Vaistininko užrašai

Dažnai pasitaikanti periferinės nervų sistemos liga. Sergant ja yra pažeidžiamos nugaros smegenų šaknelės, tik ne visos vienu metu. Todėl gali būti kaklo, krūtinės, juosmens, kryžmens srities radikulopatijos. Dažniausiai sergama juosmens-kryžmens radikulopatija, rečiau – kaklo, dar rečiau – krūtinės bei poliradikulopatija.

Priežastys

Viena iš dažniau pasitaikančių – stuburo slankstelių bei tarpslankstelinių diskų besiformuojantys struktūriniai pakitimai. Šiems pakitimams atsirasti reikšmės turi hormonų, medžiagų apykaitos sutrikimai. Taip pat labai svarbūs įvairūs egzogeniniai faktoriai – infekcinės ligos, stuburo traumos, fizinis krūvis. Įtakos turi ir įgimtas raiščių silpnumas, diskų formavimosi defektai, senatviniai pakitimai, kurie atsiranda užakus smulkioms kraujagyslėms. Veikiant minėtiems faktoriams, pirmiausia yra pažeidžiamas minkštiminis branduolys. Vėliau degeneraciniai pakitimai plėtojasi tarpslanksteliniame tarpe esančio skaidulinio žiedo skaidulose. Neminėsiu visų toliau vykstančių procesų, tačiau jiems didėjant, susidaro išvarža. Jeigu išvarža traumuoja nugaros smegenų šaknelę, žmogus suserga radikulopatija. Labai dažnai ši išvarža atsiranda dėl priverstinės kūno padėties, kai žmogui tenka dirbti keliant sunkius daiktus – staiga pajuntamas stiprus skausmas juosmens – kryžmens srityje, o kartais stuburas net trakšteli 😮 Tačiau liga gali prasidėti ir ne ūmiai, skausmai atsiranda iš lėto ir pamažu stiprėja.

Nugaros smegenų šaknelę gali traumuoti ne tik disko išvarža, bet ir kaulinės išaugos, sustorėję stuburo raiščiai bei sąaugos. Šaknelę gali traumuoti išsiplėtusios kraujagyslės, sutrikęs veninio kraujo, limfos nutekėjimas, veninė stazė, patinimas.

Minėti pakitimai dažniausiai formuojasi apatiniuose juosmens srities tarpslanksteliniuose diskuose, dėl to žmonės dažniau ir serga juosmens – kryžmens radikulopatija.

Nugaros apatinės dalies skausmų problema žmonijai žinoma nuo neatmenamų laikų. Nepaisant visų taikomų šiuolaikinių medicininės priežiūros priemonių tiek diagnostikos, tiek gydymo srityje, nugaros skausmų problema vargina žmones iki šiol.

Fizikos dėsniai

Kai žmogus ramiai stovi ir stuburo fiziologinė būklė esti normali, apatinius juosmens srities diskus spaudžia pusės kūno masės jėga. Pavyzdžiui, jeigu žmogus sveria 60 kg, tai apatinius juosmens tarpslankstelinius diskus spaus 30 kg, jeigu sveria 80 kg, tuomet – 40 kg jėga. Be to, spaudimas priklauso nuo kūno padėties. Labiausiai apatiniai juosmens tarpslanksteliniai diskai spaudžiami sėdint, mažiau stovint, dar mažiau – gulint ant šono, ir mažiausiai – gulint ant nugaros. Stovint spaudimas į apatinius juosmens diskus padidėja ištiesus rankas į priekį ir ypač jis būna didelis, kai nuo žemės keliamas sunkus daiktas pasilenkus ar sėdint. Diskai mažiau spaudžiami, kai keliant sunkų daiktą, aktyviai dalyvauja ir gerai susitraukia nugaros raumenys.

Svarbu žinoti

Nugaros smegenų šakneles gali pažeisti ir sukelti į radikulopatijas panašius simptomus nugaros smegenų dangų ligos, navikai, stuburo tuberkuliozė. Todėl atsiradus skausmams, reikia kreiptis į specialistus, kad būtų nustatyta ligos priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas.

