Vaistininko užrašai

Kaip jūs jaustumėtės, kai atėję į vaistinę nusipirkti vaistų pagal elektroninį receptą, rastumėte tokią informaciją:

Ženkliai padidėjus Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI) naudojimui, duomenų bazės stočių resursai išnaudojami sparčiau, nei prognozuota. Tai labai sulėtina sistemos reakciją.

Nuo vakar (viskas prasidėjo šia savaitę, aut.) apkrova pasiekė 100%. Sistemos greitis sumažėjo kritiškai…. (tada rašoma, kaip jie stengiasi išspręsti susiklosčiusią situaciją, aut.)

Atsiprašome už galimus laikinus nesklandumus

Manau, kad labai neapsidžiaugtumėte, nes ši informacija reiškia, kad jums nepavyks įsigyti vaistų. Ir jums visai neįdomūs aiškinimai, kad vaistinė čia ne prie ko, tuo labiau vaistininkas, nes vaistų jums reikia čia ir dabar. Sveikatos ministerija spaudžia gydytojus, kad jie rašytų kuo daugiau elektroninių receptų, jie tą ir stengiasi daryti. Deja, patys klerkai, tikriausiai, net nežino, kokios šiandien pasekmės yra vaistinėse. Žmonės laksto iš vienos vaistinės į kitą, tikėdamiesi, kad kitoje vaistinėje jiems pavyks įsigyti vaistus. Ir iš tikrųjų, sistema tai veikia, tai ne. Nespėjo vienas nelaimingasis išeiti be vaistų (pralaukęs 20 min., besitikint, kad sistema atsigaus), kaip įbėga kitas ir kyštelėjęs dokumentą sako, kad jam išrašyti vaistai. Sakau, ką tik bandžiau, nepavyko. O jis nenusileidžia:

Aš ką tik iš kito tinklo vaistinės. Pas juos jau viskas atsistatė, tik jie neturi reikiamo vaisto. Tai greitai bandykit prisijungti.

Ką gi, kliento noras – įsakymas, todėl eilinį n-tąjį kartą bandau. Laukiu vieną minutę, antrą, penktą… Dažniausiai pavyksta prisijungti per 2-4 minutes. Tik ne šį kartą. Praeina maždaug 8 minutės ir man pavyksta. Džiaugiamės su klientu kaip maži vaikai, betrūksta tik pašokinėti iš laimės ir rankutėm paploti. Kiek nedaug tam žmogui, iš tikrųjų, iki pilnos laimės reikia 😀 Iš vieno atimk vaistus, iš kito – darbo priemones – ir viskas griūva. Gerai, kad žmonės supratingi ir nelabai pikti pasitaikė. Kaip nekeista, nei vienas neapkaltino manęs, visi keikė sveikatos sistemą, kuri išmetė krūvą pinigų, bet nesugebėjo iki galo pasiruošti nenumatytiems atvejams.

Sutikite, nenormalu yra, kai reikia gerti tabletes nuo lėtinės ligos, o tu tris dienas lakstai po vaistines, gaišti laiką ir negali įsigyti būtinų vaistų. Tada spjauni į tą valstybės kompensavimą, krapštai paskutinius pinigus arba skoliniesi (nes algos ir pensijos dar negautos) ir perki už grynus, be jokių kompensacijų. Gal dėl to ir sistema stringa? Per šias dienas juk nemažai pasitaikė tokių klientų, kurie nusprendė nelaukti tos nelemtos e-sistemos atsigavimo.

Bet problema veja kitą problemą. Tos pačios SAM klerkai nusprendė mesti slaptų agentų desantą į visas Lietuvos vaistines su slapta misija ir slaptom užduotim. Todėl dabar mes būsime ypač budrūs ir negailestingi, nes neparduosime receptinių vaistų be recepto – nei lapuko, nei miltuko, nei vienos tabletės. Nesvarbu, kad jūs baigėte gydytojo paskirtus vaistus ir talonėlį pas jį gausite po savaitės, arba staiga sutriko elektroninė sistema ir jūsų receptas vaistinei yra nepasiekiamas. Mes būsime bejėgiai, nes mūsų licencija mums bus svarbesnė už jūsų problemas 😩

Skaityti toliau »

Sėkmės formulė paprasta: daryk viską, ką sugebi. Ir kas gali žinoti, o gal žmonėms patiks?

