Vaistininko užrašai • Blogas apie gyvenimą, vaistus, ligas bei patarimus
Rgp 9, 2018 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #47

Vaistininko dienoraštis

„Kad ir ką besakytumėte, tačiau žmogaus viduje glūdi kažkoks stebuklas, kurio net mokslas negali paaiškinti.“ – Moljeras

Ne veltui šiandien parinkau šiuos žodžius. Po paskutinių rimtų straipsnių atėjo metas linksmybėms. O jų netrūksta kasdien 🙂


Kaip visada, vaistinės popuri:

~ 40m vyras:
– Laba diena, atvažiavau vaistų net iš kito miesto galo. Man sakė, kad jūsų vaistinėje aš gausiu.
– Ne, mes neturime. Gal ne mūsų vaistinėje?
– Tai koks čia adresas?
– xxxxx
– Tai kaip čia, bl.., ta mano navigacija dirba, pasakykite jūs man?


~ 60m vyras:
– Duokite dvi cisternas.
– Ir ką pilsite į tas cisternas?
– Ką, ką, šlapimą!
– Tai gal užteks ir 30ml talpos indelių?
– Gal ir užteks. Dar nežinau.


Moteris, po ilgų klajonių po vaistines, pagaliau nusipirkusi reikiamų vaistų, sako:
– Čia man kaip Teleloto pasisekė!


Neprigirdinti bobulytė išsitraukia tablečių blisterį ir klausia:
– Nuo ko šitie vaistai?
– Nuo alergijos.
– Nuo energijos?
– Nuo alergijos.
– A, supratau, nuo energijos… Ačiū, kad pasakėte.
– Gal geriau duokite, užrašysiu dėl visa ko 😀


Skaityti toliau »

Rgp 2, 2018 - Mintys apie darbą    0

Smogas

SAM smogas

Vienas žymus istorijos veikėjas sakė:

Politikas – tai akrobatas. Jis išlaiko pusiausvyrą, sakydamas prieštaringai tam, ką daro.

Šie žodžiai labai puikiai atspindi mūsų nūdieną. Paskutiniai A. Verygos ir jo komandos pirstelėjimai vaistinėms trenkė tokiu smogu, kad jį pajuto net į vaistines užsukę klientai. Pirmas dūmelis gadino nervus ligoniams, kuriems reikiamų vaistų įsigijimas tapo misija neįmanoma. Kas kaltas? Žinoma, kad kaltų nėra 😀, nes tą LABAI AIŠKIAI pasakė Sveikatos apsaugos viceministrė K. Garuolienė per vieną TV žinių reportažą. Maždaug, “kokia problema, apie ką čia šnekate, kam bangas keliate, viskas  puiku ir jokių vaistų netrūksta, čia tik vaistinių sapaliojimai ir tiek”.

O man, eiliniam vaistinės darbuotojui, gerbiama viceministre, nusibodo ligoniams aiškinti, kad ne vaistinė ir tuo labiau ne aš, esame kalti, kad kompensuojamas vaistų sąrašas ženkliai sumažėjo, negana to, dar ir paliktų jame vaistų nebeliko 😢 Todėl viešai pasisakant prieš visą Lietuvą, vertėtų labiau įsigilinti į esamą situaciją, o neskubėti plauti savo munduro (kurio ir taip jau niekas neatskalbs).

Kažin kaip reikalai pakryptų, jeigu artimiems viceministrės žmonės pritrūktų vaistų? Ar vaistinė užsitrauktų nemalonę, ar vaistų sąrašas mikliai pasipildytų vienu kitu nauju preparatu? Palikim kažkieno sąžinei…

Antras dūmelis dar neišsisklaidęs po valsartanų istorijos. Žmonių pasitikėjimas valstybe smuko iki neregėtų žemumų. Klientai vienoj vaistinėj pasikeičia tą kinietišką gaminį arba nusiperka naują ir atėję į kitą vaistinę klausia:

Ar šitas vaistas kokybiškas? Ar jis nesukelia vėžio?

Arba, numeta ant prekystalio praimtas pakuotes ir sako:

Nusiųskite Verygai, tegul ryja!

Gal iš tikrųjų reikėtų vieną kitą siuntinuką į ministeriją supakuoti 🙂?

Taigi, pratęsiu apie tuos vaistų trūkumus, kurių, pasak K. Garuolienės nebuvo, nėra ir nebus.

