Vaistininko užrašai

Laisvė – tai sugebėjimas niekam nevergauti: nei aplinkybėms, nei būtinybei, nei atsitiktinumui, sugebėjimas neleisti likimui stovėti aukščiau už save.

– Seneka

Tai reiškia, kad neturiu vergauti nei ministrui, nei darbdaviui, nei tariamiems draugams, kurių po paskutinių įvykių ženkliai padaugėjo.

Gal ne visi žino, bet vaistinėje mes užsiimame ne tik vaistų ir med. prekių prekyba. Mes užsiimame ir kita papildoma veikla – gydome sužeistas sielas. Kaip tai darome? Tai žinoma tik mums vieniems ir jokie slapti pirkėjai čia nepadės 😀 Nes vaistininko profesija – visam gyvenimui. Jis – kaip leopardas – nekeičia savo kailio raštų. Šiuo metu aplinkybės sudėliojo sudėtingas darbo sąlygas. Bet ne pirmą kartą, todėl įveiksime ir tai. Gal dabar tik darbo diena praeina žymiai įvairiau. Na kad ir:

– Labai atsiprašau, ar parduosite man kokių nors vaistų? Nes dabar bijau jau ko nors ir paprašyti…

xxxx

– Girdėjau, kad dabar ir anglies tablečių be recepto neparduodate.

xxxx

– Jeigu ir karpoms gydyti priemonės dabar jau su receptais, tai galiu jums gerą liaudišką patarimą duoti: karpą reikia patrinti į prakaituotą arklį. Žinokite, tikrai padeda. Man padėjo, todėl ir kitiems pasakykite, nes gal žmonėms bėda…

xxxx

– Širdies lašų, aišku, irgi neparduosite? Nereceptinis? Bet juk su spiritu. Nesuprantu aš tų lietuviškų įstatymų. O jiems, gal, kaip ir alkoholiui, galioja pardavimo valandos? Nes tada jau viskas labai paprasta, o taip dabar nebūna.

Skaityti toliau »

Po neseniai praūžusio uragano (nežinau, kiek jis turėjo balų, gal 11 😀), kuris sukėlė nemažą sūkurį SAM, vyriausybėje, poliklinikose, vaistinėse ir žmonių gyvenimuose, kilo dar daugiau minčių ir klausimų. Mintis išsakyti aš galiu, bet va, į klausimus atsakymų vis tiek nebus. Nesvarbu.

Pirmiausiai, po visos Lietuvos pasisakymų televizijoje, spaudoje, internetinėje erdvėje, žmones reikėtų suskirstyti į kelias grupes:

• Kurie nieko nežino ir nežino, kad nežino – jie yra kvaili (venkite jų)
• Kurie nieko nežino, bet žino, kad nežino – jie yra nemokšos (pamokykite juos)
• Kurie žino, bet nežino, kad žino – jie yra apsnūdę (pažadinkite juos)
• Kurie žino ir žino, kad žino – jie yra išmintingi (sekite jais)

Nekalbėsiu dabar, kuriai grupei priklauso mūsų išrinktieji, nes tai nepakeis jų veiksmų. Pakalbėsiu apie dalykus, kurie mane stebina, glumina, juokina, piktina ir pan.

