Vaistininko užrašai

Nauja COVID -19 banga į vaistines sugrąžino mases žmonių, kurių apsilankymas vienaip ar kitaip susijęs su korona 🦠

– Vienkartinių kaukių norėjau nusipirkti. Taip gerai atrodanti dar niekada nesijaučiau – užsidedu ir visos raukšlės išnyksta, tiksliau pasislepia po kauke. Bent jau dabar jaučiuosi kaip aštuoniolikmetė 🧚‍♀️

***

– Kur galėčiau priduoti panaudotas kaukes ir pirštines? Kiek girdėjau, kur pirkau, ten ir priduodu.

– Tai kitą kartą gal ir nosinaites panaudotas atneškite į vaistinę 😤

***

– Gal turite kokį tepaliuką gydantį? Prieš savaitę darė man COVID testą –  kai ėmė tepinėlį iš nosies, taip kyštelėjo giliai, kad, galvojau, gabaliuką smegenų užgriebė. Tai aš jiems ir sakau: “Gal ne tik koroną ištirsite, bet dar ir ar Alzheimeriu nesergu…”

Nors mes jau pakankamai gerai esame įvaldę ekstrasensų galias ir kiaurai matome žmones, ne visada pavyksta tiksliai atspėti, ką klientas turi galvoje 🙂 Tuomet, net ir amžius ir lytis negelbsti. Nebūtinai jaunas norės tik to, o pagyvenęs, atvirkščiai. Todėl tenka daryti išvadas po kiekvieno panašaus atvejo 🤭

Pirkėjas Nr. 1:

– Apsaugos priemonių man reikia.

– Kaukių, pirštinių, dezinfekcinio skysčio?

– Prezervatyvų!

Pirkėjas Nr. 2 (kitą dieną, ir net kitą savaitę):

– Kokių apsaugos priemonių turite?

– Štai (ir nuvedu prie kontraceptinių priemonių)

– Na, manau, nuo koronos jos neapsaugos. Man kaukių reikia 😷

Iš naminių gyvūnėlių gyvenimo:

– Ar vaistinėje neregistruoja katinų kastravimui? Girdėjau per televiziją sakant, kad veterinarai akciją vykdo ir nemokamai kastruoja katinus, tik neišgirdau, kur man reikia registruotis?

Toks pasaulis puikus, toks žiaurus, įvairus
Jame pinas vainikai ir gėlės, ir kraujas
Tik pažvelk, tik pajusk
Jis kas valandą kitas, kas valandą naujas...

Tokia smagia nuotaika užkrečia rytinis klientas. Eilės – puikios, todėl skubu užsirašyti 🙂 Jis dažnai nustebina savo kūrybiškumu.

Tačiau ne ką prastesni ir kiti vaistinės lankytojai:

– Kokios ortopedinės avalynės turite?

– O kokia domina? Odinė, iš tekstilės, atvira, uždara, vyrams, moterims?

– Man svarbu, kad būtų ant kabluko.

*** 

“Laba diena!”,- pasisveikina pirkėjas, o priėjęs arčiau klausia: “Kaip gyvenate?” “Puikiai”,- atsakau jam.

– O ką galite man pasiūlyti, kad ir aš gyvenčiau puikiai 🤔

***

– Turiu tokią bėdą.

– Tai sakykite. Mes tam ir esame, kad padėtume spręsti jūsų bėdas.

– Va, žiūrėkite, žaizda kokia pas mane.

– Bet ta jūsų žaizda susiūta.

– Taip. O dabar jau laikas siūlus ištraukti. Pas gydytojus pirma telefoniniam pokalbiui registruoja, lyg tai jie man siūlus pašalins nuotoliniu būdu. Tai aš pagalvojau, kad jūs galėtumėte tą paslaugą atlikti…

Nors vienas skaitytojas ir pasipiktino, kad žmonių istorijų ar neįprasto elgesio viešinimas yra netoleruotinas, aš taip nemanau. Tuos nerealių gyvenimo situacijų herojus matau dažnai pirmą ir paskutinį kartą, o jeigu ir ne kartą, nerašau nei jų vardų, nei pavardžių, neminiu miesto, o tuo labiau konkretaus gyvenamo mikrorajono. Niekaip jų nepašiepiu, nesityčioju ar dar kažkaip kitaip neįžeidžiu. Perpasakota situacija niekaip nedaro įtakos tolimesniam jų gyvenimui. Galų gale, tai nėra patyčios, kurių, deja, aplink mus apstu. Todėl drįstu eilinį kartą visiems nuobodžiaujantiems (ir ypač tiems piktiesiems) skirti dozę juoko terapijos, kuri susideda iš mūsų visų kasdienių potyrių 😎

“Žmonės taptų nebyliais, jei norėtų kalbėti tik prasmingai”

, sako indų išmintis

Eilutė žmonių susidarė vaistinėje, o pirma stovinti pirkėja visus, už savęs stovinčius ramina:

– Kantrybės, kantrybės, dabar kol senjorai išleis tuos valdžios padovanotus 200 €, tai visose vaistinėse eilės bus. Va, ir aš su nemenku sąrašiuku atėjau…

***

–  Ar aš galiu šitą tepalą naudoti nuo raukšlių?

