Spa 8, 2020 - Gamtos dovanos    0

Augalai kambaryje

Augalai kambaryje

Šiandien sunku būtų rasti namus, kuriuose neauga gėlės. Žalia augalų spalva džiugina akį, ramina centrinę nervų sistemą, puošia interjerą. Spalvomis ir kvapais džiugina ir skintos gėlės, kuriomis puošiame namus. Augalai, pasodinti vazonėliuose, ar augantys lauke, yra natūraliausi oro grynintojai ir drėkintojai. Kambariniai augalai turi daug naudingų savybių, padedančių mūsų akims. Jie gerina patalpų oro kokybę, pašalindami lakiuosius organinius junginius. Taip pat palaiko oro drėgmę ir taip neleidžia išsausėti mūsų akims. Ką dar naudinga būtų žinoti apie šias grožybes?

Nematomas priešas

Prasta patalpų oro kokybė gali pasireikšti įvairiais sveikatos sutrikimais. Kartais ilgai tenka ieškoti ligos priežasties, o ji slypi visai šalia. Kai kurie organizmo sutrikimai juntami iš karto, kiti gali pasireikšti tik po kelių metų. Iškart juntami sutrikimai – tai akių, nosies bei gerklės patinimai, sudirginimai ar niežuliai. Taip pat, galvos skausmai, svaigimas bei nuovargis. Ilgainiui prastas patalpų oras gali sukelti rimtesnius sveikatos sutrikimus – alerginę astmą, širdies ligas, tam tikrus vėžinius susirgimus. Švarus ir grynas deguonis yra gyvybiškai svarbus kiekvienai funkcijai, organui, audiniui bei ląstelei mūsų kūne.

Augalų nauda

Garindami vandenį, augalai drėkina orą. Tai svarbu komforto sąlygoms sudaryti, ypač butuose, turinčiuose centrinį šildymą. Tiek fotosintezės, tiek kvėpavimo proceso metu, augalai išskiria vandens garus, kurie padidina drėgmę ore. Augalai išgarina apie 90% vandens, kurį pasiima. Jų aktyvumas priklauso nuo kambario drėgnumo – esant dideliam drėgnumui, augalai vandens beveik negarina, o sausomis dienomis gausiai prakaituoja. Taigi, kambarinės gėlės namuose iš tikrųjų naudingos. O kur dar jų gydomosios savybės 🦠 Prie naudingų augalų reikėtų priskirti alijošių, kuris medicinoje naudojamas kaip tonizuojanti priemonė. Jo lapų minkštimą pridėjus prie pažeistos odos, jis skatina gijimo procesą, todėl gydo nudegimus, veikia priešuždegimiškai. Alavijo sultys gerina virškinimą, apetitą, kelia imunitetą, didina hemoglobino kiekį kraujyje, padeda atsistatyti audiniams. Liaudies medicinoje alavijų sultys žinomos kaip vaistas nuo skrandžio opos, gastrito, faringito ir laringito.

Skaityti toliau »
Spa 1, 2020 - Mintys apie darbą    0

Padalinta Lietuva

Susikibusios rankos

“Sėkmė susideda iš žingsniavimo nuo vienos nesėkmės prie kitos, neprarandant entuziazmo”

V. Čerčilis

Šiandien nemažai žingsnių nužingsniuota farmacijos sektoriuje, tik ar tie žingsniai buvo sėkmingi, ar ne, spręsti teks vėliau, kai vertinsime pasekmes. 

Išties, daug prieštaringų sprendimų priimta, kurie palietė ar dar palies dažną Lietuvos gyventoją. Pradėsiu nuo paskutiniojo, šviežiausio 🙂 Šį kartą būsiu tik aktualijų apžvalgininkas ir nestovėsiu kurioje nors barikadų pusėje.

