Vaistininko užrašai

Nuo pirmos diskusijos dėl galimybės skiepytis ne tik gydymo įstaigose, bet ir vaistinėse, praėjo pusė metų. Panašu į tai, kad žalia šviesa uždegta bus jau šį rudenį.

Vertinant skiepų prieinamumą, šiuo metu jis tikrai yra pakankamas ir norintieji pasiskiepyti, lengvai gali tai padaryti poliklinikose.

Siekiant išvengti komplikacijų ar norint užtikrinti vakcinos efektyvumą, prieš skiepijimąsi reikia apsilankyti pas gydytoją, kuris įvertins paciento sveikatos būklę. Kaip žinia, nerekomenduojama skiepytis esant net menkiausiam negalavimui, pvz., slogai. Todėl tik po vizito pas šeimos gydytoją turėtų būti atliekama vakcinacija.

Labiau prieinama?

Kodėl toks didelis noras šią paslaugą teikti ir vaistinėse, sunku pasakyti. Jeigu manoma, kad tai bus visiems labiau prieinama vieta, tai reikėtų nepamiršti, kad prieš tai vis tiek teks keliauti pas šeimos gydytoją. Ar tuomet tikslinga bus skiepytis vaistinėje, nes jau esi praktiškai atėjęs į procedūrinį kabinetą 🙂? Vaistininkas, net ir pabaigęs specialius kursus, netaps gydytoju ir per trumpą laiką neįgis tiek reikalingų žinių, kad galėtų  įvertinti paciento sveikatos būklę. Nelabai jis bus susipažinęs ir su ligos istorija, kurioje surašytos visos lėtinės ligos ir fiksuoti kiti svarbūs medicininiai įrašai.

Taigi, apie gerą prieinamumą kalbėti neverta, nes pirmas žingsnis vis tiek bus nukreiptas ne į vaistinę.

Ir problema juk ne pačioje skiepijimo procedūroje. Vienodai greitai galima pasiskiepyti tiek poliklinikoje, tiek vaistinėje. Esmė ir opiausias klausimas – kaip greitai pavyks gauti taloną ir patekti pas gydytoją, kuris duos leidimą skiepui…O vaistinė šios problemos tikrai neišspręs.

Mokama ar nemokama?

Išlieka ir kitas klausimas – ar vaistinėse skiepai bus nemokami? Ir jeigu skiepai bus nemokami, tai ar ir pati procedūra (t.y. suteikta paslauga) bus nemokama?

Dabar gi, daugeliui Lietuvos piliečių vakcinos nuo gripo poliklinikose yra nemokamos. Į šią grupę įeina ir vaikai, ir senjorai, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis, kuriems rekomenduojama ši vakcina. Ar šiai grupei priklausantis žmogus vaistinėje galės skiepytis tokiom pat sąlygom, kaip ir poliklinikoje? Jeigu ne, tai apie tai turėtų būti aiškiai ir garsiai pasakyta iš anksto, taip pat parašyta ne miniatiūrinėm raidėm informacinio plakato apačioje, nes vėl kalčiausias liks vaistininkas. Jau dabar regiu savo vaizduotėj ryškius plakatus languose arba pirmame reklaminio laikraštuko puslapyje NEMOKAMAS SKIEPIJIMAS vakcina mokama arba NEMOKAMI SKIEPAI pirmam nariui nemokama, jei skiepijasi keturi žmonės  ir t.t. ir pan. Niekam juk ne paslaptis, kad vaistinės šiandieną užsiima verslu, o farmacijos pramonė rikiuojasi į vieną eilę su ginklų pramone ir naftos prekyba.

