Bal 18, 2019 - Skaitytojams pageidaujant    0

Depresija

depresija

Šiandien bandysiu išpildyti vieno skaitytojo prašymą – parašyti apie sudėtingą ligą – depresiją.

Paskutiniuose Vaistininko užrašų debatuose buvo lengvai juntamos depresinės nuotaikos. Bet tai tik nuotaikos 🙂 Ir visa tai tik laikina. Kur kas baisiau, kai žmogų užklumpa klastinga liga, kurios metu dažnai nesupranti, ar verkti, ar juoktis, ar gyventi, ar mirti…

Kas tai per liga?

Depresija – didelis iššūkis žmonijai bei nemenkas galvosūkis medicinai. Statistiniai duomenys rodo, kad susiduriame su itin plataus masto problema – tai vienas labiausiai paplitusių ir didžiausią naštą visuomenei sukeliantis sveikatos sutrikimas. Liga neplinta oro lašeliniu keliu 😀 kaip tymai. Bet ir vakcinos nuo jos, deja, nėra. Tačiau depresija yra kontroliuojama vaistais, svarbu rasti efektyviausią gydymo būdą.

Depresijos priežastys iki šių dienų nėra galutinai nustatytos. Manoma, kad depresijos veiksniai gali būti biologiniai (genetiniai) bei psichosocialiniai. Psichosocialinės priežastys, dėl kurių susergama, gali būti labai įvairios – skaudi nelaimė, netektis, skyrybos, sveikatos pablogėjimas, sunkumai darbe, nelaiminga meilė, vienišumas.

TLK klasifikatorius

Teritorinės ligonių kasos kompensuoja gydymą ligoniams, kuriems nustatyti šie depresiniai sutrikimai:

  • dvipoliai afektiniai sutrikimai (F31): lengva arba vidutinio sunkumo depresija, sunki depresija, sunki depresija be psichozės simptomų, sunki depresija su psichozės simptomais, mišrus epizodas;
  • depresinis epizodas (F32): lengvas depresinis epizodas, vidutinio sunkumo depresinis epizodas, sunkus depresinis epizodas be psichozės simptomų, sunkus depresinis epizodas su psichozės simptomais;
  • pasikartojančios depresijos (F33): lengvas epizodas, vidutinio sunkumo epizodas, sunkus epizodas be psichozės simptomų, sunkus epizodas su psichozės simptomais;
  • kiti afektiniai sutrikimai (F38): pasikartojančios trumpalaikės depresijos.

Ir visas šias išvardintas diagnozes apima vienas žodis – DEPRESIJA.

Rankena durims – nereikalinga

Nustatyti konkretų susirgimą užtrunka. O parinkti teisingą gydymą pavyksta ne iš karto. Tenka nueiti ilgą kelią. Pirmiausiai, reikia pripažinti sau, kad kažkas yra ne taip ir be specialisto pagalbos ištverti bus sunku. Taigi, prasideda žygiai pas daktarus. Kartais praeina nemažai laiko, kol patenki pas psichiatrą. O kartais būna ir taip, kad ten nusiunčiami psichologinių problemų neturintys žmonės. Dažniausiai taip nutinka, kai šeimos gydytojas neranda ligos, jam nusibosta kasdieniai ligonio nusiskundimai ir viskas nuleidžiama ant to, kad žmogeliui su galva negerai, pats nežino, ko nori, tai lai jam galvą ir gydo. O kuriam pagalba reikalinga nedelsiant, iš karto jos negauna 😕 Taigi, kai jau patenkama pas specialistą, reikia atlikti begalę įvairių testų, kurie nusprendžia tolimesnį likimą. Jeigu jau nuėjote taip toli, greičiausiai gausite vaistų, bet nebūtinai jie bus kompensuojami. Atsimenu vieną klientę, kuri kelis metus iš eilės pirko vaistinėje antidepresantus už pilną kainą. Pinigų per tiek metų išleido nemažai, todėl kartą aš jos paklausiau, kodėl jai nerašo kompensuojamo recepto. Ji sako:

„Aš paprastas žmogus, ne man suprasti tokias vingrybes. Man atrodo, kad aš rimtai sergu, bet gydytojai taip neatrodo. Atlikinėjau įvairius testus, atsakinėjau į daugybę klausimų, piešiau piešinius. Viename piešinyje reikėjo pavaizduoti namą, nupiešiau langus, duris, durų rankeną. Gydytoja man sako – jei nupiešei rankeną, tai dar ne taip ir blogai, todėl kompensacija nepriklauso.“

Paradoksas – bet priklauso pirkti už pilną kainą ir vartoti kasdieną, be pertraukos, ištisus metus.

