Vaistininko užrašai

Žmonių būna įvairių. Pradėję pokalbį piktai, išeina gerai nusiteikę ir laimingi. Arba, iš pradžių juokiasi, o vėliau grasina atleisti iš darbo. Vieniems prekes sudedi į maišelį, o jie tą maišelį nutrenkia tau atgal, kitas pasipiktina, kai vienos dėžutės neįdedi į maišelį. Vieni nori, kad jiems patartum, kiti – patarimus dalina patys. Vieni supyksta, kai gauna mažą nuolaidą, kiti – didžiuojasi tuo, kad įstengia nusipirkti be jokių nuolaidų.

Vaistininkų irgi būna visokių – linksmų, rimtų, susiraukusių. Vieni aptūpčioja klientą nuo jo įėjimo į vaistinę iki kol jis ją palieka, kiti – laukia, kad klientas kuo greičiau išsinešdintų 😳 Vieniems pavyksta slaptą pirkėją aptarnauti taip, kad surinktų 100 %  ir gautų premiją, kiti – dirba ne ką prasčiau, bet pasiūlo mažiau ir premijos negauna ☹️ Vieniems pavyksta apsipirkimo kvitą ištempti iki 20 cm ilgio, kitiems – suteikti kvalifikuotą pagalbą užtenka ir su viena preke. Juk vaistininko profesionalumas nematuojamas kvito ilgiu ir parduotų prekių skaičiumi 😬 Vienas vaistininkas mėgsta plepėti, kitas – atvirkščiai, geriau patylės ir daugiau išklausys. Visais atvejais svarbiausia yra padėti sveikti.

Vaikų taip pat vienodų nebūna. Vieni kantriai laukia, kol tėvai ką nors nupirks arba nenupirks. Kiti – tampo už rankų, rodydami į vieną ar kitą patikusį daiktą. Treti – kad nevargti, iš karto krenta ant žemės ir gauna, ko nori arba į užpakalį 😥

Norėčiau parašyti ir apie dar vieną kategoriją – pasipinigautojus ir kitus prašytojus. Beje, jie taip pat skirtingi. Vieni ko nors prašo, nes jų likimas pasisuko ne ta linkme, kiti prašo, nes jų toks gyvenimo būdas, treti – patologiniai tinginiai, kuriems bet koks darbas yra gyvenimo rykštė. Dar kiti – apsimetėliai, besinaudojantys kitų vardu ir parankia situacija. Pastaruoju metu sutikau nemažai prašytojų, prisidengusių Ukrainos vardu. Pasirinkę tas miestų vietas, kuriose lankosi daug gyventojų (prie didelių prekybos centrų) bei naudodamiesi esama situacija, jie pasistato aukų dėžutes su ukrainietiškais užrašais bei simboliais ir ne lietuvių kalba kviečia paaukoti ukrainiečiams. Atidžiau pažiūrėjus į tuos pinigų prašančius jaunus vyrus, suvoki, jog jų vieta bent jau šiandien tikrai turėtų būti ne čia, o ir jų elgesys – labiau chamiškas, nei nuoširdus. Ką gi, per prievartą iš tavęs pinigų niekas neatiminėja, todėl tik pačio reikalas, kam, kada ir kiek savo pinigų paaukosi.

Yra ir sąžiningų prašytojų. Kartą beapsipirkinėjant viename prekybos centre prie manęs priėjo visiškas bomželis ir paprašė 2 litų (tada dar buvo ši valiuta) alui, nes jis labai blogai jaučiasi ir jei neišgers alaus, tai mirs ☠️. Teko gelbėti gyvybę 🤷 Už sąžiningumą ☝️

Metai, deja, bėga greitai, todėl kas buvo prieš 30 – 40 metų, atrodo, kaip buvę visai neseniai. Vertinant šį laikotarpį, iš vienos pusės atrodo, kad pasikeitė VISKAS IŠ ESMĖS, iš kitos – kad tam tikros tendencijos kartojasi. Na, pavyzdžiui, kad ir tai, jog deficito laikai niekur nedingo ir šiandien tai – gana aktuali problema. 

