Vaistininko užrašai

Vienoje iš savo knygų Stivenas Kingas pavartojo terminą TPŠTKD, kuris labai tiksliai atspindi pastarųjų dienų įvykius – TAS PATS ŠŪDAS TIK KITA DIENA.

Nepraėjo ir mėnesis, kaip vėl nauja žinia apie atšaukiamus vaistus iš rinkos. Kaip ir visada, pirma sužinome mes, vėliau – visi kiti. Žinoma, geriau vėliau, negu niekada 🙂

Šį kartą sumaišytos vaistų pakuotės: vietoj vieno vaisto, kuris užrašytas ant dėžutės, įpakuoti visiškai kiti vaistai, t.y., morfino ampulės buvo supakuotos į atropino sulfato ampulių dėžutes. Nežinau, kas, kada ir kaip pastebėjo šią klaidą, dabar jau nesvarbu, tačiau pasimokyti yra iš ko. Jeigu anksčiau prieš leisdamiesi ar gerdami vaistus, neperskaitydavote pavadinimo, tai dabar – būtinai tai darykite 😊

Panašus atvejis buvo ir su papildais, nežinia kur supakuotais. Juos taip pat teko išimti iš prekybos ir grąžinti tiekėjui. Didelės bėdos čia gal ir nebuvo, nes prekėje papildomai buvo tik magnis, apie kurį pakuotė neskelbė. Bet jeigu kažkam magnio visai nereikia arba jis geriamas atskirai, tai gali ir suviduriuoti 😀 Kita vertus, kažkas pirko mažiau, o gavo daugiau…

Žmonės dar neatsigavę po valsartanų istorijos su kancerogenine medžiaga. Terminas, per kurį galima keisti šiuos nuodus į kokybiškus vaistus (iki sekančio ištyrimo) jau eina į pabaigą, todėl ligoniai neša iš namų visas įmanomas tabletes į vaistines kaip į valiutos keityklas. Netgi išlukštentas ir sudėtas į buteliukus ar vaistų dozavimo dėžutes. O kaip mums jas atskirti? Koks tai vaistas ir, apskritai, ar dar galiojantis😀 Blogiausia tai, kad jau beveik neturime kuo keisti. Pasirodo, ne tiek ir mažai buvo parduota tų nelemtų pakuočių.
Skaityti toliau »

Paskutiniu metu, tikriausiai, daugeliui teko skaityti apie iš rinkos atšauktus vaistus, turinčius veikliosios medžiagos valsartan.

Nenoriu kartotis ir daugžodžiauti, tačiau parašysiu kelis pastebėjimus kaip vaistininkas.

Kiekvienais metais dėl tam tikrų priežasčių iš rinkos yra išimami vieni ar kiti vaistai. Dažnai tai būna viena ar kelios vaistų serijos, kurios buvo pagamintos nekokybiškos, pažeistas sterilumas, rasta priemaišų, kurių neturėtų būti, pakitusi spalva, pažeistas tabletės vientisumas ir panašiai. Kartais yra laikinai sustabdomas vaisto pardavimas, gavus signalą, kad tarp jį vartojančių žmonių ženkliai padaugėjo pašalinių požymių, kurie nebuvo nurodyti vaisto informaciniame lapelyje. Tuomet informacija yra papildoma arba paskelbtos rekomendacijos, kurioms ligonių grupėms reikėtų vengti šių vaistų.

Įvairių nesklandumų pasitaiko su injekcinėmis vaistų formomis, kuriose pastebėta drumzlių ar nuosėdų. Taip yra buvę su insulinais. Vaistinė gauna nurodymą išimti šį vaistą iš prekybos ir dėti jį į karantiną. Visi šie dalykai vyksta tyliai, tačiau operatyviai. Jei ligoniai pastebi tam tikrus pakitimus, jie atneša tokius vaistus į vaistinę ir mes, prieš tai susisiekę su gamintojais ir gavę leidimą, keičiame į kokybiškus. Tačiau tokių ligonių (bent jau mano vaistinėje) tėra vienetai. Mes irgi nesame visagaliai prisiminti, kurie mūsų klientai gali būti įsigiję tokius vaistus, todėl savo iniciatyva vaistų nekeičiame. Norėčiau tikėti, kad tokie atvejai nesukėlė didelių sveikatos sutrikimų, tačiau situacija nėra maloni tiek vartotojui, tiek tiekėjui.

