Sau 8, 2015 - Mintys apie darbą    2

O buvo ir taip…

Šiek tiek sugrįžau mintimis į praeitį ir nutariau tais prisiminimais pasidalinti su jumis, mano puslapio skaitytojai.

Senais senais laikais, kai dar nebuvo tinklinių vaistinių, joms vadovauti negalėjo žmogus, neturintis farmacinio išsilavinimo. Matyt, geras yra posakis: „kiekvienas tegul dirba darbą, kurį išmano ir moka geriausiai„. Visus reikalus, susijusius su vaistinės darbu, spręsdavo vaistinės vedėjas ar vedėja. Reklamų nebuvo, o ir reklamuoti nebuvo ką – vaistai buvo pigūs, daugelis iš jų buvo deficitiniai, be to, ir reklamos nereikėjo, nes žmonės į vaistines ėjo tik reikalo prispirti, o dabar daugelis eina „dūšios atverti“, pasiguosti, apie politiką ir valdžią pasišnekėti ir, be abejo, reklamuojamų produktų prisipirkti.

O kai atėjo nauji, dabartiniai laikai, vaistines užvaldė tie, kurie įžvelgė būsimą pelną. Ir matau, kad jiems neblogai pavyko.
Kokia strategija buvo vykdoma, kai savininkas buvo ne farmacininkas, o ir jo komandą sudarė visokios buvę bankų ir „Senukų“ vadybininkės, galite pamatyti, pasižiūrėję į ruoštą reklaminį vaizdo klipą. Ir tai buvo vaistinės reklama!

O kai tas projektas su vištomis buvo paleistas į gyvenimą (trumpai priminsiu tiems, kurie nežino apie tą projektą – žmonės, vaistinėje apsipirkę už tam tikrą pinigų sumą, gaudavo kuponus, suteikiančius galimybę pigiai nusipirkti vištų vieno paukštyno parduotuvėse), mes tiek prisiklausėme pasiūlymų, ką dar galėtumėme pridėti į žmonių pirkinių krepšelį. Daugelis kraipė galvas, kaip tokie dalykai įmanomi, mes irgi prastai jautėmės, nes tai nė iš tolo nebuvo panašu į vaistinę, greičiau į eilinį turgų.

Bet reikia pasidžiaugti bent tuo, kad farmacijos bendrovėje buvo farmacinės veiklos vadovas, kuris sustabdė dar vieną neprotingą žingsnį. Dėl pinigų ir pelno tiems kūrybiniams darbuotojams visai buvo protas pasimaišęs, nes vadovas pareikalavo nupirkti ir į kiekvieną vaistinę pristatyti po mažą šaldytuvą šaldytoms vištoms laikyti, kad mes, vaistinės darbuotojai galėtume iš karto ir parduoti tas vištas už jų ką tik įsigytus kuponus! Tai kategoriškai uždraudė žmogus, atsakantis už farmacinę veiklą savo licencija. Įsivaizduokite tikrintojų veidus, kai, atidarę šaldytuvą, vaistinėje jie būtų radę šaldytų vištų!

Apačioje pateikiamas susirašinėjimas, tarp vadybininkų, tekste redaguotas tik vaistinės pavadinimas:

Cia mano nuomone… taisyk.

Klipas Nr. 1

Višta 2 serija
Ekrane rodoma mūsų „Višta 1 serija“ pabaiga, kai tetulė nustebusi žiūri į gautą vištą.
Rodomas užrašas: „dieną prieš tai“.
Tetulė įeina į vištidę su kirviu rankoje. Veide ironiška šypsena, burnoje kaupiasi seilės: emocija- tetulė alkana, ji nori vištienos, bet kartu supranta, kad tuoj žudys. Ji pasideda kirvį ant žemės ir puola į vištų būrį. Vištos išlaksto, tetulė parklumpa.
Rodomas užrašas: „Geriau eisiu į ******* vaistinę..“

Ir dar keli laiškai, kurie skirti mums, vaistininkams. Tikriausiai tam, kad pamokyti, kaip turime dirbti. Matyt tuos laiškus kuria visiški nevykėliai, manantys, kad mes esame tikrai tik eiliniai pardavėjai, neturintys savo nuomonės, didelio krepšio žinių arba marionetės, kurios, patampius už siūlelių daro tai, ko iš jų reikalaujama

