Bir 15, 2017 - Mintys apie darbą    0

Abejotini sprendimai

Neseniai vienas pažįstamas manęs paklausė, kaip aš reaguoju į tai, kad vaistinėse mus tikrins slapti pirkėjai, (o iš tikrųjų – Valstybinės vaistų kontrolės inspektoriai (VVKT)) ar mes laikomės Sveikatos ministro reikalavimo siūlyti pigesnius kompensuojamus vaistus. Trumpai pagalvojau ir atsakiau:

Man tas pats, aš kaip dirbau, taip ir dirbsiu, nenusižengiant farmacinei etikai ir žmogiškumui.

Visi žmonės skirtingi, ne tik pagal charakterį, bet ir pagal piniginės storį. Todėl būtų neprofesionalu įkyriai kišti pigius vaistus, jei žmogus nori ir gali sau leisti nusipirkti brangesnius (kalbu apie kompensuojamus vaistus). Ir joks ministras ar dar kas nors neturėtų šios teisės atimti iš piliečio, mokančio ar mokėjusio mokesčius valstybei (o tuo pačiu ir algą ministrui). Laisvoj šaly turėtų būti laisva valia, o taip pat ir pasirinkimo laisvė. Na, bet traukinys jau pajudėjo ir netrukus pamatysime, ką gero žmonėms ir valstybei duos šis įsakymas. Tų slaptų veikėjų atsiradimas niekaip neturėtų paveikti vaistinių darbuotojų. Nes mes visi jau įpratę prie kokių nors tikrintojų. Mus tikrina kas tik netingi: ir VVKT, ir higienos centras, ir maisto ir veterinarijos tarnyba, ir priešgaisrinė sauga, ir darbo inspekcija, ir darbdavių pasamdyti slapti pirkėjai, ir regiono vadovai. Aišku, šie „labai svarbūs“ asmenys didelio džiaugsmo mūsų darbe tikrai nesukelia, daugiau jau chaoso įneša, sakyčiau, bet… Kai negali pakeisti situacijos, tenka keisti požiūrį į ją ?

Taip kad, ne tiek patys slapti pirkėjai – tikrintojai kelia pasibaisėjimą, bet pats principas: mes, farmacininkai, baigę ilgus ir nelengvus mokslus, turintys ne vienų metų stažą, užsitarnavę savo klientų pagarbą ir pasitikėjimą, staiga tampame sukčiais ir valstybės apvaginėtojais. Ir tuos sukčius „protingos“ galvos sumanė padėti kažkam ant aukuro.

Mums taip pat būtų smagu kaip slaptiems interesantams patikrinti valdininkų darbą. Pažiūrėti, kaip jie siuntinėja iš vieno kabineto į kitą, kaip tvarkydami savo reikalus ir nebūdami darbo vietoje, ginasi, kad išvykę darbo reikalais. Arba patyrinėti, kokiu pagrindu ir kieno užsakymu priėmė vieną ar kitą „nekaltą“ įstatymo pataisą. Būtų nuostabu iš šono pastebėti, kaip jie ateina į darbą 8.00, tada išeina pietauti 12.00, o 12.45 jau sėdi prie savo darbo stalo ir kuria naujus planus kaip „gerinti“ padėtį farmacijos srityje. Ir 17 val. žengia namų link. O kur dar užkulisiniai susitarimai su farmacinėmis kompanijomis ir būtinuoju vaistų sąrašu? O kaip tas e-sveikatos projektas? Kas prisiims atsakomybę už įvairius trukdžius dirbant su e-receptu? Pravartu pirma patiems savo darže apsikuopti, o tada jau imtis žygių kitus tikrinti.

Skaityti toliau »

Bir 8, 2017 - Pažinkime ligą    0

Spalinės, askaridės ir kiti parazitai

Kirminas

Jeigu reikėtų įvardinti ligą, pavadintume ją kirmėline liga arba moksliškai – helmintoze. Skamba nekaip, bet atrodo dar baisiau ?

