Vaistininko užrašai

“Iki šešerių ir peržengęs septyniasdešimt žmogus turi teisę būti natūralus; senukų cinizmas toks pat žavus kaip ir vaikų atvirumas.”

A. Morua

Senjorų pora (virš 80 metų) vaistinėje perka vaistus. Kiekvienas perka individualiai, atsiskaito taip pat individualiai – iš  atskirų piniginių. Vyras apsiperka greitai, deja, moteriškė šiek tiek užtrunka. Klausinėja, išsirenka, perka, deda į krepšį, vėl blaškosi, dar kažką prisimena, tada vėl perka, bet neskuba išeiti, nes dar kažkas liko nenupirkta 🙂 Vyras, netekęs kantrybės, palieka ją ir žengia pro duris. Tada ji prisimena, kad dar reikia lašų akims. Skaičiuoja likusius pinigus piniginėje, bet pritrūksta, todėl dairosi savo vyro. Pamačiusi, kad šalia jo nėra, eina ieškoti, kad pasiskolintų pinigų. Atsiveda iš lauko įniršusį ir prašo 7€. Jis neapsikentęs klausia:

– Tai ką čia dar sugalvojai pirkti?

– Prisiminiau, kad man reikia dirbtinių ašarų.

– Palauk, kai grįšim namo, aš tave taip pravirkdysiu, kad natūraliom pavarysi.

Tiems, kurie su nurodymais ateina į vaistinę po vieną, palikę savo antrąją pusę namie – irgi nelengva. O jeigu pamirši pavadinimą? Arba vaistininkas pasiūlys ne tuos vaistus? Kad nereikėtų dar ne kartą kulniuoti atgal, reikia veikti ryžtingai kaip šis lankytojas:

– Duokite gerųjų bacilų.

– O jeigu aš duosiu gerųjų bakterijų?

– Oi, ne. Man žmona liepė parnešti bacilų!

Tačiau ne visi pirkėjai tokie ryžtingi. Klientė ilgai žiūri į ekraną, kuriame rodoma mokėjimo suma (situacija paimta iš vaistininkų humoro fb puslapio):

– O čia tikrai tiek mokėti? Kodėl vaistas toks pigus? Ar tikrai tą duodate?

– Pigus, nes kompensuojamas.

– Bet kuo jis gali padėti už tokią kainą?! Žinot, dar nemuškit kvito, aš kitur paieškosiu.

Su kvitais taip pat nutinka visokių istorijų. Jeigu užstringa kasos aparatas arba sulėtėja jo darbas ir kvito spausdinimas šiek tiek užtrunka, tai pagal Merfio dėsnį, būtinai stovės žmogus, kuriam to kvito reikia čia ir dabar 🙂 Kai bandai paprašyti, kad truputį lukteltų, jis įžvelgia apgaulę ir pradeda kaltinti neskaidria veikla. Bet jeigu darbas einasi kaip sviestu patepta ir kvitą tiesiog įbruki į rankas, tada sulauki replikų:

“Man nereikia tų šiukšlių, pasilikite sau, vis tiek man pinigų niekas negrąžins.”

Čia panašu kaip ir su maišeliais – jei sudėsi prekes į maišelį, būtinai iškratys ir papriekaištaus, kad nesaugome gamtos, bet jei nepasiūlysi, sulauksi pabambėjimo dėl netinkamo aptarnavimo 🙂

– Ką turite nuo senatvinio kosulio?
– ? Jaunatvinį čiaudulį 😀

Tokiu smagiu dialogu prasidėjo dar viena nauja darbo diena. Jeigu tai buvo slaptas pirkėjas, tai mano įvertinimo balų dydis priklausys nuo kliento humoro jausmo turėjimo arba neturėjimo, žinoma, ir nuo jo nuotaikos tuo metu. Kodėl vėl prisiminiau slaptus pirkėjus? Darželinukas atsakytų: “Nes todėl” 🙂

Neseniai “Verslo žiniose” perskaičiau straipsnį apie tyrimų bendrovės “Dive Group” atliktą vaistinių aptarnavimo kokybės tyrimą trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje slaptieji pirkėjai lankėsi vaistinių tinkluose “Benu”, “Eurovaistinė”, “Camelia”, “Gintarinė” ir “Norfa”.

