Vaistininko užrašai

Vakar vėlai vakare pažiūrėjau į dangų ir pamačiau pilnėjantį mėnulį. Po minutės pagalvojau: o gal jis nepilnėja, o atvirkščiai, plonėja? Tiek metų gyvenu ir niekada neiškilo toks klausimas ? Pažiūrėjau į kalendorių, kad patenkinčiau savo smalsumą. Pasirodo, pilnėja.

Protingas ėjimas – pabranginti tą vaistų grupę, kuri yra naudojama kasdien. Nors ir keliais ar keliolika euro centų, bet jei tų vaistų per dieną nuperkama daug, tai per kelis šimtus vaistinių išeina visai neblogas rezultatas.

Visų vaistų ir papildų kainų atsiminti neįmanoma. Kad jos pasikeitė, pamatome, kai mėnesio pradžioje spausdiname akcijines kainas. Kadangi etiketėje viena kaina būna perbraukta ir šalia parašyta akcijinė, tada ir sužinome, kad ta perbraukta jau gerokai didesnė, nei senoji lentynoje. Tada jau žinai, kad mėnesio gale, kai baigsis akcijos, reikės vėl iš naujo spausdinti naujas kainas, nes jos neatitinka tikrovės. Aišku, kol galioja nuolaida, žmonės perka, nes kaina – viliojanti. Pasibaigus akcijai, ta kaina atrodo labai jau bauginančiai ? Bet pamažu ir prie to priprantama.

Bėda, kai nesužiūrime ir nepakeičiame kainų. Tada, kai pirkėjas klausia, kiek kainuoja – žvilgteli ir pasakai. O kai jau besiruošiančiam pirkti nuskenuoji ir kompiuteryje pamatai, kad kaina skiriasi 1€, 2€ ir daugiau, tada nežinai, kaip suktis. Vieni būna tolerantiški ir nieko nesako, kiti – atsisako pirkti, treti – pyksta ir vadina apgavikais ir aferistais. Gerai, kad tų pirmųjų pasitaiko daugiau ?

O tų kasdienių prekių kainas žinom jau mintinai. Populiariausios – visos spiritinės tinktūros ir ekstraktai. Tikriausiai nebuvo nei dienos, kad niekas nenupirktų buteliuko šio gyvybės eleksyro ?

Taigi, klientui pasiteiravus, kiek kainuoja lašai, atberiu kaip žirnius mintinai žinomą kainą. Bet nepagalvoju, kad ji gali būti pasikeitusi. Laimė, žmogus nesureikšmino ir viskas baigėsi gerai. Bet kai buteliukas pabrangsta 5-15 centų, jautiesi kaltas, kai kasdieną perkanti lašus močiutė žiūri į tave, kaip į tautos priešą ir prašo dar kartą pakartoti kainą. Ir tas kaltės jausmas tavęs dar ilgai neapleidžia, nors, tikriausiai, kaina pakilo ne tik mūsų vaistinėje, bet ir kitose. Tiesiog, esi pirmas žmogus šioje ilgoje grandinėje, kuriam tenka priimti visą pyktį ir nesusipratimus.

Skaityti toliau »

Nesvarbu, kad nuo ankstaus ryto pliaupia lietus, vaistinėje vis tiek vyksta judesys. Smagu, kad mes reikalingi?, liūdna – kad dažnai perkama ne tai, kas tikrai reikalinga ? Bet taip buvo, yra ir bus.

Nepamirškime, kad gydantis vaistais visada reikia pasverti gydymo naudą ir riziką. Kartais būna taip, kad parėjęs namo, ligonis perskaito vaisto anotaciją, išsigąsta ir nesiryžta vaisto vartoti. O jeigu alkoholio gamintojai privalėtų ant kiekvieno butelio išvardinti visas mokslui žinomas jo vartojimo rizikas, gal pavyktų kiek sumažinti alkoholio vartojimo mastą ? ? Bet kaip tada elgtis su spiritinėm tinktūrom, ekstraktais ir kitais spiritiniais vaistais?

