Vaistininko užrašai

“Apie paslaugą tegu pasakoja ne ją suteikęs, o jos sulaukęs”, – kažkada rašė Seneka.

Puiku būtų vieną kartą mūsų vyriausybei įsiklausyti į išminčiaus nuomonę ir prieš paskelbiant apie dar vieną prievolę įsigyjant vaistus, pirma išgirsti, ką apie tai mano gydytojai, vaistininkai ar paprasti vartotojai. Juk startavus naujai tvarkai, vėl skries priekaištai ir nepasitenkinimas Sveikatos ministro pusėn. Tada tie tautos gelbėtojai vėl svarstys, ką čia būtų galima pakeisti, ir vėl sugalvos kokį naują pokštą, nuo kurių paskutiniu metu jau darosi visiškai nejuokinga tiek įsakymų vykdytojams, tiek vartotojams.

Misterio vaisto rinkimai

Jeigu trumpai ir labai nesiplečiant, nuo kovo 1d. vaistinėse pacientams turėsime išduoti kainos konkursą laimėjusius vaistus. Tie vaistai, kurie geriausiai pasirodys ant podiumo ir juos aukštu balu įvertins kompetentinga komisija, tris mėnesius galės rodytis žydrųjų ekranų aukščiausioje pozicijoje ir mėgautis trumpalaike šlove (misteriams ir misėms pasisekė labiau, jie šlove džiaugiasi ištisus metus). Taip bus skatinama konkurencija tarp vaistų gamintojų, kurie norės, kad jų vaistas taptų dažniausiai išduodamu.

Paskutinis vaistininko išbandymas

“Vaistininkai bus įpareigoti…”, “…pacientui turės parduoti…”, “…pacientui reikia išduoti…” 

Atrodo, kad vaistinė pamažu tampa pono A. Verygos nuosava kontora, kurioje vyksta negeri dalykai: vis labiau ribojamos darbuotojo teisės, pasirinkimo laisvė, įgytos žinios  tampa sunkiai panaudojamos praktikoje dėl suvaržymų, vaistininkai verčiami dirbti pagal numestą iš aukščiau klišę, stengiantis atimti savarankiškumą ir sąžiningumą kliento atžvilgiu. Ne kiekvienas ligonis supras, kodėl privalo rinktis pigiausią vaistą, nors ekrane matyti penki ar daugiau pasirinkimo variantai. Žinoma, tai skatins nepasitikėjimą vaistininkais. Ir iš kur bus tas pasitikėjimas, jei priimat naujus įstatymus, ministerijos atstovai dažnai pabrėžia, kad  vaistininkai siūlo tik brangius arba reklamuojamus vaistus. Ir dabar pasistengė įpilti žibalo į ugnį:

“Vaistininkai jau seniai turi galimybę pasiūlyti pacientui pigiausią vaistą, tačiau to paprastai nedaro.”

Sakyčiau per drąsu ir įžūlu nuolat skleisti neigiamą informaciją apie mūsų darbą. Mes ir taip esame savo profesijos įkaitais, nes turime pastoviai laviruoti tarp ministro įsakymų, darbdavio reikalavimų ir žmonių pageidavimų. KURIOJE VIETOJE TADA ESAME MES PATYS? Deja, dažnas iš mūsų jaučiasi kaip marionetė – dabar daryk taip, parduok tą, kitą mėnesį turėsi parduoti aną ir t.t.