Farmacinė paslauga

Vakcinaciją priskirti farmacinei paslaugai taip pat būtų per drąsu. Suprantama, kai vaistininkai, esant poreikiui, apmoko ligonius tinkamai naudotis inhaliatoriais arba aparatais gliukozės kiekiui kraujyje nustatyti. Taip, žinių mes turime tikrai nemažai, tačiau visos jos, daugiau ar mažiau susiję su vaistais ir jų sąveikomis. Deja, mes neatlikinėjom praktikos ligoninėse, mokydamiesi leisti vaistus ar imti kraują. Mūsų moksluose daugiau buvo teorijos nei praktikos. Mes galime pagaminti mikstūrą nuo kosulio ar sumaišyti tepalą, įvertinti nusiskundimą ir parinkti vaistus, pamatuoti kraujo spaudimą ar patarti, kaip sveikai gyventi ir  nesirgti, tačiau skiepyti dar nesame paruošti 🤔

Tuberkuliozė (kitaip dar vadinama džiova) – tai lėtinė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus. Tinkamai negydant, gali išsivystyti aktyvi tuberkuliozės forma, kuria susirgus ir negydant, mirtingumas siekia apie 50%. Pagrindinis infekcijos šaltinis – žmogus, sergantis atvira plaučių tuberkuliozės forma, ligos sukėlėjai plinta per orą – kalbant, kosint, dainuojant ar čiaudint.

Statistika

Manoma, kad tuberkuliozės mikrobakterijomis infekuota daugiau kaip trečdalis pasaulio gyventojų, iš jų – 8-10 milijonų serga aktyvia tuberkulioze. Kasmet pasaulyje nuo šios ligos miršta apie 2-3 milijonus žmonių. Išsivysčiusiose šalyse tuberkulioze serga apie 5 asmenis iš 100 000 gyventojų. Lietuvoje sergamumas tuberkulioze pastaraisiais metais yra apie 55 atvejus iš 100 000 gyventojų, o atvirąja forma serga apie 35 iš 100 000 gyventojų. Manoma, kad ligonis, sergantis atvirąja tuberkulioze, per vienerius metus užkrečia 15-20 žmonių. 

Grėsmės

Tuberkuliozės bakterijos labai atsparios karščiui, šalčiui, etilo alkoholiui. Tačiau jos yra jautrios ultravioletiniams spinduliams ir chloro junginiams. Tiesioginėje saulės šviesoje jos žūsta per 1-1,5 val., kambaryje mikrobakterijos gali išlikti iki 1,5 mėn.

Žmogus dažniausiai pirmine tuberkulioze užsikrečia įkvėpdamas šių mikrobakterijų. Apie 50% ligonių, sergančių aktyvia tuberkulioze, bakterijas išskiria į aplinką. Pavojingiausi ligoniai – kuriems yra plaučių irimas ir sergantys kvėpavimo takų (bronchų ar gerklų) tuberkulioze.

Sergantis asmuo, kosėdamas į aplinką išskiria seilių lašelių, kuriuose gali būti tuberkuliozės mikrobakterijų. Stambiausi lašeliai per kelias sekundes nukrinta žemyn ir didesnės įtakos infekcijai plisti neturi. Vidutinio dydžio lašeliai įkvepiami į viršutinius kvėpavimo takus, iš kurių dauguma pašalinami nesukėlę ligos. Mažuose lašeliuose esančios bakterijos gali patekti į plaučius. Net viena bakterija gali sukelti infekciją. Jei yra glaudus sąlytis su sergančiuoju, rizika užsikrėsti yra 25-50%, o mažiems vaikams nuo sergančiųjų tėvų 45-60%. 

Apie 90% infekuotų asmenų niekada nesuserga aktyvia tuberkulioze. Tik maždaug 5% atvejų per 1-2 metus nuo užsikrėtimo pasireiškia aktyvi tuberkuliozė. Dar maždaug 5% suserga vėliau, kai susidaro nepalankios sąlygos (pvz., badavimas, pervargimas, neigiamos emocijos, lėtinės ligos). Tuberkuliozė gali pažeisti iki tol buvusius sveikus plaučius.

Kur keliauja bakterija?

