Lap 23, 2023 - Vakaro skaitiniai    0

Išpažintys

Vakaro skaitiniai

Žmogaus gyvenimas vaizdingai yra lyginamas su metų laikais. Jaunystė – tai pavasaris, brandus amžius – vasara, o senatvė prilyginama rudeniui. Vieni šį gyvenimo laikotarpį sutinka su giliu liūdesiu, kiti – nuogąstaudami ar net su baime. Silpsta jėgos, blogėja sveikata, vis dažniau aplanko ligos, negalia. Kaip tuomet reikalinga žmogui pagalba, kaip tuomet pasiligoję ir senstantys tėvai laukia iš savo numylėtų vaikų – sūnelių ir dukrelių, kuriems buvo atiduota visa, kas brangu ir gera, šilumos ir dėmesio.

Kodėl šiandien rašau apie senatvę? Gal todėl, kas vis dar ruduo? O gal todėl, kad kaip niekad daug senolių pastaruoju metu teko pašnekinti vaistinėje? Žmones – su savo nuoskaudomis, išgyvenimais ir asmeninėmis bėdomis. Juk visų kitų galvos šiandien užimtos “juoduoju penktadieniu” ir “juodaisiais išpardavimais”. Ir niekam nė motais, kad kažkam “juodasis penktadienis” yra tapęs “juodąja savaite, mėnesiu ar net metais”. Ir, deja, ne džiaugsminga prasme…

Nors gyvenime patyrę ir šilto, ir šalto, tie senoliai vis dar sugeba prajuokinti, paguosti (!), patarti, nustebinti. Auksines mintis ir įdomias istorijas girdžiu kone kasdien. Kai ką užsirašau, kai ką stengiuosi įsiminti. Žinau, kad anksčiau ar vėliau visa tai nuguls mano dienoraštyje, vėliau, galbūt, ir knygoje. 

Skaityti toliau »
Lap 16, 2023 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #138

Vaistininko dienoraštis

B. Franklinas sakė:

“Būk mandagus su visais, draugiškas – su daugeliu, familiarus – su kai kuriais”.

Stengiuosi įsiklausyti į šiuos žodžius. Deja, patirtis yra žiaurus mokytojas, nes pirmiausia pasiunčia išbandymą, o tik po to pamoką…

Pasakysiu jums vieną tiesą: NĖ PATS VELNIAS NIEKO NEGALI PADARYTI ŽMOGUI, KOL ŠIS DAR SUGEBA JUOKTIS. Todėl, pasijuokime iš visos širdies, ir iš savęs, ir iš kitų 🤣

Man prašau “jegermeisterio”

– Kad stipriaisiais gėrimais neprekiaujame, nebent salicilo rūgšties spiritu, bet jis netinkamas vartoti į vidų

– Ne gėrimo man reikia, o tablečių.

– Hmmm, ir kur man dabar surasti jums tas jegermeisterio tabletes? Pasakykite bent jau kokį negalavimą jomis gydotės?

– Kraują skystinu. Va gi, matau, už jūsų lentynoje stovi. Su akcija.

– Hjertemagnyl?

– Taip!

– 🙄

XXX

– Akumuliatorių turite?

– Nei kronų, nei baterijų, nei akumuliatorių neturime.

– Tai man ne automobiliui. Man telefonui.

– Jau sakiau, kad neprekiaujame tokiomis prekėmis.

– Kai paklausai tų reklamų, tai, atrodo, kad viskuo prekiaujate, net ir pačiu velniu, o kai ateini, tai nieko negausi…

XXX

– Ką čia man ta gydytoja parašė ant lapelio?

Omega žuvų taukų.

– Nereikia man jokių taukų, aš riebią žuvų valgau 🐟

XXX

Man reikia papildų akims, bet būtinai – mėlynakiams.

– Negirdėjau, kad dar ir tokių būna 🙃

Mačiau reklamą – ant vienos dėžutės mėlyna akis, o ant kitos – žalia. Tai man duokite su ta mėlyna akimi.

– Jie skirtingi savo sudėtimi, o ne dėl akių spalvos. Ką tada rudaakiams daryti?

