Bir 22, 2023 - Mintys apie darbą    0

Mėtinis dūmas 🚬

Cigaretė

Ir versle, ir valdžioje veikia nekintamas dėsnis: žodžiai yra žodžiai, aiškinimai yra aiškinimai, pažadai yra pažadai. Vien rezultatas yra tikrovė

Kuo toliau, vis labiau susimąstau, kaip įvardinti vietą, kurioje aš dirbu 🤔 Pirmuosius savo darbo metus užtikrintai leidau vaistinėje. Vėliau gi, vieta panašėjo į eilinę parduotuvę: “Ar turite autobuso talonėlių? O nuolatinį?”, “Klijų pieštukinių neturite?”, “Gal plastilino turite?”.

Kažkuriuo gyvenimo tarpsniu jaučiausi tarsi turguje: “Ar nuleisite kainą?”, “Ką šiandien išparduodate?”,“Po kiek šitie? Daugokai. Gal nuderėsiu?”, “Svolačiai, jūs, vagys! Už kampo kiti pigiau pardavinėja!”

Toliau sekė paslaugų sektorius: “Iškeiskite 500 EUR. Tai gal bent 200 pasmulkinsite?”,“Įdėkite į telefoną SIM kortelę”,“Padarykite dokumento kopiją” ,“Iškvieskite taksi”, “Sureguliuokite klausos aparatą”, “Ar pas jus galima prasidurti ausis?”.

Buvo ir pirmos pagalbos skyrius: “Ištraukite man erkę!”, “Suleiskite vaistus”, “Sutvarstykite žaizdą”, “Įlašinkite į akis lašiukus.”

Ne paslaptis, kad užėjus į vaistinę, kartais į akis pirmiausia krinta ne vaistai, o kvepalai, lūpų dažai ir blakstienų tušas, todėl ši vieta panaši ir į Drogą, Eurokosą ar Kristianą 😎

Protingieji Seimo kurmiai, matyt, įvertinę neišnaudotas vaistinės galimybes ir aukštą aptarnavimo kokybę, sumąstė, jog vaistinė – tai TA VIETA, KURIOJE BŪTŲ SAUGU ĮSIGYTI IR ELEKTRONINES CIGARETES. Pagal seną apibrėžimą, vaistinėje yra vykdoma farmacinė veikla, kuri apima vaistinių preparatų įsigijimą, laikymą, pardavimą/išdavimą galutiniam vartotojui, farmacinių paslaugų teikimą, ekstemporalių vaistų gamybą, jų gamybos kontrolę, farmacinę rūpybą.

Taigi, kuriai veiklai būtų priskirta prekyba elektroninėmis cigaretėmis ir jų užpildais? Galbūt, ekstemporalių vaistų gamybai ir kontrolei? Gamybinė vaistinė sukurs gydomąjį skystį, na, tokį, kurį užtraukus vieną kartą, antro jau nesinorėtų, analitikai jį patikrins ir vaistinės paleis į prekybą. Prieš tai dar supažindins gydytojus su skysčio sudėtimi, kad jie galėtų receptus išrašyti. Valio 👏 Valdžia patenkinta, kad nukirto drakonui galvą, krautuvininkai – padidėjusia apyvarta ir pelnu, o visi kiti… Bet argi Lietuvoje svarbūs VISI KITI?

Skaityti daugiau: Mėtinis dūmas 🚬

Tiesa, kaip žinia, vaistinėse be vaistų, yra ir visokių kitokių prekių. Jeigu prekiaujame blakstienų tušu, tai kodėl negalime krautuvininkų kišenių papildyti pardavinėdami cigaretes? Kaip minėjo buvęs sveikatos ministras, “Jeigu žmogus nori mesti rūkyti, galime jam padėti”. Ir ta pagalba greičiausiai ir saugiausiai  pasirūpins vaistinė. Bet yra žmonių, kurie nori ir gerti mesti, ir narkotikus nustoti vartoti. Nejaugi visas šalies problemas spręs vaistinės? Žinoma, vaistininkai viską gali ir viską sugeba. Ir kantrybės jie turi nemažai. Beje, ir laiko – į valias. Dar viena nauja tvarka, dar vienas naujas registracijos žurnalas, dar viena niša tikrintojams. Tikriausiai, ir slaptiems pirkėjams. 

