Vaistininko užrašai

Stovėjau vieną dieną Maximoje eilėje prie kasos ir stebėjau aplinką. Tuomet užplūdo gauruotos mintys: pradėjau ieškoti panašumų ir skirtumų tarp Maximos parduotuvės ir vaistinės. Aišku, Maxima tik todėl, kad aš tuo metu joje apsipirkinėjau, bet tie visi mano pastebėjimai, greičiausiai, tinka bet kokiam prekybos centrui. Taigi, mes visi dirbame su spec. apranga ir įsegtom tapatybės kortelėm (vardas, pavardė, pareigos). Eilės ilgis priklauso nuo paros laiko, kaip, beje, ir vaistinėje. Kasininko (-ės) nuotaika priklauso nuo išdirbtų valandų, žmonių kiekio, žmonių nuotaikos ir pačio nuotaikos, taip pat nuo mėnulio fazės ? Vaistinėje viskas taip pat.

Žmogus yra keistas sutvėrimas, jo nuotaika gali pasikeisti per sekundę. Pavyzdžiui, kažko negavo, kažkas brangiai kainavo, per daug piktai su juo šnekėta ir pan. Tada jis visą susikaupusį garą nuleidžia ant visiškai nekalto žmogaus (šiuo atveju – kasininko arba vaistininko). Dažniausiai kasininkas ir vaistininkas tyli, nes klientas visada teisus. Kainų nesutapimų (etiketėse) pasitaiko visur. Tai pražiopsojai, tai nepastebėjai, tai kaina taip dažnai kyla, kad nespėji su jos šuoliu šuoliuoti paskui.

Brangimas vyksta visur, tik vaistinėse šis procesas vyksta tyliai ramiai: apie jį nerašo spauda, nekalba televizija (atvirkščiai, skelbia, kad vaistai pinga), o apie maisto produktus ekonomistai šneka dažnai, nes pastoviai kinta supirkimo kainos, derliaus užderėjimas, oro įtaka (lietus, sausra). Todėl produktų brangimą mes priimame kaip neišvengiamybę, nes tai vyksta ne tik pas mus. Tačiau su vaistais yra kitaip. Vaistai ir taip yra pakankamai brangūs, o kai jų kainos vis dar nuolat kyla, žmones tai veda į pasiutimą. Tada vaistininkai tampa vagimis, aferistais, melagiais, korumpuotais verslininkais ir t.t. Džiugu, kad tai girdime ne kasdieną. Kasininkai parduotuvėse gal taip nelinčiuojami. Nors ir jiems tenka išklausyti nemažą dozę nepasitenkinimų. Bet tai yra darbo su žmonėmis dalis ?

Linksmoji dalis taip pat yra. Juk ne visi klientai yra nelaimingi ir neturtingi. Yra labai nuostabių pirkėjų, kurie savo puikia nuotaika ir humoru pakelia nuotaiką visai likusiai dienai. Ačiū jiems ? Kas liečia algas, tai jos tikrai skiriasi. Tik toli gražu nėra tokios, kad darbuotojai jaustųsi įvertinti ir pamaloninti. Čia jau – darbdavys yra teisus ir tik nuo jo vieno priklauso – gyvensi oriai, ar nelabai ? Panašumų tikrai daug. Net neturėčiau stebėtis, kodėl vaistinėje dažnai esame vadinami pardavėjais. Nes masinė vaistų ir papildų prekyba mus tokiais padarė.

Skaityti toliau »

Štai ir praėjo didžiosios metų šventės. Vieni jas pasitiko su trenksmais, kiti – ramioje aplinkoje, tačiau visiems – šventės praėjo. Taip ir sukasi gyvenimo ratas: Kalėdos, Naujieji, Velykos…Žinoma, įsimaišo ir viena kita ramesnė šventė ar žymėtina diena. Bet, kad ir kaip būtų gaila, viskas praeina. Ir tada supranti, kad didžiausias džiaugsmas yra laukime. Nes tada leki, skubi, perki, ieškai, nerviniesi, randi, džiaugiesi, juokiesi ir kai viso to siautulio nebelieka tavo dienotvarkėje, pajunti tuštumą. Todėl susigalvoji kokių nors svajonių vėl ir vėl. Ir lauki, kol jos išsipildys…arba ne.

