Kov 23, 2017 - Mintys apie darbą    0

BŪTI AR NEBŪTI?

Šį kartą paliesiu šiuo metu labai populiarią temą – kur dar galime prekiauti nereceptiniais vaistais, neskaitant vaistinių.

Dar 2015 metais buvo svarstoma galimybė leisti nereceptiniais vaistais prekiauti parduotuvėse bei degalinėse. Šį projektą inicijavo Liberalų sąjūdis. Tada nebuvo lemta išsipildyti kažkieno svajonėms.

Jeigu pažvelgsime plačiau, kitose Europos Sąjungos valstybėse vaistai degalinėse parduodami, bet tai griežtai reglamentuota. Italijoje, Portugalijoje įrengti atskiri skyriai, kuriuose dirba specialistai. Vokietijoje degalinėse parduodami riboto sąrašo vaistai, tačiau pardavėjas turi baigti kursus ir išlaikyti egzaminą. Idėja pardavinėti vaistus degalinėse skaldo į dvi stovyklas ne tik medikus, farmacininkus, bet ir visuomenę. Vieni tam pritaria, kiti – ne, o likusieji – dvejoja. Jei man reikėtų atsakyti, kokiai stovyklai priklausau aš, tai šiandieną, tikriausiai, esu tarp neapsisprendusių. Ir priežasčių tam yra nemažai.

Pirmiausiai paminėsiu patį svarbiausią momentą – farmacinę paslaugą, kuri šiai dienai yra labai svarbi ir sėkmingai skinasi kelią, apimdama vis daugiau vaistinių. Jei trumpai apie farmacinę paslaugą, tai ji apima gydytojo išrašytų receptų kontrolę, vertinimą, nereceptinių vaistinių preparatų parinkimą, farmacinės informacijos apie vaistinius preparatus teikimą gyventojams, taip pat jų konsultavimą.

Taigi, net neabejoju, kad labai patogu atsiradus netikėtam skausmui ar sutrikus virškinimui užsukti į degalinę ir įsigyti norimą preparatą. Bet nusipirkus, pvz., virškinimo fermentų, ar vaistų pardavėjas įspės ligonį, kad šiuos vaistus reikia gerti valgio metu? Visiškai ne tas pats, kada geriami vaistai – po valgio, jo metu, ar prieš valgį. Beje, net ir nereceptiniai. Dėl galimų sąveikų su maisto produktais nerekomenduojama medikamentų užgerti kava, arbata, pienu ar vaisių sultimis. Ar visa tai bus pasakyta?
Arba, perkant vaistus nuo skausmo – ar patars (jei pirkėjas paklaus), kurį geriau pirkti – Ibuprom ar Ibumetin, o gal Nurofen ar Ibustar? Ar pardavėjas žinos, kad tai ta pati grupė vaistų ir, galvodamas apie naudą, nepasiūlys dviejų skirtingų firmų, bet tos pačios cheminės sudėties vaistų, sakydamas, kad išgerkite abiejų po vieną ir tikrai neskaudės? O kaip dėl vaisto kontraindikacijų? Nežiūrint į tai, kad tai nereceptinis vaistas, jis tikrai jų turi. Įdomu ir tai, kad Ibuprofeno tabletės, kurių pakuotėje yra daugiau nei 30, jau yra receptinis vaistas! Palikta labai plona gija tarp receptinio ir nereceptinio vaisto sąvokos. Toks populiarus Amerikoje aspirinas, kuris vartojamas viskam, kaip Anglijoje paracetamolis, taip pat turi eilę kontraindikacijų, o vaikams iki 12 metų iš viso nevartotinas. Bet apie tai žino tikrai ne kiekvienas. Daugelis nereceptinių vaistų nuo peršalimo yra sudėtiniai, todėl prieš vartojant juos, taip pat reikia nemažai išsiaiškinti apie ligonio gretutines ligas ir vartojamus vaistus. Paciento amžius irgi turi įtakos pasirenkant vaistą.

Skaityti toliau »

Kov 16, 2017 - Mano dienoraštis    1

Dienoraštis #18

Po paskutinių įvykių Lietuvoje, kurie, tikriausiai, palietė kiekvieno normalaus žmogaus širdį, neišeina daugiau galvoti apie nieką, išskyrus mirties bausmę išgamoms. Prieš visa tai nublanko aukštos vaistų kainos, nesibaigiantys klientų priekaištai, apgailėtinai maži atlyginimai, darbuotojų nevertinimas ir t.t.