Vaistininkas yra tas specialistas, į kurį dažniausiai kreipiamasi, kai tik sunegaluojama. Tačiau tai ne vienintelis atvejis, kai ieškoma atsakymų vaistinėje. Jūs patys net neįsivaizduojate, ko galite tikėtis iš paprasto vaistininko, kuris dažniausiai yra baigęs tik vienus mokslus. Ir įgyta specialybė – ne kokia nors daugiaprofilinė ar daugiafunkcinė. Beje, taip galvojau ir aš. Bet prabėgo keli dešimtmečiai ir staiga supratau, kad ši specialybė toli gražu neapsiriboja vienu žodžiu – FARMACIJA. Šis nušvitimas mane aplankė eilinio seminaro metu kalbant eiliniams lektoriams nelabai įdomia tema. Bet toje kalboje aš išgirdau daug gražių žodžių, skriejančių į vaistininko pusę. Ir giliai susimąsčiau…

Pradėsiu nuo to, kad mes ne tik parenkame vaistus, bet ir gydome, nors kartais ir nenoriai. Nes, pirmiausia, tai yra gydytojų darbas. Antriausia, mes neturime pakankamai žinių apie visas žmonijos ligas, trečiausia – mes neturime ligoms nustatyti skirtų instrumentų ir aparatūros. Galiausiai, licencijos gydymui taip pat neturime 😀 Bet… esame šeimos daktarai, urologai, ginekologai, neuropatologai, psichologai (kiekvieną dieną), vaikų gydytojai, LOR specialistai, odos ligų žinovai, homeopatai, kraujotakos ligų specialistai, dar nepaminėjau traumų ir nudegimų. Žinoma, visa tai, ką išvardinau, reikėtų rašyti kabutėse, tačiau yra buvę atvejų, kai tikrai pasijutau gydytoju. Vienas iš paminėtinų, kai pamačiau labai negražų odos darinį ir primygtinai liepiau eiti pas onkologą. Žmogus labai išsigando, bet nuėjo. O po kiek laiko grįžo padėkoti, nes darinį jam pašalino, o citologinis tyrimas rodė piktybinę ligą. Taigi, nesumeluosiu, gydyti retkarčiais vis dėlto tenka.

Kuo dar mes esame tokie ypatingi? Na, dėka savo darbdavių mes tapome tikrais verslininkais ir puikiais pardavėjais. Taip pat ir konsultantais. Nes kiekvienas nori gero atlyginimo. Nereikia pamiršti ir valytojų darbo. Nes vaistinė VISADA turi spinduliuoti švara. O jei valytoja ateina ryte arba vakare, tai juk nebūsi apsikuitęs visą dieną. Kartą vadybininkė žiemą apsilankiusi vaistinėje ir pamačiusi daug pėdučių, liepė nedelsiant išsiplauti. Nepasakė tik, ar galima tuo metu užsirakinti vaistinę, ar beplaunant grindis aptarnauti klientus (nes vis tiek mūsų didžioji darbo dalis praeina bekalbant). Jeigu šalia vaistinės dar stovi gėlių klombos, kai kuriems tenka ir sodininkais pabūti, vasarą gėlytes išravėti 😀

Skaityti toliau »

– Laba diena, atėjau nusipirkti kompensuojamųjų vaistų.
– Sveiki, gerai, pažiūrėsim, ką čia jums išrašė.
– Tai nieko naujo nepaskyrė, duokite tuos kaip visada.
– Labai gaila, bet pavėlavote. Matote, mūsų vaistinė jau viršijo originalių vaistų limitą, tai šį kartą teks gerti generinius preparatus.
– !!!???
– Suprantate, dabar jau nei gydytojai, nei vaistininkai negalės nei išrašyti, nei parduoti originalių vaistų tada, kai tik jūs panorėsite. Dabar už mus šį darbą dirba Sveikatos apsaugos ministerija su eile vasalų, kurie visiškai nenutuokia apie gyvenimo realijas, kurios vyksta už Seimo ir Vyriausybės ribų…
– Bet aš noriu tokių pačių, kur vartoju ilgą laiką ir esu patenkintas.
– Džiaugiuosi už jus, kad jie jums puikiai atitaikyti, tačiau… bandykite sekantį kartą, gal jums pasiseks. Šiandien mėnesio limitas originaliems vaistams užbaigtas.

