Naršote "Mano dienoraštis"
Vas 8, 2018 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #38

– Tu degtinės įpylei?
– Žinoma, įpyliau.
– Ir sau, ir man?
– Ir sau, ir man 😀

Gal ir mano puslapį pradės cenzūruoti, kaip ir literatūros vadovėlius, skirtus šeštos klasės mokiniams 😀

Su tuo nauju Sveikatos ministro įstatymu dėl alkoholio vartojimo sugriežtinimo paskutiniu metu tiek kuriozų vyksta, kad užsimaniau ir aš šiuo klausimu pafilosofuoti.

Šnekuosi su pažįstamu praėjusį sekmadienį. Dalinamės įspūdžiais – kur buvome, ką matėme. Jis ir pasakoja:

Lankiausi vienoj kavinėj, pavalgiau, pasiėmiau paragauti naminio sidro (ne to, kur prekybos centruose pardavinėja), patiko, todėl išeidamas norėjau buteliuką nusipirkti į namus. O padavėja sako:

Jau po trijų (15 val.), sekmadienis, negaliu parduoti, gali Verygai paploti 😀, galiu įpilti vietoje išgerti.

Keistas įstatymas – kavinėj gali prisiliuobti iki žemės graibstymo ir keliauti namo, vietoj to, kad nusipirktum sekmadienį DIENOS metu vieną buteliuką, tada SAUGIAI keliautum namo, o namie jaukioje aplinkoje, nereklamuodamas gaminio ir nerodydamas “blogo” pavyzdžio doriems piliečiams, jaukioje aplinkoje jį išgurkšnotum.

Aš irgi pasakoju jam savo istoriją:

Man pasisekė geriau, bet tik per plauką. Susiruošiau aplankyti seniai matytus draugus, taip pat sekmadienį 😀 Važiavau ant pietų. Parduotuvėje prigriebiau vyno ir atsistojau į eilę. Man, eiliniam Lietuvos piliečiui, ne alkoholikui, net į galvą neatėjo dirsčioti į laikrodį, kad tuoj baigsis laimingos valandos. Ačiū pardavėjai, kuri už mane tai padarė ir pasikvietė be eilės, kad įmuštų mano vyną į kasą, nes po kelių minučių to jau padaryti negalės. Apsilankymas svečiuose buvo neplanuotas, kilo spontaniškai, todėl ir apie vyną pagalvojau paskutinę minutę. Bet aš juk gyvenu laisvoj šaly, tai kodėl turėčiau savo galvą apkrauti kvailais įstatymais, kurie man trukdo laisvai gyventi! Ir kuo pagaliau skiriasi šeštadienis nuo sekmadienio? Ar šeštadienį perkant vyną, alų ar degtinę 16 val. man negresia alkoholizmas? O moksleiviai, skaitydami mūsų klasikų kūrinius, bus pratinami prie alkoholio vartojimo? Gal pirma reikėtų apsaugoti ne būsimus šeštokus, o esamus mažamečius, kurie dar neina į mokyklą, bet nuo ryto iki vakaro netiesiogiai dalyvauja išgėrimų orgijose? Šių orgijų pagrindiniams dalyviams visiškai tas pats, ar 21 val., ar sekmadienio 16 val. – negaus parduotuvėje, gaus – kitur, bet negėrę neliks.

Skaityti toliau »

Sau 25, 2018 - Mano dienoraštis    2

Dienoraštis #37

Vakar per TV reportažą žurnalistai vėl šnekino žmones ir klausinėjo apie vaistus ir jų kainas, kainų sumažėjimą ir padidėjimą. Iš visų kalbintų tik vienas prisipažino, kad jo vaistai po sumažinto PVM atpigo, o visi kiti pašnekovai teigė, kad pabrango. Po nemažo šurmulio vėl pasigirdo kalbos apie vaistinių patikrinimus. Bet didžiausia problema yra ne PVM perskaičiavime, o tame, kad vieniems vaistams taikomas 5% PVM, o kitiems – 21%. Kadangi nemaža dalis žmonių perka nereceptinius vaistus, to žadėto atpigimo jie ir nepajuto. Tuo labiau, kad dabar peršalimo ligos užpuolė Lietuvos gyventojus ir jie perka nereceptinius vaistus nuo kosulio, gerklės skausmo ir temperatūros. Jie – neatpigo.

