Vaistininko užrašai

Apie orą

Orai turi svarbią, kartais tiesioginę įtaką žmonių gyvenimui. Klimato kaita ir kraštutiniai orai (uraganai,  sausros, liūtys) verčia žmones migruoti. Orai veikia žmones ir mažiau drastiškais būdais. Esant kraštutiniams karščiams arba šalčiams, veikiama žmogaus imuninė sistema. Oras taip pat gali įtakoti nuotaikas. Nepaisant to, oras negali turėti tiesioginio poveikio žmogaus darbui ar mokymuisi. Jam įtakos turi tik paties žmogaus požiūris į oro pobūdį – karštį, šaltį ar lietų.

Pirmosios vasaros dienos – saulėtos ir šiltos, todėl mane puikiai nuteikia kūrybai ir geriems darbams 🙂

Apie temperatūrą

Daugelyje naujai besisteigiančių vaistinių jau yra norma įrengti ir kondicionierių. Tai džiugina. Tačiau yra nemažai vaistinių, kuriose karštomis vasaromis dienomis dirbti darosi sudėtinga. Nepaisant vaistinėje vyrančios aukštos temperatūros, darbuotojai priversti į temperatūros registravimo žurnalus rašyti reikiamą, o ne realią temperatūrą ir drėgmę. Kokiu tikslu tuomet pildomi tie žurnalai, kuriuose atsispindi neteisinga informacija? Juolab, kad tas žurnalų pildymas yra niekinis. Ne paslaptis, kad tai vienas iš nykiausių vaistinės darbuotojams privalomų atlikti darbų, todėl dažnai yra užmirštamas ir pildomas tikrai ne kiekvieną dieną ir ne tą pačią valandą. Kai planuojami vidaus auditai ar planiniai vaistinės patikrinimai, arba ateina dirbti naujas vaistinės vadovas, tuomet žurnalai ištraukiami iš po apačios kitų žurnalų ir vienu ypu surašomi duomenys pagal būdingą tam sezonui temperatūrą 🙂 Įdomu, kaip temperatūra registruojama ir kontroliuojama degalinėse ir kitose naujose prekybos vietose, kur prekiaujama vaistais? Ar ten irgi pakabinti higrometrai, kurių parodymus registruoja atsakingas asmuo?

Apie naujoves

Vaistinių tinklai neriasi iš kailio, bandydami privilioti vis daugiau klientų. Vienos vaistinės dalina dovanas, kaip spaudos kioskai kavą (pirk 6 puodelius ir gauk vieną nemokamą), kitos – prašo lankytojų užpildyti anketą apie aptarnavimą ir juos aptarnavusį darbuotoją ir taip dalyvauti loterijoje. Nedalyvauju lažybų žaidimuose (statymuose), tai ir nežinau, gal jau ten siūloma lažintis, kaip smarkiai pabrangs vienas ar kitas vaistas, pvz., per pusę metų 🤔 Farmacijos banginiai galėtų susitarti  tarpusavyje ir surežisuoti statymą (kaip kartais tai daro sportininkai) – taip dar labiau papildytų savo amžinai tuščias kišenes 😄

Yra ir tokių vaistinių, kurios lygiuojasi į Anglijos aukštuomenę ir rengia arbatos popietes, vadindami tai – “Bendruomenės popietė”. Šios popietės tikslas – su bendruomenės nariais pasidalinti sukauptomis žiniomis apie sveikatą, pabendrauti neformalioje aplinkoje. Viskas būtų puiku, jei suteikta informacija ne skatintų įsigyti maisto papildų ar nereceptinių vaistų, o atvirkščiai, šviestų, kad kuo mažiau jų žmonės pirktų. Tačiau temos taip gudriai sudėliotos, kad jose apstu reklamos ir skatinimo įsigyti veiksmingų ir “po ligos taip reikalingų organizmui” vaistinių preparatų ar maisto papildų. O juk farmacijos įstatyme aiškiai parašyta, kad reklamuoti vaistinius preparatus neturi teisės sveikatos priežiūros ir (ar) farmacijos specialistai, teikdami sveikatos priežiūros ar farmacines paslaugas… O norinčių jas teikti tikrai netrūksta, nes tai dar vienas būdas pagerinti savo finansinę padėtį. Keista tik, kad temos numetamos “iš viršaus” su visa smulkiai aprašyta medžiaga ir savo interpretacijų būti jau negali. Neduok, Dieve, pasakysi sakinį, kuris atgrasys klientą nuo pirkimo. O pateikta medžiaga, tikriausiai, ne kartą paredaguota marketingo atstovų ar koučerių, todėl yra įtaigi ir viliojanti.

