Rgs 12, 2019 - Vakaro skaitiniai    0

Neišgalvotos istorijos

Vakaro skaitiniai

Kažkada vaikystėje, kai mokėmės mokykloje, rašydavome vieni kitiems atminimus (atminimas ne vežimas, pora žodžių ir gana.. ir pan. ). Juose prilinkėdavome visko. Po daugel metų pavarčiau tą sąsiuvinį pageltusiais nuo laiko lapais ir radau puikius žodžius šiandienos rašliavai:

Gyvenimas mažytis,

Jei šį bei tą gali,

nėra čia ko varžytis,

Nes varžos tik kvaili 🙂

Kaip rodo praktika, žmonės, ateinantys į vaistinę būtent šiuo šūkiu ir vadovaujasi 🙂

Vyriškis (apie 64 m.):

Važiavau dviračiu nuo kalvos, lėtai, bet trenkė pagalys į galvą. Pagalvojau: viskas gerai, tai buvo ženklas protui atstatyti 🙂 O dabar duokite man tvarstį ir vandenilio peroksido…

 Moteris (apie 55 m.):

Žinote, man paskyrė Fokusin kapsules (mažina prostatos ir šlaplės raumenų tonusą, todėl lengvina šlapimo tekėjimą šlaple ir šlapinimąsi, aut.), tai iš karto viskas susitvarkė su prostata, – prigulusi ant prekystalio į ausį šnabžda klientė.

Bet jūs neturite prostatos, – bandau paaiškinti vyrų ir moterų fiziologinius ypatumus, tačiau ji reikšmingai numoja ranka ir džiugiai praneša:

Aš jums dar kartą sakau, kad kai tik pradėjau vartoti šiuos vaistus, man susitvarkė šlapinimasis ir pagerėjo prostatos reikalai!

O aš jaučiu pareigą jus informuoti, kad šiais vaistais gydomi tik vyrai, todėl gerai pagalvokite, ar šie vaistai nebus tik jūsų vyro 😮

Moteris (apie 60 m.):

Man išrašyti elektroniniai receptai.

Gerai, prašau duokite savo asmens dokumentą.

O tai mano veido neužtenka?

Gal kai ateisite po 20 metų, nereikės dokumento, užteks ir veidą nuskenuoti, bet šiandien, vis dėlto, pateikite dokumentą.

Nieko nesuprantu, kam tada šneka, kad dabar nereikia nešiotis jokių dokumentų, viskas kompiuterizuota, patogu, visi dalinasi bendra informacija, kurios turi jums pilnai užtekti?

Na, man vis tiek reikės dokumento, kad aš galėčiau prieiti prie tos bendros informacijos ir pažiūrėti, kokie vaistai jums išrašyti 🙂

😕

Vyras (apie 65 m.):

Jau pigiausių vaistų tai man neduokite, nes tuoj ir vietoj moterų pasiūlys pakaitalą – gumines moteris…

Skaityti toliau »
Rgs 5, 2019 - Mintys apie darbą    2

Dabar bus taip!

Šantažas

Neregėtų dalykų vis prisigalvoja mūsų darbdaviai, manydami, kad per daug turime laisvo laiko ir per mažai tiesioginio darbo. Šį kartą vienas iš vaistinių tinklų nusprendė pakeisti lojalumo kortelių išdavimo tvarką. Dabar jau negana tik užpildyti anketą. Išduodant naujas korteles senjorams ir neįgalumo pažymėjimus turintiems asmenims, norintieji pasinaudoti tų kortelių teikiamomis nuolaidomis turi leisti nuskenuoti ar nukopijuoti tą pažymėjimą. Kadangi dabar yra sugriežtinta asmens duomenų apsauga, skenuoti galima TIK vardą, pavardę ir pensijos/neįgaliojo gavėjo pažymėjimo numerį. Jeigu klientas nesutinka perduoti šių duomenų, tokiu atveju, ir nuolaida nėra suteikiama.