Prieš 14 metų taip pat triukšmingai iš rinkos buvo išimtas vienas priešuždegiminis vaistas, kuris sėkmingai vartotas penkerius metus. Nepriklausomų ekspertų tyrimai parodė, kad šis vaistas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas. Įvairių diskusijų buvo ir dėl kito priešuždegiminio vaisto, kurio atsisakė dalis Europos šalių. Lietuvoje šis vaistas gana populiarus.

Skaityti toliau »

Visiems mums gyvenime tenka paeksperimentuoti. Vieni tai daro su maistu, kiti – su namiškiais, o aš nusprendžiau eksperimentą atlikti savo darbe 😀 Patikėkite, geriau jau TAI DARYTI – su maistu ar dar su kuo nors, pvz., su drabužiais. Bet man patinka atrasti kažką naujo…

Teko dirbti ne vienoje vaistinėje, ir ne su vienu žmogumi. Kaip ir vaistinės, taip ir žmonės yra skirtingi. Vieni žmonės ateina ir išeina, nepalikdami gilesnių pėdų, kiti gi, per kelias dienas sugeba nusistovėjusią tvarką apversti aukštyn kojom 🙃 Esu nesudėtinga asmenybė, todėl stengiausi nieko nepastebėti, o į viską žvelgti iš už kampo 🙂

Taigi, ką įdomaus pastebėjau? Kiekvienas mano kolega buvo kažkuo ypatingas. Vienas žengė koja kojon su manim, todėl dirbti buvo nesudėtinga. Mūsų požiūris, daugmaž, buvo vienodas, todėl klientai nejuto kažkokių esminių skirtumų tarp mūsų. Jiems buvo nesvarbu, kas tą dieną dirbs, nes mūsų pastangos ir siekiai nesiskyrė.

Susiklosčius kitoms gyvenimo aplinkybėms, teko padirbėti su kitu kolega. Tai buvo malonus, taktiškas ir besišypsantis žmogutis, bet klientai greitai perprato tą saldumą, todėl nenuostabu, kad vis dažniau išgirsdavau ne kokių atsiliepimų. Klausiau, kas jiems nepatinka, nes darbuotojas, atrodo, ir išklauso, ir pataria. Jie atsakydavo:

Jis – nenuoširdus, jaučiu, kad neįsiklauso į mane.

Na, kiekvienam juk geras nebūsi, todėl per daug nesistebėjau. Tačiau pamažu supratau, kame šaknys 🤨 Mūsų vaistinės lentynos staiga įgavo naują pavidalą. Ranka ir akimi pasiekiamoje vietoje atsidūrė patys pačiausi nereceptiniai vaistai ir papildai. Žodžiu, tos prekės, nuo kurių nors kažkaip didėja tavo atlyginimas. Kolega pasitikrino, ką labiausiai apsimoka pardavinėti ir po truputį pakeitė visą vaistinės prekių išdėstymą. Dingo vaistinės asortimentas, liko tik – reitinginės ir nereitinginės prekės. Galbūt, daugelis mano kolegų ir supyks už tiesumą, bet šimtuose vaistinių taip ir yra: vienose tokia tvarka atsiranda su darbdavio pagalba, kitose – su pačių darbuotojų. Visi turi vieną tikslą – kuo daugiau užsidirbti. Man (tikiuosi ir daugeliui kitų) nesvarbu, kaip bus išdėliotos prekės – aš visada sugebėsiu ištraukti tą, kurios reikia ligoniui, nesvarbu, kad ją parduodant aš neuždirbsiu nei cento! Kitą kartą man pasiseks labiau ir mano klientas pasirinks tą vaistą, kuris atneš man 50 centų nekabinant jam makaronų ant ausų 😝 O jei taip ir nenutiks – nieko tokio, nes esu laimingas žmogus, kuris gali neskaičiuoti, kiek centų jam per dieną “pridėjo” klientas prie ir taip apgailėtino atlyginimo.
Skaityti toliau »

