Bir 4, 2020 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #71

Vaistininko dienoraštis

“Man anglinių tablečių…”

“O man kokių nors vaistų, kad smegenis praplėstų…”

“Cinarizino aktyvaus norėčiau…” (o tai reiškia, kad vaisto gamintojas yra Actavis 🙂)

Gubedolienės ekstrakto…” (gudobelės ex.)

“Sauskelnių Tena mendis(Tena Medium)

Kiek kainuoja gemanotagenas?

Niekam, turbūt, nekyla klausimas, kurioje vietoje nuskambėjo šios unikalios frazės 🙂 Kad jos nenugultų tolimoj atminties kertelėj ir nebūtų užmirštos, po ranka visada turiu rašiklį, o kišenėje – popieriaus skiautę. Kol klientas dėsto savo auksines mintis, aš paslapčia jas užsirašinėju. Gal ir negražu taip elgtis, tačiau manau, kad šie išsireiškimai turi likti ateinančioms kartoms.


Duokite man lipton.

Vaistinė neprekiauja Lipton. Gal galiu kitų arbatų pasiūlyti? 

Sakau gi, kad lipton man reikia! Ar neaiškiai pasakiau?!

Tai ką jūs su ta Lipton darysite? Ką gydysite?

Ką ką, kojas tepsiu.

– 🤔


Kaip paaiškėjo vėliau, lipton – tai Lioton (gelis kraujotakai gerinti, venoms, sumušimams).

Turit Korvalolio?

Taip. Kiek norėsite?

O kiek kainuoja?

– 2,86 Eur.

Jūs gal iš proto išsikraustėte! “Starka” pigiau, daugiau pas jus neateisiu.

Ir išbėgo klientas, spiegdamas kaip greitosios pagalbos automobilis 😮


Skaityti toliau »
Geg 28, 2020 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #70

Vaistininko dienoraštis

Vaistinė – kaip indikatorius, patikimai ir greitai nustato ir pateikia mums informaciją, kuo žmonės šiuo metu gyvena, kaip jaučiasi ir dėl ko nerimauja.

Jeigu suaktyvėja priešparazitinių vaistų pardavimai, nesunku nuspėti apie darželiuose ir mokyklose siaučiančias utėles.

Jeigu be sustojimo varstomos vaistinės durys bei populiariųjų vaistų viršūnėje atsiranda tokie vaistai, kaip TheraFlu, Fervex ar Gripex, lauk gripo bangos.

Kada pasipila apsividuriavę ir vemiantys ligoniai, tampa aišku, kad kažkur tūno viruso židiniai. Ne korona 😀, kitokie, bet ne ką prastesniais pavadinimais, kaip antai – Roto, Noro ir kiti.

Jaučiame ir pirmuosius pavasario ženklus, kurie pasireiškia čiauduliu ir ašarojimu 😊

Taigi, apie suintensyvėjusias infekcijas ir ateinančius susirgimus, greičiau nei TV, mums praneša patys ligoniai 😷

Tačiau nelauktas ir neprašytas COVID-19 mums visiems tapo naujiena, neaprašyta jokiuose vadovėliuose ar ligų žinynuose – su labai įvairia simptomatika, kuri būdinga ir kitoms ligoms. Iš pradžių bijojome tik stipriai kosinčių ir karščiuojančių pacientų, vėliau gi, jau saugojomės ir praradusių gebėjimą uosti ir skanauti, taip pat sloguojančių, viduriuojančių ir visaip kitaip negaluojančių. Žodžiu, visi, kurie jautėsi kažkaip kitaip, neįprastai, galėjo sau paslapčia įtarti viruso tūnojimą savo organizme.

Dabar, kai karantino sąlygos švelnėja, atsirado nauja – išvarginta privalomos izoliacijos, žmonių grupė. Pagrindiniai negalavimai, kuriais skundžiasi vaistinės lankytojai – psichologinė/emocinė būsena, svorio padidėjimas, nemiga, akių problemos.

