Bir 25, 2020 - Mano dienoraštis    0

Ar reikalingos valstybinės vaistinės?

Vaistininko dienoraštis

Prieš veliantis į tokias diskusijas, noriu pabrėžti, kad neturiu nuomonės šiuo klausimu. Jeigu be jokių išvedžiojimų reikėtų atsakyti į kelis klausimus, tai mano atsakymai būtų konkretūs:

Ar Lietuvai reikia naujų vaistinių?

Mano atsakymas – ne.

Ar norėčiau dirbti valstybinėje vaistinėje?

Mano atsakymas – taip 😀

Bet mano šiandienos rašinys – ne apie tai, ar reikia, ar nereikia. Labiau norėčiau pasigilinti į įvairių suinteresuotų grupių išsakytus argumentus su užslėptais  ir nebūtinai kilniais tikslais 🤨

“Ar mums tikrai reikia dar daugiau vaistinių ir dar valstybinių?”, – perskaičiau viename interneto portale. 

Tikriausiai, reikėtų atsakyti Ne, nes Lietuva ir taip turi vos ne tankiausią vaistinių tinklą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tačiau šis rodiklis, deja, neužtikrina atokiose Lietuvos vietose gyvenančių piliečių aprūpinimo vaistais. O jie taip pat serga. Serga ne tik sezoninėmis ligomis. Neaplenkia jų ir lėtinės, ūmios ar sunkios ligos. Ir kai staiga ar planuotai prireikia įsigyti tam tikrų vaistų, jie negali taip kaip didesniuose miestuose rinktis, į kokią vaistinę jiems keliauti ir kurį pavadinimą pasirinkti – BENU, Camelia, EURO, Gintarinė, Apotheca, Apotheka (taip taip, skiriasi viena raidė, bet tinklas jau kitas), Norfa… O gal kokią privačią individualią užsilikusią dar pavyks aptikti. Nemažai dar Lietuvoje yra tokių vietų, kur ši problema išlikusi. Didieji vaistinių tinklai viską kruopščiai apskaičiuoja, kur jiems apsimoka steigti naują vaistinę. Jei vieta buvo pasirinkta netinkamai ir vaistinė neneša planuoto pelno, ji, paprasčiausiai, yra uždaroma. Ir vėl desperatiškai ieškoma naujos vietos. Bet na nauja vieta tikrai nebus kažkokiame užkampyje. Ir tada supranti, kad tie vaistinių šūkiai “Mes rūpinamės jumis!”, “Jūs mums svarbiausi!”, “Jūsų sveikata mums svarbu” staiga netenka prasmės. Nes šiems verslo rykliams rūpi tik jūsų perkamoji galia 💶, o ten, kur jos nėra, nėra ir ryklių 🦈

“Didžiausia grėsmė išlikimui iškiltų toms vaistinėms, kurios šiuo metu veikia sveikatos priežiūros įstaigose ar prie jų”, – baiminasi vaistinių tinklams atstovaujanti suinteresuota grupė. O kai tie patys didieji tinklai kūrėsi šalia gydymo įstaigų, nors ten jau veikė privati nedidelė vaistinė, ar tuomet jie kėlė šį klausimą? Nė velnio. Jeigu šiems tinklams nors kiek būtų rūpėję kitos vaistinės išlikimas, ar dabar matytume šalia poliklinikos, ligoninės ar klinikų penkias – šešias vaistines? Kaip čia tada išeina? Kažkada įžengdami į jau užimtą zoną jie senbuviams grėsmės nekėlė, o dabar atsiradusi valstybinė vaistinė jau grasins jų išlikimui 🤔

Išvada būtų tokia: jeigu pacientų užtenka šešioms vaistinėms, tai septinta didelės įtakos nepadarys. Na, nebent ji pasiūlys labai geras kainas 😉 Beje, nereikėtų pamiršti ir nesenos istorijos, kai Gintarinė vaistinė, užsibuvusi vienoje Vilniaus poliklinikoje ir pasibaigus nuomos terminui buvo išprašoma lauk, tai padaryti atsisakė ištisus metus (nuoroda į straipsnį). Miesto savivaldybei prireikė kreiptis į teismą, kad iškeldintų šį verslo objektą. Toks elgesys puikiai įrodo, kad nei vienam rinkos dalyviui nerūpi kitų grėsmės, o apie sąžinei vietos iš viso nebelieka.

