Naršote "Mano dienoraštis"
Bir 17, 2016 - Mano dienoraštis    0

Maži ir dideli atradimai

Vakar vėlai vakare pažiūrėjau į dangų ir pamačiau pilnėjantį mėnulį. Po minutės pagalvojau: o gal jis nepilnėja, o atvirkščiai, plonėja? Tiek metų gyvenu ir niekada neiškilo toks klausimas ? Pažiūrėjau į kalendorių, kad patenkinčiau savo smalsumą. Pasirodo, pilnėja.


Šią savaitę vis dažniau aplanko lietingi orai. Visai dar neseniai daugelis užėjusių į vaistinę pageidavo lietaus, nes žemė visai išdžiūvusi.Tačiau prapliupus lietui, žmonės jau bamba, kad reikia saulės ?, nes drėgna, tamsu ir liūdna. Ta proga paprašo receptinių psichotropinių vaistų (žinoma, recepto neturi) – nuotaikai praskaidrinti (nes tokiu oru pas gydytoją recepto eiti nesinori ?). Kiti ateina su padirbtais receptais (tų pačių psichotropų) ir svajingai žvelgdami laukia savo dopingo. Kartais gauna, kartais – ne. Vienas vaistininkas – akylas, kitas – nelabai, dar kitam aktualu vaistinės apyvarta. Kai pasakai, kad su receptu ne viskas yra gerai, klausia, kas blogai (nes kitą kartą jau atneš be klaidų), paaiškina, kad gydytojas skubėjo, todėl galėjo suklysti ir pan. Bet visada yra pasiruošę greitam pasišalinimui, jeigu viskas pakryps ne taip, kaip suplanuota. Klientai tie dažniausiai būna tie patys veidai, gydytojas – kartais keičiasi, bet raštas išlieka tas pats ?, poliklinikos antspaudas – irgi tas pats. Ir atidirbtos sistemos šiuo klausimu pas mus nėra. Nes jei receptas išrašytas teisingai ir turi visus reikalaujamus rekvizitus, tai iškyla dilema, kaip elgtis (nors 100% žinai, kad tai afera). Yra toks puslapis, kur gali sužinoti dirbančio gydytojo duomenis, bet jei receptai pavogti, arba antspaudas atitinka? Tuomet tik gali pasakyti, kad neturime šio vaisto. Tada pirkėjas eis kitur, ir manau, vis tiek gaus. Keista tik, kodėl tie vartotojai, daugiausiai narkomanai, perka vienus iš brangiausių vaistų. Tikriausiai, jie geriausiai „veža“ ? O gal ir jie nenori atsilikti nuo mados?


Taigi, baigiant apie blogus orus: blogo oro nebūna, yra tik netinkama apranga. Ir pagaliau, kiekvienas sulaukiame tokio laikotarpio, kai ir žiemos, ir vasaros, ir saulė, ir lietus džiugina vienodai ?


Šiandien vyrukas atėjo pirkti Viagros savo moteriškei ?. Sakau, kad moterims Viagros vartoti negalima, ji skirta vyrams (bent jau ta, kuria prekiauja Lietuvos vaistinės). Jis vis tiek nusipirko ir palinkėjo man gero vakaro. O aš jam palinkėjau geros nakties ?


Skaityti toliau »

Bal 21, 2016 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #9

Protingas ėjimas – pabranginti tą vaistų grupę, kuri yra naudojama kasdien. Nors ir keliais ar keliolika euro centų, bet jei tų vaistų per dieną nuperkama daug, tai per kelis šimtus vaistinių išeina visai neblogas rezultatas.

Visų vaistų ir papildų kainų atsiminti neįmanoma. Kad jos pasikeitė, pamatome, kai mėnesio pradžioje spausdiname akcijines kainas. Kadangi etiketėje viena kaina būna perbraukta ir šalia parašyta akcijinė, tada ir sužinome, kad ta perbraukta jau gerokai didesnė, nei senoji lentynoje. Tada jau žinai, kad mėnesio gale, kai baigsis akcijos, reikės vėl iš naujo spausdinti naujas kainas, nes jos neatitinka tikrovės. Aišku, kol galioja nuolaida, žmonės perka, nes kaina – viliojanti. Pasibaigus akcijai, ta kaina atrodo labai jau bauginančiai ? Bet pamažu ir prie to priprantama.