Na, kad ir tas visų žinomas citramonas. Vaistinėje turime lietuvišką Neocitramon, kurių yra dvi skirtingos pakuotės – 20 tab. ir 100 tab. Maža pakuotė – nereceptinė, didelė – receptinė. Padariau nuotraukas, tik receptinio vaisto negaliu rodyti (tikriausiai, kad neapsinuodytumėte😀), todėl jo prekinį pavadinimą turiu paslėpti. 10 tab. kainų skirtumas ~0,15€. Tai nėra labai didelė suma. Kartais pirkėjas pats prašo mažos dėžutės. Bet jeigu žmogus perka 50 tab., dažniausiai imu penkis lapukus iš didelės pakuotės, o ne dvi dėžutes po 20 tab. ir dar ištraukiu 10 tab. papildomai. Nes kitaip, jau ir kaina pakyla iki 0,75€, ir kartono padaugėja. Bet įdomumas slypi kitur: įstatymai man leidžia parduoti kad ir vieną lapuką iš mažos pakuotės, tačiau draudžia tą lapuką parduoti iš didesnės, receptinės pakuotės. Ir jeigu mane tikrintų slaptas pirkėjas, tai nežinau, kuo tai baigtųsi… Nors tabletės – identiškos ir nesiskiria nei dydžiu, nei spalva, nei skoniu – didelė pakuotė, pasirodo, yra pavojinga! Nors perki tik 10 tablečių. Baudos atveju, tikriausiai reikėtų bandyti pakovoti už teisybę – imti abiejų pakuočių tabletes ir užsakyti vaisto ekspertizę, po kurios būtų aišku, ar aš nusikaltau žmogiškumui, ar bandžiau pakenkti klientui ir pan. Gal tada ir gamintojas pradėtų kitaip ženklinti tas pakuotes, dėl kurių dabar vyksta toks chaosas. Ir joks ministras nesugebės priversti vartoti mažiau vaistų, nes klientas nusipirks tiek, kiek jam tuo metu reikės – jei ne vienoje, tai penkiose vaistinėse. Kas iš to išplaukia?

Skaityti toliau »

Tekstas ant stendo turguje: MAISTO PAPILDAI, RUSŲ TEPALAI

Geras sprendimas kyla iš patirties.
O iš kur patirtis?
Patirtis ateina iš blogo sprendimo.

– M. Tvenas

(Kaip norėtųsi daugiau tų gerų sprendimų, kurių, deja, vis mažėja)

Labai liūdna, kad pastaruoju metu mano darbe yra daugiau chaoso nei stabilumo. O tai nenaudinga nei man, nei mano klientui, nei mano darbdaviui. Per tiek darbo metų dar niekada nebuvome susidūrę su tokiu pažeminimu, paniekinimu, pasityčiojimu ir pasišaipymu, kurį spinduliuoja įstatymų kūrėjai. Iš tų valdininkų, kurie, atrodo, kaip tik turėjo stoti petys į petį su mumis, kad bendrom jėgom galėtume palengvinti naštą tiems, kuriuos ji slegia labiausiai, atrodo, sulaukėme kalėdinių dovanėlių. Šiandien galiu drąsiai teigti, kad sveikatos ministras su savo nepailstančia kariauna nusprendė tas dovanėles įteikti ne tik mums, bet ir mūsų klientams. Ir nors savo rašliava man nepavyks pakeisti A. Verygos nuomonės, aš jaučiu pareigą netylėti, o susikaupusius skaudulius išmesti į viešą erdvę.

Taigi, receptiniai ir nereceptiniai vaistai. Šiandien mums, vaistinių darbuotojams tai – lyg keiksmažodis.

Pradėsiu nuo vienos TV laidos, kurioje buvo diskutuota apie Lietuvos sveikatos sistemą. Šioje laidoje dalyvavo vienaip ar kitaip susiję su sveikatos apsauga žmonės. Jų tarpe – ir viena iš kelių sveikatos apsaugos viceministrių. Laidos vedėja uždavė jai klausimą:

– Kodėl aš vaistinėje negaliu nusipirkti ibuprofeno?
– Nes priimta tokia tvarka,- atsakė viceministrė.
– Ką daryti, jei man skauda galvą ar dantį ir aš neturiu recepto, o gydytojas jau nedirba, nes yra naktis?
– Kreiptis pas stomatologą

LR SAM viceministrė nesugebėjo atsakyti:

Vaistinėje jūs galite nusipirkti nereceptinio ibuprofeno, o nuo galvos ar danties skausmo yra dešimtys nereceptinių preparatų nuo įvairiausių skausmų.

