Vaistininko užrašai

Girdėjau, kad Niutonas savo garsųjį žemės traukos dėsnį atrado gulėdamas po obelimi, teisingiau, obuoliui atitrūkus nuo šakos ir bambtelėjus didžiam mokslininkui į kaktą. Anksčiau aš tuo abejojau, maniau, kad dėsniai atrandami kitaip, pavyzdžiui, ilgai ieškant, o tų ieškojimų sėkmė suteikia palaimą. Taip maniau iki tol, kol pats tapau atradėju 🧑🏻‍🔬

Jums smalsu, kurioje srityje? Sakyčiau, kad tas mokslas dar neturi pavadinimo. Galvoju, kokiu žodžiu galėčiau jį apibūdinti 🤔 Kažkas tarp magijos, ekstrasensorikos ir tikrojo mokslo: girdi kažkokias mistines ligas, naujus žmogaus organų apibūdinimus, negirdėtus vaistų pavadinimus, dar neatrastus gydymo metodus, tada per kelias minutes bandai viską sujungti ir pateikti patį geriausią pasiūlymą 🤩 

– Laba diena. Va, atsinešiau. Galite įkrauti?

– 🤯

– Taigi, matote, apyrankė. Man reikia, kad įkrautumėte nuo elektromagnetinių bangų. Pirkau internetu, bet neveikia. Tai nepakraus gi man per nuotolį.

– Nekrauname apyrankių.

– Dar norėjau paklausti. Buvau radęs straipsnį apie gydymą mėnulio akmenimis… Ar nieko negirdėjote? Gal vaistinėse, sakau, jau atsirado tokių akmenukų?

– Ne, neatsirado. Bet turime vitamininių guminukų “Marsiečiai? Gal norite? Bus lengviau valdyti signalus iš Marso 🤭

– Tai pasakokite, kas nutiko?

– Tai jūs man sakykite, kas blogai toje nuotraukoje?

– Kokioje nuotraukoje? 

– Va, pilvo organų nuotrauka.

– Tai gydytojas jums turi pasakyti, kas čia blogai, o kas nelabai.

– Bet aš jūsų klausiu. Visi mokėtės tam pačiame institute, o nesuprantate, kas man blogai 😠

– Nuotrauka kaip nuotrauka – juodai balta, tamsiau – šviesiau. Va, jeigu spalvotą atsineštumėte, galėčiau daugiau papasakoti. O kol kas galiu pasiūlyti “Puksio arbatėlės” ir, visgi, su nuotrauka nueiti pas gydytoją 👩‍⚕️

Ir kokiomis ligomis tik neserga žmonės… Bet įdomiausia, jog pasaulyje pilna ligų, kuriomis sergančio nepajėgs išgydyti joks medicinos mokslų daktaras:

– Man skauda pilvą. Iš pradžių galvojau, kad skrandis. Išgėriau vaistų nuo skrandžio – dar labiau skauda. Išgėriau nuo inkstų – pradėjo skaudėt galvą…

Vaistinės durys šiandien atsiveria jau keliasdešimt kelintą kartą. Visi su savo rūpesčiais, problemomis, ligomis ir skausmais. Kol kas – nei vieno su džiaugsmu ir šypsena. Matyt, tokia diena. 

– Laba diena. Man labai skauda. Visą kūną skauda. Reikia ko nors stipresnio. Labai… labai skauda.

Žvelgiu į prieš save stovintį jauną vyriškį: veidas sulysęs, akys raudonos, rankos dreba. Bet iš visų jėgų stengiasi laikytis tiesiai, atrodyti „normaliai“. 

– Kur konkrečiai jums skauda? Kurią kūno vietą?- Bet man ir taip aišku, kad jam tikrai skauda visą kūną. Ir ne tik kūną. Skauda ir sielą.

– Vakar visą dieną dirbau statybose. Todėl dabar taip prastai jaučiuosi. Duokite kokią tabletę. Tik stipresnę…

Žiūriu į šį jauną žmogų. Ne piktai. Ne su panieka. Bet su… liūdesiu. Jis supranta, kad aš taip pat suprantu. 

