Lap 7, 2019 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #60

Vaistininko dienoraštis

Praėjo Vėlinės, pagerbėme išėjusiuosius. Kiekvienas mūsų nešioja savyje mažytes kapinaites, kuriose ilsisi tie, kuriuos mylėjome. Deja, supratimas, kad nuostabūs dalykai buvo šalia mūsų, ateina pernelyg vėlai 😕

MARKAS AURELIJUS rašė:

“Laikas yra tarsi veržli upė, nešanti visus įvykius; vos tik kas nors pasirodė, tuoj nunešamas; į jo vietą atplaukia kitas, bet ir tą tuojau nuneš srovė.”

Ką noriu tuo pasakyti? Esame įtraukti į besisukančių įvykių verpetą tokia jėga, kad nepastebime šalia mūsų esančių mažų stebuklų: šnarančių lapų po kojomis, besislapstančios už debesies saulės, nerūpestingai šokinėjančio žvirblio, briedžio, išbėgančio į kelią (😩), na, ir, žinoma, svarbiausio – šalia esančio žmogaus.

Mirusiųjų jėga

Kodėl lietuviai mirusiuosius myli labiau nei gyvuosius? Ar todėl, kad kapinės, kurios turėtų būti amžinojo poilsio vieta, tapo daugelio pasidemontravimo vieta? Kas daugiau žvakių uždegs, kieno paminklas didesnis, kieno kapavietė prabangesnė ar pati vieta išskirtinesnė… Bet žmogaus jau nebėra. Ir dalyvauti tokiose lenktynėse, kas turtingesnis, yra kvaila. Kodėl to gėlių darželio nesukasus po langais? Ir laiką, kurį praleidžiame lakstydami nuo vieno kapo prie kito, dovanotume esantiems šalia? Gražesnės gėlės ant kapo ir uždegtų žvakelių skaičius niekaip neatstos parodytos meilės ir dėmesio gyvam žmogui. 

Tikriausiai ne kartą teko girdėti: “Jis (ji) mirė, laidotuvės tada ir tada, būtinai reikia važiuoti”, “Privalau atiduoti paskutinę pagarbą, geras žmogus buvo…”, “Tu nevažiuosi?! Ką žmonės pagalvos?!” ir taip toliau, ir panašiai. O jeigu koks jubiliejus? Gyvojo, žinoma. Tada: “Neturiu laiko”, “Neturiu sveikatos”, “Neturiu pinigų”. Nesakau, kad pas visus taip, bet sutikite, pasitaiko, ir ne taip jau retai. Bet jūsų meilės, dėmesio ir pagarbos seneliams, tėvams, vaikams, anūkams, proanūkiams, vyrams ir žmonoms reikia ČIA ir DABAR 😊

Neatidėliokite rytdienai to, ką galite padaryti šiandien ir nereikės grąžyti rankų prie kapo ir prašyti Dievo atleidimo, kad per vėlai supratote, kiek mažai laiko skyrėte kažkada…

Politikų jėga

“Jeigu gamta turėtų tiek dėsnių, kiek valstybė įstatymų, pats Viešpats Dievas nepajėgtų jos valdyti”

, taikliai pasakė L. Bernė. Jeigu A. Veryga būtų išmintingas įstatymų leidėjas ir būtų pradėjęs ne nuo įstatymo leidybos, o nuo jo tinkamumo žmonėms tyrimo, šiandien teismas nebūtų jo pripažinęs viršijus savo kompetenciją. Kai tik buvo pasirašytas įstatymas dėl Pirmojo paskyrimo vaistų, visuomenėje kilo didelis pasipiktinimas tokia “išmone” ir savivale. Tačiau Lietuvos žmonės kantrūs, pakantūs ir nereiklūs, todėl visas jų nepasitenkinimas prasidėdavo ir pasibaigdavo vaistinėse. Ir dabar, teismui patvirtinus, kad ministras veikė ne pagal įstatymus, jis atšauna – “Dėl pacientų gerovės – nors ir į kalėjimą.” 

