Vaistininko užrašai

Rūpindamiesi savo sveikata arba tuomet, kai jau ta sveikata pradeda irti, keliaujame pas specialistus, kurie dažniausiai mus nukreipia į procedūrų kabinetą, nesvarbu, kur jis būtų – ar poliklinikoje, ar specializuotoje gydymo įstaigoje. Visų įmantrybių žinoti mums nebūtina, nes tuo pasirūpina specialistai, bet bendrą supratimą, kokie tie tyrimai būna ir dėl ko jie atliekami, turėti verta 🙂

Prieš tyrimą

Prieš atliekant tam tikrus tyrimus, pravartu žinoti keletą dalykų. Galbūt, ne visi žino, kad laboratoriniai tyrimai būna tiksliausi, kai tiriamoji medžiaga imama vienodomis sąlygomis: 

• Tuo pačiu paros metu – geriausia ryte, nes kai kurių rodiklių dydis skirtingu paros metu nevienodas;
• 8-12 val. nevalgius, nes maistas daro įtaką kai kuriems rodikliams;
• Esant ramybės būsenos, nes fizinis ir emocinis krūvis (stresas) gali paveikti kai  kuriuos rodiklius;
• Prieš tyrimus nerekomenduojama rūkyti, vartoti alkoholio, kaitintis saulėje;
• Tyrimus atlikti vienodoje patogioje padėtyje, nes kai kurie rodikliai skiriasi sėdint ir stovit;
• Pageidautina nevartoti vaistų, veikiančių tiriamus komponentus (pvz., geležies preparatų – 2 savaites prieš tiriant geležies apykaitos rodiklius; gliukozės apykaitą veikiančių vaistų – 3 dienas prieš atliekant gliukozės toleravimo mėginį);
• Kol nepaimtas ėminys, pacientui nerekomenduojama atlikti kitų diagnostinių bei fizioterapinių procedūrų (rentgenologinio, veloergometrinio tyrimo, funkcinių kvėpavimo mėginių;
• Planiniam laboratoriniam tyrimui paprastai medžiaga imama 7-9 val. ryte, pacientui gulint ar sėdint; kartotinai imant kraujo, tiriamojo asmens kūno padėtis turi būti ta pati.

Laboratorinių tyrimų rūšys

Biocheminiai – tai daugybė rodiklių, kurie nustatomi biocheminiais, imunocheminiais ir kitais metodais, dažniausiai iš kraujo skystosios dalies (serumo ar plazmos). Jie suteikia žinių apie įvairių medžiagų koncentraciją; 

Hematologiniai – tai rodikliai, suteikiantys žinių apie kraujo ląsteles;

Šlapimo tyrimai – tai daugybė rodiklių, nustatomų biocheminiais ir citologiniais metodais iš šlapimo skystosios dalies ir ląstelių;

Imunologiniai, serologiniai – tai rodikliai, naudojami imuninei sistemai vertinti;

Mikrobiologiniai – tai mikroorganizmų, sukeliančių ligas, identifikavimas ir jų atsparumo vaistams nustatymas; 

Citologiniai – tai organizmo ląstelių tyrimai, kurie padeda nustatyti, ar ląstelė nėra piktybinė;

Histologiniai – patologiniai – tai audinių gabalėlių, gautų biopsijos būdu, tyrimai, atliekami mikroskopu;

Genetiniai – tai specialūs molekuliniai genetiniai tyrimai, atliekami įtariant paveldimas ligas, apsigimimus ar vėžines ligas.

Dažnai tuos pačius rodiklius galima nustatyti įvairiais metodais, skiriasi tik jų tikslumas, patikimumas ar kaina. Dažniausiai rodikliai yra tarpusavyje susiję ir norint gauti tikslesnę informaciją apie sveikatos būklę, tyrimus reikėtų atlikti kelis kartus (kompleksiškai).

Kaip dažnai?