Skaityti toliau »
Bir 18, 2020 - Mano dienoraštis    0

Vaistinės pašnekesiai

Vaistininko dienoraštis

Nesvarbu, kad vaistų einamuoju momentu nereikia, visi keliai vis tiek veda į vaistinę 🙂 Daugelis nuolatinių klientų aplanko mus tik tam, kad įsitikintų, jog viskas mums gerai ir virusas mūsų nepaguldė. Taigi, ir kalbos dažnai pasisuka apie namus, vaikus, anūkus, gyvūnus, gyvenimą, ir labai retai – apie sveikatą.

Apie svajones

“Svajos ir sapnai… Tai ne man. Jie tik vaikams.” (Senjoras ~80 metų)

“Dabar labiausiai norėčiau jus nušauti.” (Pasipiktinęs vyras, negavęs reikiamų vaistų)

Apie valdžią

“Kaip jie man visi nusibodo – giriasi, dalina pažadus, meluoja ar gerokai pagražina tikrovę  – paprasčiau sakant, bezda per šilką.” (Senjoras ~70 metų)

“Tuos melagius tai tik tankiomis šukomis peršukuoti! Bet ir tai, klausimas, ar padės…” (~50 metų vyras)

“Tigrai dryžių juk nekeičia. Taip ir mūsų politikai – niekada nepasikeis.”  (~65 metų moteris)

“Melavo vienas šuo kadais,

Dabar meluoja jie šimtais.

Pasikeitė pasaulis visas,

Šunų visuos kampuos privisus.” (Nežinomas poetas)

Apie sveikatą

“Be klizmutės, be ricinos, be pagalbos medicinos 😊 Sureguliavau savo mitybą, tai ir viduriai susitvarkė, nereikia nei vaistų.” (~70 metų moteris)

“Kadangi vaistas – augalinis, poveikis bus ne toks greitas”,- įspėju klientę. “Tai nieko tokio, iki kol sukaks 100 metų, gal suveiks?”,- nenusiminusi tarė ji 😆

Skaityti toliau »
Bir 11, 2020 - Laisvalaikiui    0

Ką žinome apie raukšles?

Raukšlėtas senas vyras

Tikra tiesa: kuo žmogus darosi vyresnis, tuo daugiau raukšlių atsiranda jo veide. Vienų raukšlės – vos įžiūrimos plonos vagelės, kitų – gilios vagos, klostės, nuo kurių veidas atrodo lyg suartas laukas. Dažnai raukšlių atsiranda visai jauniems žmonėms, turintiems žalingų įpročių, gyvenantiems netvarkingai, palaidai, sergantiems įvairiomis vidaus organų ligomis, blogai prižiūrintiems odą.

Dinaminės raukšlės

Jos atsiranda susitraukiant veido mimikos raumenims, kurių veido poodyje yra 20 porų. Kiekvienas raumuo vienu galu yra prisitvirtinęs prie kurio nors veido kaulo, kitu – prie odos apatinių sluoksnių. Raumenims traukiantis, oda toje vietoje įtraukiama, jos  paviršiuje atsiranda vagų ir iškilimų, kurie suteikia veidui linksmą, liūdną, piktą ar kitokią išraišką 🤢

Dinaminės raukšlės eina statmenai raumenų. Raumenims išsilyginus, jos irgi išsilygina. Tačiau jei tie patys raumenys dažnai susitraukinėja, tai ilgainiui raukšlės įsirėžia giliau ir jau visiškai nebeišsilygina (jas galima išlyginti tik patempus odą pirštais arba… lygintuvo pagalba 🤭).

Statinės raukšlės

Jos atsiranda senatvėje. Organizmui senstant pablogėja odos kraujo apytaka, sunyksta elastinės, odos tamprumą palaikančios skaidulos, suplonėja poodinis ląstelynas, sumažėja audiniuose skysčių, riebalų ir prakaito liaukų sekrecija. Oda pasidaro plona, sausa, gelsvo ar melsvo atspalvio. Sumažėjus veido kaulų apimčiai, sutrumpėjus mimikos raumenims, odos pasidaro per daug, nudrimba dvigubas pagurklis, po akimis nukąra maišeliai ir t.t. Dėl odos pertekliaus atsiranda raukšlių (tempiant pirštais odą, jos neišsilygina). Dar labiau vystančią odą išraizgo smulkios vagelės, kurios atrodo lyg tinklas.

Raukšlių atsiradimą įtakojantys veiksniai

Pirmosios raukšlės kaktoje, viršutiniame voke, nosies ir lūpų vagelėje atsiranda apie 25 metus. Iki 30 metų išryškėja skersinė smakro ir apatinių vokų raukšlės. Peržengus 35 metų slenkstį, akių kampuose pasirodo žąsies kojyčių, raukšlių ties ausimis. Dar vėliau raukšlių daugėja, jos susikryžiuoja, išryškėja kaklo ir viso kūno raukšlės.