Bet, pasirodo, ne žmonių gerovė jam rūpi.  Užuot pripažinęs suklydęs ir anuliavęs savo ir savo prietelių sukurtą šedevrą, jis nusprendė rengti pataisas ir tokio lygio sprendimus, kurie neprieštarautų teismo nuomonei. Ar tai ne kvailas užsispyrimas įrodinėti savo kaip ministro galias? Visi supranta, kad buvo (ir dar vis yra) atimta iš žmogaus pasirinkimo laisvė 🤨 ir dabar, po teismo išaiškinimo labai tikisi, kad ta laisvė rinktis bus sugrąžinta, tačiau, žinant, kaip mūsų valstybėje vykdomas teisingumas, abejojančių netrūksta 🤔 Stebina ir tai, kad tvarka negali būti pakeista iš karto po teismo sprendimo, o reikia laukti, kol sueis kažkokie kvaili terminai. Vadinasi, vėl kenčia eiliniai Lietuvos piliečiai, kol “viršūnėlės” dėlioja sprendimus ir dabar jau laikosi įstatymais nustatytų terminų.

Skaityti toliau »
Spa 31, 2019 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #59

Mirtis laiko smėlio laikrodį

“Mirtis baisi, bet dar baisiau būtų suvokti, kad gyvensi amžinai ir niekada nemirsi” – A. Čechovas

Artėja Vėlinės, Visų Mirusiųjų Diena, todėl šį kartą – ne apie vaistus, ir ne apie tuos, kas tarp tų vaistų nuolat sukinėjasi.

Viename Lietuvos didmiestyje galima sutikti tokį keistą vyruką, kuris klausia praeivių:

“Ar tiki į pomirtinį gyvenimą?”

Tą klausimą girdėjau ne kartą, ir ne du (matyt, mėgstame vaikščioti tais pačiais keliais 😊), tačiau niekada nesustojau ilgesnei diskusijai. Tikriausiai, todėl, kad tas žmogus nekėlė man didelio pasitikėjimo, anaiptol, atrodė šiek tiek pamišęs 🤭

Bet gyvenimas nestovi vietoje, atvirkščiai, verčiasi į antrą pusę, todėl natūralu, kad mintys apie egzistencinius dalykus aplanko vis dažniau.

Kai buvau dar vaikas, mirtis nekėlė jokių emocijų – nei gerų, nei blogų. Tiesiog, kažkas kažkur gimė, kažkas išėjo ir mano pasaulyje tokiems natūraliems kitimams vietos tiesiog nebuvo. Giliai atminty išlikę tik pavieniai kadrai, kuriuose šmėsteli anų laikų laidojimo tradicijos. Ilgos dienos, dar ilgesnės naktys budint prie atšalusio kūno, kuris dažniausiai “ilsėdavosi” namuose (nesvarbu, ar mieste, ar kaime), eglučių šakomis iki pat buto nuklota laiptinė ir jos prieigos (tuomet girdėdavau tėvų spėliones, ką šį kartą pasiglemžė tamsioji jėga), o lauke – dūdoriai su čaižiai skambančiomis muzikinėmis lėkštėmis (patikėkite, tas kelių vyrukų ansamblis priversdavo krūptelėti ne vieną). Kai jau pasigirsta raudos, supranti, kad kalamos vinys į tą nelemtą dėžę. Iš čia, matyt, ir kilo dažnai gyvenime kartojamas posakis: “Dar vieną vinį įkalei į mano karstą” (suprask, gyvenimą sutrumpinai).

Dėl sportinio intereso net pagooglinau šį posakį, tai tiek sukaltų vinių radau!

