Vaistininko užrašai

Vaistininkas klausia senjoro:

– Ar panaudoti jūsų kortelėje esančius sukauptus eurus?

– Oi, ne, čia neliečiami, “kavalerski” 😀

Naudoti ar nenaudoti?

Ne naujiena, kad vaistinių nuolaidų kortelėse yra kaupiami kliento pinigai. Kada ir kiek įkrenta tų pinigų, priklauso nuo didmenininko rinkodaros. Vienu atveju galima panaudoti visą sukauptą sumą, kitu atveju – pusę sumos. Kartais pinigai įkrenta už pirktą prekę, kartais – tik tam tikromis dienomis ar valandomis, kartais suma mažesnė, kartais – didesnė, žodžiu, kaip marketingo skyrius sugalvoja, taip ir būna. Ką toliau daryti su tuo likučiu, sprendžia pirkėjas. Vieni mėgsta sukaupti didesnę sumą ir tada įsigyti norimą prekę, kiti gi, likutį naudoja kiekvieno apsipirkimo metu, nes nežino, kas bus rytoj, todėl gyvena čia ir dabar 🙂 Svarbu tai, kad daugelyje vaistinių likutį reikia išnaudoti per metus. Kitaip jis išnyksta. Todėl klientams siunčiamos žinutės, kad nepamirštų pasinaudoti sukauptais pinigais.

Vaistininkai primygtinai spaudžiami (valdžios) prašyti pirkėjo kortelės. Bet  tai daro ne visada. Kartais pamiršta (jei pirkėjų antplūdis), kartais nusibosta kiekvienam apie tai priminti, o kartais nutyli dėl savo gerovės. Kai kuriose vaistinėse darbuotojo alga proporcingai mažėja, jei yra panaudojama kliento kortelė. Kai pirkėjui suformuojamas pardavimo kvitas, ekrane darbuotojas mato sumą, kuri įkris į jo algos krepšelį. Kai nuskenuoja kliento nuolaidų kortelę, suma ženkliai sumažėja. Taip pat ji sumažėja, jei pasitaiko akcijinių prekių. Tada, žiūrėk, jau ir nėra kam kristi į tą varganą darbuotojo algos krepšelį 😕 Ir nesvarbu, kad klientų daug ir jų perkamų prekių nemažai. Net ir vargšiškus centus tenka dalinti į nemažai dalių (savininkas, akcijinės prekės tiekėjas, klientas ir vaistinės darbuotojas), todėl esant mažesniam pirkėjų srautui,  galima užsidirbti didesnį priedą. O ypač jei ta klientų mažuma iš viso nesinaudoja nuolaidų kortelėmis ir nesivaiko akcijų. Kartas nuo karto tarp vaistininkų kyla  nepasitenkinimas tokiais nesąžiningais metodais:

“Nuo kada tai mūsų priedų sąskaita vyksta? Tai dabar kliento kortelė visiškai neapsimoka skenuoti ir siūlyti pritaikyti kliento sukauptus taškus, nes taip mažiname savo plano pardavimus.”

“Tai vaistininko akimis žiūrint – naudojant kliento kortelę, kas kartą prašant žmogaus duoti kortelę, kiekvieną kartą vardinant krūvą kortelių, kurios galioja ir kokias nuolaidas ir privilegijas jos duoda, o neturint kortelės, pasiūlant išduoti – ir visu šituo mes mažiname savo atlyginimą. Ar taip norėjote pasakyti?”

Bet nuo to niekas nesikeičia. Netrunka sulaukti ir valdžios paaiškinimo:  

“Jau daugelį metų veikia sistema, kad akcijoms, kurios daromos nuosavo pelno sąskaita, reitingų balai mažėja proporcingai prarastam pelnui. Kita vertus pardavimai per akcijas ženkliai didesni, todėl ir išmokamų reitingų suma nuo to padidėja”.

