Vaistininko užrašai

Ką čia vis kalba per tą televiziją apie kažkokius farmakotechnikus? Tai kas jie tokie? Vaistinėje juk vaistininkas turi dirbti. Dar provizoriais jus seniau vadino. O kokie čia technikai? Tai kaip dantų technikai? Ką jie čia vaistinėje tada meistrauja?

Jeigu jau klientai, atėję į vaistinę, domisi, kas čia vyksta ant to margo svieto, tai galima drąsiai teigti, kad su  tarpusavio barniais pavyko prisibelsti net iki eilinių piliečių. Dabar, tarsi dalyvaujame socialistinėse lenktynėse – kuris daugiau ant ko nors purvo išpils. Kas nesuprato, dėl ko lenktyniaujama, tai paaiškinu: vaistininkai bando išsikovoti geresnes darbo sąlygas farmakotechnikų sąskaita, o farmakotechnikai, savo ruožtu, nori įrodyti, kad jie taip pat šio to verti. Na, bent jau susidaro toks vaizdas, paskaičius komentarus po straipsniais, parašytais žinovų arba suinteresuotų grupių. 

Giliai širdyje, visgi, jaučiu, kad taip, kaip rašoma komentaruose, nėra. Dirbdami ranka rankon, koja kojon, tikrai neturim kada pyktis ar ginčytis, kam priklauso karpyti kainas, o kam kabinti akcinius plakatus. Ir tas papildomas vaistininko darbas – tikrinti farmakotechniko receptus – nėra toks jau varginantis 🙂

Esmė slypi ne čia. Jeigu nebūtų tos įstatymo pataisos, taip tyliai ramiai visi ir būtų dirbę. Ir visiems būtų užtekę vietos po saule. Dabar gi, įžvelgiu kelias pagrindines nesantaikos priežastis. Viena jų atskleidžia vaistininkų nepasitenkinimą:

“Kodėl mūsų atlyginimai yra vienodi (arba, beveik vienodi), nors žinių ir laiko, sugaišto besimokant, atžvilgiu, turėtume gauti ne 200 ir 300 € daugiau. Kadangi mus keičia farmakotechnikai, kurių netrūksta, darbdaviai mūsų nevertina ir nesiskaito su mumis.”

Antra, farmakotechnikų nusivylimas:

“Kodėl mes tiek metų savarankiškai dirbę, staiga pasidarėme nereikalingi ir nieko neišmanantys?”.

Yra ir trečias variantas – buvusių farmakotechnikų, kurie po papildomų studijų tapo vaistininkais:

“Jeigu mes sugebėjome baigti papildomas ir brangiai apmokamas studijas, aukodami savo laiką, darbą, šeimos interesus, tai reiškia, tai padaryti galėjo visi. Ir tie, kuriems 15 metų neužteko, neužteks ir dar trijų papildomų, neužteks ir 100-o”.

Trumpam palikime politinius ir suinteresuotų asmenų sprendimus, vaistų politiką, farmakotechnikų likimą bei vaistininkų darbo ir apmokėjimo sąlygas ir sužinokime daugiau apie šių dienų aktualijas (žinoma, tik po COVID-19 😷), t.y. peršalimų etapą, kurio vienas simptomų – kosulys.

Apie peršalimo ligas stengiuosi parašyti bent kartą metuose. Žinau, kad daugeliui skaitytojų tai nėra aktualu, tačiau be profesionalų yra ir kita grupelė, kurie užduoda klausimus įvairiomis temomis ir tikisi greitų atsakymų 😉

Geriau už bet kokį gydymą yra peršalimo ligų profilaktika 😊, bet jei per vėlai sugalvojome elgtis supratingai (ir atsakingai), belieka įsiklausyti į gydytojų ir vaistininkų nurodymus.

Draugas ar priešas?

Žiūrint iš fiziologinės pusės – tai organizmo savigynos reakcija, apsauganti mūsų kvėpavimo takus nuo dulkių, suodžių ir net stambesnių dalelių, kurios netikėtai patenka į juos. Šiuo atžvilgiu, kosulys yra mūsų draugas, patikimas kvėpavimo takų sargas. Kas kita yra lėtinis, nuolat pasikartojantis kosulys, kuris dažniausiai būna vienas iš kvėpavimo ligų simptomų. Ir sausas, ir švilpiantis, visokių atspalvių ir intensyvumo, užeinąs priepuoliais ir nepraeinantis ištisomis paromis, prasidedąs iš ryto ir kartais nesiliaujantis visą naktį. Tuomet kyla rimtas klausimas – slopinti kosulį ar ne?