Yra Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, Sveikatos apsaugos ministerija su Farmacijos departamentu priešakyje, kurie, deja, ne už mūsų gerovę, o prieš mus. Nurodymai, grasinimai tikrintojais, slaptais pirkėjais, darbo sąlygų sunkinimas, vieši neigiami pasisakymai apie vaistines… Atrodo, kad šios institucijos kaip tik turėtų daugiau rūpintis nei bausti, bet čia Lietuva,  čia lietūs lyja…

Planai

Tikriausiai, ne vienas iš mūsų Naujų metų rytą prabunda su mintimi, kad nuo šios dienos viskas pradės keistis. Ir, žinoma, tik į gerą 🙂 Tas gėris privalo mus lydėti visur: namie, darbe, parduotuvėje, banke, kelionėje, vaistinėje. Metų gale pasižiūrime, kad ne taip jau viskas ir vyko pagal numatytą planą: namai – apkuisti, alga – ta pati, parduotuvėje – vėl nepritaikė nuolaidos, bankas palūkanų nesumažino, kelionėje dingo pasas, o vaistinėje laukė pabrangę vaistai arba jų iš viso nebuvo 🤨 Galiausiai, viskas susitvarko. Juk tikėjome tuo ir kantriai laukėme. O kai sulaukėme (arba nesulaukėme), įgijome nepamatuojamą jėgą, kuri padarė mus stipresnius.

Naujienos kompensavime

Šį mėnesį vėl turime naują kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Dar ilgesnį. Viskas atrodytų nuostabiai, jeigu ne vienas BET. Vaistinėse labai jaučiamas vaistų stygius. Gal tada neverta į tą sąrašą įtraukinėti vaistų, kurių Lietuva nepajėgi laiku pateikti ligoniams? Dabar gi, pyksta ir ligoniai, negavę reikiamų vaistų, ir vaistininkai, kurie dirba karo lauko sąlygomis. Į darbą jau kurį laiką einame kaip į mūšį, nes kiekvieną dieną iš prekybos dingsta po kelis vaistus. Ir atsiranda jie, deja, ne tokiu greičiu kaip pranyksta… Vienas iš pagrindinių darbų šiuo metu – dalijimasis vaistų likučiais tarp vaistinių. Nebuvo nei vienos dienos, kad vaistinė turėtų visus gydytojo išrašytus ir ligonio pageidaujamus vaistus. Tačiau priemokos tikrai nesikandžioja. Žinoma, yra išimčių.

Taip pat gera naujiena – padidintas kompensavimo lygis (iš 90% į 100%) vaistams, skirtiems kraujotakos sistemos ligoms gydyti. Nuo šių metų lieka tik 100% ir 50% kompensavimo lygiai. Gerai tai ar blogai – pamatysime. Aš manau, kad bus gerai 🙂

Naujienos vaistinėse

Daugelis vaistinių tinklų mėgsta įvairias marketingo naujoves. Pastaraisiais metais pasidarė labai populiaru keisti nuolaidų kortelių dizainą. Vienu metu vienas vaistinių tinklas turėjo apie 5 rūšių korteles, kurios visos tiko toje vaistinėje. Ateina pirkėjas ir pažeria po dvi tris galiojančias. Klausia, kuri tinka, atsakoma, visos. Tada klausia, kuri naudingiausia, atsakoma, visos vienodas galias turi. Tada prašo nurašyti pinigus iš visų. Sakoma, kad neišeina. Tada prašo paimti iš ten, kur daugiausiai sukaupta. Taip ir žaidžiame tuos stalo, tiksliau, kompiuterinius žaidimus – paimk, kur daugiau.

Dabar nuspręsta kai kurių kortelių atsisakyti ir likti prie vienos. Tačiau yra bankinės, bekontaktės, paprastos, draudiminės, taigi, vis tiek bus su kuo pažaisti. 

Be to, vaistinių šūkiai ir tikslai taip pat keičiasi. Vienu metu jos – rūpestingos, kitu metu – mažų kainų lyderės, dar kitu – besirūpinančios senjorais ar mažyliais, o jei dar koks susijungimas įvyksta – tai vėl kita kortelė su kita suknele. Jeigu iš tų pasikeitimų būtų visiems naudos, tada naujos išlaidos sveikintinos. Tačiau, dabar tik daugiau nepatogumų. Žmonės klaidinami, šiukšlių daugėja, painiavos nemažėja, darbo ir popierizmo daugėja, išlaidos didėja, todėl vaistinių prekių kainos – taip pat neatsilieka.

