Naršote "Mano dienoraštis"
Lie 6, 2023 - Mano dienoraštis    0

Liepos 6-oji 🇱🇹

Laba diena!

– Laba.

– Tai jūs šiandien dirbate?

– Na, kaip matote 😅

– Bet juk šiandien raudona diena!

– O jūs nežinojote, kad mes dirbame ir per raudonas, ir  per juodas, ir per visas kitas dienas 😇

– Ir daug žmonių pas jus ateina?

– Nedaug.

– Tai kam tada dirbate?

Krautuvininkui ir daugiausiai tiems, kurie užsuka tik paklausti, ar dirbame. Dažnas jų sako: “Ne, man nieko nereikia, bet pamačiau, kad šviesa dega, tai užėjau…”

– Tai jūs išjunkite šviesą ir niekas neis.

– Ir ką man vaistinėje veikti išjungus šviesą?

– Švęsti!

Galiu tik pasidžiaugti, kad šiandien aš galiu švęsti ne vienas, ne vaistinėje, ir ne tamsoje. Nes šiandien man LAISVADIENIS ir aš einu ŠVĘSTI GYVENIMO 🇱🇹🇺🇦 Be streso, be įtampos, be priekaištų ir slaptų pirkėjų… Su gera nuotaika ir mielais žmonėmis 🥳 Po gerai praleisto laiko į darbus grįšiu kaip naujai užgimęs žmogus – pailsėjęs ir kupinas jėgų 💪 

Skaityti toliau »
Bir 29, 2023 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #131

Vaistininko dienoraštis

Kartą, beieškant laisvos vietos naujam reklaminiam plakatui padėti, už akies užkliuvo stovelis, kuriame įdėtas A4 formato lapas su smulkiai surašyta informacija gyventojams bei nurodytos jų teisės vaistinėje. Kadangi laisvos vietos daug neturime, nukišau tą informaciją giliau (kur buvo laisvos vietos 🤭). Bet, pasirodo, ji labai svarbi ir aktuali gyventojams, nes regioninė paliepė ją ištraukti ir pastatyti taip, kad bent jau vienu akies kampeliu matytųsi (dėl tikrintojų, netyčia užklydusių seimūnų, teisės aktų kūrėjų ir dėl Šv. Dvasios).

Įstatymai įpareigoja bendrą informaciją gyventojams ir jų teises paskelbti taip, kad jieviską aiškiai matytų ir lengvai įskaitytų. Tačiau gyvenime viskas būna kitaip… Ši informacija dažniausiai ne visada aiškiai matoma ir ne visada lengvai įskaitoma (nes neaiškiai matoma 😄). Kad ji ne visai aiškiai matoma, patvirtina ir tai, jog įspėjimas “Receptiniai vaistai parduodami/išduodami tik pagal gydytojų receptus”, gyventojams negalioja. Nes Nimesilio, Ospamokso ar Xanakso kažkam prireikia kasdien. Ir, žinoma, be recepto.

Kitoje gyventojams skirtoje informacijoje nurodyta “Vaikams iki 16 metų vaistai neparduodami/neišduodami. Ji taip pat nėra aiškiai matoma, nes seneliai ir tėvai vis dar siunčia savo vaikus su rašteliais ir prašymais nupirkti citramono ar paracetamolio tabletes. O mums ne visada pavyksta tinkamai įvertinti, ar tam vaikui dar nėra 16, ar jau 17 suėjo. Šiandien kai kurie 12-mečiai atrodo kaip 18-os. Apsigausi, žiūrėk, jau ir nemalonumų neišvengsi.

Informacija, skelbianti, kad “Įsigyti vaistai kitais nekeičiami ir už juos sumokėti pinigai negrąžinami”, dažnam klientui – naujiena. “Jeigu galima batus per 14 dienų grąžinti, tai kodėl vaistų negaliu?”- nustemba. “O kodėl norite grąžinti?” “Nes nepadeda” “Geriate tik vieną dieną ir nusprendėte, kad jau nepadeda ir nepadės?” “Taip. O ką?”

Tame A4 formato lape yra išvardintos ir gyventojų teisės vaistinėje. Jose skelbiama, kad gyventojas turi gauti informaciją apie vaistų kainas, kompensuojamųjų vaistų priemokas, pigiausią vaistą. Visa tai jis turi matyti monitoriaus ekrane. Deja, kaip parodė praktika, monitoriai reikalingi vienetams. Tame tarpe dar klerkams, kurie tai sugalvojo, ir mums, kad apsigintume nuo ligonio pykčio, kai ekrane jis nemato “savo” mėgstamo vaisto tarp kompensuojamųjų ir, pasirodo, kad ne vaistininkas dėl to sąrašo kaltas 😎 Kalbant apie pigiausią, tai klientai jo nenori matyti, nei monitoriuje, nei savo rankinėje… Per dažnai tie pigiausieji keičia savo išvaizdą ir gamintoją. Nespėjo žmogus prie vieno priprasti, kaip pirmą poziciją užėmė kitas.