Dažnai mėgstame pasakyti: “Nu ir tipažas pas mane apsilankė…” O tų tipažų, tikrai užklysta įvairių. Šiandien sugalvojau pažaisti psichologą – mėgėją 😎

Cholerikas

Jis dar vadinamas geltonąja tulžimi. Cholerikai – impulsyvūs. Jiems būdingi staigūs, aštrūs judesiai, jėga, o emocijos išreiškiamos labai aiškiai. Jie yra nestabilūs. Tai kažkas panašaus į:

– Duokite ką nors į nosį 10 metų vaikui.

– Galite pabandyti drėkinantį nosies gleivinę purškiamą preparatą.

– Ką čia man purškalus siūlote! Kaip aš jam įpurkšiu?

– Vaikas jau didelis, pats lengvai įsipurkš.

– Gal išprotėjote!!! Aš sau į nosį nieko nelašinu, nepurškiu! Ir vaikui to nedarysiu! Duokite Actifedo tab.

– Bet jas galima vartoti tik vyresniems kaip 12 metų vaikams.

– Jau jūs man neaiškinsite, kas galima, ir kas negalima!

xxx

Apsipirkinėja senjoras vaistinėje, kaip staiga suskamba jo mobilus telefonas. Viena ranka jis ima iš piniginės pinigus, kita gi bando atsiliepti. Šiaip ne taip nuspaudžia mygtuką, bet tuomet pažeria pinigus ant žemės. Tada, aišku, susinervina ir rinkdamas pinigus pagaliau atsiliepia:

– Ko nori? Eik tu nachui, blet!…atsiprašau…Kiek aš skolingas?

Ką galėjau pasakyti šiems klientams? Nebent:

“JEI NESKIRSITE LAIKO SAVO DVASINIAM GYVENIMUI, TAPSITE (jei dar netapote 🙂) IRZLIU, DIRGLIU, GREIT UŽSIPLIESKIANČIU, NEPAJĖGIANČIU SAVĘS KONTROLIUOTI ŽMOGUMI.”

Sangvinikas

Šio tipo žmonės labai greitai randa bendrą kalbą su kitais, moka ir nori bendrauti. Jausmai kyla greitai, taip pat greitai jie kinta. Sangviniko mimika bei kalba labai išraiškinga, jausmai – gilūs.

– Čia jūsų vaistai, mokėti nereikia nieko.

– Aš nenoriu už dyką. Padeklamuosiu jums savo eiles…  (deklamuoja)

– Na, puikiai kuriate.

– Negalvokite, kad aš sena. Nesvarbu, kad su sena skrybėle. Man tik 8 metai, nulis juk nesiskaito 😀

– Todėl ir aš jums sakau – mokėti nereikia, nes nulis – nesiskaito 🙂

– Vyras pavargo nuo manęs, tai išleidau pailsėti į sanatoriją. Sakau jam: “Eik ir pagauk kokią undinę.” Likimo ironija: ko nenori, tą ir gauni. Nenorėjau jauno vyro, o gavau. Dabar reikia suktis…

xxx

– Duokite lekspantylio.

– ??? Gal turite galvoje leksotanilį? 

– Nežinau, gal. Miegui reikia.

– Tai – psichotropiniai vaistai. Reikia recepto.

– Kokie čia psichotropai, visas kaimas geria, užtat gerai miegam ir galvos niekam nekvaršinam 🙂

xxx

– Buvau pas gydytoją, kad ji man vaistų išrašytų nuo sąnarių skausmo. Tai ji man siūlo mankštą. Špygą aš jai parodžiau, vaaa toookią 🖕, kokią dar mankštą

Ir man išraiškingais judesiais palei nosį suraito tikrą špygą 😮 kad geriau įsivaizduočiau.