Klausiau ir kaifavau nuo tokias aukštas pareigas užimančios moteriškės nekompetencijos! Ir nuo mūsų ministro, kuris į tokią pokalbių laidą atsiuntė visiškai apie vaistų politiką nenutuokiantį žmogų. Gėda jiems visiems 😡!!!

Bet ne apie tai norėjau parašyti. Ta viceministrė ir jos išvedžiojimai užkliuvo netyčia. Tikroji esmė glūdi kitur.

Atėjo į vaistinę ligonis, kuriam reikia ibuprofeno. Jis įpratęs pirkti patį pigiausią ibuprofeną, kurio pakuotėje yra 100 tab. Vaistas yra receptinis, 10 tab. kainuoja apie 0,70€. Kadangi didelė dalis Lietuvos žmonių taupo pinigėlius, jie renkasi pigiausią variantą ir džiaugiasi, kai jam pasiūlo tą pigiausią variantą. Dabar jis to pasiūlymo jau nesulauks, nes, kaip minėjau, vaistas – receptinis. Tačiau, yra to pačio gamintojo vaistas, kurio pakuotė – 10 tab. ir jo kaina yra apie 1,70€ . Na, skirtumas akivaizdus, tačiau žmogus jį galės įsigyti be recepto, o aš ramiai parduoti, nebijant, kad kažkas mane bandys pačiupti nusikaltimo vietoje 😀 Yra ir kiti variantai. Pvz., tokie populiarūs vaistai kaip Ibumetin, Ibuprom, Nurofen, Ibustar ir kt. Jų pakuotėse yra 10 ir 20 tabl. Ir jiems nereikia recepto! Tik kaina jų yra ženkliai didesnė (~2-4€). Ir žmogus jų gali prisipirkti tiek, kad ministrui mažai nepasirodys. Ir ką apie tai galvoja SAM?

Skaityti toliau »

Kaip jūs jaustumėtės, kai atėję į vaistinę nusipirkti vaistų pagal elektroninį receptą, rastumėte tokią informaciją:

Ženkliai padidėjus Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (ESPBI) naudojimui, duomenų bazės stočių resursai išnaudojami sparčiau, nei prognozuota. Tai labai sulėtina sistemos reakciją.

Nuo vakar (viskas prasidėjo šia savaitę, aut.) apkrova pasiekė 100%. Sistemos greitis sumažėjo kritiškai…. (tada rašoma, kaip jie stengiasi išspręsti susiklosčiusią situaciją, aut.)

Atsiprašome už galimus laikinus nesklandumus

Manau, kad labai neapsidžiaugtumėte, nes ši informacija reiškia, kad jums nepavyks įsigyti vaistų. Ir jums visai neįdomūs aiškinimai, kad vaistinė čia ne prie ko, tuo labiau vaistininkas, nes vaistų jums reikia čia ir dabar. Sveikatos ministerija spaudžia gydytojus, kad jie rašytų kuo daugiau elektroninių receptų, jie tą ir stengiasi daryti. Deja, patys klerkai, tikriausiai, net nežino, kokios šiandien pasekmės yra vaistinėse. Žmonės laksto iš vienos vaistinės į kitą, tikėdamiesi, kad kitoje vaistinėje jiems pavyks įsigyti vaistus. Ir iš tikrųjų, sistema tai veikia, tai ne. Nespėjo vienas nelaimingasis išeiti be vaistų (pralaukęs 20 min., besitikint, kad sistema atsigaus), kaip įbėga kitas ir kyštelėjęs dokumentą sako, kad jam išrašyti vaistai. Sakau, ką tik bandžiau, nepavyko. O jis nenusileidžia:

Aš ką tik iš kito tinklo vaistinės. Pas juos jau viskas atsistatė, tik jie neturi reikiamo vaisto. Tai greitai bandykit prisijungti.

