Vaistininko užrašai

Vaistininkystė Anglijoje ir Olandijoje

Kadangi apie vaistininko darbo ypatumus Anglijoje šiek tiek rašiau jau anksčiau, tai šį kartą tik lengvai prabėgsiu jau pramintu taku (kad palyginčiau mūsų darbo sąlygas vaistinėje).

Anglijoje žmonės vaistus paprastai įsigyja toje pačioje, arčiausiai namų esančioje vaistinėje, todėl vaistininkai daugelį jų pažįsta, žino, kokius vaistus šie nuolat vartoja. Puikus sprendimas – susirasti šeimos vaistininką. Senais pokario laikais asmeniškai pažinoti krautuvėlės savininką reiškė būti aptarnaujamam geriau už kitus. Koks retesnis dalykėlis niekada neatitekdavo atsitiktiniam klientui🕴Asmeniniai ryšiai – štai kur individualaus aptarnavimo paslaptis. Ji galioja ir vaistininkams. Kai užmezgate asmeninį ryšį, tada ir vaistininko patarimai sveikatos klausimais bus asmeninio pobūdžio. Toks šeimos vaistininkas turi pranašumą, nes tiksliai žino, kokius vaistus vartojate.

Anglijoje, kaip ir Lietuvoje, yra didelių tinklų vaistinės, privačios ir ligoninių vaistinės. Vaistinėje dirba vedėjas (nebūtinai farmacijos specialistas), vaistininkas (dažniausiai – vienas, bet jei vaistinė labai didelė, gali dirbti ir keli), farmakotechnikas, asistentai, konsultantai ir vairuotojas. Vairuotojas dirba tik kelias valandas per dieną – išvežioja vaistus pacientams, kurie į vaistinę ateiti neturi galimybės.

Kaip žinia, tokį nemažą kolektyvą Lietuvos vaistinėse galima sutikti nebent labai didelėse vaistinėse. Įprastinės vaistinės – su vienu dviem pamainoje dirbančiais specialistais ir vienu (arba be) konsultantu, kuris arba prižiūri savitarną, arba užsiima pristatytų prekių tvarkymu. Vairuotojai vaistinėse nedirba, nes ekstra atvejais reikiamus vaistus pristatome mes patys (pavyzdžiui, kai tas vaistas laiku nepristatomas į vaistinę,  nebandant žmogaus kantrybės ir siekiant išvengti konflikto, pasižadame atvežti tiesiai į namus 🚗 ). Neetatiniais vairuotojais tenka padirbėti ir tais atvejais, kai nuolatiniam klientui skubiai prireikia vaisto, o jį turi tik kitas filialas kitame miesto gale. Tuomet po darbo skubi parsivežti tą turtą ir įteikti nekantriai laukiančiam. Jeigu vaistinė atsakingai rūpinasi likučiais, o tie nejudantys likučiai – kaip tyčia – šaldytuve laikoma prekė, į sutinkančią priimti vaistinę ją taip pat vežame patys, nes vairuotojai šaldytuvinių vaistų iš vaistinių nesurinkinėja ir kitur nevežioja. O mes, neturėdami labai didelio pasirinkimo, dedame į ledus ir vežame.

Vaistininkystė Škotijoje

Didžiosios Britanijos valdžia sveikatos apsaugai skiria tam tikro dydžio biudžetą ir jį paskirsto Škotijai, Velsui bei Šiaurės Airijai. Škotija yra padalinta į regionus, kurie turi savo sveikatos tarybas, atsakingas už sveikatos politikos vykdymą. Kiekviename regione, kiekvienoje sveikatos taryboje yra Farmacijos direktorius, atsakingas už visas ligonines, farmacininkus, dirbančius privačiose ar visuomeninėse vaistinėse. Visi farmacininkai dirba kartu, o jų veiklai vadovauja tas vadinamasis Farmacijos direktorius 🤓