Nepatikimi

Pasirodo, valdžia pradėjo nepasitikėti savo darbuotojais, todėl ir sugalvojo šią naują tvarką. Mat, darbuotojai, darbdavio manymu, buvo nesąžiningi ir kiekvienam užsigeidusiam išduodavo lojalumo kortelę, priskirdami pensininko nuolaidą – tiesiog iš galvos suvesdavo į kompiuterio programą išgalvotus šešis skaičius ir senjoro nuolaida – garantuota 🙂 Nejaugi gaila, kad daugiau žmonių galės pasinaudoti didesne nuolaida? Ir taip tarp visų tinklų vyksta nuolatinė kova už klientą, todėl, atvirkščiai, reikėtų džiaugtis naujais klientais. Bet, tikriausiai, tariamų pensininkų minia neplanuotai išaugo, todėl nuspręsta pradėti reguliuoti srautus.

Darbščiųjų rankų būrelis

Nauja tvarka užgulė darbuotojų pečius, nes duomenų rinkimo procedūra – neįprasta ir ne paprasta 😮

Kad “nepaimti” perteklinės asmeninės informacijos, reikia skenuoti tik vardą, pavardę ir pažymėjimo numerį, o visa kita informacija turi būti uždengta. Kadangi delnu neuždengsi ir į kopijavimo aparatą rankos neįkiši, rasta išeitis – iš “viršaus” atskriejo schema, kaip visa tai padaryti. Taigi, pirmiausia reikia pasigaminti trafaretą, kurio pagalba visi reikalingi duomenys matysis, o nereikalingi – uždengti. Kad būtų patogiau kopijuoti dokumentą, galima iškirptą trafaretą pritvirtinti lipniais lapukais. Kopijas galima daryti vaistinės patalpose – nesvarbu, ar ten, kur prekiaujama vaistinės prekėmis, ar ten, kur jos saugomos.

Patikimi?

Bet jeigu darbdavys nepasitiki savo darbuotojais, tai kodėl klientas turi pasitikėti, atiduodamas savo asmens duomenis, kad ir labai trumpam laikui? Nuo tos minutės, kai darbuotojas su pažymėjimu ir visa ten esančia informacija išnyksta iš kliento akių (daryti kopijos), konfidencialumas praranda prasmę. Ir nors vaistininkai pasižymi sąžiningumu, tai nėra pretekstas lengva ranka dalinti savo dokumentus su asmens kodais. Įmonės administracija įsipareigoja klientų duomenis saugoti itin atsakingai, tačiau plačiai nuskambėję atvejai, kai solidžios firmos nutekina asmens duomenis, verčia dar kartą susimąstyti ir gerai apgalvoti savo žingsnius. 

Skaityti toliau »
Rgp 29, 2019 - Skaitytojams pageidaujant    0

PADĖTI NEREIKIA LAUKTI

Ir vėl tie skyrybos ženklai 😊 Lietuvių kalba tuo ir žavi, kad ne ten padėtas kablelis gali pakreipti įvykių seką visiškai netikėta linkme. Kur link suku šiandien? Prieš savaitę, iš karto po netikėtos mirties vaistinėje, gavau vieno skaitytojo prisegtą straipsnį su komentaru:

Laukiu nuomones sia tema: 

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniuje-vaistineje-mire-moteris-ivykio-liudininke-stebejosi-vaistininkiu-elgesiu.d?id=82019727

Iš karto po įvykio šia tema rašyti nenorėjau, reikėjo palaukti, kol nurims visų emocijos. Šiandien į šią situaciją galima pažvelgti iš arčiau. Beje, mano straipsnis, kaip ir komentarai, atsiradę po Delfi straipsniu nėra ir nebus objektyvūs, todėl kad nei aš, nei ta komentatorių auditorija įvykio sūkuryje nebuvo ir teigti, kas yra teisus ar neteisus – negalim. Tačiau pafilosofuoti niekas nedraudžia. Kas dar neskaitė apie šį įvykį, siūlau pirma perskaityti, kad žinoti, apie ką bus diskutuojama.

Koks skirtumas tarp TURI ir PRIVALO?

Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai turi mokėti teikti pirmąją medicinos pagalbą asmenims, kurių gyvybei ar sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo arba ūminės pavojingos ligos gresia pavojus.

Skamba dviprasmiškai. Logiškai mąstant, aš turiu suteikti tą pagalbą, bet neprivalu tai daryti, jeigu nemoku.