Kai yra pirminė plaučių tuberkuliozė, įkvėptos tuberkuliozės mikrobakterijos dažniausiai patenka į viršutines plaučių dalis. Susidaro uždegiminis infiltratas. Dažniausiai jo centre įvyksta nekrozė. Uždegimas limfagyslėmis plinta į sritinius limfmazgius, kuriuose taip pat dažniausiai įvyksta nekrozė. Per kelias savaites maždaug 95% atvejų uždegimas nurimsta. Pažeistose plaučių dalyse ir limfmazgiuose uždegimas visiškai rezorbuojasi arba susidaro randelių ir sukalkėjimų.

Kažkada vaikystėje, kai mokėmės mokykloje, rašydavome vieni kitiems atminimus (atminimas ne vežimas, pora žodžių ir gana.. ir pan. ). Juose prilinkėdavome visko. Po daugel metų pavarčiau tą sąsiuvinį pageltusiais nuo laiko lapais ir radau puikius žodžius šiandienos rašliavai:

Gyvenimas mažytis,

Jei šį bei tą gali,

nėra čia ko varžytis,

Nes varžos tik kvaili 🙂

Kaip rodo praktika, žmonės, ateinantys į vaistinę būtent šiuo šūkiu ir vadovaujasi 🙂

Vyriškis (apie 64 m.):

– Važiavau dviračiu nuo kalvos, lėtai, bet trenkė pagalys į galvą. Pagalvojau: viskas gerai, tai buvo ženklas protui atstatyti 🙂 O dabar duokite man tvarstį ir vandenilio peroksido…

 Moteris (apie 55 m.):

– Žinote, man paskyrė Fokusin kapsules (mažina prostatos ir šlaplės raumenų tonusą, todėl lengvina šlapimo tekėjimą šlaple ir šlapinimąsi, aut.), tai iš karto viskas susitvarkė su prostata, – prigulusi ant prekystalio į ausį šnabžda klientė.

– Bet jūs neturite prostatos, – bandau paaiškinti vyrų ir moterų fiziologinius ypatumus, tačiau ji reikšmingai numoja ranka ir džiugiai praneša:

– Aš jums dar kartą sakau, kad kai tik pradėjau vartoti šiuos vaistus, man susitvarkė šlapinimasis ir pagerėjo prostatos reikalai!

– O aš jaučiu pareigą jus informuoti, kad šiais vaistais gydomi tik vyrai, todėl gerai pagalvokite, ar šie vaistai nebus tik jūsų vyro 😮

Moteris (apie 60 m.):

– Man išrašyti elektroniniai receptai.

– Gerai, prašau duokite savo asmens dokumentą.

– O tai mano veido neužtenka?

– Gal kai ateisite po 20 metų, nereikės dokumento, užteks ir veidą nuskenuoti, bet šiandien, vis dėlto, pateikite dokumentą.

– Nieko nesuprantu, kam tada šneka, kad dabar nereikia nešiotis jokių dokumentų, viskas kompiuterizuota, patogu, visi dalinasi bendra informacija, kurios turi jums pilnai užtekti?

– Na, man vis tiek reikės dokumento, kad aš galėčiau prieiti prie tos bendros informacijos ir pažiūrėti, kokie vaistai jums išrašyti 🙂

😕

Vyras (apie 65 m.):

– Jau pigiausių vaistų tai man neduokite, nes tuoj ir vietoj moterų pasiūlys pakaitalą – gumines moteris…

Šantažas

Neregėtų dalykų vis prisigalvoja mūsų darbdaviai, manydami, kad per daug turime laisvo laiko ir per mažai tiesioginio darbo. Šį kartą vienas iš vaistinių tinklų nusprendė pakeisti lojalumo kortelių išdavimo tvarką. Dabar jau negana tik užpildyti anketą. Išduodant naujas korteles senjorams ir neįgalumo pažymėjimus turintiems asmenims, norintieji pasinaudoti tų kortelių teikiamomis nuolaidomis turi leisti nuskenuoti ar nukopijuoti tą pažymėjimą. Kadangi dabar yra sugriežtinta asmens duomenų apsauga, skenuoti galima TIK vardą, pavardę ir pensijos/neįgaliojo gavėjo pažymėjimo numerį. Jeigu klientas nesutinka perduoti šių duomenų, tokiu atveju, ir nuolaida nėra suteikiama.