Kartą Lietuvoje

Tai nutiko vienoje Lietuvos vaistinėje. Istorija tikrai verta plunksnos. Išgirdau ją per vieną kolegų susiėjimą. Kaip visada, pokalbis sukosi apie darbą ir su juo susijusias istorijas. Gaila, kad nedalyvavo tikrasis istorijos pasakotojas, bet, manau, istorija dėl to nepraras savo žavesio 🙂 Ir te nesupyksta jis, jei pasakojime įsiterps vienas kitas mano žodis. 

Pirma diena

Atėjo senjoras į vaistinę ir pateikė gydytojo receptą. Ten buvo išrašytas tepalas Flucinar (recptinis vaistas, stiprus gliukokortikosteroidas). Tą kartą jam klausimų nekilo, todėl nusipirko ir, išklausęs vartojimo ypatumų, patenkintas išėjo. Bet greitai sugrįžo. Su tepalu rankose ir visiškai nepatenkintas! 

– Man jo nereikia, jis labai kenksmingas, tiesiog nuodingas! Aš perskaičiau informacinį lapelį. Negali būti, kad gydytoja tokį nuodą parašė!

– Ji jums paskyrė tokį vaistą, kuris būtų veiksmingas. Vartosite pagal instrukciją ir viskas bus gerai.

– Nebus gerai. Ar jūs skaitėte, kiek ten pašalinių poveikių išvardinta? Gal net 50!

– Visi vaistai turi šalutinius  poveikius.

– Bet tiek!

Ir pradėjo lietis gyvatės iš burnos – širdis sustos, inkstai neatlaikys, kepenys iškris ir, apskritai, anksčiau laiko mirs.

– Na, negaliu aš priimti vaistų atgal, vaistai – negrąžinami. Tuo labiau, jums gydytojas paskyrė gydymą.

Tuo pokalbis baigėsi, bet istorija – ne 🙂

“Apie paslaugą tegu pasakoja ne ją suteikęs, o jos sulaukęs”, – kažkada rašė Seneka.

Puiku būtų vieną kartą mūsų vyriausybei įsiklausyti į išminčiaus nuomonę ir prieš paskelbiant apie dar vieną prievolę įsigyjant vaistus, pirma išgirsti, ką apie tai mano gydytojai, vaistininkai ar paprasti vartotojai. Juk startavus naujai tvarkai, vėl skries priekaištai ir nepasitenkinimas Sveikatos ministro pusėn. Tada tie tautos gelbėtojai vėl svarstys, ką čia būtų galima pakeisti, ir vėl sugalvos kokį naują pokštą, nuo kurių paskutiniu metu jau darosi visiškai nejuokinga tiek įsakymų vykdytojams, tiek vartotojams.

Misterio vaisto rinkimai

Jeigu trumpai ir labai nesiplečiant, nuo kovo 1d. vaistinėse pacientams turėsime išduoti kainos konkursą laimėjusius vaistus. Tie vaistai, kurie geriausiai pasirodys ant podiumo ir juos aukštu balu įvertins kompetentinga komisija, tris mėnesius galės rodytis žydrųjų ekranų aukščiausioje pozicijoje ir mėgautis trumpalaike šlove (misteriams ir misėms pasisekė labiau, jie šlove džiaugiasi ištisus metus). Taip bus skatinama konkurencija tarp vaistų gamintojų, kurie norės, kad jų vaistas taptų dažniausiai išduodamu.

Paskutinis vaistininko išbandymas

“Vaistininkai bus įpareigoti…”, “…pacientui turės parduoti…”, “…pacientui reikia išduoti…” 

Atrodo, kad vaistinė pamažu tampa pono A. Verygos nuosava kontora, kurioje vyksta negeri dalykai: vis labiau ribojamos darbuotojo teisės, pasirinkimo laisvė, įgytos žinios  tampa sunkiai panaudojamos praktikoje dėl suvaržymų, vaistininkai verčiami dirbti pagal numestą iš aukščiau klišę, stengiantis atimti savarankiškumą ir sąžiningumą kliento atžvilgiu. Ne kiekvienas ligonis supras, kodėl privalo rinktis pigiausią vaistą, nors ekrane matyti penki ar daugiau pasirinkimo variantai. Žinoma, tai skatins nepasitikėjimą vaistininkais. Ir iš kur bus tas pasitikėjimas, jei priimat naujus įstatymus, ministerijos atstovai dažnai pabrėžia, kad  vaistininkai siūlo tik brangius arba reklamuojamus vaistus. Ir dabar pasistengė įpilti žibalo į ugnį:

“Vaistininkai jau seniai turi galimybę pasiūlyti pacientui pigiausią vaistą, tačiau to paprastai nedaro.”

