Rgp 8, 2019 - Mintys apie darbą    1

LAUKTI NEGALIMA SKUBĖTI

Vaistininkas

Po kurio žodžio dėti kablelį? Žinoma, pirma turėčiau ką nors plačiau paaiškinti, o tada klausti 😊

Daugelis iš mūsų (ir farmacininkų, ir pirkėjų) jau yra girdėję apie būsimą naujovę: nuo šių metų lapkričio 1 d. atsiras galimybė receptinius, kompensuojamuosius vaistus įsigyti nuotoliniu būdu, t.y. internetu. Gerai tai, ar blogai, kol kas negaliu pasakyti. Gal todėl, kad vaistai yra specifinė prekė, todėl visi pasikeitimai verčia mus labai jautriai reaguoti? Ir kai dar visus realius vaistus bandoma iškelti iš vaistinės ribų į internetines erdves ar virtualų pasaulį, o vaistinėse įkurdinti Perlo terminalus, jau ne juokais imi ir išsigąsti 😲

Taigi, apie viską po truputį.

Nauja e. sistema

Sveikatos apsaugos ministerija planuoja sukurti naują e. sistemą, prie kurios prisijungę gyventojai be jokių konsultacijų pasirinktų receptinį vaistą, o tuo pačiu – ir vaistinę. Manoma, kad toks naujas modelis didins sąžiningą vaistinių konkurenciją vaistų kainomis. Bet dabar gi taip pat niekas netrukdo vaistinėms būti konkurencingoms kainų mūšyje. Kaip dabar vaistinių tinklai sugeba mėgdžioti vienas kitą ir patraukti klientą savo vilionėmis (du už vieno kainą, perki du – trečias su nuolaida, senjorų dienos, laimingos valandos ir pan.), taip ir internetinėj erdvėj kovos už kiekvieną klientą ir maustys jį visokiais pasiūlymais. Nei viena vaistinė nedirba NEPELNINGAI, o jei dirba – tai neilgai, nes vis tiek ateina diena, kai tenka arba užsidaryti, arba parsiduoti. Taip kad būtų naivu tikėtis, kad perkėlus visų vaistų prekybą į internetą, vaistai atpigs. Tik ne Lietuvoje.

Papildomos investicijos

Šios naujos sistemos kūrimas pareikalaus ne vienos finansinės injekcijos. Dar nenutilo kalbos apie išleistus milijonus diegiant e. receptą: konkurso laimėtojams neužteko suderėtų ir patvirtintų sumų, todėl šiam projektui papildomai buvo skiriami papildomi šimtai tūkstančių. Ką šiandien turime? Vis dar stringančią ir tobulinamą sistemą. O už kiekvieną klaidos ištaisymą ar naujų funkcijų įdiegimą perskaičiuojami kaštai. Ir perskaičiuojami tikrai ne valstybės naudai. SAM atstovai teigia, kad visi darbai bus finansuojami e. sveikatos  plėtrai numatytomis lėšomis. Tačiau kiek jų buvo numatyta, tie skaičiai keitėsi ir keitėsi. Tai kada jau pabaiga?

Daugelis vaistinių jau dabar turi galimybę aptarnauti klientą nuotoliniu būdu. Jeigu jau tikrai bus prastumtas šis projektas, tai gal užtektų patobulinti jau esančias programas, įdiegiant papildomų funkcijų? Žinoma, tada nebus galima pasirinkti norimos vaistinės esant viename e-puslapyje, tektų landžioti į kiekvienos vaistinės internetinę svetainę ir ieškoti vaistų, lyginti jų kainas. Tikėkimės, kad tai ir yra pagrindinė priežastis kurti naują modelį 🙂

Farmacinė paslauga nereikalinga?

Ši nauja sistema leis pacientams įsigyti tiek kompensuojamus, tiek nekompensuojamus receptinius vaistus bei kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones. 