Sovietmečiu egzistavo tokia Vyriausioji farmacijos valdyba, kuri deficitinius vaistus vaistų sandėliams paskirstydavo pagal koeficientą: vaistų sandėlio aptarnaujamų vaistinių bendrąją apyvartą ir vaistų sandėlio išorinę apyvartą. Vaistų sandėlių buvo penki: Respublikinis, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio vaistų sandėliai. Pagal miestų dydžius ir buvo paskirstomi deficitiniai vaistai.

Tuomet šie deficitai dar buvo skirstomi vaistinėms. Taip pat pagal  koeficientą 😀 Jie buvo apskaičiuojami pagal vaistinių prekių apyvartos dydį ir aptarnaujamų gydymo įstaigų darbo apimtį.

Pasirodo, per tuos dešimtmečius netoli tenuėjome. Šiandien mes taip pat susiduriame su deficito laikais. Vaistų vaistinėse trūksta, žmonės blaškosi, pyksta, vaistininkai neriasi iš kailio, kad suvaldytų situaciją, tačiau kartais gerais norais kelias tik į pragarą būna grįstas 😈. Tiekimo trukdžiai pirmiausia atsiranda pirmoje grandyje – kai reikiamų vaistų dėl kažkokių priežasčių nepavyksta įvežti į Lietuvą. Antroji trukdžių banga užplūsta tuomet, kai viena didmeninė vaistų tiekimo įmonė pagaliau įveža reikalingus vaistus, bet neskuba dalintis su kitomis analogiškomis įmonėmis, o visą vaistų kiekį sutelkia savo rankose ir paskirsto tik savo įkurtoms vaistinėms (todėl visada ir sakiau, kad didmeninės vaistų tiekimo įmonės negali turėti savo vaistinių, nes čia ir prasideda nešvarūs žaidimai). Taigi, ta įmonė aprūpina deficitiniais vaistais savas vaistines ir tada, arba parduoda likutį kitiems, arba… to likučio jau neturi 😂 Ir čia dar ne pabaiga. Trečioji banga smogia tada, kai įmonė skirsto deficitus savoms vaistinėms. Čia taip pat atsiranda kažkokie užkulisiniai susitarimai ir paskirstymai, nes viena tinklinė vaistinė gauna 50 pakuočių vaisto, o kita po tuo pačiu ženklu veikianti vaistinė – 2 pakuotes, nors ligonių, kuriems reikalingi tie vaistai, abi turi vienodai. Kas pirmesnis, tas gudresnis – laikui nepavaldi taisyklė. Beje, teigiamo rezultato, t. y. apyvartos ir planų vykdymo valdžia reikalauja iš abiejų vaistinių, nesvarbu, kad viena turėjo kuo prekiauti, o kita – galėjo tik žadėti…

Ankstesniu laikmečiu visos vaistinės buvo valstybinės ir jose buvo nustatytos vaistinės darbuotojų darbo sąlygos ir valandos – 7 darbo valandų darbo diena, žinoma, su normalia pietų pertrauka. Tai nebuvo problema, nes vaistinėje dirbo ne po vieną, ir ne po du specialistus. O ką turime šiandieną 🧐 Daug privačių vaistinių ir jokio privatumo jose 😕 Dažnas specialistas dirba daugiau nei 7 val. ir neturi normalios pietų pertraukos. Ką ten pietų… Kartais vandens ne visada pavyksta netrukdomai išgerti.

A

Ar žinote, kad iš visų dalykų pasaulyje teisingiausiai yra padalintas protas, kadangi niekas nesiskundžia, kad jam trūksta proto 🤯

B

Bet pasitaiko tokių, kurie atėję į vaistinę apsimeta labai protingais, nors nežino, kad tepalas nuo hemorojaus nėra skirtas slogos gydymui 🤧

C

Cukriniu avinėliu pavirsi, o gal ir cukralige susirgsi, jei tiek saldainių valgysi, – sako močiutė anūkėliui vaistinėje, kai šis reikalauja jam nupirkti kramtomųjų lazdelių – saldainių.