Šiaip jau, dirbant vaistinėje, matau labai įvairių situacijų, kurios verčia stebėtis šio įstatymo netobulumu.

Ateina ligonis, sergantis cukriniu diabetu, pirkti juostelių gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti. Pagal SAM nustatytą normą, jis gali įsigyti tam tikrą kiekį nemokamų juostelių ar su nedidele priemoka. Tačiau daugeliui ligonių tų juostelių nepakanka ir jie priversti pirkti už pilną kainą. Kadangi tai ne vaistas, PVM išliko 21% ir juostelių kaina tebėra nemaža. Bet juk žmogus perka gyvybiškai svarbią prekę, tai kodėl tas lengvatinis sąrašas neapgalvotas, neišfiltruotas?

Žinoma, idealiausiai būtų suvienodinti PVM visiems vaistams ir med. prekėms, bet iš kurios kišenės paimti tų papildomų lėšų, jei jau visos jos tuščios arba beveik tuščios.

Dabar parduodi žmogui nereceptinį ibuprofeną, kurio kaina apie 2€ ir daugiau (10tabl.) ir matai ekrane 21%, o pagal receptą parduodant tą patį ibuprofeną, bet receptinį (30tab.) jau matai 5% ir kaina – 2,7€ (už 30 tab.!) Vaistas yra ne pats brangiausias, ne gyvybiškai svarbus, todėl čia tik šiaip palyginimas, bet geriau jau tų juostelių gliukozei matuoti kaina būtų mažesne nei ibuprofenas. O geriausiai – visi su 5% PVM 🙂

Citramonas tab. N100 – su 5%, o citramonas tab. N20 – su 21%. Nors ta didelė pakuotė ir taip buvo santykinai pigesnė, dabar dar daugiau atpigo, o mažoji pakuotė ir liko brangi. Skaityti toliau »

Sau 4, 2018 - Mano dienoraštis    2

Dienoraštis #36

Dideli darbai nepadaromi iš karto

Taip kažkada sakė Sofoklis. Taip norėtų šiandien pasakyti ir Sveikatos apsaugos ministras, turėdamas galvoje savo pažadą atpiginti vaistus. Tuo norėtume tikėti ir mes. Bet kol kas apie tai kalbėti dar anksti, nes viskas dar tik prasideda 😀

Nors praėjo dar tik kelios šių metų dienos, turiu jus nudžiuginti tam tikrų vaistų kainų sumažėjimu. Taip taip, sumažėjimu, jūs tikrai teisingai perskaitėte 😀 Tai palietė nekompensuojamus receptinius vaistus ir, žinoma, jūsų visų kišenes.

Smagu pamatyti (bene pirmą kartą) ne didėjančias, o mažėjančias vaistų kainas. Keistas dalykas – per kelias dienas nei iš vieno pirkėjo neišgirdau, kad vaistai atpigo. Matyt, jų kainos jau pakilę į tokias aukštumas, kad vienu ar dviem eurais sumažėjusi galutinė suma nelabai ką nors ir reiškia, nes mokėti reikia vis tiek nemažai. Kaip ten bebūtų, man vis tiek smagu.

Žinoma, šis kainų sumažėjimas negalioja daugeliui jūsų pamėgtų nereceptinių vaistų, kurių reklamos šmėžuoja visur ir todėl jų nuperkama daugiausiai. Tokiu atveju jums palankiau bus apsilankyti pas gydytoją ir išsirašyti receptą, pavyzdžiui omeprazoliui, kuris pastarosiomis dienomis atpigo (kompensuojamas receptinis), nei pirkti nereceptinį omeprazolį (kitu firminiu pavadinimu), kuris ir šiaip jau buvo brangesnis, o po receptinio atpigimo, dabar jau pasidarė visiškai nepatrauklus dėl savo kainos. Žodžiu, įdomūs dalykai radosi po dar įdomesnių sprendimų. Ir laimės tie, kurie pateks pas kantrų, išmintingą, geranorišką ir nesavanaudį vaistininką, nes tik vaistininkas žino, kad yra keli ar keliolika variantų, iš kurių vienas yra pats geriausias 🙂