Taip, pardavimai akcijų metu tikrai ženkliai didesni, bet visas krūvis vykdant tuos pardavimus krenta ant darbuotojų pečių, todėl neturėtų būti atimama jų uždirbtų reitingų dalis. Kita vertus, daugelis net apsidžiaugtų, kad liktų VIENA PAGRINDINĖ NORMALI ALGA, be jokių reitingų skaičiavimų , priedų ar kintamų dalių, kurios nežinia pagal kokį algoritmą ar formulę skaičiuojamos.

Tad, mieli pirkėjai, jeigu norite nors maža dalimi prisidėti prie mūsų algos, prieš eidami į vaistinę, palikite savo nuolaidų kortelę namie, ant stalo 🙂

Naujas dalyvis?

Neseniai viešumoje pasirodė žinia, kad į Lietuvą ateina naujas vaistinių tinklas. Estijos verslininko valdomas vaistų didmeninės ir mažmeninės prekybos koncernas “Magnum”, Lietuvoje jau prekiaujantis vaistais gyvūnams, steigia naują vaistinių tinklą “Apotheka Pharma”. Ši plėtra kol kas planuojama tik didžiuosiuose miestuose. Bendrovė ketina teikti farmacijos, sveikatos ir grožio paslaugas, prekiauti grožio produktais. Vaistinių tinklas veikia Estijoje ir Latvijoje.

Gerai tai, ar blogai, parodys ateitis. Tačiau vienokio ar kitokio judesio sulauksime. Na, didiesiems Lietuvos vaistinių tinklams gal ir neparanku turėti dar vieną konkurentą. Mums, darbuotojams, sužiba nauja viltis, kad naujokas kažką pakeis ir mūsų stovykloje. Kadangi reikės naujos komandos, gal darbdaviai naujai pažvelgs į mūsų darbo sutartis ir atlyginimus 🙂

Viena boba sakė

O vietos po saule turėtų užtekti visiems, nes vienas tinklas ateina, kitas, galbūt, išeina. Sakoma, trejetas gali išlaikyti paslaptį, jeigu du jau mirę. Kadangi niekas nemirė, jau gerą pusmetį netyla kalbos tarp kolegų (įvairių tinklų) apie vieno tinklo pardavimą. Tas kalbas vis pakursto vaistų firmų atstovai. Vieni sveikina, įvardindami kito tinklo vardą, kiti klausia, kokie tolimesni tikslai, nes jau greitai reikės ieškotis naujos darbo vietos, dar kiti net įvykusio sandorio sumą įvardina. Nors valdžia kaip įmanydama visa tai neigia, visgi, kiekviename gande yra dalis tiesos. Po ištisų mėnesių tylos, kolegos gavo vadovo kreipimąsi į darbuotojus, kuriame teigiama, kad nevyksta jokie firmos pardavimai. Šiandien – nėra vykdomi, o rudenį, žiūrėk jau dirbi po kitu gyvatės ženklu 🙂 Tą netikrumo jausmą dar labiau sustiprino vienas kolega, “pasigirdamas”, kad buvo Naujametiniam firmos baliuj, kuris, deja, jau paskutinis 😕 Klausiu, o kodėl paskutinis? Todėl, kad vadybininkas pasakė – daugiau balių šioj firmoj nebus, išnaudokit paskutinę progą… Kas šnabždama į ausį, dažnai girdėti už šimto mylių. Ką gi, pagyvensim pamatysim, kas čia labiausiai bus apsimelavęs… Jei jau taip ir atsitiks, tai pačiu laiku ta “Apotheka Pharma” įžengia į Lietuvą 😀

Nuolaidų kortelė

“Prašome iki Naujų metų pasikeisti nuolaidų korteles į naujas, nes senosios nebegalios”