Deja, nėra stebuklingų kremų, nuo kurių raukšlės išnyktų. Žinoma, yra daug priešraukšlinių procedūrų, kurių pagalba oda gaivinama, drėkinama ar kitaip stimuliuojama, siekiant grąžinti jai švytėjimą.

Ankstyvųjų raukšlių atsiradimui turi įtakos aplinkos veiksniai: saulė, vėjas, šaltis, teršalai, soliariumai, besaikis deginimasis saulėje. Žmonėms, kurių oda sausa, raukšlių atsiranda anksčiau.

Svorio netekimas per trumpą laiką taip pat skatina raukšlių atsiradimą, nes oda traukiasi netolygiai.

Raukšlės formuojasi ir miegant. Kuriose veido vietose jos atsiras, priklauso nuo to, kokia poza miegate. Mėgstantiems miegoti ant šono, formuojasi smakro ir skruostų raukšlės. Ilgiausiai lygi veido oda išlieka tų, kurie mėgsta miegoti ant nugaros 😎

Skaityti toliau »
Bir 4, 2020 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #71

Vaistininko dienoraštis

“Man anglinių tablečių…”

“O man kokių nors vaistų, kad smegenis praplėstų…”

“Cinarizino aktyvaus norėčiau…” (o tai reiškia, kad vaisto gamintojas yra Actavis 🙂)

Gubedolienės ekstrakto…” (gudobelės ex.)

“Sauskelnių Tena mendis(Tena Medium)

Kiek kainuoja gemanotagenas?

Niekam, turbūt, nekyla klausimas, kurioje vietoje nuskambėjo šios unikalios frazės 🙂 Kad jos nenugultų tolimoj atminties kertelėj ir nebūtų užmirštos, po ranka visada turiu rašiklį, o kišenėje – popieriaus skiautę. Kol klientas dėsto savo auksines mintis, aš paslapčia jas užsirašinėju. Gal ir negražu taip elgtis, tačiau manau, kad šie išsireiškimai turi likti ateinančioms kartoms.


Duokite man lipton.

Vaistinė neprekiauja Lipton. Gal galiu kitų arbatų pasiūlyti? 

Sakau gi, kad lipton man reikia! Ar neaiškiai pasakiau?!

Tai ką jūs su ta Lipton darysite? Ką gydysite?

Ką ką, kojas tepsiu.

– 🤔


Kaip paaiškėjo vėliau, lipton – tai Lioton (gelis kraujotakai gerinti, venoms, sumušimams).

Turit Korvalolio?

Taip. Kiek norėsite?

O kiek kainuoja?

– 2,86 Eur.

Jūs gal iš proto išsikraustėte! “Starka” pigiau, daugiau pas jus neateisiu.

Ir išbėgo klientas, spiegdamas kaip greitosios pagalbos automobilis 😮


Skaityti toliau »
Geg 28, 2020 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #70

Vaistininko dienoraštis

Vaistinė – kaip indikatorius, patikimai ir greitai nustato ir pateikia mums informaciją, kuo žmonės šiuo metu gyvena, kaip jaučiasi ir dėl ko nerimauja.

Jeigu suaktyvėja priešparazitinių vaistų pardavimai, nesunku nuspėti apie darželiuose ir mokyklose siaučiančias utėles.

Jeigu be sustojimo varstomos vaistinės durys bei populiariųjų vaistų viršūnėje atsiranda tokie vaistai, kaip TheraFlu, Fervex ar Gripex, lauk gripo bangos.

Kada pasipila apsividuriavę ir vemiantys ligoniai, tampa aišku, kad kažkur tūno viruso židiniai. Ne korona 😀, kitokie, bet ne ką prastesniais pavadinimais, kaip antai – Roto, Noro ir kiti.

Jaučiame ir pirmuosius pavasario ženklus, kurie pasireiškia čiauduliu ir ašarojimu 😊

Taigi, apie suintensyvėjusias infekcijas ir ateinančius susirgimus, greičiau nei TV, mums praneša patys ligoniai 😷

Tačiau nelauktas ir neprašytas COVID-19 mums visiems tapo naujiena, neaprašyta jokiuose vadovėliuose ar ligų žinynuose – su labai įvairia simptomatika, kuri būdinga ir kitoms ligoms. Iš pradžių bijojome tik stipriai kosinčių ir karščiuojančių pacientų, vėliau gi, jau saugojomės ir praradusių gebėjimą uosti ir skanauti, taip pat sloguojančių, viduriuojančių ir visaip kitaip negaluojančių. Žodžiu, visi, kurie jautėsi kažkaip kitaip, neįprastai, galėjo sau paslapčia įtarti viruso tūnojimą savo organizme.

