Vaistininko užrašai

Apie paauglius dažniausiai kalbame kaip apie tam tikrus statistinius vienetus – ką jie daro (paprastai, ką nors nedoro 🧟‍♂️🦹🏼‍♀️), kaip elgiasi (dažniausiai – nepakenčiamai 👻), kiek jų nusikalsta ir t.t. Bet kas gali atsakyti, kodėl jie TOKIE? Į šį klausimą galėtų atsakyti tie, kurie jau turėjo asmeninių patirčių. Deja, jos ne visada būna pakankamai objektyvios ir ne visuomet tą patirtį galima pritaikyti konkrečiai situacijai. O į tas situacijas (dažnai keblias) paauglys įvelia nepaisydamas kieno nors norų. Kita vertus, paaugliais buvome visi, vieni – prieš daugelį metų, kiti – visai neseniai, kai kurie dar tik taps… Vyresni tėvai mėgsta sakyti: Anksčiau buvo kitokie laikai…Dabar kitokie vaikai…Mes to ir ano neturėjome…Dabar jūs viską turite…

Iš pradžių tas amžiaus skirtumas skaičiuojamas šviesmečiais (nereikėtų pamiršti paminėti ir Juros periodą – ne vienas paauglys, tikriausiai, pamąsto, kaip ten tie jo tėvai gyveno su dinozaurais 🦖), vėliau viskas stoja į savas vietas.

Sunkusis periodas

Ateina laikas ir vaikas pamažu tampa suaugusiu žmogumi (kalbant fizine prasme: ūsai, balso storėjimas, kūno formos). O žiūrint iš psichologinės pusės, paauglystės laikotarpis gali trukti visą gyvenimą 😮 Tikriausiai, pažįstate ne vieną 30, 40 ar net 60 metų žmogų, savo elgesiu neiškopusį iš paauglio amžiaus 👨🏻‍🦱 Mat psichologinis žmogaus brendimas – tai ne ūsai, ne krūtys ir ne storas balsas. Tai daugiau socialinis procesas, tarpusavio santykiai. Nuo to, kaip šis procesas vyks paauglio aplinkoje, priklausys, koks jis bus po 20 metų: protingas, pilnavertis ar besiblaškantis, savyje susijaukęs žilstelėjęs nesubrendėlis.

Paauglystė – tai pirmiausia beribės energijos laikotarpis. Ta energija būtinai turi būti panaudota, nes kitaip ji sunyks ir jos trūkumą žmogus jaus visą gyvenimą. Viena šios energijos išraiškų yra intelektualinis paauglio vystymasis, dažniausiai labai intensyvus. Ne veltui sakoma, jog tai, ką žmogus sužino ir išmoksta jaunas būdamas, išlieka visą gyvenimą. Ir atvirkščiai, kas prarasta, to nebesugrąžinsi arba sugrąžinsi tik iš dalies, sunaudojant daug daugiau laiko ir jėgų.

Šiuo laikotarpiu keičiasi paauglio suvokimas. Savo tėvus, kartais ir mokytojus jis užverčia ištisa prielaidų, hipotezių lavina. O dar tas begalinis noras patobulinti pasaulį (būtinai visą 🙂), kovoti su neteisybėmis, ieškoti tiesos ir teisingumo. Iš čia – gražios idėjos ir lengvasparnės ateities svajonės 🧚‍♂️

– Kaip jie ten, vienodos lyties būdami, miega kartu 😮 Kai mano vyras su kitomis moterimis miegojo, man širdis krauju apsiliedavo 💔 O jeigu su vyrais būtų miegojęs?! Tai, turbūt, ir sustojusi būtų…

xxx

– Ačiū, pardavėjau.

– Tai koks iš manęs pardavėjas, jeigu nieko aš jums nepardaviau, o vaistus gavote nemokamai 🤔

– Tai kaip tada jus man vadinti?

