Vaistininko užrašai

Trukt už vadžių, vėl iš pradžių – mėgstame sakyti, kai kalbame apie besikartojančius ir neturinčius prasmės reiškinius. Taigi,

“Siekiant užtikrinti vaistų prieinamumą gyventojams, ypač gyvenamosiose vietovėse, kuriose yra tik viena vaistinė, Seimui siūloma priimti darbo grupės parengtas Farmacijos įstatymo pataisas.”

Šios pataisos turėtų įtvirtinti nuostatą, jog:

“Jeigu mieste, miestelyje, viensėdyje ar kaime yra tik viena vaistinė, vaistinės darbo laiku jos patalpose nesant vaistininko siūloma leisti dirbti vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui). Vaistininkas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka jį prižiūrėtų ryšio priemonėmis. Vienas vaistininkas ryšio priemonėmis galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).”

Metai bėga, o klerkai trypčioja vietoje. Vis sprendžia aukštosios matematikos uždavinius, skaičiuoja, vargsta ir neranda atsakymų į klausimus:

1. Kiek vaistinių yra visoje Lietuvoje?
2. Kiek farmacijos specialistų jose dirba?
3. Kiek vaistinių dar trūksta?
4. Kiek farmacijos specialistų trūksta?
5. Kokių specialistų trūksta – vaistininkų ar jų padėjėjų?
6. Ar jų iš viso trūksta? 
7. Gal vaistinių per daug?
8. O gal Lietuvos teritorija netikėtai padidėjo?

A. Matulas su R. Šalaševičiūte susirūpino, kad:

“Įsigaliojus keičiamai įstatymo nuostatai susidarytų situacija, kad vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) iš vaistinių turėtų būti atleisti, atitinkamai turėtų būti įdarbinami vaistininkai, o jų trūksta. Dėl šios priežasties ne tik padidėtų bedarbystė, išaugtų vaistinių veiklos sąnaudos, bet kai kurios vaistinės (ypatingai regionuose) turėtų užsidaryti“.  

Ajajai, kokios baisios pasekmės artėja 🤯 Beje, tos pačios, apie kurias kalbama jau bene dešimtmetį. Ir ko tada trinti tuos užpakalius Seime, jei per tiek metų niekaip nerandama sprendimo? Nerandama, nes  visi sprendimai nepatogūs krautuvininkams. Seniai buvo galima priimti įstatymo pataisas dėl privalomo farmacijos specialistų skaičiaus vaistinėje vienoje darbo pamainoje, tačiau apie tai garsiai nekalbėjo nei seimūnai, nei krautuvininkai, nei sveikatos apsaugos ministrai (buvę ir esami). 

Ir nors visiems žinoma, kad Lietuva, turėdama labai tankų vaistinių tinklą, yra  penkta iš ES valstybių pagal vaistinių skaičių tenkantį 100 000 gyventojų (ES vidurkis yra 32 vaistinės tenkančios 100 000 gyventojų, Lietuvos – 47), vis tiek bandoma įrodyti, kad vaistinių trūksta, o tuo pačiu, žinoma, trūksta ir jose dirbančių specialistų. Na, man žinoma labai malonu girdėti, kad esame taip vertinami ir branginami (net galima būtų įrašyti mus į Raudonąją knygą kaip nykstančią gyvastį).Bet kažkodėl nei viena savo kūno ląstele nejaučiu, kad mes TOKIE REIKALINGI.

– Tai kas čia per blet penktadienis, jeigu tiek mokėti?

– Matote, vaistinėse Juodasis penktadienis dar nėra įsitvirtinęs, tai ir nuolaidos yra tik tam tikroms prekėms, o ne viskam iš eilės 😊

– Visą savaitę per radiją šaukia apie Juodojo penktadienio didžiuosius išpardavimus, parduotuvių vitrinos mirga nuo  nuolaidų, net ir padangų parduotuvė turi TĄ PENKTADIENĮ. Kodėl jūs tokie nevykėliai?

