Vaistininko užrašai

Magnio preparatai yra vieni iš populiariausių prekių vaistinėje. Nepameluosiu, nebuvo dienos, kad neparduočiau šio mineralo derinio. Vieni pirkėjai, atėję į vaistinę, jau žino, ko nori, kiti gi, laukia profesionalaus patarimo. Šio preparato asortimentas yra labai platus, todėl nenuostabu, kad dažnas pirkėjas sutrinka. Taip pat sutrinka ir vaistininkas, sukdamas galvą, kokį preparatą pasiūlyti jums šiandieną 🙂 Kaip žinia, pasiūlymą gali įtakoti daug veiksnių: kaina, gamintojas, akcija, reitingas, galiojimo terminas ir t.t. Todėl šį kartą pasistengsiu sudėlioti svarbiausias detales, kad jūsų pasirinkimas būtų aiškesnis ir kuo mažiau priklausytų nuo mūsų (vaistinės darbuotojų) 😀

Pirmiausia, noriu pabrėžti, kad nebūtina naudoti magnio preparatus, kad atstatyti magnio pusiausvyrą. Užtenka daugiau ir dažniau pavartoti magnio turinčius natūralius produktus. Šiuos produktus paminėsiu straipsnio pabaigoje.

Į ką labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį renkantis vienus ar kitus magnio preparatus?

Gaminant magnio preparatus naudojamos skirtingos magnio druskos – magnio oksidas, gliukonatas, chloridas, laktato dihidratas, sulfatas, aspartatas, citratas, orotatas. Geriausiai žmogaus organizmas pasisavina organines magnio druskas. Magnio  preparato efektyvumas labai priklauso nuo magnio druskos tirpumo, bioprieinamumo, preparato farmakokinetinių savybių. Gerai pasisavinama magnio druska lemia ir didesnę magnio koncentraciją kraujyje.

Viename klinikiniame tyrime buvo palygintas  magnio oksido ir magnio citrato biologinis prieinamumas. Kitame – tarpusavyje lygintos skirtingos magnio oksido, magnio chlorido, magnio laktato ir magnio aspartato savybės. Nustatyta, kad organinės magnio druskos yra tirpesnės, todėl magnio citratas yra geriau pasisavinamas nei magnio oksidas. Tyrimai parodė, kad magnio su šlapimu buvo daugiau pašalinama vartojant  magnio laktato, aspartato ir chlorido druskų.

Geriausiai organizmas pasisavina organinės kilmės magnį, t.y., magnio laktatą, citratą, orotatą. Labai svarbu, kad preparatas pasiektų rezorbcijos taikinį – plonąjį žarnyną. Biocheminiu požiūriu optimaliausiai pasisavinamas magnio laktatas, kiek prasčiau – magnio chlorido , citrato, fumarato, aspartato druskos.

Pigesnės formos, tokios kaip magnio oksidas ar chloridas yra blogiau įsisavinamos ir greičiau pašalinamos iš mūsų organizmo.

Tai ką gi pagaliau rinktis? Pakomentuosiu keletą vaistų (ne papildų).

Magnio orotatas (pvz. Magnerot)

Orotatai pasisavinami organizme daug didesniais kiekiais ir lengviau nei oksidai. Be to, orotatai yra daug stabilesni nei kitų rūgščių druskos, o dėl didelio lipofiliškumo jie lengvai skverbiasi per ląstelių membraną.

Šį vaistą reikia vartoti mažiausiai 6 savaites.

– Ką turite nuo senatvinio kosulio?
– ? Jaunatvinį čiaudulį 😀

Tokiu smagiu dialogu prasidėjo dar viena nauja darbo diena. Jeigu tai buvo slaptas pirkėjas, tai mano įvertinimo balų dydis priklausys nuo kliento humoro jausmo turėjimo arba neturėjimo, žinoma, ir nuo jo nuotaikos tuo metu. Kodėl vėl prisiminiau slaptus pirkėjus? Darželinukas atsakytų: “Nes todėl” 🙂

Neseniai “Verslo žiniose” perskaičiau straipsnį apie tyrimų bendrovės “Dive Group” atliktą vaistinių aptarnavimo kokybės tyrimą trijose Baltijos šalyse. Lietuvoje slaptieji pirkėjai lankėsi vaistinių tinkluose “Benu”, “Eurovaistinė”, “Camelia”, “Gintarinė” ir “Norfa”.

