Vaistininko užrašai

Lietuva – ne Egiptas su Cheopso piramide. Lietuva – ne Babilonas su Semiramidės sodais. Ir ne Kinija su Didžiąja kinų siena 😀

Bet gal nors trumpam pabūsiu Smaragdo miesto burtininku ir sukursiu septynis vaistininko stebuklus…

Tebūnie taip, kad Lietuvoje vaistininkai gautų padorų atlyginimą už savo tiesioginį darbą (ne už reitinginių prekių pardavimus, asmeninius pasiūlymus, papildų iškišimus ir akcijų dėliojimus). Geriausiai būtų, kad vaistininko algos didėjimas būtų susietas su darbdavio alga ir įmonės pelnu

Tebūnie taip, kad Valstybė pasitikėtų vaistininkais ir negrasintų įvairiais tikrintojais

Tebūnie taip, kad darbdaviai ne tik reikalautų planų vykdymo, bet bent retkarčiais pasidomėtų, kuo kvėpuoja ir gyvena jo darbuotojas, kada paskutinį kartą jis atostogavo ir kaip jam sekasi dirbti kitų kolegų atostogų metu

Tebūnie taip, kad žmonės nesirgtų, o jei ir susirgtų, visada gautų reikiamų vaistų

Tebūnie taip, kad vaistų kainos būtų prieinamos kiekvienam Lietuvos gyventojui

Tebūnie taip, kad vaistininkui nereikėtų vienu metu aptarnauti klientų ir stebėti, kaip narkomanas ar vagis kėsinasi į vaistinės asortimentą, o vėliau – padenginėti trūkumus

Skaityti toliau »

Jokie pinigai nebūna taip gerai panaudoti, kaip tie, kuriuos mums nusuko: už juos įsigyjame išminties.

– A. Šopenhaueris

“…puiki alga ir priedas už pasiektus rezultatus…” – šiuos žodžius išgirdau vieną dieną per radiją. Tokiu skelbimu buvo kviečiama prisijungti prie prekybos centro “Maxima” darbuotojų komandos.

Panašiai viliojami ir vaistininkai, ir, tikriausiai, daugelio kitų profesijų atstovai. Gal kitose įstaigose tas magiškas žodelis PRIEDAS turi visai neblogą piniginę išraišką. Deja, daugelyje vaistinių tinklų tą priedą reikia kone krauju išsilupti. Sugrįžkime prie “už pasiektus rezultatus”. Kaip vaistinėje įvertinti pasiektus rezultatus? Ar į šį žodžių junginį įeina tik vaistinės apyvarta ir reikiamų prekių siūlymas ir pardavimas?

Pagal dabartinę algų skaičiavimo sistemą kaip tik taip ir yra. O kas ir kaip įvertins vaistinių darbuotojų pasiektus rezultatus, atiduodant visą save bendravimo su klientu metu? Ar darbdavys pajėgus nustatyti, kokią pridėtinę vertę jam sukuria jo darbuotojas nuoširdžiai atlikdamas savo pareigą? O gal tai visai ir nesvarbu? Nenuoširdus ir šaltas bendravimas gali būti daug produktyvesnis (pinigine išraiška) – pakanka dirbti pagal formulę: išklausau pageidavimus ir greitai “paskiriu gydymą” aukšto reitingo (tuo pačiu naudingomis įmonei) prekėmis, pridedant lydinčiųjų produktų. Galima  pasirinkti kitą strategiją: išklausau, aiškinuosi, netgi gilinuosi į problemą, parenku tinkamiausius vaistus už optimaliausią kainą, ko nereikia – nebruku. Nereikia būti labai protingam, kad suprasti, jog pirmu atveju aš tikrai gausiu apčiuopiamą priedą už pasiektus rezultatus. Antru atveju – žmogaus padėką už nuoširdumą ir norą pas mane sugrįžti.

Skaityti toliau »

“Man gerai, man nieko netrūksta…
Man gerai…
Man yra gerai…
Man gerai, man nieko netrūksta…”

dainuoja ŽAS-ai savo vienoje dainoje.