– Kodėl nevykėliai? Dar ir kokie vykėliai! Pažiūrėkit, kiek pas mus nuolaidų! Visa vaistinė raudonuoja nuo mažų kainų 💯 Ir ne tik vieną penktadienį ar vieną savaitgalį, o ištisus metus 🤓

– Šūdas čia, o ne prekės, pakaitalai kažkokie maisto. Geriems dalykams nuolaidų nematau 😤

– Geriems dalykams nuolaidų nereikia, juos ir taip nuperka 😀 Tam ir yra  black/ bl* išpardavimai, kad šlamšto atsikratyti 😉

O šlamšto vaistinėse turime užtektinai. Ne tik to, kurį suneša gyventojai kaip pasenusį ar nenaudojamą. Lentynos lūžta nuo įvairiausių maisto papildų. Jų asortimentas nuolat plečiasi. Norint to niekalo atsikratyti, neužtektų visų metų. Žmones vilioja naujovės, todėl gamintojai nesnaudžia – atnaujina pakuotes, keisdami jų spalvą, formą, papildydami vienu kitu mineralu ar vaistine žolele.

Nors didelių išlaidų tokie rinkodaros žaidimai nereikalauja, šie maisto papildai, neturintys jokių gydomųjų savybių, savo kaina lenkia ne vieną vaistą. Ne paslaptis, kad tai didelį pelną vaistinei nešantys produktai, kurių kainodaros nereguliuoja valstybė. Todėl nenuostabu, kad iškėlus jų kainą iki neregėtų aukštumų, neužilgo pasiūloma 50-60% nuolaida. Taip viliojami pirkėjai, kurie nepagalvoja, kad net ir pirkdami su didele nuolaida, jie permoka, o krautuvininkas uždirba 200%. Beveik kiekviena tinklinė vaistinė turi SAVO asmeninį produktą, kurį nuolat intensyviai reklamuoja internetinėje erdvėje ir spaudoje. Samdomi žinomi žmonės, kad papasakotų visuomenei, kaip vienas ar kitas produktas padėjo jiems susitvarkyti su sveikatos problemomis. O kad ir mes nepamirštume, jog vaistinėse turime TOKIŲ NEPAKEIČIAMŲ MAISTO PAPILDŲ visiems gyvenimo atvejams bei siūlytume juos savo klientams, taip pat patiriame spaudimą valdžios “prašymais”, regiono vadovų grasinimais bei mentorių “pamokymais”, kaip padidinti jų pardavimus. Tokie mentoriai pastoviai lankosi vaistinėse ir MOKO mus, KAIP TURĖTUME DIRBTI, kad kiekvieno kliento pirkinių krepšelyje atsidurtų TAS NEPAKEIČIAMAS, VISIEMS NAUDĄ NEŠANTIS PRODUKTAS. Tik mentorius nesusimąsto, kad jis šiandien atėjo ir šiandien išėjo, todėl jokios atsakomybės už savo žodžius neneša, o mes ir toliau liekame su savais klientais, kuriems nuolat reikia žiūrėti į akis ir neraudonuojant klausyti, kaip jiems tie aną kartą pirkti papildai jokio efekto nedavė 😡

Tai kur dėsime kablelį?

Naudoti negalima, išmesti

ar

Naudoti, negalima išmesti 🤔

Šią savaitę delfi.lt naujienų portale pasirodė vienos vaistininkės interviu apie pasenusius vaistus. Pirminis straipsnis vadinosi intriguojančiai: “Kai kuriuos vaistus galima vartoti net ir pasibaigus nurodytai galiojimo datai: vaistininkė pasakė, kas prailgina veiksmingumą”. Deja, jis ilgai neužsilaikė ir buvo nedelsiant koreguotas 🙄 į “Patikrinkite savo vaistinėlę: vaistininkė patarė, kokių medikamentų reikėtų atsikratyti nedelsiant”. 

