Vaistininko užrašai

Yra tik vienas būdas tapti geru pašnekovu – mokėti klausytis. Juk dažnai žmonės į vaistinę ateina pasišnekėti ir išlieti savo nuoskaudas. Kartais išeina klientas ir tada pagalvoji: taigi jis nieko nepirko, net neprašė nieko, ko jis apskritai buvo atėjęs? Bandai atsiminti, apie ką kalbėta, ir tada nustembi, kokia tuščia ir bereikalinga buvo kalba.

Būk mandagus su visais, draugiškas – su daugeliu, familiarus – su kai kuriais.

Išklausyti reikia viską, tik nereikia skubėti patikėti.

Man reikia Xanax, aš turiu receptą, bet pamiršau namie, rytoj atnešiu.

Man gydytojas išrašė e- receptą. Tikrai nėra? Negali būti! Geriau pažiūrėkite. Bet juk žinote, kad aš naudoju psichotropus, tai parduokite ir šį kartą

ir daug daug panašių pokalbių.

Neskubėk teisti, skubėk suprasti. Jei žmogus perka krūvą psichotropinių vaistų, tai dar nereiškia, kad jis priklausomas nuo jų. Gal jis bando atsikratyti kitų blogybių, tokių kaip narkomanija ar alkoholizmas.

Ypač venk kalbėti apie žmones: nei peik, nei girk, nei lygink. Venk patarinėti dėl vedybų, finansų ir šukuosenų. Ir visus savo asmeninius reikalus patartina laikyti paslaptimi 😀

Ne paslaptis, viena iš vaistinės lankytojų (ne pirkėjų) grupių yra vagys ir narkomanai. Jeigu esi pakankamai drąsus ir tau svarbi tavo paties reputacija (ne vaistinės), turi elgtis ryžtingai. Kai tik pamatai slampinėjantį įtartiną asmenį, kuriam dažniausiai nereikia tavo pagalbos, nes jis pats viską puikiai išmano, pirmiausiai, atsiprašyk laukiančių klientų, tada, pasiimk žirkles (kuo didesnes) ir eik prie įtariamojo. Tada stovėk šalia ir bandyk kantrybę – kurio bus stipresnė. Dažniausiai (bent jau iš mano patirties) išgirsti didžiulį nepasitenkinimą ir klausimus:

Ko jūs čia prie manęs stovite? Aš noriu apsižvalgyti. Ką aš jums koks narkomanas ar vagis?

ir pan.

Bet tada spjauna ir besikeikdamas išeina. Ir jeigu taip ryžtingai elgsiesi visada, šios personos tavo vaistinę aplenks.

Tačiau, jeigu tu visiškai nenori rizikuoti savo sveikata ar gyvybe, turi užsimerkti, nieko nematyti ir leisti tai gaujai veikti. Ir nesinervuoti dėl išneštų žuvies taukų ar brangios kosmetikos. Kitaip sakant, venk nemalonumų, sukeliančių liūdesį. Jei darbdavys nepajėgus užtikrinti reikiamos apsaugos, tai tegul ši finansinė našta krenta ant jo pečių. Nes, kaip žinia, dar yra nemažai vaistinių, kurios neturi nei filmavimo kamerų, nei apsauginių vartelių, kurie cypdami praneša apie vagystę. Beje, ir vagys nestovi vietoje – dirba grupėse: vieni nuplėšia apsauginius lipdukus, kiti, vėliau atėję tas pakuotes ramiai išsineša. Tokie jau rinkos dėsniai 😀

Skaityti toliau »

– Prašau man parekomenduoti plaukams dažus.
– Na, spalvą jūs turėtumėte pati išsirinkti, šiuo klausimu nelabai aš jums ką ir patarsiu.
– Bet jūs privalote patarti, aš nežinau, kokia dažų spalva man tinka prie veido.
– Geriausią sprendimą galėtų padaryti kirpėjas.
– Jeigu jūs prekiaujate dažais, tai ir konsultuoti privalote!
– Aš baigiau farmacijos studijas ir galiu jus pakonsultuoti jūsų sveikatos klausimais…
– Tačiau dabar man reikia dažų, o ne vaistų!!!