2018-12-27 SAM buvo patvirtintas vaistinių preparatų sąrašas, kuriuo vadovaujantis mažmeninės prekybos įmonės pardavinės vaistus gyventojams. Ką reikėtų žinoti eiliniam vartotojui, kuris nieko nenusimano apie vaistus? Pirmiausia, pabandysiu pažvelgti į sąrašo turinį,  o vėliau, atkreipti vartotojo dėmesį į žinotinus dalykus.

Nemažai omeprazolų ir pantoprazolų

Kai prieš daugiau nei metus šalyje kilo chaosas dėl receptinių vaistų, daugelis ligonių siuto, kad negali nusipirkti omeprazolo kapsulių be recepto. Tai – vaistas padidėjusiam skrandžio rūgštingumui mažinti. Ši veiklioji medžiaga gana dažnai perkama vaistinėse, todėl žmonės negalėjo patikėti, kad taip paprastai kaip anksčiau šio vaisto nusipirkti nepavyks. Žinoma, buvo ne viena alternatyva įprastam ir populiariam  (pirmiausia, dėl protingos kainos) omeprazolui. Tačiau pirkėjai nenorėjo “tų kitų, nežinomų, nematytų, brangių ir niekam tikusių”. Bėgo laikas, tvarka nusistovėjo: tie, kurie norėjo įprastinio, keliavo išsirašyti recepto, kiti gi, mokėjo brangiau ir pirko nereceptinius, mažesnėmis pakuotėmis ir kitais pavadinimais omeprazolus. Bet esmė – ta pati: koks skirtumas, kokia pakuotė, vaistas receptinis ar ne, juk veiklioji medžiaga tai ta pati! Ir nėra skirtumo, nuo kurios pasveiksi, ar kuria apsinuodysi perdozavęs – viską lems ne kaina ar kapsulių skaičius dėžutėje (apsinuodyti gali ne tik nusipirkęs dėžutę N30, bet ir tris akcijines dėžutes po N7 😀). Svarbu tai, kas parduos šį vaistą ir kokią informaciją apie jį suteiks. 

Žvelgiant į sąrašą, jame gausu ne tik omeprazolų, bet ir pantoprazolų, įtrauktas ir ezomeprazolas, tačiau nėra žymiai paprastesnio ranitidino. Keistoka, tačiau ne mums, mirtingiesiems, spręsti, kas turi būti ir ko neturi būti. Įdomu tik, ar sudarinėjant šį sąrašą dalyvavo nors vienas praktikuojantis gydytojas? Būtent gydytojai taikydavo gana efektingą gydymo metodą, skirdami omeprazolį ir ranitidiną gerti kartu (vieną ryte, kitą vakare).

Keliolika pozicijų skrandžio rūgštingumui mažinti – nemenkas iššūkis degalinės operatoriui ir ligoniui, nenutuokiančiam ką pasirinkti, nes kai kurias pakuotes matys pirmą kartą. Tikėkimės, kad šiose prekybos vietose nebus tokio plataus pasirinkimo, nes gali įvykti ir taip: “Pirksiu omeprazolą, pantoprazolą ir, dėl visa ko, ezomeprazolą. Kadangi labai skauda skrandį, dar Ibuprofen Express ir Nurofen Express nusipirksiu nuo skausmo”.

Acetilsalicilo rūgštis

Šnekamojoje žmonių kalboje tai būtų – aspirinas. Net penkios pozicijos sąraše ne tokio ir nekalto vaisto. Galima rinktis putojantį, tačiau yra ir paprasto. Ar būdamas ne farmacininku, degalinės operatorius ar parduotuvės pardavėjas galės atsakyti į pirkėjo klausimą, kurį aspiriną rinktis: 500 mg ar 325 mg? Sutikite, tai ne hematogenas, o vaistas, kurio griežtai negalima vartoti vaikams iki 12 metų, o ir šiaip, šis vaistas turi begalę kontraindikacijų. Na ir kas, kad pakuotėje tik 10 tab. O jeigu sugalvosime rimtai pasigydyti, galbūt, pirksime tris skirtingas pakuotes ir dar priedo – vieną pakuotę putojančio (nes viskas, kas putoja, gerai ir veikia🙂) aspirino? Ir jeigu niekas nepaaiškins, kiek tablečių per dieną galime suvartoti, kas bus už tai atsakingas? O ir vartojimas yra gana ribotas – nepasitarus su gydytoju, šios rūgšties vartoti ilgiau kaip 3 – 5 dienas negalima!