Ši tragiškai pasibaigusi istorija apie jauną merginą vėl visus sugrąžino į diskusijas apie mirties bausmę. Visą savaitę, kol vyko merginos paieška, pagrindinė tema apie tai buvo ir vaistinėje. Dabar, kai jau paaiškėjo visa baisi atomazga, kalbos pasisuko kitos temos link. Tos kalbos visada suaktyvėja po kažkokio tragiško įvykio, vėliau – nuslopsta, o po metų kitų, žiūrėk, ir vėl sušmėžuoja.

Mirties bausmė buvo taikoma beveik kiekvienoje valstybėje iki XX a. vidurio. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius dauguma valstybių jos atsisakė. Lietuvoje paskutinis mirties nuosprendis įvykdytas 1995 metais, o nuo 1996 m. liepos 25d. mirties bausmė nevykdoma. Ar tai yra gerai, ar blogai – nuomonės išsiskiria. Teigiama, kad mirties bausmė atgrasina potencialius žudikus, tačiau yra manančiųjų, kad ji nebūtinai privers nusikaltėlius negalvoti apie naujus nusikaltimus. Čia viskas priklauso nuo pačios asmenybės. Nes juk naujasis vaiko apsaugos įstatymas nebūtinai apsaugos vaikus nuo smurto, kurių tėvai yra degradai ir neišsilavinę žmonės. Tokie, greičiausiai net ir nežinos, kad, apskritai, yra toks įstatymas ir toliau gyvens pagal savo susikurtas taisykles.

Kiti mąsto:

Nuo pat savo egzistavimo pradžios žmonija turėjo mirties bausmę, tai kodėl turėtumėme jos atsisakyti mūsų laikais?

Skaityti toliau »

Kov 14, 2017 - Naudinga žinoti   

Normalią protinę veiklą padeda palaikyti L-triptofanas, paprastasis saldymedis, juodasis eleuterokokas, cinkas.

Kov 8, 2017 - Mano dienoraštis    0

VISADA VISKAS YRA NE TAIP, KAIP NORISI MUMS

(arba mes niekada nežinome, ko norime)

Pradėsiu nuo dialogo vaistinėje:

– Man reikia šampūno, nesvarbu kokio, nes netikėtai guldo į ligoninę, tai reikia turėti. Nedidelį flakoną, prašau.
– Galiu pasiūlyti neblogą ir nebrangų, keli eurai tekainuoja, be parabenų, skandinaviškas produktas už prieinamą kainą.
– Tokio pigaus tai man nereikia, nežinia iš ko jis ten pagamintas…
– Tada pirkite brangesnį, už 5 eurus. Taip pat geras.
– Kažkokia negirdėta firma. Ne, nenoriu. Ką dar turite?
– Tada rekomenduoju itališką, žinomo gamintojo, tiesa, kaina apie 15 eurų.
– Tai kad čia nedaug to šampūno.
– Tai jūs sakėte, kad jums daug ir nereikia, nes tik laikinai…
– Tai jeigu jau atėjau į vaistinę, tai norėčiau gero, o jei geras, tai norėčiau daugiau.
– Gerai, tada sukonkretinkite savo norus ir bandysim parinkti geriausią variantą ?
– Taigi aš jums pasakiau, ko noriu.
– Tada rekomenduoju šį, už 4 eurus, nei per didelė, nei per maža talpa, jei nepatiks – negaila bus atiduoti ar palikti kitiems, ne pats pigiausias ir ne pats prasčiausias.
– Gal ir neblogas variantas. Bet aš dar užeisiu į parduotuvę, gal ten ką rasiu tinkamo…

Tikrai nepikta dėl tokių pirkėjų. Atvirkščiai, mes prie tokių pripratę:

„Klausykite, negalite pasakyti, nuo ko tie vaistai ir kaip juos naudoti, nes pirkau xxx vaistinėje, tai man nepasakė, o ir žmonių buvo daug, tai nepatogu buvo trukdyti.“

Ir atvirkščiai:

Moteriškę, kuri perka vaistus, konsultuoju jau beveik 10 minučių. Bet iškyla vis naujų klausimų, todėl susidaro pirkėjų eilutė. Kas kantriai laukia, kas kankina mobiliuosius – išmaniuosius, kas netekęs kantrybės palieka vaistinę, o kas bando įsiterpti į konsultaciją su savo patarimais. Pagaliau klientė išeina, o pasipiktinusi moteriškė, kuri stovėjo už jos, taria:

Šiaip jau konsultacija turėtų būti mokama

ir tada, nenusileisdama buvusiai klientei, mane tardo ne ką trumpiau?