Skaityti toliau »
Bir 1, 2023 - Mano dienoraštis    0

Dosni savaitė

Vaistininko dienoraštis

Kas dar nežino, šiandien – Tarptautinė vaikų gynimo diena 👶, su kuria netruks ateiti ir lietuviška Tėvo diena 👨‍💼 Todėl šiandien tik apie tėvelius ir vaikučius.

Pamoka

(Iš pradžių mes mokome savo vaikus. Vėliau patys iš jų mokomės…)

Prieš kažkiek laiko, kai ledai nebuvo tokie brangūs, dešimtmetis berniukas atėjo į ledainę. Atsisėdęs už stalo, jis paklausė padavėjos:

– Kiek kainuoja Karališki 🍨 ledai?

2,00 EUR,- atsakė padavėja.

Berniukas išsitraukė pinigėlius iš kišenės ir ėmė juos skaičiuoti.

O kiek kainuoja paprastesni 🍦ledai?

Eilėje laukė kiti žmonės, todėl padavėja truputį suirzo. 

1,50 EUR!,- atsakė ji šiurkščiai.

Berniukas perskaičiavo savo pinigėlius ir tarė:

Prašyčiau man paprastesnių ledų už 1,50 EUR.

Padavėja atnešė jo ledus ir sąskaitą. Berniukas suvalgė ledus, prie kasos apmokėjo sąskaitą ir išėjo. Atėjusi nuvalyti staliuko, prie kurio sėdėjo berniukas, ir pamačiusi lėkštutėje jai paliktus 50 centų, padavėja pravirko. Berniukas užsisakė paprastų pigesnių ledų tam, kad galėtų palikti jai arbatpinigių…

Skaityti toliau »
Geg 25, 2023 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #130

Žmonėms labiausiai patinka istorijos apie žmones

Laimingiausi žmonės būna gegužės mėnesį. Žiema jau seniai pasitraukė su savo gripais ir peršalimais. Nuo šilto saulės alsavimo viskas pražysta, visur tvyro švelnumas. Jauni juokiasi net be priežasties, seni daužo vienas kitam per sulinkusias nugaras ir sveikina su sėkmingai įveikta dar viena žiema 🌨

Vaistinėje, beje, visais metų laikais ir šypsenos 😀, ir surauktų antakių netrūksta 🤨

Žmogus yra toks, koks pats save sukuria

Man kempinės!

– O kam naudosite? Ką planuojate plauti ar valyti?

– Ar jūs nesuprantate? Čia rimtai klausiate?

– Na, juokas ir šypsena dar niekam nepakenkė.

– TAI TURITE AR NETURITE?

– Jei kempinės, tai neturime. Jei Islandinės kerpenos, tai – štai, prašome 🙂

– Taip, ta pati…

Gyvenimas nenumatė padaryti iš mūsų tobulybės. Tobulybių vieta muziejuje

Nuo peršalimo reikia ko nors.

– Suaugusiam ar vaikui?

– Suaugusiam. Ir duokite tabletėmis. Gal Coldrex.

– 12 ar 24 tab.?

– 12. Kad metams užtektų.

– ? 🤭

– Gersiu po 1 tab. į mėnesį. Ir neaiškinkite, kad turiu gerti kitaip, vis tiek neklausysiu

Žodžiai nevirsta žmogumi. Žmogus virsta žodžiais

Tokią cekavą kaimynę turiu – nenueina nuo savo durų akutės, visus ateinančius ir įeinančius stebi. Tai vieną kartą neapsikentęs priėjau prie jos durų ir tariau: “By…s tau į akį, pi…ė už ausies!” Baigėsi visi sekiojimai.

Dauguma žmonių panašūs į dešreles – kuo juos prikimši, tą jie ir turės viduje

Senjoras skundžiasi užsitęsusiais kojų skausmais, bėdavoja, kad niekas jau nepadeda – nei tabletės, nei tepalai. Laukiančiųjų eilutė ilgėja, nepatenkintų daugėja. Vienam klientui akivaizdžiai kantrybė baigiasi, nes visi išgirstame: “Iš senos šiknos naujų kojų neištrauksi!”