Artėja mėnulio pilnatis, o su ja – dar vienas išbandymas gydytojams, vaistininkams ir jų pacientams bei klientams; trumpai tariant, daugelio Lietuvos gyventojų laukia dar vienas nemenkas iššūkis.

Nuo š.m. liepos mėn. vėl įsigalios naujas vaistų kainynas, iš kurio bus išbraukta virš 500 dabar jame esančių vaistų, skirtų įvairioms ligoms gydyti. Peržiūrėjus sąrašą matyti, kad neliks ne tik brangesnių, bet ir pigių, žmonių nuo seno vartojamų vaistų. Kils didelis chaosas, pirmiausiai, gydytojų tarpe. Kartais reikia metų, kad gydytojas atrastų tinkamą vaistų derinį, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, ir dabar, kai teigiamas gydymo rezultatas atrodo, jau pasiektas, to vaisto nebelieka sąraše 😕

Per paskutinius kelerius metus mūsų rinkoje atsirado nemažai inovatyvių vaistų, kurių sudėtyje yra dvi trys veikliosios medžiagos. Visi džiaugėsi: ir gydytojai (kad vienoje tabletėje trys ligą veikiančios medžiagos jau savaime dera tarpusavyje, todėl nereikia skirti trijų tab.), ligoniai (kad sąlyginai mažiau mokėjo, nes už tris atskirus tų pačių grupių vaistus būtų tekę primokėti daugiau), ir mes (nes žymiai paprasčiau suskirstyti vaistų gėrimo intervalus, kai papildomai vartojama dar 3-5 tabletės).

Sveikatos apsaugos ministerija deklaruoja, kad nuolat rūpinasi Lietuvos gyventojais, mažindama vaistų kainas, tačiau iš pastarųjų veiksmų tikrai to rūpesčio nesimato, greičiau jau kuriamos naujos kliūtys naujų vaistų įsigijimui.

Išbraukdama daugiau kaip pusę tūkstančio vaistų, kuriais sėkmingai buvo gydomi ligoniai, SAM žengia neapgalvotą (o gal apgalvotą?) žingsnį atgal. Noriu nuraminti, kad ligoniai be vaistų neliks. Tiesiog daugelis iš jų liks be savo įprastų vaistų, jau sėkmingai pritaikytų jų ligai gydyti.

Man nuoširdžiai gaila gydytojų, kurių kelerių metų pastangos gali būti nubrauktos per vieną dieną.

Man labai gaila ligonių, kurie, atėję į vaistinę, pasidžiaugdavo, kad pagaliau gydytojas parinko gerą gydymą.

Man taip pat gaila vaistininkų, kurie turės tris ir daugiau įtampos mėnesius, kurių metu aiškins, kad ne gydytojas ar vaistininkas kaltas, kad negali parduoti anksčiau naudoto vaisto, turės išklausyti milijoną priekaištų dėl mūsų sistemos ydų, du milijonus keiksmažodžių, skrendančių įstatymų leidėjų adresu ir tris milijonus kartų išgirs, kad mes meluojame, norėdami iškišti šlamštą 🙂

Skaityti toliau »

Nors karštis slopina mąstymą ir tirština mintis, ne visus tai veikia neigiamai. Neseniai į rankas pateko gerai nuteikiantis laiškelis iš vaistininkų profesinės sąjungos. Laiško turinys leidžia galvoti, kad mūsų (vaistinės darbuotojų) padangėje nusimato tam tikri postūmiai į gerąją pusę. Na, bent jau bandymai 😀 kažką pakeisti.

