Vaistininko užrašai

Žmonės – keisti sutvėrimai. Mes leidžiame, kad praeities problemos ir ateities rūpesčiai užgožtų dabartį, pasidarome pikti, nervingi, prarandame viltį. Kita vertus, nuolat įtikinėdami save, kad vieną gražią dieną bus geriau, atidėliojame pasitenkinimą, prioritetus ir laimę. Mes kuriame planus, o mūsų vaikai auga, mylimi žmonės, draugai miršta, svajonės dūžta…

Senais laikais, jei žmogus nespėdavo į diližaną, jis mielai sutikdavo dieną ar dvi palaukti kito. Dabar mes jaučiamės nusivylę, jei nespėjame praeiti pro sukamąsias duris 😀 Tokie jau mes esame…

Taigi, norėdami gyventi harmoningai nesikrimskite dėl smulkmenų, nes viskas ir tėra smulkmenos 😀 O kad gyvenimas gali būti rutina, kova, žaidimas, sapnas, šventė ir dar kažkas, supratau bendraujant su vaistinės lankytojais. Kadangi negeriu nei Neurozan, nei ginkmedžio preparatų, tai daugelį pastebėjimų stengiuosi iš karto užsirašyti. Kitaip – nebūtų tiek auksinių istorijų mano užrašuose.

Dabar ir šnekos labiau sukasi ne apie ligas, o apie gyvenimą. Turiu tokią vieną įdomią klientę, kuri ateina į vaistinę vieną kartą per savaitę. Ir vis ką nors įdomaus sušneka. Pastarąjį kartą prisiminė senus laikus:

– Seniai seniai, dar tarybiniais laikais tvarkiau butus ponams. Vienuose tokiuose namuose stovėjo baras per pusę kambario. Tai aš nusižiūrėdavau kokį pradarytą butelį, bet tik pradarytą, ir gurkštelėdavau gurkšnį kitą. Ir jaučiu, kad plečia smegeninę, taip gera pasidarydavo, kad net pamiršdavau, ko atėjau…

Kita nuolatinė klientė, visada ateidavusi su vyru, šį kartą atėjo viena. Klausiu, kodėl be palydos? O ji atkerta:
– Jėzau, aš jau 54 metai su tuo pačiu vyru gyvenu! Kad jūs žinotumėte, kaip jis man nusibodo!

Tačiau ir vyrų, panašiai mąstančių pasitaiko:
– Man duokite tik antibiotikų. Gydytoja parašė dar gerųjų bakterijų nusipirkti, bet ačiū, nereikia, namuose vieną bakteriją turiu, užteks ir tos 😀

Atsiranda ir savikritiškų, ne tik kitus peikiančių:

– Ką aš čia jums protą knisu, durnė būdama! Bet va, vis save durninu, o pažymėjimo neįgalumo dar neturiu 😀, sako, dar anksti. Matyt, mažai dar durninu.

arba:

– Parduokite tik vieną lapuką tablečių, pensijos dar negavau, o šiandien ubagų diena tokiems, kaip aš IKI parduotuvėje, tai dar ten pinigėlių reikės.

Ateina ir labai “protingų”:

Skaityti toliau »

Kadangi prasideda atostogų metas, pats laikas pagalvoti apie apsaugos priemones nuo saulės. Negalėjau pagalvoti, kad išsirinkti gerą priemonę bus taip sunku. Jau vien tai, kiek pavidalų radau, leido suprasti, kad lengva nebus 😀

Per eilę metų šalia apsauginių kremų lentynose nugulė: losjonai, pieneliai, emulsijos, aliejai, geliai, skysčiai, purškalai, purškikliai, fluidai. Ką pasirinkti?

Naujų gamintojų rinkoje taip pat padaugėjo. Kainų žirklės – pakankamai plačios. Galima įsigyti ir už 2€ ir už 72€. Žinoma, norisi pačio geriausio 😀

Liūdina tai, kad net specialistai tiksliai nežino, kas mūsų odai gali pakenkti, o kas – padėti. Vienais metais rekomenduojamos vienos sudėties priemonės, o po metų – požiūris staiga keičiasi. Ir tai, kas buvo pripažinta anksčiau, dabar jau gali sukelti ir vėžį. Paradoksas – saugaisi nuo odos vėžio priemonėmis, kurios laikui bėgant gali sukelti vėžį 😯

Kokių medžiagų šių kremų sudėtyje reikėtų vengti labiausiai?

Oxybenzone – prasiskverbia per odą į mūsų organizmą, imituoja hormono estrogeno veiklą

3-benzylidene camphor (Mexoryl SD), Octyl methoxycinnamate – taip pat neigiamai veikia hormonų sistemą

Vitaminas A (įeina į maždaug trečdalio kremų sudėtį) – gali paspartinti odos žaizdų, navikų atsiradimą.