Kitai pacientei irgi teko piešti tuos piešinius (pas kitą gyd.). Tik ji nepavaizdavo nei lango, nei durų, tuo labiau, rankenos. O tai jau labai blogai, nes nieko jau nesugebi įžvelgti šiam gyvenime – priekyje tik tuštuma. Kitame piešinyje reikėjo vėl kažką įsivaizduoti. Kai gydytoja pamatė jos kūrinį, pasibaisėjo:

– Ką jūs čia prikeverzojote? Kaip koks darželinukas! Visiška beskonybė!

– Beje, aš baigusi dailės mokyklą, turiu puikų stiliaus ir skonio pojūtį, jaučiu spalvų derinius ir daiktų formas. Ir čia juk ne dailės pamokos.

– Nežinau, nežinau, pagal tą jūsų piešinį tamstos galvoje – tikras chaosas.

– O kaip jums atrodo, kodėl aš sėdžiu jūsų kabinete?

Šiai pacientei kompensuojami vaistai buvo išrašyti nuo pat pirmos dienos. Turėjau ir kitą įdomią pacientę. Ši – vyriausia iš paminėtų, apie 60 metų, taigi, visos dar pačiame jėgų žydėjime.  Ilgai gydytoja keitė jai vaistus, derino su antipsichoziniais ir psichotropiniais. Situacija nekito ilgą laiką, kol vieną dieną atėjo nušvitimas. Vaistai buvo sumažinti iki minimumo, vietoj aštuonių tablečių kokteilio liko tik trys, atrodo, stojo viskas į savo vietas. Po mėnesio ji atėjo vėl atsiimti savo dozės, bet vaistai vėl buvo pakeisti. Klausiu, ar kas blogai darėsi nuo paskirtųjų. Ne, sako, viskas gerai, nežinau, kodėl gydytoja sugalvojo vėl viską pakeisti. Na, kadangi ne aš gydau, tai ne man ir komentuoti. Viską surenku, paaiškinu ir palinkiu sėkmės. Mėnesis pralekia kaip viena diena, todėl ji vėl stovi prieš mano akis: suvargusi, nuliūdusi, nekordinuota ir visokia kitokia 😒 Pakloja receptus (jai rašomi ir mokami, ir nemokami vaistai), ten vėl keisti vaistų deriniai, du antidepresantai praktiškai analogiški, psichotropinių vaistų – net trys rūšys, dvi iš jų – stipriai veikiančios, plius antipsichoziniai). Vėl viską sudėjau, paaiškinau vartojimą ir…palinkėjau sėkmės. Neturiu aš kompetencijos gydyti depresiją, gydytojai geriau žinoti. Bet gal tai pacientei jau reikalinga stacionari pagalba? O gal ir ne, nes tose įstaigose žmonės iš viso zombiais pavirsta 👹 Man jos tikrai labai gaila, atrodė, kad gydymas davė rezultatų, kad jau tikrai pavyko atsispirti nuo dugno, kaip vėl buvo krista atgal. Nežinau vaistų keitimo priežasties, kompensuojamųjų vaistų sąrašas tada keisdavosi tik kartą per metus, taigi, kas laukia dabartinių pacientų, kai jų vaistai keičiami kas tris mėnesius ne gydytojų, o ministro sprendimu?

Visos patirtys – ne iš geriausių. Gal diena ne tokia išaušo, gal žvaigždės blogai susidėliojo. Tačiau visoms trims mano herojėms liko tik nusivylimas, kurio jų gyvenime ir taip apstu. Noriu tikėti, kad tai buvo retos išimtys.

