Geg 20, 2021 - Pažinkime ligą    0

Ausies skausmas

Ausis

Nesvarbu, kurią organizmo vietą žmogui beskaudėtų, skausmas yra labai jau nemalonus pojūtis. Iš vaikystės išplaukė atsiminimas, kai būnant mokykloje, staiga, iš niekur atsirado ausies diegimas. Kaip žinia, tuo laikotarpiu vaistinių lentynos nelūžo nuo vaistų atsargų, tuo labiau – vaistų įvairovės, ir šiandien tai prisimenant, atrodo laukė ne pats geriausias scenarijus. Tačiau, o stebukle, patekau pas puikią gydytoją, kuri išrašė receptą gaminamiems vaistams ir nusiuntė mus su mama į vaistinę. Kažkodėl labai gerai pamenu ant recepto didelėmis raidėmis užrašytą žodį (skaityti jau mokėjau) – Cito, kuris, kaip paaiškėjo vėliau, kai jau studijavau ir mokiausi receptų rašymo ypatumų, reiškė greitai, skubiai. Taigi, laukimas vaistinėje neprailgo, nes vaistai buvo pagaminti labai operatyviai. Gal jau tada giliai pasąmonėje nugulė svajonė kažkada pasirinkti vaistininko profesiją 🤔

Tai koks gi tas ausies skausmas ir kodėl jis atsiranda 🧐

Ausies skausmas

Vienos veido, iš dalies galvos, pusės organus jutiminėm skaidulom aprūpina tos pusės trišakis nervas. Vadinasi, jei organe yra dirginimo židinys (uždegimas ar kita liga), iš jo nervo skaidulomis skausmo impulsas plinta ir į sveikus organus. Kartais nemalonus pojūtis pasireiškia tik juose, klaidinantis ir ligonį, ir gydytoją. Skausmas – tai signalas, kad kažkas yra negerai ir reikia ieškoti pagalbos.

Ausį gali skaudėti dėl ausies ir kitų organų, esančių greta ausies, ligų. Gretimų ausiai organų ligos – tai dantų ligos (pulpitai, dantų šaknų pūliniai), žandikaulio uždegimas, veido flegmona, sinusitas, angina, faringitas.

Ausų ligos

Žmogus, kaip koks triausis – turi išorinę, vidurinę ir vidinę ausis👂🏻👂🏽👂🏾Ir visos jos turi specifinių ligų.

Išorinei ausiai būdinga išorinės klausomosios landos furunkulas, difuzinis uždegimas, ausies kaušelio kremzlės uždegimas, būgnelio uždegimas.

Išorinės klausomosios landos furunkulas – tai landos odoje esančių plaukų maišelių ar sieros liaukų uždegimas, kurį sukelia infekcija. Ją išprovokuoja dažnas ausų krapštymas, kurio metu mikrobai įtrinami į plauko maišelį. Taip pat, sergant ūminiu pūlingu viduriniu otitu ar lėtinio otito paūmėjimu, pūliai gali patekti į plauko maišelį. Jaučiamas pulsuojantis skausmas, kuris stiprėja kramtant, valgant, spaudant ausies kaušelį, patinsta viena landos sienelė, taip pat patinsta ir parausta ausies kaušelis. Klausa susilpnėja retai – tik kai landa siaura, o joje yra sieros. Furunkului pratrūkus, pasirodo tiršti, geltoni pūliai, skausmas sumažėja.

Skaityti toliau »
Geg 13, 2021 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #84

Vaistininko dienoraštis

Daugiau nei prieš du metus Lietuvoje (ir ne tik) siautė tymų sukėlėjas 🦠 Jau tada sveikatos apsaugos ministerija nedrąsiai pradėjo diskutuoti apie galimybę skiepytis ne tik gydymo įstaigose, bet ir vaistinėse. Atseit, tokia idėja padėtų kelti bendrą visuomenės imuniteto lygį. Po mėnesio seime buvo registruotas siūlymas suteikti teisę vaistininkams atlikti ligų valdymo ir profilaktikos programas, biocheminius tyrimus ir skiepijimą. Buvo pateikta ir statistika: 18 ES šalių vaistinėse nustatomas gliukozės kiekis kraujyje, 17 – vykdomas cholesterolio nustatymas, 13-oje vykdoma vakcinacija. Nebuvo įvardintos tik šalys, bet net neabejoju, kad tose šalyse sveikatos apsaugos lygis yra nepalyginamai aukštesnis, o darbuotojų sąlygos teikti papildomas paslaugas vaistinėse ženkliai skiriasi nuo Lietuvos 😎

