Vaistininko užrašai

Vienas prancūzų filosofas sakė:

“Apgavystė retai baigiasi sėkme”

Norėčiau tikėti šiais žodžiais, o dar labiau norėčiau, kad jais pagaliau patikėtų tie, kurie nesustodami plauna smegenis mūsų piliečiams, pasitelkdami įvairius specialistus, gydytojus, docentus, profesorius, mokslų daktarus ir t.t.

Prieš kelias savaites, įnirtingai spaudinėjant TV distancinio valdymo pultelio mygtukus ir beieškant kokios nors intelektualios laidos, kaip tyčia, prieš akis sušmėžavo Cemio Gemzė papildas sąnariams. Pala, pala, ką dar tokio netikėto įžvelgė specialistai šiame produkte ir ko dar gamintojai nepasakė? Nebūčiau aš, kad nepažiūrėčiau ir neįvertinčiau eilinės propagandos. Kadangi turiu išmaniąją televiziją 🙂, atsisukau tą reklamą. Ir ne tik reklamą, o, pasirodo, visą laidą – nuo pradžios iki pabaigos, su lengvais vaizdo prasukimais pažiūrėjau visą “Sveikatos kodą.” Ir man pasidarė labai liūdna 😢

Pirmiausiai, kaip gali neliūdėti, jei dažna sveikatos laida prasideda:

“Laidą pristato papildai iš Prancūzijos…”

Tada, įpusėjus laidai, ją nutraukia “…papildai iš Vokietijos…” ir ją užbaigia “… ne vieną aukso medalį gavęs papildas, pagamintas Lietuvoje”.

Nepraeis ir dešimtmetis, kai nereikės jokių laidos vedėjų, nes su žiūrovais pasisveikins ir atsisveikins laidą remiantis metų gaminys.

Kiekvienoje sveikatos laidoje netrūksta nei reklamuojamų produktų, nei besireklamuojančių kontorų (Eurovaistinė, Camelia vaistinė, Gintarinė vaistinė, Norfos vaistinė, BENU vaistinė), nei stebuklingai išgijusių ligonių, nei gerą vardą turinčių specialistų, žinoma, netrūksta ir vaistininkų.

Laidos sudėliotosprotingai, įtikinamai. Na, kaip gali netikėti kalbančia senjore, kuri dar visai neseniai skundėsi kojų nuovargiu, tinimu, o gydytojui ar vaistininkui pasiūlius papildą Venikap, problemos staiga dingo. O jei dar pavyksta pašnekinti daktarą šia tema, teigiamas rezultatas garantuotas! Pardavimai – taip pat 😀

O spalio 21d laidoje taip įtikinamai(🙂) buvo šnekama apie Cemio Gemzė papildą sąnariams, kad beveik patikėjau jo gydomąja galia 😀 Ir ta vaistininkė, kuri taip “žavingai” skaitė nematomus žodžius iš oro apie Gemzės savybes, kad man buvo labai gėda. Už mus, vaistininkus. Negalima taip pigiai parsiduoti ar pasiduoti savo darbdavių reikalavimams. Jeigu taip jau reikia išreklamuoti vieną ar kitą preparatą, mielieji, darykite tai su meile ir natūraliai, ir svarbiausiai, tikėdami tuo, ką sakote. O ką pamačiau šioje laidoje, tai ne tik eilinė reklama. Tai – žirniais išberti žodžiai, kurie neturi jokios prasmės, tuo labiau – gydomojo efekto. O gal vaistininkės ir negalima kaltinti? Gal čia kalti Gintarinės vaistinės įvaizdžio formuotojai, kurie pasirinko tokią strategiją? Ne ką įtaigiau apie Gemzę pasakojo ir Eurovaistinės darbuotoja. Taip pat, ir BENU vaistininkė. Ar jos pačios, apskritai, matė save tose laidose? Viską galima būtų vertinti kitaip, jei tuos reklaminius tekstus perskaitytų ne vaistininkai, o “pasveikę” ligoniai. Kai sunkius ir ilgus farmacijos mokslus baigęs specialistas sugeba aklai ištratinti papildo anotaciją, vaizdas verčia sunerimti. Jeigu jau ta reklama yra neišvengiama tavo gyvenime, papasakok savo žodžiais, kad ir penkiais – ir akiai, ir ausiai tai bus žymiai malonesni potyriai 🙂
Skaityti toliau »

Neseniai mano akis patraukė šis skelbimas:

Labiausiai patiko pabaiga: “Mes siūlome papildomą veiklą, kurią galite derinti su pagrindiniu darbu ir pan.”