Č

Čekis čekis čekis… Jis toks svarbus mūsų krautuvininkui, kad net rengiami ilgiausių čekių spausdintojų konkursai 🤭 Kuo daugiau prekių čekyje, tuo esi kietesnis 💪 Na, pagalvojau, o kodėl gi man nepabuvus kiečiausiam? Klientui, besiruošiančiam į kelionę ir pirkusiam įvairių dydžių pleistriukų ir tvarsčių, ėmiau ir suskenavau visus po vieną. Gavosi gal 20, o gal ir daugiau prekių. Ar to siekiame? Pasaulio tokiais poelgiais tikrai neišgelbėsime. Ilgas čekis negarantuoja didesnio pelno.  Bet krautuvininkų norais kelias į pragarą grįstas 😈 Tegul jie ten visi ir keliauja 🤪

D

Duok greičiau ką nors nuo skausmo, kol vėjas su akmenimis ant tavęs neužėjo 💨

E

Eilėje stovėdamos ginčijasi dvi moteriškės – jaunesnė ir vyresnė. “Tu amžinai nerimauji”, – sako jaunesnioji. “Aš esu tavo motina. Nerimauti – mano darbas”,- atkerta vyresnioji 👵🏻

F

Futbolo ir bezdalų apsuptyje gyvenu, kai prasideda futbolo čempionatai,- pasiguodė moteris, pirkdama vienkartinę kaukę 😷

G

Geriausios vaistinės vietos yra skirtos favoritams, taip vadinamoms naudingoms prekėms, kurios didina  krautuvininkų pelną. Bet jų turime nenormaliai daug, todėl pusė jų stovi dėžėse. Jei visas sukraučiau į nurodytas vietas, negalėčiau normaliai dirbti – jos kristų, byrėtų ir visaip kitaip trukdytų mano darbui, todėl susikuriu sau patogią aplinką be didelės sąžinės graužaties 🐛

H

Hiperaktyvumo apimta mano regiono vadovė, kaskart apsilankiusi vaistinėje, “pakoreguoja” mano tvarką ir “reikalingus” produktus surikiuoja pagal savo profesinį supratimą 👩🏻‍🏫 Bala jos nematė, laikas viską sudėlios į savas vietas 🙂

I

Ir kodėl turėčiau laikytis dietos? Mano – tik 55 kg, o visa kita – šarmas, seksualumas ir charizma. Ir metų man tik dvidešimt, o likę – stažas 😀

J

Jeigu būtų mano valia, ribočiau vaistinių steigimą viename kvartale (dabar gi yra vietų, kur jų septynios) ir nustatyčiau vietas, kuriose jų reikia (mažesniuose miesteliuose jos visos susispietę aplink gydymo įstaigas, o miestelio gale nei vienos nerasi). Vaistinėse specialistų skaičių padidinčiau iki maximumo. Žmonėms nereikėtų vargti keliaujant iš vienos vaistinės į kitą (nes iš 5-6 vaistinių liktų 1-2), o didelis specialistų skaičius vaistinėje patenkintų visų klientų pageidavimus. O ir darbuotojai pagaliau pasijustų žmonėmis, o ne vergais.

K

Kartais naudinga patylėti, kad tave išgirstų, ir išeiti, kad tave pastebėtų. Taigi, kai klientas kėlė triukšmą dėl neveikiančios e-sistemos ir e-recepto, bandžiau jam paaiškinti, kad mano kaltės čia nėra. Kai supratau, kad aš kalbu, o jis rėkia, apsisukau ir nuėjau užsikaisti kavos. Kai sugrįžau, jis jau buvo bebaigiąs ir jau spėjęs manęs pasigesti: “Kur jūs pradingote? Aš jums kalbu kalbu…” O aš girdėjau, kaip kažkas rėkia rėkia…

Vasara – atostogų metas, tad vaistinėse šiek tiek sumažėjęs judesys. Bet kiti reiškiniai, tokie kaip mėnulio pilnatis ar magnetinės audros yra tokie natūralūs kaip dangumi slenkanti saulė 🌞

– Puotaujame arba badaujame, – tarė senjorė, plačiai atvėrusi piniginę ir pasigyrusi, kad gavo 20 € padidėjusią pensiją.