Dabar, kai karantino sąlygos švelnėja, atsirado nauja – išvarginta privalomos izoliacijos, žmonių grupė. Pagrindiniai negalavimai, kuriais skundžiasi vaistinės lankytojai – psichologinė/emocinė būsena, svorio padidėjimas, nemiga, akių problemos.

Nerimas, nemiga ir spalvotosios tabletės

Kaip niekada, žmonės pradėjo vartoti daug raminančių preparatų. Staiga pasikeitęs gyvenimas, pablogėjusi finansinė padėtis, galų gale priverstinis užsidarymas namuose ilgam laikui, pasėjo chaosą žmonių galvose. Nesugebėdami kontroliuoti savo emocijų, pilni baimių jie kreipiasi į gydytojus, prašydami tik vieno – recepto  stebuklingai piliulei. Tačiau ši piliulė problemos neišspręs, o ją tik atitolins. Konfliktai ir problemos išliks, tik jau nebetrukdys, nebejaudins. Tabletė veiks trumpai, vėliau reikės jau daugiau tablečių. Net nepastebėsi, kai malonus raminančių vaistų poveikis peraugs į potraukį, o gal net tikrą maniją. Tie vaistai perkelia žmones į tariamą rojų, kuriame nėra jokių problemų. Kasdienės raminamųjų dozės tampa įpročiu. Bandymai atprasti dažniausiai būna nesėkmingi, atsiranda labai nemalonių abstinencijos reiškinių. Nelaimėlis skundžiasi miego sutrikimais, jį kamuoja nerimas, baimė. Todėl jis vėl griebiasi šių vaistų, kad atsikratytų tų nemalonių reiškinių. Kokia išeitis iš užburto rato? Supratimas, kad šie vaistai neturėtų pakeisti nuodugnaus ir nuoširdaus pokalbio su gydytoju specialistu. Dažnas vizitą pas specialistą tolina, nes: “Man nereikia”, “Aš neturiu tam laiko”, “Nueisiu, bet ne dabar”…, bet pagrindinė priežastis, tikriausiai, “Nes gėda būti silpnam ir bejėgiam”. Beje, pokalbis yra vienas iš svarbiausių psichinių konfliktų sprendimo būdų. Raminamieji tik užmaskuoja tuos konfliktus, kurie tęsiasi toliau, tik žmogus jų nebejunta, todėl nebegali jų nagrinėti, analizuoti. O sugrįžimas į tikrovę atrodo toks nepakeliamas!

Skaityti toliau »
Geg 21, 2020 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #69

Vaistininko dienoraštis

Karantino sąlygos laisvėja, viskas po truputį stoja į savo vietas, saulėtų dienų daugėja, gyvenimas gražėja 🙂

Pagaliau ir vaistinėse įsivyravo ramybė. Na, gal ne nuolatinė, bet bent jau chaosas ir masinė psichozė, kad pritrūksime būtinų vaistų, pamažu atsitraukė. Paracetamolio dabar jau niekam nereikia, pirštinių gaunam užtektinai, vienkartines kaukes galime priderinti ir prie striukės, ir prie batų. Įpratome (tiksliau, įpratinome) kalbėti per apsauginę sienelę, nekosėti ir nečiaudėti į akis. Vieniems tai – taps įpročiu, kiti gi, vėlei grįš prie senos elgsenos ir toliau dalinsis virusais su aplinkiniais 😕 Išgyvenom koroną, vadinasi ir visą kitą išgyvensim. Gyventojai vaistais apsirūpino keliems mėnesiams į priekį, todėl prekyba šiek tiek aprimusi, deja, ko nepasakysi apie valdžią. Jiems nė motais, kad planai, kurie buvo sudaryti pagal pirmojo ketvirčio apyvartą, šiandien yra nerealūs, todėl tie papildomi priedai prie algų (dėl COVID-19 situacijos) už kovo mėnesį turės kažkaip užkimšti  atsivėrusią skylę dėl neįvykdytų planų. Bet ne tai svarbiausia. Reikia džiaugtis, kad pagaliau žmonės tapo sveikesni ir dabar dažniau varsto kitų prekybos ir paslaugų įstaigų duris 🙂

Na, o mes, net ir sumažėjus žmonių srautui, dirbame įprastinius savo darbus, kurių tikrai apstu. Akcijos ir kainų etiketės niekur nedingo, dulkės savaime neišnyksta, ataskaitų nesumažėjo, pasenę vaistai taip pat savaime nesusinaikino, todėl neliūdime ir nenuobodžiaujame. O atsiradus laivai minutei, šviečiamės, giliname profesinesžinias ir skaitome visokias įdomybes, kuriomis vėliau dalinamės 🙂

