Vaistininko užrašai

Yra  tokia vaikiška knygelė su labai gražiais piešinukais, kuriuose pavaizduoti įvairius darbus bedirbantys gyvūnėliai 😀 Prisiminiau šią knygą besvarstant – o ką gi aš dirbu visą darbo dieną 🧐 Kadangi kartais tenka dirbti ir po visą pilną dieną, t.y. nuo 8 iki 19 val., tai ir darbelių prisikaupia nemažai. Ar jie visi geri? Tikrai – NE. Juk visiems geras nebūsi 😇 Taigi, šiek tiek pakoreguosiu pavadinimą –  KĄ VAISTININKAI DIRBA VISĄ DIENĄ 😉 , ir pirmyn. Susumavus visą mano dienos triūsą, trumpa gerų ir blogų darbų ataskaita būtų tokia:

Priėmiau 162 žmones. Iš jų – pusė, kuriems reikėjo pagalbos. Kitą pusę galima suskirstyti į: atėjusius paplepėti apie šį bei tą ir tuos, kuriems reikėjo ne vaistų.

Kadangi nevedžiau smulkios statistikos (o ir niekam ji neįdomi), galimi nuokrypiai nuo tikrovės. Reikia įvertinti ir mano nuomonės objektyvumą/subjektyvumą, nes ne visada ji sutapo su klientų nuomone. Na, pavyzdžiui, pirkėjas reikalauja tepalo hemorojui gydyti, bet žada tepti nosies gleivinę. Aš jam sakau, kad toks naudojimo būdas netinkamas, o jis man rėžia, kad nemokyčiau jo, kaip jam gyventi. Todėl jį labiau laikau ne ligoniu, bet norinčiu pabendrauti įvairiomis temomis 🤭

Taigi, tai pusei, kuriai reikėjo pagalbos, jos nesuteikiau, maždaug ketvirtadaliui. Nes:

• Nepardaviau antibiotikų (neturėjo recepto)
• Nepardaviau Viagros (neturėjo recepto ir sukėlė įtarimą, kad su kažkuo eksperimentuos)
• Nepardaviau Xanaxo, Lorazepamo ir Lexotanilio (argi, jau pilnatis? Kažkodėl labai jau daug norinčių buvo nusipirkti raminančiųjų be recepto)
• Nepardaviau, ko prašė, nes pasisakau griežtai prieš savigydą ir kaimyno patarimus).

Vat ir nežinau, kurioje vietoje reikėtų padėti kablelį 🤔 Aš visada buvau tokios nuomonės, kad nereikia žmogui įkyrėti, bandant jo pirkinių krepšelį išplėsti iki begalybės. Tokia nuomonė susiformavo dėl kelių priežasčių. Viena jų – asmeninė patirtis, pavyzdžiui, pašte – bandant išsiųsti ar atsiimti siuntą, vargšės moterytės nesustodamos vardina daiktus, kurių man, galbūt, labai reikia. Daiktų man nereikia, nes aš atėjau su kitu tikslu, tačiau jas suprantu taip pat – joms privalu sušnekėti klientui kasdienę mantrą, nes gal aš visai ne eilinis, o koks nors slaptas pirkėjas, valdžios atsiųstas. Todėl vardan šventos ramybės, jos kantriai siūlo, o aš sukinėju galvą, bandydamas pasakyti, kad man nieko nereikia. Ir tas nuolatinis  ko nors brukimas kartais būna toks atstumiantis, kad visada pagalvoju, jog, tikriausiai ir vaistinėje žmogus jaučiasi panašiai. Kita priežastis – taip pat asmeninė. Nenoriu, kad  man kitose prekybos vietose kabintų makaronus ant ausų vien tam, kad įsiūlyti eilinį niekalą, taigi, ir vaistinėje nenoriu kabinti tų pačių makaronų tik todėl, kad mano valdžia to nori. Yra ir trečia priežastis – kai viena iš didžiųjų krautuvininkių savo darbuotojams Naujų metų sutikimo vakarėlyje pasakė, jog labai miela, kai degalinėje, užsipylus degalų, operatorius jai pasiūlo nusipirkti kavos puodelį ar bandelę, todėl ji mano, kad ir vaistinė gali apgaubti tokia šiluma klientą ir pasiūlyti jam kažką tooookiooo 🎁🛍💎, iš karto pakvipo pigia reklamine kampanija ir atšoko visa fantazija ką nors siūlyti. Bet yra daug mano kolegų, kurie TAME įžvelgia prasmę, todėl žaidžia krautuvininkų siūlomus žaidimus. Deja, ne visada jie būna su LAIMINGA PABAIGA:

– Tai va, atėjau 👴🏻

– Matau, kad atėjote. Klausau jūsų.