Nepatikimi

Pasirodo, valdžia pradėjo nepasitikėti savo darbuotojais, todėl ir sugalvojo šią naują tvarką. Mat, darbuotojai, darbdavio manymu, buvo nesąžiningi ir kiekvienam užsigeidusiam išduodavo lojalumo kortelę, priskirdami pensininko nuolaidą – tiesiog iš galvos suvesdavo į kompiuterio programą išgalvotus šešis skaičius ir senjoro nuolaida – garantuota 🙂 Nejaugi gaila, kad daugiau žmonių galės pasinaudoti didesne nuolaida? Ir taip tarp visų tinklų vyksta nuolatinė kova už klientą, todėl, atvirkščiai, reikėtų džiaugtis naujais klientais. Bet, tikriausiai, tariamų pensininkų minia neplanuotai išaugo, todėl nuspręsta pradėti reguliuoti srautus.

Darbščiųjų rankų būrelis

Nauja tvarka užgulė darbuotojų pečius, nes duomenų rinkimo procedūra – neįprasta ir ne paprasta 😮

Kad “nepaimti” perteklinės asmeninės informacijos, reikia skenuoti tik vardą, pavardę ir pažymėjimo numerį, o visa kita informacija turi būti uždengta. Kadangi delnu neuždengsi ir į kopijavimo aparatą rankos neįkiši, rasta išeitis – iš “viršaus” atskriejo schema, kaip visa tai padaryti. Taigi, pirmiausia reikia pasigaminti trafaretą, kurio pagalba visi reikalingi duomenys matysis, o nereikalingi – uždengti. Kad būtų patogiau kopijuoti dokumentą, galima iškirptą trafaretą pritvirtinti lipniais lapukais. Kopijas galima daryti vaistinės patalpose – nesvarbu, ar ten, kur prekiaujama vaistinės prekėmis, ar ten, kur jos saugomos.

Patikimi?

Bet jeigu darbdavys nepasitiki savo darbuotojais, tai kodėl klientas turi pasitikėti, atiduodamas savo asmens duomenis, kad ir labai trumpam laikui? Nuo tos minutės, kai darbuotojas su pažymėjimu ir visa ten esančia informacija išnyksta iš kliento akių (daryti kopijos), konfidencialumas praranda prasmę. Ir nors vaistininkai pasižymi sąžiningumu, tai nėra pretekstas lengva ranka dalinti savo dokumentus su asmens kodais. Įmonės administracija įsipareigoja klientų duomenis saugoti itin atsakingai, tačiau plačiai nuskambėję atvejai, kai solidžios firmos nutekina asmens duomenis, verčia dar kartą susimąstyti ir gerai apgalvoti savo žingsnius. 

Ir vėl tie skyrybos ženklai 😊 Lietuvių kalba tuo ir žavi, kad ne ten padėtas kablelis gali pakreipti įvykių seką visiškai netikėta linkme. Kur link suku šiandien? Prieš savaitę, iš karto po netikėtos mirties vaistinėje, gavau vieno skaitytojo prisegtą straipsnį su komentaru:

Laukiu nuomones sia tema: 

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/vilniuje-vaistineje-mire-moteris-ivykio-liudininke-stebejosi-vaistininkiu-elgesiu.d?id=82019727

Iš karto po įvykio šia tema rašyti nenorėjau, reikėjo palaukti, kol nurims visų emocijos. Šiandien į šią situaciją galima pažvelgti iš arčiau. Beje, mano straipsnis, kaip ir komentarai, atsiradę po Delfi straipsniu nėra ir nebus objektyvūs, todėl kad nei aš, nei ta komentatorių auditorija įvykio sūkuryje nebuvo ir teigti, kas yra teisus ar neteisus – negalim. Tačiau pafilosofuoti niekas nedraudžia. Kas dar neskaitė apie šį įvykį, siūlau pirma perskaityti, kad žinoti, apie ką bus diskutuojama.

