Vaistininko užrašai

Kaip visada, yra pasirinkimas, kur dėti kablelį ir kaip elgtis. Kadangi aš esu nepatogus žmogus, tai skyrybos ženklą padėsiu štai čia: Nusileisti negalima, kalbėti. Sutinku su daugelio nuomone, kad viskas jau nusibodo ir kalbėti šia tema – pakanka. Tačiau, jeigu mes nors trumpam prarasime budrumą, visokios gagės pradės imti viršų, t.y. po truputį atiminėti tai, kas priklauso (atostogas ir trumpesnę darbo savaitę) dirbant svarbų ir atsakingą darbą. Todėl, tiems, kam tikrai nusibodo kova už šviesesnį rytojų, siūlau tiesiog ignoruoti mano straipsnį ir negaišti savo brangaus laiko. Na, o ištikimiausiems skaitytojams siūlau eilinį kartą apžvelgti krautuvininkų paistalus.

Šį kartą užsakomasis straipsnis nepasirašytas – tai tiesiog vieno Lietuvos dienraščio aktualijų skiltyje  “Laiko ženklai” išsakytos mintys, kurių autorius nežinomas, bet IR TAIP AIŠKUS 🤓

Aūūūūūūū, krautuvininkai (-ės)

“Dusetų miestelyje nebeliko vienintelės vaistinės, veikusios čia kelis dešimtmečius.” 

Vaistinė užsidarė, nes jos savininkas nusprendė išeiti į užtarnautą poilsį. Ir dabar, vietos gyventojai, kurių nemažai yra senyvo amžiaus, turi važiuoti arba į už kelių dešimčių kilometrų esantį Rokiškį, arba į Zarasus. Deja, kaip rašoma, “bėda, kad ir pastarajame mieste vaistinės dirba ribotą laiką. Šeštadieniais iki 14 val. – vos viena, o sekmadieniais neprisibelsi niekur.”

Taigi, mielosios krautuvininkės, išaušo jūsų valanda įrodyti, kad darbais, o ne žodžiais mylite Tėvynę. Nuolat girdime (ir darbe, ir per visas informacines laidas bei spaudą), kaip jūs nuolat rūpinatės Lietuvos gyventojais, jų sveikata ir gyvenimo būdu. Kad dirbate tik DĖL ŽMONIŲ, kad visi jūsų pasiūlymai ir akcijos yra skirti pirkėjų gerovei ir sveikatos gerinimui. Kad naujas vaistines atidarinėjate tik dėl savo klientų patogumo. DOSNUMAS, NUOŠIRDUMAS, PAGALBA – žodžiai, besiliejantys iš jūsų lūpų netrunka, kaip toj pasakoj, virsti juodomis gyvatėmis. Nes po kiekvienu ištartu žodžiu slypi NAUDA, PELNAS, GODUMAS. Dabar kaip tik atsivėrė naujos galimybės pasirūpinti Dusetų gyventojais ir atidaryti ten vaistinę. Jūsų, gražiai kalbančių tiek daug. Atidarykite nors vieną 😉 Ir nors kartą – ne dėl savęs, o dėl žmonių.

Zarasai

Kaip rašo “nežinomas” autorius, Zarasuose vaistinės dirba ribotą laiką. Pagūglinus interneto platybėse, Zarasai – ne koks užkampis ir vaistinių tinklų ten apstu: EURO, Gintarinė, Camelia, Norfos, Apotheka vaistinės. Prieš kelis metus buvo ir daugiau, bet užsidarė. Ir ne todėl, kad nebuvo kam dirbti. Pelno buvo per mažai. Na, nėra šiame mieste budinčios vaistinės. Bet jų daugelyje Lietuvos miestų nėra. O dėl lankstesnio darbo laiko – K. Gagė galėtų ne verkšlenti dėl “katastrofiškos situacijos”, o kreiptis į savo darbdavius su prašymu – iš penkių vaistinių nors vieną padaryti su gyventojams palankiu darbo laiku. 