– Visur čia skelbiatės…

– Ir 🧐

– Kas IR?

– Koks klausimas konkrečiai jus domina? Arba, koks skelbimas sudomino? Mes daug skelbiamės – kad pigu, kad nemokamai, kad dovanų duodame, kad tik pas mus, kad mes viską galime…(Tik kartais paaiškėja, kad nieko negalime 🤭)

– Skelbiatės, kad darote.

– Ką darome?

– Dėl kovo 19-osios aš atėjau.

Bandau prisiminti, kas tai per diena 🤯, bet niekas nešauna galvą. Mintyse šuoliais prašoku pro paskutinius administracijos laiškus ir nurodymus – irgi nepadeda. Gal ką pražiopsojau, gal skola kokia žmogui užsilikusi. Bet, atsiprašau, šiandien spalis, o čia – kovas, ir dar konkreti diena – DEVYNIOLIKTA! Užmetu akį į internetą. Ir ką sau manote? KOVO 19 diena – šv. Juozapas švenčia savo vardadienį, dar – Pempės diena. Ir – Kliento diena. Hmm..Keista diena, dar keistesnis klientas. Niekas neaišku. Beveik dešimtas hemorojaus lygis 😲

– Tai ką mes turėtume padaryti tą kovo 19 – ąją, jei šiandien dar tik spalio trylikta?

– Ką, ką, skiepą. Nuo kovido – 19.

– Tai taip ir reikėjo sakyti, kad atėjote pasiskiepyti 🤬

– O kas čia neaišku? Kovas, kovidas, beveik tas pats.

– Mūsų vaistinė neskiepija.

– Tai ko skelbiatės?

Spalio mėn. paskelbtas senjorų mėnesiu. Jiems skirtoje programoje – įvairūs kultūriniai ir edukaciniai renginiai, ekskursijos, sporto ir sveikatingumo užsiėmimai bei kitos nemokamos paslaugos. Gaila tik, kad ne visi senjorai noriai bando tuo pasinaudoti. Vienų ši informacija nepasiekia dėl pernelyg uždaro gyvenimo būdo, kiti – iš esmės nepageidauja eiti į viešumą, nes “su tokia sveikata geriausia yra namuose”. Tokiems senatvė – tai dantų protezai, senatvinė demencija, Alzheimeris ir visos kitos nelaimės. Tačiau yra ir kitaip mąstančių. “Jei planas A neveikia, nenusimink – raidyne yra daugiau nei 25 raidės”, – guodžia senolis, kuriam dėstau, kad pavargau dirbti su žmonėmis, o beieškant kitų variantų, viskas staiga pasisuko ne ta linkme.

Beje, jei kalbėčiau apie vyresnės kartos vaistinės lankytojus, negalėčiau jų surikiuoti į vieną eilę. Jų būta visokių: piktų ir agresyvių (dėl padarytų klaidų gyvenime susikaupusį pyktį ir pagiežą jie lieja ant aplinkinių ir viso pasaulio), brandžių ir šviesių (jie toliau gyvena aktyvų, prasmingą ir džiaugsmingą gyvenimą. Nors suvokia neišvengiamus sveikatos pokyčius, jie vis tiek nenuleidžia rankų), linksmų ir šarmingų (“Neverkšlenk vaikystės. Pasenęs vėl suvaikėsi”,– sako tokie).

Kaip žinia, su tais šviesuoliais tenka ne tik apie vaistus kalbėtis. Dažnas jų kaip tik linkęs apie gyvenimą ar politiką padiskutuoti. Kiek auksinių minčių, ištartų jų lūpomis, galima būtų užrašyti. Nemeluosiu, kai ką ir užrašau 🙂

“Kai maniškė mane išveda iš kantrybės, sakau jai, kad nežadintų manyje žvėries, nes jis ir taip neišsimiega 😃”,- prajuokina mane vienas linksmuolis senjoras.