Įdomi pas mus politika – kažkam sumąsčius, iš degalinių dingo silpnieji alkoholiniai gėrimai – tikėtasi sumažinti geriančiųjų skaičių 😲 Tada dėjosi dar įdomesni dalykai – vaistai nugulė degalinių ir parduotuvių lentynose. Nors tikslas buvo – mažinti vaistų vartojimą, jis buvo (ir yra) dar labiau skatinamas. Dabar – parduotuvių ir degalinių prekę norima įteisinti vaistinėse. Degalinėje ar kaimo parduotuvėje niekam nerūpi, kaip turi būti laikomi vaistai, kokios tvarkos reikia laikytis juos parduodant. Vaistinėje – per padidinamąjį stiklą stebima, kiek, ko ir kam pardavei 🕵️‍♂️ Matyt, todėl ir norima čia sutelkti visas įmanomas veiklas 🎰

Ar ne laikas viską surikiuoti į savo vietas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais  🧐

Bir 15, 2023 - Vakaro skaitiniai    0

Žodžio galia

Vakaro skaitiniai

Gyvenimo patirtis byloja, kad tai, ką gauname veltui, ne visada tinkamai įvertiname, tausojame ar saikingai vartojame (pvz., vaistus 🙂). Tikriausiai retai kada susimąstome, kad ir žodis (dovanai mums duota nuostabi bendravimo priemonė) gali turėti gerų tikslų, o gali pridaryti ir daug nemalonumų, aplinkui paskleisdamas nemaža blogio 🧟‍♀️

Viskas priklauso nuo to, kaip tą žodį vartosime. Žodis gydo, žodis žeidžia – sako sena liaudies patarlė. Ir iš tikrųjų. Žodžiu galime paguosti, nuraminti kitą žmogų, atsiprašyti, jei ką įžeidėme. Kaip lengvai mes atsiprašome, kai nereikia… Ir kaip sunkiai, kai reikia… Deja, dažnokai prieš savo valią būname priversti klausytis, kaip gatvėje, parduotuvėje, ar, pagaliau, vaistinėje sprendžiami pažįstamų ar šeimų konfliktai, kaip netinkamai pavartotas žodis auklėjant sukelia visiškai priešingą reakciją. Teko ne kartą stebėti, kaip vaistinėje, laukiant savo eilės, klientai tramdo arba, atvirkščiai, nereaguoja į savo įsisiautėjusius vaikus.

Įžengusi į vaistinę mama, ant kėdės pasodino savo pradinuką ant kėdės, pastatė prie jo kelias tašes ir valdingu tonu įsakiusi jam ramiai sėdėti ir nesitraukti nuo tašių, nuėjo apsižvalgyti. Berniukas paklusniai sėdėjo minutę, kitą, trečią. Tačiau jam greitai įgriso nieko neveikti. Jis ėmė maskatuoti kojomis, pradėjo krapštyti kraujo spaudimo matuoklį. Staiga jo dėmesį patraukė per šiukšlių dėžę ropojantis vabalas. Vaikas nulipo nuo kėdės, žengtelėjo link dėžės ir pradėjo vaikyti tą vabalą. Tuo metu grįžo motina. Pamačiusi be priežiūros paliktas tašes, ji labai supyko (ženkliai labiau, nei be priežiūros paliktas jos vaikas 🤭), todėl netruko visokiais žodžiais iškoneveikti vaiką. Nejauku pasidarė ir visiems šalia stovintiems. Deja, neįmanoma buvo jai išaiškinti, kad su vaiku reikia kalbėtis normaliu tonu, o niuksai – pernelyg griežta bausmė. Ji atšovė, kad dabar ir taip tėvai per daug lepina savo vaikus, kad visos piktadarystės prasideda nuo to, jog vaikai nebarami. Ji nenorinti matyti savo vaiko chuliganu, todėl net negalvojanti elgtis kitaip 😲

Skaityti toliau »
Bir 8, 2023 - Vakaro skaitiniai    0

Patirtys

Vakaro skaitiniai

Daug įdomių ir ne visai įdomių dalykų nutiko vaistinėse, kuriose teko man dirbti. Buvo ir juoko, ir pykčio, ir nuostabos. Tam tikrais momentais atrodydavo, kad dirbu ne vaistinėje, o turguje ar bala žino kur.

