Lap 2, 2023 - Vakaro skaitiniai    0

Rimtis, susikaupimas, pagarba

Šiandien nesinori rašyti apie darbą, problemas, neįvertinimą, mobingą ir kitus mažareikšmius dalykus. Kasdienybėje gal jie atrodo ir ne tokie mažareikšmiai, tačiau šiomis dienomis, lankantis ypatingose vietose, kur nėra neapykantos, pykčio ir agresijos, o tik spengianti tyla ir sielos ramybė, suvoki, kad viskas šiame gyvenime yra taip laikina. Vaikštai tarp degančių žvakių, antkapių su iškaltomis datomis, ir nejučia tave aplanko mintis – juk kiekvienas gimtadienis mus priartina prie mirties glėbio. Žmogus nežino, kaip atrodo mirtis, o kai miršta, apie tai jau negali papasakoti.

Kažkada, kai vaikai buvo maži, klausdavo: Pasakyk, ką myli labiausiai? Šiandien jiems galiu atsakyti: Tą, kuris serga, kol nepasveiko. Tą, kuris išėjo, kol nesugrįžo. Mažą, kol neužaugo. Ir visus, kol gyvas esu 😇

Taigi, mėgaukis kiekviena diena, nes praeities  jau nepakeisi, o ateitis niekam nežinoma. Jei gali sau leisti, rinkis geriausius dalykus, kurie šiuo metu čia įmanomi. Vėliau teks rinktis jau kitur:

Numirė žmogus. Jo šuo atsigulė šalia ir taip pat išėjo su juo. Ir štai, žmogaus siela stovi kartu su 🐕 šalia vartų, virš kurių parašyta “Su šunimis eiti draudžiama!” Akimirką pamąstė žmogus ir nuėjo toliau. Eina jie su šunimi keliu, kol pamato dar vienus vartus, ant kurių nieko neparašyta, tik šalia senolis sėdi.

Atsiprašau, kas…

Petras aš.

– O kas už šių vartų?

– Rojus.

O su šunimis galima?

– Be abejo!

O ten, prieš tai, kas per vartai buvo? Kas už tų vartų?

Į pragarą. Iki rojaus nueina tik tie, kurie nepalieka savo draugų 🐩!

Rūpinkitės savo draugais, visur ir visada.

Spa 26, 2023 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #136

…Ošia šilas
Ošia pušys
Ošia senos mergos kūš…

Dainuodamas įlinguoja į vaistinę “šiltas” vyrukas ir paprašo uspaskicho, tada pasitrina pakaušį ir pasitaiso: Man uspaskino. Na, vis tiek nesuprantu, bet įtariu, ko jam reikia: 

– Ar Upsarino norėsite?

– Taip, žinoma!

Jaučiuosi kaip išgelbėjęs pusę pasaulio, bet džiaugsmą išblaško kitas pilietis:

Duokite man Verygos! 

Ar apsėdo juos kas šiandieną 🤔 Ar vaistinė su Seimu supanašėjo (apsaugok, Viešpatie 😇). Klausiu, ko jam iš Verygos reikia, o jis atkerta:

– Kaip kam reikia? Aš jį geriu!

– Ir nuo ko, jei ne paslaptis? Gal ir kitiems parekomenduosiu…

– Nuo ko, nuo ko, nuo cukraus ligos!

Užtrunkame, kol paaiškėja, ko nori pirkėjas. Iš tikrųjų, koks skirtumas, ar veryga, ar forxiga 😄 abu – prieš cukrų 🍭

Keistuolis keičia keistuolį, tokia jau netradicinė vieta yra vaistinė, nėra ko stebėtis. Įlekia toks savimi pasitikintis, pačiame jėgų žydėjime jaunuolis. Bando vaizduoti save kaip pasiturintį, vietinės reikšmės mafiozą. Kalbėjimo stilius išduoda vieno iš kelių Lietuvos regionų kilmę: 

Nui, labuks!

– Sveiki!

– Kuom nustebinsi?

– 🧐

Tada prieina prie savitarnoje stovinčio Išpardavimų staliuko ir sako:

– Nui, kuo gero šiandie šūdų lentynoje yr?

– Visko turime. Dar nemokamai pridėsiu tualetinio popieriaus ruloniuką dėl viso ko. Ir kvepalų mėginuku papurkšiu, jei ką nusipirksite iš tos šūdų lentynos.

