Vas 8, 2024 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #141

Vaistininko dienoraštis

Tai lyja, tai sninga, tai saulė šviečia, tai žemė su dangumi maišosi… Tokia jau ta mūsų žiema. Orai permainingi kaip nuotaika. O nuotaikų, kaip žinia, būna įvairių. Ypač vaistinėje. Vieni šypsosi, kiti – liūdi, dar kiti – rėkia, ketvirti – iš viso nežinia ko nori. Tokia jau ta vaistinės kasdienybė.

Pažliugę ne tik už lango – balos nuo lietaus ir sniego pamažu kaupiasi ir vaistinės oficinoje. Negelbsti ir ant grindų pakloti kiliminiai takai – nešamas iš lauko vanduo nespėja susigerti. O mes nespėjame su šluota vaikščioti. Kai jau visai prastai pasidaro, kartais po kiliminiais takais padedame išardytas popierines dėžes, kad geriau vanduo susigertų. Taip ir sukamės. Bet kitiems taip neatrodo (kad kažką darome).

„Na ir šlapia čia pas jus, darykite ką nors, kol kas nors neišsitiesė.”

„Tai kur jūsų valytoja?”

Kur kur? Kur vištos daro pur pur. Valytoja atėjo, prisipylė kibirą vandens, pralėkė per 10 min. per vaistinę su tuo pačiu skuduru, nubėgdama pakeliui pašluostė stalus, tada –  už šiukšlių kibiro, ir tiek ją tematei. O tau dar visa diena prieš akis. Ir lietui ar sniegui nepasakysi – gal jau gana, palauk iki kito ryto. Kol vėl valytoja ateis. O gal ir iš viso neateis. Būna ir joms sunkių dienų, kai iki vaistinės taip ir neateina.

„Oho, kiek  prinešiau purvo! Atsiprašau. Bet, tikriausiai turite valytoją, tai išvalys.” 

Žinoma, kad išvalys, jei ne valytoja, tai… Įdomu, kaip didesnėse vaistinėse, kur ir žmonių daugiau ateina, ir darbuotojų daugiau dirba? Gal ir valytojos ten kelios pluša? O gal darbuotojai paeiliui su skuduru vaikšto? O gal šita laimė studentams tenka? Na, greičiausiai, kaip kortos krenta ♠️🃏Žinoma, galima užmerkti akis ir nieko nematyti. Nei balų, nei purvo. Bet klientai tai visada visur ir viską mato:

Skaityti toliau »
Vas 1, 2024 - Mano dienoraštis    0

Juokas – dalykas rimtas

Vaistininko dienoraštis

Mokslas apie juoką vadinamas gelotologija. Juoko poveikiu sveikatai susidomėta XX amžiuje, 70 – aisiais metais. Normanas Kazinsas, sergantis reta liga – kolagenoze, gydytojams pasakius, kad padėti neįmanoma, užsidarė kambaryje ir ištisas valandas žiūrėjo komedijas. Po mėnesio jis pradėjo judėti, o po kelių mėnesių grįžo į darbą. Ir iš tikrųjų, jeigu jau tokia didėlė juoko galia, kodėl gi mums visiems nepasijuokus, bent jau kol skaitysite šios dienos Vaistininko užrašus.

Nusipirkusi vaistus klientė klausia:

O padidinamąjį stiklą turite? Tą, kitaip, lupa vadinamą?

– Ne, neturime.

– Kaip čia vaistinėje nėra lupos? – nusistebėjusi tarė. – Maniau, kad turėtų būti galimybė įsigyti.

Šį pokalbį atsiuntė vienas mano blogo skaitytojas, sakydamas, kad tik paskaitydavo apie žmonių norus ką nors keisto įsigyti vaistinėje, kol pats sulaukė pas jį atkeliavusių keistuolių. Kadangi kolegos kartas nuo karto man atsiunčia ar perpasakoja savo “patirtis”, patirtas bendraujant su įvairaus temperamento ir išsilavinimo klientais, kolegoms sutikus, mielai dalinuosi šiais pašnekesiais. Beje, dėl tos lupos – kai kuriose vaistinėse prie kasos būna padėtas tas storas stiklas “vienaakiams”, kurie mėgsta patyrinėti smulkius užrašus ant vaistų ar maisto papildų dėžučių ir rasti kažką tokio ypatingo, kad galėtų išdidžiai ištarti: Taip ir sakiau, kad čia šūd…, o ne vaistai…

Kaip ten sako liaudies išmintis – kur bebučiuosi, visur šikna 💩

Man tokių baltų apvalių tablečių.

