Geg 3, 2018 - Mano dienoraštis    2

Dienoraštis #42 (N-14)

Telefoninis sukčius

Šiandien rašysiu ne apie vaistus ir jų vartojimą. Ne apie ligas ir jų simptomus. Ne apie atpigusius ar pabrangusius medikamentus.

Šiandien parašysiu apie telefoninius sukčius, šiek tiek kitokius nei įprastinius. Apie “aiškiareges” ir “sielos gydytojas” roksandras jau rašiau. Laimė, jas jau pradėjo gaudyti ir sodinti. Gal pagaliau ir kitiems sukčiams ateis galas?

Pirmą kartą “verslo” skambučio sulaukiau prieš gerą pusmetį. Tada skambino vyras. Kalbėjo pakeltu tonu (gal norėjo būti įtaigus), pasakojo apie akcijas, gyrėsi esąs didelis žinovas, siūlė investuoti. Nesulaukęs mano susidomėjimo, tiesiog reikalavo sutikti su jo pasiūlymu. Tuomet buvau darbe, todėl leistis į diskusijas negalėjau, o ir nenorėjau, todėl padėjau telefoną. Pasirodo, vyriškio būta įkyraus. Jis paskambino vėl, pasakiau, kad netrukdytų ir daugiau neskambintų šiuo numeriu, tačiau tai įspūdžio jam, matyt, nepadarė, todėl teko išjungti garsą. Vėliau pamačiau, kad skambino ne vieną kartą.

Antras kartas pasikartojo prieš kelis mėnesius. Vėl tas pats telefono numeris, ta pati daina, tik žmogus kitas, ramesnis ir taikesnis 😀 Atmečiau visus “verslo” pasiūlymus, įtikinti manęs jam nepavyko, todėl pokalbis buvo greitai užbaigtas.

Prieš mėnesį į vaistinę atėjo pagyvenusi klientė. Žodis po žodžio (ne paslaptis, kad žmonės kalba ne tik apie ligas, bet ir apie visus kitus svarbius reikalus) ir jos pasakojimas pakrypo apie tai, kaip jai kažkas skambino ir kažką siūlė, bet ji nesileido į jokias kalbas.

Supratau, kad šie rusakalbiai “verslininkai” pradėjo intensyvią nelegalią veiklą, mulkindami žmones.

Kaip žinia, blogas poelgis nemiršta, priešingai, jo vaisiai dauginasi, todėl prisiekiau sau, kad sekantį kartą, jei jis tik bus, mano taktika bus kitokia 🤨

Skaityti toliau »

Bal 26, 2018 - Mintys apie darbą    0

Kasdieniai rūpesčiai

Žmonių poelgiai nėra nei pastovūs, nei nekintami. Ištikimas tampa išdaviku, o teisuolis – apgaviku. O tuos pokyčius lemia aplinkybės. Ypač, mūsų darbe.

Na, pavyzdžiui, vieną dieną gauname informaciją, kad vieno gamintojo vaistams nuo šiol bus suteiktas aukščiausias reitingas, o tai reiškia, kad kuo daugiau parduosi šių vaistų, tuo bus didesnis priedas prie algos. Vaistai – kokybiški, gamintojas – patikimas, tad sunkumų kaip ir nėra. Todėl daugelis elgiasi taip, kad ir savas biudžetas nenukentėtų, ir klientas būtų patenkintas.

Tačiau, po kelių mėnesių padėtis keičiasi. Nes nuo šiol prioritetas turi būti teikiamas kito gamintojo vaistams. Ankstesnis gamintojas krenta į trečią poziciją, o į pirmą įsiveržia įmonę kažkuo suviliojęs naujasis. Kaip tikros Karališkos Askoto žirgų lenktynės Anglijoje!

Lenktynės, tai lenktynės. Bandome užimti geras pozicijas reitingų lentelėje, todėl savo klientus bandome pripratinti prie kitų vaistų. Žinoma, kliento pasirinkimas, bent jau man, lieka pirmoje vietoje. Bet jei žmogus abejoja, reikia padėti jam susigaudyti ir pagrįsti, kuo vienas vaistas yra pranašesnis už kitą (kaina, kokybė, efektyvumas, populiarumas ir pan.)

