Vaistininko užrašai

Šią dieną žmonės gali nesigėdydami daryti tai, ką paprastai slapčia daro visomis kitomis metų dienomis 🤣

Kalbant apie vaistinę, galėčiau drąsiai teigti, kad balandžio 1-osios pokštų pasitaiko daugiau nei metuose yra dienų. Beje, kiekvienas juokas slepia dalį tiesos…

– Nuolaidų kortelę dar duokite, – primenu nuolatiniam klientui.

– Jūsų kortelė kaip nabašnikui rožės, – nelinksmai atkerta pirkėjas.

Ir jis, žinoma, visiškai teisus. Toje nuolaidų sistemoje viskas taip sudėliota, kad ten pamatysi daugiau žvaigždutėmis pažymėtų teiginių, kada ir kam nuolaida nepriklauso, nei kuomet turėsi naudą. Svarbu didelėmis raidėmis ir garsiai pasiskelbti, o tada tyliai veikti…į savo pusę. Kas ten aiškinsis po to? O jei vienas kitas atkaklesnis ir išdrįs, tai jam bus atsilyginta. Net ir man, kartais, paėmus didesnį kvitą ir panagrinėjus jį, ne visada lieka aišku, kuriai prekei pritaikyta ta nuolaida, kokia ji ir kodėl ne visada gaunasi tas 20 ar 30 žadamų procentų 🧐 Bet kur man čia suprasti tą aukštąją matematiką? Mes, gi, daugiau chemijas visokio plauko niurkėme.

Apsipirko du senjorai, vienas ir sako kitam:

– Tai nepadėkojai už vaistus dar.

– Aš už vaistus niekada nedėkoju, nes gali suveikti kaip nuodai.

– Tai ką, nežinojai, kad ir taip nuo vaisto iki nuodo – vienas žingsnis?

Ir sužiuro abu į mane. Teko išdėstyti mokslo tiesas:

– Nėra vaistų, ir nėra nuodų, yra tik dozės. Tos pačios medžiagos didelės dozės veikia kaip nuodas, mažos – kaip vaistas 💊

– Ačiū už aptarnavimą…

XXX

– Duokite man pagaliukų.

– Ausims valyti?

– Ne.

– Kosmetinių?

– Ne.

– Saldainių? (Yra tokie ilgi saldainiai, lazdelėmis vadiname)

– Sakau, gi, pagaliukų. Akims. Mažos pipetės tokios su vaistais…

Melas – žodžiai, kurie neatskleidžia tikrosios informacijos. Be priežasties, tikriausiai, savo artimam žmogui nemeluotume. Dažniausiai meluojame norėdami sušvelninti situaciją arba išvengti konflikto. Melavimas gali būti apibūdinamas kaip tyčinis mėginimas ką nors suklaidinti. Tačiau neįvykdytas ketinimas melu nelaikomas 😇 Melu nelaikomi ir formalūs atsakymai ar mandagūs išsisukinėjimai. Jei žmogaus paklausi “Kaip laikaisi?”, jis greičiausiai atsakys “Gerai”, nors jo išvaizda ir elgesys rodys priešingai.

Laikui bėgant išmokstame meluoti ne taip vaikiškai primityviai. Sukaupta melavimo patirtis leidžia pasirinkti daug subtilesnius būdus. Nustatyta, kad vyresni žmonės apie ką nors pameluoja kas penktame pokalbyje 🙄 O studentai savo mamoms meluoja beveik kas antrą kartą su jomis bendraudami. Kur kas rečiau meluoja ilgai gyvenantys sutuoktiniai. Tačiau, jeigu jau meluoja, tai meluoja skaudžiausiai. Melu dangstoma išdavystė, maskuojamas nepasitikėjimas vienas kitu. Toks melas atsiliepia tolimesniam gyvenimui.

Su laiku išmokstame meluoti taip, kad niekas net neįtaria. Išmokstame meluoti netgi drąsiai žvelgdami pašnekovui į akis 👀, taip griaudami mitus, kad “meluoja, net nežiūri akis”:

– Na, duokite man to Xanaxo, atnešiu, gi, tą receptą. Man tikrai gydytojas rašo. Ir dabar būtų parašęs, bet atostogauja…

– Jau praeitą kartą sakėte tą patį. Šį kartą galėjote pakeisti plokštelę…

– Tai aš ne melagis koks! Jei atostogauja, tai ir sakau, kad atostogauja.