– Bet juk tai hormoninis tepalas nuo alergijų, bėrimų…

– Tai kas! Nejau dabar išmesiu? Jei išrašė tepti odą, tai juk nepakenks, nuodų gi neskirtų…

– Tai kam jūs manęs klausiate, jei jau pati nusprendėte?

– Šiaip sau. Buvo įdomu sužinoti jūsų nuomonę.

***

– Man reikia pirštinių. Bet baltos netinka, reikia mėlynų ar violetinių.

– Prašom, rinkitės, ir mėlynos, ir violetinės, ir rožinės. Kokių ir kiek norėsite?

– Oho, kokios gražios spalvos! O daugkartinių tokių neturite?

Na, ir man nepraslydo pro akis pasipiktinusio pirkėjo laiškas delfi portale apie tariamą vaistinės aferą dėl per didelio kiekio į sąskaitą įtrauktų apsipirkimo maišelių ir skirtingų to paties vaisto kainų. Žinoma, žvilgtelėjau ir į komentarus. Didžiausią šurmulį sukėlė 100 vnt. maišelių už 3 EUR. Kaina už maišelį 3 cnt nėra didelė, klausimas, ar žmogus norėjo tokio kiekio maišelių 😵 Kadangi laisvoj šaly laisva valia, savo komentarą pridėsiu ir aš.

Komentarų rašytojai pasidalino į dvi stovyklas – pirkėjų ir vaistinės darbuotojų. Aš pažvelgsiu iš abiejų pusių.

Atėjęs apsipirkti į bet kokį prekybos tašką, nesvarbu, ar tai būtų vaistinė, ar Maxima, ar turgus, pirkėjas visada nori būti maloniai ir SĄŽININGAI aptarnautas personalo. Noras – žemiškas ir suprantamas. Deja, ne visada ir visiems pasiseka. Va, kaip matome iš šio įvykio, kažkam nepasisekė, nes viename pirkime net keli nesusipratimai 😕 

Maišeliai

Nors sąskaitoje matosi, kad pirkta 100 maišelių, tikėtina, kad pirkėjas gavo vieną. Jeigu jau norime kažką apkaltinti, tai pirmiausia reikia pradėti nuo pirmos grandies. Daugelis prekių vaistinėje (ne tik maišeliai) yra užpajamuoti ne vienetais, o pakuotėmis. Pirkėjui ši tvarka nerūpi – jam rūpi galutinis rezultatas. Vaistininkui svarbu, kad klientas būtų patenkintas, o vaistinėje būtų kuo mažiau konfliktinių situacijų. Todėl šiuo konkrečiu atveju nemanau, kad farmacininkas norėjo apgauti pirkėją, parduodamas jam vieną maišelį susidėti vaistams, o kainą paskaičiuoti už šimtą. Įvyko žmogiška klaida (pasidžiaukime, kad tik tokia nekalta, nes vaistinės prekės ne pieno produktai), kurios galėjo ir nebūti, jeigu ta pirmoji grandis būtų atlikusi savo darbą nepriekaištingai.

– Duokite man ką nors, nes man žvaigždutės iš akių lekia!

Kai tu sėdi nakties tamsoje ir stebi krintančias žvaigždes, tai yra visai kas kita 💫 Bet kai žvaigždutės lekia iš akių, belieka tik aiškintis, kodėl jos lekia ir kaip visa tai sustabdyti 🤔.

“Moteris – visada siurprizas, bet, žinokite, ne visada – dovana!”

Po tokio sakinio tampa aišku, kad tai – ne akies tinklainės atšokimas, bet problema išlieka rimta, todėl bendrom jėgom tariamės, kas padės nuraminti tas žvaigždutes. Greitoji pagalba – tabletė nuo galvos skausmo ir stiklinė vandens. Po 15 min. – padėka – šypsena ir šokoladas.

– Man reikėtų vaistų nuo musmirių. Po vakarykščio žmonos pagrybavimo ir sočios vakarienės, jaučiu, kad ne tik baravykų ji ten pririnko… O pati nevalgė, sako, grybai – sunkiai virškinimas maistas, atseit, ne jos skrandžiui…

Ką gi, kiekvienas žmogus yra teisus, kol nesuklysta…

– Ar turite citrinų rūgšties?

– Ne, neturime. Jums į maisto parduotuvę reikėtų.

– Kaip į parduotuvę, jeigu pirkau pas jus? Dar su akcija buvo!

– Tai gal gintaro rūgšties tabletes pirkote?

– Tai taip. Koks čia skirtumas, gintaro ar citrinų.