Skaityti toliau »
Bal 11, 2019 - Mintys apie darbą    9

Ko nori vaistininkai – 2

Te nesupyksta mano vienas skaitytojas, kuriam pažadėjau parašyti straipsnį apie depresiją 🙂 Savo pažado tikrai nepamiršau, tačiau šį kartą dar noriu pratęsti praėjusios savaitės diskusiją apie laisvą vaistininkystę. Tikrai neplanavau ties šia tema užstrigti, tačiau mane užkabino tie vadinamieji ofisiniai darbuotojai.

Sandros komentaras

Žodžių žaismas

Ką galėčiau parašyti šiai EUROVAISTINĖS vadybininkei?

Pirma, kad pareiga išaukština žmogų. Ne pareigos, o PAREIGA.

Mūsų, vaistininkų, pareiga padėti žmogui, jai gi suteiktos pareigos niekaip nesusijusios su gerų darbų darymu. 

“…Gudrūs pakalbėti, pasibėdavoti ir pasimatuoti, kas didesnė auka…”

O kodėl pasibėdavojimai? O kodėl ne nuomonės išsakymas? Vienas protingas žmogus pasakė: “Gebėjimas remti savo nuomonę – stiprybės ženklas. Tai įrodymas, kad mes tobulėjame.” Pilnai pritariu šiai minčiai, nes savo profesiniame darbe mes tobulėjame kiekvieną dieną, ko negalėčiau pasakyti apie vadybininkus ar regiono vadovus. Jie, atvirkščiai, degraduoja, nes daugelis jų nesugeba būti tikrais tarpininkais tarp darbuotojo ir valdžios.

Kai valdžios netenkina pelnas, ji spaudžia regiono vadovus. Šie, negaudami bonusų – spaudžia mus. O ką spausti mums 😕? Valdžią, žmones ar dar kažką? Vaistinių daugėja, jos atsidarinėja viena šalia kitos, viena priešais kitą arba dvi – po vienu stogu, netgi tuo pačiu adresu, tai apie kokius planų vykdymus ir didėjančius pardavimus galima kalbėti? Tinklai konkuruoja tarpusavyje, bet mes, kolegos nenorime sekti tuo nesąžiningos konkurencijos keliu, mūsų prioritetai kitokie 🙂

Kita barikadų pusė

Turėjau karčios patirties su daugelio vaistinių tinklų vadybininkais. Nežinau, ar man tikrai nepasisekė sutikti tokių, kurie būtų buvę vaistininko pusėje, ar tokių jau iš viso nebeliko?  Visko buvo: ir šaukė, ir žemino, ir nesiskaitė, ir gudravo, ir taikė psichologinį smurtą, ir grasino. Per ilgus darbo metus sutikau tik vieną ŽMOGIŠKĄ regiono vadovę. Visi kiti – kultūros ir pagarbos stokojantys žmonės 😕 Todėl ir požiūris yra atitinkamas. Galbūt, esmė tame, kiek laiko tam vadybininkui teko dirbti eiliniu vaistininku ir ar iš viso teko… Jei nepatirsi didelio pasiaukojimo ir sunkaus darbo, tavo raškomi vaisiai nebus tikri 😕 Regiono vadybininkai dirba kaip šnipai ar agentai: jų tikslas – surinkti kuo daugiau informacijos apie darbuotoją (jo pajėgumą pardavimuose, lojalumą, tarnystę, nuolankumą, socialinę padėtį, finansinį stabilumą). Tuomet žinai, kurį gali priversti dirbti non stop’u, kuris niekada nesiginčys ir neįrodinės savo teisių. O nepaklusniuosius privalu stebėti ir sudaryti kuo nepalankesnes darbo sąlygas. Gal tada susisgribs ir išeis savo noru laimės ieškoti kitur.