Sveikatos apsaugos ministerija ir didieji vaistinių tinklai

Mūšis dėl valstybinių vaistinių steigimo prieš vaistinių tinklus buvo nesėkmingas, tačiau karas (kaip sako valdantieji) dar nepralaimėtas. Didelis noras įsteigti valstybines vaistines kilo iš ne ką mažesnio noro sumažinti vaistų kainas. Ar tai būtų pavykę, artimiausiu metu nesužinosime, tačiau sužinosime, kiek sąžiningi buvo tinklai, pasisakydami prieš tokių vaistinių atsiradimą bei teigdami, kad Lietuvoje ir taip daug vaistinių (100 tūkst. gyventojų tenka 48 vaistinės, o ES vidurkis yra 25-27 vaistinės), o dirbtinai padidintas vaistinių tankumas, tikėtina, daliai dabar veikiančių vaistinių reikštų veiklos pabaigą. Tikrai, vaistinių Lietuvoje labai daug, tačiau ar didieji vaistinių valdytojai planuoja sustoti ir daugiau jų nebekurti? Vardan konkurencijos, vardan mažų privačių vaistinių išlikimo. Ar laikysis tos pozicijos, kad konkurenciją sunkiausiai ištvers mažesnės vaistinės, todėl išliks sąžiningi ir atsidarius naujai gydymo įstaigai, iš visų pastato pusių nepradės kirsti angų ir daryti naujų įėjimų? Dabar gi, beveik ant kiekvienos gydymo įstaigos pastato galima pamatyti tris – penkis skirtingų tinklų vaistinių pavadinimus.

Vaistininkai ir farmakotechnikai/vaistininko padėjėjai

Nuo kitų metų sausio 1 dienos vaistinėje privalės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Šios permainos palies nemažą dalį farmacijos specialistų. Taigi, šis pasikeitimas taip pat padalino Lietuvą į kelias dalis. Kaip niekada vieningi buvę vaistinių darbuotojai staiga tapo nesutaikomais priešais (gerai, kad ne visi 🤓). Tiesą sakant, netikėjau, kad tokia priešprieša vyrauja aplinkui. O paskutiniai perskaityti komentarai šia tema, visai išmušė iš vėžių 😕:

“Mane piktina farmakotechnikų skleidžiama panika. Nuomonė, kad bus sunku prisivilioti vaistininkus į mažus miestelius, yra klaidinga. Aš pati esu vaistininkė, gyvenu kaime ir šiuo metu noriu grįžti iš motinystės atostogų, tačiau mano vietoje jau dirba mažiau kvalifikuota farmakotechnikė”

Tai tik viena nuomonė iš daugelio. Vaistininkai piktinasi ne tik dėl tariamai “prarastų” darbo vietų, bet ir dėl vienodo atlyginimo, didesnio darbo krūvio (konsultuojant vaistininko padėjėją ir prižiūrint jo darbą), dėl kvalifikacijos stokos, atsakomybę už farmakotechnikų padarytas klaidas ir t.t.

Skaityti toliau »
Rgs 24, 2020 - Pažinkime ligą    0

Migrena

migrena

Pats paprasčiausias apibrėžimas, trumpai nusakantis ligą būtų toks: tai priepuolinis pasikartojantis galvos skausmas, neretai lydimas pykinimo ar vėmimo. Sergu hemikranija, galėtų ištarti visažinis nuolatinės migrenos turėtojas, o pašalietis net nesuprastų, kokią retą, mandru pavadinimu ligą mini pašnekovas 🤔 

Kadangi galvos skausmai dažnai būna tik vienoje galvos pusėje, o žodžiai hemi ir kranium reiškia “pusė” ir “kaukolė”, dėl to ši liga ir turi tokį ausiai neįprastą užvadinimą. Beje, jei į vaistinę užsuktų pilietis ir netikėtai paprašytų ko nors nuo hemikranijos, kas žino, ko jam būtų prisiūlyta 😮

Jeigu taip galima išsireikšti, tai migrena – sena liga. Ja žmonės serga nuo senų laikų, o apie ją dar prieš mūsų erą rašė senovės gydytojai. Vyrai galėtų pasidžiaugti, kad šia liga moterys serga 3-5 kartus dažniau.