Pirmoji (X) vaistinė

Smagus buvo laikotarpis 🤗 Dirbau pas privatininką, bet ne tinklinėje vaistinėje. Akcijos ar nuolaidos tuo metu neegzistavo, todėl nebuvo ir spaudimo pardavinėti tam tikrus vaistus. Planų niekas nenustatinėjo ir į mano darbą nesikišo – tiesiog visi dirbome tai, ką geriausiai išmanėme – kas užsakymus darė, kas kainas ant dėžučių klijavo, kas vaistus pardavinėjo/išdavinėjo.

Visgi, buvo kitokių prašymų. Savininkai norėjo turėti šiek tiek juodų apyvartinių lėšų, todėl pašnibždomis išreiškė savo norą. Laikai buvo kiti, Lietuvos valstybė dar tik kūrėsi, todėl visi vertėsi kaip kas išmanė. Kadangi iš darbdavio jaučiau pagarbą, o ne menkinimą ar spaudimą, pasirašiau šiai mažai aferai. Valstybė verslininkų tada neglostė (ne taip, kaip dabar pildo kiekvieną krautuvininko užgaidą), todėl išgyventi buvo sunku. Vaistų firmos, norėdamos įsiūlyti kuo daugiau prekių, už didesnius nuperkamus kiekius pridėdavo keletą dėžučių magaryčių. Tokias gautas dovanas stengėmės parduoti be čekių, taip surinkdavome šiek tiek juodų pinigų. Kompiuterinės apskaitos nebuvo – tiesiog imdavai vaistą ir mušdavai arba nemušdavai pinigusį kasą. Juk dirbome tik su kasa, o ne su kompiuteriu, todėl improvizavome. Viskas buvo daroma proto ribose ir tokia praktika ilgai netruko. Gal tiek ir tereikėjo darbdaviui, kad greičiau ir stipriau verslas įsibėgėtų.

Kai pagalvoju dabar, kai dirbau su praviru kasos stalčiumi ir pilnomis kišenėmis grynųjų, suima juokas. Tačiau sąžinės graužaties nejaučiau nei tada, nei dabar. Didesni nusikaltimai vyksta šiandieną – kai Lietuvos žmonės priversti daugiau už kitus europiečius mokėti už elektrą, dujas, maistą, vaistus, paslaugas, banko suteiktas paskolas ir t.t.

Taigi, vaistinė X buvo viena iš įdomesnių gyvenimo stotelių 🥳

Antroji (XX) vaistinė

Šioje vietoje ilgai neužsibuvau. Ir tuo džiaugiuosi. Pažadai, kurie buvo dalinami prieš įsidarbinant, taip ir buvo neištesėti. Jau vėliau, kai trenkiau durimis, ir vadybininkas manęs paklausė, kodėl išeinu, kas nepatiko,  dėl primintų pažadų pasiteisino: Negali būti, matyt, kažką ne taip supratote. Bet jei persigalvosite, tai labai lauksime.

Šioje tinklinėje vaistinėje ypač buvo juntamas psichologinis spaudimas parduoti tam tikrą prekę. Vadybininkas nuolat lankydavosi vaistinėje ir stebėdavo mūsų darbą. Tada prieidavo ir terorizuodavo, kodėl pavyzdžiui, nepasiūliau Lioton tepalo? Bet juk žmogui ne tokia problema, kad siūlyčiau Lioton. O jis – Nesvarbu, kokia kliento problema, svarbiau yra TAM TIKRŲ PREKIŲ PARDAVIMAI. Tada ir supratau, kad žmonių problemų sprendimas tapo mano paties problema ☹️ Šioje vaistinėje žmonių gydymu ir konsultavimu užsiima ne vaistininkai, o vadybininkai (kaip, beje, ir daugumoje tinklinių vaistinių).