Ar nuo ilgo sėdėjimo namie, ar nuo nebendravimo, ar nuo nieko neveikimo žmonių smegenys, matyt,  atsipalaiduoja, o tai daro įtaką jų mąstymui. Kartais tas keistas minčių dėliojimas prajuokina, bet kartais ir glumina 🤷🏻‍♂️🤷‍♀️

– Akinių man reikia, žinau, kad vaistinės prekiauja. Tik jau ne šitų 👓, aš gerai matau.

– Kadangi vasaros sezonas baigėsi, nuo saulės akinių kol kas neturime 🕶

– Tai aš ir neprašau nuo saulės 🌞

– Na, iki šiol jūs konkrečiai nieko neprašote 🤔

– Nesunku ir susigaudyti – man reikia tokių apsauginių kaip pas jus, nuo COVIDO  🥽

– Tokių neturime.

– Tai žinoma, kitų saugumas jums nesvarbu, teks kulniuoti į kitą vaistinę. Tą, kuri rūpinasi žmonėmis 😷

– Na taip, šį kartą patekote į MAŽŲ KAINŲ vaistinę. Tai jums reikia eiti į RŪPESTINGĄ vaistinę arba į GEROS SAVIJAUTOS vaistinę. GROŽIO vaistinė šiuo atveju jums taip pat nepadės 🙅‍♀️ Dar yra PATIKIMA, SAUGI IR PROFESIONALI. Pamiršau paminėti vaistinę PRAKTIŠKIEMS ŽMONĖMS. Gal ten ne tik pageidaujamų akinių, bet ir skydelių rasite ⛑

Taigi, visų norų neišpildysi, o ir Kalėdos – tas stebuklų metas – dar neatėjo. Todėl numojame ranka ir pasiraitoję rankoves dirbame toliau:

Jonukas klausia tėvelio:

– Tėveli, sakyk, kas yra politika?

– Kaip čia tau geriau paaiškinti? Na, žiūrėk, pavyzdžiui, mūsų šeima: aš uždirbu pinigus, reiškia, aš esu finansų ministerija. Mama tvarko visą mūsų ūkį, vadinasi, ji yra valdžia. Senelis žiūri, kad namuose būtų tvarka, taigi, jis atstovauja profsąjungai. Mūsų tarnaitė tvarkosi namuose ir daro visus reikalingus darbus, vadinasi, ji yra darbininkė ir verslininkė. Ir viskas, ką mes darome – yra dėl tavęs, todėl tu esi tauta, bet tavo jaunesnysis broliukas – mūsų ateitis. Ar dabar supranti?

– Ne.

– Tada eik miegoti.

Naktį Jonukas pabunda nuo broliuko verkimo. Kadangi verkimas tęsiasi, Jonukas bėga žadinti mamos, bet ji nesikelia. Tada jis eina ieškoti tėčio, kurį aptinka virtuvėje su tarnaite, kai tuo metu senelis viską stebi pro rakto skylutę. Kas daugiau vaikui belieka 🧐 Žinoma, jis sugrįžta į savo kambarį ir laukia ryto. Ryte Jonas susitinka tėvelį ir sako:

– Tu žinai, aš dabar suprantu, kas tai yra politika.

– Na gi?

– Kai mūsų finansų ministerija drožia verslininkus, valdžia tuo metu miega, o profsąjunga į visa tai žiūri pro pirštus. Tuo pačiu metu į tautą visiems nusispjauti, o ateitis – visa šūd….se 🤮

Štai tokia ta politika. Tikriausiai, tokia politika yra visose srityse, o kad farmacijos versle, tai tikrai. 

