Vaistininko užrašai

Šių metų lapkričio mėnesį pasitiksime dar viena naujove – sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, norintiems (nors koks čia noras, greičiau – būtinybė) prasitęsti veiklos licenciją, reikės išklausyti pirmos medicinos pagalbos kursus. Ir ne tik. Į privalomąją tobulinimosi programą įtrauktas ne ką mažiau svarbus mokomasis dalykas – racionalus antimikrobinių vaistinių preparatų skyrimas ir vartojimas.

Reikalinga ar ne?

Iš pirmo žvilgsnio gal ir keistai atrodo, kad vaistininkams privalu žinoti, kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis reikia skirti ir vartoti antibiotikus bei kitus antimikrobinius, antigrybelinius ar priešinfekcinius vaistus. Kaip žinia, šiuos vaistus skiria gydytojai, įvertinę ligonio būklę ir atliktus tyrimus, o mes tik gavę raštišką gydytojo nurodymą – receptą (gydytojas rašo vaistininkui lotyniškai Recipe – Paimk), parduodame ligoniui, kas išrašyta. Tačiau, visgi, farmacininko vaidmuo ir indėlis į ligonio būklės gerėjimą, yra nemažas.

Informacijos per daug nebūna

Karantino metu daugelis gydymo įstaigų dirbo ne visu pajėgumu, patekti pas specialistus buvo (ir dabar nemažai kur yra) misija neįmanoma, todėl papildomą krūvį teko perimti vaistinėms. Aišku, buvo alternatyva – konsultuotis nuotoliniu būdu, tik ji ne visiems buvo prie širdies. Čia reikia paminėti vyresnio amžiaus ligonius, kurie ir reikalingos technikos neturėjo, ir tobulą klausos funkciją jau praradę. Taigi, pasijutę atstumti ir nereikalingi, visi jie traukė konsultuotis į vaistines. Žmonių srautai buvo nemaži, nes gyventojai suprato, kad gali išnaudoti farmacininkų žinias bei kompetencijas, o pastarieji sąžiningai vykdė savo pareigas. 

Bet sugrįžkime prie naujo sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo. Kuo gi jis pasitarnaus visuomenei?

Nors vienas skaitytojas ir pasipiktino, kad žmonių istorijų ar neįprasto elgesio viešinimas yra netoleruotinas, aš taip nemanau. Tuos nerealių gyvenimo situacijų herojus matau dažnai pirmą ir paskutinį kartą, o jeigu ir ne kartą, nerašau nei jų vardų, nei pavardžių, neminiu miesto, o tuo labiau konkretaus gyvenamo mikrorajono. Niekaip jų nepašiepiu, nesityčioju ar dar kažkaip kitaip neįžeidžiu. Perpasakota situacija niekaip nedaro įtakos tolimesniam jų gyvenimui. Galų gale, tai nėra patyčios, kurių, deja, aplink mus apstu. Todėl drįstu eilinį kartą visiems nuobodžiaujantiems (ir ypač tiems piktiesiems) skirti dozę juoko terapijos, kuri susideda iš mūsų visų kasdienių potyrių 😎

“Žmonės taptų nebyliais, jei norėtų kalbėti tik prasmingai”

, sako indų išmintis

Eilutė žmonių susidarė vaistinėje, o pirma stovinti pirkėja visus, už savęs stovinčius ramina:

– Kantrybės, kantrybės, dabar kol senjorai išleis tuos valdžios padovanotus 200 €, tai visose vaistinėse eilės bus. Va, ir aš su nemenku sąrašiuku atėjau…

***

–  Ar aš galiu šitą tepalą naudoti nuo raukšlių?

– Bet juk tai hormoninis tepalas nuo alergijų, bėrimų…

– Tai kas! Nejau dabar išmesiu? Jei išrašė tepti odą, tai juk nepakenks, nuodų gi neskirtų…

– Tai kam jūs manęs klausiate, jei jau pati nusprendėte?

– Šiaip sau. Buvo įdomu sužinoti jūsų nuomonę.

***

– Man reikia pirštinių. Bet baltos netinka, reikia mėlynų ar violetinių.

– Prašom, rinkitės, ir mėlynos, ir violetinės, ir rožinės. Kokių ir kiek norėsite?

– Oho, kokios gražios spalvos! O daugkartinių tokių neturite?