Mums, dirbantiems vaistinėse, nuolat primenama (nors ir patys puikiai tą žinome), kad PRIVALOME suteikti farmacinę paslaugą, t.y., perkant vaistus, labai aiškiai išdėstyti, kaip juos vartoti, kada, kiek ir su kuo. Šių svarbių detalių iš mūsų reikalauja visi – pradedant SAM ir baigiant slaptais pirkėjais. Pagrįstai kyla klausimas: perkant vaistus internetu, užteks perskaityti informacinį lapelį? Dabar gi, ne visada užtenka informacijos ir specialistus išklausius, ir tą lapelį perskaičius. Dažnas vyresnio amžiaus ligonis apeina kelias vaistines, vis pasitikslindamas vieną kitą detalę, o galų gale, dar pas kaimyną užsuka užtvirtinimui. Vadinasi, informacijos niekada nebūna per daug. Gal planuojama per Skype ar kitą panašią programėlę suteikti privalomą paslaugą parduodant vaistus internetu?

Skaityti toliau »
Rgp 1, 2019 - Mintys apie darbą    0

Mono spektaklis

Spektaklis

Mūsų darbo kasdienybė – tai nuolat besikeičiantys žmonės su tik jiems būdingais vaidmenimis, o vaistinė – mažytė teatro scena, kurioje nuolat kažkas vyksta. Dramos, tragedijos, komedijos… Apkalbos, pykčiai, ašaros, juokas… Stumdymasis ir užuojauta… Bet šįkart ne apie klientus ir jų vaidmenis. Šiandien rašysiu apie labiausiai nepageidaujamą vaistinės lankytoją ir pačią bjauriausią rolę. Koks tai personažas, atspėti bus nesunku 😀

Scena Nr. 1 – Situacijos aprašymas

“Tavo rankose mano likimas…”,- skamba grupės “Hiperbolė” daina. Šiuos žodžius niūniuoja ir vaistininkas, kai sužino, kas jį netikėtai aplankė vaistinėje. Tas paslaptingasis veikėjas vienam kartui pabūsiu aš. Ir pabūsiu iš visos širdies, kad tikriesiems veikėjams (ne apsimetėliams kaip aš) protą atverčiau.

Mano rankose instrukcija, kurią prieš einant į vaistinę atidžiai turiu išstudijuoti. Ir štai, aš jau vietoje. Turiu kruopščiai laikytis eiliškumo ir tvarkos. Rolė – nebloga, nes galiu vadovautis dviem ar net daugiau scenarijų. Renkuosi pirmą. Įeinu į vaistinę, pasižymiu (galvoj, kad niekas nesuprastų), kokia tai vaistinė. Renkuosi prekę, arba dvi ir pažymiu (galiu galvoj, galiu telefone, galiu ant delno arba jau namuose, duotoje lentelėje, svarbu, neišsiduoti), už kokią sumą įsigijau prekių. Nurodau tik kainą. Vėliau savo įrašą pildau pirktų prekių pavadinimais ir apibūdinu vaistinėje susiklosčiusią situaciją. Tai turiu padaryti 4 – 6 sakiniais. Pabandysiu:

Sakinys Nr.1 “Mano įėjimo metu vaistinėje klientų nebuvo.”

Sakinys Nr.2 “Vaistininko oficinoje (prekybos salėje) nebuvo.”

Sakinys Nr.3 “Vaistininkas pasirodė labai greitai.”

Sakinys Nr.4 “Pirkau du produktus XY, kainavo 45€”

Dabar turiu nurodyti, kiek tiksliai praėjo laiko nuo mano atėjimo iki kol mane pradėjo aptarnauti 🧐 Pagal duotą intervalą (mažiau nei 3 min., 3-5 min., ilgiau nei 5 min.) renkuosi – “mažiau nei 3 min.” ir čia pat turiu paaiškinti, kuo darbuotojas buvo užsiėmęs, kad jo nebuvo darbo vietoje 😊 Kol dar neturiu teisės įeiti į pagalbines patalpas be įspėjimo (kas žino, ko dar tie darbdaviai pasieks dėl visiškos kontrolės), bandau susivokti iš elgesio, nes reikia atsakyti į klausimą. Šį kartą fantazijos daug neturiu, todėl rašysiu “Nežinau”.