– Tai jeigu nelaikote manęs vaistininku, tada gal vadinkite prekių pakuotoju ar operatoriumi 🤣

xxx

– Jūsų vaistinėje pirkau papildą sąnariams. Man jo turėjo užtekti visam mėnesiui, o kai pradėjau vartoti, supratau, kad ir pusei neužteks.

– Tai gal geriate ne pagal rekomendacijas?

– Taigi, ant dėžutės aiškiai parašyta – gerti valgio metu. Aš juk valgau ne vieną kartą dienoje 🍲🍳🍗

– 🤷🏻‍♂️🤦‍♀️

xxx

– Išsiuntė mane vyras į vaistinę parnešti ko nors nuo utėlių. Sakau, jam – iš kur pas tave tos utėlės bus, jei tu niekur iš namų nelendi. O jis nenusileidžia, sako, jam ten kažkas šokinėja. Matyt, ne utėlės, o beždžionėlės ten pas jį galvoj šoka 🐒, bet vis tiek duokit ką nors pigaus, lai trinasi…

Šiandienos temą išprovokavo paskutiniai įvykiai, nutikę vienoje Lietuvos gydymo įstaigoje – katorgoje.

Taigi, tikriausiai supratote, kad šį tą parašysiu apie mobingą. Ką reiškia šis nelabai lietuviškas žodis🤔

Galimi keli apibūdinimo variantai, kaip, pavyzdžiui:

Emocionalus linčo teismas

arba

Tyčinė sisteminė žmogaus priespauda

arba

Psichologinis kanibalizmas

arba

Planingas ir nuoseklus procesas, turintis konkretų tikslą – neetiškais ir neatsakingais veiksmais kelti asmeniui nuolatinį stresą, tikintis, kad asmuo bus išstumtas iš organizacijos.

Trumpiau sakant – priversti darbuotoją palikti savo darbo vietą.

Kartais mobingo priežastis gali būti perdėtas drąsumas, skundai, pastovi kritika, bendro darbo ignoravimas, iššaukiantis elgesys. Darbdaviui patinka verslūs, aktyvūs žmonės, siekiantys aukštų rezultatų. Tačiau viskam yra ribos ir, kai darbuotojas per daug išsišoka, darbdavys pradeda jausti trukdymą nusistovėjusiai tvarkai. Idealas nereikalingas kaip apendiksas –  jį reikia pašalinti. Aktyvus kolegos nuomonės reiškimas labai greitai užrūstino mūsų bendrą darbdavį. Jeigu iš pradžių dar buvo bandoma atsižvelgti į išsakytas kolegos pastabas dėl netinkamų darbo sąlygų bei nugvelbtos atlyginimo dalies, tai ilgainiui tie jo pastebėjimai jiems tapo kaip rakštis subinėj. Ir ne tik pastebėjimai. Rakštimi tapo ir jis pats.

Sakoma, kad dažniausios aukos – išsiskiriantys iš kolektyvo, aktyvūs darbuotojai. Tai pirmaujantys, savimi pasitikintys, kūrybingi, darbštūs, sąžiningi bei siekiantys pasižymėti savo kompetencijomis darbe darbuotojai, dažniausiai darboholikai, tačiau nesugebantys spręsti konfliktų, dažnai matydami tik vieną sprendimo būdą tokiu atveju – problemos ignoravimą. 

Su kolega buvo šiek tiek kitaip. Savęs auka jis nelaikė ir problemos neignoravo, atvirkščiai, visus probleminius klausimus kėlė į viršų. Iš pradžių tai nepatiko regiono vadovui, o vėliau – ir visoms kitoms aukščiau stovinčioms viršūnėlėms. Kadangi Lietuva – vienas didelis kaimas, giminystės ar intymūs ryšiai organizacijose – dažnas reiškinys,  o sugebėjimas įtikti vadovams (pabūti rudnosiukais) dažno vadybininko siekiamybė. Net neabejoju, kad  regioninis atstovas puikiai atliko šį vaidmenį, nes ką daugiau gali nuveikti iš “Senukų” į farmacijos verslą atėjęs vadybininkas 😎 Galiu tik pasidžiaugti, kad šiandien kolega dirba naujoje puikioje vietoje 🤓