Na, ir man nepraslydo pro akis pasipiktinusio pirkėjo laiškas delfi portale apie tariamą vaistinės aferą dėl per didelio kiekio į sąskaitą įtrauktų apsipirkimo maišelių ir skirtingų to paties vaisto kainų. Žinoma, žvilgtelėjau ir į komentarus. Didžiausią šurmulį sukėlė 100 vnt. maišelių už 3 EUR. Kaina už maišelį 3 cnt nėra didelė, klausimas, ar žmogus norėjo tokio kiekio maišelių 😵 Kadangi laisvoj šaly laisva valia, savo komentarą pridėsiu ir aš.

Komentarų rašytojai pasidalino į dvi stovyklas – pirkėjų ir vaistinės darbuotojų. Aš pažvelgsiu iš abiejų pusių.

Atėjęs apsipirkti į bet kokį prekybos tašką, nesvarbu, ar tai būtų vaistinė, ar Maxima, ar turgus, pirkėjas visada nori būti maloniai ir SĄŽININGAI aptarnautas personalo. Noras – žemiškas ir suprantamas. Deja, ne visada ir visiems pasiseka. Va, kaip matome iš šio įvykio, kažkam nepasisekė, nes viename pirkime net keli nesusipratimai 😕 

Maišeliai

Nors sąskaitoje matosi, kad pirkta 100 maišelių, tikėtina, kad pirkėjas gavo vieną. Jeigu jau norime kažką apkaltinti, tai pirmiausia reikia pradėti nuo pirmos grandies. Daugelis prekių vaistinėje (ne tik maišeliai) yra užpajamuoti ne vienetais, o pakuotėmis. Pirkėjui ši tvarka nerūpi – jam rūpi galutinis rezultatas. Vaistininkui svarbu, kad klientas būtų patenkintas, o vaistinėje būtų kuo mažiau konfliktinių situacijų. Todėl šiuo konkrečiu atveju nemanau, kad farmacininkas norėjo apgauti pirkėją, parduodamas jam vieną maišelį susidėti vaistams, o kainą paskaičiuoti už šimtą. Įvyko žmogiška klaida (pasidžiaukime, kad tik tokia nekalta, nes vaistinės prekės ne pieno produktai), kurios galėjo ir nebūti, jeigu ta pirmoji grandis būtų atlikusi savo darbą nepriekaištingai.

Kadangi paskutiniu metu daugiau rašiau apie darbą ir nuotaikas vaistinėse, šį kartą pakeisiu kryptį ir parašysiu apie gana dažnai pasitaikančias alergijas, kurios, kaip žinia, užvaldo vis daugiau žmonių. Nesvarbu, ar tai būtų alerginė sloga, ar alergija maistui, ar alergija vaistams, ar alerginis kontaktinis dermatitas, ar atopinis dermatitas, ar anafilaksija – visos alergijų rūšys gyvenimą daro sudėtingesniu.

Alergija vaistams

Alerginės reakcijos vaistams pasitaiko ne taip ir dažnai. Šios reakcijos yra susijusios su organizmo imuninės sistemos atsaku. Nėra lengva atskirti tikrąją alergiją vaistams nuo kitų vaistų nepageidaujamų reakcijų. Vaistai gali sukelti pačias įvairiausias alergines reakcijas. Dažniausiai pasitaiko odos bėrimų, nors gali pasireikšti ir sunkios reakcijos – seruminė liga ar anafilaksinis šokas. Reikia nepamiršti, kad bet kuris vaistas yra potencialus alergenas. Norint nustatyti alergiją vaistams, atliekami odos alerginiai mėginiai. Jeigu yra būtinas gydymas vaistu, kuris anksčiau sukėlė alerginę reakciją, jis gali būti paskirtas tik prižiūrint gydytojui alergologui. Vaistą reikia pradėti vartoti nuo labai mažų dozių. Norint išvengti alergijos vaistams, labai svarbu nevartoti vaistų be reikalo. O jeigu vartojamas vaistas sukėlė alergiją, reikėtų nutraukti jo vartojimą ir kreiptis į gydytoją.

Alergija maistui

Nemažai vaikų atopinio dermatito atvejų yra susiję su maisto alergija. Dažniausi gyvulinės kilmės maisto alergenai yra karvės pienas, vištų kiaušiniai, žuvis, vėžiagyviai, kiauliena, vištiena. Augaliniai alergenai  – javai (kviečiai, miežiai, ryžiai, avižos ir kt.), ankštiniai (sojos, žemės riešutai, pupos), daržovės (salierai, morkos, pomidorai, bulvės), vaisiai (persikai, kiviai), riešutai. Žemės riešutai dažnai sukelia pačią sunkiausią alerginę reakciją – anafilaksiją.