Priežastys

Migrenos susiformavimui didelės reikšmės turi paveldėjimas. Tačiau ji gali atsirasti ir be įgimto polinkio. Tikslios ligos atsiradimo priežastys, visgi, nėra žinomos. Spėjama, kad migrenos priežastimi gali būti trišakis nervas, siunčiantis ir priimantis galvos bei veido skausmo signalus, ir smegenyse esanti cheminė medžiaga –  serotoninas. Prasidėjus migrenai, serotonino kiekis sumažėja, o tai paskatina trišakį nervą išskirti cheminių medžiagų, kurios keldamos skausmą, išplečia kraujagysles. Kiti ligos tyrinėtojai teigia, kad migrena serga žmonės, kuriems būna padidėjęs vegetacinių branduolių, esančių galvos smegenų pogumburio srityje, jautrumas. Esant įvairiems išoriniams faktoriams (triukšmas, ryški šviesa, tvankus oras ir kt.), minėtų branduolių funkcija  padidėja, pasigamina daugiau hormonų, kurie skatina antinksčius daugiau išskirti adrenalino, noradrenalino ir kitų medžiagų. Padidintas jų kiekis veikia kraujagysles ir sukelia jų spazmą bei galvos skausmų priepuolį, kuris yra svarbiausias ligos simptomas. Galvos skausmų atsiradimą daugelis ligonių sieja su susijaudinimu, pervargimu, nemiga, oro pasikeitimais, alkoholio vartojimu, užterštu oru, infekcinėmis ligomis ir kt. Kartais juos sukelia specifinis kvapas ar maistas.

Skaityti toliau »
Rgs 17, 2020 - Mintys apie darbą    0

Instrukcijos

Instrukcijos

Patogiai įsitaisau ir laisvu nuo darbo laiku skaitinėju klientų aptarnavimo instrukcijas, kuriomis pasidalino vieno tinklo darbuotojai. Ne paslaptis, kad darbo subtilybėmis ir vidaus tvarkos ypatumais tarpusavyje keičiamės nuolat. Suvirškinę gautą informaciją bei įvertinę visas aplinkybes, padarome išvadas, kuriame tinkle šiuo metu dirbti yra geriausia ir tada nusprendžiame – tapti pabėgėliais, ar dar šiek tiek lukterėti. Juk norėdami įgyvendinti tam tikrus sprendimus, visada iki smulkmenų stengiamės išsiaiškinti visas detales, kurios vėliau gali turėti įtakos mūsų kasdieniame darbe. Dažnas darbdavys nenori, kad jo darbuotojai kokią nors informaciją teiktų klientams, tiekėjams ar kitiems tretiems asmenims, tačiau žinant, kad tie patys darbdaviai arba jų pakalikai pažeidinėja duomenų apsaugos įstatymą (vienas kolega kaip tik svarsto bylinėtis dėl atleidimo iš darbo sąlygų ir kitos konfidencialios informacijos atskleidimo tretiems asmenims, o kitas – dėl šmeižto ir informacijos rinkimo apie privatų asmenį), todėl nematome priežasčių vienas nuo kito slėpti aktualių dalykų 😎, juolab, kad esame vieningi ir bendruomeniški 🤓

