Vaistininko užrašai

Užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius vis nemažėja, todėl šiandien nutariau užsidėti septynias kaukes. Kadangi kaukė gali paslėpti ne tik lūpas ar nosį, bet ir pyktį, šypseną, ironiją, liūdesį, o kartais – ir sąžinę, jos dėka, darbas tampa paprastesnis. 

– Ar su šiais papildais man tikrai pavyks lengvai atsikratyti papildomų kilogramų? 

– Taip, žinoma! Keli klientai, kurie juos vartojo, dabar atrodo nuostabiai! Bet vienos dėžutės – per mažai…

Išėjus pirkėjui, nusiimu pirmąją kaukę 🎭

– Atsinešiau sąrašiuką, ko man reikėtų nusipirkti.

– Gerai, rodykite. Paskui aš išsitrauksiu savo sąrašiuką, ką jums dar reikėtų įsigyti. Labai gerų produktų gavome.

Nusiimu antrą kaukę ir einu šildytis pietų. Nespėjus įjungti mikrobangės, įeina pirkėjas. Kaip visada, pietūs palauks 😢 

– Gal galite padaryti man tris dokumento kopijas?

– Kad neturime aparato. Gal kitur paprašykite…

Šiek tiek graužia sąžinė, tačiau skubiai nusiimu trečią kaukę ir einu link mikrobangės…

– Pakeiskite 100 eurų.

– Labai gaila, bet ką tik atidaviau inkasatoriams 🤭

Be sąžinės graužaties nusiimu ketvirtą savo kaukę.

– Ar pas jus galima pasimatuoti kraujo spaudimą?

– Šiuo metu aparatas išvežtas patikrai. Užeikite kitą savaitę…

Saugesnio narkotikų vartojimo kambarys. Hmm, keistai skamba. Aš galvojau, kad narkotikų Lietuvoje iš viso negalima vartoti, nei saugiai, nei nesaugiai. Pasirodo, klydau. Anot sveikatos ministro, tai – kultūringos skandinaviškos praktikos diegimas sveikatos gydymo įstaigose. Kaip būtų smagu, kad ir visur kitur, o pirmiausia, mūsų piniginėse pagaliau įsivyrautų skandinaviška ar kitų pažengusių Europos valstybių tvarka ir praktika. Žinoma, nuo kažko pradėti reikia. 

Dirbdami vaistinėse, kasdieną susiduriame su narkomanais, todėl matome problemos aktualumą. Kalbama, kad šių kambarių principas – atėjusiam klientui suteikti galimybę pasikeisti švirkštą bei saugiai susileisti dozę arba tą dozę, budinčio mediko pagalba, pakoreguoti iki saugios. O kokia yra ta SAUGI DOZĖ?! Pagrindinis ir vienintelis visų tikslas turėtų būti toks – sumažinti narkotikų vartojimą. Švirkštų keitimo punktai jau yra, o ir įsigyti švirkštus nėra keblu (jei randama pinigų dozei, švirkštui visada atsiras), todėl dalijimosi panaudotu švirkštu problema šiandieną nėra pati aktualiausia. Europos Sąjungos struktūriniai fondai finansuoja ilgalaikę tokių asmenų reabilitaciją, todėl valdininkai turėtų labiau orientuotis būtent į tokią (tikslinę), o ne momentinę pagalbą. Tiesa yra ta, kad norint pradėti dialogą su narkomanu, pirmiausia, reikia iš jo išvalyti visas narkotines medžiagas. Ar tokią paslaugą suteiks šis kambarys? Žinoma, kad ne. Opioidus vartojantys asmenys ilgalaikei reabilitacijai dažnai lėšų neturi, o ES lėšomis remiamos programos, greičiausiai, nėra visiškai nemokamos, todėl visą dėmesį, protus ir finansus reikėtų nukreipti į VISIŠKAI NEMOKAMOS REABILITACIJOS galimybes, o ne švirkštų dalijimą ir stebėjimą, kaip priklausomas nuo narkotikų asmuo leidžiasi dozę, o šalia budintis gydytojas stebi, kad dozė būtų neviršyta 😲

Viename žurnale skaitau: “Jeigu sunkios emocijos, pyktis susikaupė darbe, kai nėra laiko, vietos pasportuoti ar pasivaikščioti. Kaip su jomis susitvarkyti?” Kadangi darbe įvairių emocijų gaunu užtektinai ir man įdomu, kaip su jomis susitvarkyti, skaitau toliau: “Atitraukiant dėmesį į malonius dalykus, tai yra atsitraukti. Kitaip sakant, nukreipti dėmesį: ar pasižiūrint į save iš šalies, ar į paveikslą ant sienos, ar į vaizdą pro langą.”