Kaip bebūtų gaila, su kiekviena diena tas sąrašas tik ilgėja. Ateina žmogus pirkti vaisto arterinei hipertenzijai gydyti. Jam reikia 5mg, o vaistinėse šiuo metu yra tik 10mg. Užsakyti nėra galimybių, nes tiekėjai neturi. Kokia išeitis? Nusipirkti už grynus pinigus kito gamintojo vaistą, kuris guli pas mane stalčiuje ir šaiposi, kad ką tik buvo išmestas iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo 🤨 Taip ligonis ir padaro, nes jam reikia šiandien, o ne po mėnesio.

Skaityti toliau »

Lie 26, 2018 - Mintys apie darbą    0

TPŠTKD

Vienoje iš savo knygų Stivenas Kingas pavartojo terminą TPŠTKD, kuris labai tiksliai atspindi pastarųjų dienų įvykius – TAS PATS ŠŪDAS TIK KITA DIENA.

Nepraėjo ir mėnesis, kaip vėl nauja žinia apie atšaukiamus vaistus iš rinkos. Kaip ir visada, pirma sužinome mes, vėliau – visi kiti. Žinoma, geriau vėliau, negu niekada 🙂

Šį kartą sumaišytos vaistų pakuotės: vietoj vieno vaisto, kuris užrašytas ant dėžutės, įpakuoti visiškai kiti vaistai, t.y., morfino ampulės buvo supakuotos į atropino sulfato ampulių dėžutes. Nežinau, kas, kada ir kaip pastebėjo šią klaidą, dabar jau nesvarbu, tačiau pasimokyti yra iš ko. Jeigu anksčiau prieš leisdamiesi ar gerdami vaistus, neperskaitydavote pavadinimo, tai dabar – būtinai tai darykite 😊

Panašus atvejis buvo ir su papildais, nežinia kur supakuotais. Juos taip pat teko išimti iš prekybos ir grąžinti tiekėjui. Didelės bėdos čia gal ir nebuvo, nes prekėje papildomai buvo tik magnis, apie kurį pakuotė neskelbė. Bet jeigu kažkam magnio visai nereikia arba jis geriamas atskirai, tai gali ir suviduriuoti 😀 Kita vertus, kažkas pirko mažiau, o gavo daugiau…

Bloga pakuotė


Žmonės dar neatsigavę po valsartanų istorijos su kancerogenine medžiaga. Terminas, per kurį galima keisti šiuos nuodus į kokybiškus vaistus (iki sekančio ištyrimo) jau eina į pabaigą, todėl ligoniai neša iš namų visas įmanomas tabletes į vaistines kaip į valiutos keityklas. Netgi išlukštentas ir sudėtas į buteliukus ar vaistų dozavimo dėžutes. O kaip mums jas atskirti? Koks tai vaistas ir, apskritai, ar dar galiojantis😀 Blogiausia tai, kad jau beveik neturime kuo keisti. Pasirodo, ne tiek ir mažai buvo parduota tų nelemtų pakuočių.
Skaityti toliau »

Lie 19, 2018 - Mintys apie darbą    0

Abra kadabra

Valsartan magija

Paskutiniu metu, tikriausiai, daugeliui teko skaityti apie iš rinkos atšauktus vaistus, turinčius veikliosios medžiagos valsartan.

Nenoriu kartotis ir daugžodžiauti, tačiau parašysiu kelis pastebėjimus kaip vaistininkas.

Kiekvienais metais dėl tam tikrų priežasčių iš rinkos yra išimami vieni ar kiti vaistai. Dažnai tai būna viena ar kelios vaistų serijos, kurios buvo pagamintos nekokybiškos, pažeistas sterilumas, rasta priemaišų, kurių neturėtų būti, pakitusi spalva, pažeistas tabletės vientisumas ir panašiai. Kartais yra laikinai sustabdomas vaisto pardavimas, gavus signalą, kad tarp jį vartojančių žmonių ženkliai padaugėjo pašalinių požymių, kurie nebuvo nurodyti vaisto informaciniame lapelyje. Tuomet informacija yra papildoma arba paskelbtos rekomendacijos, kurioms ligonių grupėms reikėtų vengti šių vaistų.

Įvairių nesklandumų pasitaiko su injekcinėmis vaistų formomis, kuriose pastebėta drumzlių ar nuosėdų. Taip yra buvę su insulinais. Vaistinė gauna nurodymą išimti šį vaistą iš prekybos ir dėti jį į karantiną. Visi šie dalykai vyksta tyliai, tačiau operatyviai. Jei ligoniai pastebi tam tikrus pakitimus, jie atneša tokius vaistus į vaistinę ir mes, prieš tai susisiekę su gamintojais ir gavę leidimą, keičiame į kokybiškus. Tačiau tokių ligonių (bent jau mano vaistinėje) tėra vienetai. Mes irgi nesame visagaliai prisiminti, kurie mūsų klientai gali būti įsigiję tokius vaistus, todėl savo iniciatyva vaistų nekeičiame. Norėčiau tikėti, kad tokie atvejai nesukėlė didelių sveikatos sutrikimų, tačiau situacija nėra maloni tiek vartotojui, tiek tiekėjui.

