Vaistininko užrašai

“Man gerai, man nieko netrūksta…
Man gerai…
Man yra gerai…
Man gerai, man nieko netrūksta…”

dainuoja ŽAS-ai savo vienoje dainoje.

Berašant paskutinį savo straipsnį tvirtai maniau, kad daugiau šia tema nerašysiu, nes kiek gi galima? Bet užteko pamatyti antradienio  vakaro žinias ir perskaityti bėgančią eilutę  ekrano apačioje:  A. Veryga: “Vaistų tikrai netrūksta”, kaip pagalvojau: leisiu sau pafilosofuoti dar kartą, paskutinį 😀

Kadangi vaistų trūkumas nesumažėjo, o, atvirkščiai, padidėjo, labai pikta girdėti tokią iškreiptą ir tolimą nuo realybės ministro nuomonę. Šis absurdiškas sakinys parodo, kaip dirba SAM šutvė. Kitaip jos tikrai negalima vadinti, nes skleisti akivaizdų melą Lietuvos žmonėms gali tik kvailiai arba pasamdyti psichologai, kurie manipuliuoja žmonėmis, įteigdami, kad nėra jokios problemos, argi jūs nematote, kaip mes stengiamės dėl jūsų? Tokia skleidžiama “tiesa”, tikriausiai aptarta su viešųjų ryšių specialistais, kurie buvo pasamdyti, kad galėtų suvaldyti krizines situacijas, atseit, tai padės visuomenei iškomunikuoti ministerijos vykdomus darbus. Žinoma, jei ryškesnių darbų niekas neatliko, reikia bent parodyti, kad situacija yra valdoma. Panašu kaip Rusijoje: “viskas pas mus yra gerai, žmonės – laimingi, pensijos – normalios, badaujančių – nėra, žmonės – dirba, uždirba ir visai nesiveržia į užsienį”. Po truputį tuo pradedi tikėti, žiūrėk, ir gyvenimas gražesnis tampa 😀

Gal ir aš galėčiau tuo patikėti, tačiau kiekviena darbo diena atneša vis naujų išbandymų. Šiandien vaistinės dalinasi tarpusavyje ne vaistais retoms ar dažnoms ligoms gydyti (jų jau seniai nėra), tačiau ir visiškai niekuo ypatingais, netgi, nekompensuojamais vaistais. Daugelį vaistų, kurių nebuvo numatyta palikti kompensuojamų vaistų kainyne, stengėmės išparduoti ir daugiau jų neturėti arba turėti po kelias dėžutes, (pagal poreikį), kad žmonės neliktų be savo nuolatinių vaistų. Tačiau dabartinis  chaosas atvėrė dar kitus skaudulius. Pasirodo, pradėjo trūkti ne tik kompensuojamų vaistų, tačiau ir tų, kurie buvo pasmerkti išnykimui. Vieni ligoniai, negaudami kompensuojamųjų vaistų, pirko už savo pinigus be kompensacijos, kiti gi, nusprendė nekeisti savo paskirto gydymo ir liko prie įprastinių, todėl taip pat pirko už pilną kainą. Todėl dar kartą galima užduoti klausimą gerbiamam ministrui: “Tai kas išlošė iš naujos vaistų reformos? Kas sutaupė pinigų dėl vaistų atpigimo? Kas liko patenkintas nauju kompensuojamųjų vaistų sąrašu?” Atsakymas šiai dienai yra vienas, kurį visi mes žinome.

Skaityti toliau »

Negailestingai bėga dienos, savaitės, mėnesiai, o problema, susijusi su vaistų trūkumu, niekur nedingo 😕

Vaistų, skirtų rimtoms ligoms gydyti, trūkumas pasiekė kritinį lygį. Kaip jau rašiau anksčiau, pradėjo trūkti ne tik vieno stiprumo vaistų; neliko jokio pasirinkimo vaistų tam tikrose grupėse. Kai tik didmenininkai praneša, kad šiek tiek vaistų įvežė į Lietuvą, jie nerealiu greičiu dingsta iš pasiūlos (čia kaip labdariniai bilietai į A. Mamontovo koncertą Klaipėdoje: nespėjo meras paskelbti apie tokią miesto dovaną, bilietai per kelias minutes, o gal ir sekundes, buvo išparduoti). Jeigu tavo vaistinei pasisekė, tai tu esi palaimintas ( beveik kaip palaikintas 😀), o jeigu ne – toliau suok strazdo giesmes savo klientams…