Skaityti toliau »
Geg 11, 2023 - Mano dienoraštis    0

Gyvenimo dėsniai

1. Būk dėmesingas savo mintims – jos tampa žodžiais 💤

Vienas iš nemaloniausių vaistinės lankytojų – slaptas pirkėjas. Įsivaizduojantis esąs “pasaulio bamba”, jis eina vertinti profesionalų atliekamą darbą 😳 Negavęs tik jį vieną tenkinančio atsakymo, jis skuba pas “savo darbdavį” su ataskaita. Paradoksas, bet nuo tos ataskaitos priklausys, ar patikrintos vaistinės darbuotojai gaus papildomą priedą prie algos, ar bus nulinčiuoti ir skaudžiai nuplakti (ačiū dievui, tik žodžiais). Mintyse tokius “agentus” nulinčiuoju ir aš. Kas jie, pagaliau, tokie, kad objektyviai neįvertinę esamos situacijos, gali į ataskaitą įrašyti, jog aš nepasakiau Laba diena? Nesvarbu, kad pasitikau įėjusį klientą žvilgsniu ir pasisveikinau galvos linktelėjimu. Na, ir lojalumo kortelės nepasiūliau įsigyti, nes nuolat girdint iš klientų atsiliepimus  apie tai, kad ta kortelė nieko verta, neišdrįsau įrodinėti atvirkščiai. Tuomet mintyse pagalvojau “Tikrinimo rezultatai nebus geri”. 

Netrukus išgirdau regiono vadovo žodžius: “Rezultatai netenkina”.

2. Būk dėmesingas savo žodžiams – jie tampa veiksmais.

Dabar pasakiau sau garsiai: “Geriau būti teisingam, negu nelaimingam”. Ir dirbau toliau taip, kaip liepė mano sąžinė. Neįrodinėjau, kokia nuostabi vaistinės nuolaidų kortelė… Nes ji – visiškai nenuostabi, pirmiausia todėl, kad turi daug sąlygų. Tos sąlygos dažniausiai yra nenaudingos klientui, bet pelningos krautuvininkui. Žmogus perka vaistą, tu vis brauki brauki tą kortelę, bet nuolaidos kaip nėra, taip nėra. Tada raudonuodamas teisiniesi, kad tam vaistui nėra, nes…, o tam irgi ne 20%, o tik 5%, nes… Ir dar nuolaidos negalioja, nes per mažas krepšelis… Tai kodėl turiu tokį niekam tikusį daiktą, dėl kurio vėliau teks raudonuoti, brukti žmonėms? Mano supratimas apie rūpestingumą prieštaravo mano tiesioginės valdžios politikai, todėl jų vizitai į vaistinę padažnėjo, priekaištų mano atžvilgiu daugėjo. Bet juk laimingas gyvenimas susideda iš teisingų poelgių. 

3. Būk dėmesingas savo veiksmams – jie tampa įpročiais.

Dirbti nuoširdžiai tapo įpročiu. Nesumeluosiu, bet taip dirbau visada. Todėl esu pirmas juodajame sąraše žmogus, kurio valdžia norėtų atsikratyti. Nežiūrint į tai, nepuolu “ilginti” pirkinių kvito, nebruku asmeninių pasiūlymų, kai jų nereikia, nepuolu girti reitinginių prekių ir išlieku ištikimas Hipokratui – PIRMIAUSIA NEPAKENK. Reikia tik įprasti gerai dirbti, ir jau nebus galima be to gyventi. Tūkstančiu žodžiu nenuveiksi tiek, kiek vienu geru darbu. Užuot pasakojęs, koks “geras”, efektyvus, inovatyvus, kokybiškas ir nebrangus yra X maisto papildas, verčiau pasakysiu: “Jis nepateisins Jūsų lūkesčių, tiesiog, NEPIRKITE”.

Skaityti toliau »
Geg 4, 2023 - Mano dienoraštis    0

Apie mamas

Mama

Žmogaus prigimtis yra gūdi laukinė giria ir niekam neduota jos iki galo pažinti. Net ir Mama nežino tamsiausių savo vaiko paslapčių. Nežiūrint į tai, ji nuolat dalina patarimus savo vaikams. Kartais su humoru, kartais – rimtai. Bet visada – prasmingai 🙂🙃

Dukrai

Vasaros dieną kavinukėje sėdėjo dvi moterys. Jos gėrė atšaldytą arbatą. Viena iš jų – jaunamartė, kita – jos Motina. Moterys kalbėjosi apie vedybas, įsipareigojimus. Senoji pasuko ledukus savo stiklinėje, ramiai pažvelgė į dukrą ir tarė: 

“Nepamiršk savo draugių. Kuo vyresnė tu būsi, tuo svarbesnėmis jos taps. Nesvarbu, kiek stipriai mylėsi savo vyrą ar vaikus, tau vis tiek reikės draugių. Nepamiršk lankytis su jomis pamėgtose vietose dabar ir vėliau, veikti su jomis tai, ką buvote pamėgusios. Tau reikės kitų moterų draugijos. Moterims visada jos reikia.”