Gerai, kad slaptas pirkėjas nestovėjo ir neužsirašinėjo mano bendravimo stiliaus su vietine fauna. Gerai, kad regiono vadovė turi svarbesnių reikalų nei vaistinių vizitavimo, tai irgi nieko nematė ir negirdėjo.Gerai, kad iš viso tuo metu nieko nebuvo vaistinėje, tik mudu abudu prie šūdų lentynos stovėjome. Kaip sakoma: jeigu niekas nematė, vadinasi, nieko ir nebuvo, arba jeigu prie kasos nieko nebuvo, tai ir vagystės nebuvo… 

Skaityti toliau »
Spa 19, 2023 - Mintys apie darbą    0

Daugelis gėdingai besielgiančių sako gražias kalbas?

Labai gaila, kad nemaža dalis vienaip ar kitaip su vaistų pardavimais susijusių žmonių bei suinteresuotų grupių vis dar nežino, ką privalo žinoti: vaistas – ypatingas produktas, kurį vartoti būtina tik tada, kai to tikrai reikia, tik tokį, kokio reikia ir tik taip, kaip reikia. Deja, krautuvininkams vaistai vis dar eilinė prekė, kurią privaloma siūlyti visais įmanomais būdais. Tik jeigu vaistas jau prilygintas batams ar knygoms (juk ir į paštomatus norima talpinti, ir atgal į vaistinę sugrąžinti, nes nepagydė), nesuprantu, kodėl tada mes vaistinėse vis dar dažnai dirbame po vieną, o ne po tris penkis, kaip batų parduotuvėse ar knygynuose? Degalinėse ir tai galima rasti nuolat pamainoje po kelis dirbančius darbuotojus.

Taigi, kad ir kaip nemaloniai skamba, esame pardavėjai, vykdantys planus ir skatinantys pardavimus, nes tai verčia daryti krautuvininkai su K. Gage (Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininke) ir L. Ganatauskiene (Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos (LFDPS) pirmininke) priešakyje. Nors viešumoje pasirodžiusi skandalinga informacija apie vaistininkų spaudimą ir psichologinį terorą siekiant prastumti tam tikrus produktus, šios dvi moterys įnirtingai bando tai paneigti. Bandymas paneigti akivaizdžią tiesą, o vykdytą darbuotojų apklausą sumalti į miltus ir prilyginti ją vos ne išgalvotai istorijai (“…apklausos rezultatai kelia abejonių…”), menkina LFDPS įvaizdį. K. Gagės asociacija jau seniai be įvaizdžio ir autoriteto. Skleidžiama demagogija darosi vis panašesnė į vištų kudakavimą, kurio klausytis darosi koktu.

Apsimetimas, kad krautuvininkai mums suteikia darbą ir mainais nieko nereikalauja, faktų ignoravimas, kad krautuvininkai primeta  savų žaidimų taisykles, nenoras apie tai garsiai kalbėti – tai tik parodo, kas gali slėptis po tokių organizacijų pavadinimais. Abi veikėjos kaip susitarusios neigia vykdytos apklausos rezultatų išvadas ir paskelbia savas. Oi, atsiprašau, ne savas, o atliktas “Sprinter tyrimai”. Jau suspėta pasididžiuoti ir su išvadomis:

“Teirautasi, kaip farmacijos specialistai apibūdintų savo kasdienes funkcijas vaistinėje ir atsakyta, jog 84% nurodė save laikantys sveikatos priežiūros specialistais, galinčiais patarti pacientams įvairiais sveikatos klausimais.”

Arba:

“Didžiausią įtaką farmacijos darbuotojų sprendimui siūlant nereceptinius vaistus turi jų žinios ir kompetencijos. Tam pritarė 77% dalyvių.”

Man keista, kad ne 100%. Nes į taip pateiktus klausimus, kitokio atsakymo ir neturėjo būti – žinoma, kad mes save laikome sveikatos priežiūros specialistais ir galime patarti ne tik sveikatos klausimais 😊 Kaip dar kitaip galėtume atsakyti?! O siūlant vieną ar kitą vaistą, pirmiausia vadovaujamės savo žiniomis. Čia aišku, kaip 2×2. Tik yra šiokių tokių niuansų, kuriuos daugelis  žino, bet ne visada garsiai apie juos kalba. Vadovaujantis įgytomis žiniomis  bei  įsigilinus į klinikinę  situaciją, visada yra keli ar keliolika vaistų pasirinkimų su ta pačia veikliąja medžiaga. Čia ir prasideda interpretacijos:

Skaityti toliau »
Spa 12, 2023 - Mano dienoraštis    0

Farmacinė paslauga

Vaistininko dienoraštis

Į vaistinę įžengia senas (ne amžiumi) klientas:

– Mačiau reklamą apie kažkokį vaistą ar papildą. Neatsimenu, bet kažkas tokio, kad “sąnariai šoktų ir dainuotų”. Nes dabar tik aš “dainuoju” iš skausmo 🤨 Nesuprantu, kodėl taip yra. Mano tėvai ilgaamžiai. Tėvukui jau devyniasdešimt pirmi, mamai – devyniasdešimt. Abu dar gyvulėlius apeina. Na, jiems paskauda, tai šen, tai ten, bet ne taip, kaip man. Trata visi sąnariai, galvos palenkti negaliu. Druskos nusėdę kakle, stubure, kojų, pirštų sąnariuose. Naktimis nemiegu. Nejaugi taip ir girgždėsiu iki smerties?