Taip skelbė vienas vaistinių tinklas. Žmonės noriai keitėsi, todėl, kaip dažnai nutinka, naujų kortelių nebeliko. Atėjo nauji metai, senos kortelės galioti baigė, bet ne visi klientai turėjo naujas. Užsuko viena pirkėja į vaistinę pirkti vaistų, padavė seną kortelę, tačiau vaistininkė pasakė, kad ši jau negalioja, o keitimo laikas pasibaigęs. Moteris supyko, numetė vaistus ir su triukšmais paliko vaistinę. Po kelių dienų atskrieja laiškas iš ofiso, kad gautas kortelių papildymas ir keitimo terminas pratęsiamas. Ką ta moteris pagalvos apie pirmą vaistininkę, kai nuėjus į kitą vaistinę, jai bus išduota nauja kortelė? Tai tik viena nemaloni istorija. Gaila, bet yra ir daugiau panašių, tačiau niekaip nesusijusių su vaistininku ir jo darbu. Dažnai pirkėjai reiškia pretenzijas dėl kortelėje sukauptų pinigų. Gauna klientas priminimą, kad reikia panaudoti sukauptus pinigus, ateina į vaistinę, o kortelė – tuščia. Ir vėl aiškiniesi su marketingo “specialistais”, kurie kaltina vaistininką, o po kelių dienų paaiškina, kad buvo kompiuteriniai sutrikimai, todėl galėjo taip nutikti… Kaip ir vaistinių prekių kainos, kartais per savaitę pasikeičiančios kelis kartus. Ir vėl dėl marketinginių reikalų. Liūdna, bet visa tai tenka išklausyti mums 😕

Kolegos

Bet įdomybių būna ir tarp kolegų. Įbėga į vaistinę kolegė (pažįstama) iš kito tinklo vaistinės, nešina dideliu maišu vaistų. Nutrenkia ant prekystalio ir sako:

– Čia iš galiojimo išėjusios prekės, jūs gi priimate iš gyventojų?

– Taip, bet turėk sąžinės! Mums pakanka kasdien po maišiuką gauti iš savų klientų. Ką, negali pas save suregistruoti visą tą šlamštą?

– Tai kad į darbą dabar eisiu tik už dviejų dienų, tai pro šalį eidama ir užnešiau…

Gal tikrai neblogai sugalvota? Surenki maišiuką kitą senienų ir keliauji pas kolegą kaip Kalėdų senis. Žinoma, keliauji kaip eilinis Lietuvos gyventojas, ne kaip vaistininkas 🙂 Tuo pačiu dar ir pasenusius elementus nuo kraujospūdžio aparatų prigriebi. Vis mažiau popierizmo tą mėnesį turėsi.

Va tokių protingų kolegų pasitaiko, beje, per dešimtmečius pirmą kartą.

Pastaruoju metu padaugėjo besidominčių vitamino D preparatais. Kada, kam ir kiek reikia šio vitamino, pabandysiu glaustai parašyti savo šiandieniniame straipsnyje.

Vitaminas D yra hormonas, kurį iš cholesterolio pasigamina pats žmogaus organizmas. Šio vitamino gamyba efektyviausia būnant saulės atokaitoje. Saulėtose pasaulio vietose gyvenantys žmonės retai susiduria su vitamino D trūkumu. Deja, to negalima pasakyti apie Lietuvos gyventojus. Saulė Lietuvoje skleidžia D vitaminą gaminančius spindulius tik nepilną pusę metų.

Vitamino D formos

Yra 2 pagrindinės vitamino D formos: D3 arba cholekalciferolis – gaunamas iš gyvulinės kilmės produktų (riebios žuvies, kiaušinių trynių) ir D2 arba ergokalciferolis – gaunamas iš kai kurių grybų. Vitaminas D3 yra laikomas efektyvesniu ir geriau įsisavinamu.

Daugiausiai vitamino D žmogaus organizme yra saugoma riebaluose ir raumeniniame audinyje, mažesni šio vitamino kiekiai yra kepenyse. Vitamino D atsargos gali būti panaudotos žiemos metu.