Paskutiniu metu vaistinės pasidarė kaip turgus: derasi tarpusavyje, keičiasi vaistais, maino labiau joms reikalingą vaistą į ne tokį svarbų, bet svarbų kitai vaistinei. Deja, tokie mainai galimi tik tinklinėse vaistinėse. Žiūri į mėlynąjį ekraną, kuri tavo tinklo vaistinė kuriame Lietuvos kampelyje turi ir, svarbiausia, gali tau perleisti tą deficitą. Tada vedi derybas, ką nors pažadi (pvz., paimti prie to pačio kokį iš galiojimo beišeinantį niekalą), tada maldauji, kad suorganizuotų greitą vaisto išvežimą reikiamu adresu. Jeigu reikia ypatingos skubos tvarka ir vaistas randasi tame pačiame mieste, sėdi po darbo į automobilį ir leki pats pasiimti, kad neduok Dieve, vaistinė neapsigalvotų. Vėliau, skambini ligoniui ir praneši džiugią žinią: “Jūsų vaistai pasiekė beveik galutinį tikslą, prašome atvykti”. Ir ligonis bėgte atbėga tų vaistų, kurių taip ilgai ieškojo, nes gal vaistinė ims ir atiduos labiau sergančiam (situacija kaip su organų transplantacija – kuriam labiau reikia).

O ką daryti toms vienišoms vaistinėms, dar išlikusioms atkaklioje didmeninių tinklų kovoje? Čia jau jokiom dovanom nesuviliosi: neturi vaisto, ačiū, bėgu ieškoti kitur.

Ar tai normalu? Kas čia vyksta? Kokie užkulisiniai žaidimai žaidžiami SAM (Sveikatos apsaugos ministerija) ir VVKT (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) kontroliuojamose žaidimų aikštelėse? Ką veikia didžioji valdininkų armija Farmacijos departamente? Beje, vienas iš šio departamento uždavinių yra: “gerinti gyventojų aprūpinimą vaistiniais preparatais ir farmacinės paslaugos kokybę”. O viena iš funkcijų: “dalyvauti reguliuojant vaistinių preparatų platinimo tinklo veiklą, siekiant užtikrinti gyventojų ir sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą vaistiniais preparatais.”

Kaip matosi dabar, SAM darbo pradžia ir pabaiga buvo naujas kompensuojamųjų vaistų sąrašas ir kompensacijų skyrimo tvarka. Neneigsiu, tai didelis darbas, bet nereikėjo sustoti ties jo sudarymu. Jei visos vaistinės skalambija, kad vaistų ŽIAURIAI trūksta, tai reikia ne atsišaudyti niekinėm frazėm, kad viskas yra gerai, kad atsirado daug suinteresuotų grupių, kurios siekia diskredituoti naują kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymo tvarką ir pan., o imtis kažkokių apčiuopiamų veiksmų. Bet kam tie veiksmai, jei viceministrė  K. Garuolienė įsitikinusi:

Bet jų TRŪKSTA!
Skaityti toliau »

Nuo šių metų liepos 12 dienos vaistininkai, gydytojai ir ligoniai išgyvena lengvą košmarą, kuris susijęs su naujo kompensuojamųjų vaistų sąrašo atsiradimu. Netyla diskusijos spaudoje, TV ekranuose, gydymo įstaigose ir žmonių susibūrimuose. Visi šios nevykusios (o gal nepavykusios) akcijos dalyviai su kiekviena diena tikėjosi, kad naujai atsiradusios problemos spręsis greičiau, tačiau ir šiandien negalime pasakyti nieko guodžiančio. Didžiausia problema – nuolatinis kompensuojamųjų vaistų trūkumas.

Ankstesnis sąrašas turėjo platų vaistų pasirinkimą, todėl nesant vienam vaistui, ligonis galėjo rinktis kitą. Šiai dienai to padaryti negalima, nes sąraše likęs vienas ar keli vaistai, ir tų pačių nėra tiekime. Todėl kasdien daugybė žmonių yra priversti gaišti savo brangų laiką bala žino kam.