Škotijoje dirba kelios skirtingos farmacininkų bendruomenės: yra didesnės nepriklausomos farmacininkų bendruomenės, yra ir mažesnės. Farmacininkai sutartimi yra pasirašę ir įsipareigoję valstybei. Skamba kaip – velniui sielą pardavę 👿, nors tikrovėje, greičiau mes, lietuviai, be jokių parašų esame sielas pardavę krautuvininkams 😥

Farmacijos specialistai Škotijoje gauna atlyginimą už keturias skirtingas veiklos sritis – receptinių vaistų išrašymą, viešąjį žmonių aptarnavimą (už patarimus pacientui), už papildomų vaistų išrašymą pacientams (vaistininkas, įvertinęs simptomus ir ligos eigą, pats priima sprendimą išrašyti papildomų vaistų, padėsiančių pacientui greičiau pasveikti, todėl sutaupomas bendrosios praktikos gydytojo laikas), už receptų dokumentavimą, saugojimą ir sekimą. Vaistininkas atlieka ir kitus darbus, tačiau atlyginimo pagrindą sudaro šios keturios veiklos sritys. Puikus sprendimas įvardinti konkrečius darbus ir už juos tinkamai apmokėti. Pas mus paprasčiau pažiūrėta į vaistininko atliekamas funkcijas ir apmokėjimą už tų funkcijų vykdymą – sveikatos apsaugos ministerija sugalvojo, ką privalo vaistinėje atlikti farmacijos specialistas pagal savo išsilavinimą, įteisino tai įstatymu ir teisės aktais, o darbdavys viską sudėjo į pareigybes ir už tai nustatė minimalią algą, pasiūlydamas likusią algos dalį užsidirbti iš prekybos papildais ir dalinamų patarimų, kokius dažus ar lūpdažį nusipirkti💄 Deja, be tiesioginių vaistininko funkcijų, privalu vykdyti ir niekur neaprašytas, tokias kaip akcijų dėlionės, dailusis karpymas, grindų valymas ir t.t. Tai ne tik jokiuose dokumentuose nefigūruojantys, bet ir visiškai neapmokami darbai. Tikriausiai, suprantama, kad čia apie Lietuvą.

Škotijos farmacijos specialistai dirba bendradarbiaudami su kitais sveikatos priežiūros specialistais bei pacientais. Jie yra atsakingi už tinkamą, racionalų vaistų vartojimą. Gydytojas įvertina paciento būklę, diagnozuoja  ligą, skiria vaistus, o po to, dažniausiai vaistininkas perima tolesnį vaistų skyrimą, būklės kontrolę, sekimą bei prižiūri, kad pacientas visus skirtus vaistinius preparatus vartotų pagal gydytojo rekomenduotą gydymą. Taigi, vaistininkai atlieka svarbų vaidmenį paciento/ligonio/kliento gydymosi ir sveikimo stadijose.

Vaistininkystė Švedijoje

“Sveiki atvykę į vaistinę!” “Kaip jaučiatės?” “Ačiū”. Šios trys frazės, ištariamos bendraujant tiek su pacientais, tiek su kolegomis, Švedijos vaistinėse yra įprastos. Žodis “Ačiū” ten ištariamas dažniau nei galima įsivaizduoti. 

Negaliu sakyti, kad tokių žodžių neištariame Lietuvoje. Tik patys žmonės čia labiau pavargę nuo painių įstatymų,  vaistų politikos ir amžinai keičiamo vaistų sąrašo, todėl ne visada nusiteikę geranoriškai mūsų atžvilgiu. Švedai – nuoširdūs, ramūs ir kantrūs žmonės. Jie nesivelia į konfliktus ir patys stengiasi jų nesukelti, dėkoja už kiekvieną smulkmeną, už kiekvieną patarimą ar paaiškinimą.