Bet niekada nebūna gerai visiems. Vis dar nemažai nuperkama papildų. O jų kainų nekontroliuoja niekas. Todėl šių prekių mėgėjams, kaip ir anksčiau, teks ir vėl ploninti pinigines. Arba atsisakyti šių įpročių. Kalbant apie šių metų pirkimą, tai jis, praktiškai, nevyksta. Nes, pirma, baigėsi pinigai ir antra, paskutinėmis senų metų savaitėmis buvo tiek nupirkta papildų dovanoms, kad manau, dabar daugelis dar ilgai turės ką užkandžiauti pusryčiams, pietums ir vakarienei.

Skaityti toliau »

Gru 21, 2017 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #35

Įdomių ir keistų žmonių tenka sutikti savo darbe. Bet kuo toliau, tuo mažiau jais visais stebiuosi. Išmokau atsirinkti, kada ir kam galiu ką nors aštriau pasakyti (kai kuriems to reikia), pajuokauti ar pakalbėti apie gyvenimą ir mirtį (viena kolegė su netinkamu žmogumi pajuokavo apie mirtį, tai šis parašė skundą administracijai, o vadovai liepė pasiaiškinti), o su kai kuriais, žinau, geriau iš viso patylėti.

Žmogus, apskritai, keista būtybė, nes jam dažnai atrodo, kad kitur labiau šviečia saulė, žmonės geresni, pinigų daugiau mokama ir, šiaip, viskas geriau 😀

Jam atsibosta būti vaiku, todėl skuba užaugti, o vėliau trokšta sugrįžti į vaikystę. Praranda sveikatą uždirbdamas pinigus, kuriuos vėliau išleidžia, bandydamas ją susigrąžinti. Įnirtingai galvoja apie ateitį ir pamiršta dabartį. Gyvena taip, lyg niekuomet nemirtų ir miršta taip, tarsi niekuomet nebūtų gyvenęs… Ir skuba, skuba, skuba… Kur? Turbūt daugelis net nežino kur. Tiesiog taip įprasta.

Juokinga stebėti tas varžybas – kuris greičiau pribėgs prie kasos. Tada, jei tas pirmasis laimingasis ilgai kuičiasi (ieško recepto, nuolaidų kortelės, vaistų sąrašo ar pinigų), už jo stovintis antros vietos laimėtojas veržiasi užlįsti, sakydamas, kad jis greitai nusipirks tik vieną vaistą, o, be to, dar labai skuba, nes jo autobusas gali nuvažiuoti. Tada pirmasis, kad būtų tvirčiau, atkerta:

– O aš irgi skubu, manęs traukinys nelauks!

Kiti klientai stovi eilėje ir stebi, kuo užsibaigs šios varžybos. Tada aš klausiu:

– Gal yra eilėje laukiančių, kuriems lėktuvas tuoj pakils?

Nes čia jau būtų pirmumo teisė pagal svarbą 😀 Pasirodo, tiek užteko, kad vaistinėje įsivyrautų taika ir ramybė. Su skubančiais visada sudėtinga, nes jie įneša tokį chaosą, kad pats pradedi blaškytis, skubėti ir, žinoma, klysti. O mūsų klaidos, patys suprantate… Todėl svarbu kuo greičiau nuraminti skubančius ir pačiam nusiraminti.

Ateina ir išsigandę, ne tik skubantys. Ką turėčiau atsakyti pacientei, kuri perka geležies tabletes ir klausia:

– O aš kartais nesurūdysiu nuo tos geležies?

Galvojau, kad čia tik juokas. Bet pasirodo, ne. Todėl skubu patikinti, kad viskas bus gerai. Bet ji nerimsta:

– Čia visai nejuokinga, nes kai aš sprendžiau kryžiažodį, tai ten buvo klausimas – rūdijantis metalas, o atsakymas – geležis. Dabar suprantate, dėl ko aš jaudinuosi?