Paracetamolis

Iki skausmo visiems žinomas vaistas, bet ne visiems žinoma jo žala. Nuo APAP 2 tablečių gal nieko blogo ir neįvyks, tačiau yra ir didesnė pakuotė – 5 tabletės 1000 mg paracetamolio (Paramax Rapid 1000mg N5). Viršijus vienkartinę ir paros dozę kyla sunkios kepenų pažaidos rizika. Ką apie šį vaistą gali papasakoti ne specialistas? Tikriausiai gali tik patarti perskaityti vaisto anotaciją…

Metai eina į pabaigą, ta proga atsisuksiu laiką atgal, kad dar kartą pažvelgčiau į įvairias SAM reformas ir mūsų darbdavių  priemones, kurios turėjo vienokią ar kitokią (gerą ar blogą) įtaką mūsų darbe per šiuos metus.

Receptinių vaistų sąmyšis

Daugiau nei prieš metus kilo didžiulis sąmyšis dėl receptinių vaistų, kurių žmonės vaistinėse įsigydavo be receptų. Tai nebuvo psichotropiniai vaistai ar antibiotikai. Tai – kita didelė grupė vaistų: nuo paprasčiausių skausmui malšinti iki rimtų kardiologinių vaistų. Poliklinikose ir sveikatos centruose kilo chaosas dėl eilių prie gydytojo kabinetų, vaistinėse – panaši situacija dėl reikalaujamo recepto eiliniam vaistui. Sunku pasakyti, ar šis ministro užmojis buvo toks jau nepriekaištingas. Iš dalies, tai palengvino mūsų darbą, nes šiuo atveju gydytojas paskiria vaistą ir išrašo receptą, todėl mums belieka tik parduoti prekę. Kita vertus, žmonės patyrė daug rūpesčių, negalėdami laiku patekti pas gydytoją, pasibaigus vartojamiems vaistams, taip pat rizikavo savo sveikata dėl priverstinio vaistų vartojimo nutraukimo. Mes gi, buvome priversti kartais užmerkti akis ir nusižengti taisyklėms, nors ir buvome gąsdinami slaptais pirkėjais ir netikėtais patikrinimais.

Vis dėlto, iš klaidų nebuvo pasimokyta: taip ir liko galimybė nusipirkti Ibuprofeno  tab. N10 pakuotę be recepto, o tokio pat Ibuprofeno tab. iš N30 (10 tab.) – jau su receptu. Tokia pati lemtis ištiko visas didesnes pakuotes, deja, sąlyginai pigesnes nei mažos pakuotės. Todėl šioje situacijoje nukentėjo eilinis pirkėjas, mokėdamas už mažesnę pakuotę daugiau.

Lengvatinis PVM tarifas

Šiais metais pritaikytas 5% lengvatinis PVM tarifas receptiniams nekompensuojamiems vaistams. Todėl nemaža dalis vaistų atpigo. Nors klientai teigė, kad to nepastebintys, vis dėlto, kainos sumažėjo. Kadangi pirkėjai įpratę į savo pirkinių krepšelį įsimesti papildų ar reklamuojamų per TV vaistų, kainų pamažėjimo jie nepajuto 🙂 – šių prekių kainos dar gi padidėjo, todėl galutinė suma praktiškai nesiskyrė nuo ankstesnių pirkimų.

