Lap 5, 2020 - Vakaro skaitiniai    0

Kaip įveikti krizę

Vakaro skaitiniai

Didėjant užsikrėtusiųjų COVID-19 žmonių skaičiui ir vyraujant pesimistinėms nuotaikoms, visai nesinori rašyti niūriomis temomis, todėl šiandien paleidžiu lengvą istoriją, kuri, beje, galėtų būti pamokanti 😉

Istorija – apie krizę. Šiuo metu didelės krizės dar neišgyvename, bet ką gali žinoti, kas laukia po mėnesio – kito 🧐

Į vieną nedidelį miestuką atvažiavo turtingas turistas. Užsukęs į miestelio viešbutį, jis savininkui kaip užstatą padavė 100 € ir pasakė einąs išsirinkti kambario. Laimingas viešbučio savininkas, nė nelaukdamas svečio sprendimo, tekinas nulėkė pas mėsininką atiduoti seną skolą.

Mėsininkas – irgi padorus žmogus, net nenusišluostęs rankų nuturseno pas ūkininką, kuriam prasiskolinęs už gyvulius.

Ūkininkas, nedelsęs nė sekundės, nuskuodė į parduotuvę – ten seniai susikaupusi šeimos skola už įvairiausias prekes.

Pralinksmėjęs krautuvininkas, pasisukęs į vitriną, apžiūrinėjo seniai matytą banknotą, ar jame matyti vandens ženklai, kol nepamatė gatve pėdinančios miestelio paleistuvės, kuri jam neseniai davė “skolon”. Tad atsidusęs, išėjo į lauką ir pašaukęs merginą, grąžino jai skolą.

Ši, pasirodo, irgi turėjo įsipareigojimų – už kambarius viešbutyje, kur vedžioja klientus, seniai nemokėta. Tad paėmusi šimtinę, mergužėlė pasuko į viešbutį ir jo savininkui įteikė banknotą, kurį vyras ką tik laikė savo rankose.

Tuo metu laiptais nusileidžia turtingasis turistas. Kambarį jis jau išsirinko, bet viską sumaišė netikėtas mobilaus telefono skambutis – dėl krizės susijaukę verslo reikalai privertė keisti planus ir skubiai grįžti namo.

Tad turistas iš sutrikusio viešbučio savininko paima užstatu paliktą šimtinę ir išvažiuoja 🤭

Niekas negavo nė cento, bet visas miestas gyvena be skolų ir į ateitį žvelgia su optimizmu 🤩

Spa 29, 2020 - Mano dienoraštis    0

Skiepai vaistinėje

Vaistininko dienoraštis

Nepraėjo ir metai, kaip  vėl atsinaujino  kalbos apie vakcinacijos poreikį vaistinėse. Vaistininkai, papildomai įgiję daugiau kompetencijų, o su jomis ir papildomą licenciją bei tapę išplėstinės praktikos vaistininkais, pagal ministro sumanymą, galėtų skiepyti sveikus asmenis tam tikromis vakcinomis (gripo, erkinio encefalito, tymų). Apie tai buvo rašoma prieš metus.

A. Veryga tvirtino, kad vaistinių tinklai buvo raginami pagalvoti apie papildomas paslaugas, tačiau ministerija tuomet „didelių siūlymų nesulaukė“. Didieji vaistinių tinklai papildomas pajamas tuomet įžvelgė kosmetikos bei savo prekės ženklo maisto papildų prekyboje. Tačiau ne visi farmacijos specialistai džiaugėsi, prekiaudami lakais, dažais, tušais ir kvepalais. Farmacininkų manymu, jie ne kosmetikos pardavimams buvo ruošiami. Ir ne čia slypi jų potencialas. Ką jau kalbėti apie užkraunamus ant pečių  privalomus šių prekių pardavimų planus.