Dauguma tyrimų yra kartojami tam tikrais laiko intervalais. Tyrimų dažnumas priklauso nuo to, kaip greitai gali atsirasti pastebimų tam tikrų rezultatų pokyčių. Beje, nenormalus tyrimo rezultatas ne visada rodo ligą, o normalus – kad ligos nėra 😮

Kraujo riebalų (lipidų) laboratoriniai tyrimai

Aterosklerozės sukeltos ligos (koronarinė širdies liga, smegenų kraujotakos sutrikimai bei jų komplikacijos – miokardo infarktas, insultas) jau daug metų išlieka pagrindinė vidutinio amžiaus darbingų žmonių mirties priežastis. Svarbiausios priežastys – padidėjusi cholesterolio ir/ar trigliceridų koncentracija kraujyje, taip pat padidėjęs kraujospūdis, rūkymas, nutukimas, cukrinis diabetas bei genetinės priežastys.

Šie patarimai nebus apie tai, kokius vaistus, ar papildus pasirinkti. Tai greičiau pamokos sergantiems ir naudojantiems daug vaistų.

Ligos gydymą galima pavaizduoti kaip trikampį: vaistas – gydytojas – pacientas. Teigiamas ir mažiausiai pavojingas rezultatas bus tada, jei visos kraštinės bus lygios. Už vaistų skyrimą atsako gydytojas. Tačiau vaisto poveikis priklauso ir nuo jo vartojimo. Na, o koks vaistas bus pasiūlytas, priklauso nuo vaistininko. Atrodo, viskas aišku ir suprantama, bet taip būna ne visada.

Jeigu jūs visada lankotės toje pačioje vaistinėje ir draugaujate su tuo pačiu vaistininku, jums pasisekė labiau. Nes jūsų vaistininkas dažnai tiksliai žino, kokį vaistą jūs vartojate. Taigi, jis net nepaklaustas gali jums paaiškinti, kaip sąveikaus įvairūs vaistai, kuriuos įsigijote pas jį. Net jei pamiršote pavadinimą, nesunku bus prisiminti, ką vartoja nuolatinis pacientas. Tam, žinoma, pasitarnauja ir tablečių spalvos, formos, dydžiai. Bet šį kartą – apie kitą problemą.

Dabar, kai aplinkui siautėja peršalimo ligos, vaistinės pagalbos ieško nemažai žmonių. Ne visi ateinantys prieš tai apsilanko pas gydytojus. Nes daugelis iš jų mano, kad truputį pašalo, tai ir rimtos apžiūros nereikia. Taigi, ateina ir sako:

Man ką nors nuo kosulio.

Tada mes užduodame nemažai klausimų, tokių, kaip:

Kiek laiko kosite, ar sausai kosite, ar atsikosinate, ką gėrėte prieš tai, ar nieko dar nepirkote nuo kosulio…?

O tada paaiškėja, kad žmogus kosėja ilgai, neturi laiko nueiti pas gydytoją (arba neturi noro) ir gydosi savarankiškai. Tai reiškia: praeitą savaitę kelias tabletes davė kaimynas, po kelių dienų pagailėjo kolega ir pasiūlė savo „santaupų“, tada, dar po kelių dienų, kai vis dar kamavo stiprus kosulys, nuėjau į vaistinę, ten kažko nusipirkau, bet kai dar vis nepalengvėjo, tai vakar atėjau į vaistinę vėl ir nusipirkau dar kažkokių tablečių, bet jau kitokių, o jei ir nuo jų nepagerės, tada ryt ar poryt nusipirksiu sirupo nuo kosulio ? Ir ta pasaka tęsiasi tol, kol jums iš tikrųjų pasiseka, arba kol jūs nepatenkate pas gydytoją su užsitęsusiu bronchitu, pereinančiu į lėtinį, arba dar blogiau – privedate save iki plaučių uždegimo. O priežastis paprasta – nebuvo jokio normalaus sisteminio gydymo! Nes: kaimynas davė Bronex tab., kolegė davė TheraFlu miltukų, nusipirkote Stoptusin tab., vėliau dar Hedelix sirupo… Arba, kitas pavyzdys. Ir vėl apie kosulį, nes jis dabar pas kas trečią lankytoją. Prieš parduodant vaistą, žinoma, pasikalbi apie ligos eigą. Ir tada paaiškėja, kad žmogus gydosi kosulį mėnesį laiko, pirkdamas tuos pačius vaistus, tik kitais (gal gražesniais) pavadinimais ? – ACC, Brontex, Flavamed, Ambrolan, Ambrohexal ir t.t. Ir dėsto:

