Vaistininko užrašai

Vaistininkystė Anglijoje ir Olandijoje

Kadangi apie vaistininko darbo ypatumus Anglijoje šiek tiek rašiau jau anksčiau, tai šį kartą tik lengvai prabėgsiu jau pramintu taku (kad palyginčiau mūsų darbo sąlygas vaistinėje).

Anglijoje žmonės vaistus paprastai įsigyja toje pačioje, arčiausiai namų esančioje vaistinėje, todėl vaistininkai daugelį jų pažįsta, žino, kokius vaistus šie nuolat vartoja. Puikus sprendimas – susirasti šeimos vaistininką. Senais pokario laikais asmeniškai pažinoti krautuvėlės savininką reiškė būti aptarnaujamam geriau už kitus. Koks retesnis dalykėlis niekada neatitekdavo atsitiktiniam klientui🕴Asmeniniai ryšiai – štai kur individualaus aptarnavimo paslaptis. Ji galioja ir vaistininkams. Kai užmezgate asmeninį ryšį, tada ir vaistininko patarimai sveikatos klausimais bus asmeninio pobūdžio. Toks šeimos vaistininkas turi pranašumą, nes tiksliai žino, kokius vaistus vartojate.

Anglijoje, kaip ir Lietuvoje, yra didelių tinklų vaistinės, privačios ir ligoninių vaistinės. Vaistinėje dirba vedėjas (nebūtinai farmacijos specialistas), vaistininkas (dažniausiai – vienas, bet jei vaistinė labai didelė, gali dirbti ir keli), farmakotechnikas, asistentai, konsultantai ir vairuotojas. Vairuotojas dirba tik kelias valandas per dieną – išvežioja vaistus pacientams, kurie į vaistinę ateiti neturi galimybės.

Kaip žinia, tokį nemažą kolektyvą Lietuvos vaistinėse galima sutikti nebent labai didelėse vaistinėse. Įprastinės vaistinės – su vienu dviem pamainoje dirbančiais specialistais ir vienu (arba be) konsultantu, kuris arba prižiūri savitarną, arba užsiima pristatytų prekių tvarkymu. Vairuotojai vaistinėse nedirba, nes ekstra atvejais reikiamus vaistus pristatome mes patys (pavyzdžiui, kai tas vaistas laiku nepristatomas į vaistinę,  nebandant žmogaus kantrybės ir siekiant išvengti konflikto, pasižadame atvežti tiesiai į namus 🚗 ). Neetatiniais vairuotojais tenka padirbėti ir tais atvejais, kai nuolatiniam klientui skubiai prireikia vaisto, o jį turi tik kitas filialas kitame miesto gale. Tuomet po darbo skubi parsivežti tą turtą ir įteikti nekantriai laukiančiam. Jeigu vaistinė atsakingai rūpinasi likučiais, o tie nejudantys likučiai – kaip tyčia – šaldytuve laikoma prekė, į sutinkančią priimti vaistinę ją taip pat vežame patys, nes vairuotojai šaldytuvinių vaistų iš vaistinių nesurinkinėja ir kitur nevežioja. O mes, neturėdami labai didelio pasirinkimo, dedame į ledus ir vežame.

Anglijoje vaistinės darbuotojų vyrų ir moterų skaičius yra apylygis. Vaistininkai nedėvi baltų chalatų, o konsultantai ir asistentai atpažįstami iš specialios, jiems skirtos aprangos. Lietuvoje farmacijos specialistus lengvai galima atskirti iš balto chalato 🥼. Neturiu nuomonės, kaip yra geriau – dėvėti chalatą ar ne, tikriausiai, svarbiau yra tai, koks žmogus tą chalatą vilki (arba nevilki) ir kaip konsultuoja 🤓

Vaistininkas Anglijoje dirba 45 valandas per savaitę, bet šeštadienis ir sekmadienis – išeiginės dienos. Į darbo laiką įtrauktas ir pusvalandis pietų pertraukai (smagu, kad iš viso yra galimybė 30 min. atsijungti nuo svetimų rūpesčių ir ramiai apmąstyti savus, o tuo pačiu ir įsimesti ką nors į skrandį 🍲).

Vienas iš privalumų – Anglijoje mokant atlyginimą, neatsižvelgiama į apyvartą ar parduotų vaistų kiekį. Ten vertinamas pats žmogus – jo uždarbis 4-5 kartus viršija lietuvio vaistininko atlyginimą. Ir premijos išmokamos ne už didesnę apyvartą, o tiesiog, už nepriekaištingą darbą. Gal mes ne taip nuoširdžiai dirbame 🧐

Vaistininko licencijos pratęsimas, kaip ir Lietuvoje, vyksta kas 5 metus, tik tvarka yra paprastesnė. Na, dėl kvalifikacijos kėlimo Lietuvoje, priekaištų daug neturiu (neskaitant tų naujų, privalomų ir brangiai įkainotų kursų), galimybė pasitobulinti tikrai suteikta.

