatyti alergiją vaistams, atliekami odos alerginiai mėginiai. Jeigu yra būtinas gydymas vaistu, kuris anksčiau sukėlė alerginę reakciją, jis gali būti paskirtas tik prižiūrint gydytojui alergologui. Vaistą reikia pradėti vartoti nuo labai mažų dozių. Norint išvengti alergijos vaistams, labai svarbu nevartoti vaistų be reikalo. O jeigu vartojamas vaistas sukėlė alergiją, reikėtų nutraukti jo vartojimą ir kreiptis į gydytoją.

Alergija maistui

Nemažai vaikų atopinio dermatito atvejų yra susiję su maisto alergija. Dažniausi gyvulinės kilmės maisto alergenai yra karvės pienas, vištų kiaušiniai, žuvis, vėžiagyviai, kiauliena, vištiena. Augaliniai alergenai  – javai (kviečiai, miežiai, ryžiai, avižos ir kt.), ankštiniai (sojos, žemės riešutai, pupos), daržovės (salierai, morkos, pomidorai, bulvės), vaisiai (persikai, kiviai), riešutai. Žemės riešutai dažnai sukelia pačią sunkiausią alerginę reakciją – anafilaksiją.

Maisto alergenai gali būti paslėpti. Riešutų galime nepamatyti konditerijos gaminiuose, kiaušinių – bandelėse, makaronuose, prieskonių  – įvairiame maiste.

Maisto alergija gali pasireikšti įvairiais alerginių reakcijų simptomais: dilgėline, atopiniu dermatitu, sloga, astma, vėmimu, viduriavimu ir kt. Pasitaiko, kad suvalgius maisto, per keletą minučių atsiranda burnos, lūpų niežulys, paburksta burnos gleivinė, liežuvis. Įvairūs dažai, konservantai ir kiti maisto priedai gali išprovokuoti dilgėlinę, atopinio dermatito paūmėjimą, galvos skausmus, net migreną.

Skaityti toliau »
Sau 16, 2020 - Pažinkime ligą    0

Hemorojus

Hemorojus

Kas tai per liga ir kaip su ja kovoti? Liga, kaip, beje, ir visos kitos, nėra labai jau “patogi”. Hemorojus – tai mazginis tiesiosios žarnos venų išsiplėtimas, susidarantis dėl ilgo ir dažno vidurių užkietėjimo bei kitų priežasčių. Esant kietiems viduriams, dažniau išsiplečia ir kojų venos. Hemorojus yra dažniausiai pasitaikanti tiesiosios žarnos liga. Svarbiausias požymis – kraujavimas iš tiesiosios žarnos. Kraujavimas būdingas ir tiesiosios žarnos įtrūkimui, polipui bei vėžiui. Hemorojaus priedangoje gali prasidėti pavojingos ligos. Jeigu tuštinantis pasirodo kraujo, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Priežastys

Šia liga dažniausiai serga žmonės, kurių sėdimas darbas ir kurie nuolat persivalgo. Hemorojus dažnai pasitaiko nėštumo laikotarpiu dėl pilvo kraujagyslių spaudimo. 

Jeigu jus dažnai kankina vidurių užkietėjimas, tuomet padidėja grėsmė, kad gali atsirasti hemorojus. Jį iššaukia ir nuolatinis bandymas tuštintis, kai to nenorite. Pastebėta, jog daugiau nei 50% vyresnių nei 50 metų žmonių turi vieno ar kito laipsnio hemorojų.

Simptomai

Vienas pirmųjų hemorojaus simptomų – kraujo pasirodymas tuštinimosi proceso pabaigoje. Iš pradžių pastebimi vos keli lašai šviežio kraujo ant tualetinio popieriaus.

Šiai ligai taip pat būdinga išangės niežėjimas ar diskomforto pojūtis, išangės srities patinimas, hemorojinių mazgų iškritimas.

Hemorojiniai mazgai būna vidiniai ir išoriniai. Dažniausiai padidėja ir vieni, ir kiti. Iš pradžių mazgai atsiranda išeinamosios angos kanalo viduje, tačiau vėliau jie gali iškristi į išorę.

Laipsniai

Skiriami keturi hemorojaus laipsniai:

  1. Mazgai šiek tiek padidėję
  2. Mazgai tuštinantis iškrenta, bet savaime sugrįžta į normalią padėtį
  3. Mazgai tuštinantis iškrenta ir juos sugrąžinti galima tik rankų pagalba
  4. Hemorojaus mazgai iškritę ir jų sugrąžinti atgal neįmanoma

Hemorojinių mazgų pašalinimo operacija arba hemoroidektomija atliekama, kai konservatyvus gydymas yra neefektyvus. Hemorojaus gydymas turi būti atliekamas su profesionalų pagalba.

