Vaistininko užrašai

Atėjęs į auditoriją skaityti paskaitos, filosofijos profesorius pasidėjo ant stalo stiklainį ir pridėjo į jį didelių akmenų. Tada klausia studentų:

– Ar stiklainis pilnas?
– Taip,- atsako šie.

Tada profesorius išsiėmė iš krepšio skardinę nuo kavos, pilną smulkių akmenėlių ir supylė juos į stiklainį. Akmenukai gražiai užpildė tarpus tarp didelių akmenų. Profesorius vėl paklausė studentų, ar stiklainis pilnas ir šie, juokdamiesi, jam pritarė.

Vėliau profesorius išsitraukė iš kišenės maišelį smėlio ir supylė jį į stiklainį. Smėlio kruopelės subiro į pačius mažiausius plyšelius tarp akmenų, visiškai užpildydamos stiklainį. Ir vėl profesorius paklausė studentų, ar dabar stiklainis pilnas. Ir šie vėl atsakė taip.

Tada profesorius paėmė nuo stalo du puodelius kavos ir supylė juos į stiklainį. Kava subėgo ir susigėrė. Studentai nusijuokė.

– Taigi,- tarė profesorius,- dabar įsivaizduokite, kad šis stiklainis yra jūsų gyvenimas.

Didieji akmenys simbolizuoja svarbiausius jūsų gyvenimo dalykus: šeimą, vaikus, draugus, mylimąjį, sveikatą, darbą. Net jei visa kita dingtų, jie vis tiek liktų jums svarbūs ir suteiktų jūsų gyvenimui prasmę.
Skaityti toliau »

Pagal atsakymus matau, kad daugelis nenorėtų sugriežtintos tvarkos papildų pirkimui. Man irgi, iš esmės, tai būtų didelis nesusipratimas. Tačiau papildų pirkimas vis dar išlieka didelis. Todėl belieka tik šviesti žmones šiuo klausimu ir padėti susivokti, ko jiems iš tikrųjų reikia ir ar iš viso reikia 😀

P.S. kviečiu sudalyvauti naujoje apklausoje apie sugriežtintą prekybą receptiniais vaistais

Įdomių ir keistų žmonių tenka sutikti savo darbe. Bet kuo toliau, tuo mažiau jais visais stebiuosi. Išmokau atsirinkti, kada ir kam galiu ką nors aštriau pasakyti (kai kuriems to reikia), pajuokauti ar pakalbėti apie gyvenimą ir mirtį (viena kolegė su netinkamu žmogumi pajuokavo apie mirtį, tai šis parašė skundą administracijai, o vadovai liepė pasiaiškinti), o su kai kuriais, žinau, geriau iš viso patylėti.

Žmogus, apskritai, keista būtybė, nes jam dažnai atrodo, kad kitur labiau šviečia saulė, žmonės geresni, pinigų daugiau mokama ir, šiaip, viskas geriau 😀

Jam atsibosta būti vaiku, todėl skuba užaugti, o vėliau trokšta sugrįžti į vaikystę. Praranda sveikatą uždirbdamas pinigus, kuriuos vėliau išleidžia, bandydamas ją susigrąžinti. Įnirtingai galvoja apie ateitį ir pamiršta dabartį. Gyvena taip, lyg niekuomet nemirtų ir miršta taip, tarsi niekuomet nebūtų gyvenęs… Ir skuba, skuba, skuba… Kur? Turbūt daugelis net nežino kur. Tiesiog taip įprasta.

Juokinga stebėti tas varžybas – kuris greičiau pribėgs prie kasos. Tada, jei tas pirmasis laimingasis ilgai kuičiasi (ieško recepto, nuolaidų kortelės, vaistų sąrašo ar pinigų), už jo stovintis antros vietos laimėtojas veržiasi užlįsti, sakydamas, kad jis greitai nusipirks tik vieną vaistą, o, be to, dar labai skuba, nes jo autobusas gali nuvažiuoti. Tada pirmasis, kad būtų tvirčiau, atkerta:

– O aš irgi skubu, manęs traukinys nelauks!

