Vaistininko užrašai

Šio mano rašinėlio atsiradimą išprovokavo vaistinių lankytojai, kurie dėl visų savo negandų ir nuoskaudų įpratę kaltinti kitus. Mano atveju – vaistines ir juose dirbančius žmones. Tai jiems kainos netinka, tai – vaistų, kokių reikia, nėra, tai – kažkokio suš…. recepto iš jų reikalauja, tai – rusiškų vaistų vaistinė neturi, ir t.t. ir pan. Išrėkę savo nepasitenkinimą, jie dar mėgsta pasigirti, kad viską gaus ir viską jiems parduos KITI ir KITUR. Ir kaip jūs manote, kas gi TIE KITI? Ir KUR KITUR?

Turgus

Ne paslaptis, kad tokia stebuklinga vieta – turgus. Jeigu negavai vaistų vaistinėje, yra nemaža tikimybė, kad juos pavyks įsigyti turguje. Ir kainos prieinamos, ir asortimentas nemenkas, ir farmacinė paslauga bus suteikta – nespėsi išvardinti visų sveikatos problemų, kaip tavo rankose atsiras vaistai ir nuo skausmo, ir nuo uždegimo, ir miegui, ir net nuo kovido. Tik ne visi supranta, kad dažnai perka katę maiše. Kas gi patikrins tų įsigytų vaistų tapatybę ar kokybę? Kaip ir kur jie buvo gaminami, kaip ir iš kur gabenami, kaip ir kur laikomi – nėra taip svarbu. Svarbu tai, kad GAVAU. Tačiau nėra ko stebėtis žmonių naivumu ir patiklumu – juk yra tokių, kurie drąsiai vaišinasi sausainiais, paskanintais įmaišytomis narkotinėmis medžiagomis, musmirėmis, įsigytomis interneto platybėse ar Facebook grupėje pasidalintais nuo ligonio atlikusiais vaistais 🤯

Parduotuvės

Bet šį kartą norėčiau paminėti ne tik turgų. Yra ir daugiau įdomių vietelių, kuriose galima įsigyti vaistų. Skirtumas nuo turgaus – vaistai čia parduodami legaliai. Tai – mažmeninės prekybos įmonės, kuriose galioja kitos nei vaistinėse taisyklės. Ir tik todėl, kad vaistų asortimentas nedidelis. Tačiau vaistai juk tie patys, kokius laikome vaistinėse. Pardavinėja juos eilinės pardavėjos, neturinčios jokio supratimo apie vaistų sąveikas ar šalutinį poveikį. Įstatymas draudžia joms teikti bet kokius komentarus apie parduodamus vaistus, tačiau kas uždraus atokaus kaimo gūdumoje dirbančiai pardavėjai pasijusti vaistininke? O ir kaimo žmonės paprasti, vienas kitą pažįstantys, kaip broliai, ir sesės, kaip viena šeima, kuri įpratusi tartis bet kokiais klausimais ir drauge priimti sprendimą. Gaila man farmakotechnikų, kurių statusas pardavėjų atžvilgiu net menkesnis – jie negali vieni savarankiškai dirbti vaistinėje, ne taip, kaip degalinių ar parduotuvių darbuotojai, pardavinėjantys vaistus.

Na, nieko nepadarysi, juk Lietuvoje prastas vaistų prieinamumas, todėl verkiant reikėjo žengti šį žingsnį. Svarbu, kad žmonės laimingi būtų. Ir jeigu klerkai, leidę tokią prekybą, vis dar tiki, jog gelbėja žmoniją nuo perteklinio ir neracionalaus vaistų vartojimo, tai siūlau jiems dažniau apsilankyti ne vaistinėje, o kaimo parduotuvėje.

Farmacinė paslauga ir kiti ypatumai

Teko man apsilankyti tokiame taške vienoje kaimo parduotuvėlėje. Užėjau tikrai ne vaistų pirkti. Prireikė degtukų. Parduotuvėlė, prekiaujanti maisto ir kitomis smulkiomis pramoninėmis prekėmis, įrengta konteineryje. Lankiausi vasarą, todėl viduje buvo ganėtinai šilta. Maisto prekės sudėtos į vitrininius šaldytuvus, pardavėja vėsinasi ventiliatoriumi, viskas puiku. Bet mano žvilgsnis netikėtai užkliuvo už vaistų, išrikiuotų lentynėlėje šalia kasos. Taip gyvenime jau būna, kad batsiuviai pastebi visus batų trūkumus ir nešvarumus, stomatologai – nevalytus ir ėduonies pažeistus dantis, o vaistininkai – visur ir visada mato vaistus 🤓 Staiga užėjo begalinis noras ir man vieną kartelį pabūti vaistų pirkėju, todėl nusprendžiau pažaisti vaistinę. Buvo labai įdomu sužinoti, ar tik vaistinės laikosi teisės aktų reikalavimų, prekiaudamos vaistais, ar ir visi kiti vaistų rinkos dalyviai. Juolab, kad puikiai žinau, jog tokiame taške galiu prašyti tik konkretaus siūlomo vaisto ir nesileisti į ilgas diskusijas apie sveikatą. O mane aptarnaujantis asmuo privalo nieko neklausinėti, o tik paduoti tą vaistą, į kurį rodau pirštu. 