Net nedrįstu galvoti, kad kažkur Skandinavijos šalyse farmacijos specialistai vaistinėje dirba po vieną ar dviese, o patalpų plotas tokio dydžio, kad norint persirengti, pirma reikia uždaryti spintos ar/ir patalpos duris, kad normaliai galėtum atlikti judesius ištiestomis rankomis. Žinoma, ir Lietuvoje ne visos vaistinės yra kišenės dydžio, bet dauguma – taip. Tikriausiai, ir apmokėjimas už papildomai suteiktas paslaugas svetur yra aiškus ir nežeidžiantis. Lietuvoje, greičiausiai, šis klausimas, kaip ir daugelis kitų, liks kaboti ore. Nes kitose šalyse įprasta praktika yra tiksliai įvardinti visas pareigas ir atsakomybes bei apmokėjimą už jas. Pas mus, gi, dažnai bandoma gudrauti, kartais imtis net šantažo, kad priversti darbuotoją atlikti kuo daugiau už kuo mažiau. Priedai, procentai ir visos kitos mažos gudrybės, kurių pavidalu įvardijamas  KONKURENCINGAS ATLYGINIMAS, kuris nebūtinai bus KONKURENCINGAS – papildomos paslaugos lengva ranka bus įrašomos į pareigybes, kurias tu privalai atlikti pagal savo kompetenciją ir jau įskaičiuotos į bendrą sutartą algą. Viskas labai paprasta – nepatinka, gali keliauti kitur, į tavo vietą rikiuojasi eilė.

Juk kai sudarinėjau sutartį su darbdaviu, tikėjau, kad įstatymu numatyta tvarka man priklausys ir apmokamos atostogos. Tačiau atėjus išsvajotų atostogų metui, nebuvo lengva ištrūkti.

Reikėjo surasti sau pamainą, nes personalo skyrius, pasirodo, neįgalus tą atlikti (ką iš viso ten veikia tos mergšės?). Jau rašant prašymą atostogoms, turi nurodyti, kas ir kokiu krūviu tave pavaduos, kitaip, prašymo niekas nevizuos. Kai nepavyko surasti,  kas mane pakeičia (atvirai sakant, nelabai ir ieškojau, nes mano pareigybėse to nenumatyta), spjoviau į tą reikalą ir pareiškiau – “Ne mano darbas ieškoti žmonių, aš išeinu atostogų nuo xx.xx.xx, raktai ten ir ten, grįšiu tada ir tada. Jei netinka, tada susitiksime darbo ginčų komisijoje”. Žinoma, kad pavaduojančius žmones surado, o jie buvo piktai nusiteikę, nes nesugebėjo pasipriešinti toms varnoms, sėdinčioms ofise ir pasirašė ant “šiek tiek padidinto krūvio” ir DIDESNĖS ALGOS. O kai mano kolega susiruošė atostogų, teko ir man padirbėti dvigubu krūviu. Ar buvo sumokėta dvigubai? Gal juokaujate 🤭 Tokia darbdavių savivalė Vyriausybei neatrodo ydinga. Tai ką čia dar keisti?

Skaityti toliau »
Geg 6, 2021 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #83

