

Dienoraštis #130
Žmonėms labiausiai patinka istorijos apie žmones
Laimingiausi žmonės būna gegužės mėnesį. Žiema jau seniai pasitraukė su savo gripais ir peršalimais. Nuo šilto saulės alsavimo viskas pražysta, visur tvyro švelnumas. Jauni juokiasi net be priežasties, seni daužo vienas kitam per sulinkusias nugaras ir sveikina su sėkmingai įveikta dar viena žiema 🌨
Vaistinėje, beje, visais metų laikais ir šypsenos 😀, ir surauktų antakių netrūksta 🤨
Žmogus yra toks, koks pats save sukuria
– Man kempinės!
– O kam naudosite? Ką planuojate plauti ar valyti?
– Ar jūs nesuprantate? Čia rimtai klausiate?
– Na, juokas ir šypsena dar niekam nepakenkė.
– TAI TURITE AR NETURITE?
– Jei kempinės, tai neturime. Jei Islandinės kerpenos, tai – štai, prašome 🙂
– Taip, ta pati…
Gyvenimas nenumatė padaryti iš mūsų tobulybės. Tobulybių vieta muziejuje
– Nuo peršalimo reikia ko nors.
– Suaugusiam ar vaikui?
– Suaugusiam. Ir duokite tabletėmis. Gal Coldrex.
– 12 ar 24 tab.?
– 12. Kad metams užtektų.
– ? 🤭
– Gersiu po 1 tab. į mėnesį. Ir neaiškinkite, kad turiu gerti kitaip, vis tiek neklausysiu
Žodžiai nevirsta žmogumi. Žmogus virsta žodžiais
– Tokią cekavą kaimynę turiu – nenueina nuo savo durų akutės, visus ateinančius ir įeinančius stebi. Tai vieną kartą neapsikentęs priėjau prie jos durų ir tariau: “By…s tau į akį, pi…ė už ausies!” Baigėsi visi sekiojimai.
Dauguma žmonių panašūs į dešreles – kuo juos prikimši, tą jie ir turės viduje
Senjoras skundžiasi užsitęsusiais kojų skausmais, bėdavoja, kad niekas jau nepadeda – nei tabletės, nei tepalai. Laukiančiųjų eilutė ilgėja, nepatenkintų daugėja. Vienam klientui akivaizdžiai kantrybė baigiasi, nes visi išgirstame: “Iš senos šiknos naujų kojų neištrauksi!”
Skaityti toliau »