Taigi, turintiems jautrią odą ar alergiškiems žmonėms geriausiai rinktis kremus, kurių sudėtyje yra cinko oksido ir titano oksido. Tai fizinių filtrų pagrindu sukurti kremai, tinkami kiekvienai odai. Jie veikia kaip fizinis barjeras, trukdantis UV spinduliams prasiskverbti į gilesnius odos sluoksnius ir taip suteikia efektyvią ir patikimą apsaugą. Minusas – šie kremai sunkoki, neretai kemša poras ir praktiškai visada palieka baltą šydą 😀 Jeigu gamintojai naudoja iki nano dydžio susmulkintus filtrus, tokių trūkumų galima išvengti. Tačiau nanodalelių poveikis aplinkai ir žmogui kol kas nėra tinkamai ištirtas. Nano dydžio medžiagos pereina ląstelių membranas ir fiziologinius barjerus, pasiekia kraują, o kokias pasekmes organizmui sukels vėliau – niekas nežino 😕 Beje, apie nanodaleles turi būti nurodyta gaminio etiketėje (pvz., Titanium dioxide (nano).

Cheminiai filtrai įsiskverbia į viršutinį odos sluoksnį. Pagrindinis trūkumas – sudėtinių dalių nestabilumas. Veikiant saulei, suskyla dalis medžiagos, odoje vyksta cheminė reakcija, atsiranda tarpinių reakcijos junginių, kurie veikia kaip fotooksidantai. Jų koncentracija gaminiuose yra ribojama dėl pavojaus sveikatai. Kremai su cheminiais filtrais sukelia alergines ir fotoalergines odos reakcijas.

Vertingiausi kremai, kurių sudėtyje yra vienas kitą papildančių abiejų rūšių filtrų.

Sveikai apsaugai nuo saulės tinka ir 100% natūralūs augaliniai aliejai (nerafinuotas kokosų, sviestmedžių, palmių aliejus). Tačiau tokios priemonės neužtikrina ilgalaikės apsaugos.

Skaityti toliau »

Nors karštis slopina mąstymą ir tirština mintis, ne visus tai veikia neigiamai. Neseniai į rankas pateko gerai nuteikiantis laiškelis iš vaistininkų profesinės sąjungos. Laiško turinys leidžia galvoti, kad mūsų (vaistinės darbuotojų) padangėje nusimato tam tikri postūmiai į gerąją pusę. Na, bent jau bandymai 😀 kažką pakeisti.

Mes kiekvienas verdam savo sultyse ir mažai žinome, kaip sekasi virti kitų profesijų atstovams. Nes tik mūsų reikalai yra svarbiausi 😀 Šiandien, kaip ir vakar ar užvakar, rašysiu sau artima tema, tačiau nemanau, kad eiliniam Lietuvos piliečiui bus neįdomu 🙃

Taigi, vaistininkų profsąjungos atstovai nuvyko pas Sveikatos apsaugos ministrą, kad išdėstytų savo poziciją šiandienai aktualiais klausimais. Vienas iš jų: darbdavių įtaka/spaudimas pardavinėti receptinius vaistus.

Ne visose vaistinėse darbuotojai spaudžiami pardavinėti receptinius vaistus, tačiau beveik VISOSE jaučiama darbdavio įtaka vienam ar kitam veiksmui. Na kad ir spaudimas pardavinėti tam tikro gamintojo vaistus, prie pasirinktų vaistų pritempti dar kokių nors vaistų ar papildų, med. priemonių ar kosmetikos. Taip pat parduoti pilnas pakuotes, o ne po lapelį ir išgimdyti kuo ilgesnį pirkimo kvitą, lyg nuo kvito ilgio priklausytų žmogaus sveikata ar Lietuvos ateitis.

Kitas svarstytinas klausimas: motyvacinė sistema-skatinimas didinti apyvartą. Mes jaučiame ne motyvacinę, bet prievartinę sistemą. Jeigu neparduosi to, ano ar šito tiek ir tiek per dieną, mėnesį ir panašiai, tai gal jau laikas užleisti vietą tai sugebančiam?
Arba: jei kiekvienam klientui pasiūlysi ką nors asmeniško tik jam ir jis susigundys nupirkti – tavo, kaip darbuotojo, vertė šiek tiek pakils. Tačiau, jei per mėnesį nepadarysi pažangos šiuo klausimu, gali patekti į nepageidaujamą sąrašą 😯

Apyvartos didinimas susijęs su planais. Kiekvieną kartą, kai tik įvykdai planą, jis perskaičiuojamas. Tam, kad vėl didintum apyvartą. Kaip? Žinoma – pirkinių krepšeliu. Jeigu žmogus perką jodą, tai būtų puiku, jei prie jodo dar nusipirktų kalio permanganato ir zelionkos. Nes jei nepadės jodas, tai padės kiti 😀 Jeigu šie preparatai perkami sodo ir daržo priežiūrai, tada reikėtų pasiūlyti repelentų. Juk vis tiek vienas kitas uodas virš ausies prazvimbia 😄 Žiūrėk, jau ir apyvarta padidėjo kokiais 5€.