– Taip, taip. Aš buvau kaip jūs. Gal net geresnis. Mokiausi, dirbau ir gyvenau nerūpestingą gyvenimą. Iš pradžių viskas atrodė paprasta – viena cigaretė, vienas butelis, viena tabletė. Tik pabandysiu. Tik kartą. Tik dėl smalsumo. O tada viskas ėmė riedėti greičiau nei aš pats galėjau suvokti. Galvoje sukosi tik viena mintis: “Kur gaut? Kaip gaut? Kada gaut?” Niekini mane?

– Kas aš toks, kad niekinčiau ar teisčiau? Tada man reikėtų per dieną mažiausiai po dešimt nusidėjėlių nuteisti.

Pasninkavimas, vimdomieji vaistai ir mikstūros su gyvūnų mėšlu – tokius gydymo metodus senovėje taikė medicinos tėvas Hipokratas. Įrašai medicinos kortelėje taip pat skyrėsi nuo dabartinių. Kita vertus, jie buvo aiškūs, konkretūs ir suprantami:

“Šlapimo pakanka, jis skystas ir geros spalvos”.

Šiandien perskaitęs tokią išvadą e-sveikatoje, turbūt suabejotum gydytojo kompetencija 😎

“Karščiavimas grįžo, o ligoniui kosint, išsiskiria daug gleivių.” Ir vėliau: “Prakaituoja visas kūnas, bet ligonis nebekarščiuoja. Krizė baigėsi.”

Gydytojui apžiūrėjus žmogaus kūną ir nustačius ligą, buvo skiriamas gydymas, kuris, žvelgiant mūsų akimis, dažnai būdavo gryniausia beprotybė.

Keturi skysčiai

Natūrfilosofai manė, kad pasaulį sudaro keturi pagrindiniai elementai: ugnis, vanduo, oras ir žemė. Hipokratas padarė išvadą, kad tai, kas galioja gamtai, turi galioti ir žmogaus kūnui. Todėl žmogaus kūne viską lemia keturi pagrindiniai skysčiai.

“Kraujas, gleivės, geltonoji tulžis ir juodoji tulžis – skysčiai sudaro organizmo esmę, jie lemia ligas ir sveikatą”, – padarė išvadą jaunasis gydytojas. 

Apie kraują visi žinojo iš didelių ir mažų žaizdų. Gleives Hipokratas pastebėjo stebėdamas peršalusius ligonius, o geltonąją tulžį – vėmaluose. Manoma, kad juodąja tulžimi jis laikė kraują, aptiktą opa sergančio ligonio išmatose. 

“Žmogus suserga, kai išsibalansuoja organizmo skysčiai: tulžis ir gleivės sukelia ligas, kai jos pasidaro pernelyg drėgnos, pernelyg sausos, pernelyg šiltos arba pernelyg šaltos.”

Taigi, norint pagydyti žmogų, reikia atkurti pusiausvyrą, pavyzdžiui, pakeisti žmogaus valgymo įpročius arba paskatinti jį dėvėti šiltesnius arba plonesnius drabužius priklausomai nuo metų laiko. Bet sunkiausia – nustatyti tikslią diagnozę – tam reikia kruopštaus darbo.

Šlapimas ir ausų siera

“Jokia kita žmogaus organų sistema ir joks kitas sekrecijos organas nesuteikia tiek daug informacijos kaip šlapimo sistema”, – teigė Hipokratas, kuris kruopščiai žymėdavosi informaciją apie ligonio šlapimo spalvą, kiekį ir skaidrumą. Ir ne tik. Jis nevengdavo ir paragauti žmogaus šlapimo. Jis rašė, kad šlapimo skonis skiriasi – nuo saldaus iki labai kartaus.