Tokios įmonės, kurioje tenka patirti ne pačių geriausių emocijų, kultūrai būdingos apkalbos, intrigos, nepagarba vieni kitiems ir nuolatinė kova dėl vietos kolektyve. O kai tokie rudnosiukai žino, kad nesulauks jokios atsakomybės už savo veiksmus, nes visi surišti vienais saitais su vadovybe,savo galias rodo tiems, kurie atlieka patį svarbiausią ir atsakingiausią darbą. Važinėti su darbiniu automobiliu laisvu grafiku, lankant pavaldžias vaistines ir stovėti pirmoje fronto linijoje prieš ne visada gerai nusiteikusius klientus bei klausytis rudnosiukų priekaištų, kad blogai dirbi yra ne vienas ir tas pats.

Nesvarbu, kurią organizmo vietą žmogui beskaudėtų, skausmas yra labai jau nemalonus pojūtis. Iš vaikystės išplaukė atsiminimas, kai būnant mokykloje, staiga, iš niekur atsirado ausies diegimas. Kaip žinia, tuo laikotarpiu vaistinių lentynos nelūžo nuo vaistų atsargų, tuo labiau – vaistų įvairovės, ir šiandien tai prisimenant, atrodo laukė ne pats geriausias scenarijus. Tačiau, o stebukle, patekau pas puikią gydytoją, kuri išrašė receptą gaminamiems vaistams ir nusiuntė mus su mama į vaistinę. Kažkodėl labai gerai pamenu ant recepto didelėmis raidėmis užrašytą žodį (skaityti jau mokėjau) – Cito, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, kai jau studijavau ir mokiausi receptų rašymo ypatumų, reiškė greitai, skubiai. Taigi, laukimas vaistinėje neprailgo, nes vaistai buvo pagaminti labai operatyviai. Gal jau tada giliai pasąmonėje nugulė svajonė kažkada pasirinkti vaistininko profesiją 🤔

Tai koks gi tas ausies skausmas ir kodėl jis atsiranda 🧐

Ausies skausmas

Vienos veido, iš dalies galvos, pusės organus jutiminėm skaidulom aprūpina tos pusės trišakis nervas. Vadinasi, jei organe yra dirginimo židinys (uždegimas ar kita liga), iš jo nervo skaidulomis skausmo impulsas plinta ir į sveikus organus. Kartais nemalonus pojūtis pasireiškia tik juose, klaidinantis ir ligonį, ir gydytoją. Skausmas – tai signalas, kad kažkas yra negerai ir reikia ieškoti pagalbos.

Ausį gali skaudėti dėl ausies ir kitų organų, esančių greta ausies, ligų. Gretimų ausiai organų ligos – tai dantų ligos (pulpitai, dantų šaknų pūliniai), žandikaulio uždegimas, veido flegmona, sinusitas, angina, faringitas.

Ausų ligos

Žmogus, kaip koks triausis – turi išorinę, vidurinę ir vidinę ausis👂🏻👂🏽👂🏾Ir visos jos turi specifinių ligų.

Išorinei ausiai būdinga išorinės klausomosios landos furunkulas, difuzinis uždegimas, ausies kaušelio kremzlės uždegimas, būgnelio uždegimas.

Išorinės klausomosios landos furunkulas – tai landos odoje esančių plaukų maišelių ar sieros liaukų uždegimas, kurį sukelia infekcija. Ją išprovokuoja dažnas ausų krapštymas, kurio metu mikrobai įtrinami į plauko maišelį. Taip pat, sergant ūminiu pūlingu viduriniu otitu ar lėtinio otito paūmėjimu, pūliai gali patekti į plauko maišelį. Jaučiamas pulsuojantis skausmas, kuris stiprėja kramtant, valgant, spaudant ausies kaušelį, patinsta viena landos sienelė, taip pat patinsta ir parausta ausies kaušelis. Klausa susilpnėja retai – tik kai landa siaura, o joje yra sieros. Furunkului pratrūkus, pasirodo tiršti, geltoni pūliai, skausmas sumažėja.