Slaptieji pirkėjai nustatė (!), kad Lietuvoje klientus šiemet geriausiai aptarnauja “Benu”. Antroje vietoje – “Camelia”, trečia – “Eurovaistinė”. Palyginus su praėjusių metų rezultatais, pirmos ir trečios vietos laimėtojai nekito, tačiau “Camelia” šiemet sugebėjo nuspirti nuo pakylos “Gintarinę”. Jiems pavyko tai padaryti siūlant papildomų prekių prie pagrindinio vaisto, t.y., vitaminų, papildų, jūros vandens, arbatos. Į aukštą reitingą pakilti leido ir tai, kad vaistininkai davė patarimų kaip gerti daug skysčių (😮), pailsėti (🙂), apsilankyti pas gydytoją…

O kodėl nepaminėjo kosmetikos? Kiek žinau, šiuo klausimu labai smarkiai dirbama (psichologiniu spaudimu) su darbuotojais. Šioms prekėms taip pat yra nustatyti pardavimo planai. Matyt, ne visiems darbuotojams atrodo normalu prie TheraFlu pasiūlyti įsigyti ne tik nosinaites, bet ir makiažo pagrindą, nes pirkėjo veidas atrodo kiek pablyškęs… Kaip ten bebūtų, “Camelia” padarė pažangą ir “Gintarinę vaistinę” 🙂

Jeigu tikėti generalinės direktorės žodžiais, tokius puikius rezultatus lėmė investicija į įmonės darbuotojus (100 000€). Puiku, džiaugiuosi už juos.

Apleidusios savo pozicijas “Gintarinės vaistinės” vadovė tyrimo nekomentuoja, esą neaišku, kokiais kriterijais remiantis vertintos vaistinės. Nuomonė – puiki, tačiau kodėl dvigubi standartai išsakant nuomonę, taikomi spaudai ir darbuotojams?

Eilę metų vaistininkai bando savo valdžiai įrodyti, kad juos žemina įvairūs slapti tikrinimai, kurie kelia bereikalingą įtampą (jos ir taip darbe apstu). Neįtikino ir argumentai, kad šie tyrimai nėra objektyvūs ir pagaliau laikas jų atsisakyti. Kaip ir mūsų neįtikins mintis, kad geresnis vaistininkas tas, kuris yra tvarkingai užsisegęs chalatą ir įsiūlo papildomų prekių (kurių gal ir nereikia), nei tas, kurio chalatas prasegtas ir vaistų jūs pas jį nusipirksite tik tiek, kiek reikia einamu momentu 🙂
Skaityti toliau »

Dar visai, rodos, neseniai į vaistines buvo grąžinami nekokybiški vaistai, kurių sudėtyje  rasta kancerogeninį poveikį sukelianti medžiaga (pagaminta Kinijoje). Tuomet visi galvojo, kad daugiau tai nepasikartos. Tačiau praėjo pusmetis, kai istorija kartojasi. Tik šį kartą kenksminga priemaiša rasta Indijos gamintojo produkcijoje. Šie junginiai klasifikuojami kaip galimi žmogaus kancerogenai (medžiagos, galinčios sukelti vėžį). Žinoma, mažai tikėtina, kad ligonis susirgs būtent nuo tos priemaišos, visgi, nesinori tapti laboratorine žiurke.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba ramina:

“…pacientams tiesioginio pavojaus vartojant vaistus nėra. Pacientams yra didesnė rizika staiga nutraukti vaistų dėl aukšto kraujo spaudimo vartojimą. Todėl  jiems nereikėtų nutraukti valsartano vartojimo prieš tai nepasitarus su gydytoju ar vaistininku.”

Ir kaip čia reikėtų suprasti?