Helmintozę sukelia daugialąsčiai parazitai, kurie priskiriami paprastosioms kirmėlėms. Dažniausiai pas mus apsigyvena nematodai, arba apvaliosios kirmėlės, cestodai, arba kaspino formos kirmėlės ir trematodai, arba siurbikės. Visi šie gyviai sutrikdo normalią žmogaus organizmo veiklą. Dažnas atėjęs į vaistinę net nežino, kokių kirmėlių jis turi ir ar iš viso jis jų turi. Bet žinant, kokia laki yra žmogaus vaizduotė, skubama gydytis, kol tariamos ar esamos spalinės, askaridės ir kiti parazitai nepradėjo šliaužioti po tualeto grindis ?

Tais senais senais laikais, prie ruso (?) buvo labai aktyviai vykdoma sveikatos profilaktika. Mokinukai (o tiksliau – jų tėveliai) gaudavo užduotį: degtukų dėžutėje atnešti ten patalpintą vaiko ekskrementą. Ant dėžutės užklijuodavo pavardę, vardą, gal dar klasę (nepamenu) ir pristatydavo į medicinos kabinetą. Bet tai jau istorija. Dabar tokie tyrimai – vis retesni, dažniau atliekami, kai ieškoma negalavimo priežasties ir diagnozės viena po kitos yra atmetamos, vis nerandant ligos.

Sergant helmintoze gali pasireikšti šie negalavimai: dispepsiniai sutrikimai ir žarnyno nepraeinamumas, intoksikacija (galvos skausmas ir svaigimas, nemiga, padidėjęs jautrumas), alergija (odos bėrimas, perštėjimas, dilgėlinė, bronchospazmai). Taip pat gali atsirasti apetito pokyčiai, pykinimas, vėmimas, skausmas pilvo srityje, dujų kaupimasis arba viduriavimas. Šie požymiai būdingi daugeliui ligų, todėl visada verta išsitirti ir nuo helmintozės. O jei dar yra rizikos veiksnių (gyvūnų auginimas ar kontaktas darbe su gyvūnais), tada ir profilaktiškai rekomenduojama metuose vieną kartą sugerti vaistų dozę nuo kirminų. Be to, nebūtinas kontaktas su gyvūnu, kad įsigytum šių parazitų. Pakanka pasivaikščioti basomis ar pagulėti ant žemės be pakloto (kartais taip smagu nukritus pievoje pasvajoti, žvelgiant į debesis) helmintų paplitimo židiniuose ar pasmaguriauti neplautų vaisių, uogų ar daržovių. O taip pat, atsidūrus Viduržemio jūros regione pasivaišinti žalia, nevirta, nekepta ar nepakankamai pasūdyta žuvimi ar jūros gėrybėmis. Žodžiu, pavojai slypi ne kažkur anapus, o visai šalia mūsų.

Skaityti toliau »

Bir 1, 2017 - Mintys apie darbą    0

MANO VAISTINĖ, MANO TVIRTOVĖ

Vaistininkai nuo seno buvo laikomi vaistų patikimumo garantais. Ir visai pagrįstai. Jie daug metų studijuoja farmaciją, atlieka praktiką ir tik tada įgyja teisę dirbti savarankiškai. Apie vaistus jie nusimano panašiai kaip ir gydytojai. Esant reikalui, jeigu gydytojas neteisingai nurodė dozę ar miligramus, arba tarp dviejų vaistų yra sąveika (apie kurią vaistus paskyręs gydytojas nepagalvojo), vaistininkas, panaudodamas savo įgytas žinias, priima galutinį sprendimą. Tačiau kitas reikalas yra vaistininkų patarimai klientams, kurie renkasi be receptų išduodamus vaistus. Čia vaistininkams tikrai gali kilti konfliktų su sąžine ?

Kas studijavo šiuolaikinę farmakologiją, jos teoriją apie vaistų sąveiką, biotransformacijas ir farmakokinetiką, vaistus rekomenduoti turėtų visa tai blaiviai įvertinęs. Deja, taip elgiasi ne visi. Kai kuriems yra svarbiau ne kliento sveikata, o pinigų skambėjimas kasoje.