Sakyčiau per drąsu ir įžūlu nuolat skleisti neigiamą informaciją apie mūsų darbą. Mes ir taip esame savo profesijos įkaitais, nes turime pastoviai laviruoti tarp ministro įsakymų, darbdavio reikalavimų ir žmonių pageidavimų. KURIOJE VIETOJE TADA ESAME MES PATYS? Deja, dažnas iš mūsų jaučiasi kaip marionetė – dabar daryk taip, parduok tą, kitą mėnesį turėsi parduoti aną ir t.t.

Yra Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Sveikatos apsaugos ministerija su Farmacijos departamentu priešakyje, kurie, deja, ne už mūsų gerovę, o prieš mus. Nurodymai, grasinimai tikrintojais, slaptais pirkėjais, darbo sąlygų sunkinimas, vieši neigiami pasisakymai apie vaistines… Atrodo, kad šios institucijos kaip tik turėtų daugiau rūpintis nei bausti, bet čia Lietuva,  čia lietūs lyja…

Planai

Tikriausiai, ne vienas iš mūsų Naujų metų rytą prabunda su mintimi, kad nuo šios dienos viskas pradės keistis. Ir, žinoma, tik į gerą 🙂 Tas gėris privalo mus lydėti visur: namie, darbe, parduotuvėje, banke, kelionėje, vaistinėje. Metų gale pasižiūrime, kad ne taip jau viskas ir vyko pagal numatytą planą: namai – apkuisti, alga – ta pati, parduotuvėje – vėl nepritaikė nuolaidos, bankas palūkanų nesumažino, kelionėje dingo pasas, o vaistinėje laukė pabrangę vaistai arba jų iš viso nebuvo 🤨 Galiausiai, viskas susitvarko. Juk tikėjome tuo ir kantriai laukėme. O kai sulaukėme (arba nesulaukėme), įgijome nepamatuojamą jėgą, kuri padarė mus stipresnius.

Naujienos kompensavime

Šį mėnesį vėl turime naują kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Dar ilgesnį. Viskas atrodytų nuostabiai, jeigu ne vienas BET. Vaistinėse labai jaučiamas vaistų stygius. Gal tada neverta į tą sąrašą įtraukinėti vaistų, kurių Lietuva nepajėgi laiku pateikti ligoniams? Dabar gi, pyksta ir ligoniai, negavę reikiamų vaistų, ir vaistininkai, kurie dirba karo lauko sąlygomis. Į darbą jau kurį laiką einame kaip į mūšį, nes kiekvieną dieną iš prekybos dingsta po kelis vaistus. Ir atsiranda jie, deja, ne tokiu greičiu kaip pranyksta… Vienas iš pagrindinių darbų šiuo metu – dalijimasis vaistų likučiais tarp vaistinių. Nebuvo nei vienos dienos, kad vaistinė turėtų visus gydytojo išrašytus ir ligonio pageidaujamus vaistus. Tačiau priemokos tikrai nesikandžioja. Žinoma, yra išimčių.