Vartokite tuos vaistus, jeigu gydytojas arba vaistininkas jums leis juos vartoti? Ar aš turėčiau tokiam ligoniui (žinant apie šio vaisto abejotiną kokybę) patarti toliau tęsti vartojimą?

Nežinau, ar vėliau toks ligonis nesugrįš su trenksmu atgal į vaistinę reikalauti mano asmeninės atsakomybės už pamažu nuodijamą jo organizmą?

Kaip specialistas, suprantu, kad reali tikimybė susirgti vėžiu yra nedidelė, tačiau dviprasmybių turėtų būti mažiau – jei nekokybiškas, reikia patarti mesti lauk (šiuo atveju, atnešti į vaistinę) arba pakeisti į kokybišką, o ne tartis dėl tolimesnio vartojimo.

Taip jau sutapo, kad šios nemalonios naujienos pasipylė kaip tik tuo metu, kai iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo dingo nemažai originalių vaistų. Ligoniai pyko, nes jautėsi skriaudžiami valstybės. Iš jų buvo atimta teisė rinktis, todėl daugelis kaltino Sveikatos ministeriją dėl pasirinkimo laisvės suvaržymo.

Ir štai, lapkričio mėn. pasirodė vėl naujas sąrašas. O jis – kur kas smagesnis akiai 🙂 Labai plačiai komentuoti dar negaliu, nes praėjo tik savaitė, tačiau matau, kad į jį sugrįžo dalis originalių vaistų, taip pat praplėsti vaistų stiprumai, atsirado platesnis pasirinkimas veiklios medžiagos grupėje. Tam, matyt, turėjo įtakos ir nuolatinis vaistų tiekimo sutrikimas. Kai vienos veiklios medžiagos grupėje buvo paliktas tik vieno gamintojo vaistas, natūralu, kad ligoniams jo pradėjo trūkti. Todėl situacija kaisdavosu kiekviena nauja darbo diena. Šis sąrašas yra palankesnis nei buvę du paskutiniai daugeliui ligonių. Žinoma, bus ir nepatenkintų. Daugelio insulinų, priešvėžinių preparatų priemokos liko 😕
Skaityti toliau »

Vasaros pabaigoje Vaistininkų profesinė sąjunga išplatino skelbimą:

“Gerbiami kolegos,

Į mus kreipėsi žurnalistė, kuri norėtų aprašyti farmacijos sektoriaus pokyčius ir paprašė komentaro šiais klausimais:

1. Kiek mūsų nuomone turėtų uždirbti farmacijos specialistas? Ir kodėl tiek, o ne mažiau?
2. Kokia mūsų turimomis žiniomis yra motyvavimo sistema – kaip tinklai stengiasi pritraukti darbuotojus? Kokių svertų turi suvilioti? Gal moka premijas lojaliems? Gal dovanos švenčių proga? Išvykos, kelionės, abonementai nuperkami?
3. Ar farmacijos specialistai kelia klausimą dėl atlyginimų didinimo, ar – tyla?

Pasidalinkite savo mintimis, pastebėjimais, konkrečiais pavyzdžiais.“

Sutikite, tema tikrai labai aktuali, jautri ir intriguojanti – tiek farmacininkams, tiek ir jų klientams. Jei savo darbo vietoje blogai jaučiasi farmacininkas, dažnu atveju tai pajus ir jo klientas. Ne veltui tiek piktų ir pretenzingų laiškų prirašyta internete apie įvairias nenusisekusias situacijas įvairiose vaistinėse. Gerai, kad prakeiksmai skrieja ne tik ant mūsų galvų, bet irant valdžios. Žinoma, pirmieji išklausytojai būname mes, bet galutinė pretenzija su laukiamu paaiškinimu apie nesąžiningas reklamas ir kainas jau skirta ne mums 🙂 Ir pasiaiškinimo tokiu atveju mums rašyti netenka. Tai JAU YRA GERAI.