– Kokių, močiut? Negaliu visų jūsų tablečių žinoti.

– Nu kaip tu gali nežinoti? Taigi buvo tokios baltos, apvalios…

Ar žinojote, kad šešiamečiai vaikai per dieną juokiasi apytikriai 300 kartų, o suaugę – tik 15 kartų. Todėl juokimės, juokimės ir dar kartą.

Tai prie RED3 man dar merga priklauso, – sako vyriškis, pirkdamas maisto papildus vyrams.

Beje, vaikinai paprastai juokiasi ilgiau nei merginos.

Man reikia IMODIUM iš S raidės.

Mokslininkai tvirtina, jog žmonės, kurie net į problemą sugeba pažvelgti su šypsena, gyvena vidutiniškai aštuoneriais metais ilgiau nei nerimaujantys jų draugai. Kol ne vėlu, darykite išvadas.

– Prašau man duoti skrandį skystinančių.

– 🤔

– Kas neaišku?

– Gal vidurius laisvinančių?

Ooo, TAIP, BŪTENT! Sakiau gi, SKYSTINANČIŲ!

Ir dar: maksimali juoko trukmė dažniausiai neviršija 40 sekundžių.

Duokite man žuvies lašinių, – paprašė vaistinėje solidus vyriškis.

Nuo mėsos ką nors.

– 🧐

– Yra raumenys, yra kaulai, o man reikia ko nors nuo mėsos.

O nuo lašinių netiks?

Skaityti toliau »
Sau 25, 2024 - Mano dienoraštis    0

Antras rinkimų turas

Vaistininko dienoraštis

Dar viena tema, kuri parodo, kad rinkimai nenumaldomai artėja. Šį kartą atsibudo du seimūnai, kurie kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą, prašydami išsiaiškinti savivaldybėse esančių vaistinių darbo poreikį šventiniu laikotarpiu, kai vaistų poreikis itin padidėja. Negana to, šie du veikėjai ragina sukurti vaistinių budėjimo sistemą, kuri padėtų šventiniu laikotarpiu užtikrinti vaistų prieinamumą 😮

Na, man įdomu, apie kokį prieinamumą jie kalba? Šiai dienai vaistinių turime daugiau nei pakankamai, o vertinant pagal gyventojų skaičių, jų turime daugiau nei bet kuri kita ES šalis. Galbūt, atsirado naujos vaistinės poreikis Seime? Kažkodėl visai nenustebčiau.

Pasak Seimo narių L. Jonausko ir O. Leiputės, šiuo metu visoje Lietuvoje veikiančios tik šešios budinčios vaistinės neužtikrina vaistų prieinamumo 🤭

Ar tokios mintys atėjo tuomet, kai kažkuris staiga suviduriavo, o šalia nepasitaikė nei vienos veikiančios vaistinės? O gal prie vaišių stalo per ilgai buvo pasėdėta? Istorija, žinoma, apie konkrečius faktus, nutyli. 

Galvokime, kad tokia netikėta mintis gimė grynai iš patriotiškų jausmų, na, kad ir dėl begalinio troškimo padaryti kažką naudinga Lietuvos žmonėms. Deja, bet viena kita naujai įsteigta budinti vaistinė naudos neatneš niekam, netgi krautuvininkams. Kitaip, tokias vaistines skaičiuotume dešimtimis. Bet, greičiausiai, čia kalta “intensyvi” darbotvarkė, kuri neleidžia pamatyti tikrųjų problemų – ne vaistinių mažai turime, bet vaistų reikalingų jose! 

Šių dviejų persidirbusių ir ryškiai pervargusių ponų teigimu,“Šventiniu laikotarpiu itin padidėja vaistų poreikis. Prie kai kurių didžiųjų miestų budinčių vaistinių nusidriekia ilgos žmonių eilės, žmonės skundžiasi, kad sunegalavę šventiniu laikotarpiu ir gyvenantys toli nuo budinčių vaistinių, neturi galimybių įsigyti jiems reikalingų vaistų.” 