Prisiminimai iš šios XX vietos – gana nykūs 🤥

Skaityti toliau »
Bir 1, 2023 - Mano dienoraštis    0

Dosni savaitė

Vaistininko dienoraštis

Kas dar nežino, šiandien – Tarptautinė vaikų gynimo diena 👶, su kuria netruks ateiti ir lietuviška Tėvo diena 👨‍💼 Todėl šiandien tik apie tėvelius ir vaikučius.

Pamoka

(Iš pradžių mes mokome savo vaikus. Vėliau patys iš jų mokomės…)

Prieš kažkiek laiko, kai ledai nebuvo tokie brangūs, dešimtmetis berniukas atėjo į ledainę. Atsisėdęs už stalo, jis paklausė padavėjos:

– Kiek kainuoja Karališki 🍨 ledai?

2,00 EUR,- atsakė padavėja.

Berniukas išsitraukė pinigėlius iš kišenės ir ėmė juos skaičiuoti.

O kiek kainuoja paprastesni 🍦ledai?

Eilėje laukė kiti žmonės, todėl padavėja truputį suirzo. 

1,50 EUR!,- atsakė ji šiurkščiai.

Berniukas perskaičiavo savo pinigėlius ir tarė:

Prašyčiau man paprastesnių ledų už 1,50 EUR.

Padavėja atnešė jo ledus ir sąskaitą. Berniukas suvalgė ledus, prie kasos apmokėjo sąskaitą ir išėjo. Atėjusi nuvalyti staliuko, prie kurio sėdėjo berniukas, ir pamačiusi lėkštutėje jai paliktus 50 centų, padavėja pravirko. Berniukas užsisakė paprastų pigesnių ledų tam, kad galėtų palikti jai arbatpinigių…

Skaityti toliau »
Geg 25, 2023 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #130

Žmonėms labiausiai patinka istorijos apie žmones

Laimingiausi žmonės būna gegužės mėnesį. Žiema jau seniai pasitraukė su savo gripais ir peršalimais. Nuo šilto saulės alsavimo viskas pražysta, visur tvyro švelnumas. Jauni juokiasi net be priežasties, seni daužo vienas kitam per sulinkusias nugaras ir sveikina su sėkmingai įveikta dar viena žiema 🌨

Vaistinėje, beje, visais metų laikais ir šypsenos 😀, ir surauktų antakių netrūksta 🤨

Žmogus yra toks, koks pats save sukuria

Man kempinės!

– O kam naudosite? Ką planuojate plauti ar valyti?

– Ar jūs nesuprantate? Čia rimtai klausiate?

– Na, juokas ir šypsena dar niekam nepakenkė.

– TAI TURITE AR NETURITE?

– Jei kempinės, tai neturime. Jei Islandinės kerpenos, tai – štai, prašome 🙂

– Taip, ta pati…

Gyvenimas nenumatė padaryti iš mūsų tobulybės. Tobulybių vieta muziejuje

Nuo peršalimo reikia ko nors.

– Suaugusiam ar vaikui?

– Suaugusiam. Ir duokite tabletėmis. Gal Coldrex.

– 12 ar 24 tab.?

– 12. Kad metams užtektų.

– ? 🤭

– Gersiu po 1 tab. į mėnesį. Ir neaiškinkite, kad turiu gerti kitaip, vis tiek neklausysiu

Žodžiai nevirsta žmogumi. Žmogus virsta žodžiais

Tokią cekavą kaimynę turiu – nenueina nuo savo durų akutės, visus ateinančius ir įeinančius stebi. Tai vieną kartą neapsikentęs priėjau prie jos durų ir tariau: “By…s tau į akį, pi…ė už ausies!” Baigėsi visi sekiojimai.