Pavyzdžiui, vasarą, kai darbai per daug nespaudžia ir turi daugiau laisvo laiko, susimąstai, kur ir su kuo sutiksi Naujus metus. Ir tada šauna į galvą geniali mintis – trumpam pabėgti į kitą šalį. Užsisakai kelionę, rezervuoji bilietus (nes iš anksto – viskas pigiau) ir lauki ? Ir visą tą pusmetį vien tik pagalvojus apie tai, širdį užlieja nenusakomas džiaugsmas. Pagaliau ateina ilgai laukta kelionė ir tu net nepastebi, kaip ji greitai pasibaigia ? Tada vėl duodi sau kažkokių užduočių, kad tas geras jausmas vėl neapleistų tavęs kurį laiką. Pavyzdžiui, sugalvoji, kad tau reikia naujos piniginės. Prasideda jos paieška – žiūrinėji internete, tada keliauji po parduotuves, po prekybos centrus ir vis ieškai ieškai. Ir neskubi pirkti. Nes žinai, kad nusipirksi ir tuo pasidžiaugsi valandą, gal dieną, o po to viskas stosis į savo vietas. Bet jei nerasi tinkamos mėnesį? Tai kiekviena diena bus smagi, nes tu žinai, kad tas išsvajotas pirkinys dar laukia tavęs ? Tai gali būti ne tik piniginė. Tai gali būti bet kas, ko labai norisi.

Skaityti toliau »

Diena veja dieną, šventės veja šventes. Didžiosios metų šventės jau liko prisiminimuose, o dabar galvos pramuštos nuo minčių, kur ir su kuo sutikti Naujus metus. Vieni rankose laiko bilietus į tolimus ir nelabai tolimus kraštus, kiti – jau vaikštinėja šiltųjų vandenų pakrantėmis, dar kiti – leidžia laiką ten, kur yra tikra žiema, kurios visai nejusti Lietuvoje ? Nežinia, kaip bus su tuo sniegu artimiausiomis dienomis, bet tikiu, kad daugelis liks čia, kur tik tris mėnesius būna vasara, o likusius – ruduo ? (nesinori tikėti, kad už lango gruodžio mėn.).

Jeigu tikėsime senolių spėjimais, tai – sniegas Naujųjų metų dieną pranašauja prastą orą visus metus. O jei Naujųjų naktis bus šalta ir žvaigždėta – lauk geros vasaros. O ką pranašauja ilga eilė vaistinėje prieš šventes? Gal, kad kitais metais žmonėms jau nereikės tiek daug vaistų? Ar kad jie sirgs mažiau? O gal tai reiškia apsirūpinimą vaistais tik šventiniam laikotarpiui? O gal bijoma, kad nuo sausio mėnesio vaistai brangs? Dėl to pergyventi neverta, nes vaistai brangsta kasdien, ištisus metus ir tai jau neturėtų stebinti. Bet ką aš čia apie tas kainas! Juk šventė ant nosies. Tik ji praeis labai greitai, kaip greitai praeina ir visi kiti savaitgaliai ?

Taigi, sustokite akimirkai ir pagalvokite, ar visus sau duotus pažadus įvykdėte šiais metais? Ar viskas ėjosi taip puikiai, kaip buvote suplanavę? Ar neteks senų pažadų perkelti į Naujuosius metus? Sėkmės sulauks visi, kurie gražiai gyveno, dažnai juokavo ir daug mylėjo. Nes gyvenimą sudaro ne didelės aukos ir pareigos, bet maži dalykai. Pavyzdžiui, nuolat dalijama šypsena ? ar laiku ištartas padrąsinantis žodis. Nepamirškite ir savęs. Jūsų laime niekas nepasirūpins geriau, negu jūs pats. Nes niekas nežino jūsų troškimų, niekas kitas jūsų taip gerai nepažįsta. Ir, svarbiausia, kitiems net nepriklauso rūpintis, kad būtumėte laimingi. Tuo turite pasirūpinti patys!

O jaunimui Naujų metų naktį linkiu ne tik taures kilnoti, bet ir sužinoti apie savo likimą: susėskite prie stalo. Po puodeliais padėkite raktą, žiedą, vandens taurelę ir pinigą. Puodelius sumaišykite. Po to visi susirinkusieji pasirinkite paeiliui po lėkštę. Tas, kuris atras žiedą, ateinančiais metais sukurs šeimą, kas vandenį – gaus girtuoklį vyrą ar žmoną, kas raktą – šeimininkaus savo namuose, o kas pinigą – bus turtingas ? ? ?

Pačių geriausių, pačių nuostabiausių, pačių sėkmingiausių ateinančių metų jums linki vaistininkai!!!

Artėja šventės. Žiemos šventės. Bet už lango žiemos nejusti ? Net nežinau, apie ką turėčiau jums parašyti…

Ligos šiuo metu turėtų likti nuošalyje. Problemos, susijusios su ligomis ir didėjančios vaistų kainos šiuo šventiniu laikotarpiu taip pat turėtų mūsų nejaudinti. Apie tai kalbėsimės kitais metais ? Tuo labiau, kad dabar visi sukasi kaip voverės rate, stengdamiesi nupirkti savo mylimiausiems žmonėms pačias geriausias dovanas ir kuo labiau juos nustebinti. Manau, kad ir mano užrašuose nelabai liks laiko apsilankyti. Tad, šiandien kviečiu atsipalaiduoti ir keliolikai minučių atitrūkti nuo gyvenimo realijų.

