Bal 29, 2021 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #82

Vaistininko dienoraštis

Esu jau  36 metai kaip vedęs. Vieną dieną pažiūrėjau į savo žmoną ir sakau:

Brangioji, prieš 36 metus mes turėjome nušiurusį butą, neturėjome mašinos, neturėjome televizoriaus, neturėjome pinigų ir miegojome ant išskleidžiamos sofos. Bet kiekvieną vakarą aš guldavausi su karštai atrodančia 18 – mete. Dabar mes turime nuostabų namą, dvi mašinas, karališko dydžio lovą, pinigų ir naujausio modelio televizorių. Bet miegu su 54 metų amžiaus moterimi. Man atrodo, kad aš savo pareigą atlikau, o tu savas apleidai 🤨

Mano žmona – labai supratinga moteris. Ji pasiūlė man susirasti 18 – metę merginą ir patikino, kad padarysianti viską, jog aš vėl gyvenčiau nušiurusiame bute, be mašinos, televizoriaus, pinigų, ir vėl miegočiau ant išskleidžiamos sofos.

Argi pagyvenusios moterys nenuostabios? Jos tikrai žino, kaip išspręsti vidurio amžiaus krizę 😎

O kaip išspręsti šalyje susidariusią krizę?

“Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad kiekviena savivaldybė, įvertinusi savo technines, žmogiškųjų išteklių, prioritetinių grupių dydžių ir kitas aplinkybes, vakcinavimo procesą organizuoja taip, kad jis atitiktų konkrečios savivaldybės poreikius.” Taip buvo skelbta šių metų sausio mėn. Sprendimas – logiškas. Tik kaip ilgai jis galiojo?

Jau balandžio mėn. iš Šiaulių ir Klaipėdos atimtos vakcinos buvo perskirstytos Vilniui. Gal tik sutapimas, tačiau būtent tuo metu, kai Vilnius pasiruošė masinei vakcinacijai, atverdamas “Litexpo” parodų rūmus. Na, žinoma, esant galimybei tokioje erdvėje paskiepyti apie 15 tūkstančių žmonių, reikia užsitikrinti ir vakcinų skaičių. Galbūt, Šiaulių ir Klaipėdos miestų sąskaita tai ir bus padaryta. Tačiau, kaip jaustis klaipėdiškiams ir šiauliškiams, kuriems jau buvo numatytos antro skiepo datos? Kokioje padėtyje atsidūrė medicinos personalas, atlikęs milžinišką darbą planuojant, skaičiuojant, registruojant ir kviečiant gyventojus antrai skiepų dozei, o vėliau – tuos vizitus atšaukinėjant? O skaičiuoti ir planuoti tikrai nėra taip paprasta, vertinant vakcinų (vėliau, ir praskiestų vakcinų) saugojimo laiką. Norint neprarasti vakcinos dozių, skaičiuojama labai atsakingai – reikia numatyti ir tokius atvejus, kai gyventojas neatvyks dėl pateisinamų priežasčių (susirgs ar kokia nenumatyta bėda ištiks), vadinasi reikalingas rezervinis sąrašas. Atsakingi už vakcinavimą žmonės nemiega naktimis ir dirba neskaičiuodami valandų, kad tik viskas jų įstaigoje vyktų sklandžiai. Tačiau  Vyriausybės ir ministerijos klerkai nusprendė, kad DABAR BUS TAIP!

Skaityti toliau »
Bal 22, 2021 - Mintys apie darbą    0

Gera ten, kur mūsų nėra (3)

Vaistininkai

Vaistininkystė Anglijoje ir Olandijoje

Kadangi apie vaistininko darbo ypatumus Anglijoje šiek tiek rašiau jau anksčiau, tai šį kartą tik lengvai prabėgsiu jau pramintu taku (kad palyginčiau mūsų darbo sąlygas vaistinėje).

Anglijoje žmonės vaistus paprastai įsigyja toje pačioje, arčiausiai namų esančioje vaistinėje, todėl vaistininkai daugelį jų pažįsta, žino, kokius vaistus šie nuolat vartoja. Puikus sprendimas – susirasti šeimos vaistininką. Senais pokario laikais asmeniškai pažinoti krautuvėlės savininką reiškė būti aptarnaujamam geriau už kitus. Koks retesnis dalykėlis niekada neatitekdavo atsitiktiniam klientui🕴Asmeniniai ryšiai – štai kur individualaus aptarnavimo paslaptis. Ji galioja ir vaistininkams. Kai užmezgate asmeninį ryšį, tada ir vaistininko patarimai sveikatos klausimais bus asmeninio pobūdžio. Toks šeimos vaistininkas turi pranašumą, nes tiksliai žino, kokius vaistus vartojate.

