Kov 14, 2024 - Mano dienoraštis    0

Kas man patinka?

Manęs kartą paklausė: KAS MAN PATINKA? Ir aš atsakiau:

Man patinki tu ir visi balandžiai tame medyje, ir visi šunys mano mieste, išskyrus tuos, kurie rausiasi mūsų šiukšlių konteineryje… Ir visi katinai, išskyrus tą, kuris nuolat kakoja vaikams žaisti skirtoje smėlio dėžėje…

Dar man patinka gelbėtojai, kurie gelbėja žmones paplūdimy ir policininkai mieste, išskyrus tą, kuris išrašė baudą už tai, kad ne toje vietoje apsisukau… Man patinka kai kurie mano pabaisos draugai, ypač kai aš įkauštu, ir man patinka visi kiti mano draugai, kurie neteisia ir nepavydi mano sėkmės, išskyrus tą, kuris pavogė iš manęs laimingą loterijos bilietą. Man patinka vasaros, šiltos ir saulėtos, išskyrus tą, kuri atėmė iš manęs mano augintinį… Man patinka ruduo, auksinis ir vėjuotas, išskyrus tą lietingą, kai vaistinė skendo nuo purvo… Man patinka žmonės, laimingi ir liūdni, išskyrus tą, kuris mane pasiuntė ant trijų raidžių… Man patinka vaikai, bėgiojantys po balas ir laižantys varveklius, išskyrus tą, kuris lėktuve devynias valandas nesustodamas rėkė… Man taip pat patinka senoliai ir kiti kaimo šviesuoliai, kurie savo išmintimi  stebina kiekvieno susitikimo metu, išskyrus tą, kuris vaistinėje ant palangės “pamiršo” sudaužytą gyvsidabrio termometrą…

Dar man patinka kiekviena nauja diena, tarsi mažytis gyvenimas – su kiekvienu prabudimu ir kiekvienu kėlimusi, išskyrus vakarą su kiekvienu gulimusi ir užmigimu, tarsi mažyte mirtimi… Man patinka mokslo pažanga ir neribotos medicinos galimybės, išskyrus ribotas pacientų galimybes… Man patinka muilo burbulai ir visi kiti burbulai, taip pat ir šampano burbuliukai taurėje, ir tie, balose, kurie susidaro lyjant lietui.

Skaityti toliau »
Kov 7, 2024 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #143

Vaistininko dienoraštis

Kadangi rytoj – Tarptautinė Moters diena, gatvėse banguos gėlių jūra. Ir visai nesvarbu, kad žmonių nuomonės dėl šios dienos išsiskiria, tai netrukdo džiaugtis pavasariu, saule ir kvepiančiais žiedais. Šiandien visai nesinori rašyti apie ligas, vaistus ar ne itin gerai nusiteikusius klientus. Šį kartą – viskas apie moteris. Iš ko jos padarytos, kokios turėjo būti ir kokios yra 🧜‍♀️🧚‍♀️💃👸🏻

Iš ko padaryta moteris

Atėjo pas Dievą vyras ir papasakojo apie savo liūdesį. Dievas susimąstė: “Iš ko padaryti moterį, jei visas medžiagas išeikvojau vyrui?”

Nenorėdamas nepaisyti vyro prašymo, ilgai galvojęs, Dievas sutvėrė moterį iš ko pakliuvo: keleto ryškių saulės spindulių, akinančių žaros spalvų, mėnulio mįslingo liūdesio, gulbės grožio, kačiuko žaismingumo, laumžirgio grakštumo, švelnios pūkų šilumos, magneto traukos jėgos – visa tai sumaišė viename inde.

Kad išvengtų nuobodulio, dar pridėjo šaltą žvaigždžių spindesį, vėjo nepastovumą, debesų verksmingumą, lapės gudrumą, musės įkyrumą, ryklio godumą, tigrės pavydą, vapsvos kerštą ir įpūtė jai gyvybę.

Išėjo tikra moteris, kurią Dievas dovanojo vyrui, sakydamas:

Imk ją tokią, kokia ji yra, ir nebandyk jos keisti!