Taigi, dabar susirūpinta, kad Lietuvoje prasidėjus gripo sezonui, į pacientų skiepijimą vis dar negali įsitraukti šalies vaistinės. Lietuvos vaistinių asociacija ragina Sveikatos apsaugos ministeriją aktyviau ieškoti kompromiso, kaip nuo gydymo įstaigų nuimti tik pasiskiepyti norinčių pacientų krūvį (koks rūpestingumas 😮). Didieji vaistinių tinklai stebi situaciją kitose Europos šalyse ir jau mato, kas šiemet pandemijos metu rugsėjį įvyko Didžiojoje Britanijoje. Vaistines tiesiog užplūdo pacientai 🙂😊😀, o tinklams teko stabdyti ar riboti žmonių registravimą, kadangi vakcinų paklausa yra didžiulė (ar tik besivaikant tokių “sensacijų” įmanoma sukelti susidomėjimą vakcinavimu vaistinėse Lietuvos žmonėms?!).

Skaityti toliau »
Spa 22, 2020 - Vakaro skaitiniai    1

Pagarba

Vakaro skaitiniai

Pradžia – pusė darbo. Dėl to verta daug kartų pradėti.

Nuolat bendraudami tarpusavyje, žmonės sukuria ypatingą psichologinį lauką, kuriuo perduoda vieni kitiems dvasines vertybes bei dorovinę patirtį. Jei žmogų gerbiame, tai vertiname ir jo mintis, nuomonę, tikime jo žodžiais, klausome jo patarimų, stengiamės įgyvendinti jo idėjas. Pagarba yra tarsi laidas, kuris įgalina gerbiamą žmogų geriau pažinti, pajusti, kas jame yra geriausio, pamatyti tuos patrauklius jo būdo bruožus, kurie kitaip nepastebimi. Jei žmogų gerbiame, juo žavimės, tai sukelia norą pačiam kuo nors būti panašiam į jį. Nejučiomis imame save su juo lyginti, galvojame, ką ir kaip galėtume savyje keisti. Taip prasideda nelengvas darbas su savimi – saviaukla 😊

Moksliniai tyrimai ir gyvenimo patirtis rodo, kad vien išorinėmis priemonėmis žmogaus neįmanoma išauklėti. Didesnį norą save auklėti pajuntame, kai pamatome, kad esame kitų gerbiami. Kitų žmonių mums reiškiama pagarba sužadina mumyse slypinčias vidines jėgas, kurios padeda ne tik sąžiningai atlikti kartais nelengvas pareigas, bet ir įveikti dideles kliūtis, trukdančias siekti tauraus tikslo – išlikti žmogumi pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis.

Ei, tu, ilgai ten krapštysiesi?! Man binto reikia! Eini čia, greičiau!

***

Insulininių švirkštų turi? Ne? Eik tu nac.. tada!

***

Ko čia klausinėji nesąmonių? Ne tavo reikalas, kam ruošiuosi pirkti. Tavo darbas – parduoti!

Tai tik keli klientai iš šimto panašių 😀 Po tokių monologų, atrodo, žodis PAGARBA yra visur kitur, tik ne čia. Bet praeina minutė kita, ir gyvenimas vėl stoja į savo vėžias. Tiesiog supranti, kad tokių “asmenybių” nei sugėdinsi, nei paveiksi savo pagarbiu elgesiu. Galbūt, tai sužalotos vaikystės pasekmė 🤔 Tiesa, matyt, glūdi kažkur giliau 👨‍👩‍👧‍👦

Skaityti toliau »
Spa 15, 2020 - Mano dienoraštis    0

Gyvenimas yra teatras (Šekspyras)

Vaistininko dienoraštis

Nauja COVID -19 banga į vaistines sugrąžino mases žmonių, kurių apsilankymas vienaip ar kitaip susijęs su korona 🦠

Vienkartinių kaukių norėjau nusipirkti. Taip gerai atrodanti dar niekada nesijaučiau – užsidedu ir visos raukšlės išnyksta, tiksliau pasislepia po kauke. Bent jau dabar jaučiuosi kaip aštuoniolikmetė 🧚‍♀️

***

Kur galėčiau priduoti panaudotas kaukes ir pirštines? Kiek girdėjau, kur pirkau, ten ir priduodu.

