Gru 19, 2019 - Aktualijos    0

Vaistų sąveika

Vaistai

Dabar labai daug apie tai rašoma, kalbama, reklamuojama. Vaistų sąveikos mechanizmai aprašyti vaistų anotacijose, šiuo klausimu dažnai pasisako įvairių sričių gydytojai, taip pat nuošalyje nelieka ir vaistininkai. Kad tai yra labai svarbu, supranta jau ne tik medikai, bet ir paprasti vaistų vartotojai. Ne vienas vaistų sąveikos ypatumus yra patyręs savo kailiu. Žmonės daugiau skaito medicininės literatūros, domisi naujienomis ir pasauliniais pasiekimais farmacijos srityje, todėl apie savo vartojamus vaistus nori žinoti viską – nuo teigiamo iki neigiamo jų poveikio.

Išdykėlės

Prieš daugelį metų (retais atvejais ir dabar), buvo paplitę “nokautuojantys lašeliai”. Skatinančios klientus kuo greičiau apšvarinti, taip vadinamos plaštakės jau įkaušusiems vyriokams nepastebimai įlašindavo į degtinę beskonių migdomųjų. Taip pamaloninti klientai kitą rytą viešbučio numeryje nubusdavo sunkia galva, bet smarkiai palengvėjusia pinigine 😮, nieko neprisimindami apie vakarykštį vakarą 🤭 Tačiau alkoholio ir migdomųjų derinys kartais gali būti lemtingas. Tarp jų yra sąveika, sustiprinanti jų veikimą.

Tykantys pavojai

Tokia pat sąveika galima ir vienu metu pavartojus du ar kelis vaistus. Taip atsitinka, kai pacientas lankosi ne pas vieną gydytoją (pvz., kai jį gydo kelių specialybių gydytojai). Pacientas dažnai nepasisako, kad gydosi ir pas kitą gydytoją. Tada gydytojas nežino, kokius vaistus jam prirašė kitas gydytojas. Ypač dažnai taip pasitaiko senesniems žmonėms. Beveik visiems jiems būdinga “polipatija” – daug ligų vienu metu. Tokiu atveju, reumatologas kažką išrašo nuo reumato, otolaringologas nuo vidurinės ausies uždegimo, o akių gydytojas tuo metu gydo nuo glaukomos. Tarp įvairių medikamentų galima sąveika, nuo kurios nukenčia pacientas. Žinoma, elektroninių receptų rašymas gali padėti išvengti klaidų, nes gydytojas, rašydamas savo vaistus, elektroninėje paciento kortelėje mato visus vartojamus vaistus, tačiau dėl laiko stokos nederina tarpusavyje visų vaistų ir neįspėja apie gresiančias komplikacijas. Beje, ne visada apie jas ir žino, o ir suderinti tarpusavyje tris, keturis ar dar daugiau preparatų nėra labai paprasta. Norint šį darbą atlikti nepriekaištingai, ligonio vizitui 20 esamų minučių tikrai neužtektų. Tiesa, neseniai atsirado galimybė elektroninėje sistemoje rašant receptus, patikrinti skiriamų vaistų sąveiką su kitais paciento vartojamais vaistais. Tačiau, kaip minėjau, ne visada gydytojas yra informuojamas apie VISUS ligonio vartojamus vaistus.

Klinikinis farmacininkas

JAV ir dalyje ES šalių sveikatos priežiūros centruose gydytojams į pagalbą ateina klinikiniai farmacininkai arba farmakologai – vaistininkai ar farmacijos srityje besispecializuojantys gydytojai, konsultuojantys kitų sričių gydytojus dėl tinkamiausių vaistų ir jų derinio skyrimo. Kai kuriais atvejais jie tiesiogiai dirba su pacientais. Prancūzijoje klinikiniai farmacininkai mato, kokie vaistai paskirti jų gydymo įstaigos pacientams ir, remdamiesi duomenų bazėmis, nuolat tikrina, ar paskirti vaistai yra tinkami ir ar jie dera vieni su kitais. Šis modelis kryptingai plėtojamas Jungtinėje Karalystėje bei Skandinavijos valstybėse.

Kai kuriose Lietuvos vaistinėse yra įdiegta vaistų suderinamumo programa. Gyventojai kviečiami į vaistines atsinešti vartojamus vaistus tam, kad patikrinti jų tarpusavio derėjimą. Tačiau vaistininkas, radęs nesuderinamumą tarp vartojamų vaistų, neturi kompetencijos ir žinių paskirti kita gydymą. Jis gali pasakyti pacientui, kad jo vaistai neigiamai sąveikauja tarpusavyje ar pranešti gydytojui apie netinkamai parinktą gydymą (kažin ar išdrįstume?), tačiau tuomet gydymo procesas sustotų ir ligoniui tektų viską pradėti nuo pradžių.

Taigi, vaistų derinimas turi prasidėti prieš juos išrašant, o ne atėjus pirkti.

Aukos

Daugelis pacientų mėgsta gydytis patys. Paprastai, jie tampa laikraščių, žurnalų reklamos ar specialių, užsakytų straipsnių aukomis 👽 Dažniausiai taip reklamuojami vaistai nuo skausmo, vidurius laisvinantys, preparatai nuo nutukimo ar potencijos didinimo priemonės. Daugelis žmonių pasiduoda tokiai reklamai ir vartoja juos papildomai kartu su gydytojo paskirtais medikamentais, neperspėdami apie tai gydytojo.