Tai ne sapnas, ir ne realybė. Tačiau tik laikinai – ne realybė. Su siaubu dėlioju panašų scenarijų netolimoje ateityje ir vis dar tikiu, kad jis bus pakeistas. Nors neseniai perskaitytas naujas įstatymas verčia manyti kitaip. Ir jo tam tikri punktai, mane kaip specialistą, verčia iš koto. Jau bendrose nuostatose įrašyti labai nemalonūs ausiai žodžiai: patikrinimas, tikslinis patikrinimas, vaistinių preparatų kontrolinis pirkimas. Labiausiai verta sustoti ties paskutiniu žodžių junginiu. Viskas turėtų vykti kaip kine. Ateina pora, šiuo atveju inspektorius (-iai) ir kitas (-i) tarnybos darbuotojas (-i), kuris (-ie) atlieka kontrolinį pirkimą vaistinėje ir perka vaistus. Atliekant kontrolinį pirkimą gali būti daromas vaizdo ir (ar) garso įrašas. Padarytas įrašas saugomas administracinio nusižengimo byloje (!). Atlikę kontrolinį pirkimą, inspektoriai surašo vaistinių preparatų kontrolinio pirkimo pažymą. Atliekant kontrolinį pirkimą už vaistinius preparatus galima sumokėti grynaisiais pinigais ar banko kortele. Atlikus kontrolinį pirkimą, vaistiniai preparatai atiduodami vaistinei, kuri grąžina kontrolinio pirkimo metu sumokėtus pinigus ir receptą, jeigu jis buvo pateiktas.

Smagu, nieko nepasakysi. Jei atsiskaitymas vyks banko kortele, o grąžinti reikės grynus pinigus iš kasos, tai į šį procesą bus įtraukti ir bankai. Žodžiu, darbo užteks visiems. Tik ar bus naudos? Ar kas nors iš tų dėdžių ir tetų pamąstė, kaip vaistinės turės įvykdyti jų užmojį, kad PARDUOTŲ ARBA IŠDUOTŲ PIGIAUSIŲ PREPARATŲ DOZUOČIŲ KIEKIS 2018-AISIAIS IR VĖLESNIAIS METAIS TURĖS BŪTI NE MAŽESNIS KAIP 50% NUO BENDRO KOMPENSUOJAMŲJŲ VAISTINIŲ PREPARATŲ, ESANČIŲ TOJE GRUPĖJE, KIEKIO. Per daug sudėtinga paprastam vaistininkui, kurio misija šioje žemėje yra tik padėti sergančiajam.

2010 metų pavasarį “Lietuvos ryte” buvo publikuotas straipsnis, kuris vadinosi “Medikai varomi į užribį. Tegyvuoja vaistininkai!”

Skaityti toliau »

Niekaip netyla diskusijos dėl SAM (Sveikatos apsaugos ministerija) ketinimų pardavinėti nereceptinius vaistus degalinėse ir parduotuvėse. Ministras deklaruoja, kad tuomet padidėtų šių vaistų prieinamumas pacientams tais atvejais, kai nėra arti dirbančios vaistinės, tačiau šių vaistų pacientui reikia nedelsiant, pvz., nakties metu prireikia vaistų nuo skausmo.

Na, žinant, kokius kiekius vaistų žmonės atneša į vaistines naikinti, neatrodo, kad jie neturėtų nei vienos tabletės nuo skausmo 😀

Bet ne tai svarbiausia. Svarbu tai, kad šiems pasikeitimams abejomis rankomis UŽ pasisako SAM viceministrė, kuri turi nemažą patirtį medicinos ir farmakologijos srityse, o tai reiškia, kad ji geriau nei visi kiti žino ir gali įvertinti galimus pavojus. O jų, tikrai, yra nemažai. Viceministrė pasisako už prekybą nereceptiniais vaistais degalinėse ir kituose taškuose. Jos paminėti vaistai – nuo skausmo ir uždegimo, burnos ertmės ir ryklės ligoms gydyti, antiseptiniai vaistiniai preparatai ir pan. (išskyrus sudėtinius, receptinius ar kompensuojamus).

Bet stipriai pakenkti sveikatai nebūtinai reikia sudėtinio vaistinio preparato. Užteks vienam žmogui nusipirkti Panadol, APAP, Paracetamolio tablečių ir išgerti visų po vieną, pvz., 5xd. Daugelis, aišku, pasakys:

Tai vienas ir tas pats paracetamolis, o tiek tablečių gali išgerti tik beprotis.

Bet, patikėkit, vaistinėse apsilanko ne vienas, ir ne du tokie bepročiai, kuriems aiškiai pasakai apie vaistų dozavimą, o jis atkerta:

Jau tik nereikia man aiškinti! Čia skirtingi vaistai, tai kas man blogo gali atsitikti?

Štai jums ir pagrindinis skirtumas, kad būtent vaistinė – ta vieta, kurioje bus išsamiai paaiškinta, kiek, kokių vaistų ir kodėl reikia gerti. Labai abejoju, kad kitose numatytose nereceptinių vaistų pardavimo vietose bus suteikta tokia informacija.
Skaityti toliau »

Ciceronas kažkada sakė:

Nereikia tikėti viskuo, ką girdime.