Dažnai ligoniai mano, kad radikulopatija susirgo peršalę, pavyzdžiui, gulėdami ant drėgnos žemės, sėdėdami ant šalto akmens ar ilgai maudydamiesi šaltame vandenyje. Tačiau peršalimas – tai netiesioginė ligos priežastis. Jo įtakoje tik sumažėja organizmo atsparumas ligoms, dėl to peršalus dažnai ir susergama. Įgimti stuburo sklaidos trūkumai irgi neturi tiesioginės įtakos radikulopatijai susiformuoti, o tik gali sudaryti palankesnes sąlygas ligai.

Simptomai

Būdingiausias simptomas – įvairaus pobūdžio (spaudžiantys, duriantys, gręžiantys, deginantys ir kt.) skausmai. Jie gali būti labai stiprūs, vidutiniai ir silpni. Pirmuoju atveju labai dideli skausmai būna nuolat, net ir ramybės būsenoje. Mažiausias judesys juos dar padidina. Ligonis dažniausiai guli priverstinėje padėtyje, dėl didelių skausmų negali miegoti. Antruoju atveju – taip pat jaučiamas skausmas ir ramybės būsenoje, bet jis jau nebūna toks didelis, todėl žmogus stengiasi (nors ir sunkiai) judėti. Vidutiniškai išreikštų skausmų atveju ramybės būklėje skausmų nebūna, jie atsiranda tik judant, sėdint, stovint, einant. Dėl to ligonis gali ramiai miegoti. Silpni skausmai būna maudžiančio pobūdžio ir atsiranda tik fizinio krūvio metu ar atliekant staigius judesius.

Skausmai lokalizuojasi juosmens srityje ir plinta į vieną ar abi kojas, dažniausiai pagal sėdimojo nervo eigą. Esant ūminiam ligos periodui, skauda nuolat ir skausmas periodiškai vis stiprėja. Ramybėje skausmai susilpnėja, o judant, kosint, čiaudint – vėl sustiprėja.

Dėl skausmų ligonis vaikšto tarsi saugodamas skaudamą koją. Sėdėdamas ant kėdės, jis remiasi sveikąja sėdynės puse, o stovėdamas ir gulėdamas – skaudamą koją laiko pusiau sulenktą per klubo ir kelio sąnarius. Stovint, dėl skausmų stuburas būna persilenkęs į vieną ar kitą pusę. Skausmo simptomams priklauso ir refleksinis ilgųjų nugaros raumenų įtempimas. Skaudamoje pusėje suglemba ir sunyksta sėdmenų raumenys. Taip pat suglemba ir sunyksta šlaunies bei blauzdos raumenys.

Tyrimas

Diagnozei nustatyti atliekamas klinikinis neurologinis ligonio ištyrimas, stuburo rentgenograma. Joje matyti destrukciniai pakitimai: tarpslankstelinio tarpo susiaurėjimas, slankstelių kraštų nelygumas, kaulinės išaugos, stuburo iškrypimas. Diagnozė patikslinama atlikus stuburo kompiuterinę tomografiją, magnetinio rezonanso tyrimą.

Gydymas

Po patikslintos diagnozės gydymą parenka gydytojas neurologas. Kartais, kai medikamentinis ir reabilitacinis gydymas nepadeda, reikalinga neurochirurgo konsultacija. 

Gydymas vaistais – skiriami vaistai nuo skausmo ir uždegimo (diklofenakas, nimesulidas, meloksikamas, ketoprofenas, piroksikamas ir kt.). Jie sumažina paspaustos nervinės šaknelės paburkimą ir skausmą. Pačios degeneracinės stuburo ligos jie neišgydo, tačiau sumažinus paburkimą ir skausmą, ligonio savijauta tampa daug geresnė. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo derinami su miorelaksantais ir B grupės vitaminais (B1, B6, B12). Šie vitaminai pasižymi skausmą mažinančiu poveikiu, dalyvauja daugelyje CNS ir periferiniuose nervuose vykstančių reakcijų. 

Taikant nemedikamentinį gydymą (kineziterapiją) ir kartu skiriant B grupės vitaminų, skausmas susilpnėja daug greičiau, negu vien tik atliekant procedūras arba gydant vien tik nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo. Taip pat rečiau ūminis skausmas virsta lėtiniu.

Mažos vitaminų dozės vartojamos profilaktiškai, esant ūmiems skausmams vartojama injekcijų forma, o dozė parenkama individualiai.

Jei po konservatyvaus gydymo nebūna teigiamo efekto, o ligos paūmėjimai dažnai kartojasi, rekomenduojamas chirurginis gydymas.