– Greitai ir tiems prigamins. Duokite tą su mėlyna akimi.

Skaityti toliau »
Lap 9, 2023 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #137

Vaistininko dienoraštis

Vaikystėje rašiau laiškus Kalėdų Seniui. Pasakodavau, koks geras buvau visus metus ir kokios dovanos priklauso už tą mano gerumą 😊 Vėliau rašiau draugams, gyvenusiems Lietuvoje ir draugiškose Rytų bloko valstybėse. Kitataučių adresus rasdavome mokykloje taip vadintame Pionierių kambaryje arba laikraštyje panašiu pavadinimu, kurio dabar tiksliai ir neįvardinsiu (gal tai buvo Pionierius). Siunčiau atvirukus į Lenkiją (tuomet ji vadinosi Lenkijos Demokratinė Respublika), keliavo jie ir į Vokietiją (taip pat Demokratinę). Žodžiu, pažintys ir draugystės be atsako mezgėsi baltame popieriaus lape. Bet rašiau ne tik draugams. Buvo ir tėvams skirtų laiškų – sveikinimo atvirukų. O kai vasaros (ir rudens) metu mus, moksleivius išveždavo į kolūkio laukus padėti ūkiams vykdyti penkmečio planų, visus įspūdžius ir patirtis vėl išguldydavau popieriaus lape, kuris paštu nukeliaudavo pas kiemo draugus, laimingai išsisukusius nuo priverstinų darbų 🍎🥔🍓

Toliau eilė atėjo meilės laiškučiams bei atvirutėms 💝, kuriuos vėliau keitė laiškai – prašymai šeimos nariams kažką padaryti, kažko nepamiršti, kažką nupirkti… Dar buvo (ir yra) kelionių atvirukai, kuriuos VISADA išsiunčiu NAMAMS ir tėvams iš bet kurio pasaulio kampelio, kur bebūčiau, kokiomis aplinkybėmis bekeliaučiau. Ir nors popierių sparčiai keičia naujosios technologijos, ir šiandien randu nemažai progų pasiųsti linkėjimus įvairiomis progomis senoviniu būdu, t.y. rašant ant atviruko ir klijuojant pašto ženklą. Beje, ar žinote, kiek šiuo metu kainuoja pašto ženklas siunčiant laišką Lietuvoje? Jeigu kam įdomu – 1,2 EUR . Kiekvienoje valstybėje kainos ir tvarka  skiriasi, tad kartais, norint išsiųsti atvirlaiškį iš tolimojo Ekvadoro ar saulėtosios Australijos, tenka ir pavargti. Tačiau kaip smagu būna lenktyniauti su laiku ir spėlioti, kas pirma pasieks namus – tu ar tavo ranka rašyta atvirutė ✈️🛳🕺

Bet, o dangau! Niekada negalvojau, kad turint farmacininko išsilavinimą ir dirbant vaistinėje teks laiškus – palinkėjimus  rašyti klientams. Taigi, vienas vaistinių tinklas sugalvojo naują projektą – Palinkėjimai klientui. O jei sugalvojo vienas, tai, žiūrėk, netrukus ir kiti paseks iš paskos. Kas tai per projektas? Ogi projekte dalyvaujantys vaistinių darbuotojai ant atvirukų užrašys palinkėjimą klientui ir kartus su įsigytomis prekėmis įdės į pirkinių maišelį. Ooooo, kiek visko buvo dėta į tą pirkinių krepšelį 🫢 Ir laikraštukus, ir žurnaliukus apie sveikatą, ir 5 litų vertės kuponus, ir kremų mėginukus, ir vaikiškas žaidimų kortas, ir vaikiškas knygutes krovėm be paliovos. Net ir kuponus vištoms su nuolaida nusipirkti.