Slaptieji agentai

Praėjusiais metais buvo patvirtintos Farmacijos įstatymo pataisos, pagal kurias kontrolinius pirkimus vaistinėse galima vykdyti be išankstinio perspėjimo. Pasirodo, kai kurių Seimo narių netenkino farmacinės paslaugos teikimas vaistinėse. Pagal juos, tik slapta farmacininko kontrolė galės priversti vaistininką konsultuoti savo klientą dėl vaistų naudojimo, suderinamumo ir pan. Pabrėžiama, kad yra labai svarbu, kad vaistininkas nežinotų, jog vyksta tikrinimas ir negalėtų imituoti parodomojo pardavimo.

Mieli, valdininkai, ar jūs nežinojote, kad MŪSŲ ŠIRDYS VISUOMET TROKŠTA DARYTI TAI, KAS GERIAUSIA ŽMONĖMS 😀 Jeigu jūsų statusas leidžia meluoti ir apgaudinėti visuomenę, tai negalvokite, kad visi kiti irgi panašūs į jus…Mūsų profesijos žmonėms mažiausiai reikia cerberio už nugaros, todėl prieš priiminėdami įstatymus ir jų pataisas, gerai pagalvokite, kam juos žadate taikyti.

“Iki šešerių ir peržengęs septyniasdešimt žmogus turi teisę būti natūralus; senukų cinizmas toks pat žavus kaip ir vaikų atvirumas.”

A. Morua

Senjorų pora (virš 80 metų) vaistinėje perka vaistus. Kiekvienas perka individualiai, atsiskaito taip pat individualiai – iš  atskirų piniginių. Vyras apsiperka greitai, deja, moteriškė šiek tiek užtrunka. Klausinėja, išsirenka, perka, deda į krepšį, vėl blaškosi, dar kažką prisimena, tada vėl perka, bet neskuba išeiti, nes dar kažkas liko nenupirkta 🙂 Vyras, netekęs kantrybės, palieka ją ir žengia pro duris. Tada ji prisimena, kad dar reikia lašų akims. Skaičiuoja likusius pinigus piniginėje, bet pritrūksta, todėl dairosi savo vyro. Pamačiusi, kad šalia jo nėra, eina ieškoti, kad pasiskolintų pinigų. Atsiveda iš lauko įniršusį ir prašo 7€. Jis neapsikentęs klausia:

– Tai ką čia dar sugalvojai pirkti?

– Prisiminiau, kad man reikia dirbtinių ašarų.

– Palauk, kai grįšim namo, aš tave taip pravirkdysiu, kad natūraliom pavarysi.

Tiems, kurie su nurodymais ateina į vaistinę po vieną, palikę savo antrąją pusę namie – irgi nelengva. O jeigu pamirši pavadinimą? Arba vaistininkas pasiūlys ne tuos vaistus? Kad nereikėtų dar ne kartą kulniuoti atgal, reikia veikti ryžtingai kaip šis lankytojas:

– Duokite gerųjų bacilų.

– O jeigu aš duosiu gerųjų bakterijų?

– Oi, ne. Man žmona liepė parnešti bacilų!

Tačiau ne visi pirkėjai tokie ryžtingi. Klientė ilgai žiūri į ekraną, kuriame rodoma mokėjimo suma (situacija paimta iš vaistininkų humoro fb puslapio):

– O čia tikrai tiek mokėti? Kodėl vaistas toks pigus? Ar tikrai tą duodate?

– Pigus, nes kompensuojamas.

– Bet kuo jis gali padėti už tokią kainą?! Žinot, dar nemuškit kvito, aš kitur paieškosiu.

Su kvitais taip pat nutinka visokių istorijų. Jeigu užstringa kasos aparatas arba sulėtėja jo darbas ir kvito spausdinimas šiek tiek užtrunka, tai pagal Merfio dėsnį, būtinai stovės žmogus, kuriam to kvito reikia čia ir dabar 🙂 Kai bandai paprašyti, kad truputį lukteltų, jis įžvelgia apgaulę ir pradeda kaltinti neskaidria veikla. Bet jeigu darbas einasi kaip sviestu patepta ir kvitą tiesiog įbruki į rankas, tada sulauki replikų:

“Man nereikia tų šiukšlių, pasilikite sau, vis tiek man pinigų niekas negrąžins.”