Dažno regiono vadovo tikslas – padėti vaistinėms siekti užsibrėžtų tikslų. Gal galėtumėte papasakoti, kaip tai darote? Teko girdėti įvairių patarimų, tokių kaip “Laikykite praviras duris, užeis daugiau žmonių” (nesvarbu, kad lauke per daug vėsu, kad atsidaryti duris, arba toks triukšmas sklinda nuo pagrindinės gatvės, kad negali susikalbėti), “Būtinai siūlykite vaistažoles, prie kiekvieno pirkinio”, “Jūsų vaistinei reikėtų prailginti darbo laiką, daugiau suprekiautumėte”, “Šį mėnesį vaistinėje bus atliekami cholesterolio matavimai, nepamirškite kiekvienam pasitikrinusiam įpiršti papildų”, “Jei neperka papildų, siūlykite kosmetiką” ir t.t. ir pan. Ar tai regiono vadovo pagalba vaistininkui? Yra tekę girdėti ir “aukso vertės” patarimų moteriškajam pradui: “Ištekėkit už turtingo vyro, kad jus išlaikytų”. Su visais šiais patarimais geriau jau netrukdytumėte dirbti. Arba, padirbėkite vieną mėnesį ranka rankon, koja kojon, kartu su mumis. Mes stovėsime šalia, stebėsime jūsų darbą, jūsų pastangas, dalinsime jums praktiškus patarimus, mokysime bendravimo ir kantrybės. Gal tada ir supratimas atsiras? O jei save atrasite iš naujo, pavyzdžiui, pardavinėjant dažus plaukams?

Skaityti toliau »
Bal 4, 2019 - Mintys apie darbą    2

Ko nori vaistininkai?

vaistininkas

Vienam interneto portale (Mokymai farmacininkams) užtikau diskusiją, vertą dėmesio:  “Kas yra LAISVA vaistininkystė?” Viskas prasidėjo nuo paskelbto darbo pasiūlymo: “Siūlome LAISVĄ vaistininkystę už pinigus”. Vėliau sekė skelbimo autoriaus nusivylimas, nes besidomintys pirmiausiai klausė apie atlyginimą 🙂 Na, tai yra natūralu, žinant, kokias algas mes gauname. Nesinori daugžodžiauti, o po to išgirsti, kad siūloma alga dar mažesnė už esamą. Klausimas “Ką mokate?” daugumą specialistų papiktino: 

“…pirmoj vietoj, jog darbdavys suvoktų, kad bet kuris žmogus nėra darbinis arklys. Kaip vaistininkui, man svarbu kad darbdavio požiūris būtų kaip į vaistininką, o ne prekybininką…”

“…visi vaistininkai yra farmacijos magistrai, todėl visi mūsų kolegos, nesvarbu, kur dirba, yra PROFESIONALAI”

“…kaip fainai būtų dirbti nuo dūšios, kai virš kupros nekaba Damoklo planas, kai nereikia galvoti, kaip čia blem dar spėti sutvarkyti mėnesio dokus, susidėt akcijas ir dulkes prasivalyti, o kur dar lydinti prekė, krepšelis, reitingiukai, norisi teisėtos pietų pertraukos ir dirbti savo darbą. Dar būtų gerai ne iki 22.00 bent jau savaitgaliais…”

“Universitete mūsų nemokė karpyt kainų, dėliot akcijų…negaliu pakęst akcijų dėliojimo tiesioginio savo darbo metu…”

“Neretai susiduriam su situacija, kai ateina pasikonsultuoti, o perka, “kur pigiau”, vaistai “iš po stalo baltarusiški, rusiški ir pan. ir kaip man vartoti? Išvis, konsultacijas reikėtų apmokestinti…”

“…kokie dar gali būti klausimai “ką moki?” Kitas dalykas, jau ir taip negana to, kad mums siūlomas atlyginimas prasilenkia su proto ribom, yra dvigubai mažesnis uz vargšų mokytojų, tai gal mums išvis pradėt už dyką dirbt???”

Į užduotą klausimą “Ką mokate?”, daugelis gali atsakyti:

“Suteikti kvalifikuotą farmacinę paslaugą!”

Šiandien tai reiškia – ne tik spręsti sveikatinimo klausimus, bet ir suteikti nemokamas paslaugas darbdaviui:

  1. Plauti grindis, valyti dulkes
  2. Karpyti kainas
  3. Dėlioti akcijas
  4. Klijuoti lipdukus (“Laukti čia”, “Darbo laikas” ir pan.)
  5. Prižiūrėti aplinką
  6. Dirbti vietoj tariamai įdėtos stebėjimo kameros
Skaityti toliau »
Kov 28, 2019 - Nuomonės apie vaistus, papildus    0

A, B, C, D, E ir kiti

Vitaminai

Daugelis vis dar mėgsta pirki papildų komplektus, kuriuose yra visa puokštė įvairių žmogui naudingų arba visiškai nereikalingų medžiagų. Kai tenka gerti tik vieną tabletę ar kapsulę, viskas yra paprasčiau. Tie, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių nemėgsta tokių papildų, o renkasi atskirus vitaminus, turėtų žinoti keletą svarbių momentų.