Taigi, žaidimą pradeda baltieji (bent jau šachmatuose, o čia panašu į šachą ir matą). Žaidimo dalyviai – VVKT (valstybinė vaistų kontrolės tarnyba), SAM (sveikatos apsaugos ministerija), G (gydytojai), L (ligonis), V (vaistinės darbuotojas), VU (vaistininko užrašai).

SAM: “Šis laikotarpis yra laikinas ir susiklosčiusi situacija yra vienkartinė…”

VU: “Nieko nėra pastoviau už laikiną 😀”

***

L: 
– Man yra išrašytas elektroninis receptas.

V:
– Deja, šių vaistų šiuo metu neturime. Pakeisti taip pat neturime kuo. Kada turėsime, nežinome. Atsiprašome už laikinus nepatogumus.

VU: “Vaistinėje pastaruoju metu kaip loterijoje – šiandien nieko nelaimėjote, bandykite dar kartą 😉 ”

***

L: 
– Mane atsiuntė į jūsų vaistinę iš kito miesto galo. Sakė, kad pas jus dar užsilikusi dėžutė man reikalingo vaisto.

V:
– Taip, jums labai pasisekė. Liko pati pati paskutiniausia.

***

Skaityti toliau »

Vienas žymus istorijos veikėjas sakė:

Politikas – tai akrobatas. Jis išlaiko pusiausvyrą, sakydamas prieštaringai tam, ką daro.

Šie žodžiai labai puikiai atspindi mūsų nūdieną. Paskutiniai A. Verygos ir jo komandos pirstelėjimai vaistinėms trenkė tokiu smogu, kad jį pajuto net į vaistines užsukę klientai. Pirmas dūmelis gadino nervus ligoniams, kuriems reikiamų vaistų įsigijimas tapo misija neįmanoma. Kas kaltas? Žinoma, kad kaltų nėra 😀, nes tą LABAI AIŠKIAI pasakė Sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė per vieną TV žinių reportažą. Maždaug, “kokia problema, apie ką čia šnekate, kam bangas keliate, viskas  puiku ir jokių vaistų netrūksta, čia tik vaistinių sapaliojimai ir tiek”.

O man, eiliniam vaistinės darbuotojui, gerbiama viceministre, nusibodo ligoniams aiškinti, kad ne vaistinė ir tuo labiau ne aš, esame kalti, kad kompensuojamas vaistų sąrašas ženkliai sumažėjo, negana to, dar ir paliktų jame vaistų nebeliko 😢 Todėl viešai pasisakant prieš visą Lietuvą, vertėtų labiau įsigilinti į esamą situaciją, o neskubėti plauti savo munduro (kurio ir taip jau niekas neatskalbs).

Kažin kaip reikalai pakryptų, jeigu artimiems viceministrės žmonės pritrūktų vaistų? Ar vaistinė užsitrauktų nemalonę, ar vaistų sąrašas mikliai pasipildytų vienu kitu nauju preparatu? Palikim kažkieno sąžinei…

Antras dūmelis dar neišsisklaidęs po valsartanų istorijos. Žmonių pasitikėjimas valstybe smuko iki neregėtų žemumų. Klientai vienoj vaistinėj pasikeičia tą kinietišką gaminį arba nusiperka naują ir atėję į kitą vaistinę klausia:

Ar šitas vaistas kokybiškas? Ar jis nesukelia vėžio?

Arba, numeta ant prekystalio praimtas pakuotes ir sako:

Nusiųskite Verygai, tegul ryja!

Gal iš tikrųjų reikėtų vieną kitą siuntinuką į ministeriją supakuoti 🙂?

Taigi, pratęsiu apie tuos vaistų trūkumus, kurių, pasak K. Garuolienės nebuvo, nėra ir nebus.

Kaip bebūtų gaila, su kiekviena diena tas sąrašas tik ilgėja. Ateina žmogus pirkti vaisto arterinei hipertenzijai gydyti. Jam reikia 5mg, o vaistinėse šiuo metu yra tik 10mg. Užsakyti nėra galimybių, nes tiekėjai neturi. Kokia išeitis? Nusipirkti už grynus pinigus kito gamintojo vaistą, kuris guli pas mane stalčiuje ir šaiposi, kad ką tik buvo išmestas iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo 🤨 Taip ligonis ir padaro, nes jam reikia šiandien, o ne po mėnesio.