Miela Vaistininkų profsąjunga, miela žurnaliste, nors smarkiai vėluoju parašyti savo nuomonę, bet GERIAU VĖLIAU, NEGU NIEKADA! Kita vertus, straipsnius šiomis temomis galima rašyti nuolatos, nes vis tiek niekas nesikeičia 😕 ir greitu laiku nesikeis, nebent viena vaistinė užsidarys, kita – atsidarys, pasikeis tik pavadinimas, o savininkas gali likti ir tas pats, mažą privačią vaistinėlę suris tinklinis ryklys, o buvusi savininkė (-as) lenks nugarą kitam, kažkuris vaistinių tinklas parsiduos, o kažkuris – perpirks kito tinklo vaistines, vieni darbuotojai bus atleisti, kiti – įdarbinti, gyvenimo aprašyme daugės naujų darbo vietų… C’est la vie…

Taigi, grįžkime prie pirmo klausimo. Pradėsiu taip pat klausimais: “O kas klausia mūsų nuomonės?”, “O kas klauso mūsų išsakytos nuomonės?” Ir klausimą suformuluočiau šiek tiek kitaip: “Kiek neturėtų uždirbti farmacijos specialistas?” Iš karto ir atsakysiu: jis neturėtų uždirbti juokingai mažai, nes kai uždirba juokingai mažai, tada dar stengiasi uždirbti nejuokingai manipuliuodamas kliento gerumu ir patiklumu.

Skaityti toliau »

“Žmonės, būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų pareiga” ,- sakė Ž.Ž. Ruso.

Deja, tuo metu mūsų darbdavių nebuvo šalia, todėl jie ir negirdėjo… Bet gal dabar nors perskaitys?

Kaip žinia, su savo kolegom arba likimo draugais susitinkame ne tik oficialiai mokomųjų seminarų metu, bet ir namų aplinkoje prie puodelio kavos. Kad ir kaip stengiamės išvengti nemalonių širdžiai temų, tai ne visada pavyksta. O jei rimtai – IŠVENGTI NIEKADA NEPAVYKSTA 😀 Ir kai jau įsisiautėjame, tai mūsų nesutramdo niekas. Kalbamės apie viską (reikėtų tai išgirsti darbdaviams): darbo sąlygas, algas, naujoves, senoves, ligas, vaistus, programas, vadovus (ypač regioninius) ir t.t. Dažnai susirenkame su špargalkėm ir pisulkiom, kad ko nors neužmirštume. Ir tada prasideda: “O pas mus tai…..”, “Pas mus irgi…”, “Eik tu sau! Rimtai? Pas mus tai…”, “Gerai, kad pas mus dar nesugalvojo, bet jei pas jus yra, tai greitai ir mes “džiaugsimės”. Pabaigoje darome išvadas, kuriam tinkle einamuoju metu dirbti geriausia. Vieniems tai tik ir lieka šnekose, kitiems gi – darbo vietos pakeitimu. Taip ir klajojame, ieškodami geresnio gyvenimo. Vieniems pasiseka labiau, kitiems – mažiau, tačiau, kas nerizikuoja, tas negeria šampano 🙂

Nelabai seniai, šiais metais, vienas vaistinių tinklas išplatino vidinį skelbimą savo darbuotojams apie naujų darbuotojų paiešką. Todėl prie apskritojo stalo buvo aptartas ir šis įvykis.

Įsivaizduokite: jūs dirbate ne vieną dešimtmetį toje pačioje vaistinėje, iškenčiate visus firmos pakilimus ir nuopolius, atleidžiate darbdaviui už sumažintą savo algą krizės metu ir neatstatytą iki šių dienų, sukandęs dantis laukiate, kol jam prabus sąžinė, ir vis dar kenčiate, nes įsivaizduojate, kad esate lojalus, ištikimas, vienintelis ir nepamainomas, todėl kažkada jums bus atlyginta su kaupu, kaip, staiga, gaunate pasiūlymą.

Kadangi tinkle įvedamas motyvacinis sėkmės mokestis už vaistininkų ir vaistinių vedėjų atrankas visoje Lietuvoje, jums tik reikia surasti patikimą žmogų, kuris turi išdirbti ilgiau nei 3 mėn. ir  už tai gausite mėnesinį priedą po 100€ 3 mėn. iš eilės. Iš viso 300€. Tik už tai, kad perviliosite savo kolegą iš kito tinklo!

