Vaistininko užrašai

Na, po paskutinio Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkės K. Gagės interviu LRT, privalau šią asociaciją pervadinti kitu vardu. Nuo šiol tebūnie ji vadinasi Lietuvos krautuvininkų asociacija (LKA), kuri nepailstamai rūpinasi tinklinių vaistinių gerove, bet nebūtinai jose dirbančių žmonių gerove 🥼

Krautuvininkai visada pasižymėjo gobšumu ir engimu, todėl ne kartą valdininkų kabinetuose ir uždaruose posėdžiuose įrodinėjo, kad Lietuvos vaistininkai PER DAUG GERAI GYVENA. O kadangi krautuvininkai vos suduria galą su galu, pats laikas ištiesti jiems pagalbos ranką. Pirmai pradžiai – būtų gerai sutrumpinti atostogų laiką bei prailginti darbo dieną. Šiuos pageidavimus privalu įteisinti įstatymu. Šios moters (K.G.) pasisakymai vaistinių ir vaistininkų atžvilgiu yra gana prieštaringi – vienu metu ji aukština vaistininko profesiją, kitą kartą per visas žiniasklaidos priemones šaukia, kad vaistininkai PER DAUG TURI. Tai kaip yra iš tikrųjų 🧐 

Galim vakcinuoti, vaistininkų pakanka

“Iš tiesų karantino metu paaštrėjusi sveikatos priežiūros įstaigų problema reikalauja staigių ir esminių sprendimų, o šalies vaistininkų pagalba gali būti greita išeitis. Siaučiant pandemijai vaistininkai pasiryžę tapti papildoma fronto linija ir prisiimti daugiau pareigų.” 

Iš tikrųjų, tai mūsų nuomonės niekas neklausė. Susirinko tinklinės tetulės ir už visus darniai nusprendė, kad reikia išnaudoti vaistininkų potencialą ir primesti jiems dar šiek tiek papildomų darbelių. Ir ką turime šiandieną? Vykdyti vakcinaciją priversti net ir tie, kurie nenorėjo to daryti. Sakysite, kad prievartos nebuvo? Užteko savanorių? Taip, savanorių buvo. Bet yra ir tokių, kurie neturėjo kito pasirinkimo (nenorėjo keisti darbo vietos, prarasti turimų pareigų ir pan.). Jie tiesiog buvo pastatyti prieš faktą – darai arba… Beje, kai reikėjo Sveikatos apsaugos ministerijoje pramušti šią naują paslaugą, buvo rėkiama Vaistinės pasiruošę, vaistininkai rankoves pasiraitoję, tik leiskite. Bet realybė kitokia. Dar ir dabar ne visos vaistinės pasiruošusios sklandiems skiepijimų darbams. Ne visose vaistinėse yra pakankamai specialistų. Todėl yra tokių vietų, kur eilutė žmonių laukia, kol vaistininkas paskiepys norintįjį ir vėliau sugrįš juos aptarnauti. Ar tai normalu? Ar taip planavo Sveikatos apsaugos ministerija? Ar tai kam nors rūpi dabar? Kai reikėjo šios paslaugos, K. Gagė tikino, kad užtikrinsim aukštos kokybės paslaugą ir sugebėsim. Net ir darbuotojų, sakė, kad užteks. O ką turim? Nei sąlygų tai atlikti, nei darbuotojų. Apie darbuotojų trūkumą prabilta tada, kai vakcinavimo paslauga sėkmingai įteisinta. Bet dabar atėjo kitas laikmetis…

Deficitiniai specialistai

Tokiais tampame tada, kai krautuvininkai vieną po kitos atidarinėja vaistines. Tokiais tampame ir tada, kai vis bandoma sustabdyti Farmacijos įstatymo vieno punkto įsigaliojimą, kai vaistinėse farmakotechnikai negalės dirbti savarankiškai – juos prižiūrės vaistininkas. Aš jau ir nebesuskaičiuoju, kiek kartų bandyta atidėti tą įsakymą. Kai jo įsigaliojimas kažkuriam laikotarpiui atidedamas, viskas nurimsta ir gagenimai baigiasi. Dabar gi, ratas apsisuko, ir vėl verda aistros – spauda mirga, televizija ir radijas – netyla. Artėja pasaulio pabaiga (liepos 1-oji), nebus kam dirbti, užsidarys šimtai vaistinių, žmonės liks be vaistų, REIKIA KAŽKĄ DARYTI.

Top pasiūlymas

“Vaistininkai galėtų atlikti tam tikrus su gydytojus suderintus veiksmus, pavyzdžiui, pamatuoti paciento kraujo spaudimą ir pagal sutartą gydymo algoritmą įvertinti jo būklę bei pratęsti jam reikalingų vaistinių preparatų receptus nustatytam laikotarpiui, kuris minėtų šalių atveju yra iki 6 mėnesių. Vaistinių siūlymas yra leisti vaistininkams be gydytojo recepto pacientams išduoti reikiamus receptinius medikamentus skubiais, ūmiais, tačiau nesudėtingais atvejais, kuomet nuotolinė konsultacija ar vizitas pas gydytoją yra įmanomas tik po kelių dienų, o gydymą pacientui reikia pradėti čia ir dabar.”

