Naršote "Mano dienoraštis"
Sau 13, 2022 - Mano dienoraštis    0

Juoda ir balta

Vaistininko dienoraštis

Du, visiškai skirtingi žmonės stebėjo, kaip parke šoka lietus:

Tai – širdies gydytojas ❤️

– Ne, tai tik vanduo 💧, o jausmai yra melas.  

Netikėtai nušvito saulė, lyg dangus žaistų savo žaidimą.

Tai – Dievo malonė ☀️

– Koks nepakenčiamas karštis! 

O pro juos plaukė žmonės, kas kur pasklisdami,  tai vėl pradingdami.

Kokie žmonės pikti!

– O gal juos užklupo negandos?

Parke ant žemės gulėjo vyras. Žmonės, eidami pro šalį, žiūrėjo į jį kreivai ir niurnėdami.

Prisigėrė kaip gyvulys 🐖

– Gal jam infarktas?! Greičiau kvieskite greitąją pagalbą 🚑

Po parką vaikštinėjo įsimylėjėliai, gaudydami kiekvieną vienas kito žvilgsnį. 

Geriau jau neįsimylėtų…

– Laimingieji 💘 Kaip gražu 💞 

Ir štai, prie įėjimo į parduotuvę:

Kokia neplauta vitrina!

– Kokios gražios gėlės, – atsakė kitas, sustingęs nuo šios grožio.

O parėjus namo:

– Pažiūrėk, – pasakė ji su nuostaba, priėjusi prie atidaryto lango.

– Rėmai paseno…

– Ne! Tai mėnulis 🌙

Skaityti toliau »
Sau 6, 2022 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #100

Vaistininko dienoraštis

Štai ir baigėsi didžiosios metų šventės. Tiesa, ne visiems. Užklydėlių ir paklydėlių sulaukiame ne tik per šventes, bet ir joms pasibaigus:

Gal turite ką nors stipresnio?

– Stipresnio, tai ko? Viagros 100 mg? Ar nuo skausmo stipresnio?

– Nuo širdies gėlos… Parduotuvėje negavau, nes pavėlavau…

– Širdies lašų tada gal? Ar gudobelės tinktūros? Ji – stipresnė 🥃

– O dar ko nors stipriau?

– Etilo spirito? 

– O turite? 

– Žinoma, tik ne jums 😉 Jums labiau tiks gudobelė 🌿

– Hmmm, gerai, duokite tos savo gudobelės. Gal iki ryt išgyvensiu… Bet imsiu 5 buteliukus.

Ką gi, viena išgelbėta gyvybė per pirmas Naujų metų dienas – jau laimėjimas. 

Laba diena. Su Naujais metais, su nauja laime!

– Ačiū, ačiū. Ir jums viso ko geriausio šiais Juodojo Tigro metais 🐅

– Kur jau ten… Gal turite ką nors žarnoms išplauti?

O kai išgelbėjau ir antrą, visai smagu pasidarė 🙂 Beje, gelbėjimo darbai vyko visomis pirmosiomis metų dienomis. Gal žmonės per daug užsišventė kavinėse ir restoranuose, nes skrandžius ir žarnas išsiplauti norėjo kas trečias lankytojas. Kitiems žarnas išplovė rotavirusas 🦠, todėl šiems reikėjo kitų priemonių 💊

Et, šitie negalavimai užeina ir praeina. Bet, va, pandemija…Kaip taikliai nūdieną apibūdino viena senjorė:

Nurimti ir neapsišikti! Dabar tokie tikslai…

Kas liečia pandemiją, yra ir teigiamų dalykų:

– Atėjau pas jus pinigų išleisti. Tų, kur už skiepą gavau. Duokite man maisto papildų.

– Gal geriau naudingiau išleiskite tuos pinigus?