Anglijoje, kaip ir Lietuvoje, yra didelių tinklų vaistinės, privačios ir ligoninių vaistinės. Vaistinėje dirba vedėjas (nebūtinai farmacijos specialistas), vaistininkas (dažniausiai – vienas, bet jei vaistinė labai didelė, gali dirbti ir keli), farmakotechnikas, asistentai, konsultantai ir vairuotojas. Vairuotojas dirba tik kelias valandas per dieną – išvežioja vaistus pacientams, kurie į vaistinę ateiti neturi galimybės.

Kaip žinia, tokį nemažą kolektyvą Lietuvos vaistinėse galima sutikti nebent labai didelėse vaistinėse. Įprastinės vaistinės – su vienu dviem pamainoje dirbančiais specialistais ir vienu (arba be) konsultantu, kuris arba prižiūri savitarną, arba užsiima pristatytų prekių tvarkymu. Vairuotojai vaistinėse nedirba, nes ekstra atvejais reikiamus vaistus pristatome mes patys (pavyzdžiui, kai tas vaistas laiku nepristatomas į vaistinę,  nebandant žmogaus kantrybės ir siekiant išvengti konflikto, pasižadame atvežti tiesiai į namus 🚗 ). Neetatiniais vairuotojais tenka padirbėti ir tais atvejais, kai nuolatiniam klientui skubiai prireikia vaisto, o jį turi tik kitas filialas kitame miesto gale. Tuomet po darbo skubi parsivežti tą turtą ir įteikti nekantriai laukiančiam. Jeigu vaistinė atsakingai rūpinasi likučiais, o tie nejudantys likučiai – kaip tyčia – šaldytuve laikoma prekė, į sutinkančią priimti vaistinę ją taip pat vežame patys, nes vairuotojai šaldytuvinių vaistų iš vaistinių nesurinkinėja ir kitur nevežioja. O mes, neturėdami labai didelio pasirinkimo, dedame į ledus ir vežame.

Skaityti toliau »
Bal 15, 2021 - Mintys apie darbą    0

Gera ten, kur mūsų nėra (2 dalis)

Škotijos vėliava

Vaistininkystė Škotijoje

Didžiosios Britanijos valdžia sveikatos apsaugai skiria tam tikro dydžio biudžetą ir jį paskirsto Škotijai, Velsui bei Šiaurės Airijai. Škotija yra padalinta į regionus, kurie turi savo sveikatos tarybas, atsakingas už sveikatos politikos vykdymą. Kiekviename regione, kiekvienoje sveikatos taryboje yra Farmacijos direktorius, atsakingas už visas ligonines, farmacininkus, dirbančius privačiose ar visuomeninėse vaistinėse. Visi farmacininkai dirba kartu, o jų veiklai vadovauja tas vadinamasis Farmacijos direktorius 🤓

Škotijoje dirba kelios skirtingos farmacininkų bendruomenės: yra didesnės nepriklausomos farmacininkų bendruomenės, yra ir mažesnės. Farmacininkai sutartimi yra pasirašę ir įsipareigoję valstybei. Skamba kaip – velniui sielą pardavę 👿, nors tikrovėje, greičiau mes, lietuviai, be jokių parašų esame sielas pardavę krautuvininkams 😥

Farmacijos specialistai Škotijoje gauna atlyginimą už keturias skirtingas veiklos sritis – receptinių vaistų išrašymą, viešąjį žmonių aptarnavimą (už patarimus pacientui), už papildomų vaistų išrašymą pacientams (vaistininkas, įvertinęs simptomus ir ligos eigą, pats priima sprendimą išrašyti papildomų vaistų, padėsiančių pacientui greičiau pasveikti, todėl sutaupomas bendrosios praktikos gydytojo laikas), už receptų dokumentavimą, saugojimą ir sekimą. Vaistininkas atlieka ir kitus darbus, tačiau atlyginimo pagrindą sudaro šios keturios veiklos sritys. Puikus sprendimas įvardinti konkrečius darbus ir už juos tinkamai apmokėti. Pas mus paprasčiau pažiūrėta į vaistininko atliekamas funkcijas ir apmokėjimą už tų funkcijų vykdymą – sveikatos apsaugos ministerija sugalvojo, ką privalo vaistinėje atlikti farmacijos specialistas pagal savo išsilavinimą, įteisino tai įstatymu ir teisės aktais, o darbdavys viską sudėjo į pareigybes ir už tai nustatė minimalią algą, pasiūlydamas likusią algos dalį užsidirbti iš prekybos papildais ir dalinamų patarimų, kokius dažus ar lūpdažį nusipirkti💄 Deja, be tiesioginių vaistininko funkcijų, privalu vykdyti ir niekur neaprašytas, tokias kaip akcijų dėlionės, dailusis karpymas, grindų valymas ir t.t. Tai ne tik jokiuose dokumentuose nefigūruojantys, bet ir visiškai neapmokami darbai. Tikriausiai, suprantama, kad čia apie Lietuvą.