Čia panašu kaip ir su maišeliais – jei sudėsi prekes į maišelį, būtinai iškratys ir papriekaištaus, kad nesaugome gamtos, bet jei nepasiūlysi, sulauksi pabambėjimo dėl netinkamo aptarnavimo 🙂

Magnio preparatai yra vieni iš populiariausių prekių vaistinėje. Nepameluosiu, nebuvo dienos, kad neparduočiau šio mineralo derinio. Vieni pirkėjai, atėję į vaistinę, jau žino, ko nori, kiti gi, laukia profesionalaus patarimo. Šio preparato asortimentas yra labai platus, todėl nenuostabu, kad dažnas pirkėjas sutrinka. Taip pat sutrinka ir vaistininkas, sukdamas galvą, kokį preparatą pasiūlyti jums šiandieną 🙂 Kaip žinia, pasiūlymą gali įtakoti daug veiksnių: kaina, gamintojas, akcija, reitingas, galiojimo terminas ir t.t. Todėl šį kartą pasistengsiu sudėlioti svarbiausias detales, kad jūsų pasirinkimas būtų aiškesnis ir kuo mažiau priklausytų nuo mūsų (vaistinės darbuotojų) 😀

Pirmiausia, noriu pabrėžti, kad nebūtina naudoti magnio preparatus, kad atstatyti magnio pusiausvyrą. Užtenka daugiau ir dažniau pavartoti magnio turinčius natūralius produktus. Šiuos produktus paminėsiu straipsnio pabaigoje.

Į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį renkantis vienus ar kitus magnio preparatus?

Gaminant magnio preparatus naudojamos skirtingos magnio druskos – magnio oksidas, gliukonatas, chloridas, laktato dihidratas, sulfatas, aspartatas, citratas, orotatas. Geriausiai žmogaus organizmas pasisavina organines magnio druskas. Magnio  preparato efektyvumas labai priklauso nuo magnio druskos tirpumo, bioprieinamumo, preparato farmakokinetinių savybių. Gerai pasisavinama magnio druska lemia ir didesnę magnio koncentraciją kraujyje.

Viename klinikiniame tyrime buvo palygintas  magnio oksido ir magnio citrato biologinis prieinamumas. Kitame – tarpusavyje lygintos skirtingos magnio oksido, magnio chlorido, magnio laktato ir magnio aspartato savybės. Nustatyta, kad organinės magnio druskos yra tirpesnės, todėl magnio citratas yra geriau pasisavinamas nei magnio oksidas. Tyrimai parodė, kad magnio su šlapimu buvo daugiau pašalinama vartojant  magnio laktato, aspartato ir chlorido druskų.

Geriausiai organizmas pasisavina organinės kilmės magnį, t.y., magnio laktatą, citratą, orotatą. Labai svarbu, kad preparatas pasiektų rezorbcijos taikinį – plonąjį žarnyną. Biocheminiu požiūriu optimaliausiai pasisavinamas magnio laktatas, kiek prasčiau – magnio chlorido , citrato, fumarato, aspartato druskos.

Pigesnės formos, tokios kaip magnio oksidas ar chloridas yra blogiau įsisavinamos ir greičiau pašalinamos iš mūsų organizmo.

Tai ką gi pagaliau rinktis? Pakomentuosiu keletą vaistų (ne papildų).

Magnio orotatas (pvz. Magnerot)

Orotatai pasisavinami organizme daug didesniais kiekiais ir lengviau nei oksidai. Be to, orotatai yra daug stabilesni nei kitų rūgščių druskos, o dėl didelio lipofiliškumo jie lengvai skverbiasi per ląstelių membraną.

Šį vaistą reikia vartoti mažiausiai 6 savaites.