Vaistininko užrašai

Šie pokyčiai, apie kuriuos dabar aprašysiu, deja deja, įvyko ne pas mus, Lietuvoje. Guodžia tai, kad reforma pradėta visai netoli mūsų – Estijoje, todėl yra vilties, kad ir Lietuvoje, laikui bėgant, atsiras ryžtingų ir drąsių žmonių, kurie sugebės mesti iššūkį farmacijos gangsteriams bei įtikins naująjį sveikatos apsaugos ministrą ir jo komandą pokyčių reikalingumu.

Apie šią reformą neseniai teko skaityti žurnale “Farmacija ir laikas”, todėl kas nuolat domisi farmacijos pasaulio naujienomis, greičiausiai, jau susipažino su pasikeitimais. Tačiau diskusijų aktualiais klausimais niekada nebūna per daug 🤓 Kaip, beje, ir žinių 📚

Pokytis Nr. 1

BENDRASIS AR DIDYSIS VAISTINĖS PARTNERIS TURI BŪTI VAISTININKAS, DIRBANTIS VADOVU VIENOJE IŠ SAVO VAISTINIŲ. Estijoje, 2019 metų duomenimis, vos 32% vaistinių priklausė vaistininkams, o likusios – vaistinių tinklams. Ten veikė trys didieji vaistinių tinklai, ir tik vienas jų – estų, taigi, didžioji dalis šalies vaistinių priklausė didiesiems tinklams. Pagrindinė reformos idėja – vaistinės savininkas privalo būti farmacininkas. Norint įvykdyti šią reformą buvo būtina sąlyga  – nemaža dalis vaistinių, priklausiusių tinklams, privalėjo būti parduotos farmacininkams.

Žinoma, jeigu lobistai taip įnirtingai nebūtų landžioję po seimo kabinetus, ir pas mus dabar būtų ši būtina sąlyga vaistinės steigėjui. Tačiau, verslas nesnaudė ir visais įmanomais būdais keitė politikų ir kitų klerkų nuomonę. Kadangi Lietuvoje nesunku tai padaryti, nenuostabu, kad pas mus vos 20% vaistinių (2018-2019 metų duomenimis) priklausė ne tinklinėms vaistinėms (kurių steigėjai, kaip žinia, paprastai yra vaistininkai), o visa kita didžioji dalis – tinklinėms. Todėl dabar dažnai tenka vykdyti vadybos, ekonomikos, administravimo ar reklamos mokslus baigusių (arba iš viso jokių mokslų nekrimtusių) atstovų sugalvotas užduotis, nesvarbu, kad jos neturi nieko bendro su mūsų įgytu išsilavinimu. Kadangi savininkams rūpi tik pelnas, o ne žmonių gerovė, farmacininkai neįgyvendinamus planus bando įvykdyti pardavinėdami maisto papildus (dažnai vietinės gamybos ir vietinio pakavimo)  bei kosmetiką, nepamiršdami suderinti raudono lūpdažio ir panašaus atspalvio nagų lako 🙄

Pokytis Nr. 2

VAISTINĖS PARTNERIS (įskaitant mažumos akcininką) NEGALI BŪTI VAISTŲ DIDMENININKAS AR SU JUO SUSIJĘS ASMUO. Šis pokytis buvo reikalingas tam, kad suskirstyti vaistų pardavimą į du lygius – didmeną ir mažmeną. Kadangi mūsų šalyje šiuo klausimu visiška laisvė, tai beveik kiekvienas didysis vaistinės tinklas turi savo nuosavą didmenos sandėlį. Viskas labai paprasta – vadovas parduoda vaistus sau pačiam. Tik savo vaistinei jis parduoda vienomis kainomis, o ši –  jau kitomis kainomis vaistus parduoda gyventojams. Vieni didmenininkai įsiveža vienų gamintojų vaistus, kiti – kitų, tarpusavyje vyksta šeimų kovos – kuris pirmas kurį vaistą perduos į prekybą savo vaistinėms, kuris greičiau sugebės nusiimti vyšnią nuo torto, kuris bus gudresnis ir imituos vaisto deficitą, neparduodamas savo varžovui, o atiduodamas tik savo tinklo vaistinėms. Jau nešneku, kokioje situacijoje atsiduria privačios vaistinės, kai jos ne tik negauna, ko pageidauja, bet ir kai gauna, perka visiškai kitomis kainomis bei kitomis sąlygomis. Ne paslaptis, kad ir prekių krepšelis privalo būti pritemptas iki tam tikros sumos, o jei jis nesusidaro arba nėra finansinių galimybių per vieną pirkimą išleisti tą reikalaujamą sumą, gali iš viso likti be prekių.