Skaityti toliau »

Daugelis iš jūsų gal ir nežino apie galimybę įsigyti vardinį vaistą, kuris gali būti skiriamas pavieniam pacientui. Bet svarbiau, kad apie tokią galimybę žino jus gydantis gydytojas.

Tai vaistai, kurie įvežami į Lietuvą, remiantis gydytojo paskyrimu. Tas vaistas vartojamas gydytojui tiesiogiai atsakant. Gydytojas skiria tokį vaistą, kai tikisi geresnio gydymo rezultato, nei gydant Lietuvoje registruotais vaistais. Prieš skirdamas tokį vaistą, gydytojas įvertina vaisto terapinę naudą bei saugumą, o pacientas pasirašo, kad sutinka tuo vaistu gydytis.

Tada pildomas vardinio vaisto užsakymas ir pristatomas į vaistinę. O vaistinė pateikia užsakymą vaistų platinimo įmonei, kuri stengiasi kuo greičiau pristatyti vaistus užsakiusiai vaistinei.

Pastebėjau, kad nemaža dalis žmonių su tokiais specifiniais receptais klajoja iš vienos vaistinės į kitą, kol galiausiai pataiko ten, kur jam geranoriškai suteikiama paslauga. Ne kartą ir pas mus buvo atklydę pavargę ir suirzę nuo ieškojimų ligoniai, kurie apsidžiaugė, kad jiems bus užsakytas tas vaistas. Neretai pasiskundžia, kad apėjo jau gal dešimt vaistinių ir vis buvo siunčiami pažiūrėti kitoje vaistinėje, nes vaistinė neturi galimybių užsakyti, tiesiog, to vaisto nėra rinkoje. Kartais tai įvyksta dėl nežinojimo, kartais – dėl tingėjimo ar nenoro atlikti daugiau veiksmų nei atliekant su kitais receptais. O jei dar ilgoje eilėje stovi nepatenkinti klientai…

Skaityti toliau »

Šiandien vaistinėje buvo nemažai žmonių, o dar naujo mėnesio pradžia (akcijų ir nuolaidų dėliojimas ir klientų viliojimas).

Taigi, šį kartą per spartus judėjimas atsiliepė stuburui. Vaistų gerti tikrai nepuoliau, bet šiek tiek parašyti šia tema yra verta.

Atminkite, kad kuo geresnė stuburo padėtis, tuo mažesnė tikimybė patirti nugaros skausmą. Vadinasi, ir aš turėjau galvoti ne apie vaistinės reklamas ir akcijas, o apie savo nugarą.

Dažniausia skausmo priežastis yra stuburo osteochondrozė – tarpslankstelinių diskų, kremzlinio slankstelių audinio su atitinkamu kauliniu audiniu distrofinių pakitimų procesas. Labai jau sudėtinga diagnozė 😀 Osteochondrozė yra plačiai paplitusi ir jos požymių gali nurodyti beveik kiekvienas 40 metų sulaukęs žmogus. Bet žinant, kad ligos sparčiai jaunėja, nenustebčiau, jei pradėtų skųstis ir jaunesni žmonės. Beje, nesportuojantiems šis procesas gali prasidėti ir sulaukus 20 metų amžiaus. O pernelyg intensyviai sportuojantiems dažnėja stuburo ir aplinkinių audinių mikrotraumų. Reiškiasi, reikia laikytis aukso viduriuko 😀

Nugaros skausmas gali būti ūmus ir lėtinis. Pagal skausmo vietą – kaklo srities, krūtinės ir juosmens – kryžkaulio srities.