”Ar žinote, kad kuo ilgiau gyveni, tuo daugiau gyvenime pas tave susikaupia neištaisomų dalykų”, – sako man kitas.”Nežinojau, bet dabar žinosiu”, – sakau jam, ir abu supratingai susimirksime 👀

Sakoma, kad senatvė ateina staiga kaip sniegas. Ryte jūs atsikeliate ir pamatote, kad viskas balta. ”Ne”, – sako kitas senolis. “Senatvė ateina tada, kai pradedama kalbėti DAR NIEKADA NESIJAUČIAU TOKS JAUNAS KAIP DABAR”. Kiek dar daug aš nežinojau 😯

“Koks jausmas, kai sulauki senatvės? Skaičiau kažkur labai taiklų senatvės apibūdinimą, man jis labai tinka – aš visiškai nebesugebu pastatyti automobilio tarp dviejų jau stovinčių, todėl prašau nežiūrėti, kai bandau tai padaryti 🤭”

Tačiau ne visi būna tokie linksmuoliai.

Nors šiuolaikinės technologijos leidžia greitu tempu judėti į priekį, tačiau tam tikrose aptarnavimo sferose, jos gali būti pražūtingos. Tokią išvadą padariau, kai iki manęs atėjo žinia apie receptinių vaistų įsigijimą supaprastintu būdu. Pavyzdžiui, jeigu sau įtariate 😲 chlamidinę infekciją ir nenorite eiti pas gydytoją, bet norite gydyti ligą, pakanka internete suvesti vienos internetinės klinikos adresą, pasirinkti iš kelių siūlomų preparatų sau tinkamą (!), pasiskaityti apie jį informaciją (bet nebūtina), sumokėti už konsultaciją 12,99 EUR, kuri nebūtinai bus suteikta (užteks užpildyti klausimyną) ir elektroninis receptas jau jūsų. Tokiu būdu nesunkiai galima įsigyti antibiotikų, priešuždegiminių vaistų, kontraceptikų, taip pat išspręsti potencijos problemas.

Internetinė klinika skelbiasi, jog dirba laikydamasi įstatymų. Didžiosios Britanijos? Europos? Ar savų?

Keistai atrodo toks reiškinys, kaip chlamidiozės nustatymas ar kontraceptikų parinkimas tiesiogiai nekontaktuojant su žmogumi, nežinant jo ligos istorijos, vartojamų vaistų ir kitų svarbių faktorių. Kokia tuomet prasmė vaistinėse nuolat aiškinti, prie ko priveda besaikis neracionalus antibiotikų vartojimas ar užsiiminėjimas savigyda?

Bet labiausiai šokiruoja faktas, kad šią paslaugą intensyviai reklamuoja vieno vaistinių tinklo administracija, kuri nuolat deklaruoja apie vaistų suderinamumo svarbą ir betarpišką bendravimą su specialistais. Ir ne tik reklamuoja, bet ir siūlo nuolaidas mokamo recepto įsigijimui! Pirkimo kvite viliojantis pasiūlymas – Gaukite 5EUR nuolaidą gydytojo konsultacijai e.receptui su kodu XXX vaistinė.

