Vaistininko užrašai

Sunkūs laikai atėjo ne tik ligoniams, bet ir juos gydantiems asmenims – gydytojams ir vaistininkams. Juk dažnu atveju prie teigiamo rezultato prisidedame visi. Kad pasiekti teigiamą rezultatą, kartais prireikia vaistų. Atrodo, viskas aišku ir paprasta. Išrašė, atėjai į vaistinę, nusipirkai ir išėjai gydytis. Deja, nėra taip, kaip atrodo eiliniam mirtingajam.

Prekių yra, vaistų nėra

Šiandien vaistinių lentynos lūžta nuo prekių. Bet kai tik užmeti akį į gydytojo išrašytą receptą, supranti, kad nė velnio tu tose lentynose neturi 😫 Ten, kaip kokiame nesąmonių muziejuje gali rasti tik niekam tikusių maisto papildų ar kitokio šlamšto. Tik ne reikiamų vaistų. Pavyzdžiui, per pusę dienos gal 75 kartus teko konstatuoti faktą, kad reikiamų vaistų neturiu. Antibiotikų neturiu jau kelis mėnesius, kraujospūdžiui mažinti tablečių turiu tik tokių, kurios nieko nedomina, o kurias gydytojai skiria – nėra. Tepalų asortimentas ženkliai sumažėjęs, epilepsijos, depresijos ar diabeto įprastais vaistais gydyti neišeina, nes nuolat trinka tiekimas. Tenka suktis su tuo, ką dar turi, ir niekas nežino, kaip bus rytoj. Šiandien dar kažkaip sugebame vieną vaistą pakeisti kitu, nelabai mylimu. Tik kai elektroninis receptas jau išrašytas, ne taip lengva atlikti tuos keitimus – reikia ir gydytojo įsikišimo, kuris turi greitai priimti sprendimą, kaip  vieną vaistą keisti kitu. Kartais ne tik vaisto gamintoją keisti, bet ir patį gydymą. Jeigu seniau dar galėjai ligoniui nurodyti kitą vaistinę, kur jis galės nusipirkti reikiamų vaistų, tai šiandien to padaryti dažnai jau neišeina, nes ir kitos vaistinės susiduria su dideliu vaistų stygiumi. Atėjo laikai, kai jau nebesvarbu, kad originalų vaistą keiti generiniu. Dabar jau ir generinių ne visada turime.

Šindlerio sąrašas

Juokingiausia, kad klerkų sukurtame Būtinųjų vaistinėje turėti sąraše nurodyti vaistai taip pat ne visi ir visada pasiekiami. Šis sąrašas nuo naujų metų vėl pasikeitė, vieni gamintojai keitė kitus, atsirado nauji – nematyti, negirdėti. O tai reiškia, kad tuos išmestus iš sąrašo ir staiga tapusius nereikalingais vaistus reikės kažkur padėti. O kur? Didmenininkai priimti nenori, gyventojai jų ir taip nelabai kada norėjo. Teks laukti sąrašo atnaujinimo, nes gal vėl jie ten atsidurs? O gal teks į atliekas atiduoti, nes šie vaistai greičiau pasensta, nei jų kas nors užsimano 😲 Bet nepaisant to, pareigingi vaistininkai studijuoja NAUJĄ sąrašą ir žiūri, kaip vėl pripildyti lentynas niekam nežinomais vaistais. Paradoksas, bet net ir valdžios nurodytų privalomai turėti vaistų nėra rinkoje 🤭 Pernai tame sąraše buvo diabetui gydyti seniai žinomas vaistas, šiemet – jau jo nėra, bet įtrauktas kitas, nežinoma “naujiena”. Bandai užsakyti, nes nežinai, kada tikrintojai įvirs per duris, bet…ir jo nėra rinkoje. Naujai įtrauktas, privalomas turėti, o užsakyti nėra kur 🙄 Ir ką tie klerkai sau galvoja 🧐 Gal, kad mes veikti neturime ką, tik kasdieną tą sąrašą čiupinėti ir “gerų ” pigių vaistų ieškoti? Kam keisti vaistus, kai ir seni buvo geri? Ir kam įtraukti tokius, kurie tikriausiai kokioj tolimosios Indijos ar Kinijos gamykloje vis dar gaminami? Sakyčiau, visai racionalus vaistų paskirstymas… O paskui mokome savo piliečius, kaip racionaliai tuos vaistus naudoti…kurių nėra…

MOKYTOJAI

Atvažiuoja vadybininkė ir  moko, kaip suktis iš padėties:

“Na ir kas, kad neturite vaistų, galvokite, kaip nepaleisti kliento, pasiūlykite daugiau maisto papildų, pažadėkite, kad turėtų greitu laiku atvežti, pakvieskite užeiti rytoj, pamatuokite spaudimą, parodykite savo rūpestį, taip neprarasite žmonių, o tuo pačiu ir pajamų. Dabar visiems sunku, reikia dirbti petys į petį”.

Na tikrai jau! Kada vadybininkai su mumis dirba petys į petį? Gal kai premijas dalinasi po gerų vaistinės rodiklių? Laikas įsižnybti ir pabusti 😴 Ir jai, ir man. Todėl bandau ją sugrąžinti į realybę.

Pabudimas

– Man reikia vaistų x.

– Neturime šiuo metu, sutrikęs tiekimas.

– Jau nusibodo ieškoti, kas čia per bardakas toj Lietuvoj?!

– Gal tuomet aš jums spaudimą galiu pamatuoti?

– Tai gal dar ir klizmą pastatysite?

– Žinoma, o kokio numerio pageidaujate? Ir su minkštu, ar kietu antgaliu?

Lojalumas

Ji netiki, kad tokie klientai ateina į vaistinę, todėl toliau girdžiu jos pezėjimą:

“Kodėl neprašote lojalumo kortelių? Labai ne kokie rodikliai pas jus.”

Bandau paaiškinti jai, kad žmonės neduoda kortelių, nes iš jų nėra JOKIOS NAUDOS.

“Kaip tai nėra?”

Taip ir nėra. Perka tą, aną, šį bei tą, nuskenuoji kortelę ir matai, kad nuolaida 0 centų. Gerai, jei žmogus neklausia, kiek jam čia tos nuolaidos buvo kaip lojaliam klientui, nes kai paklausia, tai iš gėdos akių neturi kur dėti 😡 Visur vien tik apgaulė ir krautuvininkų pinklės. Bet ji neatlyžta:

“Vis tiek reikia prašyti, pasiūlykite maisto papildų, vienų, kitų, su nuolaidom, tada ir sutaupyti eurai matysis, žmogus liks patenkintas”.

Tai jau tikrai, išleidęs 50 eurų nežinia už ką, bus laimingiausias dienos klientas, kuris, tikriausiai, kitą kartą tą vaistinę dideliu lanku apeis, nes tie nuolaidiniai šūdai jam nieko nepadėjo ir problemos neišsprendė 😤

Kartais tikrai atrodo, kad tie mūsų vadybininkai ir regionų vadovai (o ir patys krautuvininkai) iš medžio iškritę. Jie kaip sistemos žarnynas: su savo reikalavimais ir neadekvačiais pasiūlymais slenka virškinamuoju traktu, kol virsta dvokiančia ruda mase, kuria anksčiau ar vėliau teks kažkam atsikratyti. Jie – dešimtas hemorojaus lygis, kuris neduoda ramiai gyventi ir nuolat primena apie save 💩