Bet daugelis iš jų priversti taip elgtis, nes kitaip – gale mėnesio neturės už ką prasimaitinti ar už būstą susimokėti. Tokia liūdna realybė yra Lietuvoje. Kai susitinki su kolegomis, tai taip ir girdi aplink sklindančias šnekas:

Aš tai 100€ prisiduriu iš reitingų

Pas mus tai pavyksta ir 400€, jei gerai prekyba einasi

O mūsų vaistinėj vidutiniškai galima 200-300€ pasidaryti

Kaip jums žodžių derinys: VAISTINĖ ir PASIDARIAU, PRISIDŪRIAU? Dar tada reikėtų pridėti: PAVYKO APGAUTI, IŠDURTI, ĮKIŠTI, PRAKIŠTI. Ir tegul nepyksta mano kolegos – kaip bebūtų gaila, tai vyksta. Bet už tai turėtume „padėkoti“ sistemai ir verslininkams. Todėl ir vaistinių vitrinos tapo daugiau ar mažiau abejotinų preparatų reklamavimo vieta ir šiuo atžvilgiu nenusileidžia reklaminiams skelbimams iliustruotuose laikraščiuose.

Skaityti toliau »

Geg 25, 2017 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #23

Aukštos pareigos yra kaip piramidė: ją pasiekia tik dviejų rūšių žmonės – šliužai ir ereliai.

Bendraudami savam draugų ir kolegų rate, priėjome išvadą, kad šiandieną nėra taip svarbu, pas ką dirbi. Svarbu, už kiek tu dirbi. Todėl pastaruoju metu yra labai suaktyvėjusi darbuotojų kaita vaistinėse. Farmacininkai ieško geresnių darbo sąlygų, o darbdaviai – pigesnės darbo jėgos ir šviežienos. Su nauja sutartimi kiekviena pusė tikisi maksimalios asmeninės naudos. Praėjus sutartam laiko tarpui, kai darbdavys įsipareigoja dėl tam tikrų garantijų, užlieja nusivylimo banga, kuriai atslūgus, vėl pasinešama į naujas paieškas.

Keista situacija: užuot pagerinus esamų darbuotojų sąlygas, į tai plačiai numojama ranka ir ieškoma kitų patiklių žmonių. Ratas sukasi nesustodamas, tačiau rezultatas nebūtinai būna teigiamas.

Per savo darbinę praktiką pakeičiau ne vieną vaistinę, teko dirbti skirtinguose tinkluose ir privačiose vaistinėse. Teko bendrauti ne su vienu regiono vadybininku, moterimis ir ne tik. O jų būta įvairių ? Laisvu nuo darbo metu tenka su kolegomis pasidalinti nuomonėmis apie šiuos veikėjus. Dauguma jų save laiko dievais, gal net aukščiau esančiais už pačius įmonės direktorius. Kai kurie veikia direktorių vardu, o kiti – tiesiog, daug sau leidžia. Prisimenu vieną regiono vadovą, kuris atvažiuodavo, atsistodavo vaistinės gale ir stebėdavo, ką pardavinėji žmonėms. O po 5-10 min. prieidavo ir reikalaudavo pasiaiškinti, kodėl nepasiūliau „reikalingų“ vaistų. Kai nusibodo man tie jo vizitai ir pamokslai kaip reikia dirbti, apsisukau ir išėjau. Kaip nekeista, jis palinkėjo man sėkmės ir jos neradus – sugrįžti atgal. Pasakiau jam:

Nežinau, kaip nutiks gyvenime, bet sugrįžimas atgal man reikštų profesinę mirtį ir tapimą eiline marionete.

Teko girdėti ir apie kitus psichologinius terorus. Kai viena kolegė tapo „netinkamu“ darbuotoju, regiono vadovė jai surengė egzaminą! Atrinko retus vaistus nuo sunkių ligų (kuriuos skiria tik gydytojas), padėjo prieš ją ir liepė išsamiai papasakoti apie kiekvieną – viską, kas surašyta dviejuose metruose anotacijos. Kadangi pasakojimas vadovo netenkino, šiai darbuotojai buvo sumažintas krūvis iki minimumo (0,25 etato) ir liepta pasiruošti sekančiam egzaminui po mėnesio. Kolegė pasirodė nepelnytai pažeminta, todėl nelaukusi sekančio egzamino, išėjo laimės ieškoti kitur.