Berašant paskutinį savo straipsnį tvirtai maniau, kad daugiau šia tema nerašysiu, nes kiek gi galima? Bet užteko pamatyti antradienio  vakaro žinias ir perskaityti bėgančią eilutę  ekrano apačioje:  A. Veryga: “Vaistų tikrai netrūksta”, kaip pagalvojau: leisiu sau pafilosofuoti dar kartą, paskutinį 😀

Kadangi vaistų trūkumas nesumažėjo, o, atvirkščiai, padidėjo, labai pikta girdėti tokią iškreiptą ir tolimą nuo realybės ministro nuomonę. Šis absurdiškas sakinys parodo, kaip dirba SAM šutvė. Kitaip jos tikrai negalima vadinti, nes skleisti akivaizdų melą Lietuvos žmonėms gali tik kvailiai arba pasamdyti psichologai, kurie manipuliuoja žmonėmis, įteigdami, kad nėra jokios problemos, argi jūs nematote, kaip mes stengiamės dėl jūsų? Tokia skleidžiama “tiesa”, tikriausiai aptarta su viešųjų ryšių specialistais, kurie buvo pasamdyti, kad galėtų suvaldyti krizines situacijas, atseit, tai padės visuomenei iškomunikuoti ministerijos vykdomus darbus. Žinoma, jei ryškesnių darbų niekas neatliko, reikia bent parodyti, kad situacija yra valdoma. Panašu kaip Rusijoje: “viskas pas mus yra gerai, žmonės – laimingi, pensijos – normalios, badaujančių – nėra, žmonės – dirba, uždirba ir visai nesiveržia į užsienį”. Po truputį tuo pradedi tikėti, žiūrėk, ir gyvenimas gražesnis tampa 😀

Gal ir aš galėčiau tuo patikėti, tačiau kiekviena darbo diena atneša vis naujų išbandymų. Šiandien vaistinės dalinasi tarpusavyje ne vaistais retoms ar dažnoms ligoms gydyti (jų jau seniai nėra), tačiau ir visiškai niekuo ypatingais, netgi, nekompensuojamais vaistais. Daugelį vaistų, kurių nebuvo numatyta palikti kompensuojamų vaistų kainyne, stengėmės išparduoti ir daugiau jų neturėti arba turėti po kelias dėžutes, (pagal poreikį), kad žmonės neliktų be savo nuolatinių vaistų. Tačiau dabartinis  chaosas atvėrė dar kitus skaudulius. Pasirodo, pradėjo trūkti ne tik kompensuojamų vaistų, tačiau ir tų, kurie buvo pasmerkti išnykimui. Vieni ligoniai, negaudami kompensuojamųjų vaistų, pirko už savo pinigus be kompensacijos, kiti gi, nusprendė nekeisti savo paskirto gydymo ir liko prie įprastinių, todėl taip pat pirko už pilną kainą. Todėl dar kartą galima užduoti klausimą gerbiamam ministrui: “Tai kas išlošė iš naujos vaistų reformos? Kas sutaupė pinigų dėl vaistų atpigimo? Kas liko patenkintas nauju kompensuojamųjų vaistų sąrašu?” Atsakymas šiai dienai yra vienas, kurį visi mes žinome.

Skaityti toliau »

Negailestingai bėga dienos, savaitės, mėnesiai, o problema, susijusi su vaistų trūkumu, niekur nedingo 😕

Vaistų, skirtų rimtoms ligoms gydyti, trūkumas pasiekė kritinį lygį. Kaip jau rašiau anksčiau, pradėjo trūkti ne tik vieno stiprumo vaistų; neliko jokio pasirinkimo vaistų tam tikrose grupėse. Kai tik didmenininkai praneša, kad šiek tiek vaistų įvežė į Lietuvą, jie nerealiu greičiu dingsta iš pasiūlos (čia kaip labdariniai bilietai į A. Mamontovo koncertą Klaipėdoje: nespėjo meras paskelbti apie tokią miesto dovaną, bilietai per kelias minutes, o gal ir sekundes, buvo išparduoti). Jeigu tavo vaistinei pasisekė, tai tu esi palaimintas ( beveik kaip palaikintas 😀), o jeigu ne – toliau suok strazdo giesmes savo klientams…