Skaityti toliau »
Lap 2, 2023 - Vakaro skaitiniai    0

Rimtis, susikaupimas, pagarba

Šiandien nesinori rašyti apie darbą, problemas, neįvertinimą, mobingą ir kitus mažareikšmius dalykus. Kasdienybėje gal jie atrodo ir ne tokie mažareikšmiai, tačiau šiomis dienomis, lankantis ypatingose vietose, kur nėra neapykantos, pykčio ir agresijos, o tik spengianti tyla ir sielos ramybė, suvoki, kad viskas šiame gyvenime yra taip laikina. Vaikštai tarp degančių žvakių, antkapių su iškaltomis datomis, ir nejučia tave aplanko mintis – juk kiekvienas gimtadienis mus priartina prie mirties glėbio. Žmogus nežino, kaip atrodo mirtis, o kai miršta, apie tai jau negali papasakoti.

Kažkada, kai vaikai buvo maži, klausdavo: Pasakyk, ką myli labiausiai? Šiandien jiems galiu atsakyti: Tą, kuris serga, kol nepasveiko. Tą, kuris išėjo, kol nesugrįžo. Mažą, kol neužaugo. Ir visus, kol gyvas esu 😇

Taigi, mėgaukis kiekviena diena, nes praeities  jau nepakeisi, o ateitis niekam nežinoma. Jei gali sau leisti, rinkis geriausius dalykus, kurie šiuo metu čia įmanomi. Vėliau teks rinktis jau kitur:

Numirė žmogus. Jo šuo atsigulė šalia ir taip pat išėjo su juo. Ir štai, žmogaus siela stovi kartu su 🐕 šalia vartų, virš kurių parašyta “Su šunimis eiti draudžiama!” Akimirką pamąstė žmogus ir nuėjo toliau. Eina jie su šunimi keliu, kol pamato dar vienus vartus, ant kurių nieko neparašyta, tik šalia senolis sėdi.

Atsiprašau, kas…

Petras aš.

– O kas už šių vartų?

– Rojus.

O su šunimis galima?

– Be abejo!

O ten, prieš tai, kas per vartai buvo? Kas už tų vartų?

Į pragarą. Iki rojaus nueina tik tie, kurie nepalieka savo draugų 🐩!

Rūpinkitės savo draugais, visur ir visada.

Spa 26, 2023 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #136

…Ošia šilas
Ošia pušys
Ošia senos mergos kūš…

Dainuodamas įlinguoja į vaistinę “šiltas” vyrukas ir paprašo uspaskicho, tada pasitrina pakaušį ir pasitaiso: Man uspaskino. Na, vis tiek nesuprantu, bet įtariu, ko jam reikia: 

– Ar Upsarino norėsite?

– Taip, žinoma!

Jaučiuosi kaip išgelbėjęs pusę pasaulio, bet džiaugsmą išblaško kitas pilietis:

Duokite man Verygos! 

Ar apsėdo juos kas šiandieną 🤔 Ar vaistinė su Seimu supanašėjo (apsaugok, Viešpatie 😇). Klausiu, ko jam iš Verygos reikia, o jis atkerta:

– Kaip kam reikia? Aš jį geriu!

– Ir nuo ko, jei ne paslaptis? Gal ir kitiems parekomenduosiu…

– Nuo ko, nuo ko, nuo cukraus ligos!

Užtrunkame, kol paaiškėja, ko nori pirkėjas. Iš tikrųjų, koks skirtumas, ar veryga, ar forxiga 😄 abu – prieš cukrų 🍭

Keistuolis keičia keistuolį, tokia jau netradicinė vieta yra vaistinė, nėra ko stebėtis. Įlekia toks savimi pasitikintis, pačiame jėgų žydėjime jaunuolis. Bando vaizduoti save kaip pasiturintį, vietinės reikšmės mafiozą. Kalbėjimo stilius išduoda vieno iš kelių Lietuvos regionų kilmę: 

Nui, labuks!

– Sveiki!

– Kuom nustebinsi?

– 🧐

Tada prieina prie savitarnoje stovinčio Išpardavimų staliuko ir sako:

– Nui, kuo gero šiandie šūdų lentynoje yr?

– Visko turime. Dar nemokamai pridėsiu tualetinio popieriaus ruloniuką dėl viso ko. Ir kvepalų mėginuku papurkšiu, jei ką nusipirksite iš tos šūdų lentynos.