Koks skirtumas tarp TURI ir PRIVALO?

Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistai turi mokėti teikti pirmąją medicinos pagalbą asmenims, kurių gyvybei ar sveikatai dėl nelaimingo atsitikimo arba ūminės pavojingos ligos gresia pavojus.

Skamba dviprasmiškai. Logiškai mąstant, aš turiu suteikti tą pagalbą, bet neprivalu tai daryti, jeigu nemoku.

Norint suteikti kvalifikuotą pirmąją pagalbą, reikia turėti nemažai žinių. Deja, kiek vairuotojų atsirastų, kurie mokėtų teisingai atlikti visus veiksmus? Tam reikia ne tik teorinių, bet ir praktinių įgūdžių. O kokią praktiką mes turime? Šios žinios turi būti nuolat atnaujinamos, nes po metų kitų galvoj nelabai kas ir užsilieka. Tuo labiau, kad tų žinių netenka naudoti kasdien. Kitam ir per visą gyvenimą nepasitaiko tokių situacijų. 

Ne turi mokėti, o privalo teikti pirmąją pagalbą sertifikuoti specialistai, kurie turi tai įrodantį dokumentą, kurie kas tam tikrą laiką atnaujina savo įgūdžius ir laiko egzaminus – kaip ir visi savo srities specialistai. Mes, vaistininkai, turime farmacinį išsilavinimą ir savo žinias toliau giliname farmacijos srityse. Pirmosios pagalbos teikimą prabėgom praeiname ir daugiau nesugrįžtame. Kas penkis metus turime pateikti sertifikatus apie papildomus mokymus farmacijos srityje (deja, ne pirmos pagalbos teikime), kad toliau sėkmingai galėtume dirbti. 

Suteikti ar nesuteikti?

Tai jau yra kiekvieno žmogaus asmeninis reikalas. Ir negali kaltinti kito žmogaus, kuris negali suteikti tos pirmosios pagalbos. Dažnas iš mūsų taip pat nežinome, kaip elgtumėmės stresinėj situacijoj, ar pavyktų blaiviai mąstyti ir išlikti ramiam. Galų gale, jei iš viso nežinai, kaip turėtum tą padaryti, tuomet geriau iš viso nedaryti. Tačiau PASKAMBINTI PAGALBOS TELEFONU TURĖTŲ KIEKVIENAS ATSAKINGAS PILIETIS. Straipsnyje rašoma, kad dirbo dvi vaistininkės ir nei viena neparodė iniciatyvos kažką daryti, bet liko prekiauti toliau. Viena vertus, gal jos tikrai negirdėjo, kad salės gale kažkas vyksta. Vaistinė šiandien – kaip turgus arba teatro scena – ten garsiai kalbama, diskutuojama, ginčijamasi, koliojamasi, keikiamasi, garsiai šaukiama, dejuojama, apsimetinėjama, kosėjama ir, žinoma, garsiai kvėpuojama. Žinant, kad čia ateina daugiau ligoti nei sveiki gyventojai, šie garsai darbuotojų ir nestebina. Dažnai ne visada ir kreipi dėmesį į stovinčiuosius, nes reikia susikoncentruoti ir visą dėmesį skirti pirmam stovinčiam prieš tave. Kiek suprantu, tas nelemtas įvykis atsitiko per laimės valandas. Tokiu metu vaistinėse tvyro tikra pekla 👿 Žmonės nuo laukimo būna pavargę, pikti, kiti nekantrauja, o vaistininkai – kaip robotai, išsijungę gailesčio ir atjautos mygtukus ir įsijungę greito aptarnavimo ir nulinių emocijų mygtukus, bando valdyti ošiančią minią. Nenuostabu, kad kažkas pro akis ir praslysta. Tai viena medalio pusė.

(iš serijos: kur dėti kablelį?- duoti pigų, negalima keisti ar originalo duoti negalima, keisti pigiu)

Šį pavasarį teritorinės ligonių kasos savo internetiniame puslapyje paskelbė informaciją apie tai, kaip  naujas įstatymas dėl vaisto pirmo paskyrimo sumažins pacientų išlaidas vaistams. 