Staiga, kaip paskutiniu metu Lietuvoje tapo įprasta, sutrinka vartoto vaisto tiekimas. Ir nėra jokių galimybių jo užsakyti. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba paskelbia, kad vaistas vėl atsiras po 1-2-3 ar 6 mėnesių, o šiuo metu alternatyva – kito gamintojo ar kito stiprumo vaistai. Ką gi, vėl ligonį pratini prie kito gamintojo 😀 Bet po tokių eksperimentų žmogus pradeda įtariai žiūrėti. Ir tai visiškai suprantama. Aišku, svarbiausia, kad jis iš viso gauna, bent jau alternatyvių vaistų.

Praeina dar kažkiek laiko ir, platintojas ar gamintojas, ligonio vartoto vaisto nusprendžia neperregistruoti, todėl išparduodami likučiai ir…Finita la Commedia… vėl teks ieškoti geriausio pasirinkimo, nes Lietuvos rinkoje vaisto paprasčiausiai neliks.

Skaityti toliau »

Bal 19, 2018 - Mintys apie darbą    0

Vaistininko profesija #2

Stojamieji egzaminai jau ne už kalnų ir dauguma stojančiųjų tikrai žino, ką norėtų veikti gyvenime. Visgi, pratęsiant savo ankstesnio straipsnio (vaistininko profesija) mintis, leisiu sau šiek tiek pašmaikštauti apie farmacijos specialisto darbinius užkulisius.

Mintimis nuklydus į tolimą praeitį, bandau prisiminti, kas labiausiai paskatino mane pasirinkti šią specialybę. Pirmiausiai, žinoma, pati vaistinė, dvelkianti senove ir paslaptimi. Man, vaikui, apsilankymas vaistinėje, buvo kaip dienos ritualas. Su klasiokais, po pamokų, keliaudavome į vaistinę pirkti vitamino C žirnelių ar gliukozės. Tas specifinis kvapas, tvyrantis ore, tyla, paslaptingos ir mažai kalbančios, bet viską žinančios moterys baltais chalatais, žmonių ramybė ir jų pagarba vienas kitam tuomet mane kažkuo užbūrė.

Bet pats mistiškiausias reginys, kuris man buvo sunkiai suprantamas: keliasdešimt mažų stalčiukų, visiškai vienodų ir niekuo ypatingai neišsiskiriančių, ir juos atidarinėjanti vaistininkė, visada sugebėjusi atidaryti tą pirmą ir vienintelį, kuriame guli ligoniui reikalingi vaistai. Man tai prilygo stebuklui 😀

Taigi, kai atėjo metas pasirinkti savo tolimesnį gyvenimo kelią, abejonių neliko. Viskas atrodė nuostabu ir tobula, išskyrus atlyginimą. Jis tikrai buvo labai mažas. Tačiau tuomet apie tai negalvojau, nes pati profesija buvo aukščiau visko.

Kai jau studijavau ir atlikinėjau praktiką vaistinėse, vis dar džiaugiausi savo pasirinkimu, nes jokių pavojaus signalų, kad kas nors šioje srityje iš esmės pasikeis, neįžvelgiau.

Šiandien, praėjus ne vienam dešimtmečiui, galiu konstatuoti faktines aplinkybes, kurioms atsiradus, šios profesijos, tikriausiai, nesirinkčiau. Nes dabartinės vaistinės labiau primena parduotuves, turgų, reklaminių kampanijų susibūrimo vietą, kosmetikos parduotuves ar dar velniai žino ką. Neliko nei paslapties, nei ramybės, nei pagarbos, nei specifinio kvapo.

Skaityti toliau »

Bal 12, 2018 - Mano dienoraštis    2

Dienoraštis #41

Šiandien pakeverzosiu apie savo popietinę pamainą. Ji mažai kuo skiriasi nuo rytinės, nebent tuo, kad ateinu sotus ir tuomet nesiblaškau tarp mikrobangės, kriauklės, stalo ir klientų 😀 O su kavos atsigėrimu visada yra paprasčiau.

13.00 – 14.00

Perskaičiuoju pinigus kasoje, kad ramiai galėčiau pradėti darbą. Tada persimetu keliais žodžiais su kolegomis apie einamuosius reikalus ir laukiu pirmųjų klientų. Pirmasis papuola narkomanas. Ir iš karto su pretenzija, kodėl neturiu insulininių švirkštų.

– Kad mažiau čia lankytumeisi, todėl ir neturiu

atsakau ir vis tiek parduodu švirkštą, 2ml. Niekaip neišeina išvengti šių lankytojų.

