

Dienoraštis #147
Įeina vienišius į vaistinę ir nusipirkęs vaistų taria:
– Nereikia man čekio. Neturiu prieš ką atsiskaitinėti…
Netrukus įžengia jaunoji karta ir nusipirkusi vaistų rėžia:
– Žinau, žinau, kaip vartoti. Po 2 tris kartus. Galite nesivarginti, internete skaičiau.
– Bet vartojimas ne toks.
– Nesąmonė! Aš naudosiu taip, kaip Facebook grupėje rašė.
– Puiku! Tik skundų paskui nerašykite, kad jums vaistinėje neteisingai pasakė, ar iš viso nepasakė.
– Tai jūs man nieko ir nepasakėte…
Jaunąją kartą keičia senjorai. Tiesia raštelį, kuriame: “Jorės” duona su akcija, 1,19 EUR, sviestas, pienas, morkos, kapų žvakės 40% , “Savaitė”, paracetamolis, nuo sąnarių ružavos tab. ir diedui lašų…
– Tai kokių tų ružavų tablečių? Ir kokių lašų?
– Ružavos – tai apvalios, o lašai – tai širdies, tik kur spirito daugiau…
Kai senjorė užveria vaistinės duris, jas praveria vidutinio amžiaus vyras. Surenka telefono numerį ir šaukia: “Nu? Vaistinėj aš jau. Sakyk, greičiau, ko ten tau reikia? Koooo? Tai, bl…pati negali nusipirkti? Viskas? Tai greičiau sakyk, aš laiko neturiu. Kokios dar Estrados? Nu, bl…, duodu vaistininką:
– Estrados jai reikia kažkokios. Imkite telefoną, pakalbėkite, man jau nervai nelaiko…
– Escadros jai reikia, bet man reikia recepto.
– Tai tegul eina, bl… pati ir nusiperka…
Santuoka – tai kada pradžioje kalba vyras, o moteris klausosi, po to kalba moteris, o vyras klausosi, ir galiausiai vyras ir moteris kalba vienu metu, o kaimynai (šiuo atveju, aš) klausosi.
Padarau išvadą: idealią santuoką galėtų sukurti akla žmona ir kurčias vyras 😇 Tai patvirtina į vaistinę įžengusi sutuoktinių pora:
– Mano vyrui reikia pleistro nuo rūkymo. Gal mažiau kainuos nei cigaretės. Jau viską išbandė – ir knygą “Kaip mesti rūkyti perskaitė”, ir anoniminių rūkalių klubą išėjo, ir mano grasinimus atlaikė, niekaip nepavyksta tos smarvės namie atsikratyti. O ir atrodo baisiai – visas perkaręs, paakiai pajuodę…
– Jeigu tais pleistrais galėsiu tau dar ir burną retsykiais užklijuoti, tada perkam, kaina jau nesvarbu.
Laimingai santuokai reikia ne tik susirasti tinkamą žmoną, bet ir būti jai tinkamu vyru 🤓
Klientų įvairovė mano darbo dieną nuspalvina pačiomis įvairiausiomis spalvomis. Nereikia net rožinių akinių. Prasiveria durys, bet nepastebiu, kad kažkas įeitų. Nuovargis… Bet matau, kaip ties prekystaliu tiesiasi maža rankutė, o joje – raštelis: prašau parduoti paracetamolio 10 tab. Netrukus pasigirsta vaikiškas balselis:
– Mama prašė parnešti šitą daiktą.
– Vaike, mielas, kad aš tau negaliu parduoti šito daikto. Aš tau tik saldainių galiu parduoti pagal tavo amžių 😲
– Saldainių?? Oho! O kokių turite? Nes mama man neperka, sako, kad negalima… Bet jūs juk sakote, kad galima, taip?
– 🫢
Mūsų rimtą pokalbį nutraukia gergždantis balsas:
– Gal turite atidarytuvą vyno buteliui?
Pasitryniau akis, įsižnybiau sau į ranką, lyg ir nesapnuoju 😴, o čia gi dar tas mažylis laukia savo saldainio 🍭
– Jūs nieko nesumaišėte? Čia juk vaistinė.
– O ką? Taigi spiritą tai pardavinėjate
Viskas. TPŠTKD. Reikia eiti atostogų 🏄♂️