– Lengvai atėjo, tegul lengvai ir išeina 💶

Skaityti toliau »
Gru 30, 2021 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #99

Vaistininko dienoraštis

Sakoma, nereikia žvalgytis atgal, nes – VAKAR yra istorija, ŠIANDIEN – šventė, o RYTOJUS – dovana. Taigi, palikim praėjusius metus istorijai, kurią įamžinsiu savo dienoraštyje 📝 O buvo visko: skausmo ir džiaugsmo ašarų, piktų ir žavingų žvilgsnių, emocijų pliūpsnio, nuoširdžių padėkų, grėsmingų prakeiksmų, atvirų ir slaptų pokalbių, kurie ne visada būdavo apie ligas ir vaistus 😉

Ne viskas ėjosi kaip sviestu patepta. Darbus trikdė stringanti e-sistema, vaistų trūkumas, sutrikęs jų tiekimas, vagystės, sukčiai, slapti pirkėjai, nestabilios psichikos žmonės, nesibaigiantys valdžios nurodymai (nebūtinai protingi) ir, žinoma, pandemija, kuri išmokė į gyvenimą pažvelgti kitomis akimis. O kad vaizdas nebūtų toks kraupus, uždėjo mums apsauginius akinius (deja, ne rožinius) 👓, ar net visus skydelius 🥽, ir kad mažiau burbėtume, dar ir burnas kaukėmis pridengė 😷 Dezinfekciniais skysčiais trynėme (ir dar vis triname) visus paviršius,  kūno vietas, purškėme negailėdami ne tik ant savęs, bet ir ant kosėjančio ar bent mažiausią įtarimą kėlusio žmogaus. Žodžiu, vaikščiojom nuolat lengvai apsvaigę 😳

Prekių ir paslaugų kainos kilo, algos, deja, didėjo ne visur ir ne visiems, todėl su migracija teko kovoti ne tik Vyriausybei, bet ir darbdaviams. Neįvertinti vaistinių darbuotojai taip pat nenuleido rankų ir ieškojo savo vietos po saule, todėl keitė tinklus, vaistines ir kolegas (kaip toj dainoj: “Keitės ir miestai, ir veidai, šaukiau tave, bet tu manęs neišgirdai…”).

Taigi, buvo visko… O kiek dar bus! JUODOJO TIGRO metai – skamba grėsmingai. Tačiau juoda ne visada būna juoda, o po nakties visada išaušta rytas ☀️Ir astrologai nuteikia optimistiškai, teigdami, jog metai bus labai energingi ir nukreipti į tikslų ir svajonių siekimą. Jie bus ypač darbingi (kada gi jie nebuvo mums darbingi?), kupini galimybių ir klestėjimo.

Ką gi, belieka užbaigti pradėtus darbus, pasipuošti, linksmai nusiteikti ir laukti…

Atminkite, kad diena be juoko ar šypsenos – tai prarasta diena gyvenime. Linkiu visiems geros nuotaikos net ir tada, kai atėję į vaistinę negausite nusipirkti reikalingo jums vaisto, nes jo tiekimas sutriko…Tam esame mes, nesutrikę vaistininkai, kurie visada ras išeitį 😎