Bėda, kai nesužiūrime ir nepakeičiame kainų. Tada, kai pirkėjas klausia, kiek kainuoja – žvilgteli ir pasakai. O kai jau besiruošiančiam pirkti nuskenuoji ir kompiuteryje pamatai, kad kaina skiriasi 1€, 2€ ir daugiau, tada nežinai, kaip suktis. Vieni būna tolerantiški ir nieko nesako, kiti – atsisako pirkti, treti – pyksta ir vadina apgavikais ir aferistais. Gerai, kad tų pirmųjų pasitaiko daugiau ?

O tų kasdienių prekių kainas žinom jau mintinai. Populiariausios – visos spiritinės tinktūros ir ekstraktai. Tikriausiai nebuvo nei dienos, kad niekas nenupirktų buteliuko šio gyvybės eleksyro ?

Taigi, klientui pasiteiravus, kiek kainuoja lašai, atberiu kaip žirnius mintinai žinomą kainą. Bet nepagalvoju, kad ji gali būti pasikeitusi. Laimė, žmogus nesureikšmino ir viskas baigėsi gerai. Bet kai buteliukas pabrangsta 5-15 centų, jautiesi kaltas, kai kasdieną perkanti lašus močiutė žiūri į tave, kaip į tautos priešą ir prašo dar kartą pakartoti kainą. Ir tas kaltės jausmas tavęs dar ilgai neapleidžia, nors, tikriausiai, kaina pakilo ne tik mūsų vaistinėje, bet ir kitose. Tiesiog, esi pirmas žmogus šioje ilgoje grandinėje, kuriam tenka priimti visą pyktį ir nesusipratimus.

Skaityti toliau »

Bal 14, 2016 - Mano dienoraštis    0

Margas gyvenimas

Nesvarbu, kad nuo ankstaus ryto pliaupia lietus, vaistinėje vis tiek vyksta judesys. Smagu, kad mes reikalingi?, liūdna – kad dažnai perkama ne tai, kas tikrai reikalinga ? Bet taip buvo, yra ir bus.

Nepamirškime, kad gydantis vaistais visada reikia pasverti gydymo naudą ir riziką. Kartais būna taip, kad parėjęs namo, ligonis perskaito vaisto anotaciją, išsigąsta ir nesiryžta vaisto vartoti. O jeigu alkoholio gamintojai privalėtų ant kiekvieno butelio išvardinti visas mokslui žinomas jo vartojimo rizikas, gal pavyktų kiek sumažinti alkoholio vartojimo mastą ? ? Bet kaip tada elgtis su spiritinėm tinktūrom, ekstraktais ir kitais spiritiniais vaistais?


Turiu tokią moterėlę, kuri 2-3 kartus per savaitę nusiperka pora širdies lašų buteliukų ir valerijono tinktūros. Ateina jau su lengvu „kvapeliu“, atrodo ji – su kiekvienu kartu vis prasčiau ir bijau, kad lašų išgeria daugiau, nei nurodyta anotacijoje. Bet neparduoti aš neturiu teisės, o žmogus degraduoja…

Dėl to „daugiau“, tai pasakysiu, kad daugelis ligonių linkę savarankiškai dozes padidinti iki neleistinų. Kai bandai paaiškinti, kad tai yra nesaugu, atkerta – kuo daugiau jų (vaistų) naudoju, tuo man geriau veikia, o su viena tablete nėra čia ką žaisti. Va taip ?

Kiekvienas žmogus yra individas, asmenybė , o jo poelgiai kartais būna nesuprantami net jam pačiam ? Todėl stengiamės per daug nesistebėti tom įvairiom saviraiškos formom ?


…gyveno kartą žmogus, kuris naktį šlapindavosi į lovą. Gydytojas išrašė jam raminamųjų vaistų. Pacientas pas gydytoją daugiau nebesirodė. Po kiek laiko gydytojas, atsitiktinai sutikęs jį, paklausė, ar jis vis dar šlapinasi į lovą. „Taip,- patenkintas atsakė pacientas. Tik dabar manęs tai nebejaudina“.


