Lie 9, 2020 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #72

Vaistininko dienoraštis

Laimės valandos, senjorų dienos ar kitaip pavadintas stebuklingas metas, kai vaistai ir kitos prekės parduodamos pusvelčiui (bent taip jau atrodo iš reklamų 🙂) į vaistines privilioja daugiau žmonių, todėl vienu metu išsirikiuoja pirkėjų eilė. Ne visi jų turi laiko ar kantrybės laukti, todėl kartais pasigirsta ir toks pageidavimas:

Kiek galima laukti? Pakvieskite daugiau pardavėjų!

Visiškai nestebina toks kreipinys, nes jį girdime gana dažnai, o ir vaistinė dabar gerokai praplėtusi savo asortimentą ir funkcijas, todėl ne visada žmogus ir susigaudo, ką jis čia gali nusipirkti, ir ko negali 😉 Ir tikrai, virš įėjimo į vaistinę galėtų kabėti šviečianti reklama su bėgančia eilute: KOSMETIKOS SALONAS * STATYBINĖS MEDŽIAGOS * SVEIKUOLIAI * SODUI IR DARŽUI * TEIKIAME DAUGINIMO – KOPIJAVIMO PASLAUGAS * SMULKŪS TECHNINIAI DARBAI  ir taip toliau, ir panašiai 😀

Ne vienoje vaistinėje yra platus kosmetikos pasirinkimas. Kaip ir daugelyje kosmetikos parduotuvių, norimą prekę galima išbandyti. O tai labai praverčia gavus netikėtą pasiūlymą susitikti ir nesant galimybių grįžti pasigrąžinti į namus. Tuomet vaistinė apie viską pagalvoja:

Ar negalėtumėte man parinkti lūpdažį prie suknelės? Aš dabar nepirksiu, bet pasiūlykit kokį vieną kitą pasibandyti… Ir tušą akims…Gal turite mėlynos spalvos? O lako nagams pasibandymui neturite, reikia pirkti? Ir dar norėjau paprašyti kvepalų, tik gaivesnių. Ne, nepirksiu dabar, reikia, kad nusistovėtų kvapas, gal rytoj jau nepatiks…

Skaityti toliau »
Lie 2, 2020 - Laisvalaikiui    0

Auklėjimo menas

Šeima

Prasideda naujas metų ketvirtis, o su juo ir tam tikros naujovės vaistinėse. Mes prie naujovių prisitaikome gana greitai, nes kitos išeities neturime. Kur kas sunkiau naujienas priima mūsų klientai. Kol kas dar anksti kalbėti, kaip pavyks įgyvendinti paskutinį ministro sumanymą – nuo liepos 1 d. vyresniems nei 75 metų amžiaus senjorams, gaunantiems mažas pajamas ar turintiems negalią, kompensuojamuosius vaistus  išduoti nemokamai, nebetaikant priemokų. Sąmyšio, be abejo, išvengti nepavyks, nes jau dabar matosi, kad pasiruošta nepakankamai. Liūdniausia yra dėl to, kad valdžia be perstojo garsiai  giriasi būsimais žygdarbiais, tačiau teisintis, kad tų gerų ketinimų įvykdyti nepavyksta, reikės vaistinių darbuotojams. Ne kiekvienas pirkėjas supras, kodėl vaistinė negali išduoti vaistų nemokamai, nors jis girdėjo arba jam buvo pasakyta, kad nuo šiol kompensuojamieji vaistai nieko jam nekainuos. Ne ligonio problema, kad e-sveikatos sistema nėra tinkamai pasiruošusi atpažinti jo statusą. Na, bet palaukime savaitę kitą ir tuomet darysime išvadas 🙂 O dabar, belaukiant didžiųjų išbandymų, siūlau pasikrauti geros nuotaikos dozę iš gyvenimiškos situacijos, kuri, nors ir išgalvota, bet gali būti labai reali 😊

Skaityti toliau »
Bir 25, 2020 - Mano dienoraštis    0

Ar reikalingos valstybinės vaistinės?