Beje, mes dirbantys vaistinėse, kur kas dažniau girdime nepasitenkinimą dėl vaistų trūkumų, kompensavimo tvarkos ir pigiausių vaistų politikos. Taip pat mielai ponią Leiputę ir poną Jonauską supažindintume su savomis problemomis ir neišsprendžiamais rūpesčiais dėl darbo krūvių, kurie netikėtai atsiranda kolegų atostogų metu ar ligos atveju. Norėtume jiems papasakoti apie įtampą, kurią kasmet jaučiame, kai pas juos ir jų kolegas kasmet žygiuoja krautuvininkai su reikalavimais sumažinti mūsų atostogas ir padidinti darbo valandų skaičių. Dažnai tokiais atvejais šie garbūs ponai linksta į krautuvininkų pusę, nes verslui reikia padėti…

Bet jie transliuoja toliau:

Skaityti toliau »
Sau 18, 2024 - Mano dienoraštis    0

Rinkimai artėja…

Vaistininko dienoraštis

“Ministerija kviečia spaudimą dėl vaistų pardavimo patiriančius vaistininkus pranešti apie tokius atvejus”, – praeitą savaitgalį per televiziją žinutę išplatino Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Skaičiau ir mąsčiau: kažkur labai girdėta, matyta, skaityta. Ir tikrai, labai jau panašiai skamba policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos kreipimasis į visuomenę: “Jeigu jums yra žinoma apie daromą ar rengiamą daryti nusikaltimą, prašome apie tai pranešti telefonu xxx arba internetu xxx puslapyje.” O nusikaltėliai kaip vaikščiojo šalia mūsų, taip ir toliau tebevaikšto.

Jau ne pirmus metus klesti krautuvininkų anarchija, psichologinis teroras, gąsdinimai, šantažas vaistinių darbuotojų atžvilgiu. Ir SAM tai yra puikiai žinoma. Apie tai rašoma spaudoje, internete, rodoma per TV. Apie nepakenčiamas darbo sąlygas nuolat primena Vaistinių darbuotojų Profesinės sąjunga, tačiau jokio postūmio nėra. Jo ir negali būti, nes mes esame per daug maži ir nereikšmingi lyginant su krautuvininkų klanu.

Dažni jų apsilankymai Seimo Sveikatos reikalų komitete pas p. A. Matulą ar pačioje SAM su tikslu ryklių naudai pakeisti vieną kitą teisės akto punktą, graudūs pavirkavimai dėl vaistininkų trūkumo, dėl per ilgų jų atostogų ar trumpų darbo valandų. Ir kaip galima pasitikėti valdininkais, kurie kartu su krautuvininkais švenčia šventes (A. Armonaitė dalyvavo Camelia vaistinių 30 – mečio šventėje  ir nuotaikingai pozavo kartu su Camelia valdžia, todėl nestebina jos požiūris – mažinti naštą verslui)? Po tokių glaudžių santykių, apie pokyčius galime tik pasvajoti. Ši valdžia akivaizdžiai ir demonstratyviai lenkia galvas prieš krautuvininkus, vieną dieną skelbdami visai Lietuvai, kad žmonės per daug ir neracionaliai naudoja vaistų, kitą – teigdami, kad tai – verslo subjektai, kuriems reikia leisti uždirbti. Tai kas, vis gi, yra prioritetas – žmonių sveikata ir jų piniginės turinys ar krautuvininkų kišenės, neturinčios dugno?

Taigi, sugrįškime prie pačio pirmo sakinio, kuriuo šiandien pradėjau Vaistininko užrašus.

– Laba diena, norėčiau jums pranešti apie mobingą, kurį nuolat patiriu darbe. 

– Prašome konkrečiau.

– Na, baigiu dirbti savo vaistinėje, o po to privalau perlėkti į kitą vaistinę, kur turiu vaduoti sergantį kolegą. Tada vėl iš ryto dirbti savo vaistinėje ir vėl lėkti į kitą vaistinę.

– Bet jums už tai sumoka?