Skelbiama, kad amerikiečiai sunaudoja labai daug raminamųjų/migdomųjų vaistų. Kartą paskaitoje apie vaistus buvo parodyta skaidrė: prie sudegusio namo stovi besišypsanti šeima. Lektorius paaiškino, kad žmonės iš tikrųjų šypsosi, nes sudegęs namas – tai ne pasaulio pabaiga. Tai – naujo gyvenimo pradžia. Ir pridūrė: bet tai ne lietuvių šeima, čia vienos iš Amerikos valstijų gyventojai. Nes Lietuvoje – nebent kaimynas šypsotųsi tokioj situacijoj (bet gal ir mes jau keičiamės?). O raminamųjų/migdomųjų vaistų lietuviai taip pat sunaudoja nemažai.

Skaityti toliau »

Kov 31, 2016 - Mano dienoraštis    0

Apie mus

Besiknaisiojant po jaunystės stalčius, radau seną, aptrintą popieriaus lapą. O tame popieriaus lape – labai protingas mintis. Nežinau, kieno tos mintys, nes neišlikę jokių įrašų apie autorių, bet jos velniškai teisingos ??

Todėl nusprendžiau pasidalinti tais šviesuliais, juolab, kad ir apie ligas šiandien visai nesinori rašyti ?

…mes galvojame, kad gyvenimas taps geresniu, jei susituoksime, susilauksim vaikų…

Po to apgailestaujame, kad mūsų vaikai vis dar nesuauga ir nesurimtėja, ir viskas bus puikiau, kai jie taps suaugusiais…

Po to mes nusimenam, kad jie tampa paaugliais, su visomis iš to išeinančiomis pasekmėmis. Aišku, mes juk būsime laimingesni, kai jie išaugs tą amžių…

Mes vis save raminam, kad mūsų gyvenimas taps geresnis, kai turėsim didelius namus, gerą automobilį, atostogausim, kur norėsim, seksas su artimu žmogumi nekels problemų, na, o išėjus į pensiją – gyvensim tik savo malonumui ?

Bet tiesa yra ta, kad beveik niekam nėra pakankamai laiko būti laimingam ŠIANDIEN IR DABAR!

Na bet jei ne dabar ir ne šiandien, tai kada? Nejaugi mūsų gyvenimas visada bus „bėgimas su kliūtimis?“

Pripažinkim, kad kurį laiką jau gali atrodyti, kad TAS gyvenimas jau, va, tuoj tuoj prasidės. Tas tikrasis, laimingas.

Skaityti toliau »

Kov 24, 2016 - Mano dienoraštis    0

Šventėms artėjant

MėnulisNiekada specialiai vakarais nesidairau į mėnulį, kad pamatyčiau, kokio jis pilnumo ?

Visada perskaitau mokslinius straipsnius, kurie nagrinėja Mėnulio įtaką žmogui. Nuomonių yra labai daug. Tikriausiai, tiksliausia yra ta, kuri teigia, kad mėnulio fazė veikia tam tikrų susirgimų turinčius, jautresnius žmones. Sveiki tokiais dalykais savo galvos neapkrauna. Man asmeniškai mėnulio pilnatis įtakos tikrai nedaro, nebent ji paveikia kai kuriuos mano klientus, o jie visą savo tulžį išlieja ant manęs ?

Per eilę darbo metų pradėjau nuspėti, kada jau tas mėnulis pasidaro laaaabai apvalus. Pavyzdžiui, vakar vaistinėje apsilankė nemažai keistų žmonių su dar keistesniais reikalavimais, norais ir patarimais. Ir per dieną ne kartą pagalvojau apie mėnulio pilnatį. Piktų ir konfliktinių žmonių pasitaiko beveik kasdien, bet vakar daugiau ėjo šiek tiek pamišę, nežinantys, kur atėjo ir ko atėjo.

Aišku, kai grįžau namo, viską jau spėjau ir užmiršti, bet vėlai vakare pamačiau mėnulio šviesos apšviestą kiemą. Buvo taip šviesu, kad galėjau pražydusias snieguoles suskaičiuoti ? Ir tada prisiminiau visus tuos vaistinės lankytojus. Ir tuos keistus pokalbius su jais. Reiškiasi, nuojauta neapgavo, kai pagalvojau, kad TIKRIAUSIAI JAU PILNATIS!

Net ir besiblaškanti babytė jau manęs nenustebino, kai kelias minutes pasidairiusi ir neradusi, paklausė, ar ji negalėtų nusipirkti TELELOTO bilieto, bet kadangi nemato aparato, tai tikriausiai neturime ?