Kol klientų neturiu, skaitau elektroninius laiškus, kuriuose gausu naujos informacijos ir nurodymų. Taigi, pakabinu naujus reklaminius plakatus, nuimu jau nebegaliojančius, papildau mėnesio žurnaliukų krūvelę. Jūs net neįsivaizduojate, kiek pinigų paleidžiama vėjais su tom reklamom! Dažną mėnesį ir išmetame ne vieną, nes žmonėms tiek nereikia.

14.00 – 15.00

Ateina klientė, bet ne vaistų pirkti. Prašo, kad perdėčiau SIM kortelę iš vieno telefono į kitą. Su užduotimi susitvarkau puikiai.
Tada pasirodo kita moteris (~70 metų):
– Gal turite latekso?
– O kokio latekso jūs ieškote?
– Nu tai šlapimui varyti.
– Tai gal Lasix?
– Nu tai taip!

Sekantis pirkėjas – vyras. Prašo pipirmėčių. Klausiu: ar arbatos, ar tinktūros norėtų. Sako:

– Ne, pleistro.

Na, kad nėra tokio pleistro, arba aš nežinau 😀 Bet pasiūlau jam pipirinį pleistrą. Pasirodo, tiesiai į dešimtuką 🙂

Kadangi turiu laisvo laiko, pradedu į pirkinių maišelius dėlioti reklamines skrajutes su vieno vaisto reklama. Nes reklama turi būtinai pasiekti vartotoją. Kitaip, kokia ji reklama? Pasijuntu tarsi laiškininkas. Gerai, kad dar į pašto dėžutes neprašo sumėtyti…
Skaityti toliau »

Bal 5, 2018 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #40

7.30

Prasideda mano darbo diena 😀 Atsirakinu ir pradedu susijunginėti techniką – kompiuterį, kasą ir visus telikus. Serialų per tuos telikus nerodo, bet reklaminių propagandinių vaizdo klipų – užtektinai. Jei kino filmą pažiūrėti per brangu, mielai kviečiame prie žydrųjų ekranų į vaistinę. Užsikaičiu kavos ir skaitinėju neperskaitytus laiškus apie perkainavimus, akcijas, naujienas ir visus kitus einamuosius reikalus. Jei kvailų laiškų nėra, rytas prasideda puikiai 😀

8.00

Durys atsidaro, žmonės dar miega. Nebent vienas kitas prabėgom prieš darbą užsuka kokį Theraflu ar Coldrex miltuką nusipirkti. Vis dar užsitęsusios žiemos atgarsiai…

9.00

Judesys darosi didesnis, miestas bunda, gatvės pagyvėja nuo automobilių triukšmo, žmonių juoko ir vaikų klegesio.

9.05 – 10.00

Antros darbo valandos istorijos:

Pagyvenusi senjorė perka, perka, perka ir dar vis perka, tada susivokia paklausti:
– Kiek dabar aš jau turiu jums mokėti? Nežinau, ar pinigų tiek turėsiu.
– 31€
– Aaaa, tai dar galiu kažką pirkti. Ką čia man dar galėtumėt pasiūlyti?

Vidutinio amžiaus vyras, bando mesti rūkyti.
– Ir kaip jums sekasi kovoti su rūkymu? – klausiu.
– Gerai , 1 cigaretė minus, raminančių 1 tabletė plius 😀

Bėgte įbėga į vaistinę ~70 metų senjorė ir rėkte išrėkia:
– Dabar pasakysiu labai negražiai: “Recepto neturiu. Duokit vaistų nuo skausmo arba jus nušausiu, nes labai jau skauda!”
Ir pabandyk tu jai neparduoti 😬

“Beviltiškas” klientas:
– Man taip skauda sąnarius, kad nežinau, ką ir pirkti. Niekas jau nepadeda – nei vaistai, nei alkoholis.

Vaistinė laikinai ištuštėja, todėl užsiimu naujo mėnesio akcijų spausdinimu, karpymu ir kaišiojimu į tam tikrą vietą 🙂 Prie to pačio ir dulkes pasivalau. Nesvarbu, kad algos man už tai nemoka.

10.00 – 11.00

– Kiek kainuoja 1tabl. Viagros?
– …
– Oho!!! Tada jau geriau pagerti eisiu!