Vitamino D svarba

1. Vitaminas D svarbus normaliai kalcio ir fosforo absorbcijai ir (arba) įsisavinimui
2. Vitaminas D padeda palaikyti normalią kalcio koncentraciją kraujyje
3. Vitaminas D svarbus normaliai kaulų būklei palaikyti
4. Vitaminas D svarbus normaliai raumenų funkcijai palaikyti
5. Vitaminas D svarbus normaliai dantų būklei palaikyti
6. Vitaminas D svarbus normaliai imuninės sistemos veiklai
7. Vitaminas D atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese

Rekomenduojama, kad veidas, delnai ir didžioji dalis rankų ir kojų per dieną tiesioginėje saulės šviesoje būtų 5 -20 min.

Svarbu žinoti, kad kalcio preparatai yra mažai efektyvūs, jeigu organizme yra vitamino D trūkumas.

Vitamino D trūkumo priežastys

Vitamino D trūkumas dažnai pasireiškia nutukusiems asmenims dėl padidėjusio riebaluose tirpaus vitamino kaupimosi riebaliniame audinyje bei retesnio buvimo tiesioginėje saulės šviesoje. Sumažėjusiai vitamino D sintezei odoje turi įtakos kremų nuo saulės naudojimas (tačiau jis – būtinas), tamsesnė odos spalva, vyresnis amžius, sezoniškumas, įgimtos ir įgytos ligos.

Vitamino D kiekis kraujyje svyruoja priklausomai nuo metų laiko – vasarą ir ankstyvą rudenį jo kiekis būna didesnis, o žiemą ir pavasarį sumažėja.

Vitamino D trūkumo pasekmės

Šio vitamino trūkumas sietinas su osteoporoze, arterine hipertenzija, širdies ligomis, vėžio, periodonto bei autoimuniniais susirgimais. Išsamus, daugiau kaip 30 000 žmonių medicininis stebėjimas parodė labai stiprų ryšį tarp D vitamino trūkumo ir depresijos.

Trūkstant šio vitamino, sutrinka kaulų mineralizacija, kaulų struktūra tampa minkštesnė, jie deformuojasi. 

Deja, ne visada galime pajusti, kada pradeda stigti vitaminų. Vitaminų stygius vystosi lėtai ir progresuojančiai, ankstyvose stadijose gali nebūti akivaizdžių simptomų. Mokslininkai šį periodą vadina ikiklinikiniu arba ribiniu stygiumi. Jį gali lydėti blogas apetitas, nuovargis, bloga dėmesio koncentracija, dirglumas, mieguistumas ar nemiga.

“Apie paslaugą tegu pasakoja ne ją suteikęs, o jos sulaukęs”, – kažkada rašė Seneka.

Puiku būtų vieną kartą mūsų vyriausybei įsiklausyti į išminčiaus nuomonę ir prieš paskelbiant apie dar vieną prievolę įsigyjant vaistus, pirma išgirsti, ką apie tai mano gydytojai, vaistininkai ar paprasti vartotojai. Juk startavus naujai tvarkai, vėl skries priekaištai ir nepasitenkinimas Sveikatos ministro pusėn. Tada tie tautos gelbėtojai vėl svarstys, ką čia būtų galima pakeisti, ir vėl sugalvos kokį naują pokštą, nuo kurių paskutiniu metu jau darosi visiškai nejuokinga tiek įsakymų vykdytojams, tiek vartotojams.

Misterio vaisto rinkimai

Jeigu trumpai ir labai nesiplečiant, nuo kovo 1d. vaistinėse pacientams turėsime išduoti kainos konkursą laimėjusius vaistus. Tie vaistai, kurie geriausiai pasirodys ant podiumo ir juos aukštu balu įvertins kompetentinga komisija, tris mėnesius galės rodytis žydrųjų ekranų aukščiausioje pozicijoje ir mėgautis trumpalaike šlove (misteriams ir misėms pasisekė labiau, jie šlove džiaugiasi ištisus metus). Taip bus skatinama konkurencija tarp vaistų gamintojų, kurie norės, kad jų vaistas taptų dažniausiai išduodamu.