Gyvybė ir azotas

Tai – lotyniškų žodžių derinys vita – gyvybė ir amine -azotas, kuris įeina į šias medžiagas. Vėliau buvo nustatyta, kad azotas įeina ne į visų vitaminų sudėtį, tačiau žodis vitaminai jau tapo plačiai vartojamu.

Vitaminus galima suskirstyti į dvi grupes: vandenyje tirpius vitaminus (C ir B kompleksas) ir riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E, K). Tuo tarpu, kai riebaluose tirpūs vitaminai kaupiasi kūno audiniuose, vandenyje tirpūs vitaminai, išskyrus B12, žymesniais kiekiais nesikaupia. 

Riebaluose tirpius vitaminus organizmas gali išsaugoti apie keturis mėnesius, juos perdozavus galima pasiekti toksinę koncentraciją.

Paslėptas vitaminų stygius

Esant slaptam vitaminų stygiui, ima reikštis dirglumas, apetito stoka, nuovargis. Trumpalaikis ir vidutinės trukmės slaptas stygius sutrikdo bendrą savijautą. Ilgalaikis vitaminų trūkumas skatina lėtinių ligų vystymąsi.

Beta – karotinas

Beta – karotinas yra A (retinolio) pirmtakas, randamas augaliniame maiste. Jis priklauso karotinoidais vadinamų junginių šeimai ir suteikia citrusiniams ir geltoniems vaisiams bei daržovėms jiems būdingą spalvą. Jis taip pat randamas tamsiai žaliose lapuotose daržovėse. Beta – karotinas kartais vadinamas A provitaminu, kadangi žmogaus kūne jis paverčiamas į retinolį.

Dažnam rūpi atsakymas į klausimą: ar vitaminai tukina? Ne. Jie neturi kalorijų. Tačiau vitaminų priedai gali turėti keletą kalorijų savo cukriniam dangale. Paprastai šis kiekis yra nežymus.

B kompleksas

Į komplekso sudėtį įeina B1, B2, B6, B12 ir niacinas, pantoteninė rūgštis, folinė rūgštis ir biotinas. Tai yra vandenyje tirpių vitaminų grupė, kurią pastoviai reikia atstatyti dėl jų trumpo buvimo organizme. Nors visi jie priklauso vienai grupei, kiekvienas vitaminas atlieka unikalią, tik jam būdingą funkciją.

Tai, ką mokslininkai manė esant vienu vitaminu B (B surastas ir pavadintas po A), vėliau paaiškėjo, kad tai yra kompleksas vandenyje tirpių vitaminų. Skirtingos dalys imtos žymėti skaičiais ir taip atsirado vitaminai B1, B2 ir kiti.

Vandenyje tirpūs vitaminai absorbuojami ir pasyviai, ir aktyviai, nekaupiami organizme, pakliūna tiesiai į kraujotaką. Jie žymiai greičiau suyra.

Skaityti toliau »
Kov 21, 2019 - Mintys apie darbą    0

Verta dėmesio

Taip tiksliai atpasakoti laidos, kurią neseniai mačiau, man nepavyks, todėl, kas nematė, tikrai rekomenduoju ją pažiūrėti. Diskusija verta jūsų brangaus laiko. Ją pažiūrėti galite internetu per “Laisvės TV” kanalą. O kas neturi galimybių tai padaryti, pabandysiu pristatyti savais žodžiais.

Laidoje buvo diskutuojama apie naują vaistų kompensavimo tvarką, pirmą vaisto paskyrimą ir kuo tas paskyrimas naudingas (visuomenei ar liaudžiai).

Pirmas paskyrimas

Ateina ligonis su pirmu paskyrimu į vaistinę. Pagal vieną iš laidos dalyvių, premjero patarėją sveikatos klausimais P.G.

“nieko tokio neatsitiks, nes visi vaistai yra geri ir veiksmingi, todėl netikėtumų nebus. O jeigu bus, tada irgi nieko tokio, nes galima bus sugrįžti pas gydytoją ir pranešti apie visas atsiradusias blogybes.