– Taip, bet aš nenoriu savo laisvą nuo darbo laiką, kuris priklauso šeimai, aukoti darbui.

– Tai ir neaukokite. Ar jus su botagu verčia?

– Ne, bet patenku į “juodą sąrašą” , užsitraukiu darbdavio nemalonę ir atsistoju į pirmas gretas, kuriose stovintiems yra suteikiama pirmumo teisė į atleidimą. O aš turiu vaikų, banko paskolą ir negaliu rizikuoti darbo vieta.

– Bet jūs visada turite pasirinkimo teisę.

Skaityti toliau »
Sau 11, 2024 - Mano dienoraštis    2

Nauji metai, senos bėdos

Vaistininko dienoraštis

Kaip čia taip atsitiko, kad pastaruoju metu tiek negerovių išryškėjo vaistininkų darbe? Iš tikrųjų, tai labai džiaugiuosi, kad apie visas vaistininkų bei jų padėjėjų problemas dabar jau viešai kalbu ne tik aš, bet ir kiti mano kolegos. Neskaitant asmeninių buvusio SAM ministro A. Verygos interesų (artėja rinkimai), problemų išviešinimas jo Facebook paskyroje, galbūt, pasitarnaus ne tik eksministro tolimesnei politinei karjerai, bet ir geresniam vaistininkų darbo aplinkos sukūrimui.

Netikėtai dienos šviesą išvydę ir visuomenės teismui pateikti el. laiškai, sukurpti krautuvininkų ir jų pakalikų atskleidė, kokioje aplinkoje mums tenka dirbti, kokie užkulisiniai žaidimai organizuojami vaistinėse, siekiant vienintelio tikslo – pasipelnymo eilinių piliečių sąskaita. Išviešinti juodieji smulkiųjų niekšelių darbeliai atskleidė jų darbo metodus ir manipuliacijas, kurių vykdymui tyliai pasitelkiami samdomi vaistinių darbuotojai. Iškeltos problemos plačiai nuskambėjo ne tik internetinėje erdvėje, spaudoje, bet ir televizijoje. 

Deja, pasirodė pavienių kolegų komentarų, kuriuose teigiama, kad diskusijos nėra reikalingos, nes niekas neverčia pardavinėti tai, ko nenori, niekas nebaudžia už tai, kad kažko nepardavei, nei vieno neišmeta dėl to iš darbo ir t.t. Drįsčiau paprieštarauti, jog tema neaktuali ir neverta platesnių diskusijų.

Save laikau aukštos kvalifikacijos specialistu, todėl manau, kad ne krautuvininkų kompetencijoje nurodinėti, kam, kada ir kokiu atveju turiu siūlyti tam tikras vaistinės prekes. Taip, galbūt, šiandieną už savo netradicinį požiūrį į pardavimų skatinimą aš ir nebūsiu atleistas, tačiau nežinau, kas bus po metų, kitų. Nežinau, kokio gilumo įtūpstu mūsų seimūnai ir ministeriai lenksis prieš krautuvininkus, nežinau, kokias laisves priimant ir atleidžiant darbuotojus  jiems suteiks nauji teisės aktai ar senų papildymai/pataisymai. Todėl apie visus susidariusius pūlinius reikia šnekėti čia ir dabar. Beje, jau ir šiandien galėčiau papasakoti apie man žinomus atvejus, kai krautuvininkas susidorojo su savo darbuotoju. Darbuotojas atleistas “abipusiu” susitarimu, prieš tai savo parašu patvirtinant, kad neatskleis atleidimo aplinkybių (taip esą bus geriau abiem pusėms). Finale – graži pabaiga statistikai.

O susidorojimo būdų yra daug. Ne visi esame vienodai stiprūs psichologiškai. Ne visiems yra malonūs nuolatiniai vadybininkų – pakalikų ir rudnosiukų priekaištai dėl nevykdomų reikalavimų. Ne visiems malonu matyti prieš akis mosuojamus lapus, kuriuose atsispindi tavo ir kitų kolegų pardavimų ataskaitų rezultatai. Ne visų nervai atlaiko psichologinį terorą, mobingą, pakeltą balso toną, pagrūmojimą ar žeminimą, koks esi nevykęs, nes tu – negali, o kiti gali pasiekti puikių rezultatų. Kaip žinia – kokie rezultatai, tokia ir alga.