Ir kas gi iš tos Dievo kūrybos gavosi? Šiokį tokį paveikslą galima sudėlioti iš klientų lūpų išsprūdusių frazių apie savo antras puses. Kai stovi šalia, kai perka vaistus, kai guodžiasi ar džiaugiasi gyvenimu, kai dalinasi prisiminimais…

Ji buvo atversta knyga…Tik, va, aš buvau beraštis, nemokėjau skaityti…Dabar jau vėlu sugrąžinti jaunas dienas atgalios…

Skaityti toliau »
Vas 29, 2024 - Mano dienoraštis    0

Diena, kurios kartais nebūna

Vaistininko dienoraštis

Šiandien – neeilinė diena. Kodėl? Nes šiandien – ji dar yra, o sekančius keturis metus jos nebebus. Vėliau – vėl pasirodys, kaip ir vėl pranyks. Sunkiai paaiškinami dalykai, ypač mokyklinukams, kurie vasario 29 dieną švenčia savo gimtadienį ir nesupranta, kodėl tik kas ketveri metai ji yra pažymėta kalendoriuje? Ir kodėl kiti vaikai savo gimtadienius švenčia dieną, kurią jie yra gimę, o kai kuriems šią šventę reikia viena diena paankstinti arba pavėlinti? Vis dėlto, gimusieji šią unikalią dieną gali jaustis ypatingais ir nežemiškais, nes jų metai skaičiuojasi žymiai lėčiau.

Taigi, kodėl prireikė papildomos dienos kalendoriuje? Tikrai ne dėl to, kad nudirbtume visus nesuplanuotus darbus 😎 Papildoma diena pridedama tam, kad kalendorinius metus priartintų prie astronominių metų. 

Žemės metai – tai laikas, per kurį Žemė vieną kartą apskrieja aplink Saulę milžiniška, maždaug milijardo kilometrų ilgio apskritimo formos linija. Skriedama apie 30 kilometrų per sekundę (daugiau kaip 100 000 kilometrų per valandą) greičiu, Žemė apibėga aplink Saulę per tris šimtus šešiasdešimt penkias ir ketvirtį paros (365 paras ir 6 val.). Per ketverius metus iš tų papildomų 6 valandų susidaro viena para, todėl metai turi 366 dienas ir vadinami keliamaisiais metais. Per metus Žemėje, pakeisdami vienas kitą, praeina metų laikai: pavasaris, vasara, ruduo ir žiema.

Įdomus faktas – jei ne tokie metiniai paskaičiavimai, tai kiekvienais metais skirtumas tarp kalendorinių ir Saulės metų pradžios padidėtų 5 valandomis 48 minutėmis ir 56 sekundėmis. Ilgainiui dėl to pasikeistų metų laikų laikas. Pavyzdžiui, jei nustotume naudoti keliamųjų metų sistemą, po maždaug 700 metų Šiaurės pusrutulio vasara prasidėtų ne birželį, o gruodį.

Skaityti toliau »
Vas 22, 2024 - Mano dienoraštis    1

Dienoraštis #142

Prasiveria vaistinės durys ir per visą vaistinę nuaidi tirada:

Man išrašyti vaistai! Ką tik iš gydytojo. Kodas 441……

Ir senjorai visai nesvarbu, kad vaistinėje yra dar keli lankytojai, kuriems tikrai nebūtina girdėti tokią asmeninę informaciją. Nepagalvodami ištransliuojame tai, kas yra jautru ir asmeniška. Paskui nereikia stebėtis ir gūžčioti pečiais:

“Kas ir kaip galėjo pasinaudoti mano asmens kodu, jeigu pasas guli namie saugiai padėtas 🤔”.

Kadangi dirbu su kitais lankytojais, į savą (nuolatinę) klientę nekreipiu dėmesio, lai kantriai laukia savo eilės. Žinau, kad ji labai nerimastinga ir nuolat mėgsta “dalyvauti” svetimuose pokalbiuose bei patarinėti visais gyvenimo klausimais, tad šypteliu ir duodu suprasti, kad tuoj ją aptarnausiu. Kai vaistinė ištuštėja, vėl pasipila:

442…

– Gal duokite dokumentą.

– Nesinešioju aš tų dokumentų, dar pavogs. 44…, ne. 4431….Tai jūs gi mane žinote iki kaulų smegenų, kiekvieną dieną einu pas jus.