Taip skundėsi į vaistinę užsukęs ilgaamžių ir sveikų tėvų sūnus. Ko gero, šis žmogus taip ir girgždės iki senatvės, tik ji bus kur kas trumpesnė negu tėvelių, nes jau dabar sutrikusi jo kraujo apytaka – kankina aukštas kraujospūdis ir per anksti pasenusios, kalkėjančios kraujagyslės. Sunkių darbų nuvarginti tėvai yra sveikesni už šiek tiek daugiau nei pusę amžiaus pragyvenusį sūnų, kuris daug patogiau gyvena, geriau valgo, ir kurį vairuotojas kasdien vežioja į darbą. Taigi, kadangi dirbu ne batų ar maisto prekių parduotuvėje, visą savo esamą laiką skiriu klientui:

Taip, jeigu ir toliau vesite tokį gyvenimo būdą, be abejo, “dainuosite” iš skausmo ir girgždėsite iki smerties. Judate mažai, o nejudantys sąnariai – kaip nesisukantys mašinų velenai, apsitraukia apnašomis… O  ir kiek vaistų naudojate – širdžiai, kraujagyslėm, aspirinas, raminantys, migdomieji. Ryte – ženšenio preparatai, pora puodelių stiprios kavos dėl budrumo. Prie viso to, dar gydotės kepenis, kurios jau nesugeba panaikinti neigiamo daugybės nuolat vartojamų vaistų poveikio. Ar žinote, kad galimybę judėti suteikia darnus sąnarių ir raumenų darbas. Jūsų nejudrus gyvenimo būdas  mažina sąnarių kraujotaką, o kartu ir kremzlės elastingumą. Nekokybiška mityba, antsvoris, amžius alina sąnarius, jie greičiau susidėvi. Metams bėgant gali sutrikti sąnarių funkcijos. Kai sąnario kremzlė labai suplonėja, ji trinasi į kaulą. Pirmasis kremzlės nykimo požymis – sąnarių sąstingis. Jūsų sąnariams svarbus fiziškai aktyvus laisvalaikis, visavertė mityba, svorio reguliavimas. Sąnariai – pati lanksčiausia ir labiausiai pažeidžiama žmogaus skeleto dalis. Siekiant išsaugoti sąnarius svarbu, kad kremzlinis audinys gautų pakankamai reikalingų medžiagų, saugančių sąnario kremzlės struktūrą 🙂 Noriu priminti ir…….

Deja, laukiantys eilėje klientai nutraukia mano paskaitą  pasipiktinusiais komentarais:

– Kiek dar čia šū…. malsite?

– Čia jums pašnekesių kambarys, ar ką?

Mažiau ėsti reikia, tai ir sveikas būsi!

Skaityti toliau »
Spa 5, 2023 - Vakaro skaitiniai    0

Kodėl esame “vaistų rijikų” tauta?

Vakaro skaitiniai

Didžioji klaida buvo padaryta tuomet, kai į Farmacijos įstatymą buvo įtraukta nuostata, jog “Gyventojams skirtoje reklamoje leidžiama reklamuoti tik nereceptinius vaistinius preparatus pateikiant būtiną sveikatos apsaugos ministro nustatytą informaciją ir nuorodas.” 

Vadinasi, įstatymų kūrėja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), leisdama reklamuoti vaistus, netiesiogiai prisideda prie didesnio vaistų pirkimo, o tuo pačiu, ir vartojimo. Tame pačiame įstatyme teigiama:

“Parduodant (išduodant) nereceptinius vaistinius preparatus, draudžiama skatinti papildomai įsigyti analgetinių vaistinių preparatų.”

Lyg apsidrausdama, SAM vienu punktu skatina, kitu – stabdo. Ar farmacijos specialistas nepažeidžia įstatymo, kai klientui, perkančiam nereceptinius vaistus, papildomai pasiūlo (nes siūlyti reikalauja krautuvininkas) įsigyti su akcija Ibuprom, Nurofen, Nalgesin ar kitą analgetiką, nes šį mėn. jis parduodamas sumažinta kaina? 