– Man labai skauda galvą, gal turite ką nors efektyvaus?

– O temperatūros turite?

– Nežinau, gal neturiu.

– Galiu pasiūlyti paracetamolį. Arba turiu geresnį – Ibuprom Express.

– Kad nežinau, ko čia man reikia 🤔 dar ir gerklę peršti.

– Ooo, tai jums tikrai tiks Nalgesin.

– Bet pas jus čia kažkaip šiltoka. Ar vaistams nekenkia tokia šiluma?

– Tai kas jiems atsitiks? Vaistinėse nieko neatsitinka, tai kas čia atsitiks?

– Gal nepirksiu vaistų, tiek to, duokite tik degtukų 🤭

Va, taip 😎 Vaistinėse ne tik kad turime įrenginius temperatūrai ir drėgmei matuoti, bet dar ir jų parodymus suregistruoti kasdien turime. Ir tie prietaisai yra VISOSE vietose, kur laikomi vaistai. Keistai atrodo, kai tiems patiems vaistams yra taikomi skirtingi reikalavimai 🙄

Dvigubi standartai

Vaistininkai žino, kad parduodami/išduodami vaistus VISADA turi teikti farmacinę paslaugą. Tą, žinoma, ir daro. Jeigu kliento netenkina vaistininko atliekamas darbas, jis rašo skundus. Atvirkščiai nei vaistinėse, mažmeninės prekybos vietose (degalinėse ir maisto prekių parduotuvėlėse) apie jokią farmacinę paslaugą negali būti net kalbos. Pardavėjas neturi teisės “patarinėti” pirkėjui, kuo ir kaip jam reikėtų gydytis. Bet realybė yra kita. Mažoje kaimo parduotuvėje pardavėjai nesibodi suteikinėti farmacinę paslaugą ir “gydyti” negaluojantį, remdamiesi savo gyvenimiška praktika. Beje, tokia paslauga teikiama ir turgavietėse, kur prekeiviai ligonius pakonsultuoja ir dėl gripo, ir dėl gonorėjos. Na, jeigu po prekystaliu turi ne vienos rūšies antibiotikų ir kitų deficitų, tai ko nepasinaudojus galimybe? Argi nesmagu suteikti farmacinę paslaugą ligoniui, nors esi baigęs (arba ne) tik vidurinę mokyklą 🤷

Farmacinės atliekos

Žmogus, nusipirkęs vaistus degalinėje ar parduotuvėje ir sugalvojęs jų atsikratyti (išėjo iš galiojimo), neša visas atliekas į vaistines. Nes tik vaistinėje dirba supermenai ir kerėtojos, kurių dėka saugoma aplinka ir gamta. Nes tik vaistinėse yra daug atliekamo laiko, kurį galima panaudoti atliekų tvarkymui. Parduotuvė, prekiaudama vaistais, atleista nuo farmacinių atliekų tvarkymo, temperatūrų monitoringo ir daugelio kitų darbų, kurie yra privalomi vaistinėje. Matyt mažmeninėse įmonėse nėra laiko užsiimti tokiais nereikšmingais ir nepelningais darbais. Ten – visa darbo jėga sutelkta į degalų ir svaigiųjų gėrimų bei rūkalų prekybą.

Tai kaip, visgi, čia su tais teisės aktais? Vaistinė turi laikytis milijono ir vieno reikalavimo, o visi kiti, pardavinėdami vaistus, to daryti neprivalo – nei temperatūras registruoti, nei senus vaistus priiminėti.

Kas leidžiama Jupiteriui, neleidžiama jaučiui. Taip ir čia: vaistinėje – tik aukščiausi standartai ir griežta tvarka, visur kitur – laisvoji rinka be taisyklių. Paradoksas – kur kokybė ir saugumas – ten žmonės keikiasi ir grasina, o ten kur netvarka ir apgaulė – pirkėjų džiaugsmas ir padėkos. Kad GAVAI to, ko negavai vaistinėje . Ir BE RECEPTO 🙃