Norint suteikti kvalifikuotą pirmąją pagalbą, reikia turėti nemažai žinių. Deja, kiek vairuotojų atsirastų, kurie mokėtų teisingai atlikti visus veiksmus? Tam reikia ne tik teorinių, bet ir praktinių įgūdžių. O kokią praktiką mes turime? Šios žinios turi būti nuolat atnaujinamos, nes po metų kitų galvoj nelabai kas ir užsilieka. Tuo labiau, kad tų žinių netenka naudoti kasdien. Kitam ir per visą gyvenimą nepasitaiko tokių situacijų. 

Ne turi mokėti, o privalo teikti pirmąją pagalbą sertifikuoti specialistai, kurie turi tai įrodantį dokumentą, kurie kas tam tikrą laiką atnaujina savo įgūdžius ir laiko egzaminus – kaip ir visi savo srities specialistai. Mes, vaistininkai, turime farmacinį išsilavinimą ir savo žinias toliau giliname farmacijos srityse. Pirmosios pagalbos teikimą prabėgom praeiname ir daugiau nesugrįžtame. Kas penkis metus turime pateikti sertifikatus apie papildomus mokymus farmacijos srityje (deja, ne pirmos pagalbos teikime), kad toliau sėkmingai galėtume dirbti. 

Suteikti ar nesuteikti?

Tai jau yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Ir negali kaltinti kito žmogaus, kuris negali suteikti tos pirmosios pagalbos. Dažnas iš mūsų taip pat nežinome, kaip elgtumėmės stresinėj situacijoj, ar pavyktų blaiviai mąstyti ir išlikti ramiam. Galų gale, jei iš viso nežinai, kaip turėtum tą padaryti, tuomet geriau iš viso nedaryti. Tačiau PASKAMBINTI PAGALBOS TELEFONU TURĖTŲ KIEKVIENAS ATSAKINGAS PILIETIS. Straipsnyje rašoma, kad dirbo dvi vaistininkės ir nei viena neparodė iniciatyvos kažką daryti, bet liko prekiauti toliau. Viena vertus, gal jos tikrai negirdėjo, kad salės gale kažkas vyksta. Vaistinė šiandien – kaip turgus arba teatro scena – ten garsiai kalbama, diskutuojama, ginčijamasi, koliojamasi, keikiamasi, garsiai šaukiama, dejuojama, apsimetinėjama, kosėjama ir, žinoma, garsiai kvėpuojama. Žinant, kad čia ateina daugiau ligoti nei sveiki gyventojai, šie garsai darbuotojų ir nestebina. Dažnai ne visada ir kreipi dėmesį į stovinčiuosius, nes reikia susikoncentruoti ir visą dėmesį skirti pirmam stovinčiam prieš tave. Kiek suprantu, tas nelemtas įvykis atsitiko per laimės valandas. Tokiu metu vaistinėse tvyro tikra pekla 👿 Žmonės nuo laukimo būna pavargę, pikti, kiti nekantrauja, o vaistininkai – kaip robotai, išsijungę gailesčio ir atjautos mygtukus ir įsijungę greito aptarnavimo ir nulinių emocijų mygtukus, bando valdyti ošiančią minią. Nenuostabu, kad kažkas pro akis ir praslysta. Tai viena medalio pusė.

Skaityti toliau »
Rgp 22, 2019 - Mintys apie darbą    2

DUOTI NEGALIMA KEISTI

(iš serijos: kur dėti kablelį?- duoti pigų, negalima keisti ar originalo duoti negalima, keisti pigiu)

Šį pavasarį teritorinės ligonių kasos savo internetiniame puslapyje paskelbė informaciją apie tai, kaip  naujas įstatymas dėl vaisto pirmo paskyrimo sumažins pacientų išlaidas vaistams. 

Viskas paprasta

Gydytojui reikės tik pažymėti, kad vaistas vartojamas pirmą kartą arba po ilgesnės pertraukos ir tokiu atveju vaisinės bus įpareigotos išduoti pigiausius vaistus. 

Atrodo, kad iki šiol vaistininkai naudojosi įstatymų spragomis ir žmonėms siūlydavo tik brangius vaistinius preparatus 🧐 Anaiptol, vaistinėse vyravo demokratija ir žmonės patys galų gale nuspręsdavo, kokį vaistą jie pirks – brangiausią ar pigiausią. 