Ir jis buvo teisus. Daugelis iš mūsų tikėjo, kad vaistai nuo liepos mėnesio atpigs. Nes apie tai buvo šnekama ne mėnesį, ir ne du. Kai pirkėjai vaistinėje užduodavo klausimą šia tema, laukdavo mūsų patvirtinančio atsakymo. O mes jiems sakėme:

Nebūkite naivūs, čia juk Lietuva. Gal kažkas atpigs, bet tada būtinai kažkas ir pabrangs ? Nemokamas būna tik sūris pelėkautuose ?

Kaip jau ir rašiau anksčiau, vieni vaistai pigo, kiti – brango, taip ir turėjo būti. Įdomiausia buvo tai, kad vaistinės panaikino savo taikytas nuolaidas, ir tuomet, nors valstybė ir atpigino tą vaistą, jo kaina liko aukštesnė, nei buvo iki liepos mėnesio. Jeigu už vaistą anksčiau reikėjo primokėti 4€ , o vaistinė taikydavo dar savo nuolaidą 2€, tai klientas galutinai sumokėdavo 2€. O dabar – valstybė sumažino vaisto kainą 1€, reiškia reikia primokėti ne 4, o 3€, bet vaistinės nusprendė netaikyti savo nuolaidų, pirkėjas turi sumokėti 3€. Paprasta matematika: valstybė atpigino, vaistinės žiūri savo interesų, o ligonis moka ? Matyt, nebuvo įvertintos ankstesnės vaistinių pastangos prisidėti prie žmonių gerovės. Vaistinių taikytos nuolaidos ministerijai atrodė kaip savaime suprantamas dalykas, pastovus ir nekintantis per amžius. Deja. Žinoma, praėjus kelioms savaitėms, vaistinių tinklai peržiūrėjo savo galimybes ir tam tikroms ligoms gydyti skirtus vaistus kompensavo, tik ar ilgam? To niekas nežino.

Yra ir kitokių įdomybių. Tik jos dar iš žiemos – pavasario kolekcijos ? Bet vis tiek vertos dėmesio.
Skaityti toliau »

Nuo naujo kompensuojamųjų vaistų kainyno atsiradimo praėjo dar nedaug laiko, tačiau šį bei tą jau galima parašyti.

Įdomiausia buvo pirma naujų kainų diena. Elektroninių receptų sistema buvo visiškai nepasiruošusi, todėl tą dieną įsigyti reikiamų vaistų be trukdžių pasisekė ne visiems. Vėliau, po truputį stojo viskas į savas vėžias.

Pirmoji klientė su kompensuojamųjų vaistų pasu (ne elektroniniu) atėjo gerai nusiteikusi. Ir ačiū jai už tai, nes kitas jos vietoje būtų ir mane, ir Verygą, ir visus kitus – kaltus ir ne visai – prakeikęs ? Mat pirkėja, prisiklausiusi nuolatinių ministro šnekų apie atpigsiančius vaistus, specialiai neišsipirko jų, o laukė liepos mėnesio. Sakoma:

Netikėk viskuo, ką girdi, neišleisk visko, ką turi, nemiegok tiek, kiek norisi.

Taigi, vaistų išrašyta net trims mėnesiams. Suvedu viską į kompiuterį ir lyginame su ankstesniu to vaisto pirkimu: pagal naują kainyną vaistai pabrango 2,85€. Šis vaistas kol kas neturi generikų, pigesnių analogų. Jis paliktas naujame kompensuojamųjų vaistų sąraše. Iki sąrašo pasikeitimo ir taip buvo brangus, nes yra sudėtinis, sudarytas iš trijų veikliųjų medžiagų, o dabar jo kaina dar padidinta! Jeigu dar nepamiršote, minėjau, kad mano klientė buvo puikios nuotaikos ir žinanti, kad gyvena Lietuvoje (kur pažadai ne visada virsta kūnu), tad mums beliko tik pasijuokti iš susiklosčiusios situacijos ? Ji tik pasakė:

Oho, tai bent sutaupiau! Bet gerai, kad tik 2,85€ teko permokėti. O jei 10€? Gal ir nepirkčiau visai?

O man teko susidaryti bendravimo su klientais planą, nes supratau, kad VISKO ČIA DAR BUS, DAR VISKAS TIK PRASIDEDA ?

