

Daugelis gėdingai besielgiančių sako gražias kalbas?
Labai gaila, kad nemaža dalis vienaip ar kitaip su vaistų pardavimais susijusių žmonių bei suinteresuotų grupių vis dar nežino, ką privalo žinoti: vaistas – ypatingas produktas, kurį vartoti būtina tik tada, kai to tikrai reikia, tik tokį, kokio reikia ir tik taip, kaip reikia. Deja, krautuvininkams vaistai vis dar eilinė prekė, kurią privaloma siūlyti visais įmanomais būdais. Tik jeigu vaistas jau prilygintas batams ar knygoms (juk ir į paštomatus norima talpinti, ir atgal į vaistinę sugrąžinti, nes nepagydė), nesuprantu, kodėl tada mes vaistinėse vis dar dažnai dirbame po vieną, o ne po tris penkis, kaip batų parduotuvėse ar knygynuose? Degalinėse ir tai galima rasti nuolat pamainoje po kelis dirbančius darbuotojus.
Taigi, kad ir kaip nemaloniai skamba, esame pardavėjai, vykdantys planus ir skatinantys pardavimus, nes tai verčia daryti krautuvininkai su K. Gage (Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininke) ir L. Ganatauskiene (Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos (LFDPS) pirmininke) priešakyje. Nors viešumoje pasirodžiusi skandalinga informacija apie vaistininkų spaudimą ir psichologinį terorą siekiant prastumti tam tikrus produktus, šios dvi moterys įnirtingai bando tai paneigti. Bandymas paneigti akivaizdžią tiesą, o vykdytą darbuotojų apklausą sumalti į miltus ir prilyginti ją vos ne išgalvotai istorijai (“…apklausos rezultatai kelia abejonių…”), menkina LFDPS įvaizdį. K. Gagės asociacija jau seniai be įvaizdžio ir autoriteto. Skleidžiama demagogija darosi vis panašesnė į vištų kudakavimą, kurio klausytis darosi koktu.
Apsimetimas, kad krautuvininkai mums suteikia darbą ir mainais nieko nereikalauja, faktų ignoravimas, kad krautuvininkai primeta savų žaidimų taisykles, nenoras apie tai garsiai kalbėti – tai tik parodo, kas gali slėptis po tokių organizacijų pavadinimais. Abi veikėjos kaip susitarusios neigia vykdytos apklausos rezultatų išvadas ir paskelbia savas. Oi, atsiprašau, ne savas, o atliktas “Sprinter tyrimai”. Jau suspėta pasididžiuoti ir su išvadomis:
“Teirautasi, kaip farmacijos specialistai apibūdintų savo kasdienes funkcijas vaistinėje ir atsakyta, jog 84% nurodė save laikantys sveikatos priežiūros specialistais, galinčiais patarti pacientams įvairiais sveikatos klausimais.”
Arba:
“Didžiausią įtaką farmacijos darbuotojų sprendimui siūlant nereceptinius vaistus turi jų žinios ir kompetencijos. Tam pritarė 77% dalyvių.”
Man keista, kad ne 100%. Nes į taip pateiktus klausimus, kitokio atsakymo ir neturėjo būti – žinoma, kad mes save laikome sveikatos priežiūros specialistais ir galime patarti ne tik sveikatos klausimais 😊 Kaip dar kitaip galėtume atsakyti?! O siūlant vieną ar kitą vaistą, pirmiausia vadovaujamės savo žiniomis. Čia aišku, kaip 2×2. Tik yra šiokių tokių niuansų, kuriuos daugelis žino, bet ne visada garsiai apie juos kalba. Vadovaujantis įgytomis žiniomis bei įsigilinus į klinikinę situaciją, visada yra keli ar keliolika vaistų pasirinkimų su ta pačia veikliąja medžiaga. Čia ir prasideda interpretacijos:
Skaityti toliau »