Paskutiniu metu vaistinės pasidarė kaip turgus: derasi tarpusavyje, keičiasi vaistais, maino labiau joms reikalingą vaistą į ne tokį svarbų, bet svarbų kitai vaistinei. Deja, tokie mainai galimi tik tinklinėse vaistinėse. Žiūri į mėlynąjį ekraną, kuri tavo tinklo vaistinė kuriame Lietuvos kampelyje turi ir, svarbiausia, gali tau perleisti tą deficitą. Tada vedi derybas, ką nors pažadi (pvz., paimti prie to pačio kokį iš galiojimo beišeinantį niekalą), tada maldauji, kad suorganizuotų greitą vaisto išvežimą reikiamu adresu. Jeigu reikia ypatingos skubos tvarka ir vaistas randasi tame pačiame mieste, sėdi po darbo į automobilį ir leki pats pasiimti, kad neduok Dieve, vaistinė neapsigalvotų. Vėliau, skambini ligoniui ir praneši džiugią žinią: “Jūsų vaistai pasiekė beveik galutinį tikslą, prašome atvykti”. Ir ligonis bėgte atbėga tų vaistų, kurių taip ilgai ieškojo, nes gal vaistinė ims ir atiduos labiau sergančiam (situacija kaip su organų transplantacija – kuriam labiau reikia).

O ką daryti toms vienišoms vaistinėms, dar išlikusioms atkaklioje didmeninių tinklų kovoje? Čia jau jokiom dovanom nesuviliosi: neturi vaisto, ačiū, bėgu ieškoti kitur.

Ar tai normalu? Kas čia vyksta? Kokie užkulisiniai žaidimai žaidžiami SAM (Sveikatos apsaugos ministerija) ir VVKT (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) kontroliuojamose žaidimų aikštelėse? Ką veikia didžioji valdininkų armija Farmacijos departamente? Beje, vienas iš šio departamento uždavinių yra: “gerinti gyventojų aprūpinimą vaistiniais preparatais ir farmacinės paslaugos kokybę”. O viena iš funkcijų: “dalyvauti reguliuojant vaistinių preparatų platinimo tinklo veiklą, siekiant užtikrinti gyventojų ir sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą vaistiniais preparatais.”

Kaip matosi dabar, SAM darbo pradžia ir pabaiga buvo naujas kompensuojamųjų vaistų sąrašas ir kompensacijų skyrimo tvarka. Neneigsiu, tai didelis darbas, bet nereikėjo sustoti ties jo sudarymu. Jei visos vaistinės skalambija, kad vaistų ŽIAURIAI trūksta, tai reikia ne atsišaudyti niekinėm frazėm, kad viskas yra gerai, kad atsirado daug suinteresuotų grupių, kurios siekia diskredituoti naują kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymo tvarką ir pan., o imtis kažkokių apčiuopiamų veiksmų. Bet kam tie veiksmai, jei viceministrė  K. Garuolienė įsitikinusi:

Bet jų TRŪKSTA!
Skaityti toliau »

Nuo šių metų liepos 12 dienos vaistininkai, gydytojai ir ligoniai išgyvena lengvą košmarą, kuris susijęs su naujo kompensuojamųjų vaistų sąrašo atsiradimu. Netyla diskusijos spaudoje, TV ekranuose, gydymo įstaigose ir žmonių susibūrimuose. Visi šios nevykusios (o gal nepavykusios) akcijos dalyviai su kiekviena diena tikėjosi, kad naujai atsiradusios problemos spręsis greičiau, tačiau ir šiandien negalime pasakyti nieko guodžiančio. Didžiausia problema – nuolatinis kompensuojamųjų vaistų trūkumas.

Ankstesnis sąrašas turėjo platų vaistų pasirinkimą, todėl nesant vienam vaistui, ligonis galėjo rinktis kitą. Šiai dienai to padaryti negalima, nes sąraše likęs vienas ar keli vaistai, ir tų pačių nėra tiekime. Todėl kasdien daugybė žmonių yra priversti gaišti savo brangų laiką bala žino kam.

Taigi, žaidimą pradeda baltieji (bent jau šachmatuose, o čia panašu į šachą ir matą). Žaidimo dalyviai – VVKT (valstybinė vaistų kontrolės tarnyba), SAM (sveikatos apsaugos ministerija), G (gydytojai), L (ligonis), V (vaistinės darbuotojas), VU (vaistininko užrašai).

SAM: “Šis laikotarpis yra laikinas ir susiklosčiusi situacija yra vienkartinė…”

VU: “Nieko nėra pastoviau už laikiną 😀”

***

L: 
– Man yra išrašytas elektroninis receptas.

V:
– Deja, šių vaistų šiuo metu neturime. Pakeisti taip pat neturime kuo. Kada turėsime, nežinome. Atsiprašome už laikinus nepatogumus.