Nuomonės nesutapo

Gerokai anksčiau pakeitusi tvarką ir nustačiusi privalomą kompensuojamųjų vaistų sąrašą, Sveikatos apsaugos ministerija tikėjosi, kad pakeis žmonių įpročius ir privers žmones rinktis pigius ar visai nemokamus vaistus. Tačiau taip neįvyko. Ligoniai piktinosi tokia primesta tvarka ir vis tiek rinkosi brangesnius, tačiau jų įprastus vaistus, primokėdami reikalaujamą sumą. 

Sąrašas trumpėjo

Valdininkai nesnaudė ir vis ieškojo naujų būdų, kaip sutramdyti neklusniuosius. Taigi, sąrašas nuolat kito, originalių vaistų jame vis mažėjo, todėl žmonės buvo priversti rinktis: arba keisti pradėtą gydymą ir rinktis pigiausią iš sąrašo vaistą, arba nieko nekeisti ir primokėti už savo įprastą, tik atsidūrusį sąrašo gale. Gerai, jeigu jį rasdavai sąrašo gale, nes kaip minėjau, sąrašas nuolat kito ir trumpėjo, todėl įprastų vaistų mažėjo. Tačiau vis dar buvo galimybė įsigyti norimą vaistą (jei jo buvo rinkoje), primokant nustatytą priemoką.

Pirmas paskyrimas

Tuomet valdžia sugalvojo užvilkti kitus tramdomuosius marškinėlius savo piliečiams. Buvo sugalvotas pirmas paskyrimas, kuris suskirstė žmones į laiminguosius ir nelabai laiminguosius. Taip jau išėjo, kad vienoje šeimoje esantys sutuoktiniai, sergantys ta pačia liga ir mokantys tas pačias įmokas į privalomą sveikatos draudimą, staiga pamato, kad vaistai, skirti tai pačiai ligai gydyti skiriasi – vienas perka pigiausią, o kitas turi galimybę įsigyti originalų.

Kadangi vyravo pereinamasis laikotarpis gydytojams ir vaistininkams (susijęs su pirmu paskyrimu), tai vieni ir kiti, vardan savo paciento ar kliento, kartais akimirkai užmerkdavo akis ir neparašydavo arba nepamatydavo  to pirmo paskyrimo 🙃 Kaltės nejutome, nes ligonio vargai buvo svarbesni už kvailą ir neapgalvotą sumanymą. Bet nesnaudė ir ministerija.

Skaityti toliau »
Rgp 15, 2019 - Laisvalaikiui    3

Priklausomybės

Priklausomybė: žmogaus galva su tabletėmis viduje

Niekaip nenoriu susieti Lietuvoje minimų Žolinių ir šiandienos temos. Tiesiog, toks sutapimas, kad šią dieną rašau apie žolę ir kitas priklausomybes, kurios apsėda netikėtai, o apleidžia – ne visus ir ne visada 😏

Kanapės

Arba marihuana – labiausiai paplitusi uždrausta psichoaktyvioji medžiaga Lietuvoje ir Europoje. Kas dar nežino, tai – džiovintos viršutinės augalo dalys, primenančios sausą žolę (gal todėl ir vadinamos “žole”?). Spalva gali būti nuo žalios, gelsvai žalios iki pilkai rausvos. Marihuana rūkoma suktinėmis cigaretėmis.

Hašišas – kanapių derva, gaunama iš viršutinių augalo dalių: lapų ir žiedynų. Ji supresuojama į gumulėlius, kurių spalva gali būti nuo šviesiai rudos iki juodos. Gabalėliai primena gumą, odą ar kamštį. Labai retai hašišas vartojamas milteliais. Jis dažniausiai rūkomas pypke, sumaišytas su tabaku arba cigarete.

Apie pusę surūkyto preparato absorbuoja plaučiai. Pro plaučių audinį jis greitai patenka į kraują, todėl išvengiama skaidymosi kepenyse. Kanapės gerai tirpsta riebaluose ir greitai kraujo išnešiojamos į organus, turinčius riebalinio audinio: kepenis, smegenis, kiaušides, sėklides, antinksčius, riebalinį plaučių audinį. Tetrahidrokanabinolis (THK) patenka į placentą, motinos pieną, paveikia kepenų fermentus. THK kraujyje gali būti randamas net 20 valandų po vartojimo.