Scena Nr. 2 – Aplinka

Dabar trumpam pabūsiu sanitarijos inspektorius ir įvertinsiu švarą. Kieno akimis visą tai turėčiau įvertinti? Paprasto žmogaus ar higienos specialisto? Žmonės yra skirtingi, todėl ir vertinimas labai jau subjektyvus. Šiandien aš galiu matyti numestą reklamą ar pirkimo čekį ant grindų, o kitą dieną ir žemių krūvos nepamatyti…Šiuo atveju dar turiu prasinešti per lentynas ir patikrinti jų dulkėtumo laipsnį. Kaip jau minėjau, daug kas priklauso nuo vertintojo asmeninių savybių ir nuotaikos, o kadangi nuotaika dar nesugadinta, tai žymiuosi, kad “vaistinėj buvo švaru ir tvarkinga” – TAIP, “kliento aptarnavimo vieta buvo erdvi ir neapkrauta lankstinukais, užrašais” – TAIP, tačiau ji apkrauta VISOKIAIS MAISTO PAPILDAIS IR KITOKIOM NESĄMONĖM! Tai kas blogiau? Ir kuo čia dėta vaistininko kompetencija? “Grindys buvo nešvarios, lentynos dulkėtos, prekystalis netvarkingas, produktai lentynose išdėstyti netvarkingai” – NE, bet gal reikia žymėti TAIP? Galbūt, tuomet darbdavys pasamdys valytoją visai dienai, o ne 5 min.? Tačiau gali būti ir taip, kad po tokio mano ženklinimo, vaistininkas turės su skuduru ir šluota vaikščioti paskui kiekvieną išeinantį klientą. Rašau, kad viskas ok ir papildomai nieko nekomentuoju 😉

Dar įdomiau skamba sekanti mano užduotis: “Ar lentynos buvo užpildytos, be tuščių tarpų?” Čia jau turiu pasitelkti erdvinį mąstymą (kurio, deja, neturiu) ir nuspręsti – ar stiklinė pusiau pilna, ar pusiau tuščia. Niekaip nesuprantu, kodėl geriau, kai lentynos užpildytos, o ne pustuštės? Galbūt, ką tik praėjo dešimt pirkėjų, kurie nusiaubė tas lentynas ir padėjo vykdyti planą. Bet, tikriausiai, geriau, kai prekės išstatytos piramide ir jų laaaaabaaaaai daug, bet pardavimai nevyksta. Dar turiu pažymėti apie tai, jei mano vizito metu darbuotojas lentynas pildė prekėmis. O jei dar ta pildoma vieta buvo pažymėta kainos lapeliu ir ten nebuvo nurodytų prekių! Mama mia…Kurį variantą rinktis, TAIP ar NE, jei prekes darbuotojui atvežė prieš pat man ateinant į vaistinę? Vardan tos, Lietuvos – TAIP, LENTYNOS BUVO UŽPILDYTOS PREKĖMIS 😃!

Kai jau apžiūrėtos visos dulkės, prekių gausa ir kiti mažmožiai, turiu sutelkti dėmesį į rimtesnius dalykus, t.y., į patį darbuotoją. Kuo gi jis užsiima? 

“Konsultuoja klientus”, bet jeigu jų nėra? Blogai, minusas.

“Dėlioja gautas prekes”. TAIP, ir jeigu dėliodamas pildo tuščias vietas ir užpildinėja tarpus, pažymėtus kainos lapeliu? Blogai, minusas.