Jaunajai tai pasirodė keista. 

“Aš esu ką tik ištekėjusi, ką tik įžengiau į vedusiųjų pasaulį, aš jauna subrendusi moteris, o ne mergaitė, kuriai reikia draugių, mes puikiai sutariame, turėsime šeimą, tai padarys mano gyvenimą pilnaverčiu.”

Bet ji išklausė Motinos ir saugojo ryšius metams bėgant. Kai nemažai metų jau buvo užkloję vieni kitus, ji žinojo:

  • Draugės pasaugo mūsų vaikus ir paslaptis 🤱🏻
  • Draugės padeda suruošti vaikų vestuves 🎉
  • Draugės juokiasi kartu ir tam nereikia ypatingos priežasties 😁
  • Draugės duoda patarimus, kartais mes juos priimame, kartais ne 🤔
  • Draugės ne visada sako, kad esi teisi, bet, paprastai, tai daro sąžiningai ⚖️
  • Draugės ne visada pritaria tavo pasirinkimams, bet jos vis tiek tave myli ❤️
  • Draugės padeda surinkti likučius ko nors netekus 🧩
  • Draugės išklauso, kai vaikai užgauna širdį 💔
  • Draugės išklauso, kai prarandi darbą ar brangų žmogų 🤷‍♀️

Laikas praeina. Gyvenimas prabėga. Atstumai išskiria. Vaikai užauga. Karjeros baigiasi. Darbai ateina ir nueina. Kolegos pamiršta palankumą. Meilė ištuštėja. Bet draugės yra čia, nesvarbu, kiek mylių tarp jūsų.

Sūnui

Sūnau, atmink, kad aš tave labai myliu, ir mano visi įkyrūs patarimai – tai tik mano meilės įrodymas.

Nesitikėk, kad tavo žmona elgsis su tavimi taip, kaip aš. Taip niekada nenutiks – ji tavęs nepagimdė 🤰

Visada pats plauk savo kojines. Vietoj tavęs tai galės padaryti tik skalbimo mašina 🧺

Niekada nesakyk savo žmonai  “Mano mama daro kitaip” 🙅🏻‍♂️, o frazę “Pas mamą šitas buvo skaniau”, užmiršk amžiams 🤐

Nesiskųsk man dėl savo žmonos. Tu pats ją išsirinkai 👩🏻‍🦰

Skaityti toliau »
Bal 20, 2023 - Mano dienoraštis    0

…eilinę dieną rojuj…

...Eilinę dieną rojuj
Tu klupdamas eini
Ieškodamas rytojaus...

...Eilinę dieną rojuj
Su ta pačia viltim
Kur skausmas nesustoja
O tu norėtum pasakyt
Kad tik išsilaikyt ant kojų...

skamba Nedos dainos žodžiai mano galvoje laisvą minutę, kai neturiu lankytojų. Kažkas ieško rytojaus, kažkam reikia pagalbos šiandieną, dar kitam tos pagalbos reikėjo jau vakar, kiti – iš viso nesulaukė 🙃

Taigi, eilinė diena rojuj. Kartais užduodu sau klausimą: ar mano darbas vaistinėje yra man Dievo siųstas išbandymas, ar likimo dovana? Pastaruoju metu labiau krypstu į pirmą variantą. 

“Vaistininke, kas man yra? Aš karštai bezdu. Gal kokių vaistų pasiūlysite?”, – nuskamba pagalbos šauksmas vaistinėje.

Išklausius keletą koučerių paskaitų, kurių tema “Farmacinė rinkodara” ar “Pardavimų formulė”, pirmiausia, turėtume susikurti strategiją ir bandyti ją įgyvendinti. O vadovaujantis krautuvininkų reikalavimu pirkimo kvitą pritempti iki 20 €, į pirkinių krepšelį turėtume įmesti vaistažolių arbatos, piliulių virškinimui gerinti, gerųjų bakterijų, kelis vnt. vienkartinių kelnaičių, drėgnų servetėlių, kvepalų buteliuką (gera proga pagerinti jų pardavimus), šaldantį kremą ir vienkartinių kaukių. Pasiekus reikiamą sumą galėtume lengviau atsikvėpti.

Nesinaudojant koučerio ir mentoriaus A. Vietrino įkaltomis tiesomis apie pardavimų strategiją, belieka ramiai ištarti.:

“Bezdėkite sau į sveikatą, kol tas jūsų bezdėjimas netrukdo kitiems🤭 Tikriausiai, čili pipiriukų užvalgėte, tai garas eina 😤 viskas praeina, praeis ir tai.”

Skaityti toliau »
Puslapiai:«123456789...35»