Kiti klientai stovi eilėje ir stebi, kuo užsibaigs šios varžybos. Tada aš klausiu:

– Gal yra eilėje laukiančių, kuriems lėktuvas tuoj pakils?

Nes čia jau būtų pirmumo teisė pagal svarbą 😀 Pasirodo, tiek užteko, kad vaistinėje įsivyrautų taika ir ramybė. Su skubančiais visada sudėtinga, nes jie įneša tokį chaosą, kad pats pradedi blaškytis, skubėti ir, žinoma, klysti. O mūsų klaidos, patys suprantate… Todėl svarbu kuo greičiau nuraminti skubančius ir pačiam nusiraminti.

Ateina ir išsigandę, ne tik skubantys. Ką turėčiau atsakyti pacientei, kuri perka geležies tabletes ir klausia:

– O aš kartais nesurūdysiu nuo tos geležies?

Galvojau, kad čia tik juokas. Bet pasirodo, ne. Todėl skubu patikinti, kad viskas bus gerai. Bet ji nerimsta:

– Čia visai nejuokinga, nes kai aš sprendžiau kryžiažodį, tai ten buvo klausimas – rūdijantis metalas, o atsakymas – geležis. Dabar suprantate, dėl ko aš jaudinuosi?

Skaityti toliau »

Mes gimėme nuogi, šlapi ir alkani. Paskui viskas darosi sudėtingiau… Kiekvienas gyvename savo mintyse ir savo pasauliuose. O kad jie tikrai skirtingi, įrodinėti neverta😀

Moteris pasakė – moteris padarė! Jeigu moteris pasakė ir nepadarė, vadinasi, moteris pajuokavo.

Nusprendžiau namuose atlikti vyriškus darbus pati: atsiguliau ant sofos, žiūriu televizorių… Sunku, nesiginčiju, bet reikia…

Viskas, ką daro moteris namuose – nepastebima. Pastebima tada, kai ji to nedaro.

Išvažiavau išgėrusią draugę parvežti. Dabar sėdim, laukiam, kol mus abi pasiims…

– Kunige, aš negeriu, nerūkau, vyrui ištikima, dirbu. Sakykite, ar aš teisingai gyvenu?
– Teisingai, dukra mano. Tik va, be reikalo…

Šiandien ryte supratau, kad senstu: blynai išeina vis geresni ir geresni.

Aš mergina tyli, kukli… Nuskriausite – tyliai užkasiu, kukliai atšvęsiu.

Vienintelis žmogus, kuriam tu visada liekna ir alkana – tai močiutė.

Nepakelti telefono ragelio, kada skambina mama, negalima. Nes juk po dešimto skambučio aš esu dingusi be žinios ir gulinti su perpjauta gerkle kanale.

Protinga moteris niekada nešaukia ant vyro. Įsakymai duodami ramiai, tiksliai ir aiškiai.

Niekas taip nepadeda tvarkytis kaip atjungtas internetas.

Svarbiausiai dietoje – miegas. Laiku neužmigai – apsirijai.

Skaityti toliau »

Tiesą sakant, labai smagu buvo išgirsti naujieną apie planuojamą visų receptinių vaistų PVM mažinimą. Šiuo metu sumažintas PVM taikomas tik kompensuojamiems vaistams, o tokį patį vaistą perkant be jokių lengvatinių receptų, jo kaina padidėja. Tokių vaistų vaistinėse parduodama nemažai. Kuo mažesnė vaisto kaina, tuo smagesnė atmosfera vaistinėje. Nes tuomet nereikia klausytis nuolatinių pretenzijų ir užgauliojimų dėl aukštų vaistų kainų ir nuolatinio lakstymo beieškant, kur pigiau.