Kalbant apie vaistines, daugumoje jų dirba atvykėliai iš kitų užsienio šalių (greitai ir pas mus taip bus 🙁), nes vietiniai jauni vaistininkai, trumpai padirbėję ir pamatę, kiek streso  kelia vaistininko darbas, pabėga…Yra mobilių vaistininkų, kurie važinėja po visą šalį. Tokie – labai mylimi ir gerbiami. Lietuvoje didžiųjų vaistinių tinklai taip pat organizuoja tokias mobilias grupes. Tokį darbo pobūdį renkasi jaunoji karta ir jų darbo vieta – visa Lietuva. Šis darbas yra geriau apmokamas, bet kad darbuotojai būtų mylimi ir gerbiami, teigti negalėčiau. Švedijos vaistinėse yra dirbančių senjorų farmacijos specialistų, kurie palaiko ypatingą vaistinės aurą. Lietuvos senjorams taip pat suteikta galimybė dalintis sukauptomis žiniomis, tik požiūris į šiuos žmones truputį kitoks – jie nesijaučia kaip mentoriai, veikiau – tuščios vietos užpildytojai ir nuolankūs kažkieno įgeidžių vykdytojai.

Švedijos vaistinėse besidarbuojančiam personalui suteiktos visos galimybės mokytis. Kiekvienas gali tobulintis kurioje tik nori srityje – kosmetikos, ekonomikos, vaistinės valdymo, receptų kontrolės ir kitose. Vaistinės vedėju gali būti bet kuris personalo narys, tik reikia baigti tam tikrus mokymus. Vaistinės vedėjas atsakingas už darbo grafikų sudarymą, bendrą vaistinės tvarką. Tautiečiams vedėjams pasisekė šiek tiek mažiau, nes šie, be grafikų sudarymo ir bendros vaistinės tvarkos priežiūros, daro ir visa kita – aptarnauja klientus (algą kažkaip juk reikia užsidirbti), valo grindis (jei ir yra valytoja, ji nebūna visą dieną, žiemos pas mus, kaip žinia, purvinos), dėlioja mėnesio akcijas ir karpo etiketes (ne visose vaistinėse pamainoje dirba du asmenys ir ne kiekvienoje vaistinėje yra konsultantai, kurie atlieka daug pagalbinių darbų), tvarko buhalterinius bei kitus privalomus popierius (o jų, kaip ir abejotinos reikšmės žurnalų – iki mėnulio ir atgal).

Švedijoje vaistininkui licencija suteikiama visam gyvenimui, jos nereikia kas penkerius metus pratęsinėti kaip Lietuvoje.

Farmakotechniko (vaistininko padėjėjo) darbas Švedijoje yra daugiau apribotas nei Lietuvoje. Jie gali tik padėti surinkti vaistus pagal pateiktus receptus ir pakonsultuoti pacientą. Paprastai, jie yra atsakingi už prekių judėjimą vaistinėse, inventorizacijas, užsakymus, nurašymus.

Šią dieną žmonės gali nesigėdydami daryti tai, ką paprastai slapčia daro visomis kitomis metų dienomis 🤣

Kalbant apie vaistinę, galėčiau drąsiai teigti, kad balandžio 1-osios pokštų pasitaiko daugiau nei metuose yra dienų. Beje, kiekvienas juokas slepia dalį tiesos…

– Nuolaidų kortelę dar duokite, – primenu nuolatiniam klientui.

– Jūsų kortelė kaip nabašnikui rožės, – nelinksmai atkerta pirkėjas.

Ir jis, žinoma, visiškai teisus. Toje nuolaidų sistemoje viskas taip sudėliota, kad ten pamatysi daugiau žvaigždutėmis pažymėtų teiginių, kada ir kam nuolaida nepriklauso, nei kuomet turėsi naudą. Svarbu didelėmis raidėmis ir garsiai pasiskelbti, o tada tyliai veikti…į savo pusę. Kas ten aiškinsis po to? O jei vienas kitas atkaklesnis ir išdrįs, tai jam bus atsilyginta. Net ir man, kartais, paėmus didesnį kvitą ir panagrinėjus jį, ne visada lieka aišku, kuriai prekei pritaikyta ta nuolaida, kokia ji ir kodėl ne visada gaunasi tas 20 ar 30 žadamų procentų 🧐 Bet kur man čia suprasti tą aukštąją matematiką? Mes, gi, daugiau chemijas visokio plauko niurkėme.