– Kad ir kas valandą. Bet tvarka yra tvarka.

– Tai kas gi čia atsitiks?

– Na, pavyzdžiui, kitą kartą ateis vyriškis, jūsų sūnus. Ir “jūsų prašymu” išpirks jūsų vaistus – Xanaxą ar Relanium. Ir išeis patenkintas. O jūs gal net ir sūnaus neturite… Tada man ne tik akis iškabinsite, bet ir paskutinius plaukus nupešite, kai iš mano lūpų išgirsite, kad jūsų vaistai jau išpirkti.

Skaityti toliau »
Vas 15, 2024 - Mano dienoraštis    0

…diena, kuri ateis

Vaistininko dienoraštis

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba savo posėdyje paskelbė “atstatanti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę.”

Taigi, šiandien gyvename NEPRIKLAUSOMOJOJE DEMOKRATINĖJE šalyje, tačiau dirbame  krautuvininkams priklausomose vaistinėse, kuriose taip trūksta demokratijos.

Jeigu krautuvininkai įsivaizduoja, kad laisvės suteikimas tolygus dykinėjimui, tai jie labai klysta. Laisvė – tai galimybė laisvai tvarkyti savo laiką. Būti laisvam – vadinasi, ne tuščiai leisti laiką, o pačiam spręsti, ką daryti ir ko nedaryti. 

Bet krautuvininkai žino – kuo daugiau laisvės bus vaistinėje, tuo mažiau pelno bus jų kišenėse. Todėl nesame laisvi tvarkyti savo laiką – net ir atidirbę savo pamainą, dažnu atveju esame priversti dar “šiek tiek” padirbėti už sergančią Grytutę ir atostogaujantį Jonuką. Pasitaiko ir taip, kad atostogaujančią Onutę atšaukia iš atostogų, nes labai skubus reikalas – taip jau nutiko, kad nėra kam dirbti, darbuotojus netikėtai užpuolė gripas. Taip, taip, ir mes kartais sergame, ir mes esame žmonės. Būna ir tokių atvejų, kai turinčiam nedarbingumą, skambinama ir įsakmiai prašoma sugrįžti į darbą ir ten pabaigti sirgti.

Skaityti toliau »
Vas 8, 2024 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #141

Vaistininko dienoraštis

Tai lyja, tai sninga, tai saulė šviečia, tai žemė su dangumi maišosi… Tokia jau ta mūsų žiema. Orai permainingi kaip nuotaika. O nuotaikų, kaip žinia, būna įvairių. Ypač vaistinėje. Vieni šypsosi, kiti – liūdi, dar kiti – rėkia, ketvirti – iš viso nežinia ko nori. Tokia jau ta vaistinės kasdienybė.

Pažliugę ne tik už lango – balos nuo lietaus ir sniego pamažu kaupiasi ir vaistinės oficinoje. Negelbsti ir ant grindų pakloti kiliminiai takai – nešamas iš lauko vanduo nespėja susigerti. O mes nespėjame su šluota vaikščioti. Kai jau visai prastai pasidaro, kartais po kiliminiais takais padedame išardytas popierines dėžes, kad geriau vanduo susigertų. Taip ir sukamės. Bet kitiems taip neatrodo (kad kažką darome).

„Na ir šlapia čia pas jus, darykite ką nors, kol kas nors neišsitiesė.”

„Tai kur jūsų valytoja?”

Kur kur? Kur vištos daro pur pur. Valytoja atėjo, prisipylė kibirą vandens, pralėkė per 10 min. per vaistinę su tuo pačiu skuduru, nubėgdama pakeliui pašluostė stalus, tada –  už šiukšlių kibiro, ir tiek ją tematei. O tau dar visa diena prieš akis. Ir lietui ar sniegui nepasakysi – gal jau gana, palauk iki kito ryto. Kol vėl valytoja ateis. O gal ir iš viso neateis. Būna ir joms sunkių dienų, kai iki vaistinės taip ir neateina.

„Oho, kiek  prinešiau purvo! Atsiprašau. Bet, tikriausiai turite valytoją, tai išvalys.” 