Turiu tokią moterėlę, kuri 2-3 kartus per savaitę nusiperka pora širdies lašų buteliukų ir valerijono tinktūros. Ateina jau su lengvu „kvapeliu“, atrodo ji – su kiekvienu kartu vis prasčiau ir bijau, kad lašų išgeria daugiau, nei nurodyta anotacijoje. Bet neparduoti aš neturiu teisės, o žmogus degraduoja…

Dėl to „daugiau“, tai pasakysiu, kad daugelis ligonių linkę savarankiškai dozes padidinti iki neleistinų. Kai bandai paaiškinti, kad tai yra nesaugu, atkerta – kuo daugiau jų (vaistų) naudoju, tuo man geriau veikia, o su viena tablete nėra čia ką žaisti. Va taip ?

Kiekvienas žmogus yra individas, asmenybė , o jo poelgiai kartais būna nesuprantami net jam pačiam ? Todėl stengiamės per daug nesistebėti tom įvairiom saviraiškos formom ?

…gyveno kartą žmogus, kuris naktį šlapindavosi į lovą. Gydytojas išrašė jam raminamųjų vaistų. Pacientas pas gydytoją daugiau nebesirodė. Po kiek laiko gydytojas, atsitiktinai sutikęs jį, paklausė, ar jis vis dar šlapinasi į lovą. „Taip,- patenkintas atsakė pacientas. Tik dabar manęs tai nebejaudina“.

Skelbiama, kad amerikiečiai sunaudoja labai daug raminamųjų/migdomųjų vaistų. Kartą paskaitoje apie vaistus buvo parodyta skaidrė: prie sudegusio namo stovi besišypsanti šeima. Lektorius paaiškino, kad žmonės iš tikrųjų šypsosi, nes sudegęs namas – tai ne pasaulio pabaiga. Tai – naujo gyvenimo pradžia. Ir pridūrė: bet tai ne lietuvių šeima, čia vienos iš Amerikos valstijų gyventojai. Nes Lietuvoje – nebent kaimynas šypsotųsi tokioj situacijoj (bet gal ir mes jau keičiamės?). O raminamųjų/migdomųjų vaistų lietuviai taip pat sunaudoja nemažai.

Skaityti toliau »

Besiknaisiojant po jaunystės stalčius, radau seną, aptrintą popieriaus lapą. O tame popieriaus lape – labai protingas mintis. Nežinau, kieno tos mintys, nes neišlikę jokių įrašų apie autorių, bet jos velniškai teisingos ??

Todėl nusprendžiau pasidalinti tais šviesuliais, juolab, kad ir apie ligas šiandien visai nesinori rašyti ?

…mes galvojame, kad gyvenimas taps geresniu, jei susituoksime, susilauksim vaikų…

Po to apgailestaujame, kad mūsų vaikai vis dar nesuauga ir nesurimtėja, ir viskas bus puikiau, kai jie taps suaugusiais…

Po to mes nusimenam, kad jie tampa paaugliais, su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis. Aišku, mes juk būsime laimingesni, kai jie išaugs tą amžių…

Mes vis save raminam, kad mūsų gyvenimas taps geresnis, kai turėsim didelius namus, gerą automobilį, atostogausim, kur norėsim, seksas su artimu žmogumi nekels problemų, na, o išėjus į pensiją – gyvensim tik savo malonumui ?

Bet tiesa yra ta, kad beveik niekam nėra pakankamai laiko būti laimingam ŠIANDIEN IR DABAR!

Na bet jei ne dabar ir ne šiandien, tai kada? Nejaugi mūsų gyvenimas visada bus „bėgimas su kliūtimis?“

Pripažinkim, kad kurį laiką jau gali atrodyti, kad TAS gyvenimas jau, va, tuoj tuoj prasidės. Tas tikrasis, laimingas.

Skaityti toliau »

Niekada specialiai vakarais nesidairau į mėnulį, kad pamatyčiau, kokio jis pilnumo ?