Ką gi, kliento noras – įsakymas, todėl eilinį n-tąjį kartą bandau. Laukiu vieną minutę, antrą, penktą… Dažniausiai pavyksta prisijungti per 2-4 minutes. Tik ne šį kartą. Praeina maždaug 8 minutės ir man pavyksta. Džiaugiamės su klientu kaip maži vaikai, betrūksta tik pašokinėti iš laimės ir rankutėm paploti. Kiek nedaug tam žmogui, iš tikrųjų, iki pilnos laimės reikia 😀 Iš vieno atimk vaistus, iš kito – darbo priemones – ir viskas griūva. Gerai, kad žmonės supratingi ir nelabai pikti pasitaikė. Kaip nekeista, nei vienas neapkaltino manęs, visi keikė sveikatos sistemą, kuri išmetė krūvą pinigų, bet nesugebėjo iki galo pasiruošti nenumatytiems atvejams.

Sutikite, nenormalu yra, kai reikia gerti tabletes nuo lėtinės ligos, o tu tris dienas lakstai po vaistines, gaišti laiką ir negali įsigyti būtinų vaistų. Tada spjauni į tą valstybės kompensavimą, krapštai paskutinius pinigus arba skoliniesi (nes algos ir pensijos dar negautos) ir perki už grynus, be jokių kompensacijų. Gal dėl to ir sistema stringa? Per šias dienas juk nemažai pasitaikė tokių klientų, kurie nusprendė nelaukti tos nelemtos e-sistemos atsigavimo.

Bet problema veja kitą problemą. Tos pačios SAM klerkai nusprendė mesti slaptų agentų desantą į visas Lietuvos vaistines su slapta misija ir slaptom užduotim. Todėl dabar mes būsime ypač budrūs ir negailestingi, nes neparduosime receptinių vaistų be recepto – nei lapuko, nei miltuko, nei vienos tabletės. Nesvarbu, kad jūs baigėte gydytojo paskirtus vaistus ir talonėlį pas jį gausite po savaitės, arba staiga sutriko elektroninė sistema ir jūsų receptas vaistinei yra nepasiekiamas. Mes būsime bejėgiai, nes mūsų licencija mums bus svarbesnė už jūsų problemas 😩

Skaityti toliau »

Apie šventes

– Su artėjančiom šventėm! – tarė man pagyvenęs vyriškis, spalio 31 d. atėjęs į vaistinę.

Sekundę stabtelėjau mintyse, kad suprasčiau, kokias šventes jis turi galvoje. Kadangi artėjo visų šventųjų diena, nusprendžiau, kad su šia švente jis mane ir pasveikino. Bet toptelėjo dar viena mintis – prisiminiau Lietuvoje vis populiarėjantį Heloviną. Tad palinkėjau ir jam neliūdėti 😀 O jis toliau porina:

– Man reikia šitų vaistų diedukui, nes gal rytoj numirs.
– ?! Tai gal nepirkite visai? Nes kur tada dėsite tiek?
– Nieko tokio, kiti sugers. Dabar vaistai brangūs, tai dalinamės visi. Juk visų organai tokie patys: ir širdis, ir skrandis, ir sąnariai 🙂

Po kurio laiko užsuka užsienyje dirbantis lietuvis. Pasakoja apie savo odos problemas, klausia apie odos ligų gydytojus, kaip jam, neapsidraudusiam patekti pas tokį specialistą. Sakau, yra privačių klinikų, bandau nupasakoti, kaip iki vienos tokios nuvažiuoti. Klientas paprašo tikslaus adreso, kad galėtų su navigacijos pagalba nuvažiuoti. Galvoju, tuoj pažiūrėsiu tą adresą internete, nes klinikos pavadinimą tai žinau. Bet visai pamiršau, kad mes NETURIME TEISĖS į interneto prieigą 😩 Nesusilaikau ir garsiai nusikeikiu (lietuviškai) dėl tokių kvailų apribojimų, bet pažadu tuoj pat surasti pažadėtą svarbią informaciją. Tam interesantui labai keista, kad vaistinėje darbuotojai negali laisvai naudotis internetu, todėl išsigąsta dėl manęs ir sako:

Gal jūs padėkite tą savo telefoną, nes paskui pamatys kas nors, paskųs, tai turėsite nemalonumų. Sunku patikėti, kad čia tokie dalykai vyksta.