Štai ir aš radau vieną įdomybę:

1770 metais Anglijos parlamentui buvo pateiktas tvirtinti eilinis įstatymo projektas, kuris buvo vienbalsiai priimtas įstatymu. Jis skelbė: “Kiekviena moteris, nežiūrint jos amžiaus, luomo, kilmės, kiekviena moteris, ar tai ištekėjusi, ar našlė, ar mergina, kuri nuo šio įstatymo patvirtinimo dienos, naudodamasi kvepalais, skaistalais, kremais, dirbtinėmis kasomis ir aukštakulniais batukais, lenks vedyboms kurį nors Jos Didenybės valdinį, bus baudžiama kaip apgavikė. Ypač reikia laikyti negaliojančiomis bet kokias piršlybas, jeigu pasipiršusio vyro jausmai buvo apsvaiginti kvepalų”.

Skaityti toliau »
Geg 14, 2020 - Skaitytojams pageidaujant    0

Raumenys, sausgyslės ir raiščiai

Žmogus laiko iškėlęs ranką į viršų

Nepriklausomai nuo to, ar vasara, ar žiema, ar karantinas, ar laisvė, traumos tyko visur ir visada 😕 Turbūt, nerasime tokio laimingojo, kuriam pavyko per gyvenimą (nesvarbu, ilgą ar trumpą) nepatirti nei vienos traumos. Ir jeigu kaulai atlaikė gyvenimo siųstus išbandymus, tai raiščių ar sausgyslių patempimų ar išnirimų turėjome (bent jau vaikystėje) visi. Na, o kurie mintyse ištars: “Man tai niekada nepasitaikė”, tegul tyliai pasidžiaugia, o po to, vis tiek perskaito 🙂

Raumenų ir sausgyslių patempimas

Dažniausiai įvyksta paskubomis atliekant judesius ar neatsargiai šokant, sukantis, bėgant. Jeigu nepasiruošę ar neįvertinę savo jėgų bandote pakelti sunkų daiktą, taip pat traumos galite neišvengti. Krepšinio, futbolo, ledo ritulio, bokso, imtynių mėgėjus ir profesionalus dažniau lydi šlaunies, kirkšnies, juosmens raumenų ir sausgyslių traumos. Riešo, peties ar alkūnės raumenų ir sausgyslių sužalojimai lydi gimnastus, irkluotojus ar tenisininkus. Dėl ilgalaikės galūnių raumenų fizinės apkrovos ir jų nuovargio, fizinių pratimų metu gali įplyšti raumuo arba jį prie kaulo jungianti sausgyslės dalis.

Simptomai

Juntamas vidutinio stiprumo skausmas, raumens spazmas, o jam praėjus – raumens silpnumas. Gali atsirasti nežymus sužalotos vietos audinių patinimas ir periodiniai nevalingi raumens susitraukimai. Sužaloto raumens ar sausgyslės funkcija – skausminga ir ribota. Esant didesnei traumai ar įvykus daliniam raumens ar jo sausgyslės plyšimui, jaučiamas stiprus skausmas. Sužalotos galūnės judesiai tampa riboti, skausmingi, susilpnėja jos veikla. Jei raumuo ar sausgyslė plyšo visiškai, skausmas bus itin stiprus, o pažeidimo vietoje matysis audinių patinimas. Atliekami judesiai kels skausmą, o sužalotas raumuo bus nepajėgus atlikti judesius. Įtarus raumens ar sausgyslės plyšimą, atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatoma patempimo ar plyšimo vieta ir kraujo išsiliejimo į audinius požymiai.

Gydymas

Esminis gydymo principas – pašalinti skausmą. Nežymių patempimų atvejais pakanka sužalotą sritį sutvarstyti spaudžiamuoju tvarsčiu. Galūnę geriau laikyti pakeltą. Pirmas tris paras sužalota sritis šaldoma, patariama galūnę kuo mažiau judinti. Vidutinio sunkumo traumos atveju – ramybė, šaltis ir nuskausminamieji preparatai. Įtariant dalinį raumens ar sausgyslės plyšimą, uždedamas įtvaras ar gipso longetė. Taip išvengiama pakartotinio traumavimo ir potrauminio audinių uždegimo. Skausmui ir uždegimui malšinti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenai, diclofenakai, nimesulidai, naproksenai ir kt.). Nustačius raumens ar sausgyslės plyšimą, gali būti taikomas operacinis gydymas.

Skaityti toliau »
Puslapiai:«1234567...76»