“Bendrauja su kolegomis, jei tai netrukdo aptarnauti klientus, žymėti kainas”. Aūūū, kur tie kiti kolegos, jei dažnai vienas vaistininkas po 12 ir daugiau valandų atstovi vienas pamainoje? Įsivaizduoju, kaip būtų smagu paplepėti su kolegomis darbo metu 🙂! Bet, BINGO! Nėra kolegų, nėra ir minuso.

Tačiau, neduok, Dieve, pamatysiu vaistininką valgantį, skaitantį, naudojantį asmeninį telefoną ar klausantį muzikos per ausines, tada jau riebus minusas. Nežiūrint į tai, kad ką tik sukramtytas sausainis išgelbėjo jį nuo diabetinės komos arba skambutis į asmeninį telefoną padėjo jo vaikui išspręsti globalinę problemą ir vienu liūdnu veiduku šiam pasauly bus mažiau 🙂 Ne, vis dėlto, nieko nemačiau, nieko negirdėjau, aš irgi turiu ir ligų, ir vaikų. 

Palikim skanius kąsnius ramybėje ir judėkim prie akių kontakto. Privalau smulkiai aprašyti savo įspūdžius nuo to momento, kai tik atsiduriu MATYMO LAUKE. “Ar pažiūrėjo?” “Ar nusišypsojo?” “Ar linktelėjo?” O kodėl nėra “Mirktelėjo”? Man tai gal labiau būtų prie širdies 😉 Ir čia jau neužtenka trumpo TAIP ar NE, reikia platesnio komentaro. Matyt, tai labai susiję su būsimu pelnu.

Skaityti toliau »
Lie 25, 2019 - Pažinkime ligą    0

Venų ligos

Venų ligos

IŠSIPLĖTUSIOS KOJŲ VENOS

Paviršinis venų išsiplėtimas

Kitaip dar vadinamas varikoze. Tai – dažniausiai pasitaikanti kraujagyslių liga. Pabandysiu žmonių kalba paaiškinti, kas, kada ir kodėl vyksta mūsų organizme.

Žmogaus galūnės – rankos ir kojos – turi giliąsias ir paviršines venas, kuriomis kraujas teka širdies link. Kraujas iš galūnių išvaromas raumenims dirbant. Svarbiausias kojų veninio kraujo variklis yra blauzdos raumenys. Jiems susitraukiant, kraujas išstumiamas iš venų ir atgal nebegrįžta. Atbulinę kraujo tėkmę sustabdo venų vožtuvai, kurie sandariai užsidaro. Jei vožtuvai nesandarūs, kraujas, raumenims atsipalaidavus grįžta į galūnę, sudarydamas didelį spaudimą venose. Žmogui stovint, kojų veninis spaudimas, kai vožtuvai nesandarūs, gali pasiekti iki 100 mm Hg. Venos pradeda plėstis. Giliųjų kojos venų išsiplėtimas pasitaiko labai retai. Dažniausiai išsiplečia paviršinės poodžio venos. Nuo kraujo slėgio padidėjimo vožtuvo žiedas praranda tamprumą, vožtuvų lapeliai nutolsta vienas nuo kito ir praleidžia kraują atbuline kryptimi. Tada kraujospūdis venose didėja. Jos pradeda plėstis. Sienelės ir vožtuvai praranda elastingumą ir su amžiumi.

Ligos požymiai

Poodyje esančios kojų venos išsiplečia nevienodai. Vienose vietose atsiranda mazgai, kitose – venų kamienai tampa platesni nei 4 mm. Venos pasidaro vingiuotos. Normaliai poodžio venų  nematyti.

Venoms plečiantis gali skaudėti tose vietose, kur yra pagrindiniai poodžio venų kamienai – blauzdos ir šlaunies vidinėje pusėje. Tačiau dažniausiais žmogus nieko blogo nejaučia, kol venos smarkiai neišsiplečia. Tada kojos pradeda tinti, ypač antroje dienos pusėje. Atsiranda ir skausmų. Jie būna maudžiančio, gręžiančio ar veržiančio pobūdžio. Šie simptomai reiškia, kad atsirado lėtinis veninis nepakankamumas.