Ką gi, bandau atitraukti dėmesį nuo pasipiktinusio ir besiburnojančio kliento į šalia stovintį ir uodegą vizginantį kliento šunį. Šiek tiek padeda, bet ne visiškai, todėl bandau iš šalies pažvelgti į save. Pažiūriu į kojas, į chalatą, į rankas – viskas lyg ir vietoje. Dėl visa ko užlendu už lentynos ir žvilgteliu į save veidrodyje. Į mane žvelgia nuvargęs ir užuojautos prašantis veidas, todėl ilgai negaištu ir einu prie piktojo kliento, besitikint, kad jis jau bus išėjęs. Kadangi jis vis dar trypčioja, bandau pasinaudoti kitu patarimu – žvelgiu į sieną, bet jokių paveikslų, deja, nematau. Tik vieną šalia kito sukabintus akcinius plakatus 🌠, kurie jokių malonių emocijų man nesukelia. Liko dar vienas neišnaudotas patarimas, todėl ilgesingai žiūriu pro langą. Pilki cepelininiai debesys ☁️, lekiančios mašinos 🚙, skubantys beveidžiai žmonės, nuo žemės vėjo gūsio pakeltos ir ore suktinį šokančios vienkartinės kaukės…Nieko malonaus…

Tada prisimenu dar vieną perskaitytą, bet nepanaudotą patarimą: “Atitraukti dėmesį ir greitai nusiraminti padeda pratimas 5-4-3-2-1. Reikėtų pasistengti penkis daiktus pamatyti, keturis garsus išgirsti, tris daiktus paliesti, stengiantis užčiuopti skirtingą jų faktūrą, du kvapus užuosti ir pajusti vieną skonį – kažko paragauti”.

Nerimastingai pradeda bėgioti mano akys 👀, kurios greituoju būdu fiksuoja penkis daiktus. Pirmas jų – kompiuterio ekranas 💻, įkyriai nurodinėjantis, ką privalau parduoti. Antras – pritryptos (sniegas+druska+žemės) vaistinės grindys, trečias – paruoštas grindų šepetys 🧹, ketvirtas – 6 dėžės neiškrautų ir nesudėliotų į lentynas prekių, penktas – krūva prikarpytų naujų kainų 💮, kurias kažkam reikės sukaišioti į vietas. Nieko malonaus…

Kadangi akys nepadėjo, įtempiu ausis👂🏾Pirmieji keturi garsai, pasiekę mano klausymo landas buvo šie:

Bažnyčia ir kinas

Skamba keistai: “Mišiose rekomenduojama dėvėti respiratorius. Uždarose erdvėse vyksiančiuose renginiuose visi vyresni nei šešerių metų žiūrovai ir dalyviai, personalas privalės renginio metu dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius.” Ar bažnyčia – jau neuždara erdvė? Ar ten susirenka kitokie žmonės?

“Renginio organizatoriai privalės užtikrinti respiratorių dėvėjimo kontrolę viso renginio metu ir neaptarnauti respiratorių nedėvinčių žmonių.”

Sveikatos apsaugos ministerijos išaiškinimu, renginių apibrėžimas apima kino teatrų, profesionaliojo scenos meno įstaigų, taip pat kitus komercinius ir nekomercinius kultūros, pramogų, sporto renginius, šventes, muges, festivalius ar kitus tam tikrą laiką trunkančius organizuotus žmonių susibūrimus viešoje vietoje iš anksto nustatytu laiku. Religinės bei asmeninės šventės, anot SAM specialistų, nėra laikomos renginiais, todėl dėvėti respiratorius yra tik rekomenduojama.