Skaityti toliau »
Gru 5, 2019 - Pažinkime ligą    0

Viršutinių kvėpavimo takų infekcija

sloga

– Jūsų kosulys šlapias ar sausas? 

Kosulys tai sausas, bet kelnės šlapios 😕

Atėjus žiemos periodui neišvengiamai artėja ir peršalimo ligos. Ne visiems lemta jas pasičiupti, tačiau šiek tiek pažinti iš arčiau – verta kiekvienam besirūpinančiam savo sveikata.

Dažniausiai pasitaikanti – viršutinių kvėpavimo takų infekcija (VKTI), kuri vargina tiek vaikus, tiek ir suaugusiuosius. Viršutiniai kvėpavimo takai – tai nosies ertmė, ryklė, gerklos. Kuomet šiose mūsų organizmo dalyse įsiveisia virusai ar bakterijos, pradedame negaluoti 😕 

Ligos ir jų sukėlėjai

Vieniems pasireiškia rinitas (sloga), kitiems – sinusitas, faringitas, tonzilitas ar laringitas. Dažniausi sukėlėjai yra rinovirusai, kurie sukelia daugiau nei 50% visų VKTI. Maži vaikai serga ~ 6-8 kartus per metus, suaugusieji – 2 kartus. Jeigu ligos eiga būna be komplikacijų, pasveikstama per 7-11 dienų. Per pirmas tris dienas liga pasiekia piką, kurio metu bėga nosis, skauda gerklę ir šiaip, negaluojama. Vėliau, sveikimo periodu, šie simptomai išnyksta, tačiau dažnais atvejais  vargina išlikęs kosulys.

Pasikartojančios bei stiprios bakterinės infekcijos išplinta ir gali iššaukti kitas chroniškas kvėpavimo takų ligas kaip alerginį rinitą, astmą, cistinę fibrozę.

Rinitas + sinusitas =

Rinitas įprastai susijęs su nosies gleivinės uždegimu. Sinusitas – simptominis prienosinių ančių uždegimas. Kai nosies gleivinės uždegimas susijungia su prienosinių ančių uždegimu, išsivysto rinosinusitas. Jis gali vystytis ūmiai. Tuomet paburksta sinusų gleivinė, nosis būna stipriai užgulusi, skauda galvą, pakyla temperatūra, gali pablogėti klausa, skaudėti ausį.

Ūmus virusinis rinosinusitas gali trukti 7-10 dienų. Ūmus bakterinis rinosinusitas – 4-12 savaičių. Lėtinis rinosinusitas – apie 12 savaičių.

Ūminį rinosinusitą reikia pradėti gydyti simptomiškai. Skausmui malšinti rekomenduojama analgetikai, taip pat įvairūs plovimai hipertoniniais fiziologiniais tirpalais. Populiarieji lašiukai ar purškiami vaistai, kurie palengvina kvėpavimą, vartotini ne ilgiau kaip 3 paras. Antihistamininiai vaistai dažniausiai skiriami alergiškiems pacientams.

Ir tik esant bakterinei infekcijai yra skiriami antibiotikai.

Skaityti toliau »
Spa 17, 2019 - Pažinkime ligą    0

Atminties klodai

atmintis

Atmintis yra ne tik svarbi intelekto prielaida, bet ir viena svarbiausių psichikos funkcijų. Be atminties nebūtų žmonijos, pažangos, nes tik praeitis gali padėti numatyti ateitį.

Daugelis žmonių drąsiai skundžiasi silpna atmintimi, bet proto trūkumu – niekas 😀

Kaip apibūdinti atmintį

Tai gebėjimas įsiminti, išlaikyti ir atsiminti informaciją. Atminčiai svarbi atranka: geriau įsimename ir išlaikome atmintyje tai, ką geriau suvokiame, kas labiau domina, ką laikome svarbiu ir atsimintinu dalyku. Geros atminties dėsnis – kartojimas, t.y. nuolat prisiminti tai, ko nenorime pamiršti. Blogai, jeigu greitai pamirštame mums reikalingus dalykus, bet kai ką būtina užmiršti 😉 Keičiantis informacijai, atmintis tarytum atjaunėja. Juk per dieną susikaupia daug varginančių minčių, net sielvarto. Naktį išsimiegame ir kitą dieną rūpesčiai tarsi išblėsta, nebeatrodo tokie svarbūs ir kankinantys. Jei atmintis nesugebėtų pamiršti smulkmenų, tiesiog negalėtume gyventi. O iš to, ką žmogus pamiršta, galima spręsti, kam jis yra abejingas.