Nuolat vartojantys kanapes asmenys užsisklendžia savyje ir būna mieguisti. Ilgainiui silpsta dėmesys, atmintis, galimybė įsisąmoninti naują informaciją. Pasitaiko ir psichikos sutrikimų. Tokiais atvejais žmogus tampa pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Didelės dozės gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą ir nemalonių emocijų ar haliucinacijų. Reguliarus kanapių vartojimas stumia į apatiją, skatina fantazijas, vaikišką mąstymą, slopina norą tobulėti, trikdo gyvenimo ritmą. 

Pavojai. Po kurio laiko, vartojant kanapes, narkotinio apsvaigimo nebūna, todėl kyla noras jas maišyti su kitomis narkotinėmis medžiagomis. Gali formuotis priklausomybė, kuri pasireiškia įpročiu ar poreikiu kasdien surūkyti kelias kanapės suktines. Abstinencijos sindromas pasireiškia psichologiniu diskomfortu, dirglumu, nekantrumu, apetito praradimu, nemiga. Kai kuriuos asmenis kanapių rūkymas skatina vartoti kitus narkotikus. 

Priklausomybė nuo kanapių formuojasi lėčiau nei nuo kokaino, heroino ar amfetamino, tačiau atsiradus šiai priklausomybei, nutraukti vartojimą yra sunku kaip ir mesti rūkyti 😕

Narkotinės medžiagos

Amfetaminas, metamfetaminas, heroinas, ekstazis – narkotinės medžiagos, kurias draudžiama vartoti ir jomis disponuoti.

Amfetaminas – tai gelsvai balti arba šviesiai rudi milteliai, gali būti geriami (milteliais ir tabletėmis), įkvepiami, rūkomi, o tirpalai – švirkščiami į veną. Ši medžiaga veikia centrinę nervų sistemą panašiai kaip organizme gaminamas adrenalinas. Net nedidelės amfetamino dozės gali sukelti į psichozę panašių simptomų – kilti jaudulys, nerimas, baimė, panika, nepagrįstas įtarumas. Pasitaiko kliedesių, haliucinacijų. Paranoidinė psichozė – ne tik dėl narkotinio veikimo, bet ir nuolatinės nemigos rezultatas. Nesterilūs švirkštai vartotojams gali atnešti hepatitą B, C, ŽIV. Amfetamino vartojimas laipsniškai keičia charakterį (ir nebūtinai į gerą pusę 😄). Asmuo, vartojantis amfetaminą, ilgainiui praranda pasitikėjimą savimi, tampa nerimastingas, blogėja judesių koordinacija. Nutraukusieji amfetamino vartojimą nepatiria kaulų laužymo, tačiau būna labai išvargę, alkani, depresiški, sutrinka jų miegas. Tačiau potraukis vartoti amfetaminą išlieka ilgai. Be visų šių blogybių gresia perdozavimas. Tuomet atsiranda raumenų skausmai, padažnėjęs pulsas ir pakilusi kūno temperatūra. Galimi traukuliai ar koma, mirtis dėl smegenų kraujagyslių nepakankamumo, širdies veiklos sutrikimo. Mirtis dažniausiai ištinka, kai vartojamos amfetamino injekcijos.

Skaityti toliau »
Rgp 8, 2019 - Mintys apie darbą    1

LAUKTI NEGALIMA SKUBĖTI

Vaistininkas

Po kurio žodžio dėti kablelį? Žinoma, pirma turėčiau ką nors plačiau paaiškinti, o tada klausti 😊

Daugelis iš mūsų (ir farmacininkų, ir pirkėjų) jau yra girdėję apie būsimą naujovę: nuo šių metų lapkričio 1 d. atsiras galimybė receptinius, kompensuojamuosius vaistus įsigyti nuotoliniu būdu, t.y. internetu. Gerai tai, ar blogai, kol kas negaliu pasakyti. Gal todėl, kad vaistai yra specifinė prekė, todėl visi pasikeitimai verčia mus labai jautriai reaguoti? Ir kai dar visus realius vaistus bandoma iškelti iš vaistinės ribų į internetines erdves ar virtualų pasaulį, o vaistinėse įkurdinti Perlo terminalus, jau ne juokais imi ir išsigąsti 😲

Taigi, apie viską po truputį.