Skaityti toliau »

Lap 30, 2017 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #34

Laisvė – tai sugebėjimas niekam nevergauti: nei aplinkybėms, nei būtinybei, nei atsitiktinumui, sugebėjimas neleisti likimui stovėti aukščiau už save.

– Seneka

Tai reiškia, kad neturiu vergauti nei ministrui, nei darbdaviui, nei tariamiems draugams, kurių po paskutinių įvykių ženkliai padaugėjo.

Gal ne visi žino, bet vaistinėje mes užsiimame ne tik vaistų ir med. prekių prekyba. Mes užsiimame ir kita papildoma veikla – gydome sužeistas sielas. Kaip tai darome? Tai žinoma tik mums vieniems ir jokie slapti pirkėjai čia nepadės 😀 Nes vaistininko profesija – visam gyvenimui. Jis – kaip leopardas – nekeičia savo kailio raštų. Šiuo metu aplinkybės sudėliojo sudėtingas darbo sąlygas. Bet ne pirmą kartą, todėl įveiksime ir tai. Gal dabar tik darbo diena praeina žymiai įvairiau. Na kad ir:

– Labai atsiprašau, ar parduosite man kokių nors vaistų? Nes dabar bijau jau ko nors ir paprašyti…

xxxx

– Girdėjau, kad dabar ir anglies tablečių be recepto neparduodate.

xxxx

– Jeigu ir karpoms gydyti priemonės dabar jau su receptais, tai galiu jums gerą liaudišką patarimą duoti: karpą reikia patrinti į prakaituotą arklį. Žinokite, tikrai padeda. Man padėjo, todėl ir kitiems pasakykite, nes gal žmonėms bėda…

xxxx

– Širdies lašų, aišku, irgi neparduosite? Nereceptinis? Bet juk su spiritu. Nesuprantu aš tų lietuviškų įstatymų. O jiems, gal, kaip ir alkoholiui, galioja pardavimo valandos? Nes tada jau viskas labai paprasta, o taip dabar nebūna.

Skaityti toliau »

Lap 2, 2017 - Mano dienoraštis    1

Dienoraštis #33

Apie šventes

– Su artėjančiom šventėm! – tarė man pagyvenęs vyriškis, spalio 31 d. atėjęs į vaistinę.

Sekundę stabtelėjau mintyse, kad suprasčiau, kokias šventes jis turi galvoje. Kadangi artėjo visų šventųjų diena, nusprendžiau, kad su šia švente jis mane ir pasveikino. Bet toptelėjo dar viena mintis – prisiminiau Lietuvoje vis populiarėjantį Heloviną. Tad palinkėjau ir jam neliūdėti 😀 O jis toliau porina:

– Man reikia šitų vaistų diedukui, nes gal rytoj numirs.
– ?! Tai gal nepirkite visai? Nes kur tada dėsite tiek?
– Nieko tokio, kiti sugers. Dabar vaistai brangūs, tai dalinamės visi. Juk visų organai tokie patys: ir širdis, ir skrandis, ir sąnariai 🙂


Apie technologijas

Po kurio laiko užsuka užsienyje dirbantis lietuvis. Pasakoja apie savo odos problemas, klausia apie odos ligų gydytojus, kaip jam, neapsidraudusiam patekti pas tokį specialistą. Sakau, yra privačių klinikų, bandau nupasakoti, kaip iki vienos tokios nuvažiuoti. Klientas paprašo tikslaus adreso, kad galėtų su navigacijos pagalba nuvažiuoti. Galvoju, tuoj pažiūrėsiu tą adresą internete, nes klinikos pavadinimą tai žinau. Bet visai pamiršau, kad mes NETURIME TEISĖS į interneto prieigą 😩 Nesusilaikau ir garsiai nusikeikiu (lietuviškai) dėl tokių kvailų apribojimų, bet pažadu tuoj pat surasti pažadėtą svarbią informaciją. Tam interesantui labai keista, kad vaistinėje darbuotojai negali laisvai naudotis internetu, todėl išsigąsta dėl manęs ir sako:

Gal jūs padėkite tą savo telefoną, nes paskui pamatys kas nors, paskųs, tai turėsite nemalonumų. Sunku patikėti, kad čia tokie dalykai vyksta.