Su artėjančiais 2022-aisiais 🍼🍾🥂🍷🍸🥃

Gru 16, 2021 - Mano dienoraštis    0

Pareiga, priklausomybė, lojalumas…

Vaistininko dienoraštis

Pareigos, priklausomybės ar lojalumo jausmas mus lydi nuolat. Gimstame ir tampame priklausomi nuo savo tėvų, kurie net ir suaugusių savo vaikų ne visada nori paleisti. Taigi, ką tik gimusius ir dar visai nesavarankiškus vaikus tėvai bando užrašyti į darželius – laiku to nepadarius, eilės gali sulaukti, kai jau reikės į mokyklą vaiką vesti 🤭 Kaip žinia, darželių stinga, todėl tenka pasitelkti visas legalias ir nelegalias priemones, kad gautum taip geidžiamą vietą. Tuomet tampi lojaliu darželiui – perki priemones, stengiesi vykdyti visus darželio pageidavimus, kad tik vaikas jaustųsi gerai. Vėliau veiksmas persikelia į mokyklą. Jeigu tavo rajone nėra gerų ar labai gerų mokyklų, o noras, kad vaikas lankytų būtent tokią mokyklą, yra didelis, pasitelkiama sunkioji artilerija (pažįstami ir artimieji, keičiama gyvenamoji vieta popieriuje, ruošiami įvairaus dydžio vokeliai). Ir kai tikslas jau pasiektas, tampi priklausomas ir lojalus šiai įstaigai – sutinki su visomis rinkliavomis, mažomis ir didesnėmis dovanėlėmis mokytojams, pajamų mokesčio dalies skyrimu mokyklai paremti ir t.t. Įsivaizduokite, jei šeimoje trys ir daugiau vaikų, kurie kiekvienas parneša darželio ar mokyklos prašymą skirti tuos kelis procentus. To pačio paprašo ir sporto būreliai. Žodžiu, turi kažkaip suktis, kad būtum lojalus visiems 🥶 Tada universitetai, akademijos… ir pagaliau, darbovietė.

Krautuvininkai nori, kad vaistinėse besilankantys klientai būtų lojalūs tik jų vaistinei. Šiam reikalui jie pasitelkia įvairias gudrybes – momentines nuolaidas, nuolaidų/lojalumo korteles, asmeninius ir gimtadienio pasiūlymus, akcines prekes senjorams, kūdikiams. Ir vėl pamažu tampame kažkam priklausomi, lojalūs pirkėjai. Žiūrint iš kitos pusės, mes, darbuotojai taip pat esame savo darbdavių supančioti tam tikrais pančiais: jeigu būsi paklusnus, dirbsi už visus atostogaujančius kolegas, padirbėsi už sergančiuosius, parduosi kuo daugiau reikalingų prekių, galbūt, regiono vadovas atsižvelgs į tavo nuopelnus ir išmuš iš krautuvininko kažkokių bonusų. Arba, jei sugalvosi pakeisti vaistinę (kitas rajonas, miestas, palankesnis vaistinės darbo laikas) ir būsi patekęs tarp gerai užsirekomendavusių asmenų (VIP), tai pavyks labai greitai. O jei dar vadybininkus pamaloninsi mažomis dovanėlėmis, tai ir darbo valandų papildomai prirašys, ir dėl algos specialios galėsi išsiderėti.  Bet jei būsi nei šioks nei toks, atsidursi juodajame sąraše ir pirmai progai pasitaikius būsi išspirtas lauk. Beje, išdirbti metai viename tinkle dabar jau nelaikoma lojalumu. Tai labiau galima būtų apibūdinti tokiais krautuvininko pamąstymais: “Jeigu tu tiek metų dirbi, vadinasi, turi labai geras sąlygas ir kitur geriau nerasi, todėl džiaukis, kad dirbi ir neverkšlenk.” Mano manymu, tas, kuris su įmone žengė koja kojon dešimt ir daugiau metų, tikrai nėra eilinis darbuotojas. Šie darbuotojai yra patys lojaliausi jau vien dėl to, kad nežiūrint į mažesnę nei naujai priimtų darbuotojų algą, nelaksto po kitus tinklus, o tiesiog dirba savo darbą nesiblaškydami ir neieškodami kažko naujo. Patarimas ištikimiesiems – DARBAS NEPASIRŪPINS TAVIMI, KAI SIRGSI. TAI PADARYS TAVO DRAUGAI IR TĖVAI. TODĖL RŪPINKIS SANTYKIAIS, bet ne tariamu lojalumu. Tai tiek apie lojalumą darbe 😎

Kažkada buvome priklausomi spaliukų, pionierių, komjaunuolių būriams, dabar esame priklausomi vienai ar kitai partijai, kiti – bažnyčiai, dar kiti – įvairioms sektoms. Yra visokių gildijų, klubų, draugijų, galų gale esi lojalus bankui, sporto klubui ar dar velniai žino kam. Žodžiu, gimei ir pardavei savo dūšią velniui 😈

Tačiau, nors ir kam bebūtum priklausomas, gyvenimas, nors ir neperrištas kaspinėliu, vis viena yra dovana. 