“Čia dar ne tokie dalykai vyksta, bet geriau net nežinokite”,-atsakau jam ir mikliai surandu tą adresą, kol manęs koks nors šnipas nesusekė…

Per žinias girdėjau skalambijant, kad dabar bus kovojama su nelegaliai įvežamais vaistais. Apsidžiaugiau, kad užsidarys tie kioskai, kuriuose prekiaujama neaiškios kilmės ir kokybės vaistais, tame tarpe ir receptiniais, bet pasirodo, ne su tuo valdžia nusprendė kovoti. Ji sugalvojo riboti iš trečių šalių įvežamų vaistų kiekius, kuriuos žmonės įsiveža patys savo reikmėms. Nesvarbu, kad jie perka pigiau, nes neturi pinigų. Pagal LR įstatymus, jie privalės pirkti Lietuvoje lietuviškomis kainomis, nes valstybei taip geriau.

O kad kainos vaistinėje nemažėja, o tik didėja, regis, daugelio jau nestebina. Nes sulaukti komentaro

Kodėl taip pigiai prašote? Juk atėjau į vaistinę, pasiruošiau daugiau išleisti

tenka vis dažniau.

Skaityti toliau »

Paskutiniu metu vaistinę šturmuoja vyrai, kurie “reikalauja vaisto”, kuris išsprendžia visas vyriškas problemas 😀 Liūdniausia tai, kad nei vienas iš jų nežino “to vaisto” pavadinimo. Pyksta, kad aš nesuprantu, ko jie nori, bet ką man daryti, kad aš nekenčiu žiūrėti reklamų, todėl jas ignoruoju ir leidžiu sau užsiimti kitais naudingais darbais. O tie vyrai vis neatlyžta ir bando sugėdinti:

– Tai kaip jūs nežiūrite reklamų? Šitiek kartų rodė ir jūs nematėte?

O aš jų ir klausiu:

– Tai tiek daug kartų rodė ir kodėl jūs pavadinimo neužsirašėte?

Kadangi klientas buvo ne vienas ir ne du, nutariau paskirti vakarą reklamų peržiūrėjimui. Nes labai jau suintrigavo mane tas stebuklingas vaistas, kuris išsprendžia visas problemas😀 Bet, o dangau, netikėtai mane išgelbėjo viena moteriškė, užėjusi į vaistinę nusipirkti vaistų sau ir savo vyrui. Pakalbėjom apie gyvenimą, apie orus, apie gyvūnus. Atėjo eilė ir vaistams, ir ligoms. O tada ji sako:

– Man dar reikėtų vienų vaistų savo vyrui nupirkti. Prisižiūrėjo reklamų per TV, tai dabar gavau užsakymą.

– Tikiuosi, pavadinimą žinote? (O širdyje taip saldu pasidarė nuo jausmo, kad tuoj viską PAGALIAU sužinosiu!)

– Taip, žinoma. RED3.

– Bet tai ne vaistas, o maisto papildas, kuris kainuoja 20 €. Ir viena pakuotė nieko nepadės, o klausimas rimtesnis – ar padės iš viso?

Visiškai nesistebiu, kodėl keli Seimo nariai įregistravo pasiūlymą Reklamos įstatymo pataisoms. Šios pataisos skelbia, kad gyventojams skirtoje reklamoje būtų uždrausta reklamuoti maisto papildus visomis reklamos formomis. Dėl to kilo labai daug diskusijų, vieni tam labai prieštaravo, kiti – palaikė. Šiai dienai nežinau, kokiame stalčiuje guli tie projektai, bet paskutiniai įvykiai vaistinėje mane privertė susimąstyti, kurioje barikadų pusėje stoviu aš?

Skaityti toliau »