Taip pat gera naujiena – padidintas kompensavimo lygis (iš 90% į 100%) vaistams, skirtiems kraujotakos sistemos ligoms gydyti. Nuo šių metų lieka tik 100% ir 50% kompensavimo lygiai. Gerai tai ar blogai – pamatysime. Aš manau, kad bus gerai 🙂

Naujienos vaistinėse

Daugelis vaistinių tinklų mėgsta įvairias marketingo naujoves. Pastaraisiais metais pasidarė labai populiaru keisti nuolaidų kortelių dizainą. Vienu metu vienas vaistinių tinklas turėjo apie 5 rūšių korteles, kurios visos tiko toje vaistinėje. Ateina pirkėjas ir pažeria po dvi tris galiojančias. Klausia, kuri tinka, atsakoma, visos. Tada klausia, kuri naudingiausia, atsakoma, visos vienodas galias turi. Tada prašo nurašyti pinigus iš visų. Sakoma, kad neišeina. Tada prašo paimti iš ten, kur daugiausiai sukaupta. Taip ir žaidžiame tuos stalo, tiksliau, kompiuterinius žaidimus – paimk, kur daugiau.

Dabar nuspręsta kai kurių kortelių atsisakyti ir likti prie vienos. Tačiau yra bankinės, bekontaktės, paprastos, draudiminės, taigi, vis tiek bus su kuo pažaisti. 

Be to, vaistinių šūkiai ir tikslai taip pat keičiasi. Vienu metu jos – rūpestingos, kitu metu – mažų kainų lyderės, dar kitu – besirūpinančios senjorais ar mažyliais, o jei dar koks susijungimas įvyksta – tai vėl kita kortelė su kita suknele. Jeigu iš tų pasikeitimų būtų visiems naudos, tada naujos išlaidos sveikintinos. Tačiau, dabar tik daugiau nepatogumų. Žmonės klaidinami, šiukšlių daugėja, painiavos nemažėja, darbo ir popierizmo daugėja, išlaidos didėja, todėl vaistinių prekių kainos – taip pat neatsilieka.

“Iki šešerių ir peržengęs septyniasdešimt žmogus turi teisę būti natūralus; senukų cinizmas toks pat žavus kaip ir vaikų atvirumas.”

A. Morua

Senjorų pora (virš 80 metų) vaistinėje perka vaistus. Kiekvienas perka individualiai, atsiskaito taip pat individualiai – iš  atskirų piniginių. Vyras apsiperka greitai, deja, moteriškė šiek tiek užtrunka. Klausinėja, išsirenka, perka, deda į krepšį, vėl blaškosi, dar kažką prisimena, tada vėl perka, bet neskuba išeiti, nes dar kažkas liko nenupirkta 🙂 Vyras, netekęs kantrybės, palieka ją ir žengia pro duris. Tada ji prisimena, kad dar reikia lašų akims. Skaičiuoja likusius pinigus piniginėje, bet pritrūksta, todėl dairosi savo vyro. Pamačiusi, kad šalia jo nėra, eina ieškoti, kad pasiskolintų pinigų. Atsiveda iš lauko įniršusį ir prašo 7€. Jis neapsikentęs klausia:

– Tai ką čia dar sugalvojai pirkti?

– Prisiminiau, kad man reikia dirbtinių ašarų.

– Palauk, kai grįšim namo, aš tave taip pravirkdysiu, kad natūraliom pavarysi.

Tiems, kurie su nurodymais ateina į vaistinę po vieną, palikę savo antrąją pusę namie – irgi nelengva. O jeigu pamirši pavadinimą? Arba vaistininkas pasiūlys ne tuos vaistus? Kad nereikėtų dar ne kartą kulniuoti atgal, reikia veikti ryžtingai kaip šis lankytojas:

– Duokite gerųjų bacilų.

– O jeigu aš duosiu gerųjų bakterijų?

– Oi, ne. Man žmona liepė parnešti bacilų!

Tačiau ne visi pirkėjai tokie ryžtingi. Klientė ilgai žiūri į ekraną, kuriame rodoma mokėjimo suma (situacija paimta iš vaistininkų humoro fb puslapio):

– O čia tikrai tiek mokėti? Kodėl vaistas toks pigus? Ar tikrai tą duodate?

– Pigus, nes kompensuojamas.

– Bet kuo jis gali padėti už tokią kainą?! Žinot, dar nemuškit kvito, aš kitur paieškosiu.