Slaptieji pirkėjai nustatė (!), kad Lietuvoje klientus šiemet geriausiai aptarnauja “Benu”. Antroje vietoje – “Camelia”, trečia – “Eurovaistinė”. Palyginus su praėjusių metų rezultatais, pirmos ir trečios vietos laimėtojai nekito, tačiau “Camelia” šiemet sugebėjo nuspirti nuo pakylos “Gintarinę”. Jiems pavyko tai padaryti siūlant papildomų prekių prie pagrindinio vaisto, t.y., vitaminų, papildų, jūros vandens, arbatos. Į aukštą reitingą pakilti leido ir tai, kad vaistininkai davė patarimų kaip gerti daug skysčių (😮), pailsėti (🙂), apsilankyti pas gydytoją…

O kodėl nepaminėjo kosmetikos? Kiek žinau, šiuo klausimu labai smarkiai dirbama (psichologiniu spaudimu) su darbuotojais. Šioms prekėms taip pat yra nustatyti pardavimo planai. Matyt, ne visiems darbuotojams atrodo normalu prie TheraFlu pasiūlyti įsigyti ne tik nosinaites, bet ir makiažo pagrindą, nes pirkėjo veidas atrodo kiek pablyškęs… Kaip ten bebūtų, “Camelia” padarė pažangą ir “Gintarinę vaistinę” 🙂

Jeigu tikėti generalinės direktorės žodžiais, tokius puikius rezultatus lėmė investicija į įmonės darbuotojus (100 000€). Puiku, džiaugiuosi už juos.

Apleidusios savo pozicijas “Gintarinės vaistinės” vadovė tyrimo nekomentuoja, esą neaišku, kokiais kriterijais remiantis vertintos vaistinės. Nuomonė – puiki, tačiau kodėl dvigubi standartai išsakant nuomonę, taikomi spaudai ir darbuotojams?

Eilę metų vaistininkai bando savo valdžiai įrodyti, kad juos žemina įvairūs slapti tikrinimai, kurie kelia bereikalingą įtampą (jos ir taip darbe apstu). Neįtikino ir argumentai, kad šie tyrimai nėra objektyvūs ir pagaliau laikas jų atsisakyti. Kaip ir mūsų neįtikins mintis, kad geresnis vaistininkas tas, kuris yra tvarkingai užsisegęs chalatą ir įsiūlo papildomų prekių (kurių gal ir nereikia), nei tas, kurio chalatas prasegtas ir vaistų jūs pas jį nusipirksite tik tiek, kiek reikia einamu momentu 🙂
Skaityti toliau »

Dar visai, rodos, neseniai į vaistines buvo grąžinami nekokybiški vaistai, kurių sudėtyje  rasta kancerogeninį poveikį sukelianti medžiaga (pagaminta Kinijoje). Tuomet visi galvojo, kad daugiau tai nepasikartos. Tačiau praėjo pusmetis, kai istorija kartojasi. Tik šį kartą kenksminga priemaiša rasta Indijos gamintojo produkcijoje. Šie junginiai klasifikuojami kaip galimi žmogaus kancerogenai (medžiagos, galinčios sukelti vėžį). Žinoma, mažai tikėtina, kad ligonis susirgs būtent nuo tos priemaišos, visgi, nesinori tapti laboratorine žiurke.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ramina:

“…pacientams tiesioginio pavojaus vartojant vaistus nėra. Pacientams yra didesnė rizika staiga nutraukti vaistų dėl aukšto kraujo spaudimo vartojimą. Todėl  jiems nereikėtų nutraukti valsartano vartojimo prieš tai nepasitarus su gydytoju ar vaistininku.”

Ir kaip čia reikėtų suprasti?

Vartokite tuos vaistus, jeigu gydytojas arba vaistininkas jums leis juos vartoti? Ar aš turėčiau tokiam ligoniui (žinant apie šio vaisto abejotiną kokybę) patarti toliau tęsti vartojimą?

Nežinau, ar vėliau toks ligonis nesugrįš su trenksmu atgal į vaistinę reikalauti mano asmeninės atsakomybės už pamažu nuodijamą jo organizmą?

Kaip specialistas, suprantu, kad reali tikimybė susirgti vėžiu yra nedidelė, tačiau dviprasmybių turėtų būti mažiau – jei nekokybiškas, reikia patarti mesti lauk (šiuo atveju, atnešti į vaistinę) arba pakeisti į kokybišką, o ne tartis dėl tolimesnio vartojimo.