Maisto alergenai gali būti paslėpti. Riešutų galime nepamatyti konditerijos gaminiuose, kiaušinių – bandelėse, makaronuose, prieskonių  – įvairiame maiste.

Maisto alergija gali pasireikšti įvairiais alerginių reakcijų simptomais: dilgėline, atopiniu dermatitu, sloga, astma, vėmimu, viduriavimu ir kt. Pasitaiko, kad suvalgius maisto, per keletą minučių atsiranda burnos, lūpų niežulys, paburksta burnos gleivinė, liežuvis. Įvairūs dažai, konservantai ir kiti maisto priedai gali išprovokuoti dilgėlinę, atopinio dermatito paūmėjimą, galvos skausmus, net migreną.

– Duokite man ką nors, nes man žvaigždutės iš akių lekia!

Kai tu sėdi nakties tamsoje ir stebi krintančias žvaigždes, tai yra visai kas kita 💫 Bet kai žvaigždutės lekia iš akių, belieka tik aiškintis, kodėl jos lekia ir kaip visa tai sustabdyti 🤔.

“Moteris – visada siurprizas, bet, žinokite, ne visada – dovana!”

Po tokio sakinio tampa aišku, kad tai – ne akies tinklainės atšokimas, bet problema išlieka rimta, todėl bendrom jėgom tariamės, kas padės nuraminti tas žvaigždutes. Greitoji pagalba – tabletė nuo galvos skausmo ir stiklinė vandens. Po 15 min. – padėka – šypsena ir šokoladas.

– Man reikėtų vaistų nuo musmirių. Po vakarykščio žmonos pagrybavimo ir sočios vakarienės, jaučiu, kad ne tik baravykų ji ten pririnko… O pati nevalgė, sako, grybai – sunkiai virškinimas maistas, atseit, ne jos skrandžiui…

Ką gi, kiekvienas žmogus yra teisus, kol nesuklysta…

– Ar turite citrinų rūgšties?

– Ne, neturime. Jums į maisto parduotuvę reikėtų.

– Kaip į parduotuvę, jeigu pirkau pas jus? Dar su akcija buvo!

– Tai gal gintaro rūgšties tabletes pirkote?

– Tai taip. Koks čia skirtumas, gintaro ar citrinų.

Na, tikrai, koks skirtumas, ar saulė, ar mėnulis, ar diena, ar naktis, ar analginas, ar vitaminas C 🤭

– Man kaukę su vožtuvu, tokią, kur Veryga turi, sakė, kad nuo visko šitos apsaugo, ir nuo maro, ir nuo bado. Ir būtinai dar raidės kažkokios turi būti… Ir dar skaičiai…

Tikriausiai šiandien visi laukė ateinant antros COVID-19 bangos, tačiau nei vienas nesitikėjo, kad ta banga bus ne virusinė, o vandeninė 🌊 Na, mes taip pat vaistinėse laukėm tos antros bangos, bet irgi – ne vandeninės 💦: kaupėm kaukių, pirštinių ir kitų pastaruoju metu populiarių prekių asortimentą, raminom savo klientus, kad prekių turime pakankamai, net įvairaus dizaino ir spalvų 🌈, todėl galėsim priderinti prie aprangos ar gyvenimo būdo… Įtikinėjom, kad atlaikę pirmą bangą, atsilaikysime ir prieš antrą, jeigu tik ji bus.

Ir staiga ji smogė visu smarkumu, tik šį kartą – ne oro lašeliniu būdu, bet cunamio pavidalu ir buvo  tokia galinga, kad per akimirką išguldė milijonus žmonių…duomenų. Iš pirmo žvilgsnio, viskas neatrodė taip rimta. Kol ligoniai nepradėjo plūsti į gydymo įstaigas ir vaistines. 

– Man išrašytas siuntimas.

– Nematau jokio siuntimo.

– Tai akis prasitrinkite, kad geriau matytumėte!

***

– Aš tyrimui atvykau.

– Nepriimsim, nes gydytoja siuntimo neparašė.

– Neparašė, ar nematote?

– Važiuokit ir aiškinkitės su ja.

– Gydytoja, man nedaro tyrimo, nes sako, kad siuntimas neišrašytas.

– Jei žadėjau, vadinasi, išrašiau.

– Tai pažiūrėkite.

– Neturiu laiko čia kiekvienam žiūrėti, registruokitės.

***