– Ir kaip tyčia tada, kai jums baigiasi vaistai 🤔

Kartais melą išduoda pati kalba. Melagiai daro ilgesnes pauzes, dvejoja, prieš atsakydami, daro daugiau kalbos klaidų. Kai žmogus meluoja, žodžiai sako viena, o išraiška – kita, nes jaučiamas vidinis diskomfortas, kūnas tiesiog priešinasi:

Visada smagu yra skaityti apie kolegų pasiekimus ir laimėjimus. Šį kartą prisiminiau praėjusius metų vaistininko rinkimus. Nežiūrint į tai, kad rinkimai vyko pandeminiu laikotarpiu, jie vis tiek įvyko. O ir norinčiųjų juose dalyvauti nesumažėjo. Kaip žinia, kuo daugiau dalyvių, tuo didesnė konkurencija, kuri neleidžia apsnūsti ir verčia tobulėti bei stengtis dar daugiau. Stengtis – dėl žmonių, kuriems ypač svarbu geras žodis ir išmanančio žinovo patarimas, kuris ne dešimtį, ir ne šimtą žmonių apsaugojo nuo klaidų ieškant tinkamo vaisto. Vaistininko patarimai daugelį metų žmonėms buvo labai svarbūs, o vaistininko povyza – nepajudinama. Teisinga kaip vaistinėje – toks posakis pasiekė mus iš carinės imperijos laikų. Deja, negaliu pasakyti, kiek tiesos šiame posakyje yra šią dieną 🧐

Taigi, grįžkime prie metų vaistininko titulo nugalėtojo ir jo išsakytų minčių. O jų – nemažai ir jos visos teisingos. Tik aš leisiu sau į jas pažvelgti iš kitos pusės, taip sakant, kasdienio darbo ir realių situacijų patirčių. Nes ne viskas yra taip tobula, kaip norėtume, kad būtų 😊

Vaistininkas turėtų mokėti išklausyti klientą…

– Mano ta kaimynė dedasi tokia jau šventa, o žinau, gi, kad pilstuku prekiauja. Tegul prekiauja, man negaila, bet tegul neapsimetinėja šventuole, kiekvieną sekmadienį klūpodama bažnyčioje ir atgailaudama.

– Na, žinote, kuo labiau meldžiasi, tuo didesnę priežastį, matyt, tam turi 😇

xxx

– Matau, žmonių nėra, tai papasakosiu anekdotą, ar gerai?

– Gerai, aš tvarkysiu prekes, o jūs pasakokite 🙂

– Stovi šešių aukštų namas, į kurį įžengia moteris. Pirmame aukšte ji pamato  užrašą “Čia gyvena vyrai, kurie mėgsta seksą”. Lipa ji į antrą aukštą ir skaito: “Čia gyvena vyrai, kurie mėgsta seksą ir nori vesti”. Žinoma, ji lipa aukščiau ir randa: “Čia gyvena vyrai, kurie mėgsta seksą, nori vesti ir nori turėti vaikų”. Užlipusi į ketvirtą aukštą skaito toliau: “Čia gyvena vyrai, kurie mėgsta seksą, nori vesti, turėti vaikų ir yra turtingi”. “Hmmm”-, pagalvoja  moteris ir lipa aukščiau. Penktas aukštas: “Čia gyvena vyrai, kurie mėgsta seksą, nori vesti, turėti vaikų, yra turtingi ir romantiški”. Užlipusi į šeštą aukštą, randa užrašą: “Jums, moterims, amžinai kažko trūksta”. Bet čia dar ne viskas. Prieš šį namą stovi kitas, šešių aukštų namas, skirtas vyrams. Pirmame aukšte kabo užrašas: “Čia gyvena moterys, kurios mėgsta seksą”.  Kokie užrašai yra kituose aukštuose, nepasakysiu, nes aukščiau vyrai nelipa 😆 Ką jūs pasirinktumėte 🤭?

– Tai kokių ten vaistų jums reikėjo? 😂

Neginčytina, jog mes visi sudaryti iš visiškai tokios pat materijos, kaip ir protingiausios, kūrybingiausios, įstabiausios būtybės. Maža to, mes susidedame iš lygiai tokių pat atomų struktūrų, kaip ir aukščiausi planetos kalnai ar šviesiausios Galaktikos žvaigždės. Aišku, tą patį galima pasakyti ir apie bulvę, sraigę ar mėsos vyniotinį 🤓 Gal todėl gyvenime tiek daug nesusipratimų?

