Naršote "Aktualijos"
Gru 19, 2019 - Aktualijos    0

Vaistų sąveika

Vaistai

Dabar labai daug apie tai rašoma, kalbama, reklamuojama. Vaistų sąveikos mechanizmai aprašyti vaistų anotacijose, šiuo klausimu dažnai pasisako įvairių sričių gydytojai, taip pat nuošalyje nelieka ir vaistininkai. Kad tai yra labai svarbu, supranta jau ne tik medikai, bet ir paprasti vaistų vartotojai. Ne vienas vaistų sąveikos ypatumus yra patyręs savo kailiu. Žmonės daugiau skaito medicininės literatūros, domisi naujienomis ir pasauliniais pasiekimais farmacijos srityje, todėl apie savo vartojamus vaistus nori žinoti viską – nuo teigiamo iki neigiamo jų poveikio.

Išdykėlės

Prieš daugelį metų (retais atvejais ir dabar), buvo paplitę “nokautuojantys lašeliai”. Skatinančios klientus kuo greičiau apšvarinti, taip vadinamos plaštakės jau įkaušusiems vyriokams nepastebimai įlašindavo į degtinę beskonių migdomųjų. Taip pamaloninti klientai kitą rytą viešbučio numeryje nubusdavo sunkia galva, bet smarkiai palengvėjusia pinigine 😮, nieko neprisimindami apie vakarykštį vakarą 🤭 Tačiau alkoholio ir migdomųjų derinys kartais gali būti lemtingas. Tarp jų yra sąveika, sustiprinanti jų veikimą.

Tykantys pavojai

Tokia pat sąveika galima ir vienu metu pavartojus du ar kelis vaistus. Taip atsitinka, kai pacientas lankosi ne pas vieną gydytoją (pvz., kai jį gydo kelių specialybių gydytojai). Pacientas dažnai nepasisako, kad gydosi ir pas kitą gydytoją. Tada gydytojas nežino, kokius vaistus jam prirašė kitas gydytojas. Ypač dažnai taip pasitaiko senesniems žmonėms. Beveik visiems jiems būdinga “polipatija” – daug ligų vienu metu. Tokiu atveju, reumatologas kažką išrašo nuo reumato, otolaringologas nuo vidurinės ausies uždegimo, o akių gydytojas tuo metu gydo nuo glaukomos. Tarp įvairių medikamentų galima sąveika, nuo kurios nukenčia pacientas. Žinoma, elektroninių receptų rašymas gali padėti išvengti klaidų, nes gydytojas, rašydamas savo vaistus, elektroninėje paciento kortelėje mato visus vartojamus vaistus, tačiau dėl laiko stokos nederina tarpusavyje visų vaistų ir neįspėja apie gresiančias komplikacijas. Beje, ne visada apie jas ir žino, o ir suderinti tarpusavyje tris, keturis ar dar daugiau preparatų nėra labai paprasta. Norint šį darbą atlikti nepriekaištingai, ligonio vizitui 20 esamų minučių tikrai neužtektų. Tiesa, neseniai atsirado galimybė elektroninėje sistemoje rašant receptus, patikrinti skiriamų vaistų sąveiką su kitais paciento vartojamais vaistais. Tačiau, kaip minėjau, ne visada gydytojas yra informuojamas apie VISUS ligonio vartojamus vaistus.

Klinikinis farmacininkas

JAV ir dalyje ES šalių sveikatos priežiūros centruose gydytojams į pagalbą ateina klinikiniai farmacininkai arba farmakologai – vaistininkai ar farmacijos srityje besispecializuojantys gydytojai, konsultuojantys kitų sričių gydytojus dėl tinkamiausių vaistų ir jų derinio skyrimo. Kai kuriais atvejais jie tiesiogiai dirba su pacientais. Prancūzijoje klinikiniai farmacininkai mato, kokie vaistai paskirti jų gydymo įstaigos pacientams ir, remdamiesi duomenų bazėmis, nuolat tikrina, ar paskirti vaistai yra tinkami ir ar jie dera vieni su kitais. Šis modelis kryptingai plėtojamas Jungtinėje Karalystėje bei Skandinavijos valstybėse.

Kai kuriose Lietuvos vaistinėse yra įdiegta vaistų suderinamumo programa. Gyventojai kviečiami į vaistines atsinešti vartojamus vaistus tam, kad patikrinti jų tarpusavio derėjimą. Tačiau vaistininkas, radęs nesuderinamumą tarp vartojamų vaistų, neturi kompetencijos ir žinių paskirti kita gydymą. Jis gali pasakyti pacientui, kad jo vaistai neigiamai sąveikauja tarpusavyje ar pranešti gydytojui apie netinkamai parinktą gydymą (kažin ar išdrįstume?), tačiau tuomet gydymo procesas sustotų ir ligoniui tektų viską pradėti nuo pradžių.

Taigi, vaistų derinimas turi prasidėti prieš juos išrašant, o ne atėjus pirkti.

Skaityti toliau »
Geg 16, 2019 - Aktualijos    0

Du už vieno kainą

Skiepų reklama vaistinėse

Patvirtinus naujai stumiamą projektą, gali atsitikti taip, kad tokį užrašą vaistinių vitrinose pamatysime ne tik prie vaistų, bet ir prie vakcinų, tiksliau – prie atliekamų paslaugų.

Seime užregistruotas siūlymas suteikti daugiau galių vaistininkams – jie galėtų atlikti lėtinių ligų valdymo ir profilaktikos programas, biocheminius tyrimus ir skiepijimą.

Sunerimo dėl savigydos?