Šitas žmogeliukas išėjo pagerti, tačiau įžengė kitas žmogeliukas ir nusipirko Viagros pakaitalą, pigesnį variantą. Atkirpau aš tą tabletę, jis pažiūrėjo ir sako:
– O negalite man tos tabletės apkirpti ratuku? Nes tie aštrūs kampai man kišenę išdraskys…

Vairuotojas atveža prekes, todėl pasiraitoju rankoves ir kimbu į sekantį darbą. Tarp bendravimo pertraukėlių, prekes sutvarkau ir vėl skaitau laiškus. O jie eina ir eina. Tai skubiai reikia perkainuoti prekes, tai atsispausdinti papildomą akciją, tai perkrauti kompiuterį, tai susipažinti su nauju ministro įsakymu, tai pranešimas apie slaptus pirkėjus, kurie tikrins mano kompetenciją darbe, tai…Jau noriu namo 😥 Bet dar tik vidurdienis! O su juo atbunda narkomanai.

11.00 – 12.00

Vaistinėje eilutė, bet narkomanams – nė motais!

– Man švirkštą vieną ir ampulę vandens! Greičiau!
– Į eilę stok!
– Aš neturiu laiko, manęs taksas laukia!
– Nematai eilės galo? Ar prieš tave nematomi žmonės stovi? Stoji į eilę ir lauki, o jei nėra laiko, tai eini lauk.
– Nu, bl…, užknisai, duodi švirkštą.
– Kai ateis tavo eilė…
Skaityti toliau »

Kov 29, 2018 - Nuomonės apie vaistus, papildus    2

Akis turime tik dvi

akių problemos

Akys apkrauna smegenis labiau nei bet kurios kitos kūno dalys. O jeigu tos akys dar ir nelabai sveikos…

Per mano darbo dieną vaistinėje apsilanko ne vienas, ir ne du klientai, kuriems reikia pagalbos akims. Akių lašų pasirinkimas yra labai platus ir su kiekviena diena tik dar labiau didėja. Todėl jaučiu pareigą savo puslapio skaitytojams šiek tiek palengvinti pasirinkimo naštą 😀

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį, renkantis nereceptinius preparatus akims?

Pirmiausiai, ligos simptomai. Aš visada pasisakau už tai, kad ligą diagnozuoti turi gydytojas. Tačiau žinant šiuolaikinės medicinos problemas ir trūkumus, ne visada sekančią dieną pateksi pas specialistą (nebent akiduobėj matytųsi skylė 😕), todėl, kartais galime pagelbėti ir mes.

Pradėkime nuo to, kuo dažniausiai skundžiasi mūsų klientai.

Akių ašarojimas ir sausų akių sindromas. Paradoksas, tačiau viena iš labiausiai paplitusių priežasčių, dėl kurių ašaroja akys, yra sausų akių sindromas. Jei ašarose nėra tinkamo kiekio riebalų, kurie sudrėkina akis, akyse toliau gaminsis perteklinės ašaros.


Pradėkime nuo SAUSŲ AKIŲ SINDROMO. Jis pasireiškia tuomet, kai ašarų liaukos nepagamina reikiamo kiekio ašarų arba ašaros išgaruoja per greitai.

Priežastys: buvimas lauke, vėjyje ir saulėje, ilgas žiūrėjimas į kompiuterio ekraną ar didelis nuovargis, cigarečių dūmai, kontaktiniai lęšiai, senėjimas (nuo 50-ties metų), menopauzė, oro kondicionieriai, ventiliatoriai, sausas vėjuotas klimatas, dažnas keliavimas lėktuvu, tam tikri vaistai (antihistamininiai, antidepresantai, kontraceptikai).

Simptomai: deginimo pojūtis, niežulys akyse, akių skausmas, akių nuovargis, išsausėjusios akys, akių paraudimas, fotofobija (jautrumas šviesai), sunkumo pojūtis akių vokuose. Sausų akių sindromą gali nustatyti oftalmologas, atlikęs specialų patikrinimą.

Gydymas: vaistai, akiniai nuo saulės, kurie apsaugos ne tik nuo saulės, bet ir vėjo.


AKIŲ AŠAROJIMAS. Jeigu ašarose nėra reikiamo kiekio vandens, druskos ar riebalų, akys gali išsausėti. Tuomet atsiranda akių sudirginimas, kuris sukelia per didelį ašarų gaminimąsi, o jos pašalinamos per ašarų kanalus. Kadangi akys negauna tinkamo kiekio drėgmės, ašarų liaukos toliau gamina per didelį kiekį ašarų ir taip viskas “sukasi ratu”.