Paskutinis vaistininko išbandymas

“Vaistininkai bus įpareigoti…”, “…pacientui turės parduoti…”, “…pacientui reikia išduoti…” 

Atrodo, kad vaistinė pamažu tampa pono A. Verygos nuosava kontora, kurioje vyksta negeri dalykai: vis labiau ribojamos darbuotojo teisės, pasirinkimo laisvė, įgytos žinios  tampa sunkiai panaudojamos praktikoje dėl suvaržymų, vaistininkai verčiami dirbti pagal numestą iš aukščiau klišę, stengiantis atimti savarankiškumą ir sąžiningumą kliento atžvilgiu. Ne kiekvienas ligonis supras, kodėl privalo rinktis pigiausią vaistą, nors ekrane matyti penki ar daugiau pasirinkimo variantai. Žinoma, tai skatins nepasitikėjimą vaistininkais. Ir iš kur bus tas pasitikėjimas, jei priimat naujus įstatymus, ministerijos atstovai dažnai pabrėžia, kad  vaistininkai siūlo tik brangius arba reklamuojamus vaistus. Ir dabar pasistengė įpilti žibalo į ugnį:

“Vaistininkai jau seniai turi galimybę pasiūlyti pacientui pigiausią vaistą, tačiau to paprastai nedaro.”

Sakyčiau per drąsu ir įžūlu nuolat skleisti neigiamą informaciją apie mūsų darbą. Mes ir taip esame savo profesijos įkaitais, nes turime pastoviai laviruoti tarp ministro įsakymų, darbdavio reikalavimų ir žmonių pageidavimų. KURIOJE VIETOJE TADA ESAME MES PATYS? Deja, dažnas iš mūsų jaučiasi kaip marionetė – dabar daryk taip, parduok tą, kitą mėnesį turėsi parduoti aną ir t.t.

Yra Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Sveikatos apsaugos ministerija su Farmacijos departamentu priešakyje, kurie, deja, ne už mūsų gerovę, o prieš mus. Nurodymai, grasinimai tikrintojais, slaptais pirkėjais, darbo sąlygų sunkinimas, vieši neigiami pasisakymai apie vaistines… Atrodo, kad šios institucijos kaip tik turėtų daugiau rūpintis nei bausti, bet čia Lietuva,  čia lietūs lyja…

Planai

Tikriausiai, ne vienas iš mūsų Naujų metų rytą prabunda su mintimi, kad nuo šios dienos viskas pradės keistis. Ir, žinoma, tik į gerą 🙂 Tas gėris privalo mus lydėti visur: namie, darbe, parduotuvėje, banke, kelionėje, vaistinėje. Metų gale pasižiūrime, kad ne taip jau viskas ir vyko pagal numatytą planą: namai – apkuisti, alga – ta pati, parduotuvėje – vėl nepritaikė nuolaidos, bankas palūkanų nesumažino, kelionėje dingo pasas, o vaistinėje laukė pabrangę vaistai arba jų iš viso nebuvo 🤨 Galiausiai, viskas susitvarko. Juk tikėjome tuo ir kantriai laukėme. O kai sulaukėme (arba nesulaukėme), įgijome nepamatuojamą jėgą, kuri padarė mus stipresnius.