“Gal turite medžiaginių juodų kaukių, nes nuvežiau tėvams į kaimą vienkartinių medicininių, o kitą kartą atvažiavusi matau, kad mama jau medžiaginę nešioja ir giriasi man, kad rado numestą prie parduotuvės, ant kelio… Pasiėmė, nes labai graži jai buvo 😳 Sako, išsiploviau ir gerai 🤭 Atrodo, ir protingi, bet, matyt, tas virusas kažkiek vis tiek paveikia 🤯”

Bet nereikia stebėtis kaimo senjorais, ir mieste užtenka “šviesuolių”, ir ne tik pagyvenusių. Viena vidutinio amžiaus moteriškė pasigyrė, kad išsikirpo vieną sluoksnį iš medžiaginės kaukės, nes jai kvėpuoti per sunku 😮

“Kokių spalvų vienkartinių kaukių turite? Aš kolekcionuoju, turiu mėlyną, žalią, baltą. Gal geltonų ar raudonų turite 🌈?”

“Ar nekeičiate panaudotų kaukių naujomis? Nes atnešus tuščius buteliukus nuo kosmetikos, galima gauti nuolaidą kitam gaminiui, tai galvoju, gal ir su kaukėm kokia nors akcija vyksta 😷”

Ne ką keistesnius klausimus užduoda ir vaistų firmų atstovai. Paskutiniu metu juos labai domina konkurentų veiksmai. Pavyzdžiui, ar vaikšto po vaistines, ką jie siūlo. Sakau, skambina ir siūlo kaip ir jūs, savo prekes, gąsdindami, kad gali sutrikti tiekimas, todėl reikia daugiau užsakyti 😀 Bet kaip tyčia tų įkyriai siūlomų prekių tiekimas nenutrūksta… Toliau domisi, ar ateina, ar tik skambina telefonu, gal atneša šiltų patiekalų? Sakau, nea, bet galit paruošti 🍱 Netrukus ir fiziškai apsilanko viena atstovė ir pradeda kniaukti, kaip matė nešiojant vaistininkams pietus. Hmmm, gal čia nuo pardavimų priklauso ar dar kokių paslaptingų įsipareigojimų? Reikės pasidomėti 🧐

Būti ar nebūti? Pakenks ar nepakenks? Išliksiu ar nebe? Dažnas užsuka į vaistinę padiskutuoti skiepų tema. O tema šiandien labai aktuali. Kartais klientai taip įsivelia į diskusijas, kad pamiršta, ko atėjo į vaistinę 🙂:

Net ir pasibaigus dienos darbams, ne visada taip paprasta pabėgti nuo minčių apie darbą – vis pagalvoji, kaip praėjo diena, kokie klientai apsilankė, ką pirko, kuo skundėsi, ar viską gerai padariau, ko nepadariau ir t.t. ir pan. Iš tokių minčių kratinio kartais susidėlioja visai įdomi dienos mozaika. Žinoma, jai sudėlioti neužtenka vien klausimų. Be abejo, reikia ir atsakymų, kurie realiai atspindi vaistinėje vyravusią atmosferą bei nuotaiką.

Taigi, autoriaus interviu su pačiu autoriumi – visai įdomus ir netikėtas žvilgsnis kitu kampu 🤓

Kaip praėjo diena

Galėjo būti ir geriau. Supratau, kad lūpos yra nelaimių šaltinis 🤨 Neatsargūs žodžiai dažnai padaro daugiau žalos nei blogi poelgiai…

Kas šiandien pralinksmino

Pirkėja, ieškanti žinduko avinukui. Tai per didelis, tai per mažas – taip ir neišsirinko. Bet geros nuotaikos užtaisas dar kurį laiką neapleido manęs.

Kas šiandien supykdė

Piktas ant viso pasaulio (o labiausiai ant manęs) klientas, kurio receptas buvo blogai išrašytas ir kuriam buvo pasiūlyta grįžti pas gydytoją. Reikšmingai mane nužvelgęs vaikiškai apkosėjo ir palinkėjo pasigauti Covidą…

Dienos frazė

“Geras gydytojas gydo viską – ir kas yra, ir ko nėra” (kliento žodžiai)

“Atėjau pas jus, nes man nemokamai”

Dienos palinkėjimas

Reikia neužleisti ligos, nes: arba tu ją kastuvu užkasi, arba ji tave 😮

Dienos pastebėjimas

Ginčui reikia dviejų, todėl stengiuosi nebūti vienu iš jų. Geriau ginčytis pačiam su savimi, nes visada liksi teisus. Ir kitas pastebėjimas – nėra žmonių be ligų, anksčiau ar vėliau, visi jas susiranda. Arba, kai tik išgydoma viena liga, pacientas suserga kita…

Ko šiandien nepadariau?