Giliai įkvėpkite. Tai nuramina mintis.

Gru 9, 2021 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #98

Vaistininko dienoraštis

Man germanto!

– Hmmm 🧐 Tai jums ne į vaistinę, o į parduotuvę reikia, į sūrių skyrių.

– Tai neduosit?

– Kad, tikrai, fermentiniais sūriais neprekiaujame 😎 Gal aiškiau suformuluokite savo pageidavimą.

– Purškalo man reikia į nosį. Germanto purškalo.

– O gal vis dėlto ne germanto, o Rinogermina?

– Taip, taip, rinogermanto.

Pasigirsta vaistinės telefono skambutis:

– Vaistinė.

– Ar vekselino turite?

– Vazelino?

– Ne, vekselino.

– Tokio negirdėjau. Gal Vaksolio?

– VEKSELINOOOO!

– TOKIO NEŽINAU!

– Tai ką, jūs reklamų per televiziją nežiūrite? 

– Ne, man užtenka reklamų vaistinėje.

– Tai pažiūrėkite šiandien per televiziją ir užsakykite man jį. Aš ryt paskambinsiu.

Reklamų nežiūrėjau, apie ką ėjo šneka, taip ir nesupratau, skambučio kitą dieną taip pat nesulaukiau 😜

– Man magazino.

– Kokio magazino? Bitėms?

– Vaistų reikia MAN, o ne bitėms.

– Ir ką su tuo magazinu gydysite?

– Sąnarius.

– Tai jums tikriausiai reikia Nalgezino 😊

– Nalgezino, Nalgezino 😆

Žmonės išradingi, greitai sukuria naujus pavadinimus vaistams. Puiku, jeigu jiems lengviau prisiminti savo susikurtą naujadarą, tačiau nėra garantijų, kad jie tą naujadarą lengvai nusipirks vaistinėje. Mes irgi ne orakulai ar aiškiaregiai, todėl ne visada pateisiname pirkėjų lūkesčius. Juk paprašius Koroloko, ne kiekvienas vaistininkas supras, kad žmogui reikia Controloc. Arba įsigeidus ko nors refleksams, pasiūlyti vaistus nuo refliukso 🤓 Kaip tik nebuvo pravardžiuojamas sirupas nuo kosulio Paxeladin. Prašė ir Aladino, ir persiladino, ir: “nu kaip ten to pašalinto prezidento pavardė? Paksas, na va, tai man paksodino tada reikia.” 

Skaityti toliau »
Gru 2, 2021 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #97

Vaistininko dienoraštis

Pradėsiu nuo anekdoto, o vėliau pereisiu prie realių gyvenimo situacijų. 

Medicinos egzaminas. Nekaip sekasi. Dėstytojas užduoda paskutinį klausimą:

Jei atsakysi, išlaikei. Ar karvėms abortus daro?

Studentas galvojo, galvojo ir tarė:

Galima, aš išeisiu ramiai pamąstyti ir po to atsakysiu?

– Na, eik.

Išėjo. Klausinėjo visų, niekas nežino. Apėmė neviltis, bet pamatė kažkokį narkomaną einantį. Išeities nėra, todėl paklausė:

Klausyk, gal tu žinai, ar karvėms daro abortus?