Naujienos kompensavime

Šį mėnesį vėl turime naują kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Dar ilgesnį. Viskas atrodytų nuostabiai, jeigu ne vienas BET. Vaistinėse labai jaučiamas vaistų stygius. Gal tada neverta į tą sąrašą įtraukinėti vaistų, kurių Lietuva nepajėgi laiku pateikti ligoniams? Dabar gi, pyksta ir ligoniai, negavę reikiamų vaistų, ir vaistininkai, kurie dirba karo lauko sąlygomis. Į darbą jau kurį laiką einame kaip į mūšį, nes kiekvieną dieną iš prekybos dingsta po kelis vaistus. Ir atsiranda jie, deja, ne tokiu greičiu kaip pranyksta… Vienas iš pagrindinių darbų šiuo metu – dalijimasis vaistų likučiais tarp vaistinių. Nebuvo nei vienos dienos, kad vaistinė turėtų visus gydytojo išrašytus ir ligonio pageidaujamus vaistus. Tačiau priemokos tikrai nesikandžioja. Žinoma, yra išimčių.

Taip pat gera naujiena – padidintas kompensavimo lygis (iš 90% į 100%) vaistams, skirtiems kraujotakos sistemos ligoms gydyti. Nuo šių metų lieka tik 100% ir 50% kompensavimo lygiai. Gerai tai ar blogai – pamatysime. Aš manau, kad bus gerai 🙂

Naujienos vaistinėse

Daugelis vaistinių tinklų mėgsta įvairias marketingo naujoves. Pastaraisiais metais pasidarė labai populiaru keisti nuolaidų kortelių dizainą. Vienu metu vienas vaistinių tinklas turėjo apie 5 rūšių korteles, kurios visos tiko toje vaistinėje. Ateina pirkėjas ir pažeria po dvi tris galiojančias. Klausia, kuri tinka, atsakoma, visos. Tada klausia, kuri naudingiausia, atsakoma, visos vienodas galias turi. Tada prašo nurašyti pinigus iš visų. Sakoma, kad neišeina. Tada prašo paimti iš ten, kur daugiausiai sukaupta. Taip ir žaidžiame tuos stalo, tiksliau, kompiuterinius žaidimus – paimk, kur daugiau.

Dabar nuspręsta kai kurių kortelių atsisakyti ir likti prie vienos. Tačiau yra bankinės, bekontaktės, paprastos, draudiminės, taigi, vis tiek bus su kuo pažaisti. 

Be to, vaistinių šūkiai ir tikslai taip pat keičiasi. Vienu metu jos – rūpestingos, kitu metu – mažų kainų lyderės, dar kitu – besirūpinančios senjorais ar mažyliais, o jei dar koks susijungimas įvyksta – tai vėl kita kortelė su kita suknele. Jeigu iš tų pasikeitimų būtų visiems naudos, tada naujos išlaidos sveikintinos. Tačiau, dabar tik daugiau nepatogumų. Žmonės klaidinami, šiukšlių daugėja, painiavos nemažėja, darbo ir popierizmo daugėja, išlaidos didėja, todėl vaistinių prekių kainos – taip pat neatsilieka.

2018-12-27 SAM buvo patvirtintas vaistinių preparatų sąrašas, kuriuo vadovaujantis mažmeninės prekybos įmonės pardavinės vaistus gyventojams. Ką reikėtų žinoti eiliniam vartotojui, kuris nieko nenusimano apie vaistus? Pirmiausia, pabandysiu pažvelgti į sąrašo turinį,  o vėliau, atkreipti vartotojo dėmesį į žinotinus dalykus.