Ilgai netruko laukti, kol į mano telefoną atskriejo kolegos žinutė: “Gal einam pabandyti tokį darbą 😎?” Tada pasijuokėm ir supratom, kad tai puiki tema platesniam skaitytojų ratui.

Pasirodė ir daugiau komentarų šiuo klausimu:

“Galvoju, o gal įsidarbinti 🤔”

“Eiti pas kolegas prašyti receptinio vaisto, o paskui juos skųsti. Kas taip gali daryti…”

Deja, kaip bebūtų gaila, norinčių dirbti tokį darbą netrūksta. Nereikia ir kolegų. Manau, didesnė dalis  tikrintojų neturi farmacinio išsilavinimo. Taip galvoti verčia mano asmeninė patirtis. Tokių veikėjų mane aplankė ne vienas. Vienais metais – net keturi!

Visus savo įvertinimus išsaugojau ir pasilikau prisiminimui, kad kada nors parodyčiau savo anūkams ir proanūkiams, kokioje policinėje valstybėje man teko dirbti.

Mano kolegos apie šį “projektą”, tikriausiai, žino visi. Bet su malonumu pasidalinsiu įspūdžiais su tais, kurie net nenutuokia, kas tai per pragaro mašina 😮

Išskleidžiau prieš savo nosį visus lapus, kuriuose mane įvairiom trafaretinėm frazėm apibūdina  rimtai nusiteikę “agentai”. Neapgavo mano šeštasis jausmas, kad prireiks man tų lapų, oi, kaip prireiks. Dabar visai smagu viską išnagrinėti NUODUGNIAI, taip, kaip daro mūsų regiono vadovai.

Skirtumas tarp manęs ir regiono vadovo – šviesmečiai, todėl ir nuomonės daugelyje detalių nesutapo. Ir kaip gali sutapti, jei vienas iš mūsų yra praktikas, o kitas – stebėtojas iš toli ir nebūtinai farmacininkas, o koks nors buvęs prekybos centro “Senukai” vadybininkas 😀

Taigi, ko gi mūsų klausinėja tie slapukai? O gi visko. Pradžioje pasižymi vaistinės adresą, datą, laiką (sekundžių tikslumu) ir aukos vardą ir pavardę. Toliau seka vaistinės aplinkos aprašymas: ar vaistinė tvarkinga (švarios grindys, nėra dulkių), kaip išdėstytos prekės (liepia fiksuoti bendrą vaizdą), toliau – reklaminiai stendai bei plakatai, o lentynose – kainų etiketės.

Trumpai pakomentuosiu. Priklausomai nuo to, ar valytoja buvo, ar nebuvo ir kuriuo dienos metu buvo, taip pat, ar žiema tuomet, ar vasara – šis rezultatas (teigiamas ar neigiamas) vertinamas balais ir įeina į visą aptarnavimo kokybę! Baisu ir pagalvoti, jei slaptas pirkėjas ateina pažliugusiu oru viduržiemį – grindys visada bus baisios! O tavo balai bendram kontekste kris žemyn.
Skaityti toliau »

Radau prieš kelerius metus atsiųstą Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos laišką, kuriame yra pateikti duomenys apie darbuotojų situaciją priimant sprendimus jų įmonėje. Šią apklausą vykdė Lietuvos Maistininkų profesinė sąjunga. Apklausos reikėjo būsimoms diskusijoms dėl keičiamo darbo kodekso.

Didžioji dalis (58,3%) apklaustųjų atsakė, kad jų įmonėje su darbuotojais nediskutuojama jokiais klausimais, vadovai viską sprendžia patys, o darbuotojai akivaizdžiai laikomi žemesniais.

25% pabrėžė, kad jaučiamas didelis atotrūkis tarp darbuotojų ir vadovų.

Ir tik 16,7%, nors ir atsakė, kad su darbuotojais jų įmonėje diskutuojama, visgi, neslėpė, kad “žemesniųjų” nuomonė neretai ignoruojama.

Didžiųjų tinklų vaistinėse taip pat periodiškai atliekami panašūs tyrimai, tačiau esminiai, darbuotojams aktualūs klausimai dažnai išsprendžiami ne jų naudai. Koks tada tokių apklausų tikslas? Pirmiausiai, parodyti darbuotojams, kad jų nuomonė vadovams yra svarbi. Antra, sužinoti, ar daug nepatenkintųjų ir nelaimingų darbuojasi pas juos. Vėliau belieka tik teisingai sustrateguoti savo veiksmus ir sudaryti įspūdį, kad viskas daroma darbuotojų labui.