Dažnas į vaistinę užsuka tik pasižvalgyti. Kiti – nusipirkti, kas reikalinga, o dar kiti – nusipirkti, kas visiškai nereikalinga:
(Po reklaminio laikraštuko pavartymo)

– Kažin man reikia tų tablečių, kaip manote?
– Na, iš jūsų klausimo suprantu, kad jums tikrai nereikia tų papildų.
– Bet gi nežinai, žmogau, kada gali jų prireikti. Koks jų galiojimas?
– 2020 metai liepos mėn.
– Aaa, tada gerai, pirksiu. Jei negersiu, tai lai stovi, vis tiek galiojimas ilgas…

Skaityti toliau »

Kov 2, 2017 - Mintys apie darbą    0

Neišsipildžiusios svajonės

Kad mūsų Sveikatos ir Farmacijos sistemoje kažkas negerai, nujaučiau jau anksčiau. Tačiau šią savaitę pasirodęs straipsnis vieno mūsų didmiesčio dienraštyje mane dar labiau nuliūdino. Šiame straipsnyje vienas lietuvis farmacininkas, šiuo metu dirbantis savo vaistinėje Londone, labai niūromis spalvomis nutapė apgailėtiną Lietuvos vaistų pirkimo – pardavimo sistemą. Nelinksma dėl to, kad jo pasakojime yra daug tiesos, o gal net ir viskas. Šiandieną dirbti vaistinėje yra labai sudėtinga (beje, kaip ir daugelyje privačių įmonių, ypač kai reikia daug bendrauti su klientais) dėl daugelio sąlygų. Pirmiausiai, dėl pirkėjų nepasitenkinimo, kuris kyla dėl aukštų vaistų kainų, tada – dėl nesibaigiančių darbdavio nurodymų ką ir kaip pardavinėti. Toliau – vis didėjantys pardavimų planai, kuriuos sunku įvykdyti. O nuo jų priklauso daugelio darbuotojų atlyginimas. Kuo mažiau parduodi, tuo mažiau uždirbi ? O gyventi padoriai mes juk visi norime, ne tik mūsų darbdaviai. Dažnai manęs paklausia, kodėl aš pasirinkau tokią profesiją, nes paklausius įspūdžių iš darbo dienos, atrodo, kad tas darbas tikrai ne svajonių. Tada atsakau, kad kai reikėjo rinktis profesiją ir kai pradėjau dirbti šį darbą, viskas buvo kitaip. Vaistų kainos buvo labai mažos, žmonės pirko tik tai, ką parašydavo gydytojai, vitaminus gaminome patys, jie nebuvo įmantrūs, bet puikiai tiko ir vaikams, ir suaugusiems ir svarbiausiai – galėjo įpirkti kiekvienas. Jokių reklamų nebuvo ir žmonės vartojo tai, ko jiems tikrai reikėjo. Žinoma, buvo ir deficitinių prekių. Bet net ir šiais laikais turime deficitinių vaistų.

Taigi, nėra ko gręžiotis atgal ir gailėtis dėl to, ko negali pakeisti. Visada turėjau svajonę – atsidaryti savo vaistinę. Net ir pradėjus kurtis vaistinių tinklams vis dar puoselėjau tą mintį, vis dar naiviai tikėjau, kad sugebėsiu tai padaryti. Tačiau lyg viesului įsisukus „krautuvininkams“, svajos pradėjo dūžti. Supratau tai tada, kai vienas po kito, lyg maro metu, pradėjo kristi privačios vaistinės – ne tik pavienės, bet ir turėjusios dvi, tris ir daugiau filialų. Neatsilaikė nelygioj mūšio kovoj. Dabar galvoju, gal ir gerai, kad nesuspėjau? Nes nėra skaudžiau matyti, kaip miršta tavo puoselėtas ir daug vilčių teikęs kūrinys.
Skaityti toliau »

Vas 24, 2017 - Pažinkime ligą    0

Skrandžio opaligė

Skrandžio opaligėNorėčiau paklausti ką galvoja tie, kurie skrandžio skausmus bando malšinti ibumetinais, ibupromais, nimesiliais, diklakais ir panašiais kitais vaistais nuo skausmo ir uždegimo? Manau, kad galiu atsakyti už juos: skausmas dingo trumpam, bet problema liko ir dabar skauda dar dažniau. Nenustebčiau, jei po tyrimo jums pasakytų, kad skrandyje ar dvylikapirštėje žarnoje atsivėrė žaizdos ar kas nors panašaus. Kaip nebūtų gaila, bet daugelis žmonių gydosi opaliges (net nežinodami, kad jas turi) įvairiais nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo (NVNU). Būtų gerai, kad sugalvoję tokį gydymosi planą, juo pasidalintumėte ir su mumis, vaistinių darbuotojais ?
Beje, ar žinote, kad skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės atsiradimo viena iš priežasčių – tai piktnaudžiavimas taip mėgstamais NVNU. Šiaip jau dažnas vartojimas šių vaistų didina opų atsiradimo riziką. O jeigu dar sugalvojate jais malšinti opų sukeltą skausmą – tai jau labai blogas sprendimas. Nes:

