Vaistininko užrašai

Po daugiau nei 10 metų, kupinų juoko (nuoširdaus ir piktdžiugiško), ašarų (džiaugsmo ir liūdesio), šypsenų (tikrų ir apsimestinių), klausimų (rimtų ir labai rimtų 🤭), nusivylimo, skausmo, abejingumo, pagarbos (ir nepagarbos), padėkos, nuoširdumo ir… (galėčiau vardinti ir vardinti), nutariau padaryti pauzę. Ne todėl, kad pavargau. Ne, neišeinu visam laikui. Tiesiog atėjo laikas perkelti vaistinę į popieriaus lapus 📖

Mano blogas visada buvo ta vieta, kur dalinausi tuo, kas džiugina, stebina, kartais prajuokina, o kartais – priverčia susimąstyti. Bet dabar atėjo metas šiems pasakojimams surasti naujus namus – knygoje. Taip, taip, jau dabar matau spaustuvės dažais kvepiantį viršelį ir puslapius, įkvėptus vaistinės dvasios. 

Dėl šio didingo projekto, kuris įprasmins mano ilgų darbo metų potyrius, trumpam stabdau kassavaitinius įrašus. Tiksliau – ne stabdau, bet palieku laiko ir įvykių tėkmei. Jei bus vertų mano plunksnos įrašų, juos tikrai paskelbsiu. Kaip ir iki šiol, stengsiuosi atsakyti į visus jums rūpimus klausimus. Pasidalinsiu patarimais, kai tik jų kažkam prireiks. Tai – tik PAUZĖ, o ne VISKAS.  Tiesiog, naują savaitę pasitiksiu ne darydamas naują įrašą, bet kurdamas kažką didesnio 📝 Ir kaip jau minėjau, visada būsiu pasiekiamas savo tinklaraštyje Vaistininko užrašai. 

Tariu Jums AČIŪ 🙏 Kad skaitėte, komentavote, šypsojotės, dalinotės, palaikėte, tikėjote ir visada buvote šalia. Be Jūsų ši kelionė būtų buvusi ne tokia įdomi. Su savo įžvalgomis ir pastebėjimais mano blogą nuspalvinote ryškesnėmis spalvomis. Todėl pažadu – susitiksim dar kartą. Tik tuomet – Jūs laikysite rankose MANO KNYGĄ, o aš – vėl šypsosiuosi Jums, tik jau iš knygos puslapių 😊

Sugrįžkime šiek tiek į 2022 – ųjų metų gruodžio mėn., kai Konkurencijos taryba Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos ir konsultacijų bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, skyrė apie 72,6 mln. eurų baudų. Tada krautuvininkai su K. Gage priešakyje mušėsi į krūtinę teigdami, kad jie esą tikrai nekalti. Krautuvininkai nesėdėjo sudėję rankų, rašė skundus ir vylėsi, kad baudos bus atšauktos. Tuo pačiu, ramino savo darbuotojus, kad bet kokiu atveju jų atlyginimai dėl paskirtų baudų, tikrai nenukentės. 

Taigi, algos, žinoma, nemažėjo, tačiau po truputį didėjo planai, mažėjo priedai ir kitos paskatos. O apie atlyginimų kėlimą nebuvo net kalbos – metinių pokalbių metu kobros šnypštė, kad ir taip gerai gyvename, reikia pridėti tiems, kuriems dar niekada nebuvo pridėta arba pridėta labai seniai…

Bet neseniai pasirodė žinia, kad teismas priėmė sprendimą panaikinti Konkurencijos tarybos nutarimą ir juo skirtas baudas „Limedikos“ bei „Gintarinės vaistinės“ bendrovėms. Tačiau tai tik pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kas yra tikrai teisus, konstatuoti negalima.

Nemanau, kad šiandien bus TA diena, kai jūs, sukišę nosis, skaitysite mano dienoraštį 🙃 Nes šiandien kažkam yra laisva diena, o gal net ir ilgasis savaitgalis, todėl laiką leisti prie žydrojo ekrano – nėra pats geriausias pasirinkimas. O kadangi šiandien ištraukiau laimingą bilietą LAISVADIENIUI, aš taip pat nelabai noriu sėdėti prie kompiuterio ekrano ir tarškinti klavišais.