Nerimas, nemiga ir spalvotosios tabletės

Kaip niekada, žmonės pradėjo vartoti daug raminančių preparatų. Staiga pasikeitęs gyvenimas, pablogėjusi finansinė padėtis, galų gale priverstinis užsidarymas namuose ilgam laikui, pasėjo chaosą žmonių galvose. Nesugebėdami kontroliuoti savo emocijų, pilni baimių jie kreipiasi į gydytojus, prašydami tik vieno – recepto  stebuklingai piliulei. Tačiau ši piliulė problemos neišspręs, o ją tik atitolins. Konfliktai ir problemos išliks, tik jau nebetrukdys, nebejaudins. Tabletė veiks trumpai, vėliau reikės jau daugiau tablečių. Net nepastebėsi, kai malonus raminančių vaistų poveikis peraugs į potraukį, o gal net tikrą maniją. Tie vaistai perkelia žmones į tariamą rojų, kuriame nėra jokių problemų. Kasdienės raminamųjų dozės tampa įpročiu. Bandymai atprasti dažniausiai būna nesėkmingi, atsiranda labai nemalonių abstinencijos reiškinių. Nelaimėlis skundžiasi miego sutrikimais, jį kamuoja nerimas, baimė. Todėl jis vėl griebiasi šių vaistų, kad atsikratytų tų nemalonių reiškinių. Kokia išeitis iš užburto rato? Supratimas, kad šie vaistai neturėtų pakeisti nuodugnaus ir nuoširdaus pokalbio su gydytoju specialistu. Dažnas vizitą pas specialistą tolina, nes: “Man nereikia”, “Aš neturiu tam laiko”, “Nueisiu, bet ne dabar”…, bet pagrindinė priežastis, tikriausiai, “Nes gėda būti silpnam ir bejėgiam”. Beje, pokalbis yra vienas iš svarbiausių psichinių konfliktų sprendimo būdų. Raminamieji tik užmaskuoja tuos konfliktus, kurie tęsiasi toliau, tik žmogus jų nebejunta, todėl nebegali jų nagrinėti, analizuoti. O sugrįžimas į tikrovę atrodo toks nepakeliamas!

Skaityti toliau »
Geg 21, 2020 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #69

Vaistininko dienoraštis

Karantino sąlygos laisvėja, viskas po truputį stoja į savo vietas, saulėtų dienų daugėja, gyvenimas gražėja 🙂

Pagaliau ir vaistinėse įsivyravo ramybė. Na, gal ne nuolatinė, bet bent jau chaosas ir masinė psichozė, kad pritrūksime būtinų vaistų, pamažu atsitraukė. Paracetamolio dabar jau niekam nereikia, pirštinių gaunam užtektinai, vienkartines kaukes galime priderinti ir prie striukės, ir prie batų. Įpratome (tiksliau, įpratinome) kalbėti per apsauginę sienelę, nekosėti ir nečiaudėti į akis. Vieniems tai – taps įpročiu, kiti gi, vėlei grįš prie senos elgsenos ir toliau dalinsis virusais su aplinkiniais 😕 Išgyvenom koroną, vadinasi ir visą kitą išgyvensim. Gyventojai vaistais apsirūpino keliems mėnesiams į priekį, todėl prekyba šiek tiek aprimusi, deja, ko nepasakysi apie valdžią. Jiems nė motais, kad planai, kurie buvo sudaryti pagal pirmojo ketvirčio apyvartą, šiandien yra nerealūs, todėl tie papildomi priedai prie algų (dėl COVID-19 situacijos) už kovo mėnesį turės kažkaip užkimšti  atsivėrusią skylę dėl neįvykdytų planų. Bet ne tai svarbiausia. Reikia džiaugtis, kad pagaliau žmonės tapo sveikesni ir dabar dažniau varsto kitų prekybos ir paslaugų įstaigų duris 🙂

Na, o mes, net ir sumažėjus žmonių srautui, dirbame įprastinius savo darbus, kurių tikrai apstu. Akcijos ir kainų etiketės niekur nedingo, dulkės savaime neišnyksta, ataskaitų nesumažėjo, pasenę vaistai taip pat savaime nesusinaikino, todėl neliūdime ir nenuobodžiaujame. O atsiradus laivai minutei, šviečiamės, giliname profesinesžinias ir skaitome visokias įdomybes, kuriomis vėliau dalinamės 🙂

Štai ir aš radau vieną įdomybę:

1770 metais Anglijos parlamentui buvo pateiktas tvirtinti eilinis įstatymo projektas, kuris buvo vienbalsiai priimtas įstatymu. Jis skelbė: “Kiekviena moteris, nežiūrint jos amžiaus, luomo, kilmės, kiekviena moteris, ar tai ištekėjusi, ar našlė, ar mergina, kuri nuo šio įstatymo patvirtinimo dienos, naudodamasi kvepalais, skaistalais, kremais, dirbtinėmis kasomis ir aukštakulniais batukais, lenks vedyboms kurį nors Jos Didenybės valdinį, bus baudžiama kaip apgavikė. Ypač reikia laikyti negaliojančiomis bet kokias piršlybas, jeigu pasipiršusio vyro jausmai buvo apsvaiginti kvepalų”.