Vaistininko dienoraštis

Prieš veliantis į tokias diskusijas, noriu pabrėžti, kad neturiu nuomonės šiuo klausimu. Jeigu be jokių išvedžiojimų reikėtų atsakyti į kelis klausimus, tai mano atsakymai būtų konkretūs:

Ar Lietuvai reikia naujų vaistinių?

Mano atsakymas – ne.

Ar norėčiau dirbti valstybinėje vaistinėje?

Mano atsakymas – taip 😀

Bet mano šiandienos rašinys – ne apie tai, ar reikia, ar nereikia. Labiau norėčiau pasigilinti į įvairių suinteresuotų grupių išsakytus argumentus su užslėptais  ir nebūtinai kilniais tikslais 🤨

“Ar mums tikrai reikia dar daugiau vaistinių ir dar valstybinių?”, – perskaičiau viename interneto portale. 

Tikriausiai, reikėtų atsakyti Ne, nes Lietuva ir taip turi vos ne tankiausią vaistinių tinklą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tačiau šis rodiklis, deja, neužtikrina atokiose Lietuvos vietose gyvenančių piliečių aprūpinimo vaistais. O jie taip pat serga. Serga ne tik sezoninėmis ligomis. Neaplenkia jų ir lėtinės, ūmios ar sunkios ligos. Ir kai staiga ar planuotai prireikia įsigyti tam tikrų vaistų, jie negali taip kaip didesniuose miestuose rinktis, į kokią vaistinę jiems keliauti ir kurį pavadinimą pasirinkti – BENU, Camelia, EURO, Gintarinė, Apotheca, Apotheka (taip taip, skiriasi viena raidė, bet tinklas jau kitas), Norfa… O gal kokią privačią individualią užsilikusią dar pavyks aptikti. Nemažai dar Lietuvoje yra tokių vietų, kur ši problema išlikusi. Didieji vaistinių tinklai viską kruopščiai apskaičiuoja, kur jiems apsimoka steigti naują vaistinę. Jei vieta buvo pasirinkta netinkamai ir vaistinė neneša planuoto pelno, ji, paprasčiausiai, yra uždaroma. Ir vėl desperatiškai ieškoma naujos vietos. Bet na nauja vieta tikrai nebus kažkokiame užkampyje. Ir tada supranti, kad tie vaistinių šūkiai “Mes rūpinamės jumis!”, “Jūs mums svarbiausi!”, “Jūsų sveikata mums svarbu” staiga netenka prasmės. Nes šiems verslo rykliams rūpi tik jūsų perkamoji galia 💶, o ten, kur jos nėra, nėra ir ryklių 🦈

“Didžiausia grėsmė išlikimui iškiltų toms vaistinėms, kurios šiuo metu veikia sveikatos priežiūros įstaigose ar prie jų”, – baiminasi vaistinių tinklams atstovaujanti suinteresuota grupė. O kai tie patys didieji tinklai kūrėsi šalia gydymo įstaigų, nors ten jau veikė privati nedidelė vaistinė, ar tuomet jie kėlė šį klausimą? Nė velnio. Jeigu šiems tinklams nors kiek būtų rūpėję kitos vaistinės išlikimas, ar dabar matytume šalia poliklinikos, ligoninės ar klinikų penkias – šešias vaistines? Kaip čia tada išeina? Kažkada įžengdami į jau užimtą zoną jie senbuviams grėsmės nekėlė, o dabar atsiradusi valstybinė vaistinė jau grasins jų išlikimui 🤔

Išvada būtų tokia: jeigu pacientų užtenka šešioms vaistinėms, tai septinta didelės įtakos nepadarys. Na, nebent ji pasiūlys labai geras kainas 😉 Beje, nereikėtų pamiršti ir nesenos istorijos, kai Gintarinė vaistinė, užsibuvusi vienoje Vilniaus poliklinikoje ir pasibaigus nuomos terminui buvo išprašoma lauk, tai padaryti atsisakė ištisus metus (nuoroda į straipsnį). Miesto savivaldybei prireikė kreiptis į teismą, kad iškeldintų šį verslo objektą. Toks elgesys puikiai įrodo, kad nei vienam rinkos dalyviui nerūpi kitų grėsmės, o apie sąžinei vietos iš viso nebelieka.