Dauguma žmonių panašūs į dešreles – kuo juos prikimši, tą jie ir turės viduje

Senjoras skundžiasi užsitęsusiais kojų skausmais, bėdavoja, kad niekas jau nepadeda – nei tabletės, nei tepalai. Laukiančiųjų eilutė ilgėja, nepatenkintų daugėja. Vienam klientui akivaizdžiai kantrybė baigiasi, nes visi išgirstame: “Iš senos šiknos naujų kojų neištrauksi!”

Skaityti toliau »
Geg 18, 2023 - Skaitytojams pageidaujant    0

Sąžinės beieškant

vaistininkas

Gavau vieno skaitytojo (būsimo vaistininko) laišką, gal tiksliau, apmąstymus apie vaistininko darbą šiuolaikinėje vaistinėje. Paskutinis mano įrašas apie gyvenimo dėsnius privertė susimąstyti ir esamus, ir būsimus farmacijos specialistus, kuriuos neramina krautuvininkų reikalavimai dirbti tik PAGAL JŲ NUSTATYTAS TAISYKLES. Žiūrint iš vienos pusės, liūdna, kad jaunimui, kuris dar net nepradėjo dirbti, o tik pažinasi su vaistinės virtuve, kyla susirūpinimas dėl klestinčios neteisybės. Iš kitos pusės – džiugu, kad šiuolaikinė jaunuomenė iš viso kelia klausimą, kaip turėtum dirbti, kad būtum geras įmonei, bet sąžiningas ir doras sau. Tai dilema, kuri šiuo neramiu laikmečiu lyg Damoklo kardas, kaba vaistinėse virš darbuotojų galvų 🗡 

“Mes žinome, kad tu nori kitaip, bet bus taip, kaip mes liepiame, nes mes geriau žinome, kaip yra geriau.” 

Tai krautuvininkų skanduotė, kuria bandoma išplauti smegenis samdomiems darbuotojams. Ne veltui skaitytojo neapleidžia mintis, kad dirbdamas kaip tikras vaistininkas, bijotų užsitraukti įmonės ar tiesioginio vadovo nemalonę… Kažkas panašaus į gyvulių ūkį, kuriame tavo vieno kova, deja, nieko nereiškia. Visgi, drąsus yra ne tas, kuris nebijo, bet tas, kuris bijo ir vis tiek daro.

Ką galiu patarti man parašiusiam skaitytojui? Kaip dirbti, kai reikalaujama ilgesnio čekio, kuo daugiau maisto papildų pardavimo? Kaip pasiekti pardavimų tikslų? Kaip gauti padorią algą, tačiau nesikoncentruoti vien į skaičius ir išlikti sąžiningu? Deja, aš toks kaip ir visi, kai lyja, aš šlampu 😀

Sudėtinga ką ir patarti… Viskas priklauso nuo pačio žmogaus. Jeigu nuolat galvosi apie tai, kiek šį mėnesį uždirbsi reitingų, nepajusi, kaip tapsi nuo tokių minčių priklausomas. Kartais prabils sąžinė, kartais viršų ims reitingai. Ypač tuomet, kai suprasi, jog  pagrindinė alga neleidžia gyventi laisvai. Vėliau, galbūt, netgi įsitrauksi į žaidimą Drąsūs Stiprūs Vikrūs, nes psichologinis spaudimas bus nuolatinis tavo palydovas darbe. Daug kas priklausys nuo kolektyvo – jeigu kolegoms yra svarbu pardavimų kiekybė, o ne kokybė, sąžinę ir dorumą teks kuriam laikui pamiršti. Man pasisekė, kad nereikia žvalgytis į banko sąskaitą, kad su kolegomis esame lyg vienas kumštis 🤜🤛, kad  mes vadovaujamės ne krautuvininkų, o savais sukurtais, bet laiko patikrintais darbo metodais – Žmonių sveikata tebūnie aukščiausias įstatymas. Klientai sugrįžta ne todėl, kad vakar “pigiai” pardaviau magnį ar tris žuvų taukų pakuotes už dviejų kainą. Klientai sugrįžta, nes atkalbėjau juos nuo bereikalingo pirkinio, nes įtikinau, kad tas vaistas bus naudingiau nei vietinės “žvaigždės” rankose reklamuojamas produktas. Žmonės anksčiau ar vėliau pajus, kas ir kada juos bandė apmulkinti ar pasinaudoti jų nežinojimu.