Skaityti toliau »

Apie žmonių būdus, kaip ir apie dauguma pastatų, galima pasakyti, kad jie turi keletą fasadų: vieni jų – malonūs, kiti – nemalonūs. Deja, klientų nepasirinksi. Tačiau bendraujant su nelabai maloniais ir priešiškai nusiteikusiais, reikia tik teisingai paskirstyti ausų ir burnos darbą: kadangi turiu dvi ausis ir vieną burną, vadinasi turiu daugiau klausytis ir mažiau kalbėti 😀

Taigi, klausau jau kokią 20 minučių vaistinėje užtrukusios klientės. Pradėjo, žinoma, nuo vaistų, o baigė savo gyvenimiškais nuotykiais. Trumpa ištrauka iš ilgo pokalbio:

– Tai va, žinokite, dar kai ką jums papasakosiu. Stovėjau kurią tai dieną sustojime, laukiau autobuso. Matau, prie senolės artinasi pijokas. Pradėjo prie jos kabinėtis, tampyti už jos krepšio, reikalauti, kad jį atiduotų, neva krepšys yra jo. Aš taip supykau, kad nusprendžiau jį pamokyti. Žinot, ką aš jam padariau? Tuoj parodysiu. Tik įspėju, neišsigąskit.

Na, aš galvoju, kas čia dabar bus? Ar man jau po prekystaliu laikas pasislėpti, ar apsaugos pultelį griebt į rankas, gal kokį ginklą iš terbos išsitrauks ar kokių dujų papurkš 😀? Manęs lyg ir niekas jau neturėtų nustebinti, bet ką gali žinoti 😀

Išsitraukia ji telefoną ir spaudinėja mygtukus. Staiga pasigirsta policijos sirenų kaukimas, sakyčiau, gan garsus, o ji pradeda mane raminti:

– Nebijokit, čia ne policija. Aš telefone turiu šį garsą. O tas pijokas, vos išgirdęs sirenas, metė svetimą tašę ir pasipustė padus 😊

– Laba diena, ar Cardioace turite?
(Cardioace – papildas širdžiai)
– Taip, kurį norėsite: ar tą brangų, ar dar brangesnį 😀? Cardioace kainuoja 22€, o Cardioace Plus – 40€.
– Aišku, kad duokite tą brangesnį. Dovaną perku.
– Tai, tikriausiai, labai geram ar artimam žmogui perkate?
– Draugės jubiliejus, 75 metai.
– Tai labai gera draugė. Retai kas tokius brangius papildus draugams nuperka. Kiti prašo, kad parinkčiau ką nors pigiau, o jūs, net nemirktelėjusi pasakėte, kad brangesnius!
– Dar vazą pridėsiu prie vitaminų, negaila geram draugui.

Apie reklamą galima rašyti nesustojant. Ji nulemia ne tik tai, ką gydytojas išrašinėja pacientams, bet ir vartotojų įpročius. Neretai pacientas dėl reklamos būna taip įsidėmėjęs kokį nors medikamentą, kad mano, jog tik jis vienas gali jam padėti. Ir pradėjęs vartoti kitą lygiavertį vaistą su jam negirdėtu bendriniu pavadinimu, jokio pagerėjimo nepajunta 😀

Ką pacientui daryti, kai jis nori plačiai išreklamuoto vaisto, gydytojas išrašo kitu pavadinimu tą patį vaistą, o nuėjęs į vaistinę nusiperka vaistininko parekomenduotą vaistą dar kitokiu pavadinimu, bet tą patį? Grįžta namo, susinervina, tada eina pas kaimyną pasitarti ir iš jo išgirsta ketvirtą vaisto pavadinimą. Deja, vaisto pavadinimas skamba kitaip, todėl pasidaro neramu:

Kas, vis dėlto, mane apgavo?