…paskutinė vinis į socialdarbiečių karstą…

…paskutinė vinis į Meškuičių ligoninės karstą…

…paskutinė vinis į Lietuvos karstą…

…vinis į konservatorių karstą…

…dar viena vinis į Independence karstą…

Net graikų riaušininkai sukalė vinis į Graikijos vyriausybės karstą 😀

Skaityti toliau »
Spa 24, 2019 - Mintys apie darbą    0

Naujienų kaleidoskopas

Naujienos

Lyg meteoritų lietus ant Lietuvos žemelės pasipylė naujienų pliūpsnis iš sveikatos apsaugos ministerijos. Be naujai paskelbto paskutinio šiais metais (tikriausiai 🤔) kompensuojamųjų vaistų kainyno, galime pereiti prie kitų naujienų. Viena iš jų – nuo kitų metų vasaros, 75 metų ir vyresni gyventojai kompensuojamus vaistus galės gauti nemokamai. Tokia privilegija taip pat galės pasinaudoti pensininkai ir neįgalieji, kurių gaunamos pajamos nėra didelės. Kokios pajamos nėra didelės, dar turės apskaičiuoti tam tikros institucijos, o Vyriausybė tuos skaičius patvirtinti.

Išmoktos klaidos?

SAM ministras garantuoja, kad klaidos jau išmoktos ir jokių trukdžių šių pakeitimų įgyvendinime neturėtų būti. Puiku, jeigu, kaip žadama, žmogui atėjus į vaistinę, vaistininkas matys, kad priemoka už vaistus jam neskaičiuojama, tačiau karti patirtis rodo, kad teoriškai sukurtus įstatymus dažnai sunkiai pavyksta įvykdyti praktikoje 🤨 Netrūks atvejų, kai, būtent, vaistininkas turės paaiškinti dažnam ligoniui, kodėl jam nemokami vaistai nepriklauso, nors jis ir gyvena žemiau skurdo ribos. Pas gydytojus šnekėtis apie tokias “nereikšmingas detales” kaip mažos pajamos, neturėjimas ko valgyti, nuolatinis taupymas būtiniems vaistams ir pan., yra tiesiog nepadoru ir gėda, tačiau gėdos jausmas, kažkodėl prapuola patekus į vaistinę. Todėl jau dabar vaistinių darbuotojams reikia pradėti ruošti atsakymus į sudėtingus ir nepatogius lankytojų klausimus.

Džiaugiasi ne visi

Nemokami vaistai pasieks nepriteklių ir socialinę atskirtį jaučiančius žmones, taip pat vyresnius senjorus. Tačiau yra nemaža grupė žmonių, kuriems taip pat reikia ministro malonės ir nemokamų vaistų. Tai – lėtinėmis nepagydomomis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, širdies kraujotakos ar onkologinėmis ligomis) sergantys gyventojai. Šie žmonės jaučiasi atstumti, nes jų ligų gydymas ar kontroliavimas kainuoja nemažus pinigus. 

Skaityti toliau »
Spa 17, 2019 - Pažinkime ligą    0

Atminties klodai

atmintis

Atmintis yra ne tik svarbi intelekto prielaida, bet ir viena svarbiausių psichikos funkcijų. Be atminties nebūtų žmonijos, pažangos, nes tik praeitis gali padėti numatyti ateitį.

Daugelis žmonių drąsiai skundžiasi silpna atmintimi, bet proto trūkumu – niekas 😀

Kaip apibūdinti atmintį

Tai gebėjimas įsiminti, išlaikyti ir atsiminti informaciją. Atminčiai svarbi atranka: geriau įsimename ir išlaikome atmintyje tai, ką geriau suvokiame, kas labiau domina, ką laikome svarbiu ir atsimintinu dalyku. Geros atminties dėsnis – kartojimas, t.y. nuolat prisiminti tai, ko nenorime pamiršti. Blogai, jeigu greitai pamirštame mums reikalingus dalykus, bet kai ką būtina užmiršti 😉 Keičiantis informacijai, atmintis tarytum atjaunėja. Juk per dieną susikaupia daug varginančių minčių, net sielvarto. Naktį išsimiegame ir kitą dieną rūpesčiai tarsi išblėsta, nebeatrodo tokie svarbūs ir kankinantys. Jei atmintis nesugebėtų pamiršti smulkmenų, tiesiog negalėtume gyventi. O iš to, ką žmogus pamiršta, galima spręsti, kam jis yra abejingas.