Gerai, kad slaptas pirkėjas nestovėjo ir neužsirašinėjo mano bendravimo stiliaus su vietine fauna. Gerai, kad regiono vadovė turi svarbesnių reikalų nei vaistinių vizitavimo, tai irgi nieko nematė ir negirdėjo.Gerai, kad iš viso tuo metu nieko nebuvo vaistinėje, tik mudu abudu prie šūdų lentynos stovėjome. Kaip sakoma: jeigu niekas nematė, vadinasi, nieko ir nebuvo, arba jeigu prie kasos nieko nebuvo, tai ir vagystės nebuvo… 

Skaityti toliau »
Spa 19, 2023 - Mintys apie darbą    0

Daugelis gėdingai besielgiančių sako gražias kalbas?

Labai gaila, kad nemaža dalis vienaip ar kitaip su vaistų pardavimais susijusių žmonių bei suinteresuotų grupių vis dar nežino, ką privalo žinoti: vaistas – ypatingas produktas, kurį vartoti būtina tik tada, kai to tikrai reikia, tik tokį, kokio reikia ir tik taip, kaip reikia. Deja, krautuvininkams vaistai vis dar eilinė prekė, kurią privaloma siūlyti visais įmanomais būdais. Tik jeigu vaistas jau prilygintas batams ar knygoms (juk ir į paštomatus norima talpinti, ir atgal į vaistinę sugrąžinti, nes nepagydė), nesuprantu, kodėl tada mes vaistinėse vis dar dažnai dirbame po vieną, o ne po tris penkis, kaip batų parduotuvėse ar knygynuose? Degalinėse ir tai galima rasti nuolat pamainoje po kelis dirbančius darbuotojus.

Taigi, kad ir kaip nemaloniai skamba, esame pardavėjai, vykdantys planus ir skatinantys pardavimus, nes tai verčia daryti krautuvininkai su K. Gage (Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininke) ir L. Ganatauskiene (Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos (LFDPS) pirmininke) priešakyje. Nors viešumoje pasirodžiusi skandalinga informacija apie vaistininkų spaudimą ir psichologinį terorą siekiant prastumti tam tikrus produktus, šios dvi moterys įnirtingai bando tai paneigti. Bandymas paneigti akivaizdžią tiesą, o vykdytą darbuotojų apklausą sumalti į miltus ir prilyginti ją vos ne išgalvotai istorijai (“…apklausos rezultatai kelia abejonių…”), menkina LFDPS įvaizdį. K. Gagės asociacija jau seniai be įvaizdžio ir autoriteto. Skleidžiama demagogija darosi vis panašesnė į vištų kudakavimą, kurio klausytis darosi koktu.

Apsimetimas, kad krautuvininkai mums suteikia darbą ir mainais nieko nereikalauja, faktų ignoravimas, kad krautuvininkai primeta  savų žaidimų taisykles, nenoras apie tai garsiai kalbėti – tai tik parodo, kas gali slėptis po tokių organizacijų pavadinimais. Abi veikėjos kaip susitarusios neigia vykdytos apklausos rezultatų išvadas ir paskelbia savas. Oi, atsiprašau, ne savas, o atliktas “Sprinter tyrimai”. Jau suspėta pasididžiuoti ir su išvadomis:

“Teirautasi, kaip farmacijos specialistai apibūdintų savo kasdienes funkcijas vaistinėje ir atsakyta, jog 84% nurodė save laikantys sveikatos priežiūros specialistais, galinčiais patarti pacientams įvairiais sveikatos klausimais.”

Arba:

“Didžiausią įtaką farmacijos darbuotojų sprendimui siūlant nereceptinius vaistus turi jų žinios ir kompetencijos. Tam pritarė 77% dalyvių.”