Tada gydytojas pildys visokias ataskaitas, o atsakingos institucijos spręs, ar tą vaistą mesti lauk ir pripažinti kenksmingu, ar palikti.

Kaip pavyks atrinkti ligonius, kuriems iš tikrųjų pasidarė kažkas blogai, o kurie tik šiaip sugudravo, tikėdamiesi pasikeisti vaistą? Kaip pavyks nustatyti, ar vaistas tikrai daro daugiau žalos nei naudos? O dar žinant, kad didesnei daliai ligonių praktiškai visada pasireiškia visi įmanomi šalutiniai reiškiniai, kokie tik nurodyti informaciniame lapelyje 😀, kyla klausimas, ar nenukentės niekuo dėti vaistai?

Ir kas toliau? Gydytojas išrašo antrą pagal pigumą vaistą iš sąrašo🙂 Tai kokia tos naujos tvarkos prasmė?

Pasirinkimo laisvė

Laidoje dalyvavęs šeimos gydytojų asociacijos pirmininkas paklausė sveikatos patarėjo, ar negalima įtraukti į sąrašą dešimt vienos cheminės grupės vaistų ir suteikti jiems valstybės kompensaciją , pvz. 5€. Jeigu vaistas bus brangesnis, žmogus ir sumokės brangiau, neskriausdamas valstybės, tačiau pirks tai, kas jam tinka geriausiai. O jei norės nemokamai, tai ir rinksis tokį, nemokamą. Tačiau nebus jokios prievartos ir nurodymų iš viršaus.

Ką atsakė sveikatos patarėjas?

“Valdžia rūpinasi, kad žmogus išleistų mažiau pinigų ir galėtų nusipirkti vitaminų ar daugiau skirti geresniam maistui ar šildymui. Todėl reikia priversti žmones taupyti, perkant pigiausią.

Gal geriau išmokykite žmones nepirkti papildų ir taip sutaupyti sveikesniam maistui?

Pagrindinis tikslas 

“Mažinti pacientų priemokas ir padaryti jas stabilias.”

Bet ligoniai, neturėdami pasirinkimo laisvės, perka originalius vaistus, mokėdami pilną kainą ir išleidžia daugiau.

“Taigi, kokia nauda iš naujos tvarkos?”, – paklausė premjero patarėjo žurnalistė.

– Vaistų kainos nekils. Ar tai blogai? Na, pavyzdžiui, jei būtų pasakyta, kad benzino kaina bus 1,10 ir daugiau nekils, ar jūs nebūtumėte laiminga?

– Jei lieptumėte pirkti vienos rūšies benziną, tikrai nebūčiau patenkinta”,- atsakė žurnalistė. 

– Jeigu jūs galite nusipirkti pigesnį daiktą, negi pirksite brangesnį?

Tikrai ne visada pirkčiau pigesnį.

Ir ji visiškai teisi: nebūtinai turime visada pirkti tik tai, kas pigu.

Skaityti toliau »
Kov 14, 2019 - Mintys apie darbą    2

Paslėpti lobiai

Vaistų skrynia

– Ar priimate senus vaistus? 

– Taip, priimame.

– Ar galiu atnešti?

– Taip, galite drąsiai nešti čia ar į bet kurią kitą vaistinę. 

– Tada atnešiu.

– Gerai, tik nepamirškite pasiimti papildomo maišelio, rūšiuosime kartu, nes vaistinės priima tik vaistus, o jūs linkę sunešti viską, kas tik šauna į galvą – kremus, papildus, tuščius buteliukus, sudužusius gyvsidabrio termometrus ir dar bala žino ką 🙂