Kiekviename žmoguje pjaunasi du vilkai: baltas ir juodas, geras ir blogas. Kuris manyje laimės? Tas, kuris maitinasi 🍔

Ar tikrai viskas taip paprasta? Manau, kad tai nuolatinis darbas su savimi, su savo sąžine. Žinoma, galima iki soties prišerti abu vilkus (kad jie nustotų tarpusavyje pjautis) ir toliau patogiai gyventi. Gyventi taip, kaip norisi ir tinka tau, net jei tai netinka niekam kitam 🥳

Ateina klientas, vaistinės savitarnoje prisirinkęs nemenką krūvelę maisto papildų. Palinkęs prie kasos klausia, ar geras jo pasirinkimas. Kadangi vienas vilkas jaučiasi sotus, pasisiūlau pakoreguoti jo pirkinių krepšelį savo nuožiūra. Klientas nepatikliai žiūri į mane, lyg ketinčiau jį prigauti, gina savo pasirinkimą, besdamas pirštu į naujovišką pakuotę ir ITIN GERĄ PASIŪLYMĄ 1+1. Kantriai jam dėstau, kad nors pakuotė ir gražiai atrodo, cholesterolio rodikliams įtakos tai neturės. Tai ne tas produktas, kuris daro stebuklus 🧙‍♀️Negaliu gi žiūrėti klientui į akis ir neraudonuojant teigti, kad tai vienas geriausių produktų, kuris tikrai tikrai sureguliuos cholesterolį. Nebent, galėčiau prisipažinti, kad jei jis nupirktų tas dvi dėžutes, tai prisidėtų prie mano algos priedo…

Kita klientė nori pasitarti dėl kosmetinio kremo – nežino, kurį gamintoją pasirinkti. Du vilkai grumiasi tarpusavyje, vienas kitam nenusileisdami. Jaučiu, kaip mano kairė ranka tiesiasi link vieno, dešinė – čiumpa kitą, o širdis prieštarauja abiem variantams. Visgi, klausau savo širdies, net kai ji priima ir nepatogius sprendimus (ypač tada!). Paduodu tą, kuris savo kokybe ir atsiliepimais lenkia visus kitus. Nesvarbu, kad vėl nieko neuždirbau (sau) ir uždirbau mažiau nei galėjau uždirbti krautuvininkui. Taigi, vidinės kovos nurimsta, bet neilgam, nes kur besidairau, visur prieš akis krautuvininko atmintinė: Pasiūlyti x  prekę, Nepamiršti asmeninio pasiūlymo, Klientams įpiršti lojalumo kortelę. Įžengus giliau, durys ir sienos nukabinėtos plakatais, kuriuose pavaizduoti vaistai, maisto papildai, med. prekės, kosmetika ir kt., kuriuos PRIVALU pasiūlyti pirmiausia. Todėl nuolat prieš akis mirgantys nurodymai kaip turi elgtis vienu ar kitu atveju, tuos du tavyje tūnančius vilkus kaip reikiant įaudrina 🌪 Pasakau sau garsiai: JEI ABEJOJI, ŽENK DAR VIENĄ NEDIDELĮ ŽINGSNĮ Į PRIEKĮ. Tad žengiu.

Ir prieš save pamatau demonų apsėstą agresyviai nusiteikusią būtybę, žvelgiančią bejausmiu apdujusiu žvilgsniu 🧟‍♂️, kuri reikalauja insulininių švirkštų. NEDELSIANT! Pasakau, kad neparduosiu, nes vis dar pykstu už praeitą kartą su švirkštais pasisavintus ir žuvų taukus. Net nežinau, kuris vilkas manyje šį kartą nugalėjo 🤔

Kiekvieną kartą sau pasakau, kad gana lenktyniauti su K. Gage ir jos interviu, bet tie paistalai manyje pažadina žvėrį, kurio negaliu nuraminti, kol vėl neišdėstau savo argumentų. Ką tik buvo pašnekintas visas būrys krautuvininkių, bet joms to neužteko – apginti savo interesus jos ir vėl pasikvietė ruporą. Jei kas nežino, ruporas – tai garsintuvas arba paklusnus kito minčių reiškėjas.