Gydytojai piktinasi, kad negali skirti efektyvių vaistų, ligoniai piktinasi, kad iš jų atimta pasirinkimo laisvė, krautuvininkai skundžiasi, kad nuo kitų metų reikės daugiau vaistininkų, o jų trūksta, vaistininkai įrodinėja, kad jų gretos pakankamos, tik atlyginimai pašalpos dydžio, farmakotechnikai jaučiasi įžeisti ir nepagrįstai išstumiami iš darbo rinkos… Negana to, arši kova verda tarpusavyje. Tą kovą vieni kitų atžvilgiu skatina patys šio verslo dalyviai 😕

Ruduo, peršalimai, gripas, COVID, kaukės, vaistai, pasenę vaistai, generiniai, pigiausi, brangiausi…

Taip ir gyvename, kovodami prieš virusus ir peršalimus pigiausiais, brangiausiais, išskirtiniais ir ypatingais vaistais 😀 Toks mūsų darbas. Pagrindinis. Nors kartais, kai gerai pagalvoji, supranti, kad ir kiti vaistinėje atliekami darbai nėra šalutiniai. Ypač tai supranti mėnesio pabaigoje ar pradžioje, kai prieš akis pasidedi krūvelę A4 formato lapų, margų nuo  labai mažų kainų ir viliojančių pasiūlymų. Šis darbas siaučiančios pandemijos metu tapo dar sudėtingesnis, nes darbščiųjų rankų būrelyje darbuojamės su pirštinėmis, kaukėmis, skydeliais, akiniais ir dar bala žino kuo 😷

Tačiau, NĖRA TO BLOGO, KAS NEIŠEITŲ Į GERĄ – ši amunicija labai praverčia tuomet, kai gauni maišelį pasenusių “vaistų”, tarp kurių ne taip jau ir retai randi panaudotų švirkštų, bintų, pleistrų, tuščių kvepalų buteliukų , neaiškios kilmės miltelių ar vaikiško maistelio likučių 🤮 Atliekant išrūšiavimo darbus, mus kaip niekada gelbsti  vienkartinės pirštinės, kaukės, respiratoriai ir akiniai ⛑🧤👓 Trumpam tampame švaros akcijos “Darom” dalyviais. Tik tos akcijos pas mus žymiai dažnesnės nei bet kur kitur. Bet juk mūsų viena iš pareigų – rūpintis žmonių sveikata ir gerove 😊

Besidarbuojant vienoje ar kitoje srityje, darbuotojai vis žvilgčioja į kompiuterio ekraną, nes jame nuolat pasirodo naujos užduotėlės, ką dar reikia atlikti visuomenės labui.

Pavyzdžiui, pasirodo svarbus pranešimas, kad keliose vaistinėse pastebėta, jog vienkartinių kaukių pakuotėje,  (kurioje jų yra 50 vnt.), pagamintoje Kinijoje, rasta kažkokių tai vabzdžių 🦟, todėl, atidėjus savo įprastus darbus reikėtų atlikti kaukių išrūšiavimą. Kam vargintis su visokiais grąžinimais tiekėjams, jeigu galima vietoje atrinkti ir jau geras pateikti pirkėjams. Ir kaip čia nesutiksi su tuo, kad vaistinėje darbas kaip pasakoje –  visi, kas prie to prisidėjo, galėjo pasijusti pelenėmis iš Šarlio Pero kūrinio ir atrinkti pelus nuo grūdų (tik į puotą jau nepateks, nes šiemet svarbiausia – saugumas). O ar ten liks kokių maliarinių uodų lervučių ant tų kaukių, nelabai jau ir svarbu, bele kaina ypatinga, o kaukė vis tiek vienkartinė, greitai bus išmesta. Ir vienas kitas vabzdys, uodas ar šikšnosparnis didesnės įtakos sveikatai neturės. O kokiu būdu bus atliekamas tas peržiūrėjimas, kiekvieno sąžinės reikalas. Toks mūsų krautuvininkų mąstymas 💶 Jau kitą dieną ateina administracijos laiškas, kuriame dėstoma, kad žmonės yra svarbiausi. Išlieka tik pagrindinis klausimas – KURIE? Ar tie, kurie rūšiuoja, ar tie, kurie pinigus palieka 🤔 Retorinių klausimų kaip niekada dabar LABAI DAUG.