Čia ne anekdotas. Kadangi vyriausybė intensyviai stumia vaistų prekybą į kitas vietas (degalines, prekybos centrus ir pan.), vaistinių savininkai nusprendė didinti apyvartą kitomis prekėmis. Atsiranda vis daugiau vaistinių, kurios prekiauja kvepalais, plaukų dažais, tušais, lūpdažiais, lakais ir kitomis kosmetikos prekėmis. Ir priklausomai nuo lokalizacijos, kai kurioms vaistinėms sekasi geriau prekiauti tušais ir lakais, o ne vaistais 😀 Viskas būtų puiku, jei šiame vaistinės skyriuje dirbtų tą darbą puikiai išmanančios konsultantės ar konsultantai. Didelėse vaistinėse, kur žmonių srautai – nemaži, taip ir yra, deja, to nepasakysi apie mažesnes vaistines. Šių vaistinių darbuotojams tenka ir lūpų dažą pritaikyti, ir stilistu pabūti. O kad jau tokios prekės papildė vaistinių asortimentą, tai ir planai numatyti ne tik vaistams. Pavyzdžiui, šeši blakstienų tušai per dieną. Plano nevykdai, reiškiasi, netenkini darbdavio lūkesčių. Jei tai kartojasi periodiškai, gero nelauk 😕

Taip ir tenka suktis tarp nustatytų planų. Vieną mėnesį pavyks planą įvykdyti, galbūt, bus už tai sumokėta. Bet sekantį mėnesį planas bus pakoreguotas ir susidoroti su užduotimi gali ir nepavykti. Tada pradedi gudrauti ir savo pardavimus išdėstai protingai, be didelių šuolių, kad vieną mėnesį nebūtum spartuolis, o kitą – lūzeris.

Kas dar tokio įdomesnio toje XXI a. vaistinėje?

Senuosius kasos aparatus pakeitė kompiuteriai, kurie mums tapo kelrode žvaigžde. Skaityti toliau »

Išradingi darbdaviai, negalėdami savo darbuotojams didinti atlyginimų, stengiasi bent jau padidinti emocinę įtampą. O paskui pareiškia, kad mūsų darbe nėra jokios įtampos (bent jau mūsų darbe). Nes, pasirodo, nuo įtampos kiekio priklauso mūsų darbo valandų skaičius ir atostogų trukmė. Norėdami ir šioje vietoje pataupyti kitų sąskaita, jie sumanė tą tvarką truputėlį pataisyti. Deja, ir šį kartą nepavyko. Bandyk dar 😀

2017-09-19 ministerijoje vyko pokalbis dėl darbo ir poilsio laiko ypatumų, sutrumpinto darbo laiko, pailgintų ir papildomų atostogų. Profesinių sąjungų pozicija buvo – nekeisti šiuo metu galiojančių sąlygų, darbdavių – pritarti, kad vaistinių darbuotojams būtų pailgintas darbo laikas ir sutrumpintos atostogos. Vyriausybė pasiūlė pradėti diskusijas dėl farmacininkų darbo sąlygų veiklos pokyčių įvertinimo ekspertų rate.

2017-11-07 vyko posėdis, kurio metu vėl turėjo būti svarstomas šis aktualus klausimas. Užsitęsus diskusijoms bei viršijus numatytą laiko limitą, posėdžio pabaigoje buvo pasiūlyta greitai apsispręsti dėl farmacijos specialistų atostogų trukmės ir darbo laiko. Norėta sprendimą priimti greitai ir be didesnių diskusijų, bandant sudaryti įspūdį, kad tai nėra labai svarbus sprendimas (taip tikriausiai sprendžiami visi Lietuvos piliečiams ypač jautrūs klausimai). Profsąjungų pusė paprieštaravo šiems planams, todėl nebaigtas nagrinėti klausimas buvo perkeltas į sekantį posėdį.

2017-12-12 LR trišalė taryba svarstė darbdavių siūlymą išbraukti farmacijos specialistus iš sąrašo specialybių, kurioms dėl padidintos protinės ir emocinės įtampos taikoma sutrumpinta savaitės darbo laiko norma. Po trumpos, bet įtemptos diskusijos, buvo priimtas sprendimas nekeisti esamo reglamento 🙂

Skaityti toliau »

Neeikvok tau likusio gyvenimo galvojimui apie kitų reikalus, nebent jie teikia kokią nors visuomeninę naudą.

– Markas Aurelijus

Pasirinkau tokią profesiją, kuri savaime įpareigoja nuolat galvoti apie kitų reikalus. Šnekant apie visuomeninę naudą – iš gyvenimo situacijų sukurtas mano puslapis, tikiu, duoda nors kažkiek gerų emocijų skaitytojams 😀 Vadinasi, verta tęsti pradėtus darbus.