Prieš 14 metų taip pat triukšmingai iš rinkos buvo išimtas vienas priešuždegiminis vaistas, kuris sėkmingai vartotas penkerius metus. Nepriklausomų ekspertų tyrimai parodė, kad šis vaistas sukelia širdies ir kraujagyslių ligas. Įvairių diskusijų buvo ir dėl kito priešuždegiminio vaisto, kurio atsisakė dalis Europos šalių. Lietuvoje šis vaistas gana populiarus.

Skaityti toliau »

Lie 12, 2018 - Mintys apie darbą    0

Eksperimentas

Farmacija

Visiems mums gyvenime tenka paeksperimentuoti. Vieni tai daro su maistu, kiti – su namiškiais, o aš nusprendžiau eksperimentą atlikti savo darbe 😀 Patikėkite, geriau jau TAI DARYTI – su maistu ar dar su kuo nors, pvz., su drabužiais. Bet man patinka atrasti kažką naujo…

Teko dirbti ne vienoje vaistinėje, ir ne su vienu žmogumi. Kaip ir vaistinės, taip ir žmonės yra skirtingi. Vieni žmonės ateina ir išeina, nepalikdami gilesnių pėdų, kiti gi, per kelias dienas sugeba nusistovėjusią tvarką apversti aukštyn kojom 🙃 Esu nesudėtinga asmenybė, todėl stengiausi nieko nepastebėti, o į viską žvelgti iš už kampo 🙂

Taigi, ką įdomaus pastebėjau? Kiekvienas mano kolega buvo kažkuo ypatingas. Vienas žengė koja kojon su manim, todėl dirbti buvo nesudėtinga. Mūsų požiūris, daugmaž, buvo vienodas, todėl klientai nejuto kažkokių esminių skirtumų tarp mūsų. Jiems buvo nesvarbu, kas tą dieną dirbs, nes mūsų pastangos ir siekiai nesiskyrė.

Susiklosčius kitoms gyvenimo aplinkybėms, teko padirbėti su kitu kolega. Tai buvo malonus, taktiškas ir besišypsantis žmogutis, bet klientai greitai perprato tą saldumą, todėl nenuostabu, kad vis dažniau išgirsdavau ne kokių atsiliepimų. Klausiau, kas jiems nepatinka, nes darbuotojas, atrodo, ir išklauso, ir pataria. Jie atsakydavo:

Jis – nenuoširdus, jaučiu, kad neįsiklauso į mane.

Na, kiekvienam juk geras nebūsi, todėl per daug nesistebėjau. Tačiau pamažu supratau, kame šaknys 🤨 Mūsų vaistinės lentynos staiga įgavo naują pavidalą. Ranka ir akimi pasiekiamoje vietoje atsidūrė patys pačiausi nereceptiniai vaistai ir papildai. Žodžiu, tos prekės, nuo kurių nors kažkaip didėja tavo atlyginimas. Kolega pasitikrino, ką labiausiai apsimoka pardavinėti ir po truputį pakeitė visą vaistinės prekių išdėstymą. Dingo vaistinės asortimentas, liko tik – reitinginės ir nereitinginės prekės. Galbūt, daugelis mano kolegų ir supyks už tiesumą, bet šimtuose vaistinių taip ir yra: vienose tokia tvarka atsiranda su darbdavio pagalba, kitose – su pačių darbuotojų. Visi turi vieną tikslą – kuo daugiau užsidirbti. Man (tikiuosi ir daugeliui kitų) nesvarbu, kaip bus išdėliotos prekės – aš visada sugebėsiu ištraukti tą, kurios reikia ligoniui, nesvarbu, kad ją parduodant aš neuždirbsiu nei cento! Kitą kartą man pasiseks labiau ir mano klientas pasirinks tą vaistą, kuris atneš man 50 centų nekabinant jam makaronų ant ausų 😝 O jei taip ir nenutiks – nieko tokio, nes esu laimingas žmogus, kuris gali neskaičiuoti, kiek centų jam per dieną “pridėjo” klientas prie ir taip apgailėtino atlyginimo.
Skaityti toliau »

Lie 5, 2018 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #46

Vaistininko dienoraštis

Apie meilę

Atėjo senjoras (apie 80 metų) į vaistinę. Kol jis perka vaistus, aplink jį sparną rėžia dvi senjorės (tarpusavyje nepažįstamos ir tikrai jaunesnės už jį). Bando juokauti, pakibinti jį. Tada jis sako:
– Ar žinote, kaip atskirti tikrą meilę nuo netikros?
Abi senjorės sutartinai linktelėjo, aš – taip pat 🙂 O jis tęsia:
– Tikra meilė, kai vyras sako savo žmonai: “Man patinka snaigutės tavo plaukuose!” O netikra meilė: “Kvaiša, kur tavo kepurė?!