Žmogus būna sveikiausias tada, kai šlapimas kvepia kaip šviežios figų sultys 😃 Vardan mokslo jis užsidėdavo ant liežuvio ir ausų sieros. Hipokratas teigė, kad sveiko žmogaus ausų siera yra karti, o salsvas skonis – blogas ženklas – pranašavo artėjančią mirtį ☠️

Jei mano smegenys būtų kompiuteris, tai atrodytų taip: ekranas – pilnas atidarytų langų (nes visi reikalingi), o kai bandai uždaryti, tai vis tiek užstringa. Ką tai reiškia? O gi tai, kad mano smegenys nepajėgia išsijungti net ir tada, kai išeinu iš darbo, nes galvoje sukasi ne (padaryti) darbai, ne (patenkinti) klientai, ne (įvykdyti) planai, ne (gauti) vaistai. Vienu žodžiu tariant – TŠTKD 💩

Bet ne ką geresnė situacija ir klientų galvose 🤯

– Man nuo skruzdžių.

– Štai, prašom.

– O iš kur jūs žinote, kad man reikia nuo skruzdžių, kurios galvoje bėgioja?

– Nes ne jums pirmam jos GALVOJE bėgioja 🤣

Taip, taip, ne pirmas (ir ne paskutinis, tikriausiai) klientas paprašo ko nors raminančio, nuo nervų, skruzdžių ar tarakonų galvoje. Iš dešimties pirkėjų, galbūt, tik vienas IŠ TIKRŲJŲ ieško miltelių skuzdėms naikinti, o visi kiti nori tas skruzdes išnaikinti savo galvoje…

– Man gydytojas sakė, kad reikia mankštinti smegenis, tai gal turite kokių priemonių?

– Jogos kilimėlį ir svarmenis?

– 😤

– Skaitymas, kūryba, kryžiažodžių sprendimas, nauji įgūdžiai, kalbų mokymasis ir pan. Štai jums ir mankšta.

– O tai nėra vaistinėse kažkokių masažuoklių ar vibratorių, kad tas smegenis išjudintų?

– Pažiūrėkite, ką man ten gydytojas išrašė. Kažką galvai.

– Smegenų kraujotakai gerinti.

– Ką čia duodate? Kas čia per tabletės? Kodėl tokios mažos?! Mažų man nereikia, čia vaikams. Man reikia didelių 💊

– Ką parašė, tą ir duodu.

– Gerai jau, gerai, bet ir kaina galėtų būti mažesnė, nėra už ką čia mokėti tiek…

DYDIS yra matematinė sąvoka, reiškianti objekto arba reiškinio išmatuojamą arba apskaičiuojamą savybę. Ne visų dydžių reikšmė vykstant vienokiam ar kitokiam procesui išlieka pastovi. Tokie DYDŽIAI vadinami kintamais. Vaistinėje tik tokie ir egzistuoja, nes tų tablečių, sirupų, vaistažolių, miltelių, kapsulių ar tepalų dydžiai, priklausomai nuo kliento ir jo nuotaikos, nuolat kinta.

Rodai tas pačias tabletes, bet pirkėjas griežtu tonu įrodinėja, kad aną kartą buvo didesnės, arba mažesnės, arba apvalesnės, arba kitokios, bet TIKRAI TIKRAI ne TOKIOS. Tokiais atvejais, ginčytis neverta – arba parduodi, ką turi ir tai, kas nepakito nuo ano karto, arba pasiūlai paieškoti kitoje vaistinėje 🤭

Pagal numatytą planą šiandien turėčiau leistis žemyn nuo akių, nosies, burnos ir užrašyti keletą istorijų apie galvą ir smegenis arba smegenų veiklą, bet leisiu sau nuklysti į šoną ir pasidalinti  mintimis apie nūdienų problemas.

Liūdesys

Kadangi Seime bandoma atgaivinti anksčiau sumanytą projektą dėl mobiliųjų vaistinių įteisinimo, kur buvus, kur nebuvus šia proga “savo” problemą išsakė ir K. N. Gagė – “Steigiant tokias vaistines, gali pritrūkti jose dirbsiančių specialistų.”  Ši jos dainelė daugeliui pažįstama iki kaulų smegenų, tačiau, kaip žinia – kai nuolat kartoji, ir pats įtiki, ir kitus priverti patikėti.  Taigi, vienų (valdžios) tikslas – aprūpinti atokiose Lietuvos vietose gyvenančius asmenis vaistais, kitų (krautuvininkų) –  išspausti iš valstybės dar didesnį finansuojamų farmacijos studijų vietų skaičių, nes nebus kam dirbti tose “vaistinėse ant ratų”. 