Mechaninė ir loginė atmintis

Žmogus, turintis gerą mechaninę atmintį, įsimena ir atsimena informaciją mechaniškai, dažnai net be loginio ryšio, nepaisydamas jos prasmės. Taip įsimename telefono numerius, svetimos kalbos žodžius. Mechaninė atmintis būdinga vaikams, rečiau – suaugusiems. Loginė, arba prasminė atmintis yra pranašesnė už mechaninę, nes įsimename ir atsimename tai, kas esmingiausia, svarbiausia.

Trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis

Ilgiau prisimename tai, kas mums svarbu, reikalinga, būtina atsiminti. Senyvas žmogus pradeda pamiršti naujausius įvykius, išgyvenimus. Jis geriau prisimena, tai, kas buvo jaunystėje, ir visada tvirtina, kad praeitis buvusi geresnė, šviesesnė ir laimingesnė negu dabartis 😃

Atminties sutrikimai

Atmintis, kaip ir kiti psichiniai procesai, sutrinka susirgus psichikos liga, pasenus, kai pasireiškia galvos smegenų destrukciniai (irimo) procesai, ypač susirgus senatvine silpnaprotyste. Pasireiškusi sulaukusiems 70 metų, ji turi tendenciją progresuoti. Atmintis blogėja pagal tam tikrą schemą. Iš pradžių pamirštami dabarties įvykiai (kas įvyko, pavyzdžiui, šią vasarą, prieš savaitę ar net vakar). Ligonis neprisimena anūkų (kartais net vaikų) vardų, datų, nes tai yra susiję su mechanine atmintimi. Pastebėta, kad greičiau pamirštama tai, kas tiesiogiai neturi jokio ryšio su ligonio asmenybe. Dėl greitai progresuojančios atipinės silpnaprotystės, senyvas žmogus visiškai nieko nebeprisimena, net nebekalba. Sergančiajam galvos smegenų skleroze atmintis blogėja lėčiau, ligonis pastebi savo atminties trūkumą.

Skaityti toliau »
Rgs 19, 2019 - Pažinkime ligą    0

TBC arba džiova

Tuberkuliozė (moteris kosėja)

Tuberkuliozė (kitaip dar vadinama džiova) – tai lėtinė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus. Tinkamai negydant, gali išsivystyti aktyvi tuberkuliozės forma, kuria susirgus ir negydant, mirtingumas siekia apie 50%. Pagrindinis infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis atvira plaučių tuberkuliozės forma, ligos sukėlėjai plinta per orą – kalbant, kosint, dainuojant ar čiaudint.

Statistika

Manoma, kad tuberkuliozės mikrobakterijomis infekuota daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų, iš jų – 8-10 milijonų serga aktyvia tuberkulioze. Kasmet pasaulyje nuo šios ligos miršta apie 2-3 milijonus žmonių. Išsivysčiusiose šalyse tuberkulioze serga apie 5 asmenis iš 100 000 gyventojų. Lietuvoje sergamumas tuberkulioze pastaraisiais metais yra apie 55 atvejus iš 100 000 gyventojų, o atvirąja forma serga apie 35 iš 100 000 gyventojų. Manoma, kad ligonis, sergantis atvirąja tuberkulioze, per vienerius metus užkrečia 15-20 žmonių. 

Grėsmės

Tuberkuliozės bakterijos labai atsparios karščiui, šalčiui, etilo alkoholiui. Tačiau jos yra jautrios ultravioletiniams spinduliams ir chloro junginiams. Tiesioginėje saulės šviesoje jos žūsta per 1-1,5 val., kambaryje mikrobakterijos gali išlikti iki 1,5 mėn.

Žmogus dažniausiai pirmine tuberkulioze užsikrečia įkvėpdamas šių mikrobakterijų. Apie 50% ligonių, sergančių aktyvia tuberkulioze, bakterijas išskiria į aplinką. Pavojingiausi ligoniai – kuriems yra plaučių irimas ir sergantys kvėpavimo takų (bronchų ar gerklų) tuberkulioze.

Sergantis asmuo, kosėdamas į aplinką išskiria seilių lašelių, kuriuose gali būti tuberkuliozės mikrobakterijų. Stambiausi lašeliai per kelias sekundes nukrinta žemyn ir didesnės įtakos infekcijai plisti neturi. Vidutinio dydžio lašeliai įkvepiami į viršutinius kvėpavimo takus, iš kurių dauguma pašalinami nesukėlę ligos. Mažuose lašeliuose esančios bakterijos gali patekti į plaučius. Net viena bakterija gali sukelti infekciją. Jei yra glaudus sąlytis su sergančiuoju, rizika užsikrėsti yra 25-50%, o mažiems vaikams nuo sergančiųjų tėvų 45-60%. 