Šiame projekte teigiama, kad įtvirtinus teisę vaistinėse taikyti prevencinės medicinos pagalbą, diagnostikos metodus ir tyrimus, pacientai būtų skatinami dar labiau rūpintis savo sveikata bei būtų užkertamas kelias savigydai.

Ką turi bendra skiepijimas vaistinėse ir savigyda? Nei dabar (kai nevykdoma vakcinacija), nei ateityje (kai, galbūt, ji bus atliekama) – savigydos procesas nevyksta ir nevyks. Žmogus gi negali pats savarankiškai sugalvoti ir nusipirkti vakciną bei pasiskiepyti namie. Tai apie kokią čia savigydą kalbama? Kaip skiepijimasis vaistinėse gali užkirsti kelią savigydai? Nebent bus sukurta vakcina, kuri padės atsispirti vaistų pirkimo  manijai 🙂

Prekyba vaistais degalinėse, tikriausiai, taip pat buvo sumanyta dėl savigydos mažinimo 🙃

Pavyzdžiai užkrečia

Europos Sąjungos farmacijos grupės duomenimis, profilaktinį skiepijimą ir biocheminius tyrimus leidžiama atlikti kitose ES šalyse: 18 ES šalių vaistinėse nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, 17 – vykdomas cholesterolio nustatymas, 13 – vykdoma vakcinacija.

Jungtinėje Karalystėje vaistinė pilnai integruota į pirminės sveikatos priežiūros sistemą, o vaistininkai yra pilnateisiai jos nariai ir dirba greta šeimos gydytojo.

Amerikoje buvo sukurta programa (mokymų ciklas), kuri leido vaistininkams įgyti specifinių įgūdžių, reikalingų pagrindinės informacijos apie skiepus teikimui ir vakcinacijos vykdymui. Ši programa moko imunologijos pagrindų ir sutelkia dėmesį tiek į praktikos įgyvendinimą, tiek ir į teisinius reglamentus, susijusius su vakcinacija.

Sąlygos – nevienodos

Klausimai tiems, kurie suinteresuoti šio projekto patvirtinimu:

1. Ar galima dėti lygybės ženklą tarp Lietuvos ir  kitų, smarkiai pažengusių valstybių? 

2. Ar jau viskas padaryta Lietuvos vaistinėse, kad specialistai jaustųsi kaip Portugalijoje, Vokietijoje ar Skandinavijos šalyse?

3. Ar jau viską šio projekto siūlytojai padarė dėl Lietuvos vaistininkų ir jų padėjėjų: pradėjo mokėti šio darbo vertas algas, sudarė geras darbo sąlygas, teisės aktais nustatė, kad NEGALI VAISTINĖJE DIRBTI VIENAS SPECIALISTAS PAMAINOJE, kuri kartais išsitempia iki 12 valandų, ar garantavo Darbo kodekse numatytas atostogas (NORMALIAS), pietų pertrauką?

Ir svarbiausia. Ar mes galime pasigirti tokiomis vaistinės erdvėmis kaip minėtos šalys? Kurioje vaistinės vietoje ketinama atlikti šią procedūrą? Ar teko kada gerbiamiems A. Matului, I. Degutienei ir kitiems iniciatoriams lankytis vaistinės patalpose (ne oficinoje, kur dabar aptarnaujami žmonės). Jie, tikriausiai, net neįsivaizduoja, kokioje kvadratinėje erdvėje sukiojasi darbuotojai. Keliuose kvadratiniuose metruose mūsų darbdaviai sugeba įsprausti ir vaistų atsargas, ir seifą, ir šaldytuvą, ir  darbo stalą, ir spintą. Kartais, kad išeiti ar įeiti į taip skambiai vadinamas “atsargų patalpas” tenka arba kėdę patraukti, arba vienas duris uždaryti, kitas atidaryti, jau nekalbu, jei reikia vairuotoją su prekių dėžėm įleisti arba su kolega prasilenkti – turėtų kaip keliuose stovėti ženklas su raudona rodykle, kuriam eismo dalyviui yra suteikiama pirmumo teisė.

O čia pradedama kalbėti apie tokią procedūrą! Ar tie veikėjai suvokia, kad vakcinacija – tai ne gliukozės ar cholesterolio tyrimai!

Grėsmė visuomenei

Prieš vakcinuojant reikia įsitikinti, kad žmogus yra visiškai sveikas skiepijimo metu. Kad jis nekosti ir nesloguoja.

Kas prisiims atsakomybę už galimas pasekmes, jeigu žmogus alergiškas, bet to nežino pats?

Ar po įvykusio anafilaksinio šoko vaistinė bus atsakinga už paciento tolimesnį likimą?

Leidimą skiepijimuisi suteikti turi šeimos gydytojas, žinodamas ne tik paciento ligos istoriją, gretutines ligas, tačiau ir įvertindamas esamą sveikatos būklę. Kaip visa tai galės įvertinti vaistininkas, matydamas žmogų pirmą kartą? Iš akių? O gal paprašys išsižioti ir aaaaaa pasakyti? Ar limfmazgius apčiupinės?

Didžioji dalis žmonių vakcinas toleruoja labai gerai, dalis patiria labai lengvas šalutines reakcijas. Deja, dalis žmonių patiria labai sunkias šalutines reakcijas. Ar ta reakcija žmogų ištiks vaistinėje, ar sveikatos priežiūros įstaigoje, suprantama, yra ne tas pats. 

O pasiūlius akciją du už vieno kainą, žmonėms tikrai gali galvos susisukti, apie galimas pasekmes tuomet jie negalvos.

Kol kas yra daugiau klausimų nei atsakymų 😕

Skaityti toliau »