Tačiau per eilę metų ne kartą buvo skelbiamos džiugios naujienos apie vaistų kainų mažėjimą. Kad ne visada buvo daroma kas sakoma, akivaizdu kiekvienam. Bet žmogus dažnai atsiduria tokioje padėtyje, kurioje jam telieka vien tikėtis. Be to, viltis – būdinga visiems, nes ją turi netgi tas, kuris nieko neturi 😀

Kadangi, kainų pokyčius (į vieną ar į kitą pusę) mes pastebime greičiausiai, tai ir nusiviliame arba apsidžiaugiame pirmiausiai. Ko tikiuosi šį kartą? Žinoma, kad kainų mažėjimo. Kaip bus? Greitai pamatysime 😀

Geriau papasakosiu apie kitą pažadą. Daugelyje vaistinių ne vienus metus buvo vykdoma vienos vaistų firmos lojalumo programa tam tikriems šios firmos tiekiamiems vaistams. Kasmet vaistų sąrašas keisdavosi: vieni vaistai išnykdavo, kiti – atsirasdavo. Nuolaidų dydis taip pat kisdavo. Dažniausiai jis mažėdavo. Kaip ir vaistų pavadinimų skaičius. Paskutinius kelerius metus sąrašas trumpėjo. Kol vieną dieną gavome laišką iš atstovybės, kad nuo šių metų spalio mėn. nuolaidų kortelės naikinamos, todėl turime apie tai įspėti savo senus klientus, o naujiems kortelių jau neišdavinėti. Firmos atstovai, apsilankę vaistinėse taip pat pranešė šią žinią, tik nuramino, kad šie vaistai, kurie dalyvavo lojalumo programoje – atpigs, todėl klientai net nepajus pokyčių. Na, jeigu sako rimti žmonės, jais reikia tikėti. Tą ir dariau. Ir laukiau…

Skaityti toliau »

Laisvė – tai sugebėjimas niekam nevergauti: nei aplinkybėms, nei būtinybei, nei atsitiktinumui, sugebėjimas neleisti likimui stovėti aukščiau už save.

– Seneka

Tai reiškia, kad neturiu vergauti nei ministrui, nei darbdaviui, nei tariamiems draugams, kurių po paskutinių įvykių ženkliai padaugėjo.

Gal ne visi žino, bet vaistinėje mes užsiimame ne tik vaistų ir med. prekių prekyba. Mes užsiimame ir kita papildoma veikla – gydome sužeistas sielas. Kaip tai darome? Tai žinoma tik mums vieniems ir jokie slapti pirkėjai čia nepadės 😀 Nes vaistininko profesija – visam gyvenimui. Jis – kaip leopardas – nekeičia savo kailio raštų. Šiuo metu aplinkybės sudėliojo sudėtingas darbo sąlygas. Bet ne pirmą kartą, todėl įveiksime ir tai. Gal dabar tik darbo diena praeina žymiai įvairiau. Na kad ir:

– Labai atsiprašau, ar parduosite man kokių nors vaistų? Nes dabar bijau jau ko nors ir paprašyti…

xxxx

– Girdėjau, kad dabar ir anglies tablečių be recepto neparduodate.

xxxx

– Jeigu ir karpoms gydyti priemonės dabar jau su receptais, tai galiu jums gerą liaudišką patarimą duoti: karpą reikia patrinti į prakaituotą arklį. Žinokite, tikrai padeda. Man padėjo, todėl ir kitiems pasakykite, nes gal žmonėms bėda…

xxxx

– Širdies lašų, aišku, irgi neparduosite? Nereceptinis? Bet juk su spiritu. Nesuprantu aš tų lietuviškų įstatymų. O jiems, gal, kaip ir alkoholiui, galioja pardavimo valandos? Nes tada jau viskas labai paprasta, o taip dabar nebūna.

Skaityti toliau »