Visada perskaitau mokslinius straipsnius, kurie nagrinėja Mėnulio įtaką žmogui. Nuomonių yra labai daug. Tikriausiai, tiksliausia yra ta, kuri teigia, kad mėnulio fazė veikia tam tikrų susirgimų turinčius, jautresnius žmones. Sveiki tokiais dalykais savo galvos neapkrauna. Man asmeniškai mėnulio pilnatis įtakos tikrai nedaro, nebent ji paveikia kai kuriuos mano klientus, o jie visą savo tulžį išlieja ant manęs ?

Per eilę darbo metų pradėjau nuspėti, kada jau tas mėnulis pasidaro laaaabai apvalus. Pavyzdžiui, vakar vaistinėje apsilankė nemažai keistų žmonių su dar keistesniais reikalavimais, norais ir patarimais. Ir per dieną ne kartą pagalvojau apie mėnulio pilnatį. Piktų ir konfliktinių žmonių pasitaiko beveik kasdien, bet vakar daugiau ėjo šiek tiek pamišę, nežinantys, kur atėjo ir ko atėjo.

Aišku, kai grįžau namo, viską jau spėjau ir užmiršti, bet vėlai vakare pamačiau mėnulio šviesos apšviestą kiemą. Buvo taip šviesu, kad galėjau pražydusias snieguoles suskaičiuoti ? Ir tada prisiminiau visus tuos vaistinės lankytojus. Ir tuos keistus pokalbius su jais. Reiškiasi, nuojauta neapgavo, kai pagalvojau, kad TIKRIAUSIAI JAU PILNATIS!

Net ir besiblaškanti babytė jau manęs nenustebino, kai kelias minutes pasidairiusi ir neradusi, paklausė, ar ji negalėtų nusipirkti TELELOTO bilieto, bet kadangi nemato aparato, tai tikriausiai neturime ?

Skaityti toliau »

Nors Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena minima spalio mėnesį, šia tema parašinėsiu dabar. Ši tema man aktuali tiek, kiek ir daugeliui iš jūsų. Tai reiškia, kad kasdien apie tai tikrai negalvoju, bet, kaip supratingam piliečiui – ji yra svarbi. Juolab, kad ir apklausos metu labai norėjosi sužinoti, kiek tai svarbu ir žinoma yra kitiems piliečiams ?

Mažiausia dalis – nieko apie tai nežino.

Bet yra ir tokių, kurie dėl kažkokių aplinkybių nesutiktų dovanoti savo organų po mirties.

Kažkokia liūdna tema mane „pasigriebė“ ankstyvą pavasario rytą, bet laikas sustabdyti apklausą ir šiek tiek parašyti dėl tų kelių žmonių, kurie nieko apie tai nežino. Gal jie kažkada prisijungs prie tų, kurie visais įmanomais būdais nori pasaulį padaryti geresnį ir gražesnį ?

Kai kažkada reikėjo rinktis darbo temą, norėjau giliau pasikapstyti šioje srityje, bet griežtas dėstytojų tonas privertė persigalvoti. Jie skaitė, kad tai ne farmacininkų reikalas ir tokia tema farmacijos sričiai yra neaktuali. Leidimo negavau, bet mintys apie tai iki dabar neapleidžia.

Skaityti toliau »

Kiekviena diena – vis naujas gyvenimas. (Seneka)

Todėl palikime šiuos paslaptingus reiškinius tyrinėtojams ir nekaltinkime keistų žmonių, sakydami:

„Jam su galva negerai, nes dabar pilnatis“.

Gal tuo metu jį užklupo virtinė bėdų vienu metu ir joks mėnulis tam įtakos neturėjo.

Užtat gera žinia laukiantiem pavasario – diena per parą pailgėjo net 5 min.!

Pasisakymų šia tema yra įvairių. Ką ir besakyti – liaudis tikrai geria daug. Bet tiems, kurie geria daug ir kuriuos tikrai reikia gelbėti, draudimai vargu ar padės. Jie turi savas „parduotuves“ ir savus „pardavėjus“, kurie dirba visą parą ir be išeiginių. Bet palikim tai spręsti įstatymų kūrėjams.

Skaityti toliau »