Rgs 21, 2023 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #135

Vaistininko dienoraštis

“Tik nedaugeliui lemta būti nepriklausomiems – tai stipriųjų privilegija”

F. Nyčė

Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga paviešino vaistinių darbuotojų apklausos rezultatus, kurie daugelį žmonių lengvai šokiravo. Vaistinių darbuotojai atvirai pasidalino savo išgyvenimais, kuriuos tenka patirti atliekant savo tiesioginį darbą. Tik 15 % apklausoje dalyvavusių specialistų atsakė, kad krautuvininkų taikomos poveikio priemonės nekeičia jų pasirinkto sprendimo konsultuojant klientus ir parduodant vaistus. Tačiau likusi apklaustųjų dalis daugiau ar mažiau pasisakė, kad krautuvininkai vaidina nemažą vaidmenį jų darbiniame gyvenime, t.y. 36 %  atsakė TAIP ir 49 % – IŠ DALIES TAIP. O tai reiškia, kad mokamas priedas prie atlyginimo (už parduodamas tam tikras prekes, aktyvūs lydintys pardavimai, asmeniniai pardavimų rodikliai ir pan. dalykai) keičia farmacininkų sprendimą aptarnaujant klientus. Ir tas sprendimas dažnai būna naudingas ne klientui, bet darbuotojui, na, ir žinoma, krautuvininkui. 

Taigi, kaip sakė filosofas, tik nedaugeliui lemta būti nepriklausomiems, todėl stipriems.

Kiekvienas parsiduoda už skirtingą kainą. Kad uždirbtum pragyvenimui, reikia dirbti. Kad praturtėtum, jau reikia sugalvoti kažką kita. Todėl krautuvininkai, pasitelkę savo išmonę bei darbuotojus, traukia pinigus iš svetimų kišenių neprievartaujant. 

Visi žinome, kas atsitinka žmonėms, kurie sustoja vidury kelio – juos suvažinėja. Todėl, arba, nors suvoki savo pareigą, bet jos nevykdai, arba ieškai teisybės, o po to – kito darbo 😂 Juokauju. Mes juk dabar įrašyti į Raudonąją knygą, todėl taip lengvai į kairę ir į dešinę mūsų jau nebemėto. Tačiau atsiranda kitokių poveikio priemonių, kurioms dažnas darbuotojas paklūsta. 

Aišku, gali nesiimti darbo, kuris tau nepatinka. Bet ką daryti tuomet, kai darbas patinka, tik nurodymai, kaip turi tą darbą atlikti, nepatinka?

  • O man tikrai labai NEPATINKA brukti prekes, kurių kokybe aš abejoju.
  • NEPATINKA pasakoti apie tušo, lūpdažio ar nagų lako privalumus, nes jie jų, paprasčiausiai, neturi. Vietoj tuščių paistalų man labiau patiktų informuoti apie vaistų gydomąsias savybes ir jų šalutinį poveikį. Nes aš nesu grožio specialistas, mano stichija – vaistų sąveikos ir gydomosios savybės, o ne lako ar lūpdažio spalva.
  • Man NEPATINKA Dienos prekės, Savaitės prekės ar Mėnesio pasiūlymai. Nes aš – už racionalų pirkimą ir vartojimą.
  • NEPATINKA Asmeniniai pasiūlymai, nes asmeninius pasiūlymus turi teikti gydytojas, o ne dirbtinis intelektas, išstudijavęs žmogaus įpročius ir pomėgius.
  • NEPATINKA siekti pardavimo planų, nes aš dirbu vaistinėje ir, kaip žinia, žmonės čia tikisi gauti profesionalią pagalbą, bet ne komercinius pasiūlymus.
  • NEPATINKA žiūrėti į maisto papildais nukrautas lentynas, kuriose vis mažiau vietos lieka vaistams. Tinklinių vaistinių prekiniai ženklai Livsane, VivaVit, Ambio, Livewell užima pačią geriausią vietą vaistinėse, nors jų kilmė – labai miglota.
  • NEPATINKA kasdien jausti nuolatinį nerimą, įtampą, emocinį stresą, kurių neįmanoma išvengti, kai nuolat tenka balansuoti tarp sąžinės ir asmeninės naudos. Niekas nesakė, kad nebus streso, įtampos… Tik savijauta visai kita, kai nerimą jaučiu dėl ligonio būklės, įtampą – dėl apsinešusio narkomano, o emocinį stresą – dėl laiku neatvežtų vaistų. Tai laikina. Jausmų, kurie tave lydi dėl pasirinktos profesijos niekaip nesulyginsi  su tais, kuriuos patiri dėl krautuvininkų mobingo ar kovos su savo sąžine. 

Bet man PATINKA, kai kolegos šypsosi, nes planas įvykdytas. Man PATINKA, kai regiono vadovas neknisa proto dėl prastų asmeninių rodiklių. Man PATINKA, kai alga nestovi vietoje.

TAI KĄ DARYTI? Kaip rasti tą aukso viduriuką? Abejonės, esančios tavyje, netrunka realizuotis, todėl reikia nuolat statyti drąsos pylimus, kad sulaikytum baimės potvynį. Deja, kartais sunku nuspręsti, kas yra nuoširdaus poelgio šaltinis – sąžiningumas ar geras apskaičiavimas? 

Visus savo sprendimus priimame būdami vienokios ar kitokios nuotaikos, turėdami vienokias ar kitokias nuostatas, kurios neabejotinai kažkada pasikeis.

Tikiu, kad ta dauguma (49%+36%) vaistinių darbuotojų taps mažuma. Tikiu, kad sugebėsime niekam nevergauti – nei aplinkybėms, nei būtinybei, nei atsitiktinumui.

O šį minorinį rašinėlį užbaigsiu palinkėjimais:

Kolegoms:

Pabaik kiekvieną dieną ir padėk tašką. Tu padarei, ką galėjai. Aišku, pasitaikė keletas klaidų ir kvailysčių, tad kuo greičiau jas pamiršk 😎

Klientams:

Išklausyti reikia viską, tik nereikia skubėti patikėti 🤓

Visiems:

Tik lopšį ir karstą sukala kiti, gyvenimą kali pats 😇

Turite klausimų? Parašykite juos čia!