Musu sukis „ISKLAUSYSIME IR PATARSIME“ turi veikti realybeje. Priimkite klientus su sypsena, nebijokite ne tik isklausyti, bet ir patarti. Patarti isigyti ne tik vaista, bet ir maisto papilda, ar kosmetikos priemone. Tai nebus neetiska. Mes prekiaujame tik kokybiskais produktais ir jais patys tikime, zmogus liks patenkintas, jeigu neikyriai pasiulysite jam kazka reikalingo papildomai. Jus turite budriai stebeti klientus, pamatyti, ko jam truksta ir tai pasiulyti. Tai bus tik Jusu demesys zmogui! Pvz. Klientas perka antibiotikus, bet Jus matote, kad jis sloguoja, o dar priedo turi pleiskanu. Manot jau atspejote, ka turetumete pasiulyti?:) Ogi vaistukus nuo slogos, sampuna nuo pleiskanu ir VITA-Z vitaminu.. Viska jus zinote geriau uz mane, turbut problemos kai kuriuose regionuose yra NOREJIME PASISTENGTI;

Ir dar vienas:

Laba diena, Kolegos,
Noriu pasiteirauti, kaip sekasi su vistienos akcija? Kokie pirkeju atsiliepimai? Kokia Jusu nuomone? Ar padeda pritrauktri pirkejus ir padidinti pardavimus, „pritempiant“ iki reikiamos sumos? Ar verta akcija testi?

Akcijos tikslas pritraukti pirkejus ir padidinti jau esamu pirkeju pirkimus. Todel butina pries ismusan kvita apie tai informuoti pirkeja:
„Pas mus vyksta akcija , kurios metu dovanojama 50% nuolaida atsaldytai vistienai pirkti ******* paukstyno parduotuveje. Jei pirktumete neakcijiniu prekiu dar uz x suma , dovana butu y kilogramams. Gal dar ko nors reikia? O gal turite dar kompensuojamu receptu?“ ir t.t. Tai yra maksimaliai kiek galima padidinti pardavimus. Kad nebutu tik kuponu isdalinimas.

Ir dar vienas:

Laba diena, Kolegos,
Primygtinai prašau labai pasistengti su mėnesio akcijuojamais produktais:
1.pakankami užsakymai
2. išstatymas
3. pažymėjimas specialiais kainų žymekliais
4. pardavimai, pardavimai, pardavimai – jei trūksta kokios nors informacijos apie produktus, t.y. jei nežinote kaip parduoti, kuo šitie pranašesni šitie už kitus – rašykite. Kiekvienam pirkėjui turiterasti ką pasiūlyti iš akcijuojamų prekių.

Mums būtina „sublizgėti“ su akcijuojamų produktų pardavimais.

Tai va, tokia realybė…

Dar buvo organizuojamas PRIVALOMAS seminaras, kuris vyko dvi savaitgalio dienas. Jame turėjo sudalyvauti visi darbuotojai. Seminarą vedė iš Latvijos atvykęs lektorius. Jis taip pat mus mokė, kaip turime dirbti, kad kuo daugiau parduotume. Buvom suskirstyti į būrelius ir „žaidėme“ pirkėją ir pardavėją. Mus stebėjo iš šono, taisė mūsų klaidas, mokė, kaip turime viską daryti teisingai, paprasčiau sakant, kaip daugiau „prikabinti makaronų ant ausų“ pirkėjui. Kai įsivėliau į atvirą diskusiją su tuo lektoriumi ir paklausiau jo, ar jis norėtų, kad jo žmona, atėjusi į vaistinę nusipirkti tik citramono, mano dėka išeitų su pilnu „Maximos“ maišu nesąmonių, jis man pasiūlė padiskutuoti po paskaitos. O po paskaitos pasakė, kad jis viską supranta, bet toks yra biznis. Ir dar pridėjo, kad po paskaitų mes pasijusime labai laimingais ir visai kitokiais, pasikeitusiais, su kitu požiūriu. Ir kai baigėsi seminaras, jis manęs paklausė:

– Ar gavai naudos, ar lengviau bus dabar dirbti, nes tiek patarimų naudingų gavai?