Nugaros skausmas gali atsirasti dėl lėtinės stuburo ligos (osteochondrozės, spondiliozės, stondiloartrozės ir kt.), įvairių stuburo traumų (taip pat ir patirtų sportuojant), vidaus organų (širdies, skrandžio, kasos, tulžies pūslės ir kt.) ligų, dėl kurių skausmas plinta į nugaros sritį.

Skaityti toliau »

Labai dažnas klausimas, iškylantis žmonėms, yra apie kompensuojamųjų vaistų tvarką. 

Didelė dalis žmonių per daug nesigilina į šiuos reikalus ir jiems nesvarbu, kiek reikės primokėti už vieną ar kitą vaistą. Tačiau yra ir tokių, kurie labai domisi šiomis vingrybėmis. Šiai grupei labiau priskirčiau vyresnio amžiaus žmones, o iš jų – dar išskirčiau tuos, kuriems svarbu ne tiek kaina, kiek pats principas, kad apskritai reikia mokėti, nors valstybės kompensacija yra 100%. 

Dažnam iš jų dar gydytojo kabinete būna pasakyta, kad jiems kompensuojama 100% ir priemokos visiškai nebus. 

Nežinau, kodėl kartais gydytojai taip pasako. Ar kad nežino (nes valstybinės priemokos tikrai dažnai keičiasi), ar pacientas sunkiai supranta tokius dalykus ir gydytojas neturi laiko ir noro aiškinimams, ar galvoja, kad jei 100%, tai, logiškai mąstant, ir priemokos neturi būti, ar dar dėl kokių nors priežasčių. Geriausiai, jei nieko nesakytų. O jei ligonis klausia, tai pasakytų, kad priemokos dažnai keičiasi ir tiksliai nežino. Nes kai ligoniai jau ateina pas mus į vaistines, mes daug ko išgirstame. Kai tau ištiesia vaistų knygutę ir iš karto įsakmiu tonu pareiškia:

„Man gydytojas sakė, kad vaistus gausiu nemokamai“

Tuomet jau žinai, kad kvepia nemažu skandalu, jei bus nors menkiausia priemoka. Tada skubi suvedinėti tą receptą ir kuo greičiau įsitikinti, kokia visgi ta priemoka.

Skaityti toliau »

Sloga už durų kantriai tupi,
Jai pasigauti auką rūpi.

Vos tik pamato silpnesnį tipą
Tuoj puola jį ir kankinti ima.

Ji šito vargšo, po galais,
Dabar jau savaitę tikrai nepaleis 🙁

Kadangi kartu su sloga dažnai būna kosulys ir užkimimas, tai žmonės ją dažnai vadina gripu. Tačiau tai neteisinga. Šiems susirgimams būdinga tik du dalykai: panašūs simptomai ir tai, kad juos sukelia virusai. Skaityti toliau »

Šiandien į vaistinę diedukas vėl atnešė krūvą iš galiojimo einančių vaistų ir papildų. Papildų mes galėtume nepriimti, bet negi dabar atrinkinėsi iš kelių kilogramų šiukšlių (tikra to žodžio prasme) ir aiškinsi, ką jam galima nešti, o ko nereikėtų 🙂

Tai va, žinokite, kad tokių diedukų ir močiučių į vaistinę ateina ne vienas ir ne du. Tai ne bėda. Atvirkščiai, reikia džiaugtis, kad žmonės yra sąmojingi ir galvojantys. Smagu, kad jie viso to šlamšto neišmeta į konteinerius, kur kuičiasi benamiai. Taip išvengiame rimtesnių pavojų. Aišku, benamis gal ir apsidžiaugtų, nurijęs kokią Relanium ar Clonazepama, ar Xanax tabletę, nesvarbu, kad ji ir negaliojanti. Manau, kad kažkiek vistiek suveiktų ir nors pusdieniui žmogus negalvotų apie savo liūdną gyvenimą, kurį jis pats susikūrė arba kažkas jam „padėjo“.

Skaityti toliau »