Man keista, kad ne 100%. Nes į taip pateiktus klausimus, kitokio atsakymo ir neturėjo būti – žinoma, kad mes save laikome sveikatos priežiūros specialistais ir galime patarti ne tik sveikatos klausimais 😊 Kaip dar kitaip galėtume atsakyti?! O siūlant vieną ar kitą vaistą, pirmiausia vadovaujamės savo žiniomis. Čia aišku, kaip 2×2. Tik yra šiokių tokių niuansų, kuriuos daugelis  žino, bet ne visada garsiai apie juos kalba. Vadovaujantis įgytomis žiniomis  bei  įsigilinus į klinikinę  situaciją, visada yra keli ar keliolika vaistų pasirinkimų su ta pačia veikliąja medžiaga. Čia ir prasideda interpretacijos:

Skaityti toliau »
Spa 12, 2023 - Mano dienoraštis    0

Farmacinė paslauga

Vaistininko dienoraštis

Į vaistinę įžengia senas (ne amžiumi) klientas:

– Mačiau reklamą apie kažkokį vaistą ar papildą. Neatsimenu, bet kažkas tokio, kad “sąnariai šoktų ir dainuotų”. Nes dabar tik aš “dainuoju” iš skausmo 🤨 Nesuprantu, kodėl taip yra. Mano tėvai ilgaamžiai. Tėvukui jau devyniasdešimt pirmi, mamai – devyniasdešimt. Abu dar gyvulėlius apeina. Na, jiems paskauda, tai šen, tai ten, bet ne taip, kaip man. Trata visi sąnariai, galvos palenkti negaliu. Druskos nusėdę kakle, stubure, kojų, pirštų sąnariuose. Naktimis nemiegu. Nejaugi taip ir girgždėsiu iki smerties?

Taip skundėsi į vaistinę užsukęs ilgaamžių ir sveikų tėvų sūnus. Ko gero, šis žmogus taip ir girgždės iki senatvės, tik ji bus kur kas trumpesnė negu tėvelių, nes jau dabar sutrikusi jo kraujo apytaka – kankina aukštas kraujospūdis ir per anksti pasenusios, kalkėjančios kraujagyslės. Sunkių darbų nuvarginti tėvai yra sveikesni už šiek tiek daugiau nei pusę amžiaus pragyvenusį sūnų, kuris daug patogiau gyvena, geriau valgo, ir kurį vairuotojas kasdien vežioja į darbą. Taigi, kadangi dirbu ne batų ar maisto prekių parduotuvėje, visą savo esamą laiką skiriu klientui:

Taip, jeigu ir toliau vesite tokį gyvenimo būdą, be abejo, “dainuosite” iš skausmo ir girgždėsite iki smerties. Judate mažai, o nejudantys sąnariai – kaip nesisukantys mašinų velenai, apsitraukia apnašomis… O  ir kiek vaistų naudojate – širdžiai, kraujagyslėm, aspirinas, raminantys, migdomieji. Ryte – ženšenio preparatai, pora puodelių stiprios kavos dėl budrumo. Prie viso to, dar gydotės kepenis, kurios jau nesugeba panaikinti neigiamo daugybės nuolat vartojamų vaistų poveikio. Ar žinote, kad galimybę judėti suteikia darnus sąnarių ir raumenų darbas. Jūsų nejudrus gyvenimo būdas  mažina sąnarių kraujotaką, o kartu ir kremzlės elastingumą. Nekokybiška mityba, antsvoris, amžius alina sąnarius, jie greičiau susidėvi. Metams bėgant gali sutrikti sąnarių funkcijos. Kai sąnario kremzlė labai suplonėja, ji trinasi į kaulą. Pirmasis kremzlės nykimo požymis – sąnarių sąstingis. Jūsų sąnariams svarbus fiziškai aktyvus laisvalaikis, visavertė mityba, svorio reguliavimas. Sąnariai – pati lanksčiausia ir labiausiai pažeidžiama žmogaus skeleto dalis. Siekiant išsaugoti sąnarius svarbu, kad kremzlinis audinys gautų pakankamai reikalingų medžiagų, saugančių sąnario kremzlės struktūrą 🙂 Noriu priminti ir…….

Deja, laukiantys eilėje klientai nutraukia mano paskaitą  pasipiktinusiais komentarais:

– Kiek dar čia šū…. malsite?

– Čia jums pašnekesių kambarys, ar ką?

Mažiau ėsti reikia, tai ir sveikas būsi!

Skaityti toliau »
Puslapiai:«1...567891011...107»