Skaityti toliau »

Vienoje iš savo knygų Stivenas Kingas pavartojo terminą TPŠTKD, kuris labai tiksliai atspindi pastarųjų dienų įvykius – TAS PATS ŠŪDAS TIK KITA DIENA.

Nepraėjo ir mėnesis, kaip vėl nauja žinia apie atšaukiamus vaistus iš rinkos. Kaip ir visada, pirma sužinome mes, vėliau – visi kiti. Žinoma, geriau vėliau, negu niekada 🙂

Šį kartą sumaišytos vaistų pakuotės: vietoj vieno vaisto, kuris užrašytas ant dėžutės, įpakuoti visiškai kiti vaistai, t.y., morfino ampulės buvo supakuotos į atropino sulfato ampulių dėžutes. Nežinau, kas, kada ir kaip pastebėjo šią klaidą, dabar jau nesvarbu, tačiau pasimokyti yra iš ko. Jeigu anksčiau prieš leisdamiesi ar gerdami vaistus, neperskaitydavote pavadinimo, tai dabar – būtinai tai darykite 😊

Panašus atvejis buvo ir su papildais, nežinia kur supakuotais. Juos taip pat teko išimti iš prekybos ir grąžinti tiekėjui. Didelės bėdos čia gal ir nebuvo, nes prekėje papildomai buvo tik magnis, apie kurį pakuotė neskelbė. Bet jeigu kažkam magnio visai nereikia arba jis geriamas atskirai, tai gali ir suviduriuoti 😀 Kita vertus, kažkas pirko mažiau, o gavo daugiau…

Žmonės dar neatsigavę po valsartanų istorijos su kancerogenine medžiaga. Terminas, per kurį galima keisti šiuos nuodus į kokybiškus vaistus (iki sekančio ištyrimo) jau eina į pabaigą, todėl ligoniai neša iš namų visas įmanomas tabletes į vaistines kaip į valiutos keityklas. Netgi išlukštentas ir sudėtas į buteliukus ar vaistų dozavimo dėžutes. O kaip mums jas atskirti? Koks tai vaistas ir, apskritai, ar dar galiojantis😀 Blogiausia tai, kad jau beveik neturime kuo keisti. Pasirodo, ne tiek ir mažai buvo parduota tų nelemtų pakuočių.
Skaityti toliau »

Paskutiniu metu, tikriausiai, daugeliui teko skaityti apie iš rinkos atšauktus vaistus, turinčius veikliosios medžiagos valsartan.

Nenoriu kartotis ir daugžodžiauti, tačiau parašysiu kelis pastebėjimus kaip vaistininkas.

Kiekvienais metais dėl tam tikrų priežasčių iš rinkos yra išimami vieni ar kiti vaistai. Dažnai tai būna viena ar kelios vaistų serijos, kurios buvo pagamintos nekokybiškos, pažeistas sterilumas, rasta priemaišų, kurių neturėtų būti, pakitusi spalva, pažeistas tabletės vientisumas ir panašiai. Kartais yra laikinai sustabdomas vaisto pardavimas, gavus signalą, kad tarp jį vartojančių žmonių ženkliai padaugėjo pašalinių požymių, kurie nebuvo nurodyti vaisto informaciniame lapelyje. Tuomet informacija yra papildoma arba paskelbtos rekomendacijos, kurioms ligonių grupėms reikėtų vengti šių vaistų.

Įvairių nesklandumų pasitaiko su injekcinėmis vaistų formomis, kuriose pastebėta drumzlių ar nuosėdų. Taip yra buvę su insulinais. Vaistinė gauna nurodymą išimti šį vaistą iš prekybos ir dėti jį į karantiną. Visi šie dalykai vyksta tyliai, tačiau operatyviai. Jei ligoniai pastebi tam tikrus pakitimus, jie atneša tokius vaistus į vaistinę ir mes, prieš tai susisiekę su gamintojais ir gavę leidimą, keičiame į kokybiškus. Tačiau tokių ligonių (bent jau mano vaistinėje) tėra vienetai. Mes irgi nesame visagaliai prisiminti, kurie mūsų klientai gali būti įsigiję tokius vaistus, todėl savo iniciatyva vaistų nekeičiame. Norėčiau tikėti, kad tokie atvejai nesukėlė didelių sveikatos sutrikimų, tačiau situacija nėra maloni tiek vartotojui, tiek tiekėjui.