VU: “Vaistinėje pastaruoju metu kaip loterijoje – šiandien nieko nelaimėjote, bandykite dar kartą 😉 ”

***

L: 
– Mane atsiuntė į jūsų vaistinę iš kito miesto galo. Sakė, kad pas jus dar užsilikusi dėžutė man reikalingo vaisto.

V:
– Taip, jums labai pasisekė. Liko pati pati paskutiniausia.

***

Skaityti toliau »

„Kad ir ką besakytumėte, tačiau žmogaus viduje glūdi kažkoks stebuklas, kurio net mokslas negali paaiškinti.“ – Moljeras

Ne veltui šiandien parinkau šiuos žodžius. Po paskutinių rimtų straipsnių atėjo metas linksmybėms. O jų netrūksta kasdien 🙂

~ 40m vyras:
– Laba diena, atvažiavau vaistų net iš kito miesto galo. Man sakė, kad jūsų vaistinėje aš gausiu.
– Ne, mes neturime. Gal ne mūsų vaistinėje?
– Tai koks čia adresas?
– xxxxx
– Tai kaip čia, bl.., ta mano navigacija dirba, pasakykite jūs man?

Vienas žymus istorijos veikėjas sakė:

Politikas – tai akrobatas. Jis išlaiko pusiausvyrą, sakydamas prieštaringai tam, ką daro.

Šie žodžiai labai puikiai atspindi mūsų nūdieną. Paskutiniai A. Verygos ir jo komandos pirstelėjimai vaistinėms trenkė tokiu smogu, kad jį pajuto net į vaistines užsukę klientai. Pirmas dūmelis gadino nervus ligoniams, kuriems reikiamų vaistų įsigijimas tapo misija neįmanoma. Kas kaltas? Žinoma, kad kaltų nėra 😀, nes tą LABAI AIŠKIAI pasakė Sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė per vieną TV žinių reportažą. Maždaug, “kokia problema, apie ką čia šnekate, kam bangas keliate, viskas  puiku ir jokių vaistų netrūksta, čia tik vaistinių sapaliojimai ir tiek”.

O man, eiliniam vaistinės darbuotojui, gerbiama viceministre, nusibodo ligoniams aiškinti, kad ne vaistinė ir tuo labiau ne aš, esame kalti, kad kompensuojamas vaistų sąrašas ženkliai sumažėjo, negana to, dar ir paliktų jame vaistų nebeliko 😢 Todėl viešai pasisakant prieš visą Lietuvą, vertėtų labiau įsigilinti į esamą situaciją, o neskubėti plauti savo munduro (kurio ir taip jau niekas neatskalbs).

Kažin kaip reikalai pakryptų, jeigu artimiems viceministrės žmonės pritrūktų vaistų? Ar vaistinė užsitrauktų nemalonę, ar vaistų sąrašas mikliai pasipildytų vienu kitu nauju preparatu? Palikim kažkieno sąžinei…

Antras dūmelis dar neišsisklaidęs po valsartanų istorijos. Žmonių pasitikėjimas valstybe smuko iki neregėtų žemumų. Klientai vienoj vaistinėj pasikeičia tą kinietišką gaminį arba nusiperka naują ir atėję į kitą vaistinę klausia:

Ar šitas vaistas kokybiškas? Ar jis nesukelia vėžio?

Arba, numeta ant prekystalio praimtas pakuotes ir sako:

Nusiųskite Verygai, tegul ryja!

Gal iš tikrųjų reikėtų vieną kitą siuntinuką į ministeriją supakuoti 🙂?

Taigi, pratęsiu apie tuos vaistų trūkumus, kurių, pasak K. Garuolienės nebuvo, nėra ir nebus.

Kaip bebūtų gaila, su kiekviena diena tas sąrašas tik ilgėja. Ateina žmogus pirkti vaisto arterinei hipertenzijai gydyti. Jam reikia 5mg, o vaistinėse šiuo metu yra tik 10mg. Užsakyti nėra galimybių, nes tiekėjai neturi. Kokia išeitis? Nusipirkti už grynus pinigus kito gamintojo vaistą, kuris guli pas mane stalčiuje ir šaiposi, kad ką tik buvo išmestas iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo 🤨 Taip ligonis ir padaro, nes jam reikia šiandien, o ne po mėnesio.

Skaityti toliau »