Škotijos farmacijos specialistai dirba bendradarbiaudami su kitais sveikatos priežiūros specialistais bei pacientais. Jie yra atsakingi už tinkamą, racionalų vaistų vartojimą. Gydytojas įvertina paciento būklę, diagnozuoja  ligą, skiria vaistus, o po to, dažniausiai vaistininkas perima tolesnį vaistų skyrimą, būklės kontrolę, sekimą bei prižiūri, kad pacientas visus skirtus vaistinius preparatus vartotų pagal gydytojo rekomenduotą gydymą. Taigi, vaistininkai atlieka svarbų vaidmenį paciento/ligonio/kliento gydymosi ir sveikimo stadijose.

Skaityti toliau »
Bal 8, 2021 - Mintys apie darbą    0

Gera ten, kur mūsų nėra (1 dalis)

Vaistininkai

Vaistininkystė Švedijoje

“Sveiki atvykę į vaistinę!” “Kaip jaučiatės?” “Ačiū”. Šios trys frazės, ištariamos bendraujant tiek su pacientais, tiek su kolegomis, Švedijos vaistinėse yra įprastos. Žodis “Ačiū” ten ištariamas dažniau nei galima įsivaizduoti. 

Negaliu sakyti, kad tokių žodžių neištariame Lietuvoje. Tik patys žmonės čia labiau pavargę nuo painių įstatymų,  vaistų politikos ir amžinai keičiamo vaistų sąrašo, todėl ne visada nusiteikę geranoriškai mūsų atžvilgiu. Švedai – nuoširdūs, ramūs ir kantrūs žmonės. Jie nesivelia į konfliktus ir patys stengiasi jų nesukelti, dėkoja už kiekvieną smulkmeną, už kiekvieną patarimą ar paaiškinimą.

Kalbant apie vaistines, daugumoje jų dirba atvykėliai iš kitų užsienio šalių (greitai ir pas mus taip bus 🙁), nes vietiniai jauni vaistininkai, trumpai padirbėję ir pamatę, kiek streso  kelia vaistininko darbas, pabėga…Yra mobilių vaistininkų, kurie važinėja po visą šalį. Tokie – labai mylimi ir gerbiami. Lietuvoje didžiųjų vaistinių tinklai taip pat organizuoja tokias mobilias grupes. Tokį darbo pobūdį renkasi jaunoji karta ir jų darbo vieta – visa Lietuva. Šis darbas yra geriau apmokamas, bet kad darbuotojai būtų mylimi ir gerbiami, teigti negalėčiau. Švedijos vaistinėse yra dirbančių senjorų farmacijos specialistų, kurie palaiko ypatingą vaistinės aurą. Lietuvos senjorams taip pat suteikta galimybė dalintis sukauptomis žiniomis, tik požiūris į šiuos žmones truputį kitoks – jie nesijaučia kaip mentoriai, veikiau – tuščios vietos užpildytojai ir nuolankūs kažkieno įgeidžių vykdytojai.

Švedijos vaistinėse besidarbuojančiam personalui suteiktos visos galimybės mokytis. Kiekvienas gali tobulintis kurioje tik nori srityje – kosmetikos, ekonomikos, vaistinės valdymo, receptų kontrolės ir kitose. Vaistinės vedėju gali būti bet kuris personalo narys, tik reikia baigti tam tikrus mokymus. Vaistinės vedėjas atsakingas už darbo grafikų sudarymą, bendrą vaistinės tvarką. Tautiečiams vedėjams pasisekė šiek tiek mažiau, nes šie, be grafikų sudarymo ir bendros vaistinės tvarkos priežiūros, daro ir visa kita – aptarnauja klientus (algą kažkaip juk reikia užsidirbti), valo grindis (jei ir yra valytoja, ji nebūna visą dieną, žiemos pas mus, kaip žinia, purvinos), dėlioja mėnesio akcijas ir karpo etiketes (ne visose vaistinėse pamainoje dirba du asmenys ir ne kiekvienoje vaistinėje yra konsultantai, kurie atlieka daug pagalbinių darbų), tvarko buhalterinius bei kitus privalomus popierius (o jų, kaip ir abejotinos reikšmės žurnalų – iki mėnulio ir atgal).