Paprotino atsakingus asmenis K. Gagė. 

Ir po kiek laiko pasipylė kiti pasiūlymai – atostogas vaistininkams – nurėžti, darbo savaitę – prailginti, įstatymo galiojimą – atidėti. Tiesa, dar pareigų šiek tiek pridėti. Mat, pagal krautuvininkus Lietuvoje vaistininkai žymiai mažiau dirba ir žymiai daugiau atostogų turi. Tikriausiai, šios kalbos susiję su neseniai paskirtomis  milijoninėmis baudomis. Kažkaip juk reikia atstatyti balansą. O tai dažniausiai padaroma darbuotojų sąskaita. Nesvarbu, kad savo algomis negalime lygiuotis į kitas ES šalis. Kaip ir darbo sąlygomis – nemačiau kitų šalių vaistinėse dirbant po vieną specialistą. Lietuvoje net ir atostogų klausimas labai opus – ne visada pavyksta jas gauti tada, kai nori…Bet LKA labai mėgsta Lietuvai rodyti kitų Europos šalių pavyzdžius, žinoma, tik tuos, kurie naudingi krautuvininkams.

Vaistininkai taip pat turi savo  TOP pasiūlymą: įstatymo neatidėti, farmakotechnikus palikti kartu dirbti pamainoje su vaistininku, taip užtikrinant sklandų vaistinės darbą, pareigų pasiskirstymą. Tuomet, gal ir kavos nereikės dešimt kartų šildyti mikrobangų krosnelėje, ir normaliai papietauti pavyks, ir į tualetą ne bėgte ir paslapčia nueiti. Atostogas ir darbo valandas palikti ramybėje. Daugelis vaistininkų verčiasi per galvą, lakstydami iš vienos vaistinės į kitą, aukoja savaitgalius,norėdami gauti daugiau pinigų, nes vaistininko alga neleidžia padoriai gyventi. 

Tai ko iš tikrųjų trūksta?

Naršant po LKA prezidentės pasisakymus, sunku suprasti, kas vaistinių versle yra negerai. Tai vaistinių trūksta, tai jų yra pakankamai, tai specialistų daug ir jie gali daryti viską, tai jų jau nėra… 

Kai visai neseniai dar COVID rodė savo nasrus, krautuvininkai, norėdami įrodyti, kaip jie viską gali ir sugeba, bandė pritraukti vis daugiau ir įvairesnių paslaugų, kurias būtų galima gauti vaistinėse. Todėl, kur buvus, kur nebuvus, K. Gagė pareiškė: 

“Šalies institucijoms ieškant sprendimų dėl galimybių pasų išdavimo tinklo plėtros, nusprendėme nelikti nuošalyje. Juolab kad daugeliui gyventojų neturėtų kilti didelių sunkumų atvykti galimybių paso į artimiausią vaistinę – Lietuvoje vaistinių prieinamumas yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje, 100 000 šalies gyventojų tenka net 48 vaistinės”.

Tai trūksta tų vaistinių Lietuvoje, ar jų per daug?

Ar vaistininkų trūksta todėl, kad vaistinių ant kiekvieno kampo, ar todėl, kad jų per mažai paruošiama?

Ir kodėl jų mažai paruošiama?

Ar todėl, kad studijos brangios, ar todėl, kad norinčiųjų studijuoti neatsiranda?

Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė:

“Reikalinga didinti valstybės finansuojamus vaistininkystės studijų krepšelius, nes tik tokiu būdu įmanoma paskatinti jaunus žmones rinktis šias studijas”.

Tačiau kitame straipsnyje pasakoja, kokia nuostabi yra vaistininko profesija:

“Besiplečiant vaistininko funkcijoms, šiandien ši profesija yra kaip niekad perspektyvi”. 

Galbūt, būsimieji farmacininkai nežino, o ir Gagė jiems nepasakė, kad tos išsiplėtusios funkcijos nebūtinai susiję su farmacija. Kažkada, kai rinkausi studijas, aš taip pat  negalvojau, kad nemažą darbo dienos dalį teks praleisti užsiimant pašaliniais darbeliais: spausdinti etiketes, po to jas karpyti, išdėlioti prie prekių, keisti plakatus, dėlioti reklamas į apsipirkimo maišelius, plauti grindis, žiemą kasti sniegą, barstyti kelią druska, kad klientai neburnotų, jog slidu,  ravėti darželį (klomboje prie vaistinės langų), dirbti buhalterių darbą ir t.t.

Žodžiu, vaistininko funkcijų kasmet tik daugėja, tačiau alga dėl to nekinta.

Kaip upėse, taip ir blogoje valdžioje, paviršiuje plaukioja tai, kas lengviausia 💩