Beliko tik nusišypsoti ir liūdnai pranešti:

– Netapau laimingesnis žmogus, paskaitos nepakeitė požiūrio į darbą ir jeigu dirbu 20 metų, tai joks profesorius ar mokslų daktaras nesugebės manęs pakeisti, o jūs iš manęs atėmėte dvi pačias nuostabiausias savaitgalio dienas, o aš jas atėmiau iš savo šeimos ir kito laisvo savaitgalio jau neturėsiu, nes turėsiu dirbti.

Taip ir išsiskyrėme su savo mintimis, ir savo tikslais. Negaliu kalbėti už visus savo kolegas, kad paskaitos buvo šlamštas. Manau, kad kažkam tikrai buvo įdomu ir naudinga, bet aš pasijutau kaip sektoj, kai tau kažką bando įteigti ir dar garsiai pakartoti, kad pasižadi nuo šios minutės elgtis tik taip, ir ne kitaip:)

Viso komentarų: 2

  • Sveiki,

    Vis užsuku į Jūsų tinklapį, paskaitinėju, tada trumpam nuliūstu ir vėl apsidžiaugiu, kad yra dar vaistininkų, taip pat, kaip ir aš mąstančių apie vaistininkystės darkymą ir garsiai apie tai kalbančių. Dažniausiai 20 metų vaistinėje dirbantys vaistininkai nedrįsta garsiai kalbėti, pamina savo didžiulę patirtį, žinias ir vykdo pardavimus… Juk labai svarbu rezultatai… Nes, kaip Jūs ir rašot, turi išmaitinti savo šeimas… O pabėgti nėra kur, nes visuose tinkluose ta pati politika… Pradžioje tokie seminarai su begalo protingais lektoriais varydavo iš proto, sedėdavau juose rankas priekyje sunėrus, o tai juk draudžiama, nes tokia klausymosi poza yra akivaizdus priešiškumo demonstarvimas (čia tokia lektoriaus teorija). Reikia sėdėti atvirais delnais ir sąmoningai neblokuoti jo protingų minčių… Oi, kaip tokie seminarai nuodija vaistininko dvasią… Man atrodo, kad jų esmė ir yra išvaryt iš mūsų vaistininką… Aš nesu priešiškai nusiteikus prieš tokius pardavimų mokymo lektorius, bet šie metodai netinka vaistininkui… Bet gal tinklų savininkų tikslas ir yra mus žemint, kol priprasim… Juk ir šuo kariamas pripranta… O jie mus dresiruoja būt paklusniais… O tam būtina iškirpt iš mūsų vaistininko dvasią… Turiu konstatuot, kad jiems neblogai sekasi…
    Šiuo metu nedirbu, bet ilgiuos vaistininko darbo… Tik labai gaila, kad norint juo būti reikia pamaištauti, reikia galvoti, kaip protingai laikytis to aukso viduriuko, kad rezultatais nepakliūtum į vadybininko akiratį… Ne todėl, kad jo bijai, o todėl, kad galėtum ramiau dirbt vaistininku, kad jaustumeis vaistinku…
    Ačiū Jums dar kartą, kad formuojat nuomonę mūsų klientams (gal geriau tiktų pacientams?). Aš asmeniškai myliu žmones, visus mūsų dejuojančius senjorus su visais jų kaprizais, mamytes, kurios viską žino iš „super mamų“ klubų, pusamžias moteriškes, kurios viską žino geriau už gydytojus, nes jau seniai serga ir šeimos narius slaugo 🙂 Visus iki vieno, nes vaistininkas turi visus mylėt, visiems padėt… Jis neturi pardavinėt ir apgaudinėt. Kartais skaudina tas visuomenės požiuris į mus, bet argi jie kalti? Manau kalta sistema, kuri taip skrupulingai jau tiek metų kuriama vardan didesnio pelno. Čia verslas, kuris pas mus beveik nežabojamas, nors kalba eina apie žmogaus sveikatą…

    • Labai puikus komentaras. Su visom mintim sutinku 200% !
      Smagu, kad sulaukiu palaikančių komentarų, tik nesukūriau dar savo recepto, kaip pakeisti susiklosčiusią situaciją ir visuomenės požiūrį į vaistininką 🙂
      Ir dar. Kuris yra TIKRAS vaistininkas širdyje, jis visada ilgėsis savo darbo. Nors ir žinodamas, kaip kažkada buvo sunku ir neįmanoma dirbti, šis žmogus visada galvos, kaip sugrįžti ir padėti kitiems:)

Turite klausimų? Parašykite juos čia!