Nauja e. sistema

Sveikatos apsaugos ministerija planuoja sukurti naują e. sistemą, prie kurios prisijungę gyventojai be jokių konsultacijų pasirinktų receptinį vaistą, o tuo pačiu – ir vaistinę. Manoma, kad toks naujas modelis didins sąžiningą vaistinių konkurenciją vaistų kainomis. Bet dabar gi taip pat niekas netrukdo vaistinėms būti konkurencingoms kainų mūšyje. Kaip dabar vaistinių tinklai sugeba mėgdžioti vienas kitą ir patraukti klientą savo vilionėmis (du už vieno kainą, perki du – trečias su nuolaida, senjorų dienos, laimingos valandos ir pan.), taip ir internetinėj erdvėj kovos už kiekvieną klientą ir maustys jį visokiais pasiūlymais. Nei viena vaistinė nedirba NEPELNINGAI, o jei dirba – tai neilgai, nes vis tiek ateina diena, kai tenka arba užsidaryti, arba parsiduoti. Taip kad būtų naivu tikėtis, kad perkėlus visų vaistų prekybą į internetą, vaistai atpigs. Tik ne Lietuvoje.

Papildomos investicijos

Šios naujos sistemos kūrimas pareikalaus ne vienos finansinės injekcijos. Dar nenutilo kalbos apie išleistus milijonus diegiant e. receptą: konkurso laimėtojams neužteko suderėtų ir patvirtintų sumų, todėl šiam projektui papildomai buvo skiriami papildomi šimtai tūkstančių. Ką šiandien turime? Vis dar stringančią ir tobulinamą sistemą. O už kiekvieną klaidos ištaisymą ar naujų funkcijų įdiegimą perskaičiuojami kaštai. Ir perskaičiuojami tikrai ne valstybės naudai. SAM atstovai teigia, kad visi darbai bus finansuojami e. sveikatos  plėtrai numatytomis lėšomis. Tačiau kiek jų buvo numatyta, tie skaičiai keitėsi ir keitėsi. Tai kada jau pabaiga?

Daugelis vaistinių jau dabar turi galimybę aptarnauti klientą nuotoliniu būdu. Jeigu jau tikrai bus prastumtas šis projektas, tai gal užtektų patobulinti jau esančias programas, įdiegiant papildomų funkcijų? Žinoma, tada nebus galima pasirinkti norimos vaistinės esant viename e-puslapyje, tektų landžioti į kiekvienos vaistinės internetinę svetainę ir ieškoti vaistų, lyginti jų kainas. Tikėkimės, kad tai ir yra pagrindinė priežastis kurti naują modelį 🙂

Farmacinė paslauga nereikalinga?

Ši nauja sistema leis pacientams įsigyti tiek kompensuojamus, tiek nekompensuojamus receptinius vaistus bei kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones. 

Mums, dirbantiems vaistinėse, nuolat primenama (nors ir patys puikiai tą žinome), kad PRIVALOME suteikti farmacinę paslaugą, t.y., perkant vaistus, labai aiškiai išdėstyti, kaip juos vartoti, kada, kiek ir su kuo. Šių svarbių detalių iš mūsų reikalauja visi – pradedant SAM ir baigiant slaptais pirkėjais. Pagrįstai kyla klausimas: perkant vaistus internetu, užteks perskaityti informacinį lapelį? Dabar gi, ne visada užtenka informacijos ir specialistus išklausius, ir tą lapelį perskaičius. Dažnas vyresnio amžiaus ligonis apeina kelias vaistines, vis pasitikslindamas vieną kitą detalę, o galų gale, dar pas kaimyną užsuka užtvirtinimui. Vadinasi, informacijos niekada nebūna per daug. Gal planuojama per Skype ar kitą panašią programėlę suteikti privalomą paslaugą parduodant vaistus internetu?