Ar jūs pastebėjote, kad vienintelis laikas, kada mes norime tapti vyresniais, yra tuomet, kai esame vaikai?

– Kiek tau metų?

– Man ketveri su puse!

Niekada nepasakysite, kad jums trisdešimt šešeri su puse ? Jeigu yra ketveri su puse, tai reiškia, kad greitai bus penkeri! Štai kas yra svarbiausia. Pasiekėte paauglystę ir niekas nesugrąžins jūsų atgal! Pasiekėte tam tikrą skaičių arba net šiek tiek daugiau!

– Kiek tau metų?

– Aš artėju prie šešiolikos!

Tau gali būti tik 13, bet gi tu artėji prie 16!

Ir pagaliau labiausiai laukiama diena tavo gyvenime – tau 21. Vien pasakymas, kad tau dvidešimt vieni, skamba lyg vyktų ilgai laukta ceremonija.

Bet kai pasiekiame 30. Ooooo… Kas čia nutinka? „Trisdešimt“ skamba visai nemaloniai. Kas pasikeitė? Suėjo 21, persivertė per 30, judam link 40…Oho! Spaudžiam stabdžius, bet vis tiek slystame pirmyn. Kol tai suvokiame, pasiekiame 50. Bet palaukit!!! Reikia kai ką suspėti iki 60. Tačiau nesame tikri, kad tai pavyks. Pakartokime iš naujo: tapome 21, persivertėme per 30, nuslydome iki 40, pasiekėme 50 ir sulaukėme 60. Esame sukaupę savyje tokį pagreitį, kad atsitrenkiame į 70! Po to, diena iš dienos, diena iš dienos…ir pragyvenome iki šios dienos ?

Skaityti toliau »

Nepamenu, ar kada teko pirkti salotų, kurios kainavo daugiau nei 5 litus už vienetą (o ne kokį nors kilogramą). Dabar, kai jau už viską atsiskaitome eurais, vis rečiau verčiame kainas į praeities valiutą. Ir tie skaičiai dažnai akių per daug nebado, nes jie yra maži. Kol nekonvertuoji… Vaistinėje – panašiai, kaip ir visur kitur. Kažkada pabandžiau prisiminti vaistų nuo peršalimo kainas. Labai populiaru peršalus pirkti miltukus (TheraFlu, Coldrex, Fervex ir kt.) vienetais. Kartais taip atrodo pigiau, kartais galvojama, kad greitai pasveiksiu ir daugiau nebereikės, o kartais kišenėje yra tik „smulkmė“? Todėl perkant kelis miltukus ta kaina ir neatrodo „žudanti“: 60-70 cnt su akcija ir 80-90 cnt be nuolaidų. Padėjai tuos centus ant prekystalio ir jau po valandos kitos pamiršai, kad juos aplamai turėjai. O ir kišenė palengvėjo. Kitą dieną – vėl tas pats. Ir tik tada, kai liga nė nebando trauktis, o tik dar labiau paūmėja, supranti, kiek daug, pasirodo, kainuoja sirgti. Visus miltukus peršalimui gydyti rekomenduojama gerti 4 kartus per dieną ir gydymą tęsti apie 4 dienas. Aritmetiškai tai atrodytų taip: 4×4=16×0.85=13.60€≈46.96 lt. Kada tiek mokėjote senais gerais laikais? O kur dar žolelių arbatos, vitaminas C, lašai į nosį? Susidaro visai solidi suma. Bet nėra ko gręžiotis atgalios. Sakoma: vakar yra istorija, šiandien – šventė, o rytojus – dovana. Tad nueikime į vaistinę ir „pasidarykime“ sau kalėdinę dovaną – nusipirkime vitaminų, nes šiandien jie kainuoja 20€, o rytoj, galbūt, kainuos jau 25€ ? Žinoma, kad juokauju… Jūs taip pat juokitės, nes juokas palengvina stresą, stiprina imuninę sistemą, žemina kraujo spaudimą. Nes besijuokiantis žmogus yra patrauklus ir atrodo jaunesnis. Be to, juokas – natūralus vaistas ir nieko nekainuoja.