Anglijos vaistininkai (kaip ir Škotijos) vykdo specialią Metadono programą asmenims, priklausomiems nuo opioidų. Šiems asmenims yra išrašomi specialūs receptai, pagal kuriuos vaistininkas dvi savaites kiekvieną rytą paruošia po vaistų dozę. Šioje programoje dalyvaujantys pacientai paruoštą vaisto dozę gali išsinešti į namus ir suvartoti, bet yra ir tokių, kurie privalo ateiti į vaistinę ir vaistininkui stebint, metadoną išgerti.

Net nežinau, kaip Lietuvoje pavyktų saugiai sugirdyti vartotojui skirtą dozę 🤔

Smagu žinoti, kad vaistininkas Didžiojoje Britanijoje yra labai gerbiamas, turi didelį autoritetą, ko, deja, mes labai pasigendame Lietuvoje. Anglijoje žmonių požiūris yra kitoks – kilus sveikatos problemų, jie kreipiasi tik į kvalifikuotus specialistus (gydytojus arba vaistininkus) ir besąlygiškai pasitiki jų kompetencija, patarimais ir rekomendacijomis. Lietuvoje nemažai žmonių vis dar pasitiki kaimyno, kolegos, “ekstrasenso” ar “žiniuonio” gydymo metodais ir patirtimis.

O kaip su nuolaidomis ar akcijomis – atrakcijomis? Kartais nuolaidų kai kurioms vaistinės prekėms būna, bet jos nėra dažnos. Čia įprasta, kad vaistų įsigyjama, kai pradeda varginti koks nors sveikatos sutrikimas, o ne dėl to, kad jie parduodami pigiau, taikant dideles nuolaidas. Ir dar, Anglijoje neįsivaizduojamas dalykas, kad į vaistinę užsukusiam ir nereceptinių vaistų pageidaujančiam įsigyti klientui vaistininkas pasiūlytų ne konkrečiam negalavimui gydyti tinkamiausią preparatą, o vykdytų “iš aukščiau” nuleistus nurodymus parduoti kuo daugiau ir brangesnių preparatų. Šioje šalyje vaistinių tinklų savininkai nedaro jokio poveikio vaistinių darbuotojams dėl vienų ar kitų vaistų protegavimo ir panašių dalykų.

Aūūū, girdėjote, Lietuvos krautuvininkai?

Daugelyje Europos šalių bei JAV vaistininkas kartu su gydytoju ir slaugytoja sudaro komandą. Savo kompetencijos ribose paciento gydymo klausimus jie sprendžia kartu. Be klinikinio vaistininko veiklos sunkiai įsivaizduojamas daugelio Vakarų Europos šalių ligoninių darbas.

Olandijoje svarbią vietą ligoninės vaistinės darbe užima ir vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai). Jų šioje šalyje yra daugiau nei vaistininkų. Farmakotechnikas, išklausęs specialius kursus, gali teirautis pacientų arba jų artimųjų, kokius vaistus, maisto papildus ar vaistažolių mišinius ligonis vartojo ambulatoriškai. Pagal šią apklausą ir išrašytų kompensuojamųjų vaistų receptų duomenis parengiamas išsamus ambulatorinio medikamentinio gydymo aprašas, kuris palyginamas su stacionare skirtais vaistais ir pateikiamas ligonį gydančiam gydytojui. Vaistininko funkcijos yra koordinuoti šią veiklą. Vaistininkas ekspertas konsultuoja farmakotechniką sudėtingose situacijose, gydančiam gydytojui išreiškia savo nuomonę dėl vaistų keitimo arba jų atsisakymo.

Pasirodo, užsienio šalyse, ir vaistininkai ir vaistininkų padėjėjai, užima svarbią vietą tiek visuomenės, tiek ligoninių vaistinių darbe!

Aūūū, sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai, gal vieną kartą ir visiems laikams teisės aktais patvirtinsite privalomą mažiausiai dviejų farmacijos specialistų buvimą vaistinėje vienoje pamainoje? Tuomet nereikės sukti galvos, kur dėti paruoštus darbui farmakotechnikus. 

O darbų, kaip žinome, vaistinėje – apstu, ir erdvės joje atsiras ne vienam, ir ne dviem darbuotojams 😉