Ar tokie dviprasmiški sprendimai daromi tik dėl to, kad reikia imituoti “daromus darbus”? Ar jie tikrai logiški? Ir ar tikrai padeda mažinti užsikrėtimo atvejus? Keista, kad visuomenė supranta šių veiksmų absurdiškumą, bet sprendimų autoriai – niekaip. Kino teatrai bent jau riboja atstumus tarp žmonių, o kaip to atstumo laikomasi bažnyčiose?

Kada ir kam izoliuotis? Kada ir kam testuotis?

Nurodymas izoliuotis po kontakto taip dažnai keičiamas, kad, gerai pagalvojus, gal iš viso geriau su niekuo nekontaktuoti… Tai dvi savaitės, tai dešimt dienų, tai septynios… Po to dar prasideda įvairios išimtys, nes keičiasi sąlygos: vieni turi vieną skiepą, kiti – du, treti – visus tris, dar kiti – paskiepyti ir persirgę, kiti – susirgę neskiepyti, susirgę paskiepyti po pirmo, antro, trečio skiepo, su imunitetu, be imuniteto, antikūnais, be antikūnų, šeimos nariai, bendradarbiai ar šiaip, virusą tik nešiojantys praeiviai… Britiškas, Braziliškas, Delta, Omikron,  dar vienas – apjungiantis ir deltą, ir omikron…Mutacijos, atmainos, genomai…

Du, visiškai skirtingi žmonės stebėjo, kaip parke šoka lietus:

– Tai – širdies gydytojas ❤️

– Ne, tai tik vanduo 💧, o jausmai yra melas.  

Netikėtai nušvito saulė, lyg dangus žaistų savo žaidimą.

– Tai – Dievo malonė ☀️

– Koks nepakenčiamas karštis! 

O pro juos plaukė žmonės, kas kur pasklisdami,  tai vėl pradingdami.

– Kokie žmonės pikti!

– O gal juos užklupo negandos?

Parke ant žemės gulėjo vyras. Žmonės, eidami pro šalį, žiūrėjo į jį kreivai ir niurnėdami.

– Prisigėrė kaip gyvulys 🐖

– Gal jam infarktas?! Greičiau kvieskite greitąją pagalbą 🚑

Po parką vaikštinėjo įsimylėjėliai, gaudydami kiekvieną vienas kito žvilgsnį. 

– Geriau jau neįsimylėtų…

– Laimingieji 💘 Kaip gražu 💞 

Ir štai, prie įėjimo į parduotuvę:

– Kokia neplauta vitrina!

– Kokios gražios gėlės, – atsakė kitas, sustingęs nuo šios grožio.

O parėjus namo:

– Pažiūrėk, – pasakė ji su nuostaba, priėjusi prie atidaryto lango.

– Rėmai paseno…

– Ne! Tai mėnulis 🌙

Štai ir baigėsi didžiosios metų šventės. Tiesa, ne visiems. Užklydėlių ir paklydėlių sulaukiame ne tik per šventes, bet ir joms pasibaigus:

– Gal turite ką nors stipresnio?

– Stipresnio, tai ko? Viagros 100 mg? Ar nuo skausmo stipresnio?

– Nuo širdies gėlos… Parduotuvėje negavau, nes pavėlavau…

– Širdies lašų tada gal? Ar gudobelės tinktūros? Ji – stipresnė 🥃

– O dar ko nors stipriau?

– Etilo spirito? 

– O turite? 

– Žinoma, tik ne jums 😉 Jums labiau tiks gudobelė 🌿

– Hmmm, gerai, duokite tos savo gudobelės. Gal iki ryt išgyvensiu… Bet imsiu 5 buteliukus.

Ką gi, viena išgelbėta gyvybė per pirmas Naujų metų dienas – jau laimėjimas. 

– Laba diena. Su Naujais metais, su nauja laime!

– Ačiū, ačiū. Ir jums viso ko geriausio šiais Juodojo Tigro metais 🐅

– Kur jau ten… Gal turite ką nors žarnoms išplauti?