Kodėl tai parašiau? Todėl, kad žmonės iš tiesų nežino, ką jie turėtų grąžinti į vaistines. Retai būna, kad atsineštame maišelyje gulėtų kelios pakuotės vaistų, kurie jau nebegalioja, arba, tiesiog, atlikę nuo kito žmogaus, kuriam jau jų nebereikės. Dažniau pamatome kokio nors prekybos centro maišelį, plyštantį nuo visokiausių gėrybių. Tarp tų gėrybių randame ir keletą vaistų 😀, o visa kita…Reikėtų pamatyti! Žinoma, tokie radiniai dažniausiai atkeliauja iš vyresniosios kartos piliečių. Kartais pagalvoji, kad žmogus susimaišė ir vietoj šiukšlių konteinerio, pasinaudojo vaistinės paslaugomis, nes maišelyje randame net panaudotų vatos gabalėlių, kurie buvo naudojami leidžiant vaistus. Arba priskretusių pipečių ar panaudotų vienkartinių pirštinių ir apsauginių kaukių. Taigi, papildai – dar ne pats didžiausias blogis, bet… Niekas nenori knaisiotis po šlamštą, kuriam, galbūt, kokie 50 metų. Todėl bandome auklėti žmones švietimo keliu. Kai esi priverstas atskirti vaistus nuo viso kito, pats nustembi, kiek nedaug pasilieka vaistinėje.

Ką sako statistika?

19,4 tonų – tiek pernai iš gyventojų surinkta pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai yra net 5 tonomis daugiau nei prieš keletą metų, skelbia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Specialistai džiaugiasi, kad gyventojai atsakingiau rūšiuoja atliekas. Aš kažkodėl manau, kad žmonės ne atsakingiau rūšiuoja, bet vis dar neracionaliai perka ir vartoja, todėl jų nuolat daugėja.

Išlikę įpročiai

Kaupti daiktus – sovietmečio palikimas. Kad tai tiesa, byloja atneštų maišelių turinys. Ten galima rasti buteliukus nuo jodo ar kseroformo miltelių, kurių pagaminimo data, pvz. 1973 metai! Daugelio vaistų pavadinimai parašyti rusų kalba, o kainos net ne litais, o rubliais, tiksliau, kapeikomis, nes vaistai buvo pigūs. Vaistų asortimentas nebuvo platus, tačiau eiliniam susirgimui gydyti, užteko. Labiau buvo vartojami gamybiniai vaistai, kuriuos gamino bene kiekviena vaistinė. Vaistų kaupti gal ir nebuvo populiaru, tačiau kiti įsigyti deficitai dar ir dabar ne pas vieną guli kokiam apdulkėjusiam kampe. Taigi, kaupimas išliko daugelio sąmonėje net ir šiam laikmečiui. 

Naujo sąrašo vaidmuo

Ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir nauja kompensuojamų vaistų tvarka, kai vaistų sąrašas nuolat keičiamas. Žmonių baimė likti be įprastų vaistų yra visiškai suprantama. Ne vienas patyrė lengvą šoką, kai naujame sąraše jų vartojamų vaistų neliko. Todėl kitą kartą žmogus jau gudrauja. Jeigu naujam sąraše išliko bent vienas jo mėgstamas vaistas, jis gydytojo prašo išrašyti maksimaliam laikotarpiui, pvz., 6 mėn. Gerai, jei per šį laikotarpį vaistai nesukels jokių šalutinių reakcijų ar neduok dieve, žmogus nepasimirs. Vaistai bus suvartoti sąžiningai ir pagal nurodymus. 

Kita naujovių problema – nuolatinis vaistų trūkumas. Kai sąraše liko tik keli gamintojai, jų siūlomų vaistų visiems nepakanka. Ištisomis savaitėmis vaikščioti po vaistines ir klausinėti, kada jau pagaliau atsiras tie reikalingi vaistai, išbandymas ne menkas. Todėl kitą kartą vėlgi gydytojo prašoma išrašyti kuo ilgesniam laikotarpiui, kad (jei pasiseks)  bent jau pusę metų būtų ramu.

Skaityti toliau »
Kov 7, 2019 - Mintys apie darbą    0

UŽDRAUSKIME SIRGTI

Sirgti uždrausta

Tikriausiai ši valdžia turi planą – chuliganą įvesti kuo daugiau draudimų. Ir jiems neblogai tai sekasi. Su naujai įvestais draudimais ar apribojimais susiduria ne tik sveikatos priežiūros specialistai, bet ir kitose srityse dirbantys Lietuvos piliečiai. Deja, esame ne visada pajėgūs įrodyti, kad daugelis priimtų sprendimų yra nelogiški ir neigiamai veikiantys gyvenimo kokybę. Apie visus sopulius daugiau kalbame savame rate, kartais aptariame ir viešoje erdvėje ar profsąjungose. Mes, vaistininkai, tikriausiai esame iš prigimties labai tolerantiški ir draugiškai nusiteikę, todėl ir trukdžių darbe sulaukiame daugiausiai. Trumpai sakant – kiek krauna, tiek vežame 😕 Paskutinis malkų vežimas vėl išpiltas prie vaistinės durų – turėsime nuspręsti, kokio gydymo nusipelnė ligonis (jei gydytojas apie tai nepažymės pats). 