Tai kitą kartą gal ir nosinaites panaudotas atneškite į vaistinę 😤

***

Gal turite kokį tepaliuką gydantį? Prieš savaitę darė man COVID testą –  kai ėmė tepinėlį iš nosies, taip kyštelėjo giliai, kad, galvojau, gabaliuką smegenų užgriebė. Tai aš jiems ir sakau: “Gal ne tik koroną ištirsite, bet dar ir ar Alzheimeriu nesergu…”

Nors mes jau pakankamai gerai esame įvaldę ekstrasensų galias ir kiaurai matome žmones, ne visada pavyksta tiksliai atspėti, ką klientas turi galvoje 🙂 Tuomet, net ir amžius ir lytis negelbsti. Nebūtinai jaunas norės tik to, o pagyvenęs, atvirkščiai. Todėl tenka daryti išvadas po kiekvieno panašaus atvejo 🤭

Pirkėjas Nr. 1:

Apsaugos priemonių man reikia.

Kaukių, pirštinių, dezinfekcinio skysčio?

Prezervatyvų!

Pirkėjas Nr. 2 (kitą dieną, ir net kitą savaitę):

Kokių apsaugos priemonių turite?

– Štai (ir nuvedu prie kontraceptinių priemonių)

Na, manau, nuo koronos jos neapsaugos. Man kaukių reikia 😷

Iš naminių gyvūnėlių gyvenimo:

Ar vaistinėje neregistruoja katinų kastravimui? Girdėjau per televiziją sakant, kad veterinarai akciją vykdo ir nemokamai kastruoja katinus, tik neišgirdau, kur man reikia registruotis?

Skaityti toliau »
Spa 8, 2020 - Gamtos dovanos    0

Augalai kambaryje

Augalai kambaryje

Šiandien sunku būtų rasti namus, kuriuose neauga gėlės. Žalia augalų spalva džiugina akį, ramina centrinę nervų sistemą, puošia interjerą. Spalvomis ir kvapais džiugina ir skintos gėlės, kuriomis puošiame namus. Augalai, pasodinti vazonėliuose, ar augantys lauke, yra natūraliausi oro grynintojai ir drėkintojai. Kambariniai augalai turi daug naudingų savybių, padedančių mūsų akims. Jie gerina patalpų oro kokybę, pašalindami lakiuosius organinius junginius. Taip pat palaiko oro drėgmę ir taip neleidžia išsausėti mūsų akims. Ką dar naudinga būtų žinoti apie šias grožybes?

Nematomas priešas

Prasta patalpų oro kokybė gali pasireikšti įvairiais sveikatos sutrikimais. Kartais ilgai tenka ieškoti ligos priežasties, o ji slypi visai šalia. Kai kurie organizmo sutrikimai juntami iš karto, kiti gali pasireikšti tik po kelių metų. Iškart juntami sutrikimai – tai akių, nosies bei gerklės patinimai, sudirginimai ar niežuliai. Taip pat, galvos skausmai, svaigimas bei nuovargis. Ilgainiui prastas patalpų oras gali sukelti rimtesnius sveikatos sutrikimus – alerginę astmą, širdies ligas, tam tikrus vėžinius susirgimus. Švarus ir grynas deguonis yra gyvybiškai svarbus kiekvienai funkcijai, organui, audiniui bei ląstelei mūsų kūne.