Taip jau sutapo, kad šios nemalonios naujienos pasipylė kaip tik tuo metu, kai iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo dingo nemažai originalių vaistų. Ligoniai pyko, nes jautėsi skriaudžiami valstybės. Iš jų buvo atimta teisė rinktis, todėl daugelis kaltino Sveikatos ministeriją dėl pasirinkimo laisvės suvaržymo.

Ir štai, lapkričio mėn. pasirodė vėl naujas sąrašas. O jis – kur kas smagesnis akiai 🙂 Labai plačiai komentuoti dar negaliu, nes praėjo tik savaitė, tačiau matau, kad į jį sugrįžo dalis originalių vaistų, taip pat praplėsti vaistų stiprumai, atsirado platesnis pasirinkimas veiklios medžiagos grupėje. Tam, matyt, turėjo įtakos ir nuolatinis vaistų tiekimo sutrikimas. Kai vienos veiklios medžiagos grupėje buvo paliktas tik vieno gamintojo vaistas, natūralu, kad ligoniams jo pradėjo trūkti. Todėl situacija kaisdavosu kiekviena nauja darbo diena. Šis sąrašas yra palankesnis nei buvę du paskutiniai daugeliui ligonių. Žinoma, bus ir nepatenkintų. Daugelio insulinų, priešvėžinių preparatų priemokos liko 😕
Skaityti toliau »

“Žmonės, būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų pareiga” ,- sakė Ž.Ž. Ruso.

Deja, tuo metu mūsų darbdavių nebuvo šalia, todėl jie ir negirdėjo… Bet gal dabar nors perskaitys?

Kaip žinia, su savo kolegom arba likimo draugais susitinkame ne tik oficialiai mokomųjų seminarų metu, bet ir namų aplinkoje prie puodelio kavos. Kad ir kaip stengiamės išvengti nemalonių širdžiai temų, tai ne visada pavyksta. O jei rimtai – IŠVENGTI NIEKADA NEPAVYKSTA 😀 Ir kai jau įsisiautėjame, tai mūsų nesutramdo niekas. Kalbamės apie viską (reikėtų tai išgirsti darbdaviams): darbo sąlygas, algas, naujoves, senoves, ligas, vaistus, programas, vadovus (ypač regioninius) ir t.t. Dažnai susirenkame su špargalkėm ir pisulkiom, kad ko nors neužmirštume. Ir tada prasideda: “O pas mus tai…..”, “Pas mus irgi…”, “Eik tu sau! Rimtai? Pas mus tai…”, “Gerai, kad pas mus dar nesugalvojo, bet jei pas jus yra, tai greitai ir mes “džiaugsimės”. Pabaigoje darome išvadas, kuriam tinkle einamuoju metu dirbti geriausia. Vieniems tai tik ir lieka šnekose, kitiems gi – darbo vietos pakeitimu. Taip ir klajojame, ieškodami geresnio gyvenimo. Vieniems pasiseka labiau, kitiems – mažiau, tačiau, kas nerizikuoja, tas negeria šampano 🙂

Nelabai seniai, šiais metais, vienas vaistinių tinklas išplatino vidinį skelbimą savo darbuotojams apie naujų darbuotojų paiešką. Todėl prie apskritojo stalo buvo aptartas ir šis įvykis.

Įsivaizduokite: jūs dirbate ne vieną dešimtmetį toje pačioje vaistinėje, iškenčiate visus firmos pakilimus ir nuopolius, atleidžiate darbdaviui už sumažintą savo algą krizės metu ir neatstatytą iki šių dienų, sukandęs dantis laukiate, kol jam prabus sąžinė, ir vis dar kenčiate, nes įsivaizduojate, kad esate lojalus, ištikimas, vienintelis ir nepamainomas, todėl kažkada jums bus atlyginta su kaupu, kaip, staiga, gaunate pasiūlymą.

Kadangi tinkle įvedamas motyvacinis sėkmės mokestis už vaistininkų ir vaistinių vedėjų atrankas visoje Lietuvoje, jums tik reikia surasti patikimą žmogų, kuris turi išdirbti ilgiau nei 3 mėn. ir  už tai gausite mėnesinį priedą po 100€ 3 mėn. iš eilės. Iš viso 300€. Tik už tai, kad perviliosite savo kolegą iš kito tinklo!

Žinoma, daugelis senbuvių pasipiktino tokiu užmoju. Ne vienas liko įskaudintas, ypač tas, kuriam už prastus rezultatus ne kartą buvo sakoma:

– Jeigu nekis darbo rezultatai, gali atsisveikinti su darbu, nes už tavęs – eilė laukia.