Taigi, pradedam 😎

Mitas

“Įsigalioję nauji Farmacijos įstatymo reikalavimai gerokai sumažino galimybę gyventojams greitai ir laiku įsigyti vaistinių preparatų”.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos 2019 m. duomenimis, Lietuvos vaistinių tinklas yra vienas tankiausių ES. Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 47 vaistinės, o ES vidurkis – 31 vaistinė. Galbūt, ES vaistinių išsidėstymas yra logiškesnis, todėl vaistinės yra lengvai pasiekiamos visose vietovėse. Pas mus gi, penkios vaistinės yra prie gydymo įstaigos, bet, galbūt, nėra kažkuriame atokesniame rajone. Tokius nelogiškus  sprendimus galėtų ištaisyti tik įstatymas, bet KAM TAI RŪPI? Todėl tūlas kaimietis iš Papievių kaimo kaip anksčiau, taip ir dabar negali savo kaime įsigyti vaistų, nes K. Gagei ir krautuvininkėms neatrodo, kad ta vieta būtų patraukli  jų verslui. Ir naujos įstatymo pataisos čia visai “ne prie ko”.

Teigiami pokyčiai

“Pokyčių paveiktos vaistinės trumpina darbo laiką, nebedirba savaitgaliais, stabdo veiklą arba užsidaro”.

Taip, kai kurios vaistinės sutrumpino darbo laiką, kai kurios – nebedirba savaitgaliais, dar keletas – užsidarė. Tik ar paveiktos naujų įstatymo pataisų? Kaip žinia, vasaros ir atostogų metu kai kurios vaistinės turėjo gerą praktiką trumpinti darbo laiką. Taip darė anksčiau, taip daro ir dabar. Todėl garsiai šaukti, kad kaltas įstatymas, nederėtų. Kalbant apie darbą savaitgaliais, daugelyje vaistinių tai buvo perteklinis sumanymas, kurio dabar atsisakius, laimės vaistininkai. Keista, kad visi užsakyti straipsniai ir interviu atstovauja tik vieną pusę ir vieną nuomonę, tačiau niekas nepasidomėjo, ką šia tema mano patys vaistinių darbuotojai 🥲

Melas, bet ne vardan tiesos

“Nuo liepos 1 d. sustabdė veiklą arba užsidarė 34 didesnių tinklų vaistinės”. 

Tačiau Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, nuo liepos 1 d. visoje šalyje veiklą nutraukė keturios vaistinės – 3 Kauno m. ir 1 Telšiuose. Beje, Telšiuose liko veikti dar 18 vaistinių, todėl manau, kad gyventojai labai nenukentės. Labiausiai reikėtų nerimauti, kad be vaistų neliktų lėtinėmis ligomis sergantys gyventojai, tačiau, taip tikrai neatsitiks, nes jie dažnai vyksta pas gydytojus, o šalia gydymo įstaigų, kaip minėjau, vaistinių apstu. Labai tikėtina, kad tos keturios vaistinės užsidarė dėl kitų vaistinių konkurencijos arba “nepatogios” verslui vietos, todėl ligoniai nuostolių nepajus, ypač Kaune, kur ant kiekvieno kampo įsteigta vaistinė.

Parodys ateitis

“Sudėtingiausia prie pakeitimų prisitaikyti smulkiosioms vaistinėms, ypač veikiančioms regionuose.”

Sutinku, kad smulkioms vaistinėms bus sudėtingiau. Bet tos, kurios vis dar tebegyvuoja, manau, darbuotojų tarpe turi ne vien tik vaistininkų padėjėjus. Tikiuosi, jų gretose yra ne vienas, ir ne du vaistininkai. O išgyvenimo paslapčių iš privačių vaistinių galėtų pasimokyti ir krautuvininkai, kurie dar vakar patys skriaudė mažesnes vaistines, bandydami jas sužlugdyti ir vėliau jas perpirkti, o šiandien sugeba tik verkti ir ieškoti užtarimo žiniasklaidoje.

“Dalis vaistinių dirba trumpiau, o kai kurios net apskritai užsidarė”, – skrieja pasipiktinimo banga ir kaltinimai dėl registruotų naujų įstatymo pataisų, kurios numato, kad didesnėje dalyje šalies vaistinių negali dirbti vienas farmakotechnikas, su juo būtinai kartu dirbti turi ir vaistininkas.