Su kvitais taip pat nutinka visokių istorijų. Jeigu užstringa kasos aparatas arba sulėtėja jo darbas ir kvito spausdinimas šiek tiek užtrunka, tai pagal Merfio dėsnį, būtinai stovės žmogus, kuriam to kvito reikia čia ir dabar 🙂 Kai bandai paprašyti, kad truputį lukteltų, jis įžvelgia apgaulę ir pradeda kaltinti neskaidria veikla. Bet jeigu darbas einasi kaip sviestu patepta ir kvitą tiesiog įbruki į rankas, tada sulauki replikų:

“Man nereikia tų šiukšlių, pasilikite sau, vis tiek man pinigų niekas negrąžins.”

Čia panašu kaip ir su maišeliais – jei sudėsi prekes į maišelį, būtinai iškratys ir papriekaištaus, kad nesaugome gamtos, bet jei nepasiūlysi, sulauksi pabambėjimo dėl netinkamo aptarnavimo 🙂

– Ką turite nuo senatvinio kosulio?
– ? Jaunatvinį čiaudulį 😀

Tokiu smagiu dialogu prasidėjo dar viena nauja darbo diena. Jeigu tai buvo slaptas pirkėjas, tai mano įvertinimo balų dydis priklausys nuo kliento humoro jausmo turėjimo arba neturėjimo, žinoma, ir nuo jo nuotaikos tuo metu. Kodėl vėl prisiminiau slaptus pirkėjus? Darželinukas atsakytų: “Nes todėl” 🙂

Neseniai “Verslo žiniose” perskaičiau straipsnį apie tyrimų bendrovės “Dive Group” atliktą vaistinių aptarnavimo kokybės tyrimą trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje slaptieji pirkėjai lankėsi vaistinių tinkluose “Benu”, “Eurovaistinė”, “Camelia”, “Gintarinė” ir “Norfa”.

Slaptieji pirkėjai nustatė (!), kad Lietuvoje klientus šiemet geriausiai aptarnauja “Benu”. Antroje vietoje – “Camelia”, trečia – “Eurovaistinė”. Palyginus su praėjusių metų rezultatais, pirmos ir trečios vietos laimėtojai nekito, tačiau “Camelia” šiemet sugebėjo nuspirti nuo pakylos “Gintarinę”. Jiems pavyko tai padaryti siūlant papildomų prekių prie pagrindinio vaisto, t.y., vitaminų, papildų, jūros vandens, arbatos. Į aukštą reitingą pakilti leido ir tai, kad vaistininkai davė patarimų kaip gerti daug skysčių (😮), pailsėti (🙂), apsilankyti pas gydytoją…

O kodėl nepaminėjo kosmetikos? Kiek žinau, šiuo klausimu labai smarkiai dirbama (psichologiniu spaudimu) su darbuotojais. Šioms prekėms taip pat yra nustatyti pardavimo planai. Matyt, ne visiems darbuotojams atrodo normalu prie TheraFlu pasiūlyti įsigyti ne tik nosinaites, bet ir makiažo pagrindą, nes pirkėjo veidas atrodo kiek pablyškęs… Kaip ten bebūtų, “Camelia” padarė pažangą ir “Gintarinę vaistinę” 🙂

Jeigu tikėti generalinės direktorės žodžiais, tokius puikius rezultatus lėmė investicija į įmonės darbuotojus (100 000€). Puiku, džiaugiuosi už juos.

Apleidusios savo pozicijas “Gintarinės vaistinės” vadovė tyrimo nekomentuoja, esą neaišku, kokiais kriterijais remiantis vertintos vaistinės. Nuomonė – puiki, tačiau kodėl dvigubi standartai išsakant nuomonę, taikomi spaudai ir darbuotojams?

Eilę metų vaistininkai bando savo valdžiai įrodyti, kad juos žemina įvairūs slapti tikrinimai, kurie kelia bereikalingą įtampą (jos ir taip darbe apstu). Neįtikino ir argumentai, kad šie tyrimai nėra objektyvūs ir pagaliau laikas jų atsisakyti. Kaip ir mūsų neįtikins mintis, kad geresnis vaistininkas tas, kuris yra tvarkingai užsisegęs chalatą ir įsiūlo papildomų prekių (kurių gal ir nereikia), nei tas, kurio chalatas prasegtas ir vaistų jūs pas jį nusipirksite tik tiek, kiek reikia einamu momentu 🙂
Skaityti toliau »