Ir kaip nelauks, jei vyksta natūralioji atranka – vieniems tariama “Sudiev”, kitiems – “Sveiki, mes labai džiaugiamės, kad pasirinkote mūsų tinklą”.
Skaityti toliau »

Kiekviename darbe vien nusimanymu ir uolumu, jei gamta nepridėjo dar kai ko, nedaug ką pasieksi.

Kinų išmintis sako: “Išmintingieji tyli, gabieji kalba, o kvailiai ginčijasi”. Todėl dažniausiai savo darbe mes tylime arba kalbame 🙂

Kiekvienas žmogus yra unikalus savo elgsena, kalba, manierom ir kt. O jeigu jis dar ir negaluoja, yra pažeistas morališkai, psichologiškai ar fiziškai? Arba, yra vienišas ir trokštantis bendrauti? Kaip tyčia, ir vaistinė pakeliui pasitaikė… 🙂 “Reikia užsukti ir pasilabinti. Tada jau ir apie rūpesčius paplepėsiu”, – galvoja dažnas pilietis ar pilietė.

Man belieka tik pasismailinti pieštuką ir išsitraukti konspektus (kad senatvėje turėčiau ką nors humoristinio prieš naktį paskaitinėti 😀)

Išdidžiai įžengia inteligentiškas senjoras ir dar išdidžiau klausia:
– Gal galėčiau nusipirkti vyno mielių?
– Na, galiu pasiūlyti tik alaus mielių tablečių.
– Tai gal pasakysite, kurioje vaistinėje galiu jų gauti?
– Vaistinėje, tikriausiai, negausite. Bet Google rekomenduoja užsisakyti internetu 🙂

Kartais medicina suteikia sveikatą, kartais atima.

Tikriausiai daugelis prisimena apie šią vasarą kilusį didelį chaosą dėl sveikatai pavojingų vaistų, kurių sudėtinės dalys buvo pagamintos Kinijoje. Ligoniai turėjo galimybę vaistinėse pasikeisti turimus vaistus į kokybiškus. Tam buvo skirtas 1 mėn. terminas. Šiandien apie tai jau ir pamiršome. Bet per šį mėnesį užėjo dvi moterytės. Viena iš jų nešina tais vaistais:
– Atnešiau pakeisti tų vaistų.
– Man labai gaila, bet pavėlavote. Dabar galiu priimti tik naikinimui.
– Na jau ne! Tada geriau pati krosnyje sudeginsiu!

Skaityti toliau »

„Nieko šiame pasaulyje netenka taip sunkiai ieškoti, kaip tiesos.“ – Vašingtonas Irvingas

Kai prieš kelerius metus sugalvojau rašyti Vaistininko užrašus, tikrai nemaniau, kad šis mano užmojis suteiks tiek daug gerų emocijų. Visus šiuos metus jaučiau didelį skaitytojų palaikymą (taip pat ir palaikinimą 🙂), susidomėjimą, sulaukiau nemažai padėkų, dar daugiau – jūsų klausimų (svarbių ir linksmų), pasiūlymų sudalyvauti keliose TV laidose, taip pat – radijo laidoje. Visa tai mane ypatingai pakrovė.

Kartais užslinkdavo ir niūrios mintys: kam visa tai darau, dėl ko ir ar verta?

Šiandien galiu tvirtai sau atsakyti: BUVO VERTA 🙂! Neišsigąskite, aš niekur nedingsiu, bent jau kol kas 😊, nes ne viską dar parašiau. Tikriausiai, mano rašinėliams, gyvenant Lietuvoje, temų dar ilgai pakaks. O veikiant tokiems galingiems vaistinių tinklams, žmogaus teisių pažeidimų netrūks. Todėl mano tikslas – atskleisti kuo daugiau vyraujančios betvarkės mūsų darbuose.

Tik pačioje pradžioje negalvojau, kad tos betvarkės bus tiek daug! Maniau, kad pasidalinsiu savo sukaupta patirtimi, realizuosiu save kitame amplua ir tiek. Tiesiog, pažaisiu 😉 Bet žaidimas pamažu perauga į nuolatinę kovą už darbo sąlygas, užmokestį, atostogas, pagarbą ir supratimą. Beje, ši kova mane pastūmėjo įstoti į Vaistininkų profsąjungą 🙂

Darbdaviai, manau, nebus sužavėti mano blogo rašymu, kita vertus, man nesvarbi jų nuomonė. Jeigu darbdavys viską daro pagal įstatymą ir laikosi žmogiškųjų vertybių, jam nėra ko bijoti, net manęs (nors vilkas, kad ir vienas, visai avių bandai baisus 😜).