Skaityti toliau »

Geg 18, 2017 - Laisvalaikiui    2

Dvidešimt auksinių patarimų jaunystei išsaugoti

1. Nusipirkite dviratį arba treniruoklį
2. Įsimylėkite! Niekas taip nedisciplinuoja kūno, kaip noras patikti
3. Lieknėkite! Su amžiumi prieš žmogų iškyla dilema – pasirinkti veidą ar kūną? Palaikyti kūno formas įmanoma, o veido grožį – sunkiai (bent jau be plastinės chirurgijos ar brangios kosmetikos)
4. Nevalgykite po 19 val. (nors tam reikia didelės valios)
5. Nepavydėkite ir nemeluokite!
6. Miegokite ne mažiau 8 val. (išskyrus atvejus, nurodytus 13 punkte)
7. Leiskite pinigus lengvai ir linksmai. Kaupti santaupas toks pats senėjimo požymis kaip ir plaukai ausyse ?
8. Ilsėkitės ir atostogaukite. Mažiausiai du kartus metuose
9. Būkite smalsūs. Žmogus, kurį domina tik jis pats, greitai, bendraudamas galės pasakoti tik apie savo ligas
10. Išmokite džiaugtis smulkmenomis – gražia diena, pražydusiomis alyvomis ar lakštingalos giesme
11. Nepainiokite prabangos ir komforto su laime
12. Niekada nesakykite: „Aš bijau, aš negaliu…“
13. Jeigu pasitaikytų proga vykti naktį – važiuokite. Geriau pramiegoti darbą, bet ne gyvenimą
14. Būkite dosnūs
15. Netikėkite sąmokslo teorijomis
16. Būkite paslankūs. Nesivelkite į ilgus svarstymus, apmąstymus ir sugretinimus. Veikite! „Svarbiausia stoti į kovą, o ten bus matyt“, tvirtino Napoleonas. Taip, jis blogai baigė, niekas nesiginčija…Bet kaip spalvingai jis gyveno!
17. Būkite kaip paukščiai, gyvenkite šia diena, ne vakarykšte ir ne rytojumi
18. Nesikūprinkite
19. Nesistenkite atrodyti jauniau – atrodysite juokingai. Reikia atrodyti gerai, bet pagal savo amžių
20. Nesiskųskite gyvenimu. Nesiskųskite bendrai niekuo

Ir svarbiausia:
Jeigu žmogui neduotas humoro jausmas, reiškia tam buvo priežastis ?

Geg 11, 2017 - Mano dienoraštis    1

Dienoraštis #22

Žmogus turi penkis jutimus: regą, klausą, uoslę, skonį ir lytėjimą. Rega yra vienas svarbiausių jutimų. Didžioji dalis žinių apie išorinį pasaulį yra susiję su rega. Žmogus, netekęs regėjimo, praranda 80% savo jutimo galimybių. Neseniai teko patirti tik mažą dalelytę visų nepatogumų, su kuriais kasdieną susiduria neregiai. Tos kelios valandos visiškoje tamsoje priminė man, kokią neįkainuojamą dovaną turiu.

Taigi, pradėsiu nuo pradžių. Ir ta pradžia prasidėjo tikrai ne vaistinėje ?, o viename restorane. „Vakarienė tamsoje“ – skamba paslaptingai ir nekasdieniškai. Patys artimiausi žmonės pasistengė mane nustebinti, padovanodami šią vakarienę. Visus atvykusius prie staliukų palydėjo du jauni neregiai – vaikinas ir mergina. Jie dviese susodino visus svečius į savo vietas. Tuo metu mes, regintys, tikriausiai, pasijutome prasčiau nei mūsų palydovai. Nes tamsa – jų nuolatinis palydovas ir jie visai neblogai orientuojasi erdvėje, ko nepasakysi apie mus. Tiesą sakant, ėjau, kur akys nematė ir kur vedlys vedė ? Visiems saugiai pasiekus savo vietas, į mus kreipėsi akla mergina:

Visiems labas vakaras, ko dar nemačiau ?