Mechaninė ir loginė atmintis

Žmogus, turintis gerą mechaninę atmintį, įsimena ir atsimena informaciją mechaniškai, dažnai net be loginio ryšio, nepaisydamas jos prasmės. Taip įsimename telefono numerius, svetimos kalbos žodžius. Mechaninė atmintis būdinga vaikams, rečiau – suaugusiems. Loginė, arba prasminė atmintis yra pranašesnė už mechaninę, nes įsimename ir atsimename tai, kas esmingiausia, svarbiausia.

Trumpalaikė ir ilgalaikė atmintis

Ilgiau prisimename tai, kas mums svarbu, reikalinga, būtina atsiminti. Senyvas žmogus pradeda pamiršti naujausius įvykius, išgyvenimus. Jis geriau prisimena, tai, kas buvo jaunystėje, ir visada tvirtina, kad praeitis buvusi geresnė, šviesesnė ir laimingesnė negu dabartis 😃

Atminties sutrikimai

Atmintis, kaip ir kiti psichiniai procesai, sutrinka susirgus psichikos liga, pasenus, kai pasireiškia galvos smegenų destrukciniai (irimo) procesai, ypač susirgus senatvine silpnaprotyste. Pasireiškusi sulaukusiems 70 metų, ji turi tendenciją progresuoti. Atmintis blogėja pagal tam tikrą schemą. Iš pradžių pamirštami dabarties įvykiai (kas įvyko, pavyzdžiui, šią vasarą, prieš savaitę ar net vakar). Ligonis neprisimena anūkų (kartais net vaikų) vardų, datų, nes tai yra susiję su mechanine atmintimi. Pastebėta, kad greičiau pamirštama tai, kas tiesiogiai neturi jokio ryšio su ligonio asmenybe. Dėl greitai progresuojančios atipinės silpnaprotystės, senyvas žmogus visiškai nieko nebeprisimena, net nebekalba. Sergančiajam galvos smegenų skleroze atmintis blogėja lėčiau, ligonis pastebi savo atminties trūkumą.

Skaityti toliau »

Ką žinome apie tyrimus?

Tyrimai su mėgintuvėliais

Rūpindamiesi savo sveikata arba tuomet, kai jau ta sveikata pradeda irti, keliaujame pas specialistus, kurie dažniausiai mus nukreipia į procedūrų kabinetą, nesvarbu, kur jis būtų – ar poliklinikoje, ar specializuotoje gydymo įstaigoje. Visų įmantrybių žinoti mums nebūtina, nes tuo pasirūpina specialistai, bet bendrą supratimą, kokie tie tyrimai būna ir dėl ko jie atliekami, turėti verta 🙂

Prieš tyrimą

Prieš atliekant tam tikrus tyrimus, pravartu žinoti keletą dalykų. Galbūt, ne visi žino, kad laboratoriniai tyrimai būna tiksliausi, kai tiriamoji medžiaga imama vienodomis sąlygomis: 

  • Tuo pačiu paros metu – geriausia ryte, nes kai kurių rodiklių dydis skirtingu paros metu nevienodas;
  • 8-12 val. nevalgius, nes maistas daro įtaką kai kuriems rodikliams;
  • Esant ramybės būsenos, nes fizinis ir emocinis krūvis (stresas) gali paveikti kai  kuriuos rodiklius;
  • Prieš tyrimus nerekomenduojama rūkyti, vartoti alkoholio, kaitintis saulėje;
  • Tyrimus atlikti vienodoje patogioje padėtyje, nes kai kurie rodikliai skiriasi sėdint ir stovit;
  • Pageidautina nevartoti vaistų, veikiančių tiriamus komponentus (pvz., geležies preparatų – 2 savaites prieš tiriant geležies apykaitos rodiklius; gliukozės apykaitą veikiančių vaistų – 3 dienas prieš atliekant gliukozės toleravimo mėginį);
  • Kol nepaimtas ėminys, pacientui nerekomenduojama atlikti kitų diagnostinių bei fizioterapinių procedūrų (rentgenologinio, veloergometrinio tyrimo, funkcinių kvėpavimo mėginių;
  • Planiniam laboratoriniam tyrimui paprastai medžiaga imama 7-9 val. ryte, pacientui gulint ar sėdint; kartotinai imant kraujo, tiriamojo asmens kūno padėtis turi būti ta pati.