Žinoma, kad išvalys, jei ne valytoja, tai… Įdomu, kaip didesnėse vaistinėse, kur ir žmonių daugiau ateina, ir darbuotojų daugiau dirba? Gal ir valytojos ten kelios pluša? O gal darbuotojai paeiliui su skuduru vaikšto? O gal šita laimė studentams tenka? Na, greičiausiai, kaip kortos krenta ♠️🃏Žinoma, galima užmerkti akis ir nieko nematyti. Nei balų, nei purvo. Bet klientai tai visada visur ir viską mato:

Skaityti toliau »
Vas 1, 2024 - Mano dienoraštis    0

Juokas – dalykas rimtas

Vaistininko dienoraštis

Mokslas apie juoką vadinamas gelotologija. Juoko poveikiu sveikatai susidomėta XX amžiuje, 70 – aisiais metais. Normanas Kazinsas, sergantis reta liga – kolagenoze, gydytojams pasakius, kad padėti neįmanoma, užsidarė kambaryje ir ištisas valandas žiūrėjo komedijas. Po mėnesio jis pradėjo judėti, o po kelių mėnesių grįžo į darbą. Ir iš tikrųjų, jeigu jau tokia didėlė juoko galia, kodėl gi mums visiems nepasijuokus, bent jau kol skaitysite šios dienos Vaistininko užrašus.

Nusipirkusi vaistus klientė klausia:

O padidinamąjį stiklą turite? Tą, kitaip, lupa vadinamą?

– Ne, neturime.

– Kaip čia vaistinėje nėra lupos? – nusistebėjusi tarė. – Maniau, kad turėtų būti galimybė įsigyti.

Šį pokalbį atsiuntė vienas mano blogo skaitytojas, sakydamas, kad tik paskaitydavo apie žmonių norus ką nors keisto įsigyti vaistinėje, kol pats sulaukė pas jį atkeliavusių keistuolių. Kadangi kolegos kartas nuo karto man atsiunčia ar perpasakoja savo “patirtis”, patirtas bendraujant su įvairaus temperamento ir išsilavinimo klientais, kolegoms sutikus, mielai dalinuosi šiais pašnekesiais. Beje, dėl tos lupos – kai kuriose vaistinėse prie kasos būna padėtas tas storas stiklas “vienaakiams”, kurie mėgsta patyrinėti smulkius užrašus ant vaistų ar maisto papildų dėžučių ir rasti kažką tokio ypatingo, kad galėtų išdidžiai ištarti: Taip ir sakiau, kad čia šūd…, o ne vaistai…

Kaip ten sako liaudies išmintis – kur bebučiuosi, visur šikna 💩

Man tokių baltų apvalių tablečių.

– Kokių, močiut? Negaliu visų jūsų tablečių žinoti.

– Nu kaip tu gali nežinoti? Taigi buvo tokios baltos, apvalios…

Ar žinojote, kad šešiamečiai vaikai per dieną juokiasi apytikriai 300 kartų, o suaugę – tik 15 kartų. Todėl juokimės, juokimės ir dar kartą.

Tai prie RED3 man dar merga priklauso, – sako vyriškis, pirkdamas maisto papildus vyrams.

Beje, vaikinai paprastai juokiasi ilgiau nei merginos.

Man reikia IMODIUM iš S raidės.

Mokslininkai tvirtina, jog žmonės, kurie net į problemą sugeba pažvelgti su šypsena, gyvena vidutiniškai aštuoneriais metais ilgiau nei nerimaujantys jų draugai. Kol ne vėlu, darykite išvadas.

– Prašau man duoti skrandį skystinančių.

– 🤔

– Kas neaišku?

– Gal vidurius laisvinančių?

Ooo, TAIP, BŪTENT! Sakiau gi, SKYSTINANČIŲ!

Ir dar: maksimali juoko trukmė dažniausiai neviršija 40 sekundžių.

Duokite man žuvies lašinių, – paprašė vaistinėje solidus vyriškis.

Nuo mėsos ką nors.

– 🧐

– Yra raumenys, yra kaulai, o man reikia ko nors nuo mėsos.

O nuo lašinių netiks?

Skaityti toliau »
Puslapiai:1234567...103»