Ir iš tikrųjų, buvo visko: ir pigiau, ir brangiau, ir tiek pat. Gėda buvo prieš ligonius, kurie serga sunkiomis, lėtinėmis, nepagydomomis ligomis. Nors anksčiau jų vaistai buvo be priemokos, dabar teko primokėti eurą, dešimt ir daugiau, priklausomai nuo išrašytų kiekių. O ir didelė dalis vaistinių nuėmė savo nuolaidas, todėl vaistų kainos išliko tos pačios, kiti – brango, be abejo, buvo ir pingančių. Gaila dėl vieno – sumažėjo kainos tų vaistų, kurie ir taip nebuvo brangiausi. Čia galima paminėti Betalok Zok. Tai nebuvo brangus vaistas, tačiau – vienas iš populiariausių ir gana dažnai rašomų. Kadangi jį naudoja labai didelė dalis ligonių, galbūt, norėta parodyti, kad vaistai tikrai atpigę. Galų gale, nesvarbu, kokia priežastis, svarbu didelei daliai žmonių tai duos naudos. Tačiau, stebuklas kol kas neįvyko. Nes dalis vaistų yra atpiginta kitų vaistų sąskaita. O taip buvo visada. Per metus kainynai keičiami ne vieną kartą. Ir visada žaidžiamas tas pats žaidimas – vienų grupių vaistai atpinga, kitų – pabrangsta, po kurio laiko vėl viskas keičiasi. Tokie kaitaliojimai žmonėms susuka protą, nes vartojamas vaistas – tai pinga, tai brangsta, nėra kada piktintis. Kai prieš kelis metus atsirado priemoka insulinams, Sveikatos ministerija garsiai skelbė, kad bus peržiūrėtos priemokos ir viskas daroma, kad tų priemokų neliktų. Deja, projektas nepavyko ? Kaip visada…

Skaityti toliau »

Jei lenkiesi, kai lenktis galima, ir išsitiesi, kai išsitiesti galima – panašus esi į šešėlį.
Jei tyli, kai neklausia, ir atsakinėji, kai esi klausiamas – panašus esi į aidą.

Tačiau kokia nauda iš šešėlio ir aido?

Ypač mano profesijoje. Tokioje reikalingoje, atsakingoje, kone šventoje. Abejonė ir ryžtingumas, melas ir tiesa, verslas ir pareiga, pataikavimas ir pinigai, patirtis ir pripažinimas, taip pat vienatvė, viltis ir Žmogus. Visa tai labai glaudžiai susiję tarpusavyje. Apie visa tai tenka galvoti nuolat ir laviruoti lyg ant peilio ašmenų. Kokia bus tavo diena, nežinai nei pats, nei žvaigždės tavo žvaigždyne ?

Pradėkime nuo Žmogaus. Aš esu žmogus, jūs, pirkėjai, esate žmonės, mano tiesioginiai ir netiesioginiai viršininkai – taip pat žmonės. Tik žmoniškumo turime ne visi vienodai. Mano vadovai kas mėnesį reikalauja, kad pardavimai vaistinėje didėtų. Jeigu jie nedidėja, o dar ir sumažėja, šie veikėjai praranda žmogiškumą ir užsiima šantažu. Na pavyzdžiui, grasinimais, kad

jei taip dirbsi ir toliau, tai su mumis tau ne pakeliui, nes stovi eilė laukiančiųjų ir norinčiųjų dirbti pas mus ir pagal mus.

Tai kaip tada su tais skambiais šūkiais, kad vaistininkas jums visada padės ir patars. Ką patars? Vietoj vieno vaisto nusipirkti tris? Ir dar vieną kitą papildą kokiam nors negalavimui pridės? Nes taip liepta iš aukščiau. Nes ne jums tai reikalinga, o kažkam kitam. O čia jau pasireiškia abejonė, baimė ir ryžtingumas. Tada bandai valdžiai išdėstyti savo argumentus, kad esi diplomuotas specialistas, turintis patirties ir įgavęs savo klientų pripažinimą, todėl visiškai nenorintis prarasti žmonių pasitikėjimo ir nenusiteikęs jų apgaudinėti. Deja, verslininkams rūpi tik verslas ir pinigai, o žmogus… Nesvarbu, kad tas žmogus gali būti kažkieno mama, tėvas, brolis, sesuo ar šiaip artimas. Ir ką gi, vieni išsigąsta, kad jei nevykdys reikalavimų, praras darbą, kiti – skaičiuoja reitingus, treti – nešvaisto gyvenimo abejonei ir baimei ir atlieka savo pareigą – nemeluoti ir būti nuoširdžiam. Neteisiu nei vieno. Nes jei vienu gyvenimo tarpsniu jis bus abejingas, kažkada vis tiek taps kitokiu ? Gal kada pats pajus apgaulę.

Skaityti toliau »