Dideliame mieste galima daugiau pamatyti, užtat mažame – daugiau išgirsti. Vaistinė, nepriklausomai nuo miesto dydžio, yra ta vieta, kur gali ir daug pamatyti, ir daug išgirsti 😯

Ką aš pamačiau praėjusiais metais ir ką matau šiais?

Kaip ir prieš keletą metų, taip ir dabar, gruodžio mėnesį vaistines užplūsta emigrantai. Jie šluoja viską: vaistus, papildus, vėl vaistus, ir vėl papildus sau, vaikams, tėvams, draugams ir kolegoms, likusiems emigracijoje. Šie pirkėjai niekada neklausia kainų, visada perka daug ir nesismulkindami, savo elgesiu siekiantys parodyti, kad jie sau gali leisti viską, o jei ir ne viską, tai daug. Dažnas jų visada pabrėžia: “Čia pas jus, Lietuvoj….”, “O pas mus tai….”

Kaip ir kiekvieno sausio mėn. pradžioje vaistinėse įsivyrauja tyla ir ramybė. Nes visi, arba beveik visi pinigai jau pravalgyti ir prapirkti, todėl ir vaistų ar papildų nereikia. Tiksliau, reikia, bet…

Iš vienos pusės – gerai, nes neperka bet ko ir bet kiek. Iš kitos pusės – gaila tų, kuriems tikrai svarbu nusipirkti vaistą, o pinigų nėra. Deja, negyvename taip ilgai, kad galėtume pasimokyti iš savo klaidų. Todėl, vėl atėjus šventėms, neskaičiuojame ir negalvojame, kaip gyvensime po mėnesio.

Jeigu reikėtų išrinkti saugiausią pinigų laikymo vietą, tai galėčiau išduoti, kad tai yra vieta arčiau krūtinės. Aišku, tai liečia senjorus. Smagu stebėti, kai ateina laikas mokėti pinigus, senolis ar senolė apsidairo, ar šalia niekas nestovi ir pradeda lukštenti striukes, megztinius, marškinius ir palaidines, kol rankose atsiranda 50 ar 100€ banknotas. Senjorės pinigų ieško ir po sijonais. Ten pinigai dažniausiai pritvirtinti ant šlaunies su gumyte 😀 Kiti mėgsta išvynioti iš tuščio Maximos ar Iki maišiuko. Ką gi, išradingumui ribų nėra. Beje, jaunimas pirmenybę teikia banko kortelėms. Paskutiniu metu, senjorai stengiasi nuo jų neatsilikti.

Kas liečia nuolaidų korteles, tai jų gausa senjorai pirmauja ir nurungia jaunimą. Kai paprašai vaistinės nuolaidų kortelės, išsitraukia visą glėbį ir bando surasti tą vienintelę. Kartais pagalvoju, ar yra tiek parduotuvių ir paslaugų teikimo įmonių, kiek yra pas juos kortelių. Kita vertus, jei piniginė tuščia, tai reikia ją kuo nors užpildyti.

Skaityti toliau »

Tiesą sakant, labai smagu buvo išgirsti naujieną apie planuojamą visų receptinių vaistų PVM mažinimą. Šiuo metu sumažintas PVM taikomas tik kompensuojamiems vaistams, o tokį patį vaistą perkant be jokių lengvatinių receptų, jo kaina padidėja. Tokių vaistų vaistinėse parduodama nemažai. Kuo mažesnė vaisto kaina, tuo smagesnė atmosfera vaistinėje. Nes tuomet nereikia klausytis nuolatinių pretenzijų ir užgauliojimų dėl aukštų vaistų kainų ir nuolatinio lakstymo beieškant, kur pigiau.

Tačiau per eilę metų ne kartą buvo skelbiamos džiugios naujienos apie vaistų kainų mažėjimą. Kad ne visada buvo daroma kas sakoma, akivaizdu kiekvienam. Bet žmogus dažnai atsiduria tokioje padėtyje, kurioje jam telieka vien tikėtis. Be to, viltis – būdinga visiems, nes ją turi netgi tas, kuris nieko neturi 😀

Kadangi, kainų pokyčius (į vieną ar į kitą pusę) mes pastebime greičiausiai, tai ir nusiviliame arba apsidžiaugiame pirmiausiai. Ko tikiuosi šį kartą? Žinoma, kad kainų mažėjimo. Kaip bus? Greitai pamatysime 😀