***

– Kam daugiau reikalingi tėvai, jei ne tam, kad kaltintum juos dėl savo gyvenimo negandų 🤦‍♀️, – išgirdau iš klientės lūpų žodžius. Bandžiau save įtikinti, kad tai buvo humoras, nors labiau nuskambėjo kaip priekaištas… Ką gi, visko gyvenime nutinka 🎭

***

– Padariau genialų atradimą! Kuo ilgesnė vaisto instrukcija, tuo brangesnis preparatas. Reiškia – ir veiksmingesnis. Kuo daugiau surašyta pašalinių poveikių, tuo vaistas patikimesnis 💊, – išdėstė savo teoriją senolis, nusipirko vaistų su ilga instrukcija 😀 ir patenkintas išėjo.

***

– Duokite man X vaistų.

– Bet jūs jau šiandien juos pirkote.

– Aš šiandien iš viso dar nebuvau vaistinėje.

– Ar jūsų atmintis kartais nesutrikusi?

– Neprisimenu…

***

– Ar negana čia jums pasakoti viso gyvenimo istoriją? Kiti pirkėjai juk laukia.

– O kur jūs skubate? Ar į dangų, ar į pragarą, visi suspėsite 👼🏻👿

***

– Man reikia švirkštų, bet su pačia storiausia adata. Leisiu vyrui vaistus, tai noriu, kad pajustų, ką reiškia skausmas. Bus jam padėka už visus jo gyvenimo nuopuolius ir man suteiktą skausmą.

***

– Man antibiotikų dėžutę. Kur po 20 tablečių.

– Reikia recepto.

– Pirmą kartą girdžiu.

– Visada būna pirmas kartas. Antrą kartą bus lengviau 😂

– 😤

Atostogos –  vienas iš smagiausių laikotarpių dirbančio žmogaus gyvenime. Visi dirbantieji turi turėti teisę į atostogas. Bėda ta, kad daugelis nori atostogauti vasarą, o ji pas mus – trumpa 😞 Nežinau, ar kitur egzistuoja tokia problema kaip atostogų metu vaduojančiojo darbuotojo paieška, tačiau pas mus kiekvienais metais ši problema užkraunama ant vaistinės darbuotojo pečių. Taip ir lieka neaišku, kuo užsiima personalo ar žmogiškųjų išteklių skyrių darbuotojai, galų gale, regiono vadovai ir kiti svarbiais save laikantys asmenys?

Negaliu prisiminti savo pareigybėse, kurias pasirašiau, tokio punkto, kaip VADUOJANČIŲ KOLEGŲ PAIEŠKA ATOSTOGŲ METU. Logiška, kad neradau, nes tai ne mano darbo specifika. Nelogiška yra tai, kad esame verčiami atlikti kitų darbus. Ar pavaduojančių žmonių paieška yra per daug sudėtinga užduotis administracijos darbuotojams? O gal jiems trūksta kompetencijos? Pagal tai, kokia situacija būna vasaros metu vaistinėse, galima drąsiai teigti, kad JIEMS TAI NERŪPI. Kaip ir krautuvininkams, kurie žiniasklaidai nepamiršta pasigirti, kaip jiems svarbu rūpintis savo darbuotojais. Cha cha cha, norėtųsi pasijuokti jiems į akis, kai po tokių panegirikų sulauki atsako į savo atostogų prašymą – “Norint išeiti atostogų, privalote į savo vietą susirasti vaduojantį kolegą”. Staiga visas rūpestis išgaruoja. Perfrazuojant populiarųjį posakį, išeitų, kad ieškančių atostogų metu sau pamainos yra tik jų pačių reikalas. Ir nors apie planuojamas atostogas reikalaujama pranešti vos spėjus įsibėgėti Naujiems metams, tie išankstiniai planai nesuteikia jokių garantijų, kad imsi ir išeisi atostogų rugpjūtį, nors pranešei apie tai dar vasarį. Nepranešus, bauginama, kad iš viso negausi paatostogauti vasarą, jei iki nurodytos datos nepateiksi savo planų. Kokiu tikslu renkama informacija, sunku pasakyti, nes atėjus vasarai personalistai baugina jau kitaip – nepasirašys prašymo, kol nepaminėsi vaduojančio kolegos pavardės ir laikotarpio bei darbo krūvio, kurį jis apsiims paimti.