Pažiūrėjo tasai į studentą ir tarė:

Žiūriu, rimtai prisidirbai…

Keistuolių netrūksta ir realiame pasaulyje. Yra toks vienas įdomus klientas, besilankantis vaistinėse, greičiausiai ir visur kitur. Toks ekstravagantiškas, neeilinis vyras, pagyvenęs, bet nenusakomo amžiaus. Ne vienas kolega apie jį kalba, todėl supratau, kad jo pilna visur. Šis žmogus nėra įprastas klientas – jam rašomi vaistai nuo šizofrenijos. Todėl daugeliu atveju, keistas jo elgesys yra pateisinamas. Labiausiai žavi jo apranga, papuošalai, kepurė su lapės uodega ir jo palydovai – šunys. Jo transporto priemonė – dviratis, nesvarbu, žiema ar vasara už lango. Stebina jis nuolatos, nesvarbu, ar užeina į vaistinę, ar tik kai sustojęs prie lango, padaužo į jį,  pamojuoja 👋, parodo savo šunų kinkinį ir nudumia tik jam vienam žinoma kryptimi. Su savimi nešiojasi/vežiojasi tašę/kuprinę, kurioje dažną kartą turi įdomių daikčiukų. Kokių? Na, pavyzdžiui, ateina į vaistinę ir sako: “Pažiūrėkite, ką jums parodysiu”. Pradaro tašę, o ten višta. Kitą kartą – kalakučiukas. Kitose vietose parodė ir žąsį, šuniuką, kačiukų🦆🐕🐈 Na, kaip koks nors gyvūnų globėjas. Klausia kartą: “Turi feisbuką?”. “Neturiu, o ką?” “Noriu į draugus pakviesti tave” “Tai kad nėra laiko jokiom draugystėm, dirbti reikia”. “Gaila”. Jei kokioj vaistinėj atsiranda naujas veidas, tuoj pat pradeda rodyti dėmesį, pirkti šokoladus, net lašišą. Kartą vaistinėj paliko išrašytus vaistus, o kitą kartą atėjęs sako:

Skaityti toliau »
Lap 18, 2021 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #96

Vaistininko dienoraštis

Kai verslas kuria psichologiškai saugią darbo aplinką, vidinė emocinė sveikata įmonėse tik gerėja. Tai lemia augantį darbuotojų įsitraukimą, didėjantį darbingumą,- rodo tarptautinės audito ir verslo konsultavimo bendrovės atlikti tyrimai. Saugumo ir emocinės sveikatos užtikrinimas pasaulyje tapo pagrindiniu verslo prioritetu. Ką gi, pažvelkime į vis gerėjančią emocinę savijautą.

Ankstyvas rytas, nuotaika puiki, ruošiuosi į darbą. Išvažiuoju į gatvę ir netikėtai stringu automobilių spūstyje. Negailestingai bėgančios minutės akivaizdžiai byloja apie tai, jog vaistinės laiku atrakinti nespėsiu. Ne aš pirmas, ne aš paskutinis… Juolab, kad ir situacijos pakeisti negaliu, todėl tiesiog keičiu požiūrį į ją. Dar labiau pasigarsinu muziką ir vėžlio žingsniu judu didžio tikslo link. Tikslas pasiektas 08:05, taigi, ne taip jau ir blogai (tikėjausi blogiau). Šiek tiek užtrunku, kol įparkuoju automobilį (globalinė problema), tada – signalizacija, chalatas, kaukė, pirštinės, kompiuteris, kasos aparatas, stacionarus kraujo spaudimo matavimo aparatas, pinigų tikrinimo aparatas (viską reikia sukaišioti į elektros lizdus). Dar reikėtų perskaičiuoti pinigus, kuriuos vakar kasoje paliko kolegė, bet nėra kada, nes dar reikia įsijungti virdulį – kavą šiandien gersiu esant prastai emocinei būsenai. “Bet ir miegate ilgai. Jau penkias minutes laukiu prie durų”,- taria pirmasis klientas. “Taip, leidau sau šiandieną ilgiau pamiegoti, kad vidinė emocinė sveikata būtų geresnė”,- burbtelėjau. “Man reikia galimybių paso, nes anas baigė galioti, negaliu į parduotuvę patekti”. Po galais, antra diena spausdintuvo kasetė vėluoja… Ką čia gražaus sukūrus 🤔 ”Kažkokie trikdžiai nuo ryto, nėra internetinio ryšio, negaliu prisijungti nei prie e-sveikatos, nei prie kitų svarbių puslapių”,- teisinuosi ir neraudonuoju, nes tie sutrikimai iš tikrųjų gana dažni. Kadangi šalia dar trys vaistinės, tikiuosi, kad klientas sėkmingai gaus naują galimybių pasą. O ir tempti iki paskutinės galiojimo dienos ar nakties kaip studentui, nereikėtų. Bet ką čia ir moralizuoti, dažnas iš mūsų toks…