Nepamirškime, kad šiose kovose be taisyklių besąlygiškai dalyvauja ir pirkėjas. Laikant deficitinį vaistą vienose rankose (t.y. viename vaistinių tinkle), jo greitai pristingama, todėl ligonis priverstas keliauti iš vienos vaistinės į kitą, iš vieno rajono – į trečią, kol paaiškėja, kad to vaisto likučių iš viso jau nėra, nes didmenininkas jį išvežė savo kitoms tinklinėms vaistinėms į Latviją, Estiją ar velniai žino dar kur. Deja, ne taip ir retai, Lietuva atlieka tik tranzito vaidmenį 🚚

Kas tai per laikotarpis?

Apie šį laikotarpį kalbama ne vienus, ir ne du metus. Šis pereinamasis laikotarpis jau turėtų būti pervadintas į užsitęsusį arba nepajudinamą 💪👊 “Nieko nėra pastoviau už laikina”, sako liaudies išmintis. O liaudis  dažnai būna teisi. Todėl tikėtis, kad 2,5 metų laikotarpis bus galutinis, nėra prasmės. Juolab, kad jis jau ir taip išsitempė kaip sovietinė braškinė kramtomoji guma 🤭

Visos kalbos, visi straipsniai ir televizijos laidos, surežisuotos jos ar ne, bandančios įtikinti visuomenę ir ją  palenkti į vieną ar kitą pusę, tapo jau nepakenčiamomis vien dėl to, kad įstatymu numatyta tvarka tapo tikra parodija. Norėčiau, kad  mano ilgas rašinėlis šia tema būtų paskutinis iki 2023 metų liepos 1 d.

Taigi, taip vadinamas pereinamasis laikotarpis skirtas tam, kad būtų laiko suplanuoti valstybinį farmakotechnikų ir vaistininkų poreikį. Dar paprasčiau šnekant – per šį laikotarpį vaistininkų padėjėjams, arba farmakotechnikams leisti dirbti savarankiškai dar pustrečių metų – iki 2023-ųjų liepos. Užbėgant įvykiams už akių, noriu nuraminti, kad aš ne prieš farmakotechnikų savarankiškumą. Aš – prieš klestinčią neteisybę visame farmacijos sektoriuje.

Lobistų galia

Net šalies vadovas nesugebėjo atsispirti didžiųjų vaistinių tinklų valdytojams ir buvo užburtas raganiškais kerais 🧟‍♀️ Neįtikino jo nei profesoriai, nei teisininkai, nei statistiniai duomenys. Įspūdžio jam nepadarė ir tai, kad Lietuvoje galiojančią tvarką jau nuo 2012 metų siekiama suderinti su Europos Sąjungos direktyva.

Juokingai skamba žodžiai iš jo lūpų, kad farmacijos verslas jau dabar turi ruoštis būsimiems pokyčiams. Ar tik DABAR? O ką tie verslininkai darė 8 metus? Krovė kapitalą ir atidarinėjo naujas vaistines, kad toliau didintų savo pajamas. Pagooglinkite apie didžiųjų vaistinių tinklų savininkus ir pamatysite, kuo jie užsiėmė visą šį laikotarpį ir kiek milijonų susikrovė 💶

Dėmesio neverti

Teigiama, kad įstatymo įsigaliojimo datos nukėlimas siejamas su beprecedente koronaviruso plitimo situacija šalyje, todėl pokyčiai farmacijos sektoriuje šiuo metu dar labiau apsunkintų pastangas efektyviai kovoti su pandemija. Nesuprantama, kodėl visur bandoma prisidengti pandemija? Kai rudenį buvo dalinami taip vadinami sveikatos kuponai, vaistinių darbuotojai buvo eliminuoti iš šio proceso kaip nesantys priekinėje fronto linijoje (neskaitant tikrųjų didvyrių – medikų, reikėjo pasirūpinti kitais, ne viruso židiniuose, o darbo biržose ar motinystės/tėvystės atostogose laiką leidžiančiais, bet galiojančias licencijas turinčiais asmenimis, todėl farmacininkams pritrūko lėšų). Artėjant didžiosioms metų šventėms vaistinių darbuotojai vėl  “sulaukė dėmesio” – sveikatos ministras įpareigojo visas vaistines ne mažiau 4 valandas dirbti švenčių dienomis 🤣 Blogai, kai komandoje nėra nei medikų, nei farmacininkų, nei visuomenės sveikatos specialistų. Yra tik statistai, kurie nemato, kad 50 m spinduliu galima atrasti 5 vaistines. Ir kokia prasmė joms visoms dirbti 🤔 Ar neužtenka nuolat dirbančių vaistinių 10-12 val. ritmu?