Mes kiekvienas verdam savo sultyse ir mažai žinome, kaip sekasi virti kitų profesijų atstovams. Nes tik mūsų reikalai yra svarbiausi 😀 Šiandien, kaip ir vakar ar užvakar, rašysiu sau artima tema, tačiau nemanau, kad eiliniam Lietuvos piliečiui bus neįdomu 🙃

Taigi, vaistininkų profsąjungos atstovai nuvyko pas Sveikatos apsaugos ministrą, kad išdėstytų savo poziciją šiandienai aktualiais klausimais. Vienas iš jų: darbdavių įtaka/spaudimas pardavinėti receptinius vaistus.

Ne visose vaistinėse darbuotojai spaudžiami pardavinėti receptinius vaistus, tačiau beveik VISOSE jaučiama darbdavio įtaka vienam ar kitam veiksmui. Na kad ir spaudimas pardavinėti tam tikro gamintojo vaistus, prie pasirinktų vaistų pritempti dar kokių nors vaistų ar papildų, med. priemonių ar kosmetikos. Taip pat parduoti pilnas pakuotes, o ne po lapelį ir išgimdyti kuo ilgesnį pirkimo kvitą, lyg nuo kvito ilgio priklausytų žmogaus sveikata ar Lietuvos ateitis.

Kitas svarstytinas klausimas: motyvacinė sistema-skatinimas didinti apyvartą. Mes jaučiame ne motyvacinę, bet prievartinę sistemą. Jeigu neparduosi to, ano ar šito tiek ir tiek per dieną, mėnesį ir panašiai, tai gal jau laikas užleisti vietą tai sugebančiam?
Arba: jei kiekvienam klientui pasiūlysi ką nors asmeniško tik jam ir jis susigundys nupirkti – tavo, kaip darbuotojo, vertė šiek tiek pakils. Tačiau, jei per mėnesį nepadarysi pažangos šiuo klausimu, gali patekti į nepageidaujamą sąrašą 😯

Apyvartos didinimas susijęs su planais. Kiekvieną kartą, kai tik įvykdai planą, jis perskaičiuojamas. Tam, kad vėl didintum apyvartą. Kaip? Žinoma – pirkinių krepšeliu. Jeigu žmogus perką jodą, tai būtų puiku, jei prie jodo dar nusipirktų kalio permanganato ir zelionkos. Nes jei nepadės jodas, tai padės kiti 😀 Jeigu šie preparatai perkami sodo ir daržo priežiūrai, tada reikėtų pasiūlyti repelentų. Juk vis tiek vienas kitas uodas virš ausies prazvimbia 😄 Žiūrėk, jau ir apyvarta padidėjo kokiais 5€.

Skaityti toliau »

Apie reklamą galima rašyti nesustojant. Ji nulemia ne tik tai, ką gydytojas išrašinėja pacientams, bet ir vartotojų įpročius. Neretai pacientas dėl reklamos būna taip įsidėmėjęs kokį nors medikamentą, kad mano, jog tik jis vienas gali jam padėti. Ir pradėjęs vartoti kitą lygiavertį vaistą su jam negirdėtu bendriniu pavadinimu, jokio pagerėjimo nepajunta 😀

Ką pacientui daryti, kai jis nori plačiai išreklamuoto vaisto, gydytojas išrašo kitu pavadinimu tą patį vaistą, o nuėjęs į vaistinę nusiperka vaistininko parekomenduotą vaistą dar kitokiu pavadinimu, bet tą patį? Grįžta namo, susinervina, tada eina pas kaimyną pasitarti ir iš jo išgirsta ketvirtą vaisto pavadinimą. Deja, vaisto pavadinimas skamba kitaip, todėl pasidaro neramu:

Kas, vis dėlto, mane apgavo?

Pavyzdžiu gali tapti kad ir populiarusis Ibuprofenas. Gydytojas rašo Ibuprofen, žmogus tikisi nusipirkti reklamuojamą Ibumetin, vaistininkas parduoda Nurofen, o kaimynas rodo Ibuprom 😀 Jei labai mėgstantis žiūrėti reklamą žmogus atvyks į degalinę pirkti išreklamuotų vaistų, tai jis ten galės įsigyti keliolika preparatų skirtingais pavadinimais, bet ta pačia veikliąja medžiaga. Skamba grėsmingai.