Švedijoje vaistininkui licencija suteikiama visam gyvenimui, jos nereikia kas penkerius metus pratęsinėti kaip Lietuvoje.

Farmakotechniko (vaistininko padėjėjo) darbas Švedijoje yra daugiau apribotas nei Lietuvoje. Jie gali tik padėti surinkti vaistus pagal pateiktus receptus ir pakonsultuoti pacientą. Paprastai, jie yra atsakingi už prekių judėjimą vaistinėse, inventorizacijas, užsakymus, nurašymus.

Skaityti toliau »
Bal 1, 2021 - Mano dienoraštis    0

Juokų arba melagių diena

Vaistininko dienoraštis

Šią dieną žmonės gali nesigėdydami daryti tai, ką paprastai slapčia daro visomis kitomis metų dienomis 🤣

Kalbant apie vaistinę, galėčiau drąsiai teigti, kad balandžio 1-osios pokštų pasitaiko daugiau nei metuose yra dienų. Beje, kiekvienas juokas slepia dalį tiesos…

Nuolaidų kortelę dar duokite, – primenu nuolatiniam klientui.

Jūsų kortelė kaip nabašnikui rožės, – nelinksmai atkerta pirkėjas.

Ir jis, žinoma, visiškai teisus. Toje nuolaidų sistemoje viskas taip sudėliota, kad ten pamatysi daugiau žvaigždutėmis pažymėtų teiginių, kada ir kam nuolaida nepriklauso, nei kuomet turėsi naudą. Svarbu didelėmis raidėmis ir garsiai pasiskelbti, o tada tyliai veikti…į savo pusę. Kas ten aiškinsis po to? O jei vienas kitas atkaklesnis ir išdrįs, tai jam bus atsilyginta. Net ir man, kartais, paėmus didesnį kvitą ir panagrinėjus jį, ne visada lieka aišku, kuriai prekei pritaikyta ta nuolaida, kokia ji ir kodėl ne visada gaunasi tas 20 ar 30 žadamų procentų 🧐 Bet kur man čia suprasti tą aukštąją matematiką? Mes, gi, daugiau chemijas visokio plauko niurkėme.

Apsipirko du senjorai, vienas ir sako kitam:

– Tai nepadėkojai už vaistus dar.

Aš už vaistus niekada nedėkoju, nes gali suveikti kaip nuodai.

Tai ką, nežinojai, kad ir taip nuo vaisto iki nuodo – vienas žingsnis?

Ir sužiuro abu į mane. Teko išdėstyti mokslo tiesas:

Nėra vaistų, ir nėra nuodų, yra tik dozės. Tos pačios medžiagos didelės dozės veikia kaip nuodas, mažos – kaip vaistas 💊

Ačiū už aptarnavimą…

XXX

Duokite man pagaliukų.

Ausims valyti?

Ne.

– Kosmetinių?

Ne.

Saldainių? (Yra tokie ilgi saldainiai, lazdelėmis vadiname)

– Sakau, gi, pagaliukų. Akims. Mažos pipetės tokios su vaistais…

Skaityti toliau »
Kov 25, 2021 - Vakcinos    0

Apie skiepus

Vakcina

Virusinė invazija

Koronavirusas daugiausia sklinda per daleles, kurios išsiskiria į orą kvėpuojant. Infekcija prasideda nosies ertmėje ir gali nukeliauti iki giliausios plaučių dalies – alveolių. Alveolėse vyksta deguonies ir anglies dioksido apykaita. Jose virusas pradeda pulti žmogaus ląsteles – kaip raktas spynoje, jis įsiskverbia į ląstelę, pasinaudodamas išskirtiniu karūnos formos baltyminiu smaigaliu, ir ima daugintis. Ląstelė išsiunčia imuninei sistemai pranešimą kviesti pagalbą 🆘 Bet specialistai mano, kad virusas greičiausiai geba nuslopinti šios nelaimės signalus. Tuomet virusas užgrobia ląstelę ir priverčia ją kopijuoti biologinį viruso kodą. Iš dalelių surenkami nauji virusai, kurie išleidžiami atgal į alveolės ertmę. Panaudotos ląstelės sunaikinamos. Imuninės ląstelės makrofagai išleidžia citokinus – baltymus, kurie išplečia kraujagysles ir gamina su virusais kovojančias ląsteles. Organizmui ginantis, plaučiuose ima kauptis skystis, todėl ligoniui trūksta oro ir prasideda plaučių uždegimas. Virusas toliau sėkmingai puola kitas ląsteles. Plūstelėję baltieji kraujo kūneliai puola užkrėstas ir sveikas ląsteles, prasideda uždegimas. Išskirtiniais atvejais imuninė sistema sureaguoja pernelyg stipriai, todėl prasideda daugybinis organų nepakankamumas ir septinis šokas. Žala ląstelėms ir perdėtas uždegimas gali sukelti ūmų kvėpavimo sutrikimo sindromą, neįprastą kraujo krešėjimą, organų nepakankamumą ir mirtį 💀