Laboratorinių tyrimų rūšys

Biocheminiai – tai daugybė rodiklių, kurie nustatomi biocheminiais, imunocheminiais ir kitais metodais, dažniausiai iš kraujo skystosios dalies (serumo ar plazmos). Jie suteikia žinių apie įvairių medžiagų koncentraciją; 

Hematologiniai – tai rodikliai, suteikiantys žinių apie kraujo ląsteles;

Šlapimo tyrimai – tai daugybė rodiklių, nustatomų biocheminiais ir citologiniais metodais iš šlapimo skystosios dalies ir ląstelių;

Imunologiniai, serologiniai – tai rodikliai, naudojami imuninei sistemai vertinti;

Mikrobiologiniai – tai mikroorganizmų, sukeliančių ligas, identifikavimas ir jų atsparumo vaistams nustatymas; 

Citologiniai – tai organizmo ląstelių tyrimai, kurie padeda nustatyti, ar ląstelė nėra piktybinė;

Histologiniaipatologiniai – tai audinių gabalėlių, gautų biopsijos būdu, tyrimai, atliekami mikroskopu;

Genetiniai – tai specialūs molekuliniai genetiniai tyrimai, atliekami įtariant paveldimas ligas, apsigimimus ar vėžines ligas.

Dažnai tuos pačius rodiklius galima nustatyti įvairiais metodais, skiriasi tik jų tikslumas, patikimumas ar kaina. Dažniausiai rodikliai yra tarpusavyje susiję ir norint gauti tikslesnę informaciją apie sveikatos būklę, tyrimus reikėtų atlikti kelis kartus (kompleksiškai).

Kaip dažnai?

Dauguma tyrimų yra kartojami tam tikrais laiko intervalais. Tyrimų dažnumas priklauso nuo to, kaip greitai gali atsirasti pastebimų tam tikrų rezultatų pokyčių. Beje, nenormalus tyrimo rezultatas ne visada rodo ligą, o normalus – kad ligos nėra 😮

Kraujo riebalų (lipidų) laboratoriniai tyrimai

Aterosklerozės sukeltos ligos (koronarinė širdies liga, smegenų kraujotakos sutrikimai bei jų komplikacijos – miokardo infarktas, insultas) jau daug metų išlieka pagrindinė vidutinio amžiaus darbingų žmonių mirties priežastis. Svarbiausios priežastys – padidėjusi cholesterolio ir/ar trigliceridų koncentracija kraujyje, taip pat padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, nutukimas, cukrinis diabetas bei genetinės priežastys.

Skaityti toliau »
Spa 3, 2019 - Mintys apie darbą    1

Istorija kartojasi

Gyvatė galvoje

Prabėgo šiek tiek daugiau nei metai, kaip istorija su kancerogeninėmis priemaišomis vaistuose kartojasi. Šį kartą tai atsitiko su itin populiariu vaistu, kurio veiklioji medžiaga – ranitidinas. Vaistus su šia veikliąja medžiaga galima drąsiai įrašyti į populiariausių dienos prekių sąrašą. Tikriausiai kiekvienoje didesnėje vaistinėje kasdien yra parduodami Raniberl, Ranitidine, Ranigast ar taip vadinamas lietuviškasis Ranitidinas Sanitas, kuris, kiek žinau, gaminamas Latvijoje, o pakuojamas Lietuvoje.