Vaistininko dienoraštis

Patogiai įsitaisę  ant sofučių, krautuvininkai nepailsdami gelbėja pasaulį. Iš pradžių sumoja įteisinti vakcinavimą nuo gripo ir erkinio encefalito. Bet, apetitui beaugant, žiūrėk ir vakciną nuo Covid-19 jiems pavyko įtraukti į skiepų sąrašą. Sveikatos apsaugos ministras lengva ranka deda parašus po abejotinais ir iki galo neišgrynintais sprendimais, vedamas vienintelės minties – skiepijimas vaistinėse ženkliai padidins pasiskiepijusių žmonių skaičių. Žinoma, skubėti ministrą kalti prie kryžiaus nevertėtų, nes jis ir jo komanda yra labai smarkiai nutolę nuo medicinos, todėl nė nenutuokia apie tokius dalykus kaip įvairūs pačios ministerijos nustatyti reikalavimai, kurių būtina laikytis atliekant tam tikras procedūras. Ši komanda taip pat nėra gerai susipažinusi su tinklinių vaistinių viršūnėlėmis (taip vadinamomis “slibinų galvomis”, kurias nukirtus greitai atauga kitos, dar gudresnės ir apsukresnės). Užtenka krautuvininkams pavirkauti, kokia sudėtinga situacija yra Lietuvoje ir kaip lengvai ją galėtų pagerinti vaistinės, staiga persitransformavusios į skiepų kabinetus, ir ministras suskysta. Atrodytų, jog iki šiol egzistavusių kabinetų būtų maža. Net ir akivaizdus faktas, kad kabinetų netrūksta, o trūksta vakcinų, sunkiai transliuojasi iki tų aukštųjų protų. Krautuvininkai teigia, kad taip jie tikisi padidinti vakcinacijos tempus, ypač tada, kai išaugus skiepų pristatymo į Lietuvą tempui jų apdoroti nepavyks valstybinėms įstaigoms (!). Ir toks argumentas įtikina ministeriją🤭 – valstybinės įstaigos, turinčios tūkstančius kvadratinių metrų ploto ir armiją darbuotojų – nesusitvarkys, bet vaistinės su vienu – trimis darbuotojais ir viena maža (arba didesne bendra) patalpa – be kliūčių paskiepys šimtus norinčiųjų…

Įdomu, ar klerkai įsivaizduoja skiepijimą nuo kovido vaistinėje? Ar toje pačioje patalpoje eilėje lauks ir vaistų nusipirkti norintieji, ir tie, kurie jau po skiepo, turės 15 min. ramiai pasėdėti? Ar tokiomis erdvėmis gali pasigirti mūsų vaistinės? Apie tai niekas net ir negalvoja. Nei apie šaldytuvus, iš kurių bus imamos vakcinos. Ar mes jas laikysime kartu su visais kitais šaldytuviniais vaistais? Ar pacientui nekils klausimų, iš kur mes tas vakcinas atsinešėm, ar tuo labiau jau sutraukėm į švirkštą, ir ką galiausiai, iš viso suleidom? Gal ateisime su visu buteliuku ir prie žmogaus atliksime tą procedūrą? O kaip dėl WC? Per 15 min. gali ir ten prireikti patekti. Ar turėsime įsileisti pašalinius žmones į tarnybines patalpas? O kaip dėl vakcinų likučių, kai iš 6 dozių bus panaudotos trys? Koks likusių dozių likimas (ar pateks kitam, ar bus sunaikintos) žinos tik vaistininkas ir Aukščiausiasis. O kaip su atliekomis? Ministerijos tai NEJAUDINA, nes jai vadovauja ekonomistai, auditoriai, edukologai, teisininkai, ir vienas kitas susijęs su medicina, tačiau jau seniai nepraktikuojantis ir neverdantis tose sultyse, todėl sunkiai besiorientuojantis sveikatos sistemoje. Kodėl toje komandoje nematome farmacininkų, farmakologų, gydytojų – praktikų, kurie labai gerai suvokia šių dienų aktualijas ir žino, kas yra blogai, o kas gerai?

Skaityti toliau »
Bal 29, 2021 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #82

Vaistininko dienoraštis

Esu jau  36 metai kaip vedęs. Vieną dieną pažiūrėjau į savo žmoną ir sakau:

Brangioji, prieš 36 metus mes turėjome nušiurusį butą, neturėjome mašinos, neturėjome televizoriaus, neturėjome pinigų ir miegojome ant išskleidžiamos sofos. Bet kiekvieną vakarą aš guldavausi su karštai atrodančia 18 – mete. Dabar mes turime nuostabų namą, dvi mašinas, karališko dydžio lovą, pinigų ir naujausio modelio televizorių. Bet miegu su 54 metų amžiaus moterimi. Man atrodo, kad aš savo pareigą atlikau, o tu savas apleidai 🤨

Mano žmona – labai supratinga moteris. Ji pasiūlė man susirasti 18 – metę merginą ir patikino, kad padarysianti viską, jog aš vėl gyvenčiau nušiurusiame bute, be mašinos, televizoriaus, pinigų, ir vėl miegočiau ant išskleidžiamos sofos.

Argi pagyvenusios moterys nenuostabios? Jos tikrai žino, kaip išspręsti vidurio amžiaus krizę 😎

O kaip išspręsti šalyje susidariusią krizę?