Mokslo laimėjimai

Skiepijimas nuo užkrečiamų ligų priskiriamas prie didžiausių žmonijos atradimų. Vakcinos kasmet išgelbėja daugybę žmonių gyvybių. Be to, pasiskiepijus didžiajai visuomenės daliai, susidaro visuomenės imunitetas ir taip apsaugomi net ir nesiskiepiję jos nariai.

Vakcinacijos dėka buvo visiškai likviduoti raupai. Ši liga, nuo kurios mirdavo trečdalis ja užsikrėtusių žmonių, buvo labai paplitusi ir likviduota 1980 m.

1955 m. buvo sukurta vakcina nuo poliomielito. Šia infekcine liga daugiausia užsikrečia vaikai. Vienam iš 200 persirgusiųjų šia liga, išsivysto nepagydomas paralyžius.

Tymų viruso plitimui sustabdyti sukurta vakcina pradėta naudoti 1963 m. Jos dėka išvengta 23 milijonų mirčių. Tačiau dėl nepakankamos vakcinacijos apimties tam tikrose teritorijose tymų protrūkių vis dar pasitaiko.

Daugeliui žmonių  kyla nemažai klausimų, susijusių su vakcinomis nuo COVID-19 viruso. Vienas iš esminių klausimų – kokiu būdu šios vakcinos galėjo būti sukurtos taip greitai?

Skaityti toliau »
Kov 18, 2021 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #81

Vaistininko dienoraštis

Melas – žodžiai, kurie neatskleidžia tikrosios informacijos. Be priežasties, tikriausiai, savo artimam žmogui nemeluotume. Dažniausiai meluojame norėdami sušvelninti situaciją arba išvengti konflikto. Melavimas gali būti apibūdinamas kaip tyčinis mėginimas ką nors suklaidinti. Tačiau neįvykdytas ketinimas melu nelaikomas 😇 Melu nelaikomi ir formalūs atsakymai ar mandagūs išsisukinėjimai. Jei žmogaus paklausi “Kaip laikaisi?”, jis greičiausiai atsakys “Gerai”, nors jo išvaizda ir elgesys rodys priešingai.

Laikui bėgant išmokstame meluoti ne taip vaikiškai primityviai. Sukaupta melavimo patirtis leidžia pasirinkti daug subtilesnius būdus. Nustatyta, kad vyresni žmonės apie ką nors pameluoja kas penktame pokalbyje 🙄 O studentai savo mamoms meluoja beveik kas antrą kartą su jomis bendraudami. Kur kas rečiau meluoja ilgai gyvenantys sutuoktiniai. Tačiau, jeigu jau meluoja, tai meluoja skaudžiausiai. Melu dangstoma išdavystė, maskuojamas nepasitikėjimas vienas kitu. Toks melas atsiliepia tolimesniam gyvenimui.

Su laiku išmokstame meluoti taip, kad niekas net neįtaria. Išmokstame meluoti netgi drąsiai žvelgdami pašnekovui į akis 👀, taip griaudami mitus, kad “meluoja, net nežiūri akis”:

Na, duokite man to Xanaxo, atnešiu, gi, tą receptą. Man tikrai gydytojas rašo. Ir dabar būtų parašęs, bet atostogauja…

Jau praeitą kartą sakėte tą patį. Šį kartą galėjote pakeisti plokštelę…

Tai aš ne melagis koks! Jei atostogauja, tai ir sakau, kad atostogauja.

Ir kaip tyčia tada, kai jums baigiasi vaistai 🤔

Kartais melą išduoda pati kalba. Melagiai daro ilgesnes pauzes, dvejoja, prieš atsakydami, daro daugiau kalbos klaidų. Kai žmogus meluoja, žodžiai sako viena, o išraiška – kita, nes jaučiamas vidinis diskomfortas, kūnas tiesiog priešinasi:

Skaityti toliau »
Puslapiai:«1234567...82»