Tačiau darbuotojai – protingi žmonės, todėl labai greitai pastebi, kad postūmio nėra arba jis labai jau nepastebimas. Tuomet darbo kompiuteriuose užverda diskusijos 🙂 Jas pastebėję atsakingi darbuotojai stengiasi kuo greičiau visa tai numalšinti.

Tai man labai primena neseniai garsiai nuskambėjusį atvejį: vienas geras IT specialistas pastebėjo spragą e.sveikatos sistemoje ir viešai apie tai pasidalino interneto platybėse. SAM netruko sureaguoti, todėl dabar tas specialistas turės daug nemalonumų su atitinkamomis instancijomis 😕

Mūsuose cenzūra veikia taip pat. Tai liečia kelis vaistinių tinklus. Jeigu garsiai išsakei savo nuomonę vienu ar kitu klausimu, žiūrėk, tuoj atskrieja įspėjantis laiškelis iš regiono vadovo, kad taip elgtis draudžiama. Pirmiausiai apie tai turi būti pranešta jam, nes liaudis (kolegos) problemų neišspręs. Kaip bebūtų gaila, visas susidariusias problemas ar neįprastas situacijas greičiausiai išsprendžia ne regiono vadovas, o kitų vaistinių darbuotojai. Visi stoja kaip kumštis su savo patarimais ar puikiais situacijos sprendimais arba kažkokių kontaktų paskelbimais. Kad ir kaip regiono vadovai įsivaizduotų save labai dalykiškais, tai visiškai neatitinka tikrovės. Turėjau ne vieną, ne du ir ne tris regiono vadovus (ne vieno tinklo), dabar gal jau penktą ar šeštą, todėl galiu iš patirties pasakyti: visos problemos buvo išspręstos ne jų dėka 🙂 Aš, kaip ir tas IT specialistas, ne vieną kartą nusivyliau jų nerangumu ir nuo tada, aplenkiant juos, kreipiuosi į liaudį arba iš karto į gen. direktorių. Rezultatas – dažnai greitas ir, svarbiausia, rezultatyvus.

Skaityti toliau »

Kiekviename darbe vien nusimanymu ir uolumu, jei gamta nepridėjo dar kai ko, nedaug ką pasieksi.

Kinų išmintis sako: “Išmintingieji tyli, gabieji kalba, o kvailiai ginčijasi”. Todėl dažniausiai savo darbe mes tylime arba kalbame 🙂

Kiekvienas žmogus yra unikalus savo elgsena, kalba, manierom ir kt. O jeigu jis dar ir negaluoja, yra pažeistas morališkai, psichologiškai ar fiziškai? Arba, yra vienišas ir trokštantis bendrauti? Kaip tyčia, ir vaistinė pakeliui pasitaikė… 🙂 “Reikia užsukti ir pasilabinti. Tada jau ir apie rūpesčius paplepėsiu”, – galvoja dažnas pilietis ar pilietė.

Man belieka tik pasismailinti pieštuką ir išsitraukti konspektus (kad senatvėje turėčiau ką nors humoristinio prieš naktį paskaitinėti 😀)

Išdidžiai įžengia inteligentiškas senjoras ir dar išdidžiau klausia:
– Gal galėčiau nusipirkti vyno mielių?
– Na, galiu pasiūlyti tik alaus mielių tablečių.
– Tai gal pasakysite, kurioje vaistinėje galiu jų gauti?
– Vaistinėje, tikriausiai, negausite. Bet Google rekomenduoja užsisakyti internetu 🙂

Kartais medicina suteikia sveikatą, kartais atima.

Tikriausiai daugelis prisimena apie šią vasarą kilusį didelį chaosą dėl sveikatai pavojingų vaistų, kurių sudėtinės dalys buvo pagamintos Kinijoje. Ligoniai turėjo galimybę vaistinėse pasikeisti turimus vaistus į kokybiškus. Tam buvo skirtas 1 mėn. terminas. Šiandien apie tai jau ir pamiršome. Bet per šį mėnesį užėjo dvi moterytės. Viena iš jų nešina tais vaistais:
– Atnešiau pakeisti tų vaistų.
– Man labai gaila, bet pavėlavote. Dabar galiu priimti tik naikinimui.
– Na jau ne! Tada geriau pati krosnyje sudeginsiu!