Beje, įstatymas draudžia reklamuoti receptinius vaistus. Bet receptinių vaistų taip lengvai nenusipirksi, jų pardavimas yra kontroliuojamas, todėl be recepto – neprieinamas. Tokiems vaistams net reklama nepadėtų. Taigi, ar nevertėjo priimti sprendimą, jog draudžiama reklamuoti vaistinius preparatus, neišskiriant jų statuso? Jeigu visų sveikatos priežiūros specialistų tikslas yra šviesti piliečius, keičiant jų požiūrį į vaistų vartojimą, tai ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas būtent nereceptinių vaistų reklamai, nes ji tiesiogiai veikia žmonių sąmonę. Žmonės dažnai patys priima sprendimus, susijusius su vaistų vartojimu. Ir pasirinkimą neretai nulemia ne tikras poreikis, bet sumažinta vaisto kaina, vykdomos akcijos, nuolaidos, loterija, žaidimai, prizai ir t.t. Žinant, kad dauguma žmonių informacijos apie vaistus ieško internete ir daugelį sprendimų priima savarankiškai, kalbėti apie racionalų vaistų vartojimą – sudėtinga. 

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos pateikta statistika, daugiau nei 50 % receptinių vaistų yra paskiriami neteisingai, o dar pusė pacientų – paskirtus vaistus vartoja neteisingai. O ką tuomet kalbėti apie nereceptinius vaistus, kuriais nuklotos vaistinių savitarnos lentynos – tiesiog viskas “po ranka” sudėta ir ta ranka pati tiesiasi į gera kaina pažymėtą vaistą? Vaizdai su vaistų reklama mirga ne tik TV ekranuose, bet ir vaistinių monitoriuose – lauki, kol ateis tavo eilė, žiūri į teliką, kaip sukasi reklaminis filmukas, o kai ateina eilė pirkti, per tą reklamos gausybę pamiršti, ko tau iš tikrųjų reikia, nes filmukas įtaigus – pasirodo, visko reikia, kas per penkias minutes prabėgo pro akis. O kur dar TV laidų apie sveikatą pravesta reklaminė kampanija?

Taigi, galutinis atspirties taškas yra vaistininkas, kuris, be abejo, turi būti NEPRIKLAUSOMAS informacijos šaltinis, galintis skatinti racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą. Vaistininko pareiga yra sumažinti piktnaudžiavimą vaistais ir pažaboti netinkamą jų vartojimą. Ne paslaptis, kad vaistininkai yra priklausomi nuo krautuvininkų malonės ir ne visada sąžiningai vykdo savo misiją. Norint išguiti šią blogąją praktiką, reikėtų priversti krautuvininkus mokėti farmacijos specialistams išimtinai tik už jų tiesioginį darbą bei įstatyme aprašytų pareigybių vykdymą, o ne už kuo didesnį prekių skaičių čekyje ar nuosavų prekės ženklų priverstinį brukimą, lojalumo kortelių dalijimą ar jų panaudojimą. 

Skaityti toliau »
Rgs 28, 2023 - Mano dienoraštis    2

Vieno narkomano istorija

Vaistininko dienoraštis

Ne veltui yra sakoma: Iš pradžių prašo, paskui, reikalauja ir pagaliau priverčia. Na, mano atveju, labiau tiktų ne priverčia, bet grasina.

Aš labai blogai jaučiuosi. Duok greičiau širdies lašų! Bet pinigų aš neturiu…

Prieš mane stovėjo apgailėtinai atrodanti žmogysta, kurią kankino abstinencijos požymiai. Įlašinau į stiklinę su vandeniu keliasdešimt lašų ir padaviau, kad apsiramintų. Pačiupo ir nusliūkino į vaistinės kampą. Įsitaisė ant grindų ir pamažu pradėjo glebti. Nesuprasi, ar nuo dozės, ar šiaip, nurimo. Pasisiūliau iškviesti greitąją pagalbą, atsisakė. Sako, man taip būna. Pasnūduriavo keletą minučių ir tyliai pasišalino. Nei “ačiū”, nei “viso gero”. Tiesą sakant, geriau taip, nei su vitaminais kišenėje 😄

Po savaitės vėl pasirodo matyta fizionomija:

– Man laaabai blogai. Duok Relaniumo. Ne? Tada Clonazepamo. Kodėl? Tai ir Xanaxo neduosi?!

– Šiandien ir širdies lašų nemokamai neduosiu

– Šūdas tie tavo lašai. Aš metadoną naudoju. Man reikia ko nors rimčiau.