Ta pati vaistinė, ta pati vaistininkė, tik nuomonė per gana trumpą laikotarpį pasikeitė 🤭 

Tai kaip yra iš tikrųjų su tais pasibaigusio galiojimo vaistais? Ar tai nuodai? Sakoma, kad nuo vaisto iki nuodo – tik vienas žingsnis, kad vaistą nuo nuodo skiria tik dozė 💊

Kaip žinia, vaistų gamintojai ant vaistų pakuočių pažymi pagaminimo ir galiojimo pabaigos datą. Nurodydamas galiojimo datą gamintojas garantuoja to vaisto saugumą ir veiksmingumą būtent iki šio laikotarpio. Jeigu ant vaisto dėžutės nurodyta, kad vaistas tinkamas vartoti iki 2022-11, tai paskutinė jo suvartojimo diena bus lapkričio 30-oji. Tikriausiai, vaisto savybės nebus pakitusios ir gruodžio pirmomis dienomis, tačiau, atminkime, kad vaistas – specifinė prekė, kurios netinkamas vartojimas gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai. Todėl visiškai nesutinku su kolegės išsakyta nuomone (tiesa, nedelsiant pašalinta), jog

“Pažymėtas ant vaisto pakuotės galiojimo laikas tikrai nenurodo, kada vaistas nebeveikia arba tapo nesaugus naudoti.”

Ji teigia (tiksliau, teigė, nes vadovybė greitai pataisė jos nuomonę):

“Jeigu vaistai yra laikomi tvarkingai (vėsioje, nuo saulės spindulių apsaugotoje vietoje, tam tikrais atvejais – šaldytuve), jų veiksmingumas nepakis dar keletą metų. Išskyrus nitrogliceriną, insuliną, antibiotikus, ypač skystuosius.”

Iš kur tokios garantijos? 😮😲🙄😳

Gali būti, kad pasibaigusio galiojimo vaistas, geriausiu atveju, tiesiog nesuveiks. Bet net ir nesuveikęs vaistas gali daryti neigiamą poveikį mūsų organizmui, pirmiausia kepenims. Pasakyti žmogui, kad jo vaistai, nors ir baigę galioti, dar veiks du artimiausius metus, yra labai neprofesionalu. Na, sutinku, kad tokią nuomonę, kokią išsakė vaistininkė, išgirsčiau iš vaistinės kliento, kuris daugiau žiūri iš finansinės pusės – kaip sutaupyti, kaip neišmesti, kaip panaudoti… Tačiau vaistininkas neturėtų to garsiai ištransliuoti visai Lietuvai. Nes jeigu farmacijos magistrantas taip pasakė, vadinasi reikia tikėti 😯 Net jeigu ir žinome, kad vaistas nenustos veikti sulig jo pažymėta paskutine galiojimo diena, paprastiems piliečiams to sakyti nevalia. Ar maža apsinuodijimų turime su narkotinėmis medžiagomis, elektroninių cigarečių skysčiais ir alkoholio padirbiniais? Ar šioje statistinėje lentelėje norima padaryti vietos ir  pasenusiems vaistams?

– Tai kas čia per daiktas? Ką man su juo veikti? Arklį kinkyti?

– Turniketas.

– Kas kas 😧?

– T-U-R-N-I-K-E-T-A-S. Kraujavimui stabdyti.

– Tai parodykite, kaip jį uždėti 🤔 O, dieve, tai čia patirties reikia turėti 🥼Kol uždėsi, tai pats galus atiduosi 💀O čia koks dar Supermeno apsiaustas 🦹‍♂️?