2018-ieji

“Pirminės išvados rodo, kad išimti vaistai su valsartanu pavojaus sveikatai nekelia”,  2018 metų rugpjūčio mėnesį rašė spauda. Kaip ten bebūtų, didelė dalis vaistų su šia kraujospūdį mažinančia medžiaga buvo atšaukti iš rinkos, o tai reiškė, kad jais prekiauti nebus galima. Tuomet Europos vaistų agentūra buvo pradėjusi tyrimą dėl Kinijos kompanijos pagamintos veikliosios medžiagos valsartano, nes jos sudėtyje rasta N-nitrosodimetylamino (NDMA) priemaišų. Buvo teigiama, kad remiantis bandymais su gyvūnais, NDMA klasifikuojamas kaip galimas kancerogenas – medžiaga, galinti sukelti vėžį.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) tada pasisakė dar griežčiau:

“Vaistinių preparatų registruotojai, jų atstovai Lietuvoje, lygiagretaus importo leidimo turėtojai, didmeninio platinimo ir vaistinės veiklos licencijos turėtojai įpareigoti nutraukti tiekimą rinkai ir nedelsiant atšaukti vaistinius preparatus, kurių veiklioji medžiaga valsartanas yra pagamintas gamybos vietoje Zhejiang Huahai Pharmaceutical Co, Kinija, nes veikliojoje medžiagoje nustatyta priemaiša N-Nitrosodimetylaminas yra kancerogeniškas žmonėms.”

2019-ieji

“Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba priėmė sprendimą uždrausti tiekti rinkai vaistus, kurių sudėtyje yra veikliosios medžiagos ranitidino hidrochlorido. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad šioje veikliojoje medžiagoje buvo rasta priemaišos N- nitrozodimetilamino (NDMA)”.

Galbūt, kažką nuramins, kad Lietuva – ne vienintelė šalis, kurioje rasta šių vaistų su priemaišomis. Tačiau, Lietuva tik sustabdė tam tikrų vaistų tiekimą rinkai, o kitos šalys (Vokietija, Šveicarija, Suomija, Kroatija, Čekijos Respublika, Vengrija, Danija, Kanada, Ispanija, Italija ir kt. šalys) vykdo atšaukimus. Taigi, jei paaiškės, kad šie laikinai uždrausti vaistai nėra žalingi ir bus gauta informacijos arba vaistų registruotojai pateiks kokybę patvirtinančius dokumentus, kad Lietuvos Respublikoje platinamose serijose nėra priemaišos NDMA, gali būti, kad tiekimo sustabdymas bus atšauktas ir vaistai grįš į vaistinių lentynas 😮

Skaityti toliau »
Rgs 30, 2019 - Apklausų analizės    0

Vaistininkas, kuris turi tatuiruotę matomoje vietoje

Apklausos rezultatai. Vaistininkas, kuris turi tatuiruotę matomoje vietoje (ant kaklo, rankų, kojų), jus: Piktina, nuteikia neigiamai (dirbantiems tokį darbą netinkama) (12 balsų), Nuteikia teigiamai (visi turi turėti pasirinkimo laisvę) (18 balsų), Nedaro įtakos (net nepastebiu) (37 balsai)

Vieni laiko tatuiruotes meno kūriniais, kiti — nepriklausomybės simboliu. Kažkam – tai savotiškas saviraiškos būdas. Piešiniai kartais simbolizuoja maištingumą ar byloja apie neįprastą gyvenimo būdą.


Smagu matyti, kad žmonių neveikia kažkieno sukurti stereotipai, kaip antai: tatuiruotė = kalėjimas ir visos kitos blogybės 🙂


Vaistininkai, kaip ir visi kiti, pirmiausia yra žmonės, savo gyvenimo šeimininkai, todėl, jei pastebėsite ant jus aptarnaujančio vaistininko kūno tatuiruotę, nebėkite pas kitą, galvodami, kad jo žinių bagažas prastesnis ir jam rūpi kiti dalykai 😄

P.S. kviečiu sudalyvauti naujoje apklausoje apie skiepus vaistinėse.

Puslapiai:1234567...70»