Skaityti toliau »
Geg 14, 2020 - Skaitytojams pageidaujant    0

Raumenys, sausgyslės ir raiščiai

Žmogus laiko iškėlęs ranką į viršų

Nepriklausomai nuo to, ar vasara, ar žiema, ar karantinas, ar laisvė, traumos tyko visur ir visada 😕 Turbūt, nerasime tokio laimingojo, kuriam pavyko per gyvenimą (nesvarbu, ilgą ar trumpą) nepatirti nei vienos traumos. Ir jeigu kaulai atlaikė gyvenimo siųstus išbandymus, tai raiščių ar sausgyslių patempimų ar išnirimų turėjome (bent jau vaikystėje) visi. Na, o kurie mintyse ištars: “Man tai niekada nepasitaikė”, tegul tyliai pasidžiaugia, o po to, vis tiek perskaito 🙂

Raumenų ir sausgyslių patempimas

Dažniausiai įvyksta paskubomis atliekant judesius ar neatsargiai šokant, sukantis, bėgant. Jeigu nepasiruošę ar neįvertinę savo jėgų bandote pakelti sunkų daiktą, taip pat traumos galite neišvengti. Krepšinio, futbolo, ledo ritulio, bokso, imtynių mėgėjus ir profesionalus dažniau lydi šlaunies, kirkšnies, juosmens raumenų ir sausgyslių traumos. Riešo, peties ar alkūnės raumenų ir sausgyslių sužalojimai lydi gimnastus, irkluotojus ar tenisininkus. Dėl ilgalaikės galūnių raumenų fizinės apkrovos ir jų nuovargio, fizinių pratimų metu gali įplyšti raumuo arba jį prie kaulo jungianti sausgyslės dalis.

Simptomai

Juntamas vidutinio stiprumo skausmas, raumens spazmas, o jam praėjus – raumens silpnumas. Gali atsirasti nežymus sužalotos vietos audinių patinimas ir periodiniai nevalingi raumens susitraukimai. Sužaloto raumens ar sausgyslės funkcija – skausminga ir ribota. Esant didesnei traumai ar įvykus daliniam raumens ar jo sausgyslės plyšimui, jaučiamas stiprus skausmas. Sužalotos galūnės judesiai tampa riboti, skausmingi, susilpnėja jos veikla. Jei raumuo ar sausgyslė plyšo visiškai, skausmas bus itin stiprus, o pažeidimo vietoje matysis audinių patinimas. Atliekami judesiai kels skausmą, o sužalotas raumuo bus nepajėgus atlikti judesius. Įtarus raumens ar sausgyslės plyšimą, atliekamas ultragarsinis tyrimas, kurio metu nustatoma patempimo ar plyšimo vieta ir kraujo išsiliejimo į audinius požymiai.

Gydymas

Esminis gydymo principas – pašalinti skausmą. Nežymių patempimų atvejais pakanka sužalotą sritį sutvarstyti spaudžiamuoju tvarsčiu. Galūnę geriau laikyti pakeltą. Pirmas tris paras sužalota sritis šaldoma, patariama galūnę kuo mažiau judinti. Vidutinio sunkumo traumos atveju – ramybė, šaltis ir nuskausminamieji preparatai. Įtariant dalinį raumens ar sausgyslės plyšimą, uždedamas įtvaras ar gipso longetė. Taip išvengiama pakartotinio traumavimo ir potrauminio audinių uždegimo. Skausmui ir uždegimui malšinti skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (ibuprofenai, diclofenakai, nimesulidai, naproksenai ir kt.). Nustačius raumens ar sausgyslės plyšimą, gali būti taikomas operacinis gydymas.

Skaityti toliau »
Geg 7, 2020 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #68

Vaistininko dienoraštis

Susirgimų COVID-19 Lietuvoje mažėja, karantino sąlygos švelnėja, vaistinėse padėtis gerėja (tiksliau, grįžta į senas vėžias), todėl pamirškime kuriam laikui ligas ir vaistus ir užmeskime akį į paprastas gyvenimo tiesas, kurias visi puikiai žinome, tačiau retai apie jas susimąstome. Trumpai atokvėpio minutei pasinerkite į žmogaus, kurio jau nėra šioje žemėje, įžvalgias mintis:

“Aš pasiekiau sėkmės piką verslo pasaulyje. Išskyrus darbą, mano gyvenime maža džiaugsmo. Galų gale, turtai – tai tik gyvenimo faktas, prie kurio aš pripratau. Tą minutę, kai aš sergantis guliu lovoje ir prisimenu visą savo gyvenimą, suprantu, kad pripažinimas ir visi turtai, kuriuos aš turiu, yra beprasmiai ir praradę aukščiausią prasmę prieš neišvengiamos mirties veidą.