Kai tik spaudoje ar internete pasirodo aktualus straipsnis ir jis dar susijęs su vaistinėmis, tai  gyventojai kaip susitarę užgula vaistines. Šį kartą – dėl pirmos pagalbos vaistinėlių. Vieni domisi jų kaina, kiti nori žvilgtelėti į jų turinį, treti – šiaip, pasišaipyti iš naujų valdžios sumanymų ar, tiesiog, pasipiktinti 🧟‍♀️ Yra ir tokių, kurie atsineša senąją ir prašo jiems pridėti trūkstamus daiktus 💊💉🧻 

Na, perskaičiau ir aš tą straipsnelį, kuris buvo publikuotas po LNK reportažo. Kartu ir vienos vaistininkės įrašo paklausiau, kuris, deja, bet buvo daugiau reklaminis nei nuoširdus 😢 Nieko nepadarysi, kai tau krautuvininkai į nugarą kvėpuoja ir vis pirštu baksnoja į nevykdomus planus.

Tai kaip gi įvardinti šį valdininkų užmojį pakeisti senas vaistinėles naujomis? Pinigų plovimu? Darbo imitavimu? Gyvybių gelbėjimu? Suinteresuotų žmonių norų tenkinimu? Pasipinigavimu?

Tikriausiai, čia slypi viskas po truputį. Tikra tiesa, kad vaistinėlės turinys nekeistas nuo neatmenamų laikų ir atėjo laikas jį atnaujinti, kažkuo papildyti. Juk gyvenimas nestovi vietoje, naujos aplinkybės, nauji metodai, naujos ligos. Viskas suprantama. Galų gale, ne kiekvienas tą turinį kas keli metai patikrina 🙃 Tvarsčiai ir pleistrai taip pat turi savo galiojimo terminą. O jeigu dar kas pagal poreikį ir vaistų įsimeta, tai jie irgi sensta.

Nenorėčiau reportaže kalbintai kolegei pritarti, kad nauja vaistinėlė dešimtkart geresnė už senąją. Ar ji geresnė tuo, kad senoviniai žgutai (lietuviškai – varžtis, veržiklis, timpa) pakeisti naujoviškais šiuolaikiškais turniketais? Jeigu kam nors ir teko kada panaudoti tą senovinį tvarstį gelbėjant sužeistąjį, tai su naujovišku, abejoju, ar tai padaryti taisyklingai pavyks, ir iš viso, ar pavyks 🤔 Greičiausiai, ir senieji buvo panaudoti kitiems reikalams.

Reklama vienodai veikia tuos, kurie išrašo vaistus, kurie juos vartoja ir kurie jais prekiauja. Visi jie priklausomi nuo reklamos.

Šį kartą mano straipsnis gimė iš reklaminių leidinių, kurie kas mėnesį tonomis išvežiojami po visas Lietuvos vaistines ir vėliau tonomis iškeliauja į konteinerius arba dūmais pro kaminus. Kai gauname šiuos laikraštukus, per daug dėmesio jiems neskiriu – tik tiek, kad žinočiau, kokios prekės bus populiarios einamą mėnesį ir ko vaistinėje reikėtų turėti daugiau 🤪 Pakeliui prigriebiu ir konkurentų informaciją, kad, reikalui esant, beieškant geriausios kainos, galėčiau klientą nukreipti teisingu keliu. Už tokį elgesį manęs valdžia tikrai nepaglostytų, bet aš, deja, gyvenime vadovaujuosi ne krautuvininkų filosofija ir visada stengiuosi pirkėją nukreipti teisinga linkme ⚖️

Taigi, apie tuos laikraštukus ir juose skleidžiamą informaciją.

Gintarinėje vaistinėje pasiskiepykite nuo gripo (su lojalumo kortele senjorams) 15,99€.

Tas pats ir Camelia vaistinėje: 

Skiepai nuo sezoninio gripo (su Senjoro arba Neįgaliųjų Mažų kainų kortelėmis) 14,99€.

Būtų juokinga, jei nebūtų graudu: tiek senjorai, tiek neįgalieji nuo gripo gali pasiskiepyti NEMOKAMAI savo poliklinikose, nes jie patenka į rizikos grupę, todėl nuo gripo  yra vakcinuojami nemokamai 😉

Jei mūsų krautuvininkai būtų nuoširdžios asmenybės, gautų bonusų vien už tai, kad paskelbtų: “Skiepų nuo gripo kaina su lojalumo kortele 15,99/ 14,99. Senjorus ir neįgalius asmenis skiepijame nemokamai!“

Na, bet jeigu neduota dievulio, vadinasi NEDUOTA 😕

Pavarčius tuos mėnesio leidinius, randu ir kitų įdomybių.