Skaityti toliau »
Bir 18, 2020 - Mano dienoraštis    0

Vaistinės pašnekesiai

Vaistininko dienoraštis

Nesvarbu, kad vaistų einamuoju momentu nereikia, visi keliai vis tiek veda į vaistinę 🙂 Daugelis nuolatinių klientų aplanko mus tik tam, kad įsitikintų, jog viskas mums gerai ir virusas mūsų nepaguldė. Taigi, ir kalbos dažnai pasisuka apie namus, vaikus, anūkus, gyvūnus, gyvenimą, ir labai retai – apie sveikatą.

Apie svajones

“Svajos ir sapnai… Tai ne man. Jie tik vaikams.” (Senjoras ~80 metų)

“Dabar labiausiai norėčiau jus nušauti.” (Pasipiktinęs vyras, negavęs reikiamų vaistų)

Apie valdžią

“Kaip jie man visi nusibodo – giriasi, dalina pažadus, meluoja ar gerokai pagražina tikrovę  – paprasčiau sakant, bezda per šilką.” (Senjoras ~70 metų)

“Tuos melagius tai tik tankiomis šukomis peršukuoti! Bet ir tai, klausimas, ar padės…” (~50 metų vyras)

“Tigrai dryžių juk nekeičia. Taip ir mūsų politikai – niekada nepasikeis.”  (~65 metų moteris)

“Melavo vienas šuo kadais,

Dabar meluoja jie šimtais.

Pasikeitė pasaulis visas,

Šunų visuos kampuos privisus.” (Nežinomas poetas)

Apie sveikatą

“Be klizmutės, be ricinos, be pagalbos medicinos 😊 Sureguliavau savo mitybą, tai ir viduriai susitvarkė, nereikia nei vaistų.” (~70 metų moteris)

“Kadangi vaistas – augalinis, poveikis bus ne toks greitas”,- įspėju klientę. “Tai nieko tokio, iki kol sukaks 100 metų, gal suveiks?”,- nenusiminusi tarė ji 😆

Skaityti toliau »
Bir 11, 2020 - Laisvalaikiui    0

Ką žinome apie raukšles?

Raukšlėtas senas vyras

Tikra tiesa: kuo žmogus darosi vyresnis, tuo daugiau raukšlių atsiranda jo veide. Vienų raukšlės – vos įžiūrimos plonos vagelės, kitų – gilios vagos, klostės, nuo kurių veidas atrodo lyg suartas laukas. Dažnai raukšlių atsiranda visai jauniems žmonėms, turintiems žalingų įpročių, gyvenantiems netvarkingai, palaidai, sergantiems įvairiomis vidaus organų ligomis, blogai prižiūrintiems odą.

Dinaminės raukšlės

Jos atsiranda susitraukiant veido mimikos raumenims, kurių veido poodyje yra 20 porų. Kiekvienas raumuo vienu galu yra prisitvirtinęs prie kurio nors veido kaulo, kitu – prie odos apatinių sluoksnių. Raumenims traukiantis, oda toje vietoje įtraukiama, jos  paviršiuje atsiranda vagų ir iškilimų, kurie suteikia veidui linksmą, liūdną, piktą ar kitokią išraišką 🤢

Dinaminės raukšlės eina statmenai raumenų. Raumenims išsilyginus, jos irgi išsilygina. Tačiau jei tie patys raumenys dažnai susitraukinėja, tai ilgainiui raukšlės įsirėžia giliau ir jau visiškai nebeišsilygina (jas galima išlyginti tik patempus odą pirštais arba… lygintuvo pagalba 🤭).