“Sveikatos apsaugos ministerija informuoja, kad kiekviena savivaldybė, įvertinusi savo technines, žmogiškųjų išteklių, prioritetinių grupių dydžių ir kitas aplinkybes, vakcinavimo procesą organizuoja taip, kad jis atitiktų konkrečios savivaldybės poreikius.” Taip buvo skelbta šių metų sausio mėn. Sprendimas – logiškas. Tik kaip ilgai jis galiojo?

Jau balandžio mėn. iš Šiaulių ir Klaipėdos atimtos vakcinos buvo perskirstytos Vilniui. Gal tik sutapimas, tačiau būtent tuo metu, kai Vilnius pasiruošė masinei vakcinacijai, atverdamas “Litexpo” parodų rūmus. Na, žinoma, esant galimybei tokioje erdvėje paskiepyti apie 15 tūkstančių žmonių, reikia užsitikrinti ir vakcinų skaičių. Galbūt, Šiaulių ir Klaipėdos miestų sąskaita tai ir bus padaryta. Tačiau, kaip jaustis klaipėdiškiams ir šiauliškiams, kuriems jau buvo numatytos antro skiepo datos? Kokioje padėtyje atsidūrė medicinos personalas, atlikęs milžinišką darbą planuojant, skaičiuojant, registruojant ir kviečiant gyventojus antrai skiepų dozei, o vėliau – tuos vizitus atšaukinėjant? O skaičiuoti ir planuoti tikrai nėra taip paprasta, vertinant vakcinų (vėliau, ir praskiestų vakcinų) saugojimo laiką. Norint neprarasti vakcinos dozių, skaičiuojama labai atsakingai – reikia numatyti ir tokius atvejus, kai gyventojas neatvyks dėl pateisinamų priežasčių (susirgs ar kokia nenumatyta bėda ištiks), vadinasi reikalingas rezervinis sąrašas. Atsakingi už vakcinavimą žmonės nemiega naktimis ir dirba neskaičiuodami valandų, kad tik viskas jų įstaigoje vyktų sklandžiai. Tačiau  Vyriausybės ir ministerijos klerkai nusprendė, kad DABAR BUS TAIP!

Skaityti toliau »
Bal 22, 2021 - Mintys apie darbą    0

Gera ten, kur mūsų nėra (3)

Vaistininkai

Vaistininkystė Anglijoje ir Olandijoje

Kadangi apie vaistininko darbo ypatumus Anglijoje šiek tiek rašiau jau anksčiau, tai šį kartą tik lengvai prabėgsiu jau pramintu taku (kad palyginčiau mūsų darbo sąlygas vaistinėje).

Anglijoje žmonės vaistus paprastai įsigyja toje pačioje, arčiausiai namų esančioje vaistinėje, todėl vaistininkai daugelį jų pažįsta, žino, kokius vaistus šie nuolat vartoja. Puikus sprendimas – susirasti šeimos vaistininką. Senais pokario laikais asmeniškai pažinoti krautuvėlės savininką reiškė būti aptarnaujamam geriau už kitus. Koks retesnis dalykėlis niekada neatitekdavo atsitiktiniam klientui🕴Asmeniniai ryšiai – štai kur individualaus aptarnavimo paslaptis. Ji galioja ir vaistininkams. Kai užmezgate asmeninį ryšį, tada ir vaistininko patarimai sveikatos klausimais bus asmeninio pobūdžio. Toks šeimos vaistininkas turi pranašumą, nes tiksliai žino, kokius vaistus vartojate.

Anglijoje, kaip ir Lietuvoje, yra didelių tinklų vaistinės, privačios ir ligoninių vaistinės. Vaistinėje dirba vedėjas (nebūtinai farmacijos specialistas), vaistininkas (dažniausiai – vienas, bet jei vaistinė labai didelė, gali dirbti ir keli), farmakotechnikas, asistentai, konsultantai ir vairuotojas. Vairuotojas dirba tik kelias valandas per dieną – išvežioja vaistus pacientams, kurie į vaistinę ateiti neturi galimybės.