Augalų nauda

Garindami vandenį, augalai drėkina orą. Tai svarbu komforto sąlygoms sudaryti, ypač butuose, turinčiuose centrinį šildymą. Tiek fotosintezės, tiek kvėpavimo proceso metu, augalai išskiria vandens garus, kurie padidina drėgmę ore. Augalai išgarina apie 90% vandens, kurį pasiima. Jų aktyvumas priklauso nuo kambario drėgnumo – esant dideliam drėgnumui, augalai vandens beveik negarina, o sausomis dienomis gausiai prakaituoja. Taigi, kambarinės gėlės namuose iš tikrųjų naudingos. O kur dar jų gydomosios savybės 🦠 Prie naudingų augalų reikėtų priskirti alijošių, kuris medicinoje naudojamas kaip tonizuojanti priemonė. Jo lapų minkštimą pridėjus prie pažeistos odos, jis skatina gijimo procesą, todėl gydo nudegimus, veikia priešuždegimiškai. Alavijo sultys gerina virškinimą, apetitą, kelia imunitetą, didina hemoglobino kiekį kraujyje, padeda atsistatyti audiniams. Liaudies medicinoje alavijų sultys žinomos kaip vaistas nuo skrandžio opos, gastrito, faringito ir laringito.

Skaityti toliau »
Spa 1, 2020 - Mintys apie darbą    0

Padalinta Lietuva

Susikibusios rankos

“Sėkmė susideda iš žingsniavimo nuo vienos nesėkmės prie kitos, neprarandant entuziazmo”

V. Čerčilis

Šiandien nemažai žingsnių nužingsniuota farmacijos sektoriuje, tik ar tie žingsniai buvo sėkmingi, ar ne, spręsti teks vėliau, kai vertinsime pasekmes. 

Išties, daug prieštaringų sprendimų priimta, kurie palietė ar dar palies dažną Lietuvos gyventoją. Pradėsiu nuo paskutiniojo, šviežiausio 🙂 Šį kartą būsiu tik aktualijų apžvalgininkas ir nestovėsiu kurioje nors barikadų pusėje.

Sveikatos apsaugos ministerija ir didieji vaistinių tinklai

Mūšis dėl valstybinių vaistinių steigimo prieš vaistinių tinklus buvo nesėkmingas, tačiau karas (kaip sako valdantieji) dar nepralaimėtas. Didelis noras įsteigti valstybines vaistines kilo iš ne ką mažesnio noro sumažinti vaistų kainas. Ar tai būtų pavykę, artimiausiu metu nesužinosime, tačiau sužinosime, kiek sąžiningi buvo tinklai, pasisakydami prieš tokių vaistinių atsiradimą bei teigdami, kad Lietuvoje ir taip daug vaistinių (100 tūkst. gyventojų tenka 48 vaistinės, o ES vidurkis yra 25-27 vaistinės), o dirbtinai padidintas vaistinių tankumas, tikėtina, daliai dabar veikiančių vaistinių reikštų veiklos pabaigą. Tikrai, vaistinių Lietuvoje labai daug, tačiau ar didieji vaistinių valdytojai planuoja sustoti ir daugiau jų nebekurti? Vardan konkurencijos, vardan mažų privačių vaistinių išlikimo. Ar laikysis tos pozicijos, kad konkurenciją sunkiausiai ištvers mažesnės vaistinės, todėl išliks sąžiningi ir atsidarius naujai gydymo įstaigai, iš visų pastato pusių nepradės kirsti angų ir daryti naujų įėjimų? Dabar gi, beveik ant kiekvienos gydymo įstaigos pastato galima pamatyti tris – penkis skirtingų tinklų vaistinių pavadinimus.