Keletą žodelių, visgi, parašysiu 😎

Šiandien – ta reta diena, kai galim švęsti darbą… nedirbdami! Deja, apgailestauju, kad ne VISI. Ką gi, lenkiu galvą prieš tuos, kurie šiandien nuoširdžiai pluša dėl visų mūsų, švenčiančiųjų 🕺💃 Nes tiems švenčiantiems dažnai prireikia medikų pagalbos, šampano, romo ar paracetamolio su viagra.

Nežiūrint į tai, kad šiandien NEDARBO DIENA, daugelis vis tiek ieškos kažko tokio BE RECEPTO. Nesvarbu, kad šiandien daugelis vaistinių uždarytos, vis tiek atsiras tokių, kurie užsispyrėliškai ieškos tos VIENINTELĖS dirbančios, kad galėtų nusipirkti tų baltų tablečių, kur aną kartą padėjo… Nes reikia ČIA ir DABAR.  ŠIANDIEN. Penktadienį jau bus vėlu. O kur dar skausmas ir peršalimas? Ir lyg tyčia, “kažką spaudžia, bet nežinau ką”. Nes vaisto informaciniame lapelyje yra stebuklinga nuoroda –  jeigu ką, tai PASITARKITE SU  GYDYTOJU ARBA VAISTININKU. Bet su vaistininku pasitarti juk paprasčiau – jis turi daugiau laiko ir mažiau pacientų. Jis moka šypsotis net tada, kai klientas sako: „Bet internetu pigiau!“ ir vis tiek mandagiai ištaria: “Tai gal tada užsisakykite internetu?“ , nors jau žino atsakymą – “Tai ką, jums sunku man padaryti tokią kainą kaip ir internetu? Aš juk jau atėjau ir man reikia DABAR! Ir be to, aš negaliu užsakyti internetu, nes nežinau, kaip surasti TĄ KREMĄ, KURIS YRA NE BALTAS, BET SKAIDRUS”.

Pagerbkime visus nuoširdžiai plušančius žmones – nuo tų, kurie bando kavą išgerti ryte darbe ir jiems pavyksta tik namie vakare, iki tų, kurie darbe pasidaro pietus, vakarienę ir, jei pasiseka, karjerą!

Su darbo žmonių švente! Dirbam, juokiamės, kartais net pailsim – ir vėl iš naujo.

Nes darbas, kad ir koks jis būtų – mūsų bendras nuotykis 😉 

Nubudo gamta, ištirpo sniegas, artėja gražiausios pavasario šventės! Metas, kai temperatūra kyla gerąja prasme. Ko norėčiau palinkėti vaistinių lankytojams?

Nors pavasarį alergija pabunda anksčiau už paukščius, linkiu, kad varvanti nosis ir tekančios ašaros  aplenktų jus bent per vieną kvartalą. Visgi, nosinaičių atsargomis pasirūpinau 🤧

Linkiu, kad jūsų imunitetą sustiprintų ne maisto papildai, bet gera nuotaika, kuriai receptas nereikalingas. Bet vitamino  C dėl visa ko užsakiau daugiau 💊

Linkiu, kad jūsų veidą nuolat puoštų plati šypsena, ypač prieš įeinant į vaistinę 😁

Juokui, apsikabinimui ir bučiniams – nėra vartojimo ribojimo, todėl perdozavimas ir šalutinis poveikis negresia. Džiaukitės vieni kitais 💕

Tegul netikėtai jus užklumpa laimė, bet ne stresas ir eilė prie gydytojo kabineto 🩻

Tegul jus gydo ne vaistai ir ne vitaminai, bet saulė, šiluma ir nuoširdi kaimyno šypsena 🤡

Tegul jūsų pagrindinis vaistas būna gera nuotaika, kuria užkrėskite ir aplinkinius. Tai žymiau kilniau nei užkrėsti kuo nors kitu 🦠

Būkite stiprūs ir kupini energijos be energetinių gėrimų pagalbos. Ir savo stiprybę panaudokite ne ginčams vaistinėje, o kilnesniems tikslams 🩸🌡

Ir, vis dėlto, jeigu jausitės prastai – ateikite, nesidrovėkite, mes visada pasiruošę ištiesti pagalbos ranką (tik ne likus vienai minutei iki vaistinės uždarymo) 🤪

Su artėjančiomis Šv. Velykomis 🥚🐣

Kinų patarlė sako: Kaltink save, o ne saulę, jeigu tavo sodas nežydi. 