Žinoma, daugelis senbuvių pasipiktino tokiu užmoju. Ne vienas liko įskaudintas, ypač tas, kuriam už prastus rezultatus ne kartą buvo sakoma:

– Jeigu nekis darbo rezultatai, gali atsisveikinti su darbu, nes už tavęs – eilė laukia.

Ir kaip nelauks, jei vyksta natūralioji atranka – vieniems tariama “Sudiev”, kitiems – “Sveiki, mes labai džiaugiamės, kad pasirinkote mūsų tinklą”.
Skaityti toliau »

Vienas prancūzų filosofas sakė:

“Apgavystė retai baigiasi sėkme”

Norėčiau tikėti šiais žodžiais, o dar labiau norėčiau, kad jais pagaliau patikėtų tie, kurie nesustodami plauna smegenis mūsų piliečiams, pasitelkdami įvairius specialistus, gydytojus, docentus, profesorius, mokslų daktarus ir t.t.

Prieš kelias savaites, įnirtingai spaudinėjant TV distancinio valdymo pultelio mygtukus ir beieškant kokios nors intelektualios laidos, kaip tyčia, prieš akis sušmėžavo Cemio Gemzė papildas sąnariams. Pala, pala, ką dar tokio netikėto įžvelgė specialistai šiame produkte ir ko dar gamintojai nepasakė? Nebūčiau aš, kad nepažiūrėčiau ir neįvertinčiau eilinės propagandos. Kadangi turiu išmaniąją televiziją 🙂, atsisukau tą reklamą. Ir ne tik reklamą, o, pasirodo, visą laidą – nuo pradžios iki pabaigos, su lengvais vaizdo prasukimais pažiūrėjau visą “Sveikatos kodą.” Ir man pasidarė labai liūdna 😢

Pirmiausiai, kaip gali neliūdėti, jei dažna sveikatos laida prasideda:

“Laidą pristato papildai iš Prancūzijos…”

Tada, įpusėjus laidai, ją nutraukia “…papildai iš Vokietijos…” ir ją užbaigia “… ne vieną aukso medalį gavęs papildas, pagamintas Lietuvoje”.

Nepraeis ir dešimtmetis, kai nereikės jokių laidos vedėjų, nes su žiūrovais pasisveikins ir atsisveikins laidą remiantis metų gaminys.

Kiekvienoje sveikatos laidoje netrūksta nei reklamuojamų produktų, nei besireklamuojančių kontorų (Eurovaistinė, Camelia vaistinė, Gintarinė vaistinė, Norfos vaistinė, BENU vaistinė), nei stebuklingai išgijusių ligonių, nei gerą vardą turinčių specialistų, žinoma, netrūksta ir vaistininkų.

Laidos sudėliotosprotingai, įtikinamai. Na, kaip gali netikėti kalbančia senjore, kuri dar visai neseniai skundėsi kojų nuovargiu, tinimu, o gydytojui ar vaistininkui pasiūlius papildą Venikap, problemos staiga dingo. O jei dar pavyksta pašnekinti daktarą šia tema, teigiamas rezultatas garantuotas! Pardavimai – taip pat 😀

O spalio 21d laidoje taip įtikinamai(🙂) buvo šnekama apie Cemio Gemzė papildą sąnariams, kad beveik patikėjau jo gydomąja galia 😀 Ir ta vaistininkė, kuri taip “žavingai” skaitė nematomus žodžius iš oro apie Gemzės savybes, kad man buvo labai gėda. Už mus, vaistininkus. Negalima taip pigiai parsiduoti ar pasiduoti savo darbdavių reikalavimams. Jeigu taip jau reikia išreklamuoti vieną ar kitą preparatą, mielieji, darykite tai su meile ir natūraliai, ir svarbiausiai, tikėdami tuo, ką sakote. O ką pamačiau šioje laidoje, tai ne tik eilinė reklama. Tai – žirniais išberti žodžiai, kurie neturi jokios prasmės, tuo labiau – gydomojo efekto. O gal vaistininkės ir negalima kaltinti? Gal čia kalti Gintarinės vaistinės įvaizdžio formuotojai, kurie pasirinko tokią strategiją? Ne ką įtaigiau apie Gemzę pasakojo ir Eurovaistinės darbuotoja. Taip pat, ir BENU vaistininkė. Ar jos pačios, apskritai, matė save tose laidose? Viską galima būtų vertinti kitaip, jei tuos reklaminius tekstus perskaitytų ne vaistininkai, o “pasveikę” ligoniai. Kai sunkius ir ilgus farmacijos mokslus baigęs specialistas sugeba aklai ištratinti papildo anotaciją, vaizdas verčia sunerimti. Jeigu jau ta reklama yra neišvengiama tavo gyvenime, papasakok savo žodžiais, kad ir penkiais – ir akiai, ir ausiai tai bus žymiai malonesni potyriai 🙂
Skaityti toliau »