Toliau progresuojant ligai sutrinka kojos audinių mityba. Labiausiai nukenčia blauzdos oda ties vidine kulkšnies puse. Čia atsiranda ruda dėmė, oda ir poodis sukietėja. Menkiausia trauma gali paskatinti opos susidarymą tokioje sutrikusios kraujotakos srityje. Opa iš pradžių būna nedidelė. Ji – tai užgyja, tai vėl atsiranda. Tai rimta komplikacija.

Antra komplikacija – venų uždegimas.

Skaityti toliau »
Lie 18, 2019 - Mano dienoraštis    2

Dienoraštis #58

Vaistininko dienoraštis

“…Banga gena bangą, ir bokšto akmuo

Paplautas nuvirsta žemyn…”

Ištrauka iš Maironio eilėraščio “Trakų pilis”, tikriausiai, visiems žinoma. Šie žodžiai pirmiausia šovė man į galvą, stebint didžiųjų Lietuvos vaistinių tinklų išmonę medžiojant klientus. Sprendimas gena sprendimą, belieka tik laukti, kada vaistinės bus išplautos nuo žemės paviršiaus, palikdamos tik menką žymę (pvz., besiraitančią gyvatę), kad jos ten kažkada buvo. O kartu su jomis – ir vaistininkai…

Nesibaigiančios gudrybės 

Vienas vaistinių tinklas suprato, kad neužtenka tikrinti savo darbuotojus slaptų pirkėjų pagalba, todėl nusprendė šį tikrinimą paįvairinti internetine apklausa. O kad atsirastų norinčių dalyvauti toje apklausoje, kartu pasiūlė sudalyvauti loterijoje. Tuo pačiu, esamų ir būsimų klientų asmens duomenis surinkti.

Prizai – tik atviriausiems

“Jei norite dalyvauti apklausoje, tačiau nepageidaujate dalyvauti loterijoje, laukelius (el. pašto adreso, mobilaus telefono) palikite tuščius”, skelbiama informacijoje. Daugelis, tikriausiai, labiau norėtų atvirkščiai – dalyvauti loterijoje, bet nedalyvauti apklausoje 😀, tačiau taisyklės yra taisyklės.

Prizas – vaistinės kuponas. Taigi, pačiu paprasčiausiu būdu, norėsite to ar ne, tapsite potencialiais klientais. Jeigu jums pasiseks tapti tuo laiminguoju ir jau norėsite atsiimti prizą, reikės pateikti dar šiek tiek informacijos apie save. VARDAS, PAVARDĖ, PARAŠAS – ir jūs jau finišo tiesiojoje! Vien vardo čia neužteks.

Pildydami klausimyną ir pateikdami savo asmeninius duomenis, automatiškai juos atiduodate loterijos organizatoriams. O jų ne tiek ir mažai. Jūsų duomenis gali peržiūrėti:

UAB  “….”

UAB…vaistinė

UAB “…” darbuotojai, atsakingi už Apklausos – loterijos organizavimą ir vykdymą

UAB “…” darbuotojai, prižiūrintys interneto svetainių www…….lt ir www…vaistine.lt veikimą ir turinį

Prie jūsų pateikiamų asmens duomenų taip pat turi prieigą interneto svetainių www….lt ir www…lt paieškos optimizavimo paslaugų teikėjai.

Susidaro ne dešimt, ir ne dvidešimt žmonių.

Neskaitant klausimų apie aptarnavimo kokybę, yra klausiama ir apie lojalumą vienai ar kitai vaistinei. Tokiu būdu bus renkama informacija ir apie konkurentus.

Ką gi, dviguba patikra savo darbuotojams visiškai nestebina gyvenant policinėje valstybėje.