“Čia dar ne tokie dalykai vyksta, bet geriau net nežinokite”,-atsakau jam ir mikliai surandu tą adresą, kol manęs koks nors šnipas nesusekė…


Apie kovą su nelegalais

Per žinias girdėjau skalambijant, kad dabar bus kovojama su nelegaliai įvežamais vaistais. Apsidžiaugiau, kad užsidarys tie kioskai, kuriuose prekiaujama neaiškios kilmės ir kokybės vaistais, tame tarpe ir receptiniais, bet pasirodo, ne su tuo valdžia nusprendė kovoti. Ji sugalvojo riboti iš trečių šalių įvežamų vaistų kiekius, kuriuos žmonės įsiveža patys savo reikmėms. Nesvarbu, kad jie perka pigiau, nes neturi pinigų. Pagal LR įstatymus, jie privalės pirkti Lietuvoje lietuviškomis kainomis, nes valstybei taip geriau.


Apie kainas, meilę ir draugystę

O kad kainos vaistinėje nemažėja, o tik didėja, regis, daugelio jau nestebina. Nes sulaukti komentaro

Kodėl taip pigiai prašote? Juk atėjau į vaistinę, pasiruošiau daugiau išleisti

tenka vis dažniau.

Skaityti toliau »

Rgs 21, 2017 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #32

Turbūt kiekvienas darbdavys savo darbuotojui pateikia rekomendacijas ir nurodymus, kaip reikia elgtis su klientais. Visi nurodymai, žinoma, prasideda nuo pasisveikinimo iki atsisveikinimo. Kokio ilgumo elgesio rekomendaciją gauna darbuotojas priklauso nuo darbdavio kūrybingumo. Išsilavinusiam piliečiui net nereikia sakyti, kad jis turi pasisveikinti ir atsisveikinti. Bet, dėl visa ko, mums apie tai kas rytą primena juodu ant balto surašyta mantra. Tačiau, kaip pasakė H. Ibsenas:

Tūkstančiu žodžių nenuveiksi tiek, kiek vienu geru darbu.

Todėl mes mažiau skaitome, ką mums liepia, o daugiau darome 😀

Bet smagiau darbuotis yra tada, kai yra grįžtamasis ryšys ir abipusis supratimas. Taigi, palinkėčiau savo ir ne tik savo klientams ne tik priekaištauti, bet ir mokėti pasidžiaugti, nors ir smulkmenomis.

Juokas – visai nebloga draugystės pradžia ir pati geriausia pabaiga. Todėl, kai šypsomės jums, nesakykite:

Kas čia jums taip linksma? Palaukite, sulauksite mano amžiaus, tada pažiūrėsite! Kai vietoj duonos reikės pirkti vaistus, tada ir pasijuoksite.

A. Diuma pasakė:

Niekada nevėlu nutilti, jeigu žinai, kad meluoji.

Nemažai vyresnio amžiaus pacientų, kai ateina laikas mokėti už vaistus, išgirdę mokėtiną sumą, sako:

Na, žinote, aš tiek niekada nemokėjau! Prieš kelis mėnesius man reikėjo primokėti tik eurą, o dabar moku tris!

Tai va, pasakysiu, vienas iš popierinės kompensuojamų vaistų knygelės privalumas – išlikę ankstesni mokėjimai. Ir kartais, kai jau labai noriu apginti vaistinės prestižą ir įrodyti, kad ji nėra brangininkė, susirandu seną mokėjimo kvitą, kuris prisegamas prie recepto ir parodau (ir įrodau), kad vaistai ne tik kad nepabrangę, bet dar ir atpigę. Tada seka pauzė, o po jos:

Nu gal, gal, bet man atrodo, kad buvo pigiau.

Tačiau, matydamas akivaizdų įrodymą žmogus aprimsta ir supranta, kad tik emocijų vedamas taip pratrūko, o tu supranti, kad ta vaistų kainų pasiutpolkė visus veda iš proto 😀
Skaityti toliau »

Puslapiai:12345678»