Jūs galite pasamdyti žmogų vairuoti jūsų automobilį, pasamdyti kažką, kas jums uždirbtų pinigus. Bet jūs už jokius pinigus nerasite žmogaus, kuris sutiktų perimti jūsų ligą.

Yra labai daug materialių dalykų, kuriuos galite nusipirkti. Tačiau yra vienas daiktas, kurio negalima rasti ir nupirkti, kai jis yra prarastas – negalima nusipirkti gyvenimo…

Palepinkite save ir gerbkite kitus. Kuo senesni mes tampame, tuo labiau protingėjame ir palaipsniui suprantame, kad laikrodis, kuris kainuoja 30$ ir laikrodis, kuris kainuoja 300$, rodo vieną ir tą patį laiką. Ar mes nešiosime piniginę, kurios vertė 30$, ar 300$ – abi talpina tą pačią sumą pinigų. Ar mes važinėsime 150 000$ vertės automobiliu, ar 30 000$ – kelias ir atstumas – tas pats, ir mes pasiekiame tą patį kelionės tikslą.

Skaityti toliau »
Bal 30, 2020 - Mintys apie darbą    5

Pasiklydę tarp įstatymų

Įstatymai

Nerimsta diskusijos apie tai, kad vaistininko padėjėjai negalės dirbti vieni, savarankiškai. Nuomonių yra labai įvairių: vieni pasisako už tai, kad viską palikti taip, kaip yra dabar, kiti skaito, kad buvo pakankamai laiko baigti tęstines magistro studijas, treti pritaria įstatymo papildymui, kad vaistininko padėjėjas galėtų dirbti vienas, bet jį ryšio priemonėmis konsultuotų vaistininkas, o ketvirti gūžčioja pečiais ir stebisi, kaip prieš eilę metų buvo interpretuota ar neteisingai išversta ES direktyva. Ir iš tikrųjų, jeigu į visus svarbius dokumentus žiūrima pro pirštus, tai kiek dar spragų palikta mūsų įstatymuose 🤔 Kaip pripažino patys politikai:

“Mes patys perlenkėme lazdą.”

Įstatymas Nr. 1

Pasirodo, Europos Sąjungos direktyva nereikalauja vienoje vietoje vienu metu dirbti ir vaistininkui, ir vaistininko padėjėjui. Reikalaujama tik vykdyti vaistininko padėjėjo kontrolę, kuri šiandien vaistinėse sėkmingai ir vykdoma – tikrinami receptai, pagal kuriuos gyventojams išduoti vaistai. Patikrinus pasirašoma, pažymima data, ir viskas. Klausimas, kiek IŠ TIKRŲJŲ yra patikrinima receptų? Ir KAIP jie tikrinami? Ar IŠ VISO tikrinami? Kiek girdėjau, dažnai tai yra daroma tik dėl akių. Ne todėl, kad tingisi. Todėl, kad tam pritrūkstama laiko. Jeigu per dieną susikaupia keli šimtai receptų, o kitą dieną – dar tiek pat? Tačiau kai laiko yra daugiau nei pakankamai, stengiamės patikrinti vieni kitų receptus, nes žiūrint kita akimi, klaidas lengviau pastebėti. Mes su kolega sutarę, kad esant galimybei tikrinsim vienas kito receptus, nesvarbu, kad nepriklauso pagal įstatymą mūsų prižiūrėti 🙂 Mes juk nesame dievai, kurie neklysta. Gal įstatymų kūrėjai mano, kad vaistininkai klaidų nedaro? Ar mūsų klaidos yra nereikšmingos dėl mūsų aukštesnės kategorijos 🤔 Taigi, klaidas darome visi. Klausimas – KODĖL? Žinoma, kad dėl didelio darbo krūvio ir nemenko žmonių srauto. Todėl, gerbiami įstatymų kepėjai, iškepkite bent vieną  mums palankų įstatymą – Vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip du farmacijos specialistai.