PADEDA SUVIRŠKINTI MAISTĄ (Mezym). Vartojamas tuomet, kai kasa nepakankamai gamina ir išskiria virškinimo fermentų ir tai sukelia virškinimo sutrikimų.

Ar tikrai visada žinome, kad mums nepakanka virškinimo fermentų? O gal tik dėka įkyrios reklamos mūsų skrandis jau negali pats atlikti savo prigimtinės funkcijos? Bet… Jei yra, kas padeda, tai reikia tik naudotis 😶 O tokių pagalbininkų apstu: vieni produktai padeda nusikakoti, kiti padeda kurį laiką iš viso nekakoti, vieni pilvo nebepūs, kiti padės to pilvo atsikratyti…

Vaistinė Camelia reklamuoja:

– Kur čia galiu palikti?- klausia senjoras, nešinas dviem maximiniais maišais “gėrybių” (ne miško) 💊💉💩

– O ką čia atnešėte?- nors man ir taip jau viskas aišku 🤦‍♂️🤦‍♀️

– Truputį sugedusių vaistų…

– Truputį?! Ar visų daugiabučio kaimynų?

– Koks skirtumas? Privalote priimti!

– Čia tik vaistai?

– O kas dar, jūsų manymu?

– Spėju, kad vaistų čia rasim nedaug…

– Kaip tai? 

– Va, prašau jums dvi dėžutės: į vieną dedate vaistus, į kitą – visą kitą turtą 🧻🦠

– Ką čia prisigalvojate? Nieko aš čia nerūšiuosiu.

– O aš jums tikriausiai panašus į rūšiuotoją?

– Tai bet čia vaistinės, o ne žmonių darbas.

– Mes, vadinasi, ne žmonės?

– Tai ką aš čia turiu rūšiuoti, nesuprantu?

Atsargiai praveriu vieną maišą, kuriame… O dieve, ko tik jame nėra… Na, gal vaistų ir silkės ausų 🤯

– Tai ką čia atnešėte? Matau tik maisto papildus ir namų šiukšles, kurių galite atsikratyti įprastu būdu.

– Jeigu nieko nepriimate, tai viską palieku prie durų. Aš čia pirmyn atgal nesinešiosiu…

Tai sistemos pūlinys, kurio neveikia nei Višnevskio ar Baneocino tepalai, nei jokios kitos priemonės. Tai, ką žmonės įsivaizduoja esant vaistais ir suneša naikinimui į vaistines, toli gražu neprimena NAIKINTINŲ VAISTŲ sąvokos. Šių šiukšlių nešimo į vaistines paūmėjimo negaliu susieti nei su mėnulio pilnatimi, nei su saulės užtemimu, nei su švarinimosi akcija “Darom”, nes procesas vyksta nenutrūkstamai. Jo svarbą suprantame visi – tiek mes, tiek gyventojai. Vieni atsakingai elgiasi ir nemeta vaistų į bendras šiukšles, kiti – pasiraitoję rankoves, atneštas “siuntas” sveria, registruoja, pakuoja ir perduoda estafetę kitiems. Visgi, su taromatais paprasčiau – jeigu tara netinkama grąžinimui, aparatas jos paprasčiausiai nepriima ir pinigų už ją neskaičiuoja. O ir su automatu nepasiginčysi, kodėl nepriima to ar ano. Mes tokių aparatų, deja, neturime 😢 Tiesa, turime vienoje Lietuvos vaistinėje tokį išmanųjį robotą, kuris “bando” atkartoti vaistininko darbą, bet ir jis atliekų nerūšiuoja. O galėtų. Beje, jeigu yra įvestos tam tikrų atliekų kvotos vienam žmogui per metus (pvz., padangų), tai gal ir vaistams reikėtų kažkokių normų? Jeigu būtų leidžiama pristatyti nemokamai 1 kilogramą vaistų per  metus, tikėtina, kad žmonės atsakingiau juos pirktų ir naudotų, taip pat pasistengtų bet kokio šlamšto į bendrą krūvą nemesti.