Kaip žinia, tokį nemažą kolektyvą Lietuvos vaistinėse galima sutikti nebent labai didelėse vaistinėse. Įprastinės vaistinės – su vienu dviem pamainoje dirbančiais specialistais ir vienu (arba be) konsultantu, kuris arba prižiūri savitarną, arba užsiima pristatytų prekių tvarkymu. Vairuotojai vaistinėse nedirba, nes ekstra atvejais reikiamus vaistus pristatome mes patys (pavyzdžiui, kai tas vaistas laiku nepristatomas į vaistinę,  nebandant žmogaus kantrybės ir siekiant išvengti konflikto, pasižadame atvežti tiesiai į namus 🚗 ). Neetatiniais vairuotojais tenka padirbėti ir tais atvejais, kai nuolatiniam klientui skubiai prireikia vaisto, o jį turi tik kitas filialas kitame miesto gale. Tuomet po darbo skubi parsivežti tą turtą ir įteikti nekantriai laukiančiam. Jeigu vaistinė atsakingai rūpinasi likučiais, o tie nejudantys likučiai – kaip tyčia – šaldytuve laikoma prekė, į sutinkančią priimti vaistinę ją taip pat vežame patys, nes vairuotojai šaldytuvinių vaistų iš vaistinių nesurinkinėja ir kitur nevežioja. O mes, neturėdami labai didelio pasirinkimo, dedame į ledus ir vežame.

Skaityti toliau »
Bal 15, 2021 - Mintys apie darbą    0

Gera ten, kur mūsų nėra (2 dalis)

Škotijos vėliava

Vaistininkystė Škotijoje

Didžiosios Britanijos valdžia sveikatos apsaugai skiria tam tikro dydžio biudžetą ir jį paskirsto Škotijai, Velsui bei Šiaurės Airijai. Škotija yra padalinta į regionus, kurie turi savo sveikatos tarybas, atsakingas už sveikatos politikos vykdymą. Kiekviename regione, kiekvienoje sveikatos taryboje yra Farmacijos direktorius, atsakingas už visas ligonines, farmacininkus, dirbančius privačiose ar visuomeninėse vaistinėse. Visi farmacininkai dirba kartu, o jų veiklai vadovauja tas vadinamasis Farmacijos direktorius 🤓

Škotijoje dirba kelios skirtingos farmacininkų bendruomenės: yra didesnės nepriklausomos farmacininkų bendruomenės, yra ir mažesnės. Farmacininkai sutartimi yra pasirašę ir įsipareigoję valstybei. Skamba kaip – velniui sielą pardavę 👿, nors tikrovėje, greičiau mes, lietuviai, be jokių parašų esame sielas pardavę krautuvininkams 😥

Farmacijos specialistai Škotijoje gauna atlyginimą už keturias skirtingas veiklos sritis – receptinių vaistų išrašymą, viešąjį žmonių aptarnavimą (už patarimus pacientui), už papildomų vaistų išrašymą pacientams (vaistininkas, įvertinęs simptomus ir ligos eigą, pats priima sprendimą išrašyti papildomų vaistų, padėsiančių pacientui greičiau pasveikti, todėl sutaupomas bendrosios praktikos gydytojo laikas), už receptų dokumentavimą, saugojimą ir sekimą. Vaistininkas atlieka ir kitus darbus, tačiau atlyginimo pagrindą sudaro šios keturios veiklos sritys. Puikus sprendimas įvardinti konkrečius darbus ir už juos tinkamai apmokėti. Pas mus paprasčiau pažiūrėta į vaistininko atliekamas funkcijas ir apmokėjimą už tų funkcijų vykdymą – sveikatos apsaugos ministerija sugalvojo, ką privalo vaistinėje atlikti farmacijos specialistas pagal savo išsilavinimą, įteisino tai įstatymu ir teisės aktais, o darbdavys viską sudėjo į pareigybes ir už tai nustatė minimalią algą, pasiūlydamas likusią algos dalį užsidirbti iš prekybos papildais ir dalinamų patarimų, kokius dažus ar lūpdažį nusipirkti💄 Deja, be tiesioginių vaistininko funkcijų, privalu vykdyti ir niekur neaprašytas, tokias kaip akcijų dėlionės, dailusis karpymas, grindų valymas ir t.t. Tai ne tik jokiuose dokumentuose nefigūruojantys, bet ir visiškai neapmokami darbai. Tikriausiai, suprantama, kad čia apie Lietuvą.

Škotijos farmacijos specialistai dirba bendradarbiaudami su kitais sveikatos priežiūros specialistais bei pacientais. Jie yra atsakingi už tinkamą, racionalų vaistų vartojimą. Gydytojas įvertina paciento būklę, diagnozuoja  ligą, skiria vaistus, o po to, dažniausiai vaistininkas perima tolesnį vaistų skyrimą, būklės kontrolę, sekimą bei prižiūri, kad pacientas visus skirtus vaistinius preparatus vartotų pagal gydytojo rekomenduotą gydymą. Taigi, vaistininkai atlieka svarbų vaidmenį paciento/ligonio/kliento gydymosi ir sveikimo stadijose.