Vienas iš jų – KAM REIKALINGAS BŪTINASIS KOMPENSUOJAMŲJŲ VAISTŲ SĄRAŠAS? Kas nežino (pvz., vaistinių klientai), pasakysiu, kad tai – pigiausių vaistų sąrašas, kurį privalo turėti kiekviena vaistinė. Tas sąrašas nuolat kinta ir kas tris mėnesius palieka eilę neišspręstų problemų. Liūdniausia, kad jis niekam nenaudingas ir nereikalingas. Paskutinis šių metų sąrašas įspūdingas ~ 300 vaistų pavadinimų. Sausio mėn. jau bus kitas, dalis vaistų liks, kiti keisis. Ką daryti su tais nepanaudotais ir niekam nereikalingais? Ministras sakė, kad jie reikalingi, nes nemokami žmonėms, o valstybei atsieina pigiai (žinomi gamintojai, atseit, vaistų kainų nemažina, todėl jie neįperkami). Tačiau, gyvenimas parodė, kad ligoniai nesirenka tų nemokamų, jie nori patys pasirinkti ir mokėti, o ne būti politikos verslo įkaitais. Reikia paminėti ir tai, kad ne visada tie vaistai yra tiekime, ir kai vaistininkas įtikina ligonį, kad tie vaistai jam bus geri, staiga paaiškėja, kad neturi ką pasiūlyti, nes sutriko tiekimas. Kai jau tiekimas atsinaujina, žiūrėk, tam sąraše – vaistų neliko nė kvapo! Ir tokiu atveju vaistininkui vėl reikia pasitelkti visą savo žavesį ir profesionalumą bei iš naujo įtikinėti ligonį, kad DABAR TAI JAU JIS GAUS TOOOOKIUS INOVATYVIUS VAISTUS, kad pamirš, jog iš viso serga 😎

Taigi, valdininkai sugalvoja teisės aktą, vaistinės turi jį vykdyti (nors ne visada jis ir įvykdomas), daugelis pacientų neturi pasirinkimo ir ima pigiausią, tiekėjas ne visada įveža reikiamą kiekį, vaistinė neturi ką pasiūlyti, bet kai vaistas atsiranda rinkoje, jis pakeičiamas kitu pigiausiu, pacientas mato kitą pakuotę ir reiškia pretenzijas vaistininkui, vaistininkas teisinasi dėl tvarkos (ir mintyse keikia betvarkę), pacientas nepasitiki vaistininku ir keliauja į kitą vaistinę, ten – tas pats, tada keikia valdžią ir reikalauja konstitucinių teisių į laisvą pasirinkimą, užuot pirkęs dešimtmečius naudotus įprastus vaistus ir taupęs nervus, tuo pačiu ir sveikatą. Negana to, ateina tikrintojai, kurie reikalauja pildyti asortimentą trūkstamais vaistais, nes to reikalauja teisės aktai, kurių, deja, turime laikytis visi 🤓 Tada supranti, kad esi bejėgis prieš sistemą ir eini ramiai dirbti savo darbų, tik netrukus paaiškėja, kad ne visi farmacijos specialistai galės RAMIAI tai padaryti. Farmakotechnikai (neturintys universitetinio išsilavinimo) vieni vaistinėse nepasiliks, nes turės dirbti vaistininko priežiūroje 👨‍✈️👩‍✈️ Artėja įstatymo įsigaliojimo data ir nežinomybė eilės puikių specialistų dėl ateities. Kiekvienas esame savo likimo kalvis, todėl ir pasirūpinti savimi turime patys. Labai gaila tų, kurie nespėjo, nesugebėjo, nenorėjo ar dėl kitų svarbių priežasčių to nepadarė. Tikiuosi, kad jie ras savo nišą, panaudojant savo profesines žinias🥼

Paradoksas, bet dažnam, iš aukščiau numestam darbui, mūsų profesinių žinių net neprireikia. Labiau aktualios tampa psichologinės žinios ir koučingas. Nekalbu apie karpinius ir akcijų dėliojimus. Nukrenta ir “įdomesnių” užduočių. Viena iš jų – pasistengti išparduoti X vaistų likučius, kurie nuo tam tikros datos bus išbraukti iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Taigi, vardan svarbaus tikslo, vėl reikia ploninti liežuvį ir trumpam (kol bus išparduoti likučiai) pasitelkti išmanumą ir įtikinti pirkėją, kad šį kartą jam labiausiai tiks vaistai X. Visa laimė, kad šie vaistai gerai užsirekomendavę ligonių tarpe, todėl ir pasiūlyti juos ne gėda. O  neparduoti vaistų likučiai iki sekančios užduoties – taps eiliniu galvos skausmu vaistinių vedėjams.

Kas dar įdomesnio mūsų darbe 🤔 Galėčiau parašyti vienu žodžiu – VISKAS pas mus įdomu. 