Skaityti toliau »
Sau 4, 2024 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #140

– Laba diena, ar turite kūčiukų ir plotkelių? – klausia dar prieš Kalėdas į vaistinę užėjęs senjoras. Tas pats, kuris, beje, lankėsi ir 2022-aisiais 🙃 Ir tada jam knietėjo vaistinėje gauti šių produktų.

– Ne, neturime,- atsakau jam, kaip ir praeitą kartą.

O kada bus iškepti?- lyg niekur nieko klausia.

– Eikite į bažnyčią.

– To dar nebuvo!

Ir išėjo. Taip ir nesupratau, kas jį taip nustebino ar papiktino – kad vaistinė, o ne bažnyčia dalina šiuos gaminius, ar tai, kad bažnyčia jam ne prie širdies 🧐 Kaip ten bebūtų, senus metus užbaigiau su gera nuotaika, o Nauji taip pat prasidėjo linksmai:

Labas! Man ką nors tokio…

Įdomu, ką žmonės turi omeny, kai sako: Man ką nors tokio? Skanaus? Saldaus? Efektingo? Belieka daryti mažą pauzę ir sulaukti konkrečiau suformuluoto prašymo. Taigi, stoviu, žiūriu ir bandau skaityti iš akių:

Jums sloga, jūs peršalęs?

– Taip, atspėjote. Galvą kabina, kaulus griebia…

– Tai stipresnių cheminių, ar augalinių vaistų pageidaujate?

Man reikia tokio, kad nereikėtų viskį gerti

– Gal Gripex tada? Peršalimo simptomams mažinti.

Vyras traukia telefoną ir kažkam skambina:

– Man bando įkišti Gripex”.

– Čia juk paracetamolis, o tu neturi temperatūros. Nusipirk čiulpinukų gerklei.

– Kad man neskauda gerklės.

– Vietoj viskio bus gerai.

Tada atsisuka į mane ir sako:

Man Jox į gerklę pasipurkšti.

– Sakėte, kad jums neskauda gerklės.

– Nu ir kas, bet aš užtat tą purškalą gerai žinau.

Skaityti toliau »
Gru 28, 2023 - Mano dienoraštis    0

Palydint senuosius…

– Man nuo kojos piršto bezdalo ką nors.

– Aha, taip ir jaučiu, kad nuo to jūsų bezdalo taip trenkia bakterijomis, dvokas net kvapą gniaužia.

***

Nuėjau išsiimti sveikatos pažymą, nes kitaip vairuotojo teisės nustos galioti. Gydytojas liepė pasidaryti kraujo tyrimą, sako, reikia patikrinti cholesterolį. Tai jei per didelis, pažymėjimo neišduos? Kaimynas epilepsija serga, bet jam galima vairuoti, o aš dėl aukšto cholesterolio vairuoti negalėsiu 😳?

***

Kiek jums metų? Noriu patikslinti vaisto dozę.

– Ai, kiekvienais metais vis kitaip…

***

– Gal turite ką nors nuo grybelio?

– Kurioje vietoje tas grybelis?

– Aš nežinau. Žinau tik, kad pelėsinis.

– Pelėsinis? Kodėl taip nusprendėte?

– Kaimynas sakė, kad jį užpuolė pelėsinis grybelis, o aš skaičiau, kad juo užsikrečiama.

– Tai ar kaimyną užpuolė, ar jo butą?

– Velniai jį žino! Bet aš tikrai nenoriu jį pasigauti. O ką galima profilaktiškai panaudoti?

***

Man nuo revoliucijos ką nors.

– Prancūzijos didžiosios, socialistinės Rusijoje ar Ukrainos Oranžinės revoliucijos?

– Aš rimtai.

O aš dar rimčiau. Tai nuo kokios?

– Pilve man revoliucija, ar nesuprantate?

***

– Ar galite man pamatuoti alkoholio koncentraciją?

– Kokiu būdu?

– Kaip suprast kokiu būdu? Alkotesteriu!

***

Skaityti toliau »
Puslapiai:«1234567...103»