Geriau papasakosiu apie kitą pažadą. Daugelyje vaistinių ne vienus metus buvo vykdoma vienos vaistų firmos lojalumo programa tam tikriems šios firmos tiekiamiems vaistams. Kasmet vaistų sąrašas keisdavosi: vieni vaistai išnykdavo, kiti – atsirasdavo. Nuolaidų dydis taip pat kisdavo. Dažniausiai jis mažėdavo. Kaip ir vaistų pavadinimų skaičius. Paskutinius kelerius metus sąrašas trumpėjo. Kol vieną dieną gavome laišką iš atstovybės, kad nuo šių metų spalio mėn. nuolaidų kortelės naikinamos, todėl turime apie tai įspėti savo senus klientus, o naujiems kortelių jau neišdavinėti. Firmos atstovai, apsilankę vaistinėse taip pat pranešė šią žinią, tik nuramino, kad šie vaistai, kurie dalyvavo lojalumo programoje – atpigs, todėl klientai net nepajus pokyčių. Na, jeigu sako rimti žmonės, jais reikia tikėti. Tą ir dariau. Ir laukiau…

Skaityti toliau »

Po neseniai praūžusio uragano (nežinau, kiek jis turėjo balų, gal 11 😀), kuris sukėlė nemažą sūkurį SAM, vyriausybėje, poliklinikose, vaistinėse ir žmonių gyvenimuose, kilo dar daugiau minčių ir klausimų. Mintis išsakyti aš galiu, bet va, į klausimus atsakymų vis tiek nebus. Nesvarbu.

Pirmiausiai, po visos Lietuvos pasisakymų televizijoje, spaudoje, internetinėje erdvėje, žmones reikėtų suskirstyti į kelias grupes:

• Kurie nieko nežino ir nežino, kad nežino – jie yra kvaili (venkite jų)
• Kurie nieko nežino, bet žino, kad nežino – jie yra nemokšos (pamokykite juos)
• Kurie žino, bet nežino, kad žino – jie yra apsnūdę (pažadinkite juos)
• Kurie žino ir žino, kad žino – jie yra išmintingi (sekite jais)

Nekalbėsiu dabar, kuriai grupei priklauso mūsų išrinktieji, nes tai nepakeis jų veiksmų. Pakalbėsiu apie dalykus, kurie mane stebina, glumina, juokina, piktina ir pan.

Na, kad ir tas visų žinomas citramonas. Vaistinėje turime lietuvišką Neocitramon, kurių yra dvi skirtingos pakuotės – 20 tab. ir 100 tab. Maža pakuotė – nereceptinė, didelė – receptinė. Padariau nuotraukas, tik receptinio vaisto negaliu rodyti (tikriausiai, kad neapsinuodytumėte😀), todėl jo prekinį pavadinimą turiu paslėpti. 10 tab. kainų skirtumas ~0,15€. Tai nėra labai didelė suma. Kartais pirkėjas pats prašo mažos dėžutės. Bet jeigu žmogus perka 50 tab., dažniausiai imu penkis lapukus iš didelės pakuotės, o ne dvi dėžutes po 20 tab. ir dar ištraukiu 10 tab. papildomai. Nes kitaip, jau ir kaina pakyla iki 0,75€, ir kartono padaugėja. Bet įdomumas slypi kitur: įstatymai man leidžia parduoti kad ir vieną lapuką iš mažos pakuotės, tačiau draudžia tą lapuką parduoti iš didesnės, receptinės pakuotės. Ir jeigu mane tikrintų slaptas pirkėjas, tai nežinau, kuo tai baigtųsi… Nors tabletės – identiškos ir nesiskiria nei dydžiu, nei spalva, nei skoniu – didelė pakuotė, pasirodo, yra pavojinga! Nors perki tik 10 tablečių. Baudos atveju, tikriausiai reikėtų bandyti pakovoti už teisybę – imti abiejų pakuočių tabletes ir užsakyti vaisto ekspertizę, po kurios būtų aišku, ar aš nusikaltau žmogiškumui, ar bandžiau pakenkti klientui ir pan. Gal tada ir gamintojas pradėtų kitaip ženklinti tas pakuotes, dėl kurių dabar vyksta toks chaosas. Ir joks ministras nesugebės priversti vartoti mažiau vaistų, nes klientas nusipirks tiek, kiek jam tuo metu reikės – jei ne vienoje, tai penkiose vaistinėse. Kas iš to išplaukia?