Deja, bet mes ne tokio dėmesio norime.

Dauguma žmonių klausimų nemėgsta – jiems labiau patinka atsakymai. O jei iš karto negauna aiškaus atsakymo, jiems akys kaipmat ima blaustis:

– Ar man padės šitie vaistai? Nes taip brangiai moku… Nežinote? Tai kas tada žino?

– Jei laikysitės visų gydytojo nurodymų ir vartosite taip, kaip pasakyta, žinoma, kad padės 🙂

Ir nors atsakymas – subjektyvus, ligonis jau skrajoja padebesiais, svajodamas apie dangiškus migdolus ar relaxą saulėtame paplūdimyje 🕶🏖🏝

Nors vaistinės per šventes dirbo beveik be išeiginių, žmonių srautas nemažėja ir šiol. Pirkiniai – kasdieniai, nieko neįprasto. Kaip ir visus, vieną dieną tave lydi juokas:

– Gal turite kokių tablečių nuo išsiblaškymo? Išviriau kompotą. Kadangi niekas vaisių nevalgo, galvoju, reikia juos nukošti. Pastačiau koštuvą tiesiai į kriauklę ir perkošiau. Paskui ilgai stovėjau, žiūrėjau į koštuvą, jame esančius vaisius ir galvojau, o kur mano kompotas 🤔😆

o kitą dieną  – viskas aplinkui atrodo lyg po žemės drebėjimo:

– Jeigu tuojau pat man neparduosi antibiotikų, apčiaudėsiu tave kovidu! Koks dar receptas? Ir apskritai, visi gydytojai dabar į frontą išėjo…

Taigi, kadangi mes į frontą neišėjome, o likome savo vietose kovoti su nematomu (kartais, ir matomu) priešu, turime laikytis tvirtai. Visiems kartais būna nelengva. Visgi, labiausiai nusikali tuomet, kai kiaurą dieną darai tai, ko nemėgsti, kas tau visai nerūpi. Todėl žmonės – laimingi jie būna, ar pikti – taip nenuvargina, kaip nesibaigiantys, su tavo darbu nesusiję veiksmai – akcijos, plakatai, etiketės, žurnalai, registravimai, ataskaitos, popieriai, popieriai, popieriai, vienu žodžiu – makulatūra 🧻

Garsusis Sanča Pansa, ištikimas Don Kichoto ginklanešys, didelis miegalius, šitaip kalbėjo apie miegą:

“…bet viena man aišku, jog, kol aš miegu, tol nežinau nei baimės, nei vilčių, nei sielvartų, nei džiaugsmų; pasakykime ačiū tam, kuris išrado miegą – tą skraistę, pridengiančią visas žmogaus mintis, tą maistą, naikinantį mums alkį, tą vandenį, malšinantį mums troškulį, tą ugnį, sušildančią šaltį, tą šaltį, vėsinantį mūsų karštį, žodžiu tariant, tą visuotinį pinigą, su kuriuo gali bet ką nusipirkti, tą mastą bei tas svarstykles, kurios sulygina karalių ir piemenį, išminčių ir paikuolį. Dėl vieno tik dalyko man nepatinka miegas: mat žmonės sako, kad jis primenąs mirtį ir kad tarp miegančio ir numirėlio – skirtumas nedidelis” 🤭

Daugeliu atžvilgių Sanča Pansa buvo teisus. Miegas visiems reikalingas. Kas gi jis yra, kodėl jis reikalingas, kokia jo reikšmė žmogaus organizmui 🤔

Kas yra miegas, kam jo reikia ir kokia jo reikšmė?