Kaimui vaistai nereikalingi

Štai viena “rūpestingos vaistinės” krautuvininkė pasiguodė: “Vaistininkų trūkumas riboja net plėtros planus”. Suprask, norėtume labai pagelbėti žmonėms ir VISUS IKI VIENO aprūpinti vaistais, bet neturime darbuotojų. Ir jei tik jų turėsime daugiau, IŠ KARTO atidarysime dar penkias vaistines Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, na dar, pagal galimybę – Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje prie klinikų, poliklinikų ir sveikatos centrų, kad VISI Lietuvos gyventojai būtų patenkinti. Dūkštas? Didžiasalis? Šalčininkai? Miroslavo kaimas? Neee, ten neplanuojame, neapsimoka… Bet darbuotojų, žinokite, laaaaaabai trūksta… 

Statistika

Ar tikrai trūksta? Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, į valstybės finansuojamas vietas per trejus metus stojančiųjų padvigubėjo, o per šešis – padidėjo keturgubai. Lietuvoje turime per 1,2 tūkstančio vaistinių ir daugiau kaip 3,6 tūkstančio vaistininkų. Europoje pagal šią statistiką pirmaujame penkiasdešimčia procentų. Taip pat pirmaujame ir vaistinių skaičiumi – šimtui tūkstančių gyventojų tenka 47 vaistinės (ES vidurkis – 32), taigi, ir vėl 50 % daugiau. Vyriausybės strateginės analizės centro STRATA duomenimis, iki 2032 metų vaistininkų trūkumas nenumatomas, todėl kol kas didinti valstybės finansuojamų vietų farmacijos studijoms nėra reikalo. 

Viena klinika, penkios vaistinės

Buvęs Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas A. Matulas per eilę metų nematė (ar nenorėjo matyti) susiklosčiusios situacijos, kuri aiškiai rodė – vaistinės šalyje pasiskirsčiusios netolygiai, jų nėra atokiausiose kaimo vietovėje, krautuvininkai ir toliau netrukdomai vykdo plėtrą tik pelną nešančiose ir strategiškai palankiose vietose. Pritrūko politinės valios sugrąžinti ankstesnę tvarką, kuri ribojo vaistinių steigimą bent jau tuo pačiu adresu (nekalbu apie kelių šimtų metrų atstumą, kas irgi būtų protinga), todėl dabar vienoje poliklinikoje turime dvi tris vaistines, ir šalia pastato – dar keletą.

Nemanau, kad šiandien bus TA diena, kai jūs, sukišę nosis, skaitysite mano dienoraštį 🙃 Nes šiandien kažkam yra laisva diena, o gal net ir ilgasis savaitgalis, todėl laiką leisti prie žydrojo ekrano – nėra pats geriausias pasirinkimas. O kadangi šiandien ištraukiau laimingą bilietą LAISVADIENIUI, aš taip pat nelabai noriu sėdėti prie kompiuterio ekrano ir tarškinti klavišais.

Keletą žodelių, visgi, parašysiu 😎

Šiandien – ta reta diena, kai galim švęsti darbą… nedirbdami! Deja, apgailestauju, kad ne VISI. Ką gi, lenkiu galvą prieš tuos, kurie šiandien nuoširdžiai pluša dėl visų mūsų, švenčiančiųjų 🕺💃 Nes tiems švenčiantiems dažnai prireikia medikų pagalbos, šampano, romo ar paracetamolio su viagra.