Priežastys: užsikimšę ašarų kanalai, dulkės, vėjas, saulė, smogas, alergijos, šienligė, infekcija ar akies trauma, peršalimai, sinusitai, akių nuovargis, ryški šviesa.

Simptomai: ašarojimas.

Gydymas: vaistai, poilsis akims (nežiūrėti TV, nedirbti su kompiuteriu, neskaityti knygų). Jei užsikimšę ašarų latakai ar kt. rimtesnės problemos, būtina specialisto konsultacija.

Skaityti toliau »

Kov 22, 2018 - Mintys apie darbą    0

Elgesio atmintinė vaistininkui ir ne tik

Yra tik vienas būdas tapti geru pašnekovu – mokėti klausytis. Juk dažnai žmonės į vaistinę ateina pasišnekėti ir išlieti savo nuoskaudas. Kartais išeina klientas ir tada pagalvoji: taigi jis nieko nepirko, net neprašė nieko, ko jis apskritai buvo atėjęs? Bandai atsiminti, apie ką kalbėta, ir tada nustembi, kokia tuščia ir bereikalinga buvo kalba.

Būk mandagus su visais, draugiškas – su daugeliu, familiarus – su kai kuriais.

Išklausyti reikia viską, tik nereikia skubėti patikėti.

Man reikia Xanax, aš turiu receptą, bet pamiršau namie, rytoj atnešiu.

Man gydytojas išrašė e- receptą. Tikrai nėra? Negali būti! Geriau pažiūrėkite. Bet juk žinote, kad aš naudoju psichotropus, tai parduokite ir šį kartą

ir daug daug panašių pokalbių.

Neskubėk teisti, skubėk suprasti. Jei žmogus perka krūvą psichotropinių vaistų, tai dar nereiškia, kad jis priklausomas nuo jų. Gal jis bando atsikratyti kitų blogybių, tokių kaip narkomanija ar alkoholizmas.

Ypač venk kalbėti apie žmones: nei peik, nei girk, nei lygink. Venk patarinėti dėl vedybų, finansų ir šukuosenų. Ir visus savo asmeninius reikalus patartina laikyti paslaptimi 😀

Ne paslaptis, viena iš vaistinės lankytojų (ne pirkėjų) grupių yra vagys ir narkomanai. Jeigu esi pakankamai drąsus ir tau svarbi tavo paties reputacija (ne vaistinės), turi elgtis ryžtingai. Kai tik pamatai slampinėjantį įtartiną asmenį, kuriam dažniausiai nereikia tavo pagalbos, nes jis pats viską puikiai išmano, pirmiausiai, atsiprašyk laukiančių klientų, tada, pasiimk žirkles (kuo didesnes) ir eik prie įtariamojo. Tada stovėk šalia ir bandyk kantrybę – kurio bus stipresnė. Dažniausiai (bent jau iš mano patirties) išgirsti didžiulį nepasitenkinimą ir klausimus:

Ko jūs čia prie manęs stovite? Aš noriu apsižvalgyti. Ką aš jums koks narkomanas ar vagis?

ir pan.

Bet tada spjauna ir besikeikdamas išeina. Ir jeigu taip ryžtingai elgsiesi visada, šios personos tavo vaistinę aplenks.

Tačiau, jeigu tu visiškai nenori rizikuoti savo sveikata ar gyvybe, turi užsimerkti, nieko nematyti ir leisti tai gaujai veikti. Ir nesinervuoti dėl išneštų žuvies taukų ar brangios kosmetikos. Kitaip sakant, venk nemalonumų, sukeliančių liūdesį. Jei darbdavys nepajėgus užtikrinti reikiamos apsaugos, tai tegul ši finansinė našta krenta ant jo pečių. Nes, kaip žinia, dar yra nemažai vaistinių, kurios neturi nei filmavimo kamerų, nei apsauginių vartelių, kurie cypdami praneša apie vagystę. Beje, ir vagys nestovi vietoje – dirba grupėse: vieni nuplėšia apsauginius lipdukus, kiti, vėliau atėję tas pakuotes ramiai išsineša. Tokie jau rinkos dėsniai 😀

Skaityti toliau »

Puslapiai:«1234567...59»