Neseniai gavau vienos Vaistininko užrašų skaitytojos prašymą kada nors parašyti apie nesveiką konkurenciją. Ji trumpai išsakė savo skaudulius bei leido savo perteiktas mintis panaudoti berašant straipsnelį šia tema. Beje, tema tikrai jautri ir, šiandien, kaip niekad, labai aktuali. Sutinku su kiekvienu jos parašytu žodžiu ✍️

„Vaistinės steigiamos kas keli metrai, tai konkurentai sukasi kaip išmano. Štai, už 5 m esančio kito tinklo kolegės receptinius vaistus dalina be recepto kaip saldainius. Pvz., keturiasdešimtmetis paprašo Nitroglicerino. Prisiprašius asmens kodo, paciento receptų istorijoje nuo 2019 metų nerandu nė vieno “širdinio” recepto. Atsisakau parduoti. Tai jis sako: “Su jumis visada problemos! Jau daug metų visur gaunu! Einu į kitą vaistinę!” Ir neįmanoma išaiškinti, kad aš dirbu atsakingai…O aną dieną panašiu atveju dėl kito rimto vaisto vyrukas pasakė: “Tikra pagarba jums! Nes jūs per tris metus pirma paprašėt recepto. Viską suprantu, bet aš gausiu kitoj vaistinėj”.

Tai čia tik pora pavyzdžių, bet farmacijos įstatymai galioja tik didmiesčiuose. Rajono centre net nebandyk kliento paprašyti dokumento. Išpūs akis ir pareikš, kad pirmą kartą girdi. Visada užtenka atmintinai išberiamo ar ant popiergalio užrašyto asmens kodo… Ir kaip prisibelst į kolegų sąžinę? Juk mes taip diskredituojam vaistininko profesiją, o farmacinės paslaugos (tokia, kokia ji turi būti) iš viso nebelieka.”

Taigi, liūdniausia yra tai, kad tie vadinami konkurentai yra tavo kolegos 🤦‍♂️🤦‍♀️ Tie patys, kurie krimto tuos pačius mokslus, kalė analgino ar vitamino C formules ir tuo pačiu metu dalinosi bendrais džiaugsmais ir rūpesčiais. Tai kas pasikeitė? Kur gi dingo kai kurių kolegų sąžinė, žinios ir profesinė savigarba?

Ar taip nutiko todėl, kad vaistas tapo preke, o vaistininkas – pardavėju? Kiekvienas save gerbiantis ir žinantis savo vertę vaistinės darbuotojas (tiek vaistininkas, tiek jo padėjėjas) piktinasi, kai klientas į jį kreipiasi “pardavėjau”. Deja, pardavėjais mus padarė ne tik krautuvininkai. Prie tokio “įvaizdžio” didele dalimi prisidėjome patys. Farmacininkai turėtų skirtis nuo krautuvininkų savo požiūriu į vaistą. Krautuvininko tikslas yra pelnas. Mūsų tikslas – žmogaus gerovė, jo sveikata. Bet, matyt,  kiekvienas specialistas skirtingai suvokia, už ką jam mokama alga – ar už tam tikros prekės iškišimą, ar už tinkamo vaisto parinkimą bei farmacinės paslaugos suteikimą. Tik nuo asmeninio pasirinkimo priklauso, kurioje pusėje tu stovi pats – verslo ar vaistininkystės. Vaistininkui verslininku šiandien tapti gana lengva. Verslininkui tapti vaistininku noro neužtenka. Tam reikia ne tik mokslo, laiko, bet ir pasišventimo ❤️