Skaityti toliau »
Lie 11, 2019 - Mintys apie darbą    2

Orginalūs ir generiniai vaistai

Vaistų vartojimas

Nors apie originalius ir generinius vaistus nemažai kalbama ir rašoma, tačiau praktika rodo, kad žmonėms vis dar trūksta informacijos. Kiekvieną dieną savo klientams aiškiname apie šių vaistų skirtumus. Ligoniai pasimetę, nes nežino, kas jiems geriausiai tinka, kita vertus, net ir žinodami, nelabai gali rinktis tą geriausią, nes pasirinkimo laisvę dažnai stabdo sveikatos apsaugos ministerijos nurodymai 😕 Nežiūrint į tai, gydytojų ir vaistininkų pareiga dalintis įgytomis žiniomis su visuomene, taigi, šiandien tai ir padarysiu 🙂

Klasifikacija

Vaistus galima suskirstyti į tris rūšis: originalius patentinius, originalius nepatentinius ir generinius.

Originalūs patentiniai vaistai – tai naujų veikliųjų medžiagų preparatai arba jau žinomų veikliųjų medžiagų naujos farmacinės formos ar nauji deriniai. Juos gamina tik vienas gamintojas iki patentinės apsaugos laikotarpio pabaigos, jiems nėra konkurencijos.

Originalūs nepatentiniai vaistai – kurių patentas jau pasibaigęs, todėl yra ir kitų gamintojų, kurie gamina analogiškus (generinius) vaistus.

Generiniai vaistai – originalių vaistų kopijos. Juos gamina daug gamintojų, atsiranda konkurencija, todėl mažėja jų kaina.

Kainų skirtumai

Kodėl taip skiriasi šių vaistų kaina? Naujo vaisto sukūrimas – ilgas ir brangus procesas. Pramonė sukuria dešimtis  tūkstančių naujų medžiagų, kol jų tyrinėtojams pavyksta surasti naują veikliąją medžiagą. 

Klasikiniu pavyzdžiu, kaip ieškoma tokios vaistingosios medžiagos, galima laikyti Paulio Ehrlicho, chemoterapijos kūrėjo, pastangas. Jis XX a. pradžioje ieškojo vaisto nuo ligos, kuri tada siaubte siaubė pasaulį. Ji vienodai kamavo visus – vargšus ir turtuolius, senus ir jaunus, elgetas ir karalius. Milijonai žmonių tapo jos aukomis, buvo pasmerkti kamuotis visą gyvenimą. Nebuvo jokio patikimo vaisto nuo tos amžiaus rykštės – sifilio.

P. Ehrlichas tyrimus pradėjo nuo jau žinomos medžiagos – arseno. Tačiau arsenas – stiprus nuodas, tad P. Ehrlichas bandė sumažinti jo nuodingumą. Tai pavyksta padaryti truputį paveikus preparato cheminę formulę. Mokslininkas kantriai keitė ir keitė molekulę. Tačiau jo pagamintos medžiagos vis dar buvo per daug nuodingos žmonėms. Tik po 606 bandymo jam pavyko pagaminti preparatą, kuris bandant su gyvuliais pasirodė esąs gana nekenksmingas. Pauliui teko jį dar kelis kartus šiek tiek modifikuoti, kol jis iš tikrųjų pasidarė nepavojingas žmogui.

Šiandien reikalavimai medikamentų saugumui daug didesni negu Ehrlicho laikais. Todėl dabar tyrėjui tenka sukurti ir ištirti dešimtis tūkstančių medžiagų, kol vieną iš jų galima rekomenduoti žmonėms, kadangi jos nauda didesnė už vartojimo riziką. Tik tam reikia daug pinigų. Vėliau tas išlaidas reikia susigrąžinti. Pradėjus pardavinėti naująjį vaistą, reikia gauti dar ir pelno, kad farmacijos įmonė galėtų išmokėti atlyginimus darbuotojams ir turėtų lėšų naujiems medikamentams kurti. Galų gale, ji skiria pinigus, be kurių tyrimai apskritai būtų neįmanomi. Ji nori, kad būtų tiriama toliau, kuriami nauji medikamentai. Taigi, didelė pelno dalis skiriama tyrimams tęsti.