Skaityti toliau »
Bal 8, 2021 - Mintys apie darbą    0

Gera ten, kur mūsų nėra (1 dalis)

Vaistininkai

Vaistininkystė Švedijoje

“Sveiki atvykę į vaistinę!” “Kaip jaučiatės?” “Ačiū”. Šios trys frazės, ištariamos bendraujant tiek su pacientais, tiek su kolegomis, Švedijos vaistinėse yra įprastos. Žodis “Ačiū” ten ištariamas dažniau nei galima įsivaizduoti. 

Negaliu sakyti, kad tokių žodžių neištariame Lietuvoje. Tik patys žmonės čia labiau pavargę nuo painių įstatymų,  vaistų politikos ir amžinai keičiamo vaistų sąrašo, todėl ne visada nusiteikę geranoriškai mūsų atžvilgiu. Švedai – nuoširdūs, ramūs ir kantrūs žmonės. Jie nesivelia į konfliktus ir patys stengiasi jų nesukelti, dėkoja už kiekvieną smulkmeną, už kiekvieną patarimą ar paaiškinimą.

Kalbant apie vaistines, daugumoje jų dirba atvykėliai iš kitų užsienio šalių (greitai ir pas mus taip bus 🙁), nes vietiniai jauni vaistininkai, trumpai padirbėję ir pamatę, kiek streso  kelia vaistininko darbas, pabėga…Yra mobilių vaistininkų, kurie važinėja po visą šalį. Tokie – labai mylimi ir gerbiami. Lietuvoje didžiųjų vaistinių tinklai taip pat organizuoja tokias mobilias grupes. Tokį darbo pobūdį renkasi jaunoji karta ir jų darbo vieta – visa Lietuva. Šis darbas yra geriau apmokamas, bet kad darbuotojai būtų mylimi ir gerbiami, teigti negalėčiau. Švedijos vaistinėse yra dirbančių senjorų farmacijos specialistų, kurie palaiko ypatingą vaistinės aurą. Lietuvos senjorams taip pat suteikta galimybė dalintis sukauptomis žiniomis, tik požiūris į šiuos žmones truputį kitoks – jie nesijaučia kaip mentoriai, veikiau – tuščios vietos užpildytojai ir nuolankūs kažkieno įgeidžių vykdytojai.

Švedijos vaistinėse besidarbuojančiam personalui suteiktos visos galimybės mokytis. Kiekvienas gali tobulintis kurioje tik nori srityje – kosmetikos, ekonomikos, vaistinės valdymo, receptų kontrolės ir kitose. Vaistinės vedėju gali būti bet kuris personalo narys, tik reikia baigti tam tikrus mokymus. Vaistinės vedėjas atsakingas už darbo grafikų sudarymą, bendrą vaistinės tvarką. Tautiečiams vedėjams pasisekė šiek tiek mažiau, nes šie, be grafikų sudarymo ir bendros vaistinės tvarkos priežiūros, daro ir visa kita – aptarnauja klientus (algą kažkaip juk reikia užsidirbti), valo grindis (jei ir yra valytoja, ji nebūna visą dieną, žiemos pas mus, kaip žinia, purvinos), dėlioja mėnesio akcijas ir karpo etiketes (ne visose vaistinėse pamainoje dirba du asmenys ir ne kiekvienoje vaistinėje yra konsultantai, kurie atlieka daug pagalbinių darbų), tvarko buhalterinius bei kitus privalomus popierius (o jų, kaip ir abejotinos reikšmės žurnalų – iki mėnulio ir atgal).

Švedijoje vaistininkui licencija suteikiama visam gyvenimui, jos nereikia kas penkerius metus pratęsinėti kaip Lietuvoje.

Farmakotechniko (vaistininko padėjėjo) darbas Švedijoje yra daugiau apribotas nei Lietuvoje. Jie gali tik padėti surinkti vaistus pagal pateiktus receptus ir pakonsultuoti pacientą. Paprastai, jie yra atsakingi už prekių judėjimą vaistinėse, inventorizacijas, užsakymus, nurašymus.

Skaityti toliau »
Puslapiai:«12345678...86»