Pati vaistinių tinklo vadovė facebook’e pasigyrė, kad išbandė paslaugą, kuri jai patiko – per 30 min. gavo receptą po klausimyno užpildymo. Ir dar gavo 5 EUR nuolaidos kodą. Nesuprantu, ar čia tokia reklama dėl gautos 5 € nuolaidos (kuri jai visai neaktuali), ar susiję kiti verslo santykiai su neatsakingai besielgiančia klinika? Kuo ji ne krautuvininkė? Greičiausiai, čia vėl tiktų posakis Nieko asmeniško, tai – tik biznis. Tai patvirtina ir šios klinikos pristatymas savo tinklo vaistinių darbuotojams: “…XXX ir YYY vaistinės bus išskirtinės klinikos partnerės Lietuvoje. Mūsų bendradarbiavimo tikslas yra suteikti platesnes pasirinkimo galimybes pacientams – nuo recepto pratęsimo internetu iki likučio patikrinimo artimiausioje vaistinėje bei įsigijimo.” Žinoma, pasirūpinta ir šios klinikos reklamine medžiaga, ir vaistinės monitoriuose mirgančiu informaciniu klipu. Be abejo, priminta ir apie mūsų naują pareigą – informuoti klientus/pacientus apie naujai teikiamas ZZZ klinikos paslaugas. Vaistininkui, kuris mokomas labai atsakingai konsultuoti ligonį (kai tai įmanoma padaryti be gydytojo) ir parinkti jam tinkamiausius vaistus (prieš tai išklausinėjant apie visus vartojamus vaistus ir esamas ligas), gražia forma nurodoma rekomenduoti jam SAVIGYDĄ 🤕 Pasirodo, ši klinika – tai vaistinių tinklų XXX ir YYY pranašumas prieš kitus vaistinių tinklus. Na, ir žinoma, nauji klientai vaistinėse. Apgailėtina, jeigu net tokiais būdais bandoma prisigaudyti naujų klientų 🤦‍♂️🤦‍♀️ Įdomu, ką tokio ypatingo sugalvos kiti vaistinių tinklai?

Džiaugiamės galintys pasitarnauti žmonijos labui, spausdindami galimybių pasus. Neatsidžiaugia ir valdžia, nepailstamai viena ranka dalindama nurodymus, kita ranka rašydama rašinėlius apie vaistinių svarbą ir reikalingumą, dėkodama už darbuotojų kantrumą, supratimą. Kad mes kantrūs ir supratingi, kartoti nereikia, patys puikiai žinome. Šiuo atveju, gal aktualiau būtų ne liaupsės, o kiti strateginiai veiksmai – spausdintuvų kasečių savalaikis pristatymas bei darbo jėgos papildymas. Dabar gi keturi laukia galimybių paso, o penktam stovinčiajam potencialiam pirkėjui, kuris nori pirkti vaistų, trūksta kantrybė ir jis išeina kitur… Ir tai ne išimtis, greičiau tendencija, o tu, žmogau, būdamas vienas, nelabai ką gali ir pakeisti. Žinoma, kažkada tai baigsis. Tačiau eilinį kartą pasitvirtina neginčytina tiesa – vaistinėje negali darbuotis vienas specialistas. Suprantu, kad mes esame patys pačiausi, kiečiausi, ištvermingiausi, tačiau nesame batų parduotuvė, kurioje vienas darbuotojas vienu metu gali suspėti pakonsultuoti du tris ir daugiau klientų. Nesvarbu, kad tenka konsultuoti plaukų dažų ar lūpdažių suderinamumo klausimais, dažniau, visgi, bandome suderinti naudojamus vaistus, todėl papildoma galva nepamaišytų 👱🏻‍♀️👱🏼‍♂️👩🏻‍🦱 Bet apie ką aš čia sapalioju 😮 Jeigu yra kolegų, kurie vieni dirbdami savo pagrindinį darbą dar ir vakcinuoti tuo pačiu metu sugeba, tai atspausdinti 50 galimybių pasų per dieną turėtų būti vienas juokas. Tiesa, žmonės vaistininką, matyt, vis tiek laiko stebukladariu. Kitaip juk neateitų su tokiais keistais prašymais:

– Laba diena! Gal pas jus galima pasidaryti antikūnių tyrimą? Suprantate, man reikia GERO atsakymo. Nu, tokio, su kuriuo visur galėčiau patekti. Nedarote? Gaila, bet pas jus vis tiek daugiau galimybių yra. Gal žinote, kur galėčiau neoficialiai pasidaryti, kad man išduotų dokumentą su teigiamu antikūnių kiekiu? Aš jums paliksiu savo telefono numerį, jei ką, pranešite man.

Toliau dar įdomiau. Ta pati diena, tik kitas klientas, palinkęs per visą prekystalį šnabžda vos ne į ausį:

– O jūs girdėjote apie galimybę gauti galimybių pasą, kad esi vakcinuotas, bet iš tikro – nevakcinuotas? Aš girdėjau, kad yra tokių savanorių, kurie sutinka vakciną gauti ne vieną kartą, vis kita pavarde, bet, žinoma, už tam tikrą mokestį. Pagalvojau, kad jūs tai tikrai žinote, kurioje vietoje galima rasti tuos savanorius. Vaistinėse  lankosi visokio plauko tipeliai, gal kokį kontaktą turite. Mūsų yra penki asmenys, tai paliksiu telefonuką, jei ką, paskambinsite.