Instrukcijos ir nurodymai

Dabar be jų išsiversti yra itin sunku. Įsigiję naują daiktą, visada turime perskaityti prie jo pridėtą instrukciją. Nesvarbu, ar tai būtų skalbimo priemonė, ar baldų komplektas, skaityti yra ką – vienu atveju – kam skirta ta priemonė ir kaip ją naudoti, kitu atveju – kaip sujungti lentynas ir dureles, kad gauti paveikslėlyje pavaizduotą baldą. Instrukcijas gauname ir su vaistais, ne tik žodines, bet ir rašytines, todėl nereikia stebėtis, kad yra sukurtos ir klientų aptarnavimo instrukcijos. Gaila, bet skaitant kai kuriuos punktus, norisi ašarą nubraukti iš nevilties ir suvokimo, kad šiandienos vaistinė jau nėra ir niekada nebus ta vieta, kurioje vaistininkas yra padėties šeimininkas ir situacijos valdytojas. Dabar vaistinės darbuotojas yra farmacijos specialistas, kuris su vaistinės klientu priverstas bendrauti kažkieno iš aukščiau numestais standartais ir instrukcijomis, beje, skirtomis labiau jau parduotuvėms, bankams ir kitiems komerciniams objektams.

Bendravimo etiketas

Kartais atrodo, kad visi šie popieriuje surašyti ir vaistinėms įteikti reikalavimai yra skirti ne išsilavinusiems žmonėms, bet vos penkias klases baigusiems ir dar ne visai subrendusiems paaugliams. Nurodymas (o gal rekomendacija) šypsotis, palaikyti akių kontaktą, tvarkingai stovėti, nesiramstyti į baldus, nekryžiuoti rankų ar jų nelaikyti kišenėje skamba labai kvailai ir sudaro įspūdį, kad vaistinėse dirba neišmanėliai, kurie be instrukcijų gali nepataisomai sužlugdyti verslą. Kaip pirmos klasės mokiniui nuskamba nurodymas savo kalboje vartoti žodžius ačiū, prašau, prašome, labas rytas/diena/vakaras, sveiki. Jeigu darbdavys dalina tokias instrukcijas savo darbuotojams, kyla klausimas, kokio lygio darbuotojus jis samdo 😮 

Skaityti toliau »
Rgs 10, 2020 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #76

Vaistininko dienoraštis
Toks pasaulis puikus, toks žiaurus, įvairus
Jame pinas vainikai ir gėlės, ir kraujas
Tik pažvelk, tik pajusk
Jis kas valandą kitas, kas valandą naujas...

Tokia smagia nuotaika užkrečia rytinis klientas. Eilės – puikios, todėl skubu užsirašyti 🙂 Jis dažnai nustebina savo kūrybiškumu.

Tačiau ne ką prastesni ir kiti vaistinės lankytojai:

Kokios ortopedinės avalynės turite?

O kokia domina? Odinė, iš tekstilės, atvira, uždara, vyrams, moterims?

Man svarbu, kad būtų ant kabluko.

*** 

Laba diena!”,- pasisveikina pirkėjas, o priėjęs arčiau klausia: “Kaip gyvenate?” “Puikiai”,- atsakau jam.

O ką galite man pasiūlyti, kad ir aš gyvenčiau puikiai 🤔

***

Turiu tokią bėdą.

Tai sakykite. Mes tam ir esame, kad padėtume spręsti jūsų bėdas.

Va, žiūrėkite, žaizda kokia pas mane.

Bet ta jūsų žaizda susiūta.

Taip. O dabar jau laikas siūlus ištraukti. Pas gydytojus pirma telefoniniam pokalbiui registruoja, lyg tai jie man siūlus pašalins nuotoliniu būdu. Tai aš pagalvojau, kad jūs galėtumėte tą paslaugą atlikti…

Skaityti toliau »
Rgs 3, 2020 - Mintys apie darbą    0

Naujoves pasitikime su šypsena

Vaistininkai

Šių metų lapkričio mėnesį pasitiksime dar viena naujove – sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, norintiems (nors koks čia noras, greičiau – būtinybė) prasitęsti veiklos licenciją, reikės išklausyti pirmos medicinos pagalbos kursus. Ir ne tik. Į privalomąją tobulinimosi programą įtrauktas ne ką mažiau svarbus mokomasis dalykas – racionalus antimikrobinių vaistinių preparatų skyrimas ir vartojimas.

Reikalinga ar ne?