– Rimčiau tik reabilitacijoj ar priklausomybių centre. 

– Rytoj ten eisiu, o gyventi reikia šiandien.

– Nugalėti blogus įpročius ir priklausomybes taip pat reikia šiandien, o ne rytoj.

– Kokia čia priklausomybė? Man narkotikai kaip tik laisvę suteikia. Susileidžiu ir skrendu. Ar skridai kada nors ant skrendančio kilimo? Nuneša tave ten, kur tik užsimanai…

– Tai kokia čia metadono programa? Dieną – metadonas, o vakare – injekcija ir Aladino kelionė skraidančiu kilimu?

– Iliuzija, o ne programa 😇 Kažkas juk turi pasipinigauti. Gerai, duok tada tris insulininius švirkštus ir injekcinio vandens dėžutę. 

Insulininių neturiu.

– Nu bl.. ir gaidynas čia 🐔

Pažėrė saują centų, pasigriebė 2 ml švirkštus, ampules ir nurūko. Nei “ačiū”, nei “viso gero”. Kai suskaičiavau centus ir supratau, kad trūksta, jo ir pėdos jau buvo ataušę.

Praėjo dar kelios dienos ir vėl pamačiau prieš akis išnyrant gyvenimo ir priklausomybių išvargintą veidą. Išsitraukia iš krepšio kavos pakelį ir primygtinai reikalauja, kad nupirkčiau už pusę kainos. Kai atsisakau, ištraukia Omega žuvų taukų. Irgi už pusę kainos. Sakau, gal iš manęs išnešei, atkerta, kad savam kieme nevagia. Pamanyk, atrado SAVO kiemą. Kai pareiškiu, kad vogtų prekių man nereikia, iškoneveikia ir išeina. Na, suprantama, kai vartoji narkotikus tiek metų, smegenys taip sunaikinamos, kad sunku įžvelgti asmenybę. O poreikis apkvaišti viską nusveria.

Skaityti toliau »
Rgs 21, 2023 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #135

Vaistininko dienoraštis

“Tik nedaugeliui lemta būti nepriklausomiems – tai stipriųjų privilegija”

F. Nyčė

Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga paviešino vaistinių darbuotojų apklausos rezultatus, kurie daugelį žmonių lengvai šokiravo. Vaistinių darbuotojai atvirai pasidalino savo išgyvenimais, kuriuos tenka patirti atliekant savo tiesioginį darbą. Tik 15 % apklausoje dalyvavusių specialistų atsakė, kad krautuvininkų taikomos poveikio priemonės nekeičia jų pasirinkto sprendimo konsultuojant klientus ir parduodant vaistus. Tačiau likusi apklaustųjų dalis daugiau ar mažiau pasisakė, kad krautuvininkai vaidina nemažą vaidmenį jų darbiniame gyvenime, t.y. 36 %  atsakė TAIP ir 49 % – IŠ DALIES TAIP. O tai reiškia, kad mokamas priedas prie atlyginimo (už parduodamas tam tikras prekes, aktyvūs lydintys pardavimai, asmeniniai pardavimų rodikliai ir pan. dalykai) keičia farmacininkų sprendimą aptarnaujant klientus. Ir tas sprendimas dažnai būna naudingas ne klientui, bet darbuotojui, na, ir žinoma, krautuvininkui. 

Taigi, kaip sakė filosofas, tik nedaugeliui lemta būti nepriklausomiems, todėl stipriems.

Kiekvienas parsiduoda už skirtingą kainą. Kad uždirbtum pragyvenimui, reikia dirbti. Kad praturtėtum, jau reikia sugalvoti kažką kita. Todėl krautuvininkai, pasitelkę savo išmonę bei darbuotojus, traukia pinigus iš svetimų kišenių neprievartaujant. 

Visi žinome, kas atsitinka žmonėms, kurie sustoja vidury kelio – juos suvažinėja. Todėl, arba, nors suvoki savo pareigą, bet jos nevykdai, arba ieškai teisybės, o po to – kito darbo 😂 Juokauju. Mes juk dabar įrašyti į Raudonąją knygą, todėl taip lengvai į kairę ir į dešinę mūsų jau nebemėto. Tačiau atsiranda kitokių poveikio priemonių, kurioms dažnas darbuotojas paklūsta. 

Aišku, gali nesiimti darbo, kuris tau nepatinka. Bet ką daryti tuomet, kai darbas patinka, tik nurodymai, kaip turi tą darbą atlikti, nepatinka?

Skaityti toliau »
Puslapiai:«1...6789101112...108»