Tiek nedaug laiko prabėgo nuo įstatymo pasikeitimų, o krautuvininkai vėl neriasi iš kailio, stengdamiesi įrodyti, kad įstatymo pakeitimai labai stipriai pakenkė visuomenei. Skaičiau ir stebėjausi jų įtaigos jėga, vienu metu jų net pagailo – kaip dabar jie vargsta, nerasdami vaistininkų ir už sutrumpintas vaistinių darbo valandas prarasdami pelnus bei skaičiuodami nuostolius.

Kaip žinia, tik pastaruoju metu vaistininkas tapo nykstančia būtybe, kurią atėjo laikas įtraukti į Raudonąją knygą. Mūsų, pasirodo, tiek mažai, kad tenka uždarinėti vaistines, trumpinti jų darbo laikus, nedirbti savaitgaliais. Deja, nepakito iškreiptas mąstymas, jog vienoje pamainoje visiškai pakanka ir vieno farmacijos specialisto. O ir kiek čia tų darbų… Vienas kitas šimtas lankytojų per dieną, kelios vakcinacijos, tuo pačiu metu kitam pirkėjui užkalbant dantį, kad šiek tiek palauktų… Gautų prekių “padėliojimai” į lentynas – tik lengvas sportas, o dokumentacija, marketingas, rinkodara ir buhalterija – nemokamai įgytos naujos kompetencijos, todėl nesiskaito kaip darbas. Argi sunku viską suspėti vienam? Žinoma, kad ne 🤦‍♀️🤦🏻‍♂️ Todėl eilę metų ir tvyro chaosas ir vergvaldystė.

Tai ko gi vėl nerimsta krautuvininkai? Nagi, pralėkime kartu per trumpą vieno interneto portalo publikuotą straipsnelį, kuris, greičiausiai, pačių krautuvininkų ir užsakytas, kad atkreiptų įtakingų dėdžių ir tetų dėmesį 😉

BENU vaistinė 

„Vaistininkų trūkumą Lietuvos darbo rinkoje jaučiame ne vienerius metus. Vaistininko bei farmakotechniko profesijos praranda populiarumą dėl sudėtingų emocinių darbo sąlygų, dėl sudėtingų, ne kiekvienam įkandamų studijų tiek akademinių gebėjimų, tiek šių studijų kainos prasme.“ 

Pagaliau atėjo suvokimas, kad farmacijos specialistai dirba sudėtingomis sąlygomis. Kad prieš tai jie visą savo laiką  (kai kas – ir santaupas) skyrė ne kiekvienam įkandamoms studijoms, tikėdamiesi, jog įgytos žinios ateityje sugrįš finansiniu pavidalu ir sotesniu gyvenimu. Taip ir norisi paklausti krautuvininkų: o ką jūs padarėte, kad mūsų netrūktų?

“Kad vaistinėje darbuotojų kiekis būtų subalansuotas teisingai, turime apgalvoti galimą darbo laiko trumpinimą, naujų darbuotojų pritraukimo ir ilgamečių darbuotojų išlaikymo galimybes. Porą vaistinių teko apskritai uždaryti.”

Ką reiškia pora vaistinių kelių šimtų jūroje? Labiau reikėtų susirūpinti darbuotojų išsaugojimu.

”Vaistininkas ir vaistininko padėjėjas visada dirbo ranka rankon. Pati stipriausia komanda vaistinėje ta, kur petys į petį dirba tiek vaistininkas, tiek vaistininko padėjėjas, tiek kosmetikos konsultantas.”

Ir kodėl tik dabar krautuvininkai garsiai pradėjo kalbėti apie tai, ką jau seniai turėjo sureguliuoti? Kur jie buvo tuomet, kai mes prašėme nepalikti vienų pamainoje? Kai įtikinėjome, kad darbų vaistinėje užteks visiems. Kad stiprią komandą sudaro ne vienas, o keli, žinojome seniai. Deja, krautuvininkų balsas visada buvo geriau girdimas.