Iš pirmo žvilgsnio gal ir keistai atrodo, kad vaistininkams privalu žinoti, kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis reikia skirti ir vartoti antibiotikus bei kitus antimikrobinius, antigrybelinius ar priešinfekcinius vaistus. Kaip žinia, šiuos vaistus skiria gydytojai, įvertinę ligonio būklę ir atliktus tyrimus, o mes tik gavę raštišką gydytojo nurodymą – receptą (gydytojas rašo vaistininkui lotyniškai Recipe – Paimk), parduodame ligoniui, kas išrašyta. Tačiau, visgi, farmacininko vaidmuo ir indėlis į ligonio būklės gerėjimą, yra nemažas.

Informacijos per daug nebūna

Karantino metu daugelis gydymo įstaigų dirbo ne visu pajėgumu, patekti pas specialistus buvo (ir dabar nemažai kur yra) misija neįmanoma, todėl papildomą krūvį teko perimti vaistinėms. Aišku, buvo alternatyva – konsultuotis nuotoliniu būdu, tik ji ne visiems buvo prie širdies. Čia reikia paminėti vyresnio amžiaus ligonius, kurie ir reikalingos technikos neturėjo, ir tobulą klausos funkciją jau praradę. Taigi, pasijutę atstumti ir nereikalingi, visi jie traukė konsultuotis į vaistines. Žmonių srautai buvo nemaži, nes gyventojai suprato, kad gali išnaudoti farmacininkų žinias bei kompetencijas, o pastarieji sąžiningai vykdė savo pareigas. 

Bet sugrįžkime prie naujo sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo. Kuo gi jis pasitarnaus visuomenei?

Skaityti toliau »
Rgp 27, 2020 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #75

Vaistininko dienoraštis

Nors vienas skaitytojas ir pasipiktino, kad žmonių istorijų ar neįprasto elgesio viešinimas yra netoleruotinas, aš taip nemanau. Tuos nerealių gyvenimo situacijų herojus matau dažnai pirmą ir paskutinį kartą, o jeigu ir ne kartą, nerašau nei jų vardų, nei pavardžių, neminiu miesto, o tuo labiau konkretaus gyvenamo mikrorajono. Niekaip jų nepašiepiu, nesityčioju ar dar kažkaip kitaip neįžeidžiu. Perpasakota situacija niekaip nedaro įtakos tolimesniam jų gyvenimui. Galų gale, tai nėra patyčios, kurių, deja, aplink mus apstu. Todėl drįstu eilinį kartą visiems nuobodžiaujantiems (ir ypač tiems piktiesiems) skirti dozę juoko terapijos, kuri susideda iš mūsų visų kasdienių potyrių 😎

“Žmonės taptų nebyliais, jei norėtų kalbėti tik prasmingai”

, sako indų išmintis

Eilutė žmonių susidarė vaistinėje, o pirma stovinti pirkėja visus, už savęs stovinčius ramina:

Kantrybės, kantrybės, dabar kol senjorai išleis tuos valdžios padovanotus 200 €, tai visose vaistinėse eilės bus. Va, ir aš su nemenku sąrašiuku atėjau…

***

–  Ar aš galiu šitą tepalą naudoti nuo raukšlių?

Bet juk tai hormoninis tepalas nuo alergijų, bėrimų…

Tai kas! Nejau dabar išmesiu? Jei išrašė tepti odą, tai juk nepakenks, nuodų gi neskirtų…

Tai kam jūs manęs klausiate, jei jau pati nusprendėte?

– Šiaip sau. Buvo įdomu sužinoti jūsų nuomonę.

***

Man reikia pirštinių. Bet baltos netinka, reikia mėlynų ar violetinių.

Prašom, rinkitės, ir mėlynos, ir violetinės, ir rožinės. Kokių ir kiek norėsite?

Oho, kokios gražios spalvos! O daugkartinių tokių neturite?

Skaityti toliau »
Puslapiai:«1234567...78»