Dar visai neseniai atsakyti į šiuos klausimus buvo nesunku. Užteko aiškinimo, kad miegant pailsi smegenų nervinės ląstelės, atsistato jų išeikvota energija, smegenys pasiruošia dienos darbui. Tačiau požiūris į miegą keičiasi. Vienas šios srities tyrinėtojų yra labai taikliai pasakęs: “Kuo daugiau tiriame miegą, tuo mažiau suprantame, kam jis reikalingas”. Tačiau aišku viena – kad žmogaus organizmas galėtų normaliai funkcionuoti, jis turi miegodamas pailsėti. Kiekvienam yra tekę nemiegoti vieną ar keletą naktų. Ar bereikia aiškinti, kokia būna savijauta kitą dieną? Senovės Kinijoje pati žiauriausia buvo mirties bausmė, kurią įvykdydavo, neleisdami pasmerktajam miegoti. Pasakojama, kaip vienas pirklys už savo žmonos nužudymą buvo nuteistas kaip tik tokia bausme. Pirklį pasodino į kalėjimą, kur jį be paliovos stebėjo trys prižiūrėtojai. Jie keisdavosi kas valandą ir neleisdavo nuteistajam nė minutės užsnūsti. Aštuntą parą nuteistojo kančios pasidarė tokios baisios, kad jis maldavo iš pasigailėjimo jį kuo greičiau pribaigti bet kuriuo kitu būdu: pakarti, nukirsti galvą, sudeginti gyvą ar paskandinti, pasmaugti, sušaudyti, ketvirčiuoti, susprogdinti 🗡⛓

Specialistai, tyrinėję miego reikšmę, teigia, kad po dviejų bemiegių parų sveiko žmogaus elgesys ir psichika ryškiai pasikeičia – smarkiai sumažėja tiriamojo aktyvumas, susilpnėja jo sugebėjimas kryptingai sukaupti dėmesį, kalba darosi nenuosekli, neaiški, klaidinga. Po kurio laiko žmogus pasidaro visai neaktyvus, apatiškas, atsakydamas į paprasčiausių psichologinių testų klausimus, daro didelių klaidų. Jeigu ir toliau tiriamajam neleidžiama miegoti, jo psichika dar labiau pakinta – atsiranda haliucinacijos ir nenormalus elgesys 👿 Kurį laiką visai neleidžiant miegoti, atsiranda ryškių ir sudėtingų psichikos bei elgesio sutrikimų, kitaip sakant, ORGANIZMAS NESUGEBA PRISITAIKYTI PRIE APLINKOS.

Maisto papildai sportui.

Maisto papildai lieknėjimui.

Aukšta kokybė, geriausia kaina.

Dietai, sveikatai, gerai savijautai…

Galima tęsti ir niekada nesustoti. Maisto papildų platintojai ir nesiruošia sustoti. O kadangi, dabar – pats dovanų pirkimo metas, jokių stabdymo žymių nematyti – nei iš siūlytojų, nei iš pirkėjų 😎 Stabdyti nuo pirkimo nesiruošiu, bet pamąstyti rekomenduoju.

Kai planuojate kažkam įteikti dovaną, tikriausiai, nedarote impulsyvių veiksmų, o ramiai apgalvojate,  ką pirksite, įvertindami progą, asmenį, amžių ar tarpusavio ryšį. Tokio plano laikytis patariu ir šiuo sudėtingu laikotarpiu. Žinoma, galimybės laisvai rinktis paliečiant, pačiupinėjant ar pauostant 😀 renkamą dovaną, einamuoju metu yra labai suvaržytos dėl daugelio apribojimų, todėl belieka neskubėti ir pasikliauti sveiku protu 🤯

Visuotinio karantino metu vaistinės patenka tarp tų “laimingųjų”, kurie neužveria durų visuomenei, o tam tikra prasme, jas atveria dar plačiau, nes visų kitų prekybos vietų durys (išskyrus nedaugelį) uždarytos. Žinant tai, kad COVID-19 kitų ligų nesustabdys 😪, vaistinės (kaip visada) pasiruošusios gyventojų antplūdžiui. Ir ne tik dėl ligų. Artėjant didžiosioms metų šventėms, daugelis dovanų ieško būtent vaistinėje. Taigi, nesiūlau keisti įpročio dovanų ieškoti čia. Tačiau linkiu labiau įsigilinti į dovanos gavėjo poreikius bei įdėmiau įsiklausyti į jo pageidavimus. 

Jeigu žmogus, kuriam renkate dovaną vaistinėje (ar internetinėje erdvėje), yra priklausomas nuo maisto papildų ir labai labai įtikėjęs jų “gydomosiomis savybėmis”, tuomet jums verta parinkti jam ką nors… 🤔 Niekaip nesugalvoju žodžio, kuris teigiamai apibūdintų maisto papildą – efektyvaus, naudingo, sveiko, veiksmingo…niekas netinka. Gal tiktų – naujoviško, ekologiško 🤭 Na, nesvarbu. Jeigu nuo vartojamo maisto papildo žmogus jaučiasi gerai, o jo diena, kaskart išgėrus dozę, nušvinta pačiomis gražiausiomis spalvomis, tuomet kodėl gi nenudžiuginti jo tuo pačiu stebuklu?