Nenuvaliau dulkių nuo lentynų, nepakeičiau senų kainų, nepatikrinau receptų, nepakeičiau reklaminio plakato, neužrašiau temperatūros parodymų…

Nesąžiningi žmonės naivuolių ieško visais įmanomais būdais. Vieni – siūlydami pirkti neegzistuojančių įmonių akcijas ir laukti jų pelno, kiti siūlo pakeisti “padirbtus” pinigus tikrais, treti – taip vadinami “artimieji”, patekę į bėdą ir prašantys pagalbos 🤭 Bet yra dar viena kategorija gudručių, kurie naudodamiesi savo profesija, pučia miglą į akis pasimetusiems tikros informacijos ir fake news sraute. Tai įvairūs daktarai,  docentai ar profesoriai (dažnai tik tariami), kurie įtikinamai kalba apie neaiškių maisto papildų, medicinos priemonių ar medicinos produktų gydomąsias savybes ir taip pelnosi iš patiklių žmonių kišenių.

Jau ne pirmą kartą skaitau reklaminį straipsnį apie Camelyn produktą. Pasirodo, šis preparatas nuo COVID-19 (!)  jau prieš daugelį metų buvo atrastas Gruzijos kalnuose. Ir šį preparatą, vardu Camelyn, pagamintą iš kalnų medaus, eilinį kartą prisiminė gydytoja Aušra Kažemikaitienė, teigdama, kad baisųjį virusą galima išgydyti medumi ar jo produktais. Cituoju gydytoją:

“Turėjau vieną sudėtingą pacientę, kuri paskambino jau sirgdama trečią savaitę. Koronaviruso testas buvo teigiamas, nustatytas prieš kelias dienas. Ji kosėjo kas 3-5 minutes. Situacija buvo tikrai grėsminga sveikatai. Tikimybė, kad jau vystosi plaučių uždegimas, buvo didelė. Svarsčiau siųsti ją į ligoninę, tačiau nutarėme dar pabandyti gydytis namuose. Pasiūliau jai natūralių inhaliuojamų medaus preparatų bei geriamų flavonoidų. Po 7 dienų moteris pasveiko.”

Kitame informaciniame leidinyje ji jau teigia, kad: “Susirgus COVID-19, viso problemų komplekso vien tik kamelinu įveikti nebūtų įmanoma, tačiau jis gali būti vartojamas su kitais preparatais.”

Tai kaip yra iš tikrųjų, miela daktare? Straipsnio pavadinimas rėkte rėkia – “Koks preparatas nuo COVID-19 prieš daugelį metų buvo atrastas Gruzijos kalnuose?”

Negražu, labai negražu žmonėms skleisti tokią informaciją. Kiek žmonių pinigų paleista vėjais! 

Dauguma žmonių klausimų nemėgsta – jiems labiau patinka atsakymai. O jei iš karto negauna aiškaus atsakymo, jiems akys kaipmat ima blaustis:

– Ar man padės šitie vaistai? Nes taip brangiai moku… Nežinote? Tai kas tada žino?

– Jei laikysitės visų gydytojo nurodymų ir vartosite taip, kaip pasakyta, žinoma, kad padės 🙂

Ir nors atsakymas – subjektyvus, ligonis jau skrajoja padebesiais, svajodamas apie dangiškus migdolus ar relaxą saulėtame paplūdimyje 🕶🏖🏝

Nors vaistinės per šventes dirbo beveik be išeiginių, žmonių srautas nemažėja ir šiol. Pirkiniai – kasdieniai, nieko neįprasto. Kaip ir visus, vieną dieną tave lydi juokas:

– Gal turite kokių tablečių nuo išsiblaškymo? Išviriau kompotą. Kadangi niekas vaisių nevalgo, galvoju, reikia juos nukošti. Pastačiau koštuvą tiesiai į kriauklę ir perkošiau. Paskui ilgai stovėjau, žiūrėjau į koštuvą, jame esančius vaisius ir galvojau, o kur mano kompotas 🤔😆

o kitą dieną  – viskas aplinkui atrodo lyg po žemės drebėjimo:

– Jeigu tuojau pat man neparduosi antibiotikų, apčiaudėsiu tave kovidu! Koks dar receptas? Ir apskritai, visi gydytojai dabar į frontą išėjo…

Taigi, kadangi mes į frontą neišėjome, o likome savo vietose kovoti su nematomu (kartais, ir matomu) priešu, turime laikytis tvirtai. Visiems kartais būna nelengva. Visgi, labiausiai nusikali tuomet, kai kiaurą dieną darai tai, ko nemėgsti, kas tau visai nerūpi. Todėl žmonės – laimingi jie būna, ar pikti – taip nenuvargina, kaip nesibaigiantys, su tavo darbu nesusiję veiksmai – akcijos, plakatai, etiketės, žurnalai, registravimai, ataskaitos, popieriai, popieriai, popieriai, vienu žodžiu – makulatūra 🧻