Neseniai mano akis patraukė šis skelbimas:

Labiausiai patiko pabaiga: “Mes siūlome papildomą veiklą, kurią galite derinti su pagrindiniu darbu ir pan.”

Ilgai netruko laukti, kol į mano telefoną atskriejo kolegos žinutė: “Gal einam pabandyti tokį darbą 😎?” Tada pasijuokėm ir supratom, kad tai puiki tema platesniam skaitytojų ratui.

Pasirodė ir daugiau komentarų šiuo klausimu:

“Galvoju, o gal įsidarbinti 🤔”

“Eiti pas kolegas prašyti receptinio vaisto, o paskui juos skųsti. Kas taip gali daryti…”

Deja, kaip bebūtų gaila, norinčių dirbti tokį darbą netrūksta. Nereikia ir kolegų. Manau, didesnė dalis  tikrintojų neturi farmacinio išsilavinimo. Taip galvoti verčia mano asmeninė patirtis. Tokių veikėjų mane aplankė ne vienas. Vienais metais – net keturi!

Visus savo įvertinimus išsaugojau ir pasilikau prisiminimui, kad kada nors parodyčiau savo anūkams ir proanūkiams, kokioje policinėje valstybėje man teko dirbti.

Mano kolegos apie šį “projektą”, tikriausiai, žino visi. Bet su malonumu pasidalinsiu įspūdžiais su tais, kurie net nenutuokia, kas tai per pragaro mašina 😮

Išskleidžiau prieš savo nosį visus lapus, kuriuose mane įvairiom trafaretinėm frazėm apibūdina  rimtai nusiteikę “agentai”. Neapgavo mano šeštasis jausmas, kad prireiks man tų lapų, oi, kaip prireiks. Dabar visai smagu viską išnagrinėti NUODUGNIAI, taip, kaip daro mūsų regiono vadovai.

Skirtumas tarp manęs ir regiono vadovo – šviesmečiai, todėl ir nuomonės daugelyje detalių nesutapo. Ir kaip gali sutapti, jei vienas iš mūsų yra praktikas, o kitas – stebėtojas iš toli ir nebūtinai farmacininkas, o koks nors buvęs prekybos centro “Senukai” vadybininkas 😀

Taigi, ko gi mūsų klausinėja tie slapukai? O gi visko. Pradžioje pasižymi vaistinės adresą, datą, laiką (sekundžių tikslumu) ir aukos vardą ir pavardę. Toliau seka vaistinės aplinkos aprašymas: ar vaistinė tvarkinga (švarios grindys, nėra dulkių), kaip išdėstytos prekės (liepia fiksuoti bendrą vaizdą), toliau – reklaminiai stendai bei plakatai, o lentynose – kainų etiketės.

Trumpai pakomentuosiu. Priklausomai nuo to, ar valytoja buvo, ar nebuvo ir kuriuo dienos metu buvo, taip pat, ar žiema tuomet, ar vasara – šis rezultatas (teigiamas ar neigiamas) vertinamas balais ir įeina į visą aptarnavimo kokybę! Baisu ir pagalvoti, jei slaptas pirkėjas ateina pažliugusiu oru viduržiemį – grindys visada bus baisios! O tavo balai bendram kontekste kris žemyn.
Skaityti toliau »