Skaityti toliau »

„Nieko šiame pasaulyje netenka taip sunkiai ieškoti, kaip tiesos.“ – Vašingtonas Irvingas

Kai prieš kelerius metus sugalvojau rašyti Vaistininko užrašus, tikrai nemaniau, kad šis mano užmojis suteiks tiek daug gerų emocijų. Visus šiuos metus jaučiau didelį skaitytojų palaikymą (taip pat ir palaikinimą 🙂), susidomėjimą, sulaukiau nemažai padėkų, dar daugiau – jūsų klausimų (svarbių ir linksmų), pasiūlymų sudalyvauti keliose TV laidose, taip pat – radijo laidoje. Visa tai mane ypatingai pakrovė.

Kartais užslinkdavo ir niūrios mintys: kam visa tai darau, dėl ko ir ar verta?

Šiandien galiu tvirtai sau atsakyti: BUVO VERTA 🙂! Neišsigąskite, aš niekur nedingsiu, bent jau kol kas 😊, nes ne viską dar parašiau. Tikriausiai, mano rašinėliams, gyvenant Lietuvoje, temų dar ilgai pakaks. O veikiant tokiems galingiems vaistinių tinklams, žmogaus teisių pažeidimų netrūks. Todėl mano tikslas – atskleisti kuo daugiau vyraujančios betvarkės mūsų darbuose.

Tik pačioje pradžioje negalvojau, kad tos betvarkės bus tiek daug! Maniau, kad pasidalinsiu savo sukaupta patirtimi, realizuosiu save kitame amplua ir tiek. Tiesiog, pažaisiu 😉 Bet žaidimas pamažu perauga į nuolatinę kovą už darbo sąlygas, užmokestį, atostogas, pagarbą ir supratimą. Beje, ši kova mane pastūmėjo įstoti į Vaistininkų profsąjungą 🙂

Darbdaviai, manau, nebus sužavėti mano blogo rašymu, kita vertus, man nesvarbi jų nuomonė. Jeigu darbdavys viską daro pagal įstatymą ir laikosi žmogiškųjų vertybių, jam nėra ko bijoti, net manęs (nors vilkas, kad ir vienas, visai avių bandai baisus 😜).

Kiekvienas sąžiningai atliekamas darbas yra naudingas, vadinasi, vertas pagarbos. Labai gaila, praktika liudija kitaip. Daugelis gėdingiausiai besielgiančiųjų sako gražias kalbas. O mūsų tinkle tų skambių kalbų ar apsimetėliškų rašinėlių – užtektinai. Visuose juose gražia forma reikalaujama: DAR DAR DAR.

Kaip tik tos pagarbos iš viršūnėlių norėtųsi daugiau, nes kai kurie nerašyti jų įstatymai tvirtesni už visus rašytinius. Ten, kur viešpatauja jėga, įstatymas yra bejėgis. O mes tik eiliniai, pasiduodantys tai jėgai ir pildantys visus darbdavio norus. Ir taip tęsiasi iki begalybės: ateina vienas tinklas su savo reikalavimais, žiūrėk, po kelių metų jau subankrutavo ar parsidavė kitam žaidėjui, tada – vėl kitos taisyklės. Po kurio laiko įvyksta keistas susijungimas ir vėl kitas pavadinimas ir kitos taisyklės. Skaudžiausia, kad apie tuos pasikeitimus sužinai vos ne išvakarėse, nes tu esi paprasčiausias nulis. Tai valytoja paskleidžia gandą, tai vairuotojas vis su kita informacija atvažiuoja, tai vaistų atstovas “nudžiugina” naujiena, kad mes jau ne xxx greitai būsime, o yyy. Arba mes patys seminaruose pasikalbame:
Skaityti toliau »

Kaip atostogauja mūsų valdžia, tikriausiai, nelabai ką ir domina. Ne paslaptis, kad prezidentė, kaip ir praėjusiais metais, taip ir šiais vasarą atostogauti neplanavo. Premjeras atostogas planavo užsienyje, Seimo pirmininkas žadėjo likti Lietuvoje. Mūsų IŠRINKTIEJI turi maždaug 103 dienas nereglamentuoto laiko. Buvo bandymų įteisinti jų atostogas. Pagal projektą, Seimo nariai turėjo ilsėtis 40 darbo dienų per metus. Valstybės tarnautojams šiuo metu priklauso 22 darbo dienų trukmės kasmetinės atostogos. Sveikatos priežiūros specialistai turi 26-28 arba 31-33 darbo dienas (priklausomai 5 ar 6 dienas dirba per savaitę), farmacijos specialistai – 25 arba 30 darbo dienų. Tikriausiai, atostogų trukmę bandyta skaičiuoti pagal darbo krūvį ir riziką (Seimas juk padidintos rizikos zona 😀)

Rodos, visi LR piliečiai pagal Konstituciją ir Darbo kodeksą turi teisę į kasmetines mokamas atostogas. Kokia tų atostogų kaina? Kiekvienam – ji skirtinga. Aš galiu papasakoti tik apie savo ir savo kolegų potyrius 😀

Kiekvienas darbdavys su džiaugsmu pasakytų:

“Darbas – gyvenime svarbiausia. Nuo visų nemalonumų, nuo visų nelaimių yra tik vienas išsigelbėjimas – darbas.”