O kai išgelbėjau ir antrą, visai smagu pasidarė 🙂 Beje, gelbėjimo darbai vyko visomis pirmosiomis metų dienomis. Gal žmonės per daug užsišventė kavinėse ir restoranuose, nes skrandžius ir žarnas išsiplauti norėjo kas trečias lankytojas. Kitiems žarnas išplovė rotavirusas 🦠, todėl šiems reikėjo kitų priemonių 💊

Et, šitie negalavimai užeina ir praeina. Bet, va, pandemija…Kaip taikliai nūdieną apibūdino viena senjorė:

– Nurimti ir neapsišikti! Dabar tokie tikslai…

Kas liečia pandemiją, yra ir teigiamų dalykų:

– Atėjau pas jus pinigų išleisti. Tų, kur už skiepą gavau. Duokite man maisto papildų.

– Gal geriau naudingiau išleiskite tuos pinigus?

– Lengvai atėjo, tegul lengvai ir išeina 💶

Sakoma, nereikia žvalgytis atgal, nes – VAKAR yra istorija, ŠIANDIEN – šventė, o RYTOJUS – dovana. Taigi, palikim praėjusius metus istorijai, kurią įamžinsiu savo dienoraštyje 📝 O buvo visko: skausmo ir džiaugsmo ašarų, piktų ir žavingų žvilgsnių, emocijų pliūpsnio, nuoširdžių padėkų, grėsmingų prakeiksmų, atvirų ir slaptų pokalbių, kurie ne visada būdavo apie ligas ir vaistus 😉

Ne viskas ėjosi kaip sviestu patepta. Darbus trikdė stringanti e-sistema, vaistų trūkumas, sutrikęs jų tiekimas, vagystės, sukčiai, slapti pirkėjai, nestabilios psichikos žmonės, nesibaigiantys valdžios nurodymai (nebūtinai protingi) ir, žinoma, pandemija, kuri išmokė į gyvenimą pažvelgti kitomis akimis. O kad vaizdas nebūtų toks kraupus, uždėjo mums apsauginius akinius (deja, ne rožinius) 👓, ar net visus skydelius 🥽, ir kad mažiau burbėtume, dar ir burnas kaukėmis pridengė 😷 Dezinfekciniais skysčiais trynėme (ir dar vis triname) visus paviršius,  kūno vietas, purškėme negailėdami ne tik ant savęs, bet ir ant kosėjančio ar bent mažiausią įtarimą kėlusio žmogaus. Žodžiu, vaikščiojom nuolat lengvai apsvaigę 😳

Prekių ir paslaugų kainos kilo, algos, deja, didėjo ne visur ir ne visiems, todėl su migracija teko kovoti ne tik Vyriausybei, bet ir darbdaviams. Neįvertinti vaistinių darbuotojai taip pat nenuleido rankų ir ieškojo savo vietos po saule, todėl keitė tinklus, vaistines ir kolegas (kaip toj dainoj: “Keitės ir miestai, ir veidai, šaukiau tave, bet tu manęs neišgirdai…”).

Taigi, buvo visko… O kiek dar bus! JUODOJO TIGRO metai – skamba grėsmingai. Tačiau juoda ne visada būna juoda, o po nakties visada išaušta rytas ☀️Ir astrologai nuteikia optimistiškai, teigdami, jog metai bus labai energingi ir nukreipti į tikslų ir svajonių siekimą. Jie bus ypač darbingi (kada gi jie nebuvo mums darbingi?), kupini galimybių ir klestėjimo.

Ką gi, belieka užbaigti pradėtus darbus, pasipuošti, linksmai nusiteikti ir laukti…

Atminkite, kad diena be juoko ar šypsenos – tai prarasta diena gyvenime. Linkiu visiems geros nuotaikos net ir tada, kai atėję į vaistinę negausite nusipirkti reikalingo jums vaisto, nes jo tiekimas sutriko…Tam esame mes, nesutrikę vaistininkai, kurie visada ras išeitį 😎

Su artėjančiais 2022-aisiais 🍼🍾🥂🍷🍸🥃