Gintarinė vaistinė

“Trylika vaistinių savaitgaliais nebedirbs, dar 25 vaistinės nedirbs sekmadieniais. Be to, maždaug 87 vaistinėse sutrumpintas darbo laikas. Buvo priimtas sprendimas uždaryti šešias vaistines.“

Dar Lietuvoje taip nebuvo, kad krautuvininkas uždarytų jam pelną nešančią vaistinę 🙃 Tikriausiai, toks vaistinių likimas susiklostė dėl atvirkštinės priežasties – dėl pernelyg mažos apyvartos. Ir tas vaistinių uždarymas yra tendencingas – tiesiog viena keičia kitą…

“Didžiausias iššūkis buvo perskirstyti vaistininkų darbo krūvį ir valandas, kad jie nepervargtų, galėtų keistis ir teikti profesionalias paslaugas pacientams.“

Skaitau ir netikiu savo akimis: KAD NEPERVARGTŲ! Kur jūs buvote anksčiau, mielieji? Mes jau seniai ir pervargę, ir perdegę… Amžinas darbuotojų trūkumas… Metų metus besitęsianti atostogų problema…Neturėjimas teisės sirgti… Auginti vaikus… Norėdamas pasinaudoti teisėtomis atostogomis, pirma turi atidirbti už Joną, Rūtą ir Onutę, o sugrįžus – dar už Zitą, Gitą ir Vytuką. 

Neseniai rašiau apie gyventojų teises vaistinėje, o dabar už akių užkliuvo Lietuvos vaistininkų profesinės etikos Kodeksas. Jame galima rasti ir pareigų, ir santykių, ir teisių. Įdomu tai, kad šis Kodeksas yra privalomas kiekvienam Lietuvos vaistininkui, kaip nustatyta LR Farmacijos įstatyme.

Farmacijos įstatyme radau tris sakinius apie etiką:

1. Vaistininkas turi teisę atsisakyti parduoti (išduoti) vaistinius preparatus, jei tai prieštarauja vaistininko profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų asmens gyvybei ar pakenkti jo sveikatai; 
2. Vaistininkas privalo laikytis vaistininko profesinės etikos principų;
3. Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) privalo laikytis profesinės etikos principų;

Nedidelė, bet įdomi smulkmena – vaistininkas turi laikytis vaistininko profesinės etikos principų, o farmakotechnikas – tik profesinės etikos principų 🙃 Vis gi, svarbiausia – iš viso laikytis tų principų.

Dabar atėjo metas susipažinti su naujuoju Lietuvos vaistininkų profesinės etikos Kodeksu, kurį pasirašė  Lietuvos farmacijos sąjunga ir Lietuvos vaistininkų sąjunga.

Teigiama, kad naujasis dokumentas padės spręsti kasdieninėje veikloje kylančias dilemas. Taip pat, jis garantuoja vaistininkui savarankišką profesionalią veiklą be jokio trečiųjų šalių įsikišimo ar reikalavimų. Na, manau, kad joks dokumentas neišspręs kylančių kasdienių problemų. Nei Farmacijos įstatymas, nei kiti teisės aktai neišsprendė vaistų trūkumo problemos, elektroninės sistemos trukdžių, krautuvininkų mobingo ir neetiškų reikalavimų. Ir jeigu čia paminėtos trečiosios šalys yra suprantamos kaip krautuvininkų šutvė, tada sunku patikėti, kad šis dokumentas padarys galą jų savivalei.

Vaistininko pareigose paminėta, jog vaistininkas privalo skatinti racionalų vaistų ir kitų sveikatai palaikyti skirtų produktų vartojimą. Tačiau kaip galima visa tai įvykdyti, jei krautuvininkai yra žodžiu surašę savo Pardavimų Kodeksą, kurio nesilaikant laukia piniginės sankcijos. Dabar labai populiaru kalbėti apie racionalų vaistų vartojimą. Sveikatos ministerija nuolat apie tai viešai kalba. Tačiau realybėje yra viskas kitaip 😞

– Laba diena!

– Laba.

– Tai jūs šiandien dirbate?

– Na, kaip matote 😅

– Bet juk šiandien raudona diena!

– O jūs nežinojote, kad mes dirbame ir per raudonas, ir  per juodas, ir per visas kitas dienas 😇

– Ir daug žmonių pas jus ateina?

– Nedaug.

– Tai kam tada dirbate?

– Krautuvininkui ir daugiausiai tiems, kurie užsuka tik paklausti, ar dirbame. Dažnas jų sako: “Ne, man nieko nereikia, bet pamačiau, kad šviesa dega, tai užėjau…”

– Tai jūs išjunkite šviesą ir niekas neis.