Vaistininkai ir farmakotechnikai/vaistininko padėjėjai

Nuo kitų metų sausio 1 dienos vaistinėje privalės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Šios permainos palies nemažą dalį farmacijos specialistų. Taigi, šis pasikeitimas taip pat padalino Lietuvą į kelias dalis. Kaip niekada vieningi buvę vaistinių darbuotojai staiga tapo nesutaikomais priešais (gerai, kad ne visi 🤓). Tiesą sakant, netikėjau, kad tokia priešprieša vyrauja aplinkui. O paskutiniai perskaityti komentarai šia tema, visai išmušė iš vėžių 😕:

“Mane piktina farmakotechnikų skleidžiama panika. Nuomonė, kad bus sunku prisivilioti vaistininkus į mažus miestelius, yra klaidinga. Aš pati esu vaistininkė, gyvenu kaime ir šiuo metu noriu grįžti iš motinystės atostogų, tačiau mano vietoje jau dirba mažiau kvalifikuota farmakotechnikė”

Tai tik viena nuomonė iš daugelio. Vaistininkai piktinasi ne tik dėl tariamai “prarastų” darbo vietų, bet ir dėl vienodo atlyginimo, didesnio darbo krūvio (konsultuojant vaistininko padėjėją ir prižiūrint jo darbą), dėl kvalifikacijos stokos, atsakomybę už farmakotechnikų padarytas klaidas ir t.t.

Skaityti toliau »
Rgs 24, 2020 - Pažinkime ligą    0

Migrena

migrena

Pats paprasčiausias apibrėžimas, trumpai nusakantis ligą būtų toks: tai priepuolinis pasikartojantis galvos skausmas, neretai lydimas pykinimo ar vėmimo. Sergu hemikranija, galėtų ištarti visažinis nuolatinės migrenos turėtojas, o pašalietis net nesuprastų, kokią retą, mandru pavadinimu ligą mini pašnekovas 🤔 

Kadangi galvos skausmai dažnai būna tik vienoje galvos pusėje, o žodžiai hemi ir kranium reiškia “pusė” ir “kaukolė”, dėl to ši liga ir turi tokį ausiai neįprastą užvadinimą. Beje, jei į vaistinę užsuktų pilietis ir netikėtai paprašytų ko nors nuo hemikranijos, kas žino, ko jam būtų prisiūlyta 😮

Jeigu taip galima išsireikšti, tai migrena – sena liga. Ja žmonės serga nuo senų laikų, o apie ją dar prieš mūsų erą rašė senovės gydytojai. Vyrai galėtų pasidžiaugti, kad šia liga moterys serga 3-5 kartus dažniau.

Priežastys

Migrenos susiformavimui didelės reikšmės turi paveldėjimas. Tačiau ji gali atsirasti ir be įgimto polinkio. Tikslios ligos atsiradimo priežastys, visgi, nėra žinomos. Spėjama, kad migrenos priežastimi gali būti trišakis nervas, siunčiantis ir priimantis galvos bei veido skausmo signalus, ir smegenyse esanti cheminė medžiaga –  serotoninas. Prasidėjus migrenai, serotonino kiekis sumažėja, o tai paskatina trišakį nervą išskirti cheminių medžiagų, kurios keldamos skausmą, išplečia kraujagysles. Kiti ligos tyrinėtojai teigia, kad migrena serga žmonės, kuriems būna padidėjęs vegetacinių branduolių, esančių galvos smegenų pogumburio srityje, jautrumas. Esant įvairiems išoriniams faktoriams (triukšmas, ryški šviesa, tvankus oras ir kt.), minėtų branduolių funkcija  padidėja, pasigamina daugiau hormonų, kurie skatina antinksčius daugiau išskirti adrenalino, noradrenalino ir kitų medžiagų. Padidintas jų kiekis veikia kraujagysles ir sukelia jų spazmą bei galvos skausmų priepuolį, kuris yra svarbiausias ligos simptomas. Galvos skausmų atsiradimą daugelis ligonių sieja su susijaudinimu, pervargimu, nemiga, oro pasikeitimais, alkoholio vartojimu, užterštu oru, infekcinėmis ligomis ir kt. Kartais juos sukelia specifinis kvapas ar maistas.

Skaityti toliau »
Puslapiai:«1...78910111213...87»