Nemažai omeprazolų ir pantoprazolų

Kai prieš daugiau nei metus šalyje kilo chaosas dėl receptinių vaistų, daugelis ligonių siuto, kad negali nusipirkti omeprazolo kapsulių be recepto. Tai – vaistas padidėjusiam skrandžio rūgštingumui mažinti. Ši veiklioji medžiaga gana dažnai perkama vaistinėse, todėl žmonės negalėjo patikėti, kad taip paprastai kaip anksčiau šio vaisto nusipirkti nepavyks. Žinoma, buvo ne viena alternatyva įprastam ir populiariam  (pirmiausia, dėl protingos kainos) omeprazolui. Tačiau pirkėjai nenorėjo “tų kitų, nežinomų, nematytų, brangių ir niekam tikusių”. Bėgo laikas, tvarka nusistovėjo: tie, kurie norėjo įprastinio, keliavo išsirašyti recepto, kiti gi, mokėjo brangiau ir pirko nereceptinius, mažesnėmis pakuotėmis ir kitais pavadinimais omeprazolus. Bet esmė – ta pati: koks skirtumas, kokia pakuotė, vaistas receptinis ar ne, juk veiklioji medžiaga tai ta pati! Ir nėra skirtumo, nuo kurios pasveiksi, ar kuria apsinuodysi perdozavęs – viską lems ne kaina ar kapsulių skaičius dėžutėje (apsinuodyti gali ne tik nusipirkęs dėžutę N30, bet ir tris akcijines dėžutes po N7 😀). Svarbu tai, kas parduos šį vaistą ir kokią informaciją apie jį suteiks. 

Žvelgiant į sąrašą, jame gausu ne tik omeprazolų, bet ir pantoprazolų, įtrauktas ir ezomeprazolas, tačiau nėra žymiai paprastesnio ranitidino. Keistoka, tačiau ne mums, mirtingiesiems, spręsti, kas turi būti ir ko neturi būti. Įdomu tik, ar sudarinėjant šį sąrašą dalyvavo nors vienas praktikuojantis gydytojas? Būtent gydytojai taikydavo gana efektingą gydymo metodą, skirdami omeprazolį ir ranitidiną gerti kartu (vieną ryte, kitą vakare).

Keliolika pozicijų skrandžio rūgštingumui mažinti – nemenkas iššūkis degalinės operatoriui ir ligoniui, nenutuokiančiam ką pasirinkti, nes kai kurias pakuotes matys pirmą kartą. Tikėkimės, kad šiose prekybos vietose nebus tokio plataus pasirinkimo, nes gali įvykti ir taip: “Pirksiu omeprazolą, pantoprazolą ir, dėl visa ko, ezomeprazolą. Kadangi labai skauda skrandį, dar Ibuprofen Express ir Nurofen Express nusipirksiu nuo skausmo”.

Acetilsalicilo rūgštis

Šnekamojoje žmonių kalboje tai būtų – aspirinas. Net penkios pozicijos sąraše ne tokio ir nekalto vaisto. Galima rinktis putojantį, tačiau yra ir paprasto. Ar būdamas ne farmacininku, degalinės operatorius ar parduotuvės pardavėjas galės atsakyti į pirkėjo klausimą, kurį aspiriną rinktis: 500 mg ar 325 mg? Sutikite, tai ne hematogenas, o vaistas, kurio griežtai negalima vartoti vaikams iki 12 metų, o ir šiaip, šis vaistas turi begalę kontraindikacijų. Na ir kas, kad pakuotėje tik 10 tab. O jeigu sugalvosime rimtai pasigydyti, galbūt, pirksime tris skirtingas pakuotes ir dar priedo – vieną pakuotę putojančio (nes viskas, kas putoja, gerai ir veikia🙂) aspirino? Ir jeigu niekas nepaaiškins, kiek tablečių per dieną galime suvartoti, kas bus už tai atsakingas? O ir vartojimas yra gana ribotas – nepasitarus su gydytoju, šios rūgšties vartoti ilgiau kaip 3 – 5 dienas negalima!

Paracetamolis

Iki skausmo visiems žinomas vaistas, bet ne visiems žinoma jo žala. Nuo APAP 2 tablečių gal nieko blogo ir neįvyks, tačiau yra ir didesnė pakuotė – 5 tabletės 1000 mg paracetamolio (Paramax Rapid 1000mg N5). Viršijus vienkartinę ir paros dozę kyla sunkios kepenų pažaidos rizika. Ką apie šį vaistą gali papasakoti ne specialistas? Tikriausiai gali tik patarti perskaityti vaisto anotaciją…

Metai eina į pabaigą, ta proga atsisuksiu laiką atgal, kad dar kartą pažvelgčiau į įvairias SAM reformas ir mūsų darbdavių  priemones, kurios turėjo vienokią ar kitokią (gerą ar blogą) įtaką mūsų darbe per šiuos metus.