Taip pat gali būti vartojami vaistai, kuriuos paskiria savamoksliai gydytojai. O sąveika galima ir tarp gamtinių gydomųjų medžiagų. Dažnas pacientas nepasisako savo gydytojui apie gydymąsi netradiciniais būdais. Sąveika gali pasireikšti tarp vaistų ir maisto papildų bei augalinių preparatų.

Pacientas, pirkdamas gydytojo išrašytus vaistus, ne visada apsiriboja šiuo pirkiniu. Kartais pats, kartais įkalbėtas vaistininko ar konsultanto, jis įsigyja pluoštą akcijinių prekių, kurios jo vartojamiems vaistams gali turėti neigiamos įtakos. Todėl visada paskutinė atsakomybė gula ant pačio vartotojo pečių 🤒🤕

Alkoholis

Sąveikos prasme ir alkoholis priskiriamas prie medikamentų. Sąveika tarp alkoholio ir daugelio migdomųjų ar nervų sistemą veikiančių psichotropinių vaistų, padidina jų veiksmingumą, todėl sulėtėja žmogaus reakcija, kuri gali sukelti neigiamų padarinių. Kadangi kartu vartojant įvairius vaistus, jie gali daryti poveikį vienas kitam, būtina pasakyti gydytojui apie visus vartojamus vaistus, net jei tai būtų tik “nekenksmingi stiprinantys vaistai” ar kokia nors mikstūra nuo kosulio. Juk jose dažnai esti nemažai alkoholio.

Dažniausiai greitą “stiprinantį” efektą sudaro ne kas kita, o tik vaiste esančio alkoholio poveikis. Pagal nurodymus, pacientui dažnai turi užtekti lašų ar arbatinio šaukštelio dozių. Bet kas gi paiso tokių nurodymų? 🤔 Juk didesnio kiekio poveikis labiau juntamas, o ir nuomonė, jog “stiprinantys” vaistai veikia tuo geriau, kuo daugiau jų naudojama, plačiai paplitusi 🙂 Taigi, vietoj nurodytų kelių lašų, neretai išlenkiama pora taurelių – o kodėl gi ne, jei jie tokie naudingi?

Paprastos tiesos

Vartojant kelis vaistus vienu metu, vienas iš jų gali taip paveikti inkstų veiklą, kad kitas vaistas nespės išsiskirti iš organizmo ir jo koncentracija organizme didės. Todėl sąveika gali būti pavojinga ir reikia jos vengti. Vaisto veikimui nemažai įtakos gali turėti ir maistas. Vartojant po valgio, vaisto įsisavinimas sulėtėja, prieš valgį – paspartėja. Pavyzdžiui, geležies preparatus reikia gerti prieš valgį. Tačiau, jei po to išgersite juodos arbatos, tai geležies poveikis praktiškai dings.

Niekada negerkite vaistų atsigulę, o užgerkite juos paprastu ar mineraliniu vandeniu. Tas užsigėrimas yra svarbi ceremonija ir tiems, kurie mano, kad galėtų nuryti tabletes ir sausai. Kas geria vaistus neužgerdamas vandeniu ar gulomis, tam vaistas gali kurį laiką įstrigti stemplėje ir apdeginti jos gleivinę. Net jei taip ir neatsitiktų, vaistų poveikis vis tiek būtų uždelstas, nes vaistas pradeda veikti tik kai jis rezorbuojasi iš vartojimo vietos ir pereina į kraują.

Dauguma vaistų pacientai vartoja per burną. Jei vaistas prieš tai buvo ištirpintas, tai jo veikimas prasideda greičiau. Priešingu atveju jis ištirpsta tik skrandyje ir žarnose. Tada jo veikimas kiek uždelstas. Plonosiose žarnose, o rečiau jau skrandyje, gleivinė priima veikliąją medžiagą. Kraujas gabena ją per kepenis į įvairius organus.

Vienų rūšių medikamentai tolygiai pasiskirsto visame organizme, kitų veiklioji medžiaga linkusi koncentruotis kuriuose nors organuose. Pavyzdžiui, jodo preparatai keliauja į skydliaukę. Kai kurie preparatai nuo grybelinių ligų kaupiasi raginiame sluoksnyje, ypač naguose.

Po rezorbcijos vaistas patenka į kraują. Visas kraujas cirkuliuoja per kepenis, čia jis apvalomas nuo daugelio nuodingų medžiagų. Taigi, kepenys yra tarsi koks didelis kūno chemijos fabrikas. Čia pertvarkoma daug vaistų (bet ne visi), jie paverčiami nenuodingomis medžiagomis. Iš dalies vaistai iš kūno pašalinami ir per tulžį, žarnas, su prakaitu. Tačiau daugiausia jų pašalinama per inkstus ir šlapimą. Inkstų veikimui susilpnėjus, vaistas gali kauptis organizme, didindamas pašalinių poveikių pavojų.

Vieni vaistai iš organizmo pasišalina greičiau, kiti lėčiau. Dėl to jų gydomasis poveikis sustiprėja arba susilpnėja. 

Taigi, vaistų skyrimas  yra sudėtingas ir atsakingas procesas. Kiekvienas gydytojas, paskyręs naują vaistą, turėtų sau ir pacientui kelti klausimus – kokia forma ir doze skirti vaistą, kiek apskritai ligonis geria vaistų, kokia bus gydymo trukmė ir koks paciento amžius. Ne mažiau svarbu žinoti ir tinkamai įvertinti gretutines ligas. O pacientas turi suvokti, kad jo atvirumas ir sąžiningumas turės tik teigiamos įtakos jo tolimesniam gydymui 🙂

Turite klausimų? Parašykite juos čia!