Beje, tai E. Hemingvėjaus žodžiai 🙂 Kai ateina pats intensyviausias atostogų metas, staiga (!?) darbdavys susivokia, kad neturi pakankamai darbuotojų, todėl atostogos turi palaukti. Tada jis pradeda kalbėti L. Pastero žodžiais:

“Reikia tik įprasti dirbti, ir jau nebus galima be to gyventi. Viskas šiame pasaulyje priklauso nuo darbo.”

Bet mes norim atostogų! Mes jas UŽSIDIRBOM! Tai ir bandom paaiškinti savo vyresnybei. “Gerai”,- sako ji. “Pirma, rašykit prašymą prieš mėnesį, jame nurodykit pavaduojančius asmenis ir jų būsimą krūvį, tada gaukit parašą iš regiono vadovo, o tada – prieš dvi savaites siųskit savo raštą personalo skyriui. Neplanuokit ilgų atostogų, nes visi nori atostogauti”. Taip skamba ne vienoje Lietuvos vaistinėje.

Pala, pala, tai kaip dabar rasti tuos vaduojančius žmones? Į facebook-ą parašyti? Ar dienraščio skelbimų skiltyje užklausimą duoti? O gal vaistininko pareigos pasikeitė ir mes jau ne farmacininkai, o personalo vadybininkai? Gal už žmogaus suradimą gausime priedą prie algos? Kas bando paaiškinti, kad mūsų darbas yra suteikti farmacinę paslaugą, o ne užsiimti darbuotojų paieška, netrunka sulaukti atsakymo: “Ar neskaitei Direktoriaus įsakymo?”

Skaityti toliau »

“Net ir pats dosniausias žmogus stengiasi mokėti pigiau už tai, ką kasdien perka.”

– Dž. Bernardas Šo

Šiandien labai aktualios diskusijos apie konkurenciją. Ypač jos paaštrėjo Vyriausybėje. Amžinas klausimas – kaip padidinti konkurenciją, kaip atpiginti prekes ar paslaugas?

Už nesąžiningą komerciją prezidentė siūlo skalpuoti. Už pakartotinus pažeidimus – didelės baudos. Atsakingi vadovai teigia, kad baudos šiuo metu ir taip yra didelės. Jei jos didėtų, įmonėms grėstų uždarymai ir bankrotai. Tačiau žinomas ekonomistas N. Mačiulis teigia, kad ne baudos dydis yra svarbu. “Daug didesnė bėda ta, kad kai kuriuose sektoriuose yra mažai rinkos dalyvių, todėl tos konkurencijos natūraliai nėra”,- sako jis.

“Pavyzdžiui, įstatymuose apribota, kad vienos vaistinės dydis gali būti ne mažiau kaip 60 kvadratinių metrų, bet viename pastate įstatymai draudžia registruoti daugiau nei vieną vaistinę. Jau tai yra įstatymo suvaržyta konkurencija. Būtent tokias kliūtis pašalinus būtų galima daug greičiau paskatinti naujų rinkos dalyvių atėjimą, o kartu – ir mažesnes kainas”, – teigė N. Mačiulis.

Nuo čia ir pradėkime. Tik mes, dirbantys vaistinėse, galėtume tiksliai papasakoti apie tai, kokią įtaką vaistų kainų mažėjimui padarė labai tankus vaistinių išsidėstymas. Aš kalbu apie didžiuosius Lietuvos miestus, tačiau, manau, kad ir mažesniuose miesteliuose netrūksta artimos vaistinių kaimynystės.

Taigi, pradėkime nuo mano asmeninės patirties. Mano rajone yra begalė vaistinių, tačiau aš apsiribosiu ne vieno kilometro, o, maždaug 500 metrų atstumu. Šioje teritorijoje įsikūrusios 8 vaistinės: visų tinklų, kai kurių tinklų – net po dvi. Visos mes turime (netgi, privalome) vilioti žmones, daryti pelnus ir tuo pačiu, užsidirbti sau atlyginimus. Kaip mano vaikai kažkada sakydavo:
Skaityti toliau »