1. NVNU slopina mechanizmus, kurie saugo skrandžio sieneles nuo jas graužiančių rūgščių
2. NVNU plonina apsauginį skrandžio gleivinės sluoksnį
3. NVNU mažina rūgštį neutralizuojančios medžiagos gamybą
4. NVNU lėtina kraujotaką, padedančią skrandžio ląstelėms pačioms atsinaujinti
5. NVNU pagreitina opos kraujavimą

Todėl, blogiausiu atveju, lėtinį skausmą malšinkite paracetamoliu. Šis vaistas nepriklauso NVNU grupei ir nekenkia skrandžio sienelėms. Tačiau reikia nepamiršti, kad jis neigiamai veikia kepenis, todėl neviršykite nustatytos paros dozės. O siekiant geriausio efekto, rekomenduoju atlikti išsamius tyrimus pas specialistą.

Kada jums reikėtų pradėti galvoti apie tai? Jei pajutote: deginantį skausmą pilvo srityje, kuris prasideda praėjus dviem trim valandom po valgio ir sustiprėja naktį, kai skrandis yra tuščias, o ko nors užvalgius susilpnėja; jei sumažėja apetitas, ima kristi svoris, varginti pykinimas; jei pradėjote tuštintis ar vemti krauju. Vienintelis būdas išvengti pavojingų komplikacijų (kraujavimo ir opos prakiurimo) – pasitikrinti dėl Helicobacter pylori infekcijos, kuri sukelia daugumą opų. Ir NEDELSIANT pradėti gydymą! Paprastai gydytojas skiria antibiotikų kursą kartu su rūgštingumą mažinančiais vaistais. Gera žinia ta, kad šis gydymas efektyvus ~93% ligonių. Jie pasveiksta visiškai. Likusiems, deja, liga atsinaujina ?
Skaityti toliau »

Vas 17, 2017 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #17

Darbas vaistinėje – tai nenutrūkstamas bendravimas su žmonėmis, o žmonės – neišsemiamas išminties, patirties ir įvairių situacijų (juokingų ir nelabai) lobynas ?

Taigi, pratęsiu pasakojimus, kurių nerasite jokiame knygų lobyne.


Apie juoką

Žmogaus linksmumas – nuostabiausias bruožas. F. Dostojevskis

Neseniai praūžė Valentino diena. Atėjo pagyvenusi moteriškė į vaistinę (~85 metų) ir sako man:

– Tai su šventėmis!

Klausiu jos:

– Kokiomis?

– Tai ką, nežinote? Pilnas kioskas širdelių prikimštas. Tik gaila, kad visos popierinės, o taip norėtųsi tikros…

Apsipirkusi, ta pati moteriškė, artėdama prie durų pamatė kitą senjorę, bandančią įeiti į vaistinę su nemažu krepšiu. Tada staigiai pribėgo prie durų, jas atidarė ir sako:

– Palauk, mergaite, tuoj tau padėsiu atidaryti tas duris, neskubėk, dar prispaus…


Apie tikslą

Didieji protai turi tikslus, likusieji – norus. V. Irvingas

Užsuka pastovus pirkėjas, garbingas senjoras, į vaistinę. Klausiu, kaip jis gyvena. O jis – šypsodamasis iki ausų taria:

– Puikiai, šviežių bulvių, tikriausiai, sulauksiu ?


Apie klaidas

Jeigu tu perki tai, ko tau nereikia, tai greitai teks parduoti tai, kas tau būtina. B. Franklinas

– Ką šiandien nupiginote?

– O kuo jūs skundžiatės?

– Šiandien – niekuo. Bet nežinia, kaip bus rytoj. Dabar visi taip serga gripu, gal man reikėtų nusipirkti ką nors prieš gripą? Gal ir nuo kosulio reikėtų kažko.. O ką dabar daugiausiai žmonės perka? O jūs turite mėnesio laikraštuką? Aš pažiūrėsiu, gal ką rasiu naudingo. O gal jūs man ką galėtumėte pasiūlyti? Jūs, specialistai, vis tiek geriau išmanote, ko reikia ligoniui.

Žinoma, kad išmanome: ligoniui reikia vaistų, o žmogui – sveiko proto.


Skaityti toliau »

Puslapiai:«12345678910...55»