Įstatymas Nr. 2

Visada galvojau, galvoju ir dabar, kad vaistinės steigėjas turi būti vaistininkas. Kažkada taip ir buvo. Tačiau įstatymai turi savybę dažnai keistis ir pildytis naujomis pataisomis. Taigi, verslininkai užčiuopė aukso gyslą ir nutarė imtis žygių – užkariauti farmacijos verslą. Turiu pasakyti, kad šis tikslas buvo įgyvendintas su kaupu. Mažosios privačios vaistinės užsidarinėjo arba buvo išperkamos verslių žmonių, visiškai nesusijusių su vaistininkyste 😕 Pamažu vaistinių rinka tapo monopolizuota – keli stambūs žaidėjai, Vyriausybės pagalba pradėjo diktuoti sąlygas. Taip jau atsitiko, kad vaistinės tapo ne sveikatinimo, o komercijos paslaugų teikėjos.

Kai vaistinės savininkas yra vaistininkas, kuris dar ir pats stoja už prekystalio, tai ir jo darbuotojai turi daugiau laisvės konsultuodami pacientus. Tinklinėse vaistinėse vaistinių tinklų vadovai moja ranka į darbuotojų profesinės etikos principus, sudarinėdami tik sau naudingus vaistinių prekių sąrašus, kurie toli gražu ne visada tinka pirkėjui 🤭 O kad darbuotojai būtų suinteresuoti pardavinėti “naudingus” produktus, jiems skaičiuojami priedai prie algos.

Gal vis dėlto verta vėl sugrįžti prie tikrosios vaistininkystės ir įstatymų numatyta tvarka leisti steigti vaistines TIK farmacinį išsilavinimą turintiems asmenims?

Skaityti toliau »
Bal 23, 2020 - Mintys apie darbą    0

Farmakotechnikų eros pabaiga?

Vaistininkas

Artėja 2021 metų sausio 1-oji diena, kai įsigalios įstatymas, kurio pagrindu vaistininko padėjėjai  (farmakotechnikai) negalės savarankiškai išduoti/parduoti vaistų gyventojams, jeigu šalia nebus vaistininko. Dėl šio įstatymo įsigaliojimo diskutuota jau ne kartą, sprendimą vis atidedant tolimesniems laikams. Kadangi visi terminai jau išnaudoti, trauktis nėra kur. Visgi, situacija – paradoksali.

Neužtenka kompetencijos?

Šiuo metu klientus vaistinėje aptarnaujantis farmakotechnikas yra kompetentingas specialistas, galintis suteikti profesionalią konsultaciją ir savo įgytomis žiniomis padėti žmogui. Tačiau jau kitais metais jo žinių neužteks, todėl visas funkcijas, kurias jis savarankiškai atlikinėjo ne vienerius metus (kai kurie – ištisus dešimtmečius) jam padės vykdyti vaistininkas. Argi tai neprasilenkia su sveiku protu? Kodėl tuomet vis dar leidžiama farmakotechnikui dirbti vienam? Ar nebaisu, kad jis nesugebės ir pridarys klaidų? O gal savo neišmanymu pakenks ligoniui? Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu, nes farmakotechnikai lygiai taip pat puikiai atlieka savo darbą, kaip ir vaistininkai. Ne vienas tą darbą atlieka netgi geriau (išdirbęs 40 metų vaistinėje savo žiniomis tikrai gali nustebinti daugiau, nei tik pradėjęs dirbti vaistininkas), todėl šis įstatymo punkto įsigaliojimas, kad nuo 2021-01-01 vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas kelia nemažai abejonių.

Alternatyva

Kadangi ši problema opi ne tik farmakotechnikams, bet ir vaistinių savininkams, šie suskubo taisyti padėties. Jie pasiūlė šį punktą šiek tiek pakeisti: vaistinėje neprivalo dirbti vaistininkas, kai vaistinėje jos darbo laiku yra ne mažiau kaip vienas vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) ir jo veiklą, naudojantis ryšio priemonėmis, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, prižiūri vaistininkas. Skamba juokingai, nes nelabai įsivaizduoju, kaip esant eilei žmonių ir juos konsultuojant, iš kito ekrano ar telefono, ar ausinių pagalba farmakotechniką savo ruožtu dar mokytų vaistininkas 🤔 Įdomu būtų pamatyti pirkėjų reakciją, kai jie klausia patarimo pas juos aptarnaujantį farmacijos specialistą, o šis laukia, kad jį “pakonsultuotų” kitas farmacijos specialistas. Žinoma, geriau jau pritarti net ir absurdiškoms pataisoms (kurių vėliau niekas vis tiek nesilaikys), nei atimti darbo vietą iš farmakotechnikų. Juk darbdaviui “bus didelė prabanga” mažoje vaistinėje vienoje darbo pamainoje išlaikyti du specialistus. Todėl po truputį faramakotechnikų bus atsisakyta.

Skaityti toliau »
Puslapiai:«1234567...77»