Receptinių vaistų sąmyšis

Daugiau nei prieš metus kilo didžiulis sąmyšis dėl receptinių vaistų, kurių žmonės vaistinėse įsigydavo be receptų. Tai nebuvo psichotropiniai vaistai ar antibiotikai. Tai – kita didelė grupė vaistų: nuo paprasčiausių skausmui malšinti iki rimtų kardiologinių vaistų. Poliklinikose ir sveikatos centruose kilo chaosas dėl eilių prie gydytojo kabinetų, vaistinėse – panaši situacija dėl reikalaujamo recepto eiliniam vaistui. Sunku pasakyti, ar šis ministro užmojis buvo toks jau nepriekaištingas. Iš dalies, tai palengvino mūsų darbą, nes šiuo atveju gydytojas paskiria vaistą ir išrašo receptą, todėl mums belieka tik parduoti prekę. Kita vertus, žmonės patyrė daug rūpesčių, negalėdami laiku patekti pas gydytoją, pasibaigus vartojamiems vaistams, taip pat rizikavo savo sveikata dėl priverstinio vaistų vartojimo nutraukimo. Mes gi, buvome priversti kartais užmerkti akis ir nusižengti taisyklėms, nors ir buvome gąsdinami slaptais pirkėjais ir netikėtais patikrinimais.

Vis dėlto, iš klaidų nebuvo pasimokyta: taip ir liko galimybė nusipirkti Ibuprofeno  tab. N10 pakuotę be recepto, o tokio pat Ibuprofeno tab. iš N30 (10 tab.) – jau su receptu. Tokia pati lemtis ištiko visas didesnes pakuotes, deja, sąlyginai pigesnes nei mažos pakuotės. Todėl šioje situacijoje nukentėjo eilinis pirkėjas, mokėdamas už mažesnę pakuotę daugiau.

Lengvatinis PVM tarifas

Šiais metais pritaikytas 5% lengvatinis PVM tarifas receptiniams nekompensuojamiems vaistams. Todėl nemaža dalis vaistų atpigo. Nors klientai teigė, kad to nepastebintys, vis dėlto, kainos sumažėjo. Kadangi pirkėjai įpratę į savo pirkinių krepšelį įsimesti papildų ar reklamuojamų per TV vaistų, kainų pamažėjimo jie nepajuto 🙂 – šių prekių kainos dar gi padidėjo, todėl galutinė suma praktiškai nesiskyrė nuo ankstesnių pirkimų.

Slaptieji agentai

Praėjusiais metais buvo patvirtintos Farmacijos įstatymo pataisos, pagal kurias kontrolinius pirkimus vaistinėse galima vykdyti be išankstinio perspėjimo. Pasirodo, kai kurių Seimo narių netenkino farmacinės paslaugos teikimas vaistinėse. Pagal juos, tik slapta farmacininko kontrolė galės priversti vaistininką konsultuoti savo klientą dėl vaistų naudojimo, suderinamumo ir pan. Pabrėžiama, kad yra labai svarbu, kad vaistininkas nežinotų, jog vyksta tikrinimas ir negalėtų imituoti parodomojo pardavimo.

Mieli, valdininkai, ar jūs nežinojote, kad MŪSŲ ŠIRDYS VISUOMET TROKŠTA DARYTI TAI, KAS GERIAUSIA ŽMONĖMS 😀 Jeigu jūsų statusas leidžia meluoti ir apgaudinėti visuomenę, tai negalvokite, kad visi kiti irgi panašūs į jus…Mūsų profesijos žmonėms mažiausiai reikia cerberio už nugaros, todėl prieš priiminėdami įstatymus ir jų pataisas, gerai pagalvokite, kam juos žadate taikyti.