Taigi, suplanuoja vaistininkas atostogas rugpjūčio mėnesiui ir pažymi apie tai atsakingiems asmenims vasario mėn. Tada pradeda ieškoti širdžiai mielų vietų, kurios atitiktų TIKROS VASAROS lūkesčius 🗺 Ilgai paieškojęs, suranda 🏝🏖🌋🏜🗽. Ir po truputį pradeda ruoštis: iš pradžių – mintimis, o vėliau – aktyviais veiksmais – rezervuoja viešbutį, užsisako skrydžių (pirmyn ir atgalios) bilietus, renkasi vietines keliones, kai kurias, galbūt, perka iš anksto, sumoka avansą už automobilio nuomą ir t.t. O kadangi iki atostogų likę dar 2 – 4 mėn., toliau ramiai dirba savo darbą – konsultuoja klientus, dalija patarimus, padeda išsirinkti prekes, išklauso nuoskaudas ir nepasitenkinimą (dėl didelių vaistų, dujų, elektros, degalų kainų, neįgalios valdžios, pernelyg karšto ar šalto oro, bambančio vyro ar irzlios žmonos, neklausančių vaikų ir pan.), vakcinuoja, sutvarko žaizdas, kartais paprašytas suleidžia ampulę, dėlioja akcijas, karpo kainas, kabina plakatus, plauna grindis, šluosto dulkes, ravi gėlynus (jei šalia vaistinės  tokie yra) ir, svarbiausia, akylai saugo vaistinėje esantį turtą nuo ilgapirščių ir kitų neprognozuojamų asmenų. Sakyčiau, neša didelę atsakomybę 💪 O savo mažais ir dideliais darbais krautuvininkams dar ir kišenes ženkliai papildo. Ką gi, verta pasistengti vardan tautos ir  užtarnautų vasaros atostogų 🤓, kurios jau beveik alsuoja į nugarą. Likus mėnesiui iki atostogų pradžios, vaistininkas rašo prašymą (neduok Dieve, pavėluos, tai prašymas bus nepatenkintas). Tačiau, kaip žinia, jo neužtenka, todėl papildomai dar nurodo vaduojančius kolegas su jų prisiimta našta. Jeigu esi gana įžūlaus būdo, žinai savo konstitucines teises bei esi finansiškai tvirtai stovintis asmuo ir nebijantis netekti darbo, gali pareikšti:

Už lango – apniukusi vasaros diena. Ilgesingai žiūriu į skubančius praeivius, skaičiuoju likusias valandas iki darbo pabaigos ir naiviai tikiuosi, kad tokią niūrią dieną užklys į vaistinę neeilinis lankytojas, kuriam pavyks darganotą dieną paversti šviesesne visomis prasmėmis 🤩