Niekur nedingo reklama abejotinų preparatų iš spaudos leidinių. Skelbiasi, kas tik netingi. Tada Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba savo puslapyje paskelbia informaciją gyventojams, kad jie būtų atidūs ir nepirktų abejotinų vaistų iš abejotinų platintojų. Kiek žmonių perskaito tą informaciją? Gal geriau būtų iš karto filtruoti abejotinus prekiautojus ir kalti jiems baudas už žmonių apgaudinėjimą?

Bet čia tas pats variantas kaip su roksandromis, užkalbėtojomis ir gyvenimo žaizdų gydytojomis. Tris metus jos skelbiasi Lietuvos leidiniuose, tūkstančiai nukentėję nuo jų finansiškai ir tik dabar pradedama raganų medžioklė.

Skaityti toliau »

Prieš daugelį metų viena didelė firma šventė savo 25 metų jubiliejų. Buvo surengta iškilminga vakarienė. Aišku, nebuvo pamiršta pakviesti ir spaudos bei televizijos atstovų. Pokylyje dalyvavo įžymiausi miesto žmonės. Net vyriausybė atsiuntė aukšto rango atstovus: juk šiaip ar taip ši firma buvo viena iš didžiausių mokesčių mokėtojų visoje šalyje.

Buvo pasakyta daug kalbų. Oratoriai gyrė firmos aukštas moralines nuostatas, šlovino palaimą nešančius medikamentus, kuriuos ji sukūrė visos žmonijos labui. Po to svečiai apžiūrėjo pačią įmonę. Jos užimama teritorija buvo tokia didelė, kad nuvargusius svečius teko vežioti mikroautobusais nuo vieno prašmatnaus pastato prie kito. Lankytojai stebėjosi administracijos dangoraižiu, komercijos skyriumi, produkcijos reklamavimo tarnyba.

Prisiminimui visiems dalyviams buvo išdalyti originalūs medaliai su steigėjo atvaizdu ir firmos įsteigimo data. Po iškilmes užbaigusio didelio fejerverko svečiai išsiskirstė. Liko tik vienas mažytis neišvaizdus žmogelis. Jis priėjo prie švytinčio firmos savininko.

– Visa tai buvo įspūdinga,- tarė jis,- tačiau turėčiau dar vieną prašymą: ar negalėčiau apžiūrėti gamybos skyriaus?

– Kodėl gi ne, eikite paskui mane…- savininkas nusivedė paskutinį svečią į tamsų kiemą prie senos pašiūrės. Atidarė duris. Pašiūrės viduryje sėdėjo sena moteriškė ir dideliu mediniu samčiu kažką maišė kubilėlyje…

Kiekviena namų šeimininkė, kasdien einanti apsipirkti, gerai žino, ką reiškia reklama. Ji gal jau šimtą kartų per TV yra girdėjusi kokią nors reklaminę frazę, kuri jau seniai jai įgriso. Tačiau ji vis tiek pirks tą išreklamuotą produktą, kurio pavadinimas taip tvirtai yra įstrigęs atmintin. Ne kitaip yra ir su vaistais. TV laidoje apie ligas ir jų gydymą išreklamuoti maisto papildai tampa perkamiausia savaitės preke vaistinėje. O jeigu apie stebuklingą poveikį pasakojo visuomenėje gerai žinomas žmogus, pardavimai pakyla dar labiau.

Spaudoje taip pat pilna reklaminių skelbimų: populiariausiuose specializuotuose leidiniuose beveik pusę jų turinio irgi sudaro vaistų arba maisto papildų reklama. Gražiausiais žodžiais, paremtais įspūdingomis iliustracijomis, šlovinami įvairių medikamentų pranašumai.

Skaityti toliau »