Ką čia vis kalba per tą televiziją apie kažkokius farmakotechnikus? Tai kas jie tokie? Vaistinėje juk vaistininkas turi dirbti. Dar provizoriais jus seniau vadino. O kokie čia technikai? Tai kaip dantų technikai? Ką jie čia vaistinėje tada meistrauja?

Jeigu jau klientai, atėję į vaistinę, domisi, kas čia vyksta ant to margo svieto, tai galima drąsiai teigti, kad su  tarpusavio barniais pavyko prisibelsti net iki eilinių piliečių. Dabar, tarsi dalyvaujame socialistinėse lenktynėse – kuris daugiau ant ko nors purvo išpils. Kas nesuprato, dėl ko lenktyniaujama, tai paaiškinu: vaistininkai bando išsikovoti geresnes darbo sąlygas farmakotechnikų sąskaita, o farmakotechnikai, savo ruožtu, nori įrodyti, kad jie taip pat šio to verti. Na, bent jau susidaro toks vaizdas, paskaičius komentarus po straipsniais, parašytais žinovų arba suinteresuotų grupių. 

Giliai širdyje, visgi, jaučiu, kad taip, kaip rašoma komentaruose, nėra. Dirbdami ranka rankon, koja kojon, tikrai neturim kada pyktis ar ginčytis, kam priklauso karpyti kainas, o kam kabinti akcinius plakatus. Ir tas papildomas vaistininko darbas – tikrinti farmakotechniko receptus – nėra toks jau varginantis 🙂

Esmė slypi ne čia. Jeigu nebūtų tos įstatymo pataisos, taip tyliai ramiai visi ir būtų dirbę. Ir visiems būtų užtekę vietos po saule. Dabar gi, įžvelgiu kelias pagrindines nesantaikos priežastis. Viena jų atskleidžia vaistininkų nepasitenkinimą:

“Kodėl mūsų atlyginimai yra vienodi (arba, beveik vienodi), nors žinių ir laiko, sugaišto besimokant, atžvilgiu, turėtume gauti ne 200 ir 300 € daugiau. Kadangi mus keičia farmakotechnikai, kurių netrūksta, darbdaviai mūsų nevertina ir nesiskaito su mumis.”

Antra, farmakotechnikų nusivylimas:

“Kodėl mes tiek metų savarankiškai dirbę, staiga pasidarėme nereikalingi ir nieko neišmanantys?”.

Yra ir trečias variantas – buvusių farmakotechnikų, kurie po papildomų studijų tapo vaistininkais:

“Jeigu mes sugebėjome baigti papildomas ir brangiai apmokamas studijas, aukodami savo laiką, darbą, šeimos interesus, tai reiškia, tai padaryti galėjo visi. Ir tie, kuriems 15 metų neužteko, neužteks ir dar trijų papildomų, neužteks ir 100-o”.

Trumpam palikime politinius ir suinteresuotų asmenų sprendimus, vaistų politiką, farmakotechnikų likimą bei vaistininkų darbo ir apmokėjimo sąlygas ir sužinokime daugiau apie šių dienų aktualijas (žinoma, tik po COVID-19 😷), t.y. peršalimų etapą, kurio vienas simptomų – kosulys.

Apie peršalimo ligas stengiuosi parašyti bent kartą metuose. Žinau, kad daugeliui skaitytojų tai nėra aktualu, tačiau be profesionalų yra ir kita grupelė, kurie užduoda klausimus įvairiomis temomis ir tikisi greitų atsakymų 😉

Geriau už bet kokį gydymą yra peršalimo ligų profilaktika 😊, bet jei per vėlai sugalvojome elgtis supratingai (ir atsakingai), belieka įsiklausyti į gydytojų ir vaistininkų nurodymus.

Draugas ar priešas?

Žiūrint iš fiziologinės pusės – tai organizmo savigynos reakcija, apsauganti mūsų kvėpavimo takus nuo dulkių, suodžių ir net stambesnių dalelių, kurios netikėtai patenka į juos. Šiuo atžvilgiu, kosulys yra mūsų draugas, patikimas kvėpavimo takų sargas. Kas kita yra lėtinis, nuolat pasikartojantis kosulys, kuris dažniausiai būna vienas iš kvėpavimo ligų simptomų. Ir sausas, ir švilpiantis, visokių atspalvių ir intensyvumo, užeinąs priepuoliais ir nepraeinantis ištisomis paromis, prasidedąs iš ryto ir kartais nesiliaujantis visą naktį. Tuomet kyla rimtas klausimas – slopinti kosulį ar ne?