Kartais taip jau atsitinka, kad nesusilaikau ir pažeriu kaltinimų ne laiku, ne vietoje ir ne tiems, kas jų verti. Bet visi mes žmonės, o jiems būdinga klysti, todėl puikiai suprantu, kai pyktis ir kaltinimai lekia mano adresu. Tuomet, giliai įkvepiu ir viską bandau priimti su humoru 🤣

Susikaupęs stresas, nuovargis ar susierzinimas kartais nesąmoningai išliejamas ant aplinkinių. Tą puikiai perpratau bedirbdamas vaistinėje, kur tenka bendrauti su įvairaus plauko  žmonėmis. Kai tave puola klientas, tu privalai susitvardyti, tačiau ne visada lengva tai padaryti, ypač kai akivaizdžiai matai, kad puolimas yra užvaldytas emocijų, o tu esi visai ne prie ko. Žinoma, galima būtų nueiti kur nors pasivaikščioti, galbūt paklausyti mėgstamą dainą ir pan. Bet kai esi darbe, o prieš tave – liepsnojantis kliento veidas, nelabai, kur beišeisi… Belieka tik giliai įkvėpti, suskaičiuoti iki dešimt ir, geriausiu atveju,  jeigu turi po ranka, gurkštelėti vandens. 

– Man reikia šitų vaistų DABAR!

– Deja, šiuo metu jų neturime, bet galime užsakyti ir rytoj jau bus.

– Rytoj?! O jeigu man reikia ŠIANDIEN?! Kodėl jūs jų nelaikot? Čia juk vaistinė, ar ne?!

– Taip, bet kartais tiekėjai neturi…

– Man nerūpi!

Mano misija – padėti žmonėms pasijusti geriau, todėl atsakau, kad man RŪPI ir vaistai tikrai bus. Bet problemos egzistuoja ne tik dėl vaistų trūkumo. Deja, nuolat keičiasi ne tik technologijos, bet ir vaistų pakuotės, o kartais, ir patys vaistai. Prieš metus tabletė buvo ryškiai raudona, bet gamintojas pakeitė pagalbinę medžiagą ir tabletė tapo ruda.

– Praeitą kartą gavau rožines tabletes, o dabar duodat rudas! Kodėl?

– Gamintojas pakeitė pagalbines medžiagas, bet veiklioji medžiaga ta pati.

– Ne! Tos gražios buvo stipresnės, jas lengviau nuryti! Gal norit mane apgauti?!

– Tikrai ne.

– Nesąmonė! Tai gal kitą kartą jau žalios spalvos namo parsinešiu?!

Tiesa, pasitaiko ir kitų spalvotų klausimų, pavyzdžiui, tokių kaip: “Kuri tabletė veiksmingesnė, ar ta, kuri raudona, ar ta, kuri pigesnė?” Kartais net pats nesupranti, ar čia provokacija, ar nesupratimas, ar nesusipratimas 😲

Į vaistinę įbėga įpykęs vyriškis. Lauke žiemiškas oras, šalta, bet jis įkaitęs kaip krosnis, veidas raudonas, akys žaibuoja, nosis garuoja. Prieina prie kasos ir griežtu balsu nukerta:

– Man kažką nuo nervų, bet su akcija! Ir greičiau!

Aš, spinduliuojantis stojiška ramybe, linkteliu ir ramiai iš stalčių ir lentynų pradedu traukti įvairius produktus, pasižyminčius raminančiu poveikiu.

– Kas čia per tempas? Ko taip lėtai judat? Aš jau dabar nervuojuosi 🤯

– Tai gal jums iš karto valerijono atkimšti?

– Kokie čia visi drąsūs šiandien! Duokite kažką pačio stipriausio, kad išgėręs iš karto nusiraminčiau. Ir nebrangaus.

– Jei norit garantuoto efekto, tai rinkitės atostogas šiltuose kraštuose, nes, matyt, perdegėte. O jei pigiau – tai arbata arba tabletės.

Vyriškis griebia dėžutę, susimoka ir išeina burbėdamas: “Nesąmonė! Atostogos, aišku, geriau, bet kas man jas apmokės?” Durys užsidaro, vaistinė vėl panyra į ramybę, bet neilgam, nes dabar įlekia įsiaudrinusi ponia, lyg būtų ką tik laimėjusi pykčio kilnojimo čempionatą. Plaukai plaikstosi į visas puses, o jos rankinė ore banguoja kaip vėliava kovos lauke:

– Duokite kažką nuo nervų! Ir stipraus! – pareiškia, net nepasakiusi “Laba diena”.