Na, sakyčiau, įdomi patirtis. O ir žmonės tokie neeiliniai 🤕

Vaistininkas – viena iš labiausiai gerbtinų profesijų nuo pat jos atsiradimo ištakų. Tai patvirtina istoriniai šaltiniai ir grožinės literatūros kūriniai bei amžininkų liudijimai. Ar vis dar tuo tikite 🤔

Kiekvienais metais atsidaro po keliolika naujų vaistinių. Vadinasi, kažkam tai gana pelningas versliukas. Ne kartą teko girdėti viešai aimanuojančius krautuvininkus, kad jaučiamas didelis vaistininkų trūkumas (ypač kai buvo svarstomas farmakotechnikų egzistencijos klausimas). Tuomet jie garsiai šaukė, kad nėra kam dirbti, o mažesniuose miesteliuose vaistinėms iš viso gresia užsidarymas 😮 Tik niekas neišdrįso įvardinti tikrosios tiesos – ne vienus metus sunkius mokslus krimtęs aukštos kvalifikacijos specialistas nenori eiti dirbti už siūlomus grašius. Darbo sąlygos kardinaliai skiriasi nuo siūlančiųjų tą darbą – tikrai ne sėdėjimas minkštoje patogioje kėdėje. Anaiptol, darbas vaistinėje reiškia nuolatinį bėgimą, amžiną stresą ir įtampą,  išnaudojimą, patyčias, žeminimą, normalių savaitgalių ir švenčių neturėjimą, alkio jausmą ir pūslės pilnumą, narkomanų ir kitų neadekvačių personų keliamas grėsmes. Žinoma, šiame darbe netrūksta ir žavingų, malonių akimirkų, tačiau jos – tik asmeniškomis pastangomis susikurtas gėris. 

Taigi, kodėl krautuvininkas, atsidarinėjantis vis naujas vaistines negali pasiūlyti konkurencingos algos? Tokios, kuri atpirktų tas gana sudėtingas darbo sąlygas ir leistų suvokti, jog “Už tokį solidų atlyginimą galiu visa tai atlaikyti”. Dabar gi, visi lakstome po tuos tinklus, lyg pyzdukai jaujas padegę, vis tikėdamiesi, kad kažkur bus geriau… Geriau nebus. Nes gera ten, kur mūsų nėra 😇 Gera gali būti tik pradžia, o paskui – tas pats šūdas, tik kita diena. Čia kaip migruojant po mobiliojo ryšio paslaugų bendroves – kol esi vienoje, tai sąlygos tik blogėja. Bet užtenka tik išeiti ir po kurio laiko grįžti kaip naujam klientui 🤭, žiūrėk, ir sąlygos pagerėja, ir sąskaitos sumažėja, ir paslaugų padaugėja už tą pačią arba dar mažesnę kainą. Taip ir vaistinėse: senai dirbantiems lojaliems darbuotojams – trijų pirštų kombinacija arba riestainio skylė. Bet naujai ateinantiems – šviesesnis rytojus 💫 O kaip gi kitaip prisivilioti šviežieną? Reikia paminėti, kad norint prisivilioti/pervilioti darbuotojus iš kitų tinklų, skatinami ir senieji darbuotojai su pasiūlymu: “NORI GAUTI PREMIJĄ? REKOMENDUOK VAISTININKĄ, KURIS NORĖTŲ DIRBTI XXX VAISTINĖJE VISOJE LIETUVOJE IR GAUK XXX PREMIJĄ”. Premijos dydis – nelygu kuris tinklas teikia siūlymą. Suma varijuoja nuo 200 iki 500 EUR. Kaip visur, taip ir čia yra tam tikrų sąlygų. Viena jų – premija išmokama pasibaigus 3 mėn. bandomajam laikotarpiui. Pasirodo, kartais ir mes esame aukso vertės 💎