Lygtis su daug nežinomųjų

Jeigu tai būtų matematinis uždavinys, gal jį ir lengvai išspręstume. Tačiau uždavinys visiškai nekvepia matematika:

Į vaistinę atėjo klientas x. Jam išrašyti kompensuojamieji vaistai. Kadangi jokio papildomo specialaus įrašo recepte nėra, vaistininkas pasiūlo rinktis vaistą pagal sąrašą. Klientas pigiausio vaisto nenori, nes prieš tai naudojo kito gamintojo vaistą, kuris yra brangesnis. Vaistininkas tokios informacijos neturi. Kokią formulę pritaikyti vaistininkui, kad uždavinys būtų išspręstas teisingai ir:

  1. nebūtų pažeistas SA ministro įsakymas  (pagal dabartinį įsakymą privaloma išduoti pigiausią vaistą, esantį kompensuojamųjų vaistų sąraše), jei klientas dievagojasi, kad jam priklauso brangesnis originalus)
  2. patenkinti kliento norus ir lūkesčius, išduodant jo anksčiau vartotą preparatą, nors recepte apie tai nepažymėta
  3. nediskriminuoti klientų pagal tai, kelintą kartą jis vartoja paskirtą vaistą
  4. gydytojui netyčia nepažymėjus, kad vaistas jau buvo vartotas, vis tik išduoti brangesnį.

Šiam uždaviniui išspręsti mes turime lygiai mėnesį. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu, tikėtina, mūsų niekas nebaus. Jau pirmomis dienomis kilo daug klausimų, deja, atsakymų laukti nėra kada arba jų tiesiog niekas  nežino. Todėl dažną kartą liekame žmonių pusėje 🙂 

Keista tvarka

Kadangi gyventojų nepavyko priversti gydytis pigiais vaistais geruoju, dabar bus bandoma tai padaryti piktuoju. Gydytojams uždrausta išrašyti, o vaistininkams parduoti brangesnį kompensuojamą vaistą. Nuo kovo 1d., išrašant kompensuojamą vaistą pirmą kartą ar po ilgesnės pertraukos, recepte turi automatiškai atsirasti žyma – pirmas paskyrimas. Deja, realybė kitokia. Kol kas mes vadovaujamės savo valdžios duotais nurodymais. Pavyzdžiui, jei gydytojas neparašė “pirmas paskyrimas”, o paskyrė vaistą pirmą kartą, tai bus jo atsakomybė 🙂 Jei gydytojas nežinojo, kad turi pažymėti, galime parduoti, kaip įprastai. Visgi, turime bandyti parduoti pigiausią analogą. Jeigu kažkuo abejojame, galime elgtis savo nuožiūra (man tai labiausiai patinka 🙂). Elektroniniai receptai taip pat nėra dar tobulai pritaikyti šiam perversmui – informacijos iš viso nėra, arba ją surasti yra ne taip paprasta ir greita kaip norėtųsi. Be to, forminant receptą yra svarbesnių punktų, kuriuos turime sužiūrėti. 

Situacijos absurdiškumas

Renkasi ligonis vaistus pagal sąrašą (ir pigumą). Šalia vienas kito rikiuojasi du gamintojai. Pirmas – pigiausias, antras – 1centu brangesnis. Žmogus nori to “brangesnio”, tačiau aš privalau išduoti vienu centu pigesnį, nes gydytojas parašė pirmas paskyrimas. Negana to, gydytojas ant lapelio pažymėjęs, kad parduoti tą brangesnį (nors žino, kad mes negalime, arba nežino). Kaip pasielgti? Suma rimta, net 0,01€! Kas žalą paskui atlygins? Kadangi, pereinamasis mėnesis, išduodu “brangesnį” ir gaunu daug liaupsių🙂

Skaityti toliau »
Puslapiai:1234567...66»