Daugiau nei prieš du metus Lietuvoje (ir ne tik) siautė tymų sukėlėjas 🦠 Jau tada sveikatos apsaugos ministerija nedrąsiai pradėjo diskutuoti apie galimybę skiepytis ne tik gydymo įstaigose, bet ir vaistinėse. Atseit, tokia idėja padėtų kelti bendrą visuomenės imuniteto lygį. Po mėnesio seime buvo registruotas siūlymas suteikti teisę vaistininkams atlikti ligų valdymo ir profilaktikos programas, biocheminius tyrimus ir skiepijimą. Buvo pateikta ir statistika: 18 ES šalių vaistinėse nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, 17 – vykdomas cholesterolio nustatymas, 13-oje vykdoma vakcinacija. Nebuvo įvardintos tik šalys, bet net neabejoju, kad tose šalyse sveikatos apsaugos lygis yra nepalyginamai aukštesnis, o darbuotojų sąlygos teikti papildomas paslaugas vaistinėse ženkliai skiriasi nuo Lietuvos 😎

Net nedrįstu galvoti, kad kažkur Skandinavijos šalyse farmacijos specialistai vaistinėje dirba po vieną ar dviese, o patalpų plotas tokio dydžio, kad norint persirengti, pirma reikia uždaryti spintos ar/ir patalpos duris, kad normaliai galėtum atlikti judesius ištiestomis rankomis. Žinoma, ir Lietuvoje ne visos vaistinės yra kišenės dydžio, bet dauguma – taip. Tikriausiai, ir apmokėjimas už papildomai suteiktas paslaugas svetur yra aiškus ir nežeidžiantis. Lietuvoje, greičiausiai, šis klausimas, kaip ir daugelis kitų, liks kaboti ore. Nes kitose šalyse įprasta praktika yra tiksliai įvardinti visas pareigas ir atsakomybes bei apmokėjimą už jas. Pas mus, gi, dažnai bandoma gudrauti, kartais imtis net šantažo, kad priversti darbuotoją atlikti kuo daugiau už kuo mažiau. Priedai, procentai ir visos kitos mažos gudrybės, kurių pavidalu įvardijamas  KONKURENCINGAS ATLYGINIMAS, kuris nebūtinai bus KONKURENCINGAS – papildomos paslaugos lengva ranka bus įrašomos į pareigybes, kurias tu privalai atlikti pagal savo kompetenciją ir jau įskaičiuotos į bendrą sutartą algą. Viskas labai paprasta – nepatinka, gali keliauti kitur, į tavo vietą rikiuojasi eilė.

Juk kai sudarinėjau sutartį su darbdaviu, tikėjau, kad įstatymu numatyta tvarka man priklausys ir apmokamos atostogos. Tačiau atėjus išsvajotų atostogų metui, nebuvo lengva ištrūkti.

Reikėjo surasti sau pamainą, nes personalo skyrius, pasirodo, neįgalus tą atlikti (ką iš viso ten veikia tos mergšės?). Jau rašant prašymą atostogoms, turi nurodyti, kas ir kokiu krūviu tave pavaduos, kitaip, prašymo niekas nevizuos. Kai nepavyko surasti,  kas mane pakeičia (atvirai sakant, nelabai ir ieškojau, nes mano pareigybėse to nenumatyta), spjoviau į tą reikalą ir pareiškiau – “Ne mano darbas ieškoti žmonių, aš išeinu atostogų nuo xx.xx.xx, raktai ten ir ten, grįšiu tada ir tada. Jei netinka, tada susitiksime darbo ginčų komisijoje”. Žinoma, kad pavaduojančius žmones surado, o jie buvo piktai nusiteikę, nes nesugebėjo pasipriešinti toms varnoms, sėdinčioms ofise ir pasirašė ant “šiek tiek padidinto krūvio” ir DIDESNĖS ALGOS. O kai mano kolega susiruošė atostogų, teko ir man padirbėti dvigubu krūviu. Ar buvo sumokėta dvigubai? Gal juokaujate 🤭 Tokia darbdavių savivalė Vyriausybei neatrodo ydinga. Tai ką čia dar keisti?