– Ir ką man vaistinėje veikti išjungus šviesą?

– Švęsti!

Galiu tik pasidžiaugti, kad šiandien aš galiu švęsti ne vienas, ne vaistinėje, ir ne tamsoje. Nes šiandien man LAISVADIENIS ir aš einu ŠVĘSTI GYVENIMO 🇱🇹🇺🇦 Be streso, be įtampos, be priekaištų ir slaptų pirkėjų… Su gera nuotaika ir mielais žmonėmis 🥳 Po gerai praleisto laiko į darbus grįšiu kaip naujai užgimęs žmogus – pailsėjęs ir kupinas jėgų 💪 

Kartą, beieškant laisvos vietos naujam reklaminiam plakatui padėti, už akies užkliuvo stovelis, kuriame įdėtas A4 formato lapas su smulkiai surašyta informacija gyventojams bei nurodytos jų teisės vaistinėje. Kadangi laisvos vietos daug neturime, nukišau tą informaciją giliau (kur buvo laisvos vietos 🤭). Bet, pasirodo, ji labai svarbi ir aktuali gyventojams, nes regioninė paliepė ją ištraukti ir pastatyti taip, kad bent jau vienu akies kampeliu matytųsi (dėl tikrintojų, netyčia užklydusių seimūnų, teisės aktų kūrėjų ir dėl Šv. Dvasios).

Įstatymai įpareigoja bendrą informaciją gyventojams ir jų teises paskelbti taip, kad jieviską aiškiai matytų ir lengvai įskaitytų. Tačiau gyvenime viskas būna kitaip… Ši informacija dažniausiai ne visada aiškiai matoma ir ne visada lengvai įskaitoma (nes neaiškiai matoma 😄). Kad ji ne visai aiškiai matoma, patvirtina ir tai, jog įspėjimas “Receptiniai vaistai parduodami/išduodami tik pagal gydytojų receptus”, gyventojams negalioja. Nes Nimesilio, Ospamokso ar Xanakso kažkam prireikia kasdien. Ir, žinoma, be recepto.

Kitoje gyventojams skirtoje informacijoje nurodyta “Vaikams iki 16 metų vaistai neparduodami/neišduodami. Ji taip pat nėra aiškiai matoma, nes seneliai ir tėvai vis dar siunčia savo vaikus su rašteliais ir prašymais nupirkti citramono ar paracetamolio tabletes. O mums ne visada pavyksta tinkamai įvertinti, ar tam vaikui dar nėra 16, ar jau 17 suėjo. Šiandien kai kurie 12-mečiai atrodo kaip 18-os. Apsigausi, žiūrėk, jau ir nemalonumų neišvengsi.

Informacija, skelbianti, kad “Įsigyti vaistai kitais nekeičiami ir už juos sumokėti pinigai negrąžinami”, dažnam klientui – naujiena. “Jeigu galima batus per 14 dienų grąžinti, tai kodėl vaistų negaliu?”- nustemba. “O kodėl norite grąžinti?” “Nes nepadeda” “Geriate tik vieną dieną ir nusprendėte, kad jau nepadeda ir nepadės?” “Taip. O ką?”

Tame A4 formato lape yra išvardintos ir gyventojų teisės vaistinėje. Jose skelbiama, kad gyventojas turi gauti informaciją apie vaistų kainas, kompensuojamųjų vaistų priemokas, pigiausią vaistą. Visa tai jis turi matyti monitoriaus ekrane. Deja, kaip parodė praktika, monitoriai reikalingi vienetams. Tame tarpe dar klerkams, kurie tai sugalvojo, ir mums, kad apsigintume nuo ligonio pykčio, kai ekrane jis nemato “savo” mėgstamo vaisto tarp kompensuojamųjų ir, pasirodo, kad ne vaistininkas dėl to sąrašo kaltas 😎 Kalbant apie pigiausią, tai klientai jo nenori matyti, nei monitoriuje, nei savo rankinėje… Per dažnai tie pigiausieji keičia savo išvaizdą ir gamintoją. Nespėjo žmogus prie vieno priprasti, kaip pirmą poziciją užėmė kitas.