Kiekvienas sąžiningai atliekamas darbas yra naudingas, vadinasi, vertas pagarbos. Labai gaila, praktika liudija kitaip. Daugelis gėdingiausiai besielgiančiųjų sako gražias kalbas. O mūsų tinkle tų skambių kalbų ar apsimetėliškų rašinėlių – užtektinai. Visuose juose gražia forma reikalaujama: DAR DAR DAR.

Kaip tik tos pagarbos iš viršūnėlių norėtųsi daugiau, nes kai kurie nerašyti jų įstatymai tvirtesni už visus rašytinius. Ten, kur viešpatauja jėga, įstatymas yra bejėgis. O mes tik eiliniai, pasiduodantys tai jėgai ir pildantys visus darbdavio norus. Ir taip tęsiasi iki begalybės: ateina vienas tinklas su savo reikalavimais, žiūrėk, po kelių metų jau subankrutavo ar parsidavė kitam žaidėjui, tada – vėl kitos taisyklės. Po kurio laiko įvyksta keistas susijungimas ir vėl kitas pavadinimas ir kitos taisyklės. Skaudžiausia, kad apie tuos pasikeitimus sužinai vos ne išvakarėse, nes tu esi paprasčiausias nulis. Tai valytoja paskleidžia gandą, tai vairuotojas vis su kita informacija atvažiuoja, tai vaistų atstovas “nudžiugina” naujiena, kad mes jau ne xxx greitai būsime, o yyy. Arba mes patys seminaruose pasikalbame:
Skaityti toliau »

Šį žodį žodynas aiškina taip: “Blatas – privati pažintis, kuria naudojamasi, kai reikia ką nors gauti ar padaryti, kas oficialiai būtų labai sunku.”

Blatas – sovietmečio reiškinys, lėmęs viską. Jei turi blatą, reiškia, kad turi viską. Jei neturi blato, reiškia, neturi nieko 🙂 Nesvarbu, kad gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, blatas niekur nedingo. Gal tik jo nominali vertė pakilo.

Kodėl apie tai rašau? Neseniai teko lankytis pas draudėją (pažįstamą). Atrodo, viskas aišku kaip du kart du: randam geriausią variantą, pasirašau sutartį, sumoku pinigus ir išeinu. Bet…

Draudėjas sako:
– Palaukite, tuoj aš jums po blatu padarysiu geresnę sutartį.
Sakau:
– Tai ir pas jus galima gauti pagal blatą? Ką jūs man galite tokio pasiūlyti?
– Vat ir galiu,- atsako man draudėjas.

Pakraipiau pečiais, bet, galvoju: tebūnie, blatas tai blatas 😀 Ir ką sau manote – padaro man gerą nuolaidą kaip geram klientui. Žinoma, aš nežinau, ar tai tik paryškintu tonu pasakyta po blatu ir man būtų reikėję mokėti tiek pat, ar iš tikrųjų buvo padaryta nuolaida, žino tik Aukščiausias ir draudėjas, bet, pasakysiu, buvau pamalonintas mažesne (?) kaina ir blatu 🙂 O draudėjas užbaigia pokalbį:
– Matot, kad reikia blato 😉

O koks blatas gali būti prekybos centre? Kažkurią savaitę reklaminiame buklete radau man reikalingą prekę už 1€ (tame puslapyje buvo keletas prekių už 1€, bet man reikėjo vienos). Leidausi į paieškos žygį. Lengva nebuvo, bet pagavau azartą. Nejaugi tikrai nei vienoj parduotuvėj negausiu tos prekės? Reziumuoju: prekės negavau, degalų išeikvojau daugiau nei būčiau pirkęs prekę be nuolaidos 😀 Panašiai buvo ir su kita preke. Ji brangesnė, bet 50% nuolaida mane paviliojo. Ir vėl turistiakas. Ir vėl būtų ta pati pabaiga, bet radau blatą. Šiek tiek pažįstama pardavėja papildė lentyną reikiamu kiekiu 🙂, o aš pajutau šio magiško žodžio jėgą.

Skaityti toliau »