Apie alkoholį

Nusipirko klientė vaistus, bet nelabai nori išeiti iš vaistinės, todėl pasakoja apie savo dieną:
– Vakar buvau užsukusi pas siuvėją kelnių pataisytų pasiimti. Ten nepažiūrėjau, tik grįžusi namo pamačiau, kad klynas nesusiųstas, kiauras paliktas. Šiandien sugrįžau, bet nedirba, geria. Labai gera siuvėja, bet jau kai geria, tai geria, jokie klientai ir jokie klynai neegzistuoja…

Kitas klientas (~70-80 metų):
– Kaip gerai buvo anksčiau, jaunystėje – nusipirkai alaus ir gerai. O dabar, perki vaistus, pinigai – tie patys, o poveikio tokio jau nėra 😕


Apie išgyvenimus

Nusipirko senjorė vaistus ir atvirauja:
– Paskutinius pinigus atidaviau. Bet nieko, už savaitės gausiu pensiją. O dabar – ir ėdesio, ir vaistų nusipirkau, tai išgyvensiu…

– Geriau jau eiti į šunų prieglaudą, tai ten bent kažkas prisiglaudžia ir dar pabučiuoja 🙂
Skaityti toliau »

Bir 28, 2018 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #45

Du katinai

Neseniai teko apsilankyti gyvūnų prekių parduotuvėje. Joje buvo nemažai pirkėjų, taigi, teko šiek tiek palaukti eilėje. Kad žmonės iš didelės meilės užklysta į vaistines apiprekinti savo augintinius, jau žinojau 😀 O dabar teko iš arčiau stebėti ir paklausyti, kaip žmonės elgiasi čia, kur visos prekės – vien tik gyvūnams. Gal prie to pačio paprašo citramono?

Iki šio momento galvojau, kad tik vaistinėje žmonės pasakoja savas ir svetimas istorijas, ilgai renkasi, neapsisprendžia, dažnai nežino, ko nori ir stengiasi kuo ilgiau užtrukti. Suprantama, jiems trūksta bendravimo. Gal namie gyvena vieni, vaikai jau palikę namus, o gal ir Lietuvą… Kiti, likę vienu du – jau negirdi vienas kito kaip jaunystėje. O yra ir visai vienišų. Tada gyvenimo palydovais ir ištikimais klausytojais lieka namų augintiniai. Todėl, kai tiems augintiniams prireikia maisto, lesalo, vaistų, guolių, šiltų rūbų, batų ar žaislų, šeimininkai skuba tenkinti jų norų 😀

Pardavėja labai įdėmiai išklauso kiekvieną pirkėją, aptaria visas smulkmenas, supažindina su naujovėmis, pamoko, paaiškina, beveik kaip vaistinėje. O aš kantriai laukiu savo eilės, klausau ir puikiai viską girdžiu, nes nėra užrašo: PRAŠOME LAUKTI ČIA, todėl mes visi gražiai išsirikiavę vienas už kito.

– Man reikia šuneliui žaisliuko.
– Pažiūrėkite, kiek visokių turime.
– Gal šitą? Bet ne, spalva jam nepatiks. Tai va šitą. Bet gal ne, reikia didesnio, šitą dar nuris. O kokio amžiaus šunims skirti šie žaislai? Tai imu šitą, ir dar parodykite ant anos lentynos kur guli. Ne, šitas man negražus. O kaip jums šitas? Imsiu tuos… Tik jau kiniškų neduokite, dar numirs pragraužęs…

Su vienu pirkėju, tiksliau, pirkėja, baigta. Jeigu jūs dialogą perskaitėte per 30s, tai nereiškia, kad ta moteriškė taip greitai išsirinko 😀 Užtruko apie 10 min.

Sekantis pirkėjas:
– Praeitą kartą pirkau x maistą, bet mano katei netiko. Tai gal dabar kokį kitą parekomenduotumėte?
Skaityti toliau »

Puslapiai:1234567...60»