Prieš 14 metų taip pat triukšmingai iš rinkos buvo išimtas vienas priešuždegiminis vaistas, kuris sėkmingai vartotas penkerius metus. Nepriklausomų ekspertų tyrimai parodė, kad šis vaistas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas. Įvairių diskusijų buvo ir dėl kito priešuždegiminio vaisto, kurio atsisakė dalis Europos šalių. Lietuvoje šis vaistas gana populiarus.

Skaityti toliau »

Visiems mums gyvenime tenka paeksperimentuoti. Vieni tai daro su maistu, kiti – su namiškiais, o aš nusprendžiau eksperimentą atlikti savo darbe 😀 Patikėkite, geriau jau TAI DARYTI – su maistu ar dar su kuo nors, pvz., su drabužiais. Bet man patinka atrasti kažką naujo…

Teko dirbti ne vienoje vaistinėje, ir ne su vienu žmogumi. Kaip ir vaistinės, taip ir žmonės yra skirtingi. Vieni žmonės ateina ir išeina, nepalikdami gilesnių pėdų, kiti gi, per kelias dienas sugeba nusistovėjusią tvarką apversti aukštyn kojom 🙃 Esu nesudėtinga asmenybė, todėl stengiausi nieko nepastebėti, o į viską žvelgti iš už kampo 🙂

Taigi, ką įdomaus pastebėjau? Kiekvienas mano kolega buvo kažkuo ypatingas. Vienas žengė koja kojon su manim, todėl dirbti buvo nesudėtinga. Mūsų požiūris, daugmaž, buvo vienodas, todėl klientai nejuto kažkokių esminių skirtumų tarp mūsų. Jiems buvo nesvarbu, kas tą dieną dirbs, nes mūsų pastangos ir siekiai nesiskyrė.

Susiklosčius kitoms gyvenimo aplinkybėms, teko padirbėti su kitu kolega. Tai buvo malonus, taktiškas ir besišypsantis žmogutis, bet klientai greitai perprato tą saldumą, todėl nenuostabu, kad vis dažniau išgirsdavau ne kokių atsiliepimų. Klausiau, kas jiems nepatinka, nes darbuotojas, atrodo, ir išklauso, ir pataria. Jie atsakydavo:

Jis – nenuoširdus, jaučiu, kad neįsiklauso į mane.

Na, kiekvienam juk geras nebūsi, todėl per daug nesistebėjau. Tačiau pamažu supratau, kame šaknys 🤨 Mūsų vaistinės lentynos staiga įgavo naują pavidalą. Ranka ir akimi pasiekiamoje vietoje atsidūrė patys pačiausi nereceptiniai vaistai ir papildai. Žodžiu, tos prekės, nuo kurių nors kažkaip didėja tavo atlyginimas. Kolega pasitikrino, ką labiausiai apsimoka pardavinėti ir po truputį pakeitė visą vaistinės prekių išdėstymą. Dingo vaistinės asortimentas, liko tik – reitinginės ir nereitinginės prekės. Galbūt, daugelis mano kolegų ir supyks už tiesumą, bet šimtuose vaistinių taip ir yra: vienose tokia tvarka atsiranda su darbdavio pagalba, kitose – su pačių darbuotojų. Visi turi vieną tikslą – kuo daugiau užsidirbti. Man (tikiuosi ir daugeliui kitų) nesvarbu, kaip bus išdėliotos prekės – aš visada sugebėsiu ištraukti tą, kurios reikia ligoniui, nesvarbu, kad ją parduodant aš neuždirbsiu nei cento! Kitą kartą man pasiseks labiau ir mano klientas pasirinks tą vaistą, kuris atneš man 50 centų nekabinant jam makaronų ant ausų 😝 O jei taip ir nenutiks – nieko tokio, nes esu laimingas žmogus, kuris gali neskaičiuoti, kiek centų jam per dieną “pridėjo” klientas prie ir taip apgailėtino atlyginimo.
Skaityti toliau »