Bal 25, 2024 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #147

Įeina vienišius į vaistinę ir nusipirkęs vaistų taria:

Nereikia man čekio. Neturiu prieš ką atsiskaitinėti…

Netrukus įžengia jaunoji karta ir nusipirkusi vaistų rėžia:

Žinau, žinau, kaip vartoti. Po 2 tris kartus. Galite nesivarginti, internete skaičiau. 

– Bet vartojimas ne toks.

– Nesąmonė! Aš naudosiu taip, kaip Facebook grupėje rašė. 

– Puiku! Tik skundų paskui nerašykite, kad jums vaistinėje neteisingai pasakė, ar iš viso nepasakė.

– Tai jūs man nieko ir nepasakėte…

Jaunąją kartą keičia senjorai. Tiesia raštelį, kuriame: “Jorės” duona su akcija, 1,19 EUR, sviestas, pienas,  morkos, kapų žvakės 40% , “Savaitė”, paracetamolis, nuo sąnarių ružavos tab. ir diedui lašų…

– Tai kokių tų ružavų tablečių? Ir kokių lašų?

– Ružavos – tai apvalios, o lašai – tai širdies, tik kur spirito daugiau…

Kai senjorė užveria vaistinės duris, jas praveria vidutinio amžiaus vyras. Surenka telefono numerį ir šaukia: “Nu? Vaistinėj aš jau. Sakyk, greičiau, ko ten tau reikia? Koooo? Tai, bl…pati negali nusipirkti? Viskas? Tai greičiau sakyk, aš laiko neturiu. Kokios dar Estrados? Nu, bl…, duodu vaistininką:

– Estrados jai reikia kažkokios. Imkite telefoną, pakalbėkite, man jau nervai nelaiko…

Escadros jai reikia, bet man reikia recepto.

– Tai tegul eina, bl… pati ir nusiperka…

Santuoka – tai kada pradžioje kalba vyras, o moteris klausosi, po to kalba moteris, o vyras klausosi, ir galiausiai vyras ir moteris kalba vienu metu, o kaimynai (šiuo atveju, aš) klausosi.

Padarau išvadą: idealią santuoką galėtų sukurti akla žmona ir kurčias vyras 😇 Tai patvirtina į vaistinę įžengusi sutuoktinių pora:

Mano vyrui reikia pleistro nuo rūkymo. Gal mažiau kainuos nei cigaretės. Jau viską išbandė – ir knygą “Kaip mesti rūkyti perskaitė”, ir anoniminių rūkalių klubą išėjo, ir mano grasinimus atlaikė, niekaip nepavyksta tos smarvės namie atsikratyti. O ir atrodo baisiai – visas perkaręs, paakiai pajuodę…

– Jeigu tais pleistrais galėsiu tau dar ir burną retsykiais užklijuoti, tada perkam, kaina jau nesvarbu.

Laimingai santuokai reikia ne tik susirasti tinkamą žmoną, bet ir būti jai tinkamu vyru 🤓

Klientų įvairovė mano darbo dieną nuspalvina pačiomis įvairiausiomis spalvomis. Nereikia net rožinių akinių. Prasiveria durys, bet nepastebiu, kad kažkas įeitų. Nuovargis… Bet matau, kaip ties prekystaliu tiesiasi maža rankutė, o joje – raštelis: prašau parduoti paracetamolio 10 tab. Netrukus pasigirsta vaikiškas balselis:

– Mama prašė parnešti šitą daiktą.

– Vaike, mielas, kad aš tau negaliu parduoti šito daikto. Aš tau tik saldainių galiu parduoti pagal tavo amžių 😲

– Saldainių?? Oho! O kokių turite? Nes mama man neperka, sako, kad negalima… Bet jūs juk sakote, kad galima, taip?

– 🫢

Mūsų rimtą pokalbį nutraukia gergždantis balsas:

Gal turite atidarytuvą vyno buteliui?

Pasitryniau akis, įsižnybiau sau į ranką, lyg ir nesapnuoju 😴, o čia gi dar tas mažylis laukia savo saldainio 🍭

– Jūs nieko nesumaišėte? Čia juk vaistinė.

O ką? Taigi spiritą tai pardavinėjate

Viskas. TPŠTKD. Reikia eiti atostogų 🏄‍♂️

Turite klausimų? Parašykite juos čia!