Kiekvieną naują medžiagą patentas saugo 20 metų. Pasibaigus šiam terminui, ja kiekvienas gali naudotis laisvai. Tuomet originalaus vaisto kaina krenta žemyn. Pavyzdžiui, preparato nuo diabeto glibenklamido 30 tablečių patentinės apsaugos galiojimo metu kaina buvo daugiau kaip tris kartus didesnė, nei pasibaigus patento galiojimui.

Skaityti toliau »
Lie 4, 2019 - Mintys apie darbą    0

Sudėtiniai vaistai

Kaip banga gena bangą, taip sveikatos apsaugos ministerija kuria naujas taisykles ir kepa naujus įstatymus. Kartais atrodo, kad ten vyksta varžybos – kas sukurs kuo daugiau ir kvailesnių įstatymų. 

Nuo liepos mėn. pradžios vėl įsigalios nauja kompensuojamų vaistų skyrimo ir išdavimo tvarka, o paskutinį metų ketvirtį planuojama iš sąrašo išimti sudėtinius vaistus.

Pažadai

2019-01-07 įsigaliojo naujas kompensuojamų vaistų kainynas. Tuomet buvo skelbiama, kad jis pasipildė 138 prekinių vaistų pavadinimais, o tai reiškia, kad Lietuvos pacientams kaskart gerėja vaistų prieinamumas ir jie turi vis didesnį medikamentų pasirinkimą vaistinėje.

Tačiau realybė buvo kitokia. Vaistų pasiekiamumas, deja, liko tik popieriuje. Praktika parodė, kad varginančios reikiamų vaistų paieškos nesibaigė, netgi priešingai, keliauti po vaistines ir ieškoti vaistų tapo gyvenimu būdu 😕Būtent dėl nuolatinio sąrašo kaitaliojimo susidarė vaistų tiekimo problema. Vieni gamintojai nepaskaičiavo, kiek pakuočių jiems reikės, nes į sąrašą pateko pirmą kartą, kiti – sumažino importą dėl nestabilios vaistų politikos, treti – tik dėl jiems vieniems žinomų priežasčių.

Taigi, geresniu gyventojų aprūpinimu vaistais girtis nereikėtų.

Vieni kuria, kiti griauna

Siekiant užtikrinti geresnį kompensuojamųjų vaistų prieinamumą, laikinai ėjusio sveikatos apsaugos ministro pareigas Vytenio Andriukaičio įsakymu buvo patobulinta sudėtinių vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą tvarka. Anksčiau galiojusi tvarka ribojo sudėtinių vaistų kompensavimo galimybes. Todėl pacientai, norėdami pasirinkti jiems patogesnį gydymą, dažniausiai būdavo priversti sudėtinius vaistus įsigyti asmeninėmis lėšomis. Po šio naujai išleisto įsakymo, kompensuojami sudėtiniai vaistai  turėjo greičiau pasiekti ligonius. 

Deja, praėjusiais metais, karaliaujant jau kitam ministrui, į kainyną sunkiau pradėjo patekti sudėtiniai vaistai, skirti širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti, todėl net 60% pacientų pirko šioms ligoms gydyti vaistus už pilną kainą. Ir tai darė dėl kelių priežasčių: anksčiau paskirtas gydymas sudėtiniais vaistais buvo efektyvus, gerti vieną tabletę vietoj 3 yra žymiai patogiau bei pašalinių poveikių jaučiama mažiau.

Dvi ar šešios?