Nežiūrint į tai, kad šiandien NEDARBO DIENA, daugelis vis tiek ieškos kažko tokio BE RECEPTO. Nesvarbu, kad šiandien daugelis vaistinių uždarytos, vis tiek atsiras tokių, kurie užsispyrėliškai ieškos tos VIENINTELĖS dirbančios, kad galėtų nusipirkti tų baltų tablečių, kur aną kartą padėjo… Nes reikia ČIA ir DABAR.  ŠIANDIEN. Penktadienį jau bus vėlu. O kur dar skausmas ir peršalimas? Ir lyg tyčia, “kažką spaudžia, bet nežinau ką”. Nes vaisto informaciniame lapelyje yra stebuklinga nuoroda –  jeigu ką, tai PASITARKITE SU  GYDYTOJU ARBA VAISTININKU. Bet su vaistininku pasitarti juk paprasčiau – jis turi daugiau laiko ir mažiau pacientų. Jis moka šypsotis net tada, kai klientas sako: „Bet internetu pigiau!“ ir vis tiek mandagiai ištaria: “Tai gal tada užsisakykite internetu?“ , nors jau žino atsakymą – “Tai ką, jums sunku man padaryti tokią kainą kaip ir internetu? Aš juk jau atėjau ir man reikia DABAR! Ir be to, aš negaliu užsakyti internetu, nes nežinau, kaip surasti TĄ KREMĄ, KURIS YRA NE BALTAS, BET SKAIDRUS”.

Pagerbkime visus nuoširdžiai plušančius žmones – nuo tų, kurie bando kavą išgerti ryte darbe ir jiems pavyksta tik namie vakare, iki tų, kurie darbe pasidaro pietus, vakarienę ir, jei pasiseka, karjerą!

Su darbo žmonių švente! Dirbam, juokiamės, kartais net pailsim – ir vėl iš naujo.

Nes darbas, kad ir koks jis būtų – mūsų bendras nuotykis 😉 

Tauragės rajone teka upė, kurios vardas – Gerklė – dešinysis Ežeruonos intakas. Tiesą sakant, nežinojau esant tokios upės, kol nepradėjau rašyti apie gerklinius reikalus 😂

Ką gi, šiandienos pasakojimas bus tikrai ne apie upę ir jos intakus. Beje, tikriausiai, ir kirtis tariant upės vardą, dedamas ant pirmo skiemens. Taigi, šiandien – apie dar vieną žmogaus organą, kuriam kartais taip pat prireikia vaistų 💊

– Man reikia islandiškų tablečių.

– Kokių kokių tablečių?

– ISLANDIŠKŲ!

– Tai gal bent pavadinimą tikslesnį pasakytumėte.

– Taigi pasakiau – I-S-L-A-N-D-I-Š-K-Ų

– Ir kokiu tikslu jas naudosite?

– Kaip tai kokiu tikslu? Gerklę man skauda.

– Tai, tikriausiai, jums reikia pastilių su islandine kerpena nuo gerklės skausmo?

– Man jokios kerpės nereikia. Man tik islandiškų pastilių duokite.

– Pažiūrėkite, ką čia man ta gydytoja prirašė?

– Tablečių ir eukalipto tepalą.

– Su tabletėmis tai man viskas aišku. O kaip su tuo tepalu aš gerklę išsitepsiu? Ir smirdės degutu iš burnos…

– Tepalu tepsite krūtinės sritį ir nugarą.

– Bet man nugaros tai neskauda!

– Tai gal ir gerklės neskaudės, kai išsitepsite 😁

– Pirkau miltelius gargaliavimui. Ten parašyta, kad jei veikia per silpnai arba per stipriai, tai reikia kreiptis į gydytoją arba vaistinininką. Tai man dabar iškilo klausimas – iš kur žinoti, kada veikia per stipriai, o kada per silpnai?

– Tai jeigu nejaučiate jokio pagerėjimo, galbūt, veikia per silpnai 🤭

– Na,  gerai, sakykim –  per silpnai. Tai jeigu dabar, kaip patariama, kreipsiuosi į jus, kaip sustiprinsite jo poveikį?

– Gal tada pirma kreipkitės į gydytoją 🤣

– Turite džiokerį? Migdolams.

– 🤯

– Toks purškalas yra, migdolų uždegimui mažinti… Nu, karoče, gerklei.

– JOX?

– Džoks!

– Man reikia ko nors nuo ištinusios gerklės. Tiksliau, ne man, o žmonai. Rėkė rėkė ant manęs, kol gerklos ištino. Sako, eik į vaistinę ir ką nors parnešk. Ką nors, tai ką nors – gal turite, kad iš viso prakalbėt negalėtų 😷