Sakoma, kas mūsų neužmuša, padaro stipresniais…

Nebežinau, kur ir dėti tiek stiprybės, kurios įgijau per eilę darbo metų 💪

Didėjant užsikrėtusiųjų COVID-19 žmonių skaičiui ir vyraujant pesimistinėms nuotaikoms, visai nesinori rašyti niūriomis temomis, todėl šiandien paleidžiu lengvą istoriją, kuri, beje, galėtų būti pamokanti 😉

Istorija – apie krizę. Šiuo metu didelės krizės dar neišgyvename, bet ką gali žinoti, kas laukia po mėnesio – kito 🧐

Į vieną nedidelį miestuką atvažiavo turtingas turistas. Užsukęs į miestelio viešbutį, jis savininkui kaip užstatą padavė 100 € ir pasakė einąs išsirinkti kambario. Laimingas viešbučio savininkas, nė nelaukdamas svečio sprendimo, tekinas nulėkė pas mėsininką atiduoti seną skolą.

Mėsininkas – irgi padorus žmogus, net nenusišluostęs rankų nuturseno pas ūkininką, kuriam prasiskolinęs už gyvulius.

Ūkininkas, nedelsęs nė sekundės, nuskuodė į parduotuvę – ten seniai susikaupusi šeimos skola už įvairiausias prekes.

Pralinksmėjęs krautuvininkas, pasisukęs į vitriną, apžiūrinėjo seniai matytą banknotą, ar jame matyti vandens ženklai, kol nepamatė gatve pėdinančios miestelio paleistuvės, kuri jam neseniai davė “skolon”. Tad atsidusęs, išėjo į lauką ir pašaukęs merginą, grąžino jai skolą.

Ši, pasirodo, irgi turėjo įsipareigojimų – už kambarius viešbutyje, kur vedžioja klientus, seniai nemokėta. Tad paėmusi šimtinę, mergužėlė pasuko į viešbutį ir jo savininkui įteikė banknotą, kurį vyras ką tik laikė savo rankose.

Tuo metu laiptais nusileidžia turtingasis turistas. Kambarį jis jau išsirinko, bet viską sumaišė netikėtas mobilaus telefono skambutis – dėl krizės susijaukę verslo reikalai privertė keisti planus ir skubiai grįžti namo.

Tad turistas iš sutrikusio viešbučio savininko paima užstatu paliktą šimtinę ir išvažiuoja 🤭

Niekas negavo nė cento, bet visas miestas gyvena be skolų ir į ateitį žvelgia su optimizmu 🤩

Nepraėjo ir metai, kaip  vėl atsinaujino  kalbos apie vakcinacijos poreikį vaistinėse. Vaistininkai, papildomai įgiję daugiau kompetencijų, o su jomis ir papildomą licenciją bei tapę išplėstinės praktikos vaistininkais, pagal ministro sumanymą, galėtų skiepyti sveikus asmenis tam tikromis vakcinomis (gripo, erkinio encefalito, tymų). Apie tai buvo rašoma prieš metus.

A. Veryga tvirtino, kad vaistinių tinklai buvo raginami pagalvoti apie papildomas paslaugas, tačiau ministerija tuomet „didelių siūlymų nesulaukė“. Didieji vaistinių tinklai papildomas pajamas tuomet įžvelgė kosmetikos bei savo prekės ženklo maisto papildų prekyboje. Tačiau ne visi farmacijos specialistai džiaugėsi, prekiaudami lakais, dažais, tušais ir kvepalais. Farmacininkų manymu, jie ne kosmetikos pardavimams buvo ruošiami. Ir ne čia slypi jų potencialas. Ką jau kalbėti apie užkraunamus ant pečių  privalomus šių prekių pardavimų planus.

Taigi, dabar susirūpinta, kad Lietuvoje prasidėjus gripo sezonui, į pacientų skiepijimą vis dar negali įsitraukti šalies vaistinės. Lietuvos vaistinių asociacija ragina Sveikatos apsaugos ministeriją aktyviau ieškoti kompromiso, kaip nuo gydymo įstaigų nuimti tik pasiskiepyti norinčių pacientų krūvį (koks rūpestingumas 😮). Didieji vaistinių tinklai stebi situaciją kitose Europos šalyse ir jau mato, kas šiemet pandemijos metu rugsėjį įvyko Didžiojoje Britanijoje. Vaistines tiesiog užplūdo pacientai 🙂😊😀, o tinklams teko stabdyti ar riboti žmonių registravimą, kadangi vakcinų paklausa yra didžiulė (ar tik besivaikant tokių “sensacijų” įmanoma sukelti susidomėjimą vakcinavimu vaistinėse Lietuvos žmonėms?!).