Inovatyvus gydymas padeda sukontroliuoti lėtines ligas ir išvengti mirtinų komplikacijų, nes sudėtinius vaistus yra paprasčiau vartoti. Vienoje sudėtinių vaistų tabletėje būna kelios veikliosios medžiagos, todėl nebereikia gerti daugybės skirtingų vaistų. Žinant tai, kad daugeliui pacientų išrašoma ne vienas, ir ne du vaistai, sudėtiniai vaistai yra puiki išeitis. Kuo daugiau tablečių skirta išgerti per dieną, tuo didesnė tikimybė, kad ligonis jų visų neišgers. O gydant sudėtiniais vaistais, užtenka vos vienos ar dviejų tablečių per dieną, todėl ligoniai daug geriau laikosi jiems paskirto gydymo, nepamiršta išgerti tablečių. Tai duoda ne tik gerų gydymo rezultatų, pagerėja išgyvenamumas bei mažėja komplikacijų rizika.

Sudėtiniai vaistai yra reikalingi sergantiems keliomis lėtinėmis ligomis: diabetu, išemine širdies liga,  širdies nepakankamumu, taip pat persirgusiems miokardo infarktu. Tokie vaistai sukuria pridėtinę vertę sergančiajam, nes paprasčiau yra kontroliuoti ligą, išvengiant brangiai kainuojančių hospitalizacijų.

Skaityti toliau »
Bir 27, 2019 - Vakaro skaitiniai    0

Visiškai rimtai

Vakaro skaitiniai

Mokslo metai baigėsi, knygos ir sąsiuviniai padėti į šalį. Pagaliau atostogos! Moksleiviams 🙂

Smagių ir nepatirtų nuotykių linkiu jiems visiems. O jų tėveliams (arba kažkada būsimiems) siūlau keliolikai minučių atsitraukti nuo ekranų (mobilių telefonų ir kompiuterių), susikaupti ir perskaityti rašinėlį, kupiną liūdesio, vilties ir tikėjimo 🙂

Vakar mane barė. Mama. Mane barė, o aš džiaugiausi. Iki šiol apie tai, kad vaikus bara, skaičiau tik knygose.  Žinojau, jog bara už šunybes, kiaulystes ir nepaklotas lovas. Pasiutusiai būdavo įdomu, kaip jaučiasi baramas vaikas. Tačiau, kad ir kiek stengiausi, nei mama, nei tėtis manęs nebardavo.

Nenešioju šaliko ir pirštinių, tačiau niekam nerūpi, kaip rengiuosi. Nevalgau, tačiau niekas to nepastebi – kasdien pusryčiauju ir vakarieniauju vienas. Valgant savaitgaliais, tėtis prie stalo skaito laikraščius, o mama pešiojasi antakius ir lakuojasi nagus. Tyčia gaunu blogus pažymius, tačiau nei mama, nei tėtis į pažymių knygelę nežiūri. Rytais jie skuba, vakarais grįžta vėlai ir beveik miegodami, savaitgaliais mama visą dieną kalba telefonu, o tėtis skaito žurnalą “Panelė”. Man liepia netrukdyti.

Vakar mama netikėtai grįžo anksčiau. Pasakė, kad nuo šios dienos dirbs mažiau, todėl vakarais grįš anksčiau. Paaiškino, jog tai dėl krizės ir kad mes nebegalėsime per atostogas važiuoti į Afriką, o tėtis naują automobilį pirks tik kas penkeri metai.

Sušukau: “Valio!”

Už tai ir gavau barti. Mama kalbėjo piktai (iki šiol su manimi ji beveik nekalbėdavo, tik siųsdavo SMS žinutes, ką turiu padaryti), pasakė, kad esu kvailas, nejautrus ir nesuprantu, jog ateis diena, kai valgysime juodą duoną, agurkus ir gersime pieną.

“Valio!”, – norėjau šaukti dar kartą, tačiau taip garsiai barančios mamos nutraukti nesinorėjo. Kaip sakiau, manęs niekada nebarė, tad dabar galėjau pasijausti kaip žmogus. Kaip gerokai paaugęs vaikas. Kaip vaikas, kuriam bus ne gėda pažiūrėti į akis katinams ir tulpėms.

Kodėl šaukiau “Valio”?

Skaityti toliau »
Puslapiai:«123456789...73»