Kol neatėjo kitas pirkėjas, skubu prie kavos puodelio. Bet kodėl nejaučiu kavos kvapo? Gal kovidas? Neeeee, pasirodo, kad vanduo užvirė, bet ant kavos jo niekas neužpylė 🤣 Vėl per naują kaičiu vandenį ir… ateina naujas pirkėjas, pareikšdamas, kad jam yra išrašyti penki receptai. Pradedu jungtis prie e-sveikatos ir įtemptai klausau, kada užvirs vanduo. Likimo pirštas – nėra ryšio su Registrų centru. Dabar man aišku, kodėl neraudonavau dėl galimybių paso – šeštas jausmas neapgavo 🤗 Skambinu kolegoms, skaitau administracijos laiškus ir suprantu, kad problema žinoma ir ją bandoma pašalinti. Taigi, penki receptai atkrenta ir mintyse aš jau mėgaujuosi aromatingos kavos gurkšniais. Bet kas gi čia dabar! Aš ir vėl negirdėjau, kaip užvirė vanduo! Emocinė įtampa pavojingai auga, todėl šį kartą stoviu prie virdulio ir laukiu to skambtelėjimo. Net jei ir ateis pirkėjas, manau, nesupyks, jei 20 sekundžių jam teks ramiai pasidairyti po vaistinę. Svarbu tik, kad jis nebūtų slaptasis pirkėjas, nes tada jau amen 😇 Šį kartą sėkmingai užplikau kavą ir jaučiu, kaip gerėja mano emocinė būsena. Bet tai dar nereiškia, kad kavą išgersiu skaniai ir ramiai. Staiga prisimenu, kad ryte neatlikau kasos darbų, t.y., neįdėjau pinigų į kasą ir nepadariau ataskaitos. Gerai, kad niekas nieko dar nepirko ir pinigų kasoje nepadaugėjo, todėl atlieku tai dabar. Pamažu pradedu įsivažiuoti į darbo ritmą: prekių tvarkymas, pirkėjų priekaištų išklausymas dėl e-receptų (sistema vis dar neveikia), dėl kai kurių vaistų tiekimo sutrikimo, dėl “pabrangusių” vaistų, dėl to, kad negali patekti pas specialistus ir net pas šeimos gydytojus. Tada jau kelintą kartą išgirstu gydytojų ir med. personalo priekaištus dėl to, kad atiminėjame iš jų duoną, siūlydami vakcinaciją vaistinėje 💉 Nei aš teikiau tokius siūlymus, nei aš juos palaikau. Jeigu vakcinacijos centrai ir poliklinikos lengvai susitvarko su norinčiųjų pasiskiepyti srautais (kiek žinau, dabar jie ženkliai sumažėję), tai tik sveikatos ministerija ir krautuvininkai gali paaiškinti gaunamą naudą. O mes, paskutinioji grandis, esame tik keistų sumanymų vykdytojai, kurie iš to negauna jokios naudos – nei pinigine išraiška, nei emocine sveikata. Anaiptol, stresas, kai viena ranka dedi prekes į krepšelį, o kita ranka – adatą duri (gal ir per vaizdžiai pasakiau, bet, manau supratote, ką iš viso norėjau pasakyti).

Skaityti toliau »
Puslapiai:1234567...21»