Staiga pro duris išdidžiai iškėlusi galvą ir nutaisiusi reikšmingą žvilgsnį, įžengia mano mentorė 🧝‍♀️ Matau tą iki skausmo pažįstamą veidą ir jaučiu, kaip mano viduriai susimezga į kietą mazgą 🧶 Nejaugi ji negirdėjo mano žodžių, kad seno šuns naujų triukų neišmokysi 🧐 Matyt, negirdėjo, jei ji jau čia, užsidėjusi baltą chalatą ir pasiruošusi mane KAŽKO išmokyti. Prisimenu patarimą – ištikus bet kokiai vadinamajai katastrofai, užduok sau klausimą: “Ar tai bus svarbu po penkerių metų?” – nusiraminu ir lengva širdimi laikinai perleidžiu jai savo darbo vietą, nes man TIKRAI NESVARBU, KAS BUS PO PENKERIŲ METŲ 😎 Taigi, mano mentorė – nestokojanti jaunatvinio maksimalizmo persona, todėl žūtbūt pasiryžusi čia ir dabar nuversti kalnus, sudėliodama pagrindinius SĖKMINGO pardavimo akcentus: įmonei naudingi produktai, asmeniniai pasiūlymai, lydinčios prekės, lojalumo kortelė, dienos prekės. Tai seniai iki skausmo žinomos tiesos, kurias nuolat įkyriai į smegenis kala krautuvininkai. Atrodo, kad svarbesnių dalykų, aptarnaujant vaistinės lankytojus, kaip ir nebėra.

Ką gi, kadangi einamuoju momentu ne aš esu pagrindinis vaistinės veikėjas, giliai įkvepiu (tai nuramina mintis) ir stebiu. Po kelias valandas trukusio nemokamo spektaklio, supratau, ką norėjo pasakyti mentorė:

Pardavimas – tai pagalba klientui sprendimo priėmime, t.y., reikia padėti klientui priimti sprendimą. Beje, dažnai po tokios “pagalbos” kliento pirkinių krepšelyje atsiranda prekių, kurios jam tiesiog nereikalingos. Bet jeigu žmogus laisva valia jas įsigijo, vadinasi, tai – pozityvi manipuliacija 🤭

Pardavimo menas arba efektyvus kliento aptarnavimas: išsiaiškinti problemas bei lūkesčius ir pasiūlyti prekę. Tuomet – pasiūlyti DAR KAŽKĄ. Todėl po ranka VISADA reikia turėti PAPILDOMŲ PREKIŲ SĄRAŠĄ, o dar geriau – pačias prekes.

Artėjant mėnulio pilnačiai (o vakar ji jau prasidėjo), padaugėja  ir nestandartinių lankytojų vaistinėje. Mes prie šio reiškinio esame pripratę, kaip, beje, ir prie daugelio kitų, todėl tiesiog stengiamės dirbti savo darbą įprastu ritmu. Kita vertus, ir mums pasitaiko, jei ne ryškia mėnulio šviesa šviečiančių naktų, tai hemorojinių dienų tikrai 🤭

– Ko čia stovi prilipęs, kaip erkė prie subinės 😡Saugaus atstumo laikykis. Nauja pandemijos banga ateina 🌊, – tarė senjorė už jos stovinčiam vyriškiui, kuris iš tikrųjų labai jau siekė artumo 🥴

Ir tikrai, panašu į tai, kad neišvengsime pandemijos sugrįžimo, nes žmonės pernelyg atsipalaidavę ir išlaisvėję nuo itin griežtų praeityje buvusių suvaržymų 😷

– Pažiūrėkite į mano Covid testą, ar jis teigiamas? Čia va dvi juosteles rodo 🤧🤮 Tai lygtai ir sergu, ar ne?

– O kodėl jūs vaikštinėjate su teigiamu testu? Nors kaukę užsidėtumėte, jei jau nenusėdite namie. Dabar nešiojate virusą, po viešas vietas vaikštinėdama 😠Prašau užsidėkite  apsauginę kaukę.

– Dar ko! Man jos nereikia. O ir kas čia tokio? Aš jokių simptomų nejaučiu ir nieko nežadu apkrėsti.

– Prašau užsidėti kaukę ir nekosėti į mane.

– Neturiu ir nesiruošiu pirkti! Nebūčiau parodžiusi testo, tai ir nežinotumėte, kad sergu.

– Aš jums padovanosiu.

– Gerai, duokite tada.