Skaityti toliau »
Rgp 1, 2019 - Mintys apie darbą    0

Mono spektaklis

Spektaklis

Mūsų darbo kasdienybė – tai nuolat besikeičiantys žmonės su tik jiems būdingais vaidmenimis, o vaistinė – mažytė teatro scena, kurioje nuolat kažkas vyksta. Dramos, tragedijos, komedijos… Apkalbos, pykčiai, ašaros, juokas… Stumdymasis ir užuojauta… Bet šįkart ne apie klientus ir jų vaidmenis. Šiandien rašysiu apie labiausiai nepageidaujamą vaistinės lankytoją ir pačią bjauriausią rolę. Koks tai personažas, atspėti bus nesunku 😀

Scena Nr. 1 – Situacijos aprašymas

“Tavo rankose mano likimas…”,- skamba grupės “Hiperbolė” daina. Šiuos žodžius niūniuoja ir vaistininkas, kai sužino, kas jį netikėtai aplankė vaistinėje. Tas paslaptingasis veikėjas vienam kartui pabūsiu aš. Ir pabūsiu iš visos širdies, kad tikriesiems veikėjams (ne apsimetėliams kaip aš) protą atverčiau.

Mano rankose instrukcija, kurią prieš einant į vaistinę atidžiai turiu išstudijuoti. Ir štai, aš jau vietoje. Turiu kruopščiai laikytis eiliškumo ir tvarkos. Rolė – nebloga, nes galiu vadovautis dviem ar net daugiau scenarijų. Renkuosi pirmą. Įeinu į vaistinę, pasižymiu (galvoj, kad niekas nesuprastų), kokia tai vaistinė. Renkuosi prekę, arba dvi ir pažymiu (galiu galvoj, galiu telefone, galiu ant delno arba jau namuose, duotoje lentelėje, svarbu, neišsiduoti), už kokią sumą įsigijau prekių. Nurodau tik kainą. Vėliau savo įrašą pildau pirktų prekių pavadinimais ir apibūdinu vaistinėje susiklosčiusią situaciją. Tai turiu padaryti 4 – 6 sakiniais. Pabandysiu:

Sakinys Nr.1 “Mano įėjimo metu vaistinėje klientų nebuvo.”

Sakinys Nr.2 “Vaistininko oficinoje (prekybos salėje) nebuvo.”

Sakinys Nr.3 “Vaistininkas pasirodė labai greitai.”

Sakinys Nr.4 “Pirkau du produktus XY, kainavo 45€”

Dabar turiu nurodyti, kiek tiksliai praėjo laiko nuo mano atėjimo iki kol mane pradėjo aptarnauti 🧐 Pagal duotą intervalą (mažiau nei 3 min., 3-5 min., ilgiau nei 5 min.) renkuosi – “mažiau nei 3 min.” ir čia pat turiu paaiškinti, kuo darbuotojas buvo užsiėmęs, kad jo nebuvo darbo vietoje 😊 Kol dar neturiu teisės įeiti į pagalbines patalpas be įspėjimo (kas žino, ko dar tie darbdaviai pasieks dėl visiškos kontrolės), bandau susivokti iš elgesio, nes reikia atsakyti į klausimą. Šį kartą fantazijos daug neturiu, todėl rašysiu “Nežinau”.

Scena Nr. 2 – Aplinka

Dabar trumpam pabūsiu sanitarijos inspektorius ir įvertinsiu švarą. Kieno akimis visą tai turėčiau įvertinti? Paprasto žmogaus ar higienos specialisto? Žmonės yra skirtingi, todėl ir vertinimas labai jau subjektyvus. Šiandien aš galiu matyti numestą reklamą ar pirkimo čekį ant grindų, o kitą dieną ir žemių krūvos nepamatyti…Šiuo atveju dar turiu prasinešti per lentynas ir patikrinti jų dulkėtumo laipsnį. Kaip jau minėjau, daug kas priklauso nuo vertintojo asmeninių savybių ir nuotaikos, o kadangi nuotaika dar nesugadinta, tai žymiuosi, kad “vaistinėj buvo švaru ir tvarkinga” – TAIP, “kliento aptarnavimo vieta buvo erdvi ir neapkrauta lankstinukais, užrašais” – TAIP, tačiau ji apkrauta VISOKIAIS MAISTO PAPILDAIS IR KITOKIOM NESĄMONĖM! Tai kas blogiau? Ir kuo čia dėta vaistininko kompetencija? “Grindys buvo nešvarios, lentynos dulkėtos, prekystalis netvarkingas, produktai lentynose išdėstyti netvarkingai” – NE, bet gal reikia žymėti TAIP? Galbūt, tuomet darbdavys pasamdys valytoją visai dienai, o ne 5 min.? Tačiau gali būti ir taip, kad po tokio mano ženklinimo, vaistininkas turės su skuduru ir šluota vaikščioti paskui kiekvieną išeinantį klientą. Rašau, kad viskas ok ir papildomai nieko nekomentuoju 😉