Skaityti toliau »

Nors pagrindinė mirusiųjų lankymo diena jau praėjo, tačiau mintys apie žmogaus laikinumą šioje žemėje niekur nedingsta. Taip jau būna, kad niūrios ir liūdnos mintys dažniausiai aplanko tamsiais rudens vakarais, o jeigu nesimiega, tai – ir naktimis. Sakoma, kai tik žmogus gimė, nuo tos akimirkos jis pradeda mirti. Kuo žmogus eina į vyresnį amžių, tuo dažniau jį aplanko mintys apie mirtį. Kai buvau vaikas, apie mirtį retkarčiais irgi pagalvodavau. Bet tada buvo baisu ne todėl, kad aš kažkada mirsiu, bet kad mirs mano tėvai. Ir tada įsikniaubdavau į pagalvę ir duodavau laisvę ašaroms. Bet tas periodas praėjo, aš užaugau, o vis dar pasitaikančios mintys apie mirtį priverčia dažniau džiaugtis šia diena (būtent, ne rytdiena). Ir susimąstyti: o kas po to?

Kodėl žmones taip jaudina mirtis? Gal apie ją pradedame galvoti, kai netenkame tų, kuriuos mylime? O gal dėl to, kad susiduriame su žmogaus gyvenimo ribotumu? O gal bijome nežinomybės?
Labai paprastai mirtį apibūdina judaizmas: mirtis – natūrali žmogaus gyvenimo pabaiga. Joje nėra nieko tragiško. Galvoti apie mirtį yra beprasmiška. Galvoti reikia apie gyvenimą.

Hinduizmas teigia, kad žmogaus gyvenimą po mirties lemia jo ankstesnio gyvenimo elgesys ir jo pasekmės – karma. Siela pereina daugelį gyvenimų, ne tik žmogaus, bet ir gyvulių bei augalų. Gyvenimas atgimimų rate iškyla vis nauja forma. Mirtis yra pats svarbiausias gyvenimo įvykis, nes tai perėjimo į naują egzistavimo būdą etapas. Hinduistui mirtis yra šventė, o ne liūdnas įvykis.

Skaityti toliau »

Metas, kai sukame laikrodžio rodykles atgal, nebyliai primena apie artėjantį rudenį. O parduotuvėse, kai žvakės užleidžia vietą naujametiniams niekučiams, supranti, kad jau ir žiema – ne už kalnų ? Nors Kalėdų seniui dar anksti su dovanom bėgioti, bet aš su džiaugsmu atiduosiu dovaną vienos linksmos istorijos kūrėjai net nelaukiant Kalėdų. Kaip ir buvo žadėta, knyga apie sveikatą iškeliauja pas daugiausiai skaitytojų balsų surinkusios istorijos savininkę – Jurgitą.

Prieš kelis mėnesius rašiau apie pasikeitusį valstybinį kompensuojamų vaistų kainyną. Gal ir nedaug laiko praėjo, kad galima būtų daryti kažkokias išvadas, tačiau didelio klientų nepasitenkinimo dėl padidėjusių vaistų kainų nesulaukėme. Gal dėl to, kad jos labai ir nepakilo, arba žmonės priprato ir jų tokie dalykai jau nestebina. Labiau nepatenkinti tie ligoniai, kurių vaistų iš viso neliko tame sąraše. Tiksliau, vaistai su ta veikliąja medžiaga sąraše liko, bet išimti brangiausi analogai. Tai reiškia, kad žmogus rinkdavosi originalų vaistą ir už jį sutikdavo daugiau primokėti. Kai šių vaistų neliko, jie pabandė pakeisti generiniais ir už juos mokėjo mažiau arba visai nemokėjo. Vieni taip ir liko prie naujovių, o iš kitų sulaukėme nusiskundimų dėl pasireiškiančių pašalinių poveikių. Tikiu, kad daugelis iš jų to neišsigalvojo. Šie klientai pasirinko kitą kelią – įsigyti anksčiau vartotus originalus už pilną kainą. Dėl šios pacientų grupės iš tiesų liūdna. Iš jų valstybė atėmė pasirinkimo laisvę. Na, bet jei valstybė iš to sutaupys, gal visiems mums bus tik geriau ?

Iš R. Šilansko anekdotų:

Ateina vyras į vaistinę. – Prašau duoti acetilsalicilo rūgšties. – Jums aspirino? – Na taip, niekaip negaliu įsiminti šio žodžio.

O jų vis daugėja. Jau po truputį apsiprantame su šia sistema ir jei viskas būtų dar paprasčiau sukurta IT specialistų, manau, ir gydytojai tuo būtų patenkinti. Mažiau juos trukdytume dėl neįskaitomai ar neteisingai parašytų receptų.
Iš R. Šilansko anekdotų:

Vaistininkas moko jauną praktikantą. – Na, o šitų miltelių duodame, jei receptas parašytas visiškai neįskaitomai.

Skaityti toliau »