Patogiai įsitaisę  ant sofučių, krautuvininkai nepailsdami gelbėja pasaulį. Iš pradžių sumoja įteisinti vakcinavimą nuo gripo ir erkinio encefalito. Bet, apetitui beaugant, žiūrėk ir vakciną nuo Covid-19 jiems pavyko įtraukti į skiepų sąrašą. Sveikatos apsaugos ministras lengva ranka deda parašus po abejotinais ir iki galo neišgrynintais sprendimais, vedamas vienintelės minties – skiepijimas vaistinėse ženkliai padidins pasiskiepijusių žmonių skaičių. Žinoma, skubėti ministrą kalti prie kryžiaus nevertėtų, nes jis ir jo komanda yra labai smarkiai nutolę nuo medicinos, todėl nė nenutuokia apie tokius dalykus kaip įvairūs pačios ministerijos nustatyti reikalavimai, kurių būtina laikytis atliekant tam tikras procedūras. Ši komanda taip pat nėra gerai susipažinusi su tinklinių vaistinių viršūnėlėmis (taip vadinamomis “slibinų galvomis”, kurias nukirtus greitai atauga kitos, dar gudresnės ir apsukresnės). Užtenka krautuvininkams pavirkauti, kokia sudėtinga situacija yra Lietuvoje ir kaip lengvai ją galėtų pagerinti vaistinės, staiga persitransformavusios į skiepų kabinetus, ir ministras suskysta. Atrodytų, jog iki šiol egzistavusių kabinetų būtų maža. Net ir akivaizdus faktas, kad kabinetų netrūksta, o trūksta vakcinų, sunkiai transliuojasi iki tų aukštųjų protų. Krautuvininkai teigia, kad taip jie tikisi padidinti vakcinacijos tempus, ypač tada, kai išaugus skiepų pristatymo į Lietuvą tempui jų apdoroti nepavyks valstybinėms įstaigoms (!). Ir toks argumentas įtikina ministeriją🤭 – valstybinės įstaigos, turinčios tūkstančius kvadratinių metrų ploto ir armiją darbuotojų – nesusitvarkys, bet vaistinės su vienu – trimis darbuotojais ir viena maža (arba didesne bendra) patalpa – be kliūčių paskiepys šimtus norinčiųjų…

Įdomu, ar klerkai įsivaizduoja skiepijimą nuo kovido vaistinėje? Ar toje pačioje patalpoje eilėje lauks ir vaistų nusipirkti norintieji, ir tie, kurie jau po skiepo, turės 15 min. ramiai pasėdėti? Ar tokiomis erdvėmis gali pasigirti mūsų vaistinės? Apie tai niekas net ir negalvoja. Nei apie šaldytuvus, iš kurių bus imamos vakcinos. Ar mes jas laikysime kartu su visais kitais šaldytuviniais vaistais? Ar pacientui nekils klausimų, iš kur mes tas vakcinas atsinešėm, ar tuo labiau jau sutraukėm į švirkštą, ir ką galiausiai, iš viso suleidom? Gal ateisime su visu buteliuku ir prie žmogaus atliksime tą procedūrą? O kaip dėl WC? Per 15 min. gali ir ten prireikti patekti. Ar turėsime įsileisti pašalinius žmones į tarnybines patalpas? O kaip dėl vakcinų likučių, kai iš 6 dozių bus panaudotos trys? Koks likusių dozių likimas (ar pateks kitam, ar bus sunaikintos) žinos tik vaistininkas ir Aukščiausiasis. O kaip su atliekomis? Ministerijos tai NEJAUDINA, nes jai vadovauja ekonomistai, auditoriai, edukologai, teisininkai, ir vienas kitas susijęs su medicina, tačiau jau seniai nepraktikuojantis ir neverdantis tose sultyse, todėl sunkiai besiorientuojantis sveikatos sistemoje. Kodėl toje komandoje nematome farmacininkų, farmakologų, gydytojų – praktikų, kurie labai gerai suvokia šių dienų aktualijas ir žino, kas yra blogai, o kas gerai?