Skaityti toliau »
Geg 11, 2023 - Mano dienoraštis    0

Gyvenimo dėsniai

1. Būk dėmesingas savo mintims – jos tampa žodžiais 💤

Vienas iš nemaloniausių vaistinės lankytojų – slaptas pirkėjas. Įsivaizduojantis esąs “pasaulio bamba”, jis eina vertinti profesionalų atliekamą darbą 😳 Negavęs tik jį vieną tenkinančio atsakymo, jis skuba pas “savo darbdavį” su ataskaita. Paradoksas, bet nuo tos ataskaitos priklausys, ar patikrintos vaistinės darbuotojai gaus papildomą priedą prie algos, ar bus nulinčiuoti ir skaudžiai nuplakti (ačiū dievui, tik žodžiais). Mintyse tokius “agentus” nulinčiuoju ir aš. Kas jie, pagaliau, tokie, kad objektyviai neįvertinę esamos situacijos, gali į ataskaitą įrašyti, jog aš nepasakiau Laba diena? Nesvarbu, kad pasitikau įėjusį klientą žvilgsniu ir pasisveikinau galvos linktelėjimu. Na, ir lojalumo kortelės nepasiūliau įsigyti, nes nuolat girdint iš klientų atsiliepimus  apie tai, kad ta kortelė nieko verta, neišdrįsau įrodinėti atvirkščiai. Tuomet mintyse pagalvojau “Tikrinimo rezultatai nebus geri”. 

Netrukus išgirdau regiono vadovo žodžius: “Rezultatai netenkina”.

2. Būk dėmesingas savo žodžiams – jie tampa veiksmais.

Dabar pasakiau sau garsiai: “Geriau būti teisingam, negu nelaimingam”. Ir dirbau toliau taip, kaip liepė mano sąžinė. Neįrodinėjau, kokia nuostabi vaistinės nuolaidų kortelė… Nes ji – visiškai nenuostabi, pirmiausia todėl, kad turi daug sąlygų. Tos sąlygos dažniausiai yra nenaudingos klientui, bet pelningos krautuvininkui. Žmogus perka vaistą, tu vis brauki brauki tą kortelę, bet nuolaidos kaip nėra, taip nėra. Tada raudonuodamas teisiniesi, kad tam vaistui nėra, nes…, o tam irgi ne 20%, o tik 5%, nes… Ir dar nuolaidos negalioja, nes per mažas krepšelis… Tai kodėl turiu tokį niekam tikusį daiktą, dėl kurio vėliau teks raudonuoti, brukti žmonėms? Mano supratimas apie rūpestingumą prieštaravo mano tiesioginės valdžios politikai, todėl jų vizitai į vaistinę padažnėjo, priekaištų mano atžvilgiu daugėjo. Bet juk laimingas gyvenimas susideda iš teisingų poelgių. 

3. Būk dėmesingas savo veiksmams – jie tampa įpročiais.

Dirbti nuoširdžiai tapo įpročiu. Nesumeluosiu, bet taip dirbau visada. Todėl esu pirmas juodajame sąraše žmogus, kurio valdžia norėtų atsikratyti. Nežiūrint į tai, nepuolu “ilginti” pirkinių kvito, nebruku asmeninių pasiūlymų, kai jų nereikia, nepuolu girti reitinginių prekių ir išlieku ištikimas Hipokratui – PIRMIAUSIA NEPAKENK. Reikia tik įprasti gerai dirbti, ir jau nebus galima be to gyventi. Tūkstančiu žodžiu nenuveiksi tiek, kiek vienu geru darbu. Užuot pasakojęs, koks “geras”, efektyvus, inovatyvus, kokybiškas ir nebrangus yra X maisto papildas, verčiau pasakysiu: “Jis nepateisins Jūsų lūkesčių, tiesiog, NEPIRKITE”.

Skaityti toliau »
Puslapiai:«123456789...102»