Viskas paprasta

Gydytojui reikės tik pažymėti, kad vaistas vartojamas pirmą kartą arba po ilgesnės pertraukos ir tokiu atveju vaisinės bus įpareigotos išduoti pigiausius vaistus. 

Atrodo, kad iki šiol vaistininkai naudojosi įstatymų spragomis ir žmonėms siūlydavo tik brangius vaistinius preparatus 🧐 Anaiptol, vaistinėse vyravo demokratija ir žmonės patys galų gale nuspręsdavo, kokį vaistą jie pirks – brangiausią ar pigiausią. 

Nuomonės nesutapo

Gerokai anksčiau pakeitusi tvarką ir nustačiusi privalomą kompensuojamųjų vaistų sąrašą, Sveikatos apsaugos ministerija tikėjosi, kad pakeis žmonių įpročius ir privers žmones rinktis pigius ar visai nemokamus vaistus. Tačiau taip neįvyko. Ligoniai piktinosi tokia primesta tvarka ir vis tiek rinkosi brangesnius, tačiau jų įprastus vaistus, primokėdami reikalaujamą sumą. 

Sąrašas trumpėjo

Valdininkai nesnaudė ir vis ieškojo naujų būdų, kaip sutramdyti neklusniuosius. Taigi, sąrašas nuolat kito, originalių vaistų jame vis mažėjo, todėl žmonės buvo priversti rinktis: arba keisti pradėtą gydymą ir rinktis pigiausią iš sąrašo vaistą, arba nieko nekeisti ir primokėti už savo įprastą, tik atsidūrusį sąrašo gale. Gerai, jeigu jį rasdavai sąrašo gale, nes kaip minėjau, sąrašas nuolat kito ir trumpėjo, todėl įprastų vaistų mažėjo. Tačiau vis dar buvo galimybė įsigyti norimą vaistą (jei jo buvo rinkoje), primokant nustatytą priemoką.

Pirmas paskyrimas

Tuomet valdžia sugalvojo užvilkti kitus tramdomuosius marškinėlius savo piliečiams. Buvo sugalvotas pirmas paskyrimas, kuris suskirstė žmones į laiminguosius ir nelabai laiminguosius. Taip jau išėjo, kad vienoje šeimoje esantys sutuoktiniai, sergantys ta pačia liga ir mokantys tas pačias įmokas į privalomą sveikatos draudimą, staiga pamato, kad vaistai, skirti tai pačiai ligai gydyti skiriasi – vienas perka pigiausią, o kitas turi galimybę įsigyti originalų.

Kadangi vyravo pereinamasis laikotarpis gydytojams ir vaistininkams (susijęs su pirmu paskyrimu), tai vieni ir kiti, vardan savo paciento ar kliento, kartais akimirkai užmerkdavo akis ir neparašydavo arba nepamatydavo  to pirmo paskyrimo 🙃 Kaltės nejutome, nes ligonio vargai buvo svarbesni už kvailą ir neapgalvotą sumanymą. Bet nesnaudė ir ministerija.

Niekaip nenoriu susieti Lietuvoje minimų Žolinių ir šiandienos temos. Tiesiog, toks sutapimas, kad šią dieną rašau apie žolę ir kitas priklausomybes, kurios apsėda netikėtai, o apleidžia – ne visus ir ne visada 😏

Kanapės

Arba marihuana – labiausiai paplitusi uždrausta psichoaktyvioji medžiaga Lietuvoje ir Europoje. Kas dar nežino, tai – džiovintos viršutinės augalo dalys, primenančios sausą žolę (gal todėl ir vadinamos “žole”?). Spalva gali būti nuo žalios, gelsvai žalios iki pilkai rausvos. Marihuana rūkoma suktinėmis cigaretėmis.