Esu jau  36 metai kaip vedęs. Vieną dieną pažiūrėjau į savo žmoną ir sakau:

– Brangioji, prieš 36 metus mes turėjome nušiurusį butą, neturėjome mašinos, neturėjome televizoriaus, neturėjome pinigų ir miegojome ant išskleidžiamos sofos. Bet kiekvieną vakarą aš guldavausi su karštai atrodančia 18 – mete. Dabar mes turime nuostabų namą, dvi mašinas, karališko dydžio lovą, pinigų ir naujausio modelio televizorių. Bet miegu su 54 metų amžiaus moterimi. Man atrodo, kad aš savo pareigą atlikau, o tu savas apleidai 🤨

Mano žmona – labai supratinga moteris. Ji pasiūlė man susirasti 18 – metę merginą ir patikino, kad padarysianti viską, jog aš vėl gyvenčiau nušiurusiame bute, be mašinos, televizoriaus, pinigų, ir vėl miegočiau ant išskleidžiamos sofos.

Argi pagyvenusios moterys nenuostabios? Jos tikrai žino, kaip išspręsti vidurio amžiaus krizę 😎

O kaip išspręsti šalyje susidariusią krizę?

“Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad kiekviena savivaldybė, įvertinusi savo technines, žmogiškųjų išteklių, prioritetinių grupių dydžių ir kitas aplinkybes, vakcinavimo procesą organizuoja taip, kad jis atitiktų konkrečios savivaldybės poreikius.” Taip buvo skelbta šių metų sausio mėn. Sprendimas – logiškas. Tik kaip ilgai jis galiojo?

Jau balandžio mėn. iš Šiaulių ir Klaipėdos atimtos vakcinos buvo perskirstytos Vilniui. Gal tik sutapimas, tačiau būtent tuo metu, kai Vilnius pasiruošė masinei vakcinacijai, atverdamas “Litexpo” parodų rūmus. Na, žinoma, esant galimybei tokioje erdvėje paskiepyti apie 15 tūkstančių žmonių, reikia užsitikrinti ir vakcinų skaičių. Galbūt, Šiaulių ir Klaipėdos miestų sąskaita tai ir bus padaryta. Tačiau, kaip jaustis klaipėdiškiams ir šiauliškiams, kuriems jau buvo numatytos antro skiepo datos? Kokioje padėtyje atsidūrė medicinos personalas, atlikęs milžinišką darbą planuojant, skaičiuojant, registruojant ir kviečiant gyventojus antrai skiepų dozei, o vėliau – tuos vizitus atšaukinėjant? O skaičiuoti ir planuoti tikrai nėra taip paprasta, vertinant vakcinų (vėliau, ir praskiestų vakcinų) saugojimo laiką. Norint neprarasti vakcinos dozių, skaičiuojama labai atsakingai – reikia numatyti ir tokius atvejus, kai gyventojas neatvyks dėl pateisinamų priežasčių (susirgs ar kokia nenumatyta bėda ištiks), vadinasi reikalingas rezervinis sąrašas. Atsakingi už vakcinavimą žmonės nemiega naktimis ir dirba neskaičiuodami valandų, kad tik viskas jų įstaigoje vyktų sklandžiai. Tačiau  Vyriausybės ir ministerijos klerkai nusprendė, kad DABAR BUS TAIP!