Skaityti toliau »

Kov 3, 2016 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #8

Nors Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena minima spalio mėnesį, šia tema parašinėsiu dabar. Ši tema man aktuali tiek, kiek ir daugeliui iš jūsų. Tai reiškia, kad kasdien apie tai tikrai negalvoju, bet, kaip supratingam piliečiui – ji yra svarbi. Juolab, kad ir apklausos metu labai norėjosi sužinoti, kiek tai svarbu ir žinoma yra kitiems piliečiams ?

Organų donarystė
Taigi, didžiausia dalis respondentų atsakė, kad nėra įsigiję Donoro kortelės, bet apie tai galvoja. Aš taip pat esu vienas iš taip mąstančių.

Mažiausia dalis – nieko apie tai nežino.

Bet yra ir tokių, kurie dėl kažkokių aplinkybių nesutiktų dovanoti savo organų po mirties.

Kažkokia liūdna tema mane „pasigriebė“ ankstyvą pavasario rytą, bet laikas sustabdyti apklausą ir šiek tiek parašyti dėl tų kelių žmonių, kurie nieko apie tai nežino. Gal jie kažkada prisijungs prie tų, kurie visais įmanomais būdais nori pasaulį padaryti geresnį ir gražesnį ?

Kai kažkada reikėjo rinktis darbo temą, norėjau giliau pasikapstyti šioje srityje, bet griežtas dėstytojų tonas privertė persigalvoti. Jie skaitė, kad tai ne farmacininkų reikalas ir tokia tema farmacijos sričiai yra neaktuali. Leidimo negavau, bet mintys apie tai iki dabar neapleidžia.

Skaityti toliau »

Vas 25, 2016 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #7

Kiekviena diena – vis naujas gyvenimas. (Seneka)


Šiandien – vis dar tęsiasi Mėnulio pilnatis, kuri baigsis pirmadienį. Kaip rašė A. Čekuolis: „Per Mėnulio pilnatį staugia vilkai. Rupūžės tampa neramios, o katės neriasi iš kailio.“ Tyrėjai mano, kad žmonių, kaip ir gyvūnų, elgesio pasikeitimą per pilnatį lemia intensyvi šviesa naktį. Kas iš tikrųjų veikia mūsų vienokius ar kitokius veiksmus ir poelgius, manau, niekas niekada neatsakys tiksliai 😀

Todėl palikime šiuos paslaptingus reiškinius tyrinėtojams ir nekaltinkime keistų žmonių, sakydami:

„Jam su galva negerai, nes dabar pilnatis“.

Gal tuo metu jį užklupo virtinė bėdų vienu metu ir joks mėnulis tam įtakos neturėjo.


Užtat gera žinia laukiantiem pavasario – diena per parą pailgėjo net 5 min.!


Dar geresnė žinia, kurie yra gimę vasario 29 dieną. Šiemet jie kaip reikiant galės atšvęsti gimtadienį savo tikrąją gimimo dieną!


Šiuo metu Vyriausybė įnirtingai kovoja su alkoholizmu, siekdama sutrumpinti alkoholinių gėrimų pardavimo laiką ir uždrausdama reklamą ir įvairias loterijas ir žaidimus, kuriuose dalyvauji, nusipirkdamas kažką svaiginančio.

Pasisakymų šia tema yra įvairių. Ką ir besakyti – liaudis tikrai geria daug. Bet tiems, kurie geria daug ir kuriuos tikrai reikia gelbėti, draudimai vargu ar padės. Jie turi savas „parduotuves“ ir savus „pardavėjus“, kurie dirba visą parą ir be išeiginių. Bet palikim tai spręsti įstatymų kūrėjams.


Kodėl paliečiau šią temą? Nes galvoju, kad ne ką mažiau žmones žudo ir vaistų reklama. Žudo, žinoma, netiesiogiai. Bet pastovūs reklaminiai klipai „išplauna“ žmogaus smegenis, paverčia jį ligoniu, „papildo“ jo ligų sąrašą, nes, pasirodo, ir kepenys ne taip veikia, kaip turėtų veikti pas sveiką žmogų, ir skrandis nevirškina be papildomų priemonių, ir sąnarius reikia „pamaitinti“, nes nežinia kaip bus vėliau. Visos tos reklamos, skatindamos vaistų ir papildų vartojimą, ne tik gerokai patuština piniginę, bet gali ir pakenkti žmogui.

Skaityti toliau »

Puslapiai:«12345678910»