Statinės raukšlės

Jos atsiranda senatvėje. Organizmui senstant pablogėja odos kraujo apytaka, sunyksta elastinės, odos tamprumą palaikančios skaidulos, suplonėja poodinis ląstelynas, sumažėja audiniuose skysčių, riebalų ir prakaito liaukų sekrecija. Oda pasidaro plona, sausa, gelsvo ar melsvo atspalvio. Sumažėjus veido kaulų apimčiai, sutrumpėjus mimikos raumenims, odos pasidaro per daug, nudrimba dvigubas pagurklis, po akimis nukąra maišeliai ir t.t. Dėl odos pertekliaus atsiranda raukšlių (tempiant pirštais odą, jos neišsilygina). Dar labiau vystančią odą išraizgo smulkios vagelės, kurios atrodo lyg tinklas.

Raukšlių atsiradimą įtakojantys veiksniai

Pirmosios raukšlės kaktoje, viršutiniame voke, nosies ir lūpų vagelėje atsiranda apie 25 metus. Iki 30 metų išryškėja skersinė smakro ir apatinių vokų raukšlės. Peržengus 35 metų slenkstį, akių kampuose pasirodo žąsies kojyčių, raukšlių ties ausimis. Dar vėliau raukšlių daugėja, jos susikryžiuoja, išryškėja kaklo ir viso kūno raukšlės.

Deja, nėra stebuklingų kremų, nuo kurių raukšlės išnyktų. Žinoma, yra daug priešraukšlinių procedūrų, kurių pagalba oda gaivinama, drėkinama ar kitaip stimuliuojama, siekiant grąžinti jai švytėjimą.

Ankstyvųjų raukšlių atsiradimui turi įtakos aplinkos veiksniai: saulė, vėjas, šaltis, teršalai, soliariumai, besaikis deginimasis saulėje. Žmonėms, kurių oda sausa, raukšlių atsiranda anksčiau.

Svorio netekimas per trumpą laiką taip pat skatina raukšlių atsiradimą, nes oda traukiasi netolygiai.

Raukšlės formuojasi ir miegant. Kuriose veido vietose jos atsiras, priklauso nuo to, kokia poza miegate. Mėgstantiems miegoti ant šono, formuojasi smakro ir skruostų raukšlės. Ilgiausiai lygi veido oda išlieka tų, kurie mėgsta miegoti ant nugaros 😎

Skaityti toliau »
Bir 4, 2020 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #71

Vaistininko dienoraštis

“Man anglinių tablečių…”

“O man kokių nors vaistų, kad smegenis praplėstų…”

“Cinarizino aktyvaus norėčiau…” (o tai reiškia, kad vaisto gamintojas yra Actavis 🙂)

Gubedolienės ekstrakto…” (gudobelės ex.)

“Sauskelnių Tena mendis(Tena Medium)

Kiek kainuoja gemanotagenas?

Niekam, turbūt, nekyla klausimas, kurioje vietoje nuskambėjo šios unikalios frazės 🙂 Kad jos nenugultų tolimoj atminties kertelėj ir nebūtų užmirštos, po ranka visada turiu rašiklį, o kišenėje – popieriaus skiautę. Kol klientas dėsto savo auksines mintis, aš paslapčia jas užsirašinėju. Gal ir negražu taip elgtis, tačiau manau, kad šie išsireiškimai turi likti ateinančioms kartoms.


Duokite man lipton.

Vaistinė neprekiauja Lipton. Gal galiu kitų arbatų pasiūlyti? 

Sakau gi, kad lipton man reikia! Ar neaiškiai pasakiau?!

Tai ką jūs su ta Lipton darysite? Ką gydysite?

Ką ką, kojas tepsiu.

– 🤔


Kaip paaiškėjo vėliau, lipton – tai Lioton (gelis kraujotakai gerinti, venoms, sumušimams).

Turit Korvalolio?

Taip. Kiek norėsite?

O kiek kainuoja?

– 2,86 Eur.

Jūs gal iš proto išsikraustėte! “Starka” pigiau, daugiau pas jus neateisiu.

Ir išbėgo klientas, spiegdamas kaip greitosios pagalbos automobilis 😮


Skaityti toliau »
Geg 28, 2020 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #70

Vaistininko dienoraštis

Vaistinė – kaip indikatorius, patikimai ir greitai nustato ir pateikia mums informaciją, kuo žmonės šiuo metu gyvena, kaip jaučiasi ir dėl ko nerimauja.