Na, tikrai, koks skirtumas, ar saulė, ar mėnulis, ar diena, ar naktis, ar analginas, ar vitaminas C 🤭

– Man kaukę su vožtuvu, tokią, kur Veryga turi, sakė, kad nuo visko šitos apsaugo, ir nuo maro, ir nuo bado. Ir būtinai dar raidės kažkokios turi būti… Ir dar skaičiai…

Tikriausiai šiandien visi laukė ateinant antros COVID-19 bangos, tačiau nei vienas nesitikėjo, kad ta banga bus ne virusinė, o vandeninė 🌊 Na, mes taip pat vaistinėse laukėm tos antros bangos, bet irgi – ne vandeninės 💦: kaupėm kaukių, pirštinių ir kitų pastaruoju metu populiarių prekių asortimentą, raminom savo klientus, kad prekių turime pakankamai, net įvairaus dizaino ir spalvų 🌈, todėl galėsim priderinti prie aprangos ar gyvenimo būdo… Įtikinėjom, kad atlaikę pirmą bangą, atsilaikysime ir prieš antrą, jeigu tik ji bus.

Ir staiga ji smogė visu smarkumu, tik šį kartą – ne oro lašeliniu būdu, bet cunamio pavidalu ir buvo  tokia galinga, kad per akimirką išguldė milijonus žmonių…duomenų. Iš pirmo žvilgsnio, viskas neatrodė taip rimta. Kol ligoniai nepradėjo plūsti į gydymo įstaigas ir vaistines. 

– Man išrašytas siuntimas.

– Nematau jokio siuntimo.

– Tai akis prasitrinkite, kad geriau matytumėte!

***

– Aš tyrimui atvykau.

– Nepriimsim, nes gydytoja siuntimo neparašė.

– Neparašė, ar nematote?

– Važiuokit ir aiškinkitės su ja.

– Gydytoja, man nedaro tyrimo, nes sako, kad siuntimas neišrašytas.

– Jei žadėjau, vadinasi, išrašiau.

– Tai pažiūrėkite.

– Neturiu laiko čia kiekvienam žiūrėti, registruokitės.

***

– Jei namie įsijungsiu ventiliatorių, kiek procentaliai jis man gali išdžiovinti odą?, – klausia jaunas vyras, atėjęs į vaistinę.

Hmmm🤔, nesprendėme mes universitete tokių uždavinių ir triskaitę taisyklę naudojome tik chemijos laboratoriniuose darbuose, tačiau išeiti gyvenimo mokslai padeda nesuklupti kasdieniame darbe:

– Priklauso nuo to, kiek procentaliai ilgai ir kaip arti planuojate prie jo būti, – atsakau jam ir liekame abu patenkinti 😀, išsprendę dienos problemą.

Nemokami vaistai

Įsibėgėjo antra savaitė, kai vaistus daugelis senjorų gauna nemokamai. Kaip ir tikėjomės, nesklandumų neišvengta. Tai natūralu, nes visą procesą kontroliuoja naujosios technologijos, o jos, kaip žinia, nėra tobulos. Deja, klientai galvoja, kad netobuli esame mes, nes buvo atvejų, kai, nors ir priklausė nemokami vaistai, už juos teko mokėti arba laukti (nežinia kiek), kol sistema bus sustyguota ir veiks nepriekaištingai. Vienas pirkėjas atvažiavo iš kitame miesto gale esančios vaistinės, nes ten dirbanti vaistininkė už jo NEMOKAMUS vaistus norėjo nuplėšti 1,03 EUR! Bandau paaiškinti, kad nauja tvarka skaičiuoja pirmas dienas ir ne visur viskas einasi kaip iš pypkės, bet jis atšauna, kad mažiau čia dūminčiau ir greičiau žiūrėčiau į kompiuterį 🤨 Na, mano kompiuteris rodo, kad galiu išduoti vaistus nemokamai, todėl su piliečiu išsiskiriame draugiškai. Tačiau širdyje jis vis tiek liko “apgautas” anos vaistininkės, ir įtikinti jį, kad kalta aplinka, o ne vaistininkė, man nepavyko 😕 O gaila, nes rytoj aš galiu būti TAS blogas žmogus, kuris nori nuplėšti 1,03 EUR… 

KANTRYBĖS, KANTRYBĖS, KANTRYBĖS, kartoju sau kasdien ir mintyse linkiu to visiems, nes kantrybė – tai vertybė, kurioje slypi daug PALAUK! 

Kiti vaistai

– Man reikia kelių švirkštų insulino.

– Man reikia recepto.

– O aš neturiu recepto. Aš pirksiu už grynus, nes pritrūkau, o pas gydytoją sunku patekti dabar.

– Duokite dokumentą, kad pažiūrėčiau, ką vartojate.

– Ne, ne, ne. Aš gi jums sakau, kad noriu nusipirkti tik kelis švirkštus.

– Ne, ne, ne, aš negaliu šiaip sau prekiauti receptiniais vaistais.

– Neišsisukinėkite čia, gerai?!

– ??? Tai jūs neišsisukinėkite. Aš nežinau, ką ruošiatės daryti su tuo insulinu, gal kokią šunybę iškrėsite sau ar kitam. O aiškintis, kaip visada, teks vaistininkui.