Skaityti toliau »

Tekstas ant stendo turguje: MAISTO PAPILDAI, RUSŲ TEPALAI

Geras sprendimas kyla iš patirties.
O iš kur patirtis?
Patirtis ateina iš blogo sprendimo.

– M. Tvenas

(Kaip norėtųsi daugiau tų gerų sprendimų, kurių, deja, vis mažėja)

Labai liūdna, kad pastaruoju metu mano darbe yra daugiau chaoso nei stabilumo. O tai nenaudinga nei man, nei mano klientui, nei mano darbdaviui. Per tiek darbo metų dar niekada nebuvome susidūrę su tokiu pažeminimu, paniekinimu, pasityčiojimu ir pasišaipymu, kurį spinduliuoja įstatymų kūrėjai. Iš tų valdininkų, kurie, atrodo, kaip tik turėjo stoti petys į petį su mumis, kad bendrom jėgom galėtume palengvinti naštą tiems, kuriuos ji slegia labiausiai, atrodo, sulaukėme kalėdinių dovanėlių. Šiandien galiu drąsiai teigti, kad sveikatos ministras su savo nepailstančia kariauna nusprendė tas dovanėles įteikti ne tik mums, bet ir mūsų klientams. Ir nors savo rašliava man nepavyks pakeisti A. Verygos nuomonės, aš jaučiu pareigą netylėti, o susikaupusius skaudulius išmesti į viešą erdvę.

Taigi, receptiniai ir nereceptiniai vaistai. Šiandien mums, vaistinių darbuotojams tai – lyg keiksmažodis.

Pradėsiu nuo vienos TV laidos, kurioje buvo diskutuota apie Lietuvos sveikatos sistemą. Šioje laidoje dalyvavo vienaip ar kitaip susiję su sveikatos apsauga žmonės. Jų tarpe – ir viena iš kelių sveikatos apsaugos viceministrių. Laidos vedėja uždavė jai klausimą:

– Kodėl aš vaistinėje negaliu nusipirkti ibuprofeno?
– Nes priimta tokia tvarka,- atsakė viceministrė.
– Ką daryti, jei man skauda galvą ar dantį ir aš neturiu recepto, o gydytojas jau nedirba, nes yra naktis?
– Kreiptis pas stomatologą

LR SAM viceministrė nesugebėjo atsakyti:

Vaistinėje jūs galite nusipirkti nereceptinio ibuprofeno, o nuo galvos ar danties skausmo yra dešimtys nereceptinių preparatų nuo įvairiausių skausmų.

Klausiau ir kaifavau nuo tokias aukštas pareigas užimančios moteriškės nekompetencijos! Ir nuo mūsų ministro, kuris į tokią pokalbių laidą atsiuntė visiškai apie vaistų politiką nenutuokiantį žmogų. Gėda jiems visiems 😡!!!

Bet ne apie tai norėjau parašyti. Ta viceministrė ir jos išvedžiojimai užkliuvo netyčia. Tikroji esmė glūdi kitur.

Atėjo į vaistinę ligonis, kuriam reikia ibuprofeno. Jis įpratęs pirkti patį pigiausią ibuprofeną, kurio pakuotėje yra 100 tab. Vaistas yra receptinis, 10 tab. kainuoja apie 0,70€. Kadangi didelė dalis Lietuvos žmonių taupo pinigėlius, jie renkasi pigiausią variantą ir džiaugiasi, kai jam pasiūlo tą pigiausią variantą. Dabar jis to pasiūlymo jau nesulauks, nes, kaip minėjau, vaistas – receptinis. Tačiau, yra to pačio gamintojo vaistas, kurio pakuotė – 10 tab. ir jo kaina yra apie 1,70€ . Na, skirtumas akivaizdus, tačiau žmogus jį galės įsigyti be recepto, o aš ramiai parduoti, nebijant, kad kažkas mane bandys pačiupti nusikaltimo vietoje 😀 Yra ir kiti variantai. Pvz., tokie populiarūs vaistai kaip Ibumetin, Ibuprom, Nurofen, Ibustar ir kt. Jų pakuotėse yra 10 ir 20 tabl. Ir jiems nereikia recepto! Tik kaina jų yra ženkliai didesnė (~2-4€). Ir žmogus jų gali prisipirkti tiek, kad ministrui mažai nepasirodys. Ir ką apie tai galvoja SAM?

Skaityti toliau »