Jeigu suaktyvėja priešparazitinių vaistų pardavimai, nesunku nuspėti apie darželiuose ir mokyklose siaučiančias utėles.

Jeigu be sustojimo varstomos vaistinės durys bei populiariųjų vaistų viršūnėje atsiranda tokie vaistai, kaip TheraFlu, Fervex ar Gripex, lauk gripo bangos.

Kada pasipila apsividuriavę ir vemiantys ligoniai, tampa aišku, kad kažkur tūno viruso židiniai. Ne korona 😀, kitokie, bet ne ką prastesniais pavadinimais, kaip antai – Roto, Noro ir kiti.

Jaučiame ir pirmuosius pavasario ženklus, kurie pasireiškia čiauduliu ir ašarojimu 😊

Taigi, apie suintensyvėjusias infekcijas ir ateinančius susirgimus, greičiau nei TV, mums praneša patys ligoniai 😷

Tačiau nelauktas ir neprašytas COVID-19 mums visiems tapo naujiena, neaprašyta jokiuose vadovėliuose ar ligų žinynuose – su labai įvairia simptomatika, kuri būdinga ir kitoms ligoms. Iš pradžių bijojome tik stipriai kosinčių ir karščiuojančių pacientų, vėliau gi, jau saugojomės ir praradusių gebėjimą uosti ir skanauti, taip pat sloguojančių, viduriuojančių ir visaip kitaip negaluojančių. Žodžiu, visi, kurie jautėsi kažkaip kitaip, neįprastai, galėjo sau paslapčia įtarti viruso tūnojimą savo organizme.

Dabar, kai karantino sąlygos švelnėja, atsirado nauja – išvarginta privalomos izoliacijos, žmonių grupė. Pagrindiniai negalavimai, kuriais skundžiasi vaistinės lankytojai – psichologinė/emocinė būsena, svorio padidėjimas, nemiga, akių problemos.

Nerimas, nemiga ir spalvotosios tabletės

Kaip niekada, žmonės pradėjo vartoti daug raminančių preparatų. Staiga pasikeitęs gyvenimas, pablogėjusi finansinė padėtis, galų gale priverstinis užsidarymas namuose ilgam laikui, pasėjo chaosą žmonių galvose. Nesugebėdami kontroliuoti savo emocijų, pilni baimių jie kreipiasi į gydytojus, prašydami tik vieno – recepto  stebuklingai piliulei. Tačiau ši piliulė problemos neišspręs, o ją tik atitolins. Konfliktai ir problemos išliks, tik jau nebetrukdys, nebejaudins. Tabletė veiks trumpai, vėliau reikės jau daugiau tablečių. Net nepastebėsi, kai malonus raminančių vaistų poveikis peraugs į potraukį, o gal net tikrą maniją. Tie vaistai perkelia žmones į tariamą rojų, kuriame nėra jokių problemų. Kasdienės raminamųjų dozės tampa įpročiu. Bandymai atprasti dažniausiai būna nesėkmingi, atsiranda labai nemalonių abstinencijos reiškinių. Nelaimėlis skundžiasi miego sutrikimais, jį kamuoja nerimas, baimė. Todėl jis vėl griebiasi šių vaistų, kad atsikratytų tų nemalonių reiškinių. Kokia išeitis iš užburto rato? Supratimas, kad šie vaistai neturėtų pakeisti nuodugnaus ir nuoširdaus pokalbio su gydytoju specialistu. Dažnas vizitą pas specialistą tolina, nes: “Man nereikia”, “Aš neturiu tam laiko”, “Nueisiu, bet ne dabar”…, bet pagrindinė priežastis, tikriausiai, “Nes gėda būti silpnam ir bejėgiam”. Beje, pokalbis yra vienas iš svarbiausių psichinių konfliktų sprendimo būdų. Raminamieji tik užmaskuoja tuos konfliktus, kurie tęsiasi toliau, tik žmogus jų nebejunta, todėl nebegali jų nagrinėti, analizuoti. O sugrįžimas į tikrovę atrodo toks nepakeliamas!

Skaityti toliau »
Puslapiai:1234567...75»