Hašišas – kanapių derva, gaunama iš viršutinių augalo dalių: lapų ir žiedynų. Ji supresuojama į gumulėlius, kurių spalva gali būti nuo šviesiai rudos iki juodos. Gabalėliai primena gumą, odą ar kamštį. Labai retai hašišas vartojamas milteliais. Jis dažniausiai rūkomas pypke, sumaišytas su tabaku arba cigarete.

Apie pusę surūkyto preparato absorbuoja plaučiai. Pro plaučių audinį jis greitai patenka į kraują, todėl išvengiama skaidymosi kepenyse. Kanapės gerai tirpsta riebaluose ir greitai kraujo išnešiojamos į organus, turinčius riebalinio audinio: kepenis, smegenis, kiaušides, sėklides, antinksčius, riebalinį plaučių audinį. Tetrahidrokanabinolis (THK) patenka į placentą, motinos pieną, paveikia kepenų fermentus. THK kraujyje gali būti randamas net 20 valandų po vartojimo.

Nuolat vartojantys kanapes asmenys užsisklendžia savyje ir būna mieguisti. Ilgainiui silpsta dėmesys, atmintis, galimybė įsisąmoninti naują informaciją. Pasitaiko ir psichikos sutrikimų. Tokiais atvejais žmogus tampa pavojingas ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Didelės dozės gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą ir nemalonių emocijų ar haliucinacijų. Reguliarus kanapių vartojimas stumia į apatiją, skatina fantazijas, vaikišką mąstymą, slopina norą tobulėti, trikdo gyvenimo ritmą. 

Pavojai. Po kurio laiko, vartojant kanapes, narkotinio apsvaigimo nebūna, todėl kyla noras jas maišyti su kitomis narkotinėmis medžiagomis. Gali formuotis priklausomybė, kuri pasireiškia įpročiu ar poreikiu kasdien surūkyti kelias kanapės suktines. Abstinencijos sindromas pasireiškia psichologiniu diskomfortu, dirglumu, nekantrumu, apetito praradimu, nemiga. Kai kuriuos asmenis kanapių rūkymas skatina vartoti kitus narkotikus. 

Priklausomybė nuo kanapių formuojasi lėčiau nei nuo kokaino, heroino ar amfetamino, tačiau atsiradus šiai priklausomybei, nutraukti vartojimą yra sunku kaip ir mesti rūkyti 😕

Narkotinės medžiagos

Amfetaminas, metamfetaminas, heroinas, ekstazis – narkotinės medžiagos, kurias draudžiama vartoti ir jomis disponuoti.

Amfetaminas – tai gelsvai balti arba šviesiai rudi milteliai, gali būti geriami (milteliais ir tabletėmis), įkvepiami, rūkomi, o tirpalai – švirkščiami į veną. Ši medžiaga veikia centrinę nervų sistemą panašiai kaip organizme gaminamas adrenalinas. Net nedidelės amfetamino dozės gali sukelti į psichozę panašių simptomų – kilti jaudulys, nerimas, baimė, panika, nepagrįstas įtarumas. Pasitaiko kliedesių, haliucinacijų. Paranoidinė psichozė – ne tik dėl narkotinio veikimo, bet ir nuolatinės nemigos rezultatas. Nesterilūs švirkštai vartotojams gali atnešti hepatitą B, C, ŽIV. Amfetamino vartojimas laipsniškai keičia charakterį (ir nebūtinai į gerą pusę 😄). Asmuo, vartojantis amfetaminą, ilgainiui praranda pasitikėjimą savimi, tampa nerimastingas, blogėja judesių koordinacija. Nutraukusieji amfetamino vartojimą nepatiria kaulų laužymo, tačiau būna labai išvargę, alkani, depresiški, sutrinka jų miegas. Tačiau potraukis vartoti amfetaminą išlieka ilgai. Be visų šių blogybių gresia perdozavimas. Tuomet atsiranda raumenų skausmai, padažnėjęs pulsas ir pakilusi kūno temperatūra. Galimi traukuliai ar koma, mirtis dėl smegenų kraujagyslių nepakankamumo, širdies veiklos sutrikimo. Mirtis dažniausiai ištinka, kai vartojamos amfetamino injekcijos.