Ir kas čia šiandien per diena, mintyse klausiu savęs. Tiesa, čia gi vaistinė, ko stebėtis? Per savo ilgą darbo praktiką mačiau visko – nuo valerijono perdozavusių katinų iki žmonių, manančių, kad receptiniai vaistai veikia ŽYMIAI GERIAU nei nereceptiniai. Pakeliu akis ir ramiai klausiu:

– Tai kas, pagaliau, nutiko?

– VISKAS NUTIKO! Kaimynas visą dieną už sienos gręžia, vyras naktį be sustojimo knarkia, šuo po kojomis maišosi, ir dar eilė čia pas jus!

– Gal vaistažolių arbatos nakčiai stipresnės?

– Ką? Arbatos? Man ramybė reikalinga, o ne arbata. 

– Tablečių? Lašų?

Moteriškė akimirkai nutyla, tada giliai atsidūsta ir taria:

– Ai, duokit tuos lašus. Bet jei nepadės, grįšiu su dar blogesne nuotaika!

– Su nekantrumu lauksiu sugrįžtant. Pageidautina – su GERA nuotaika.

Kai jos siluetas išnyksta horizonte, sekantis klientas garsiai ištransliuoja: 

– Žinote, kartais atrodo, kad jums patiems valerijoną kasdien turėtų dalinti už dyką. Duokite ir man arbatos nuo nervų, bet kad neerzintų kvapas ir nenervintų spalva 🤣

Sakoma, kad penktadienis yra mistinė, okultinė diena, o skaičius trylika turi maginę reikšmę. Tokią dieną kažkas dedasi, ko negali sukontroliuoti, ir daug kas vyksta kitaip, nei reikia. Ta diena buvo tikrai ne penktadienis trylikta. Tačiau tiek negatyvių įvykių per pusdienį atnešti galėjo tik nelabasis 😈 Tą dieną atrodė, kad visas pasaulis yra nusistatęs prieš mane VISUR ir VIENU METU: namuose, gatvėje, automobilyje, darbe.

Nespėjus nuskambėti rytiniam žadintuvui, paryčiais supratau, kad aš iš viso jo neįjungiau. Todėl tamsoje  per miegus pradėjau maigyti telefoną. Žadintuvą įjungiau, bet miegas mane jau buvo apleidęs. Ką gi, “anksčiau kėlęs, anksčiau vesi” yra pasakęs vienas Lietuvos politikas, todėl per daug nenuliūdau – tiesiog bus ilgesnė diena. 

Taigi, atsikėliau nei įprastai – labai anksti. Tamsoje tiesiau ranką prie šviesos jungiklio, bet, kažkodėl vis dar buvo tamsu. Pasirodo, kažkuriuo momentu naktį dingo elektra. Tą faktą paliudijo SMS žinutė telefone – “Nustatytas elektros tiekimo sutrikimas objekte X. Vidutinis elektros tiekimo atstatymo laikas 2 val.”

OMG 💩

Supratau, kad kavos namie jau neišsivirsiu, todėl lėkiau į darbą – gal šį kartą pavyks darbe TAI PADARYTI RAMIAI. Deja, patekau į pernelyg ankstyvą ir netikėtą transporto kamštį, kuris sudaužė mano visas viltis anksčiau atvykti į vaistinę. Maždaug po 15 min. supratau, kad ne tik neatvyksiu anksčiau. Aš, greičiausiai, vėluosiu. Prie vaistinės durų mane nelinksmai pasitiko prekes atvežęs vairuotojas. Bandžiau nutaisyti aukos veidą, suprask, ne tu čia tas nelaimingasis, kuris laukia kelias minutes, o aš, kuris kažin kada išsivertęs iš lovos, bet dar negėręs kavos. Tyli nepakančių žvilgnių apsikeitimo ceremonija truko lygiai 5 sekundes, po kurių – laimėtojų nebuvo 🤺

Užkaičiau virdulį (reikėjo suspėti iki klientų apgulties), suskubau išpakuoti gautas prekes (vienam ligoniui  buvo pažadėta deficitinė prekė), įjungiau kasos aparatą (kad už vėlavimą nesulaukčiau nuobaudos iš viršaus).