Apie 90% infekuotų asmenų niekada nesuserga aktyvia tuberkulioze. Tik maždaug 5% atvejų per 1-2 metus nuo užsikrėtimo pasireiškia aktyvi tuberkuliozė. Dar maždaug 5% suserga vėliau, kai susidaro nepalankios sąlygos (pvz., badavimas, pervargimas, neigiamos emocijos, lėtinės ligos). Tuberkuliozė gali pažeisti iki tol buvusius sveikus plaučius.

Kur keliauja bakterija?

Kai yra pirminė plaučių tuberkuliozė, įkvėptos tuberkuliozės mikrobakterijos dažniausiai patenka į viršutines plaučių dalis. Susidaro uždegiminis infiltratas. Dažniausiai jo centre įvyksta nekrozė. Uždegimas limfagyslėmis plinta į sritinius limfmazgius, kuriuose taip pat dažniausiai įvyksta nekrozė. Per kelias savaites maždaug 95% atvejų uždegimas nurimsta. Pažeistose plaučių dalyse ir limfmazgiuose uždegimas visiškai rezorbuojasi arba susidaro randelių ir sukalkėjimų.

Skaityti toliau »
Lie 25, 2019 - Pažinkime ligą    0

Venų ligos

Venų ligos

IŠSIPLĖTUSIOS KOJŲ VENOS

Paviršinis venų išsiplėtimas

Kitaip dar vadinamas varikoze. Tai – dažniausiai pasitaikanti kraujagyslių liga. Pabandysiu žmonių kalba paaiškinti, kas, kada ir kodėl vyksta mūsų organizme.

Žmogaus galūnės – rankos ir kojos – turi giliąsias ir paviršines venas, kuriomis kraujas teka širdies link. Kraujas iš galūnių išvaromas raumenims dirbant. Svarbiausias kojų veninio kraujo variklis yra blauzdos raumenys. Jiems susitraukiant, kraujas išstumiamas iš venų ir atgal nebegrįžta. Atbulinę kraujo tėkmę sustabdo venų vožtuvai, kurie sandariai užsidaro. Jei vožtuvai nesandarūs, kraujas, raumenims atsipalaidavus grįžta į galūnę, sudarydamas didelį spaudimą venose. Žmogui stovint, kojų veninis spaudimas, kai vožtuvai nesandarūs, gali pasiekti iki 100 mm Hg. Venos pradeda plėstis. Giliųjų kojos venų išsiplėtimas pasitaiko labai retai. Dažniausiai išsiplečia paviršinės poodžio venos. Nuo kraujo slėgio padidėjimo vožtuvo žiedas praranda tamprumą, vožtuvų lapeliai nutolsta vienas nuo kito ir praleidžia kraują atbuline kryptimi. Tada kraujospūdis venose didėja. Jos pradeda plėstis. Sienelės ir vožtuvai praranda elastingumą ir su amžiumi.

Ligos požymiai

Poodyje esančios kojų venos išsiplečia nevienodai. Vienose vietose atsiranda mazgai, kitose – venų kamienai tampa platesni nei 4 mm. Venos pasidaro vingiuotos. Normaliai poodžio venų  nematyti.

Venoms plečiantis gali skaudėti tose vietose, kur yra pagrindiniai poodžio venų kamienai – blauzdos ir šlaunies vidinėje pusėje. Tačiau dažniausiais žmogus nieko blogo nejaučia, kol venos smarkiai neišsiplečia. Tada kojos pradeda tinti, ypač antroje dienos pusėje. Atsiranda ir skausmų. Jie būna maudžiančio, gręžiančio ar veržiančio pobūdžio. Šie simptomai reiškia, kad atsirado lėtinis veninis nepakankamumas.

Toliau progresuojant ligai sutrinka kojos audinių mityba. Labiausiai nukenčia blauzdos oda ties vidine kulkšnies puse. Čia atsiranda ruda dėmė, oda ir poodis sukietėja. Menkiausia trauma gali paskatinti opos susidarymą tokioje sutrikusios kraujotakos srityje. Opa iš pradžių būna nedidelė. Ji – tai užgyja, tai vėl atsiranda. Tai rimta komplikacija.

Antra komplikacija – venų uždegimas.

Skaityti toliau »
Puslapiai:12345»