Dar įdomiau skamba sekanti mano užduotis: “Ar lentynos buvo užpildytos, be tuščių tarpų?” Čia jau turiu pasitelkti erdvinį mąstymą (kurio, deja, neturiu) ir nuspręsti – ar stiklinė pusiau pilna, ar pusiau tuščia. Niekaip nesuprantu, kodėl geriau, kai lentynos užpildytos, o ne pustuštės? Galbūt, ką tik praėjo dešimt pirkėjų, kurie nusiaubė tas lentynas ir padėjo vykdyti planą. Bet, tikriausiai, geriau, kai prekės išstatytos piramide ir jų laaaaabaaaaai daug, bet pardavimai nevyksta. Dar turiu pažymėti apie tai, jei mano vizito metu darbuotojas lentynas pildė prekėmis. O jei dar ta pildoma vieta buvo pažymėta kainos lapeliu ir ten nebuvo nurodytų prekių! Mama mia…Kurį variantą rinktis, TAIP ar NE, jei prekes darbuotojui atvežė prieš pat man ateinant į vaistinę? Vardan tos, Lietuvos – TAIP, LENTYNOS BUVO UŽPILDYTOS PREKĖMIS 😃!

Kai jau apžiūrėtos visos dulkės, prekių gausa ir kiti mažmožiai, turiu sutelkti dėmesį į rimtesnius dalykus, t.y., į patį darbuotoją. Kuo gi jis užsiima? 

“Konsultuoja klientus”, bet jeigu jų nėra? Blogai, minusas.

“Dėlioja gautas prekes”. TAIP, ir jeigu dėliodamas pildo tuščias vietas ir užpildinėja tarpus, pažymėtus kainos lapeliu? Blogai, minusas.

“Bendrauja su kolegomis, jei tai netrukdo aptarnauti klientus, žymėti kainas”. Aūūū, kur tie kiti kolegos, jei dažnai vienas vaistininkas po 12 ir daugiau valandų atstovi vienas pamainoje? Įsivaizduoju, kaip būtų smagu paplepėti su kolegomis darbo metu 🙂! Bet, BINGO! Nėra kolegų, nėra ir minuso.

Tačiau, neduok, Dieve, pamatysiu vaistininką valgantį, skaitantį, naudojantį asmeninį telefoną ar klausantį muzikos per ausines, tada jau riebus minusas. Nežiūrint į tai, kad ką tik sukramtytas sausainis išgelbėjo jį nuo diabetinės komos arba skambutis į asmeninį telefoną padėjo jo vaikui išspręsti globalinę problemą ir vienu liūdnu veiduku šiam pasauly bus mažiau 🙂 Ne, vis dėlto, nieko nemačiau, nieko negirdėjau, aš irgi turiu ir ligų, ir vaikų. 

Palikim skanius kąsnius ramybėje ir judėkim prie akių kontakto. Privalau smulkiai aprašyti savo įspūdžius nuo to momento, kai tik atsiduriu MATYMO LAUKE. “Ar pažiūrėjo?” “Ar nusišypsojo?” “Ar linktelėjo?” O kodėl nėra “Mirktelėjo”? Man tai gal labiau būtų prie širdies 😉 Ir čia jau neužtenka trumpo TAIP ar NE, reikia platesnio komentaro. Matyt, tai labai susiję su būsimu pelnu.

Skaityti toliau »
Puslapiai:«1234567...71»