Pavyzdžiu gali tapti kad ir populiarusis Ibuprofenas. Gydytojas rašo Ibuprofen, žmogus tikisi nusipirkti reklamuojamą Ibumetin, vaistininkas parduoda Nurofen, o kaimynas rodo Ibuprom 😀 Jei labai mėgstantis žiūrėti reklamą žmogus atvyks į degalinę pirkti išreklamuotų vaistų, tai jis ten galės įsigyti keliolika preparatų skirtingais pavadinimais, bet ta pačia veikliąja medžiaga. Skamba grėsmingai.

Niekur nedingo reklama abejotinų preparatų iš spaudos leidinių. Skelbiasi, kas tik netingi. Tada Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba savo puslapyje paskelbia informaciją gyventojams, kad jie būtų atidūs ir nepirktų abejotinų vaistų iš abejotinų platintojų. Kiek žmonių perskaito tą informaciją? Gal geriau būtų iš karto filtruoti abejotinus prekiautojus ir kalti jiems baudas už žmonių apgaudinėjimą?

Bet čia tas pats variantas kaip su roksandromis, užkalbėtojomis ir gyvenimo žaizdų gydytojomis. Tris metus jos skelbiasi Lietuvos leidiniuose, tūkstančiai nukentėję nuo jų finansiškai ir tik dabar pradedama raganų medžioklė.

Skaityti toliau »

Iš apklausos rezultatų matyti, kad nelabai esate linkę lankytis pas gydytojus 😀

Dėl naujos tvarkos nepatogumų, visgi, yra. Tikiu, kad daug jų nepatyrėte dėl vaistininkų lankstumo ir geranoriškumo 😀 Manau, kad dauguma vaistininkų nusiteikę padėti jums rasti palankų sprendimą net ir esant naujoms aplinkybėms 😉

P.S. kviečiu sudalyvauti naujoje apklausoje apie vaistų ir papildų reklamą.

Prieš daugelį metų viena didelė firma šventė savo 25 metų jubiliejų. Buvo surengta iškilminga vakarienė. Aišku, nebuvo pamiršta pakviesti ir spaudos bei televizijos atstovų. Pokylyje dalyvavo įžymiausi miesto žmonės. Net vyriausybė atsiuntė aukšto rango atstovus: juk šiaip ar taip ši firma buvo viena iš didžiausių mokesčių mokėtojų visoje šalyje.

Buvo pasakyta daug kalbų. Oratoriai gyrė firmos aukštas moralines nuostatas, šlovino palaimą nešančius medikamentus, kuriuos ji sukūrė visos žmonijos labui. Po to svečiai apžiūrėjo pačią įmonę. Jos užimama teritorija buvo tokia didelė, kad nuvargusius svečius teko vežioti mikroautobusais nuo vieno prašmatnaus pastato prie kito. Lankytojai stebėjosi administracijos dangoraižiu, komercijos skyriumi, produkcijos reklamavimo tarnyba.

Prisiminimui visiems dalyviams buvo išdalyti originalūs medaliai su steigėjo atvaizdu ir firmos įsteigimo data. Po iškilmes užbaigusio didelio fejerverko svečiai išsiskirstė. Liko tik vienas mažytis neišvaizdus žmogelis. Jis priėjo prie švytinčio firmos savininko.

– Visa tai buvo įspūdinga,- tarė jis,- tačiau turėčiau dar vieną prašymą: ar negalėčiau apžiūrėti gamybos skyriaus?

– Kodėl gi ne, eikite paskui mane…- savininkas nusivedė paskutinį svečią į tamsų kiemą prie senos pašiūrės. Atidarė duris. Pašiūrės viduryje sėdėjo sena moteriškė ir dideliu mediniu samčiu kažką maišė kubilėlyje…

Kiekviena namų šeimininkė, kasdien einanti apsipirkti, gerai žino, ką reiškia reklama. Ji gal jau šimtą kartų per TV yra girdėjusi kokią nors reklaminę frazę, kuri jau seniai jai įgriso. Tačiau ji vis tiek pirks tą išreklamuotą produktą, kurio pavadinimas taip tvirtai yra įstrigęs atmintin. Ne kitaip yra ir su vaistais. TV laidoje apie ligas ir jų gydymą išreklamuoti maisto papildai tampa perkamiausia savaitės preke vaistinėje. O jeigu apie stebuklingą poveikį pasakojo visuomenėje gerai žinomas žmogus, pardavimai pakyla dar labiau.

Spaudoje taip pat pilna reklaminių skelbimų: populiariausiuose specializuotuose leidiniuose beveik pusę jų turinio irgi sudaro vaistų arba maisto papildų reklama. Gražiausiais žodžiais, paremtais įspūdingomis iliustracijomis, šlovinami įvairių medikamentų pranašumai.

Skaityti toliau »