Ji prisistatė trumpai papasakodama apie save ir palinkėjo mums visiems gerai praleisti vakarą. Tada gavome trumpą instruktažą, kaip turėtumėme elgtis vakarienės metu, kad nesužalotume savo kaimynų ir padavėjų, kurie, beje, vieninteliai tą vakarą buvo išskirtiniai, nes turėjo specialius akinius, skirtus matymui tamsoje.

Pirmiausiai, apsičiupinėjom savo įrankius, tada saugiai pasidėjom atneštas taures ir laukėme pirmojo patiekalo. Kai jį paskanavome, turėjome pasidalinti savo skonio ir kvapo jutimais, spėdami, ką turėjom savo lėkštėse. Nuomonių buvo įvairių, tačiau kad valgėme žuvį, nuspręsta vienbalsiai. Bet kokią? Tunas, silkė, skumbrė… Pataikėme tik su skumbre. Pasirodo, visi trys gabaliukai buvo skumbrės, tik pagaminti pagal skirtingą receptūrą: švelniai pamarinuota skumbrė, kepta skumbrė ir paštetas. Prie jų buvo vasabio padažas, riešutai, svogūnai ir keptas duonos džiūvėsis. Jį su pirštais užčiuopiau pirmiausiai. Visi skoniai nuostabūs ir visiškai skirtingi. Ar lėkštė tuščia, kiekvienas bandė sužinoti savais metodais. Kadangi buvo tamsu ir manęs niekas nematė, tik padavėjai, kurie davė tylos įžadus, sėkmingai viską kabinau pirštais ir šakute (peilio taip visą vakarą ir nepajudinau?). O kad lėkštė tuščia, sužinojau taip pat pirštų pagalba. Viena iš atrakcijų buvo bandymas susidaužti taurėmis. Visiškoje tamsoje tai padaryti ne taip ir paprasta, teko kliautis klausa.

Skaityti toliau »

Geg 4, 2017 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #21

– Nevaikščiokite basi po mišką, tai ir kojų grybelio neturėsite!

Čia vieno vaistinės kliento patarimas besikonsultuojantiems dėl kojų grybelio. Jis, žmogus, neištvėrė ilgų šnekų ir nusprendė pats suteikti farmacinę paslaugą ?

O ką iš tikrųjų reiškia ta farmacinė paslauga?

Jeigu mano konsultacija apie vaistus ir jų vartojimą pereina į buitinius dalykus, tai irgi bus farmacinė paslauga, kurią privalome suteikti, dirbdami vaistinėje? Dažnai pagalvoju, kad mano pacientams labiau reikalinga ne farmacinė, o psichologinė paslauga. Labai gaila, kad per ilgus studijų metus mes labai mažai turėjome psichologijos paskaitų. O mums, dirbantiems vaistinėje, dabar jos reikalingos kaip niekad. Labai šaunu būtų, kad vaistų atstovai mus pakviestų ne tik susipažinti su naujais vaistais ar priminti apie jau esančius rinkoje, bet ir kartas nuo karto pakviestų sudalyvauti seminaruose, kuriuose psichologai pasidalintų savo paslaptimis, o tada mes tas paslaptis pritaikytume realiame gyvenime.

Nors pas mus į vaistines užsuka tikrai įvairi publika (narkomanai, psichiniai ligoniai, kurtieji, aklieji, nebyliai, girti, apsvaigę, susinervinę, laimingi ir t.t.) ir, atrodo, jau niekas mūsų negali nustebinti, pasitaiko visko.

Dar prieš Velykas užsuko vienas toks iš matymo pažįstamas klientas (šiek tiek sutrikusios psichikos), padėjo ant prekystalio „Maximos“ akcijų žurnaliuką ir sako:

– Čia jums, pasiskaitykite. Ir, žinokite, jūsų valanda išmušė! Dabar turite tik mokėti pasiūlyti ir gerai uždirbsite. Nes dabar žmonės gavo pensijas. Tai atsigriebsite už kovo mėnesį. Gerų jums Šv.Velykų!

Ir išbėgo – taip pat bėgte kaip ir įbėgo. Nespėjau net sureaguoti?

Skaityti toliau »

Puslapiai:«12345678...55»