Apsipirko du senjorai, vienas ir sako kitam:

– Tai nepadėkojai už vaistus dar.

– Aš už vaistus niekada nedėkoju, nes gali suveikti kaip nuodai.

– Tai ką, nežinojai, kad ir taip nuo vaisto iki nuodo – vienas žingsnis?

Ir sužiuro abu į mane. Teko išdėstyti mokslo tiesas:

– Nėra vaistų, ir nėra nuodų, yra tik dozės. Tos pačios medžiagos didelės dozės veikia kaip nuodas, mažos – kaip vaistas 💊

– Ačiū už aptarnavimą…

XXX

– Duokite man pagaliukų.

– Ausims valyti?

– Ne.

– Kosmetinių?

– Ne.

– Saldainių? (Yra tokie ilgi saldainiai, lazdelėmis vadiname)

– Sakau, gi, pagaliukų. Akims. Mažos pipetės tokios su vaistais…

Virusinė invazija

Koronavirusas daugiausia sklinda per daleles, kurios išsiskiria į orą kvėpuojant. Infekcija prasideda nosies ertmėje ir gali nukeliauti iki giliausios plaučių dalies – alveolių. Alveolėse vyksta deguonies ir anglies dioksido apykaita. Jose virusas pradeda pulti žmogaus ląsteles – kaip raktas spynoje, jis įsiskverbia į ląstelę, pasinaudodamas išskirtiniu karūnos formos baltyminiu smaigaliu, ir ima daugintis. Ląstelė išsiunčia imuninei sistemai pranešimą kviesti pagalbą 🆘 Bet specialistai mano, kad virusas greičiausiai geba nuslopinti šios nelaimės signalus. Tuomet virusas užgrobia ląstelę ir priverčia ją kopijuoti biologinį viruso kodą. Iš dalelių surenkami nauji virusai, kurie išleidžiami atgal į alveolės ertmę. Panaudotos ląstelės sunaikinamos. Imuninės ląstelės makrofagai išleidžia citokinus – baltymus, kurie išplečia kraujagysles ir gamina su virusais kovojančias ląsteles. Organizmui ginantis, plaučiuose ima kauptis skystis, todėl ligoniui trūksta oro ir prasideda plaučių uždegimas. Virusas toliau sėkmingai puola kitas ląsteles. Plūstelėję baltieji kraujo kūneliai puola užkrėstas ir sveikas ląsteles, prasideda uždegimas. Išskirtiniais atvejais imuninė sistema sureaguoja pernelyg stipriai, todėl prasideda daugybinis organų nepakankamumas ir septinis šokas. Žala ląstelėms ir perdėtas uždegimas gali sukelti ūmų kvėpavimo sutrikimo sindromą, neįprastą kraujo krešėjimą, organų nepakankamumą ir mirtį 💀

Mokslo laimėjimai

Skiepijimas nuo užkrečiamų ligų priskiriamas prie didžiausių žmonijos atradimų. Vakcinos kasmet išgelbėja daugybę žmonių gyvybių. Be to, pasiskiepijus didžiajai visuomenės daliai, susidaro visuomenės imunitetas ir taip apsaugomi net ir nesiskiepiję jos nariai.

Vakcinacijos dėka buvo visiškai likviduoti raupai. Ši liga, nuo kurios mirdavo trečdalis ja užsikrėtusių žmonių, buvo labai paplitusi ir likviduota 1980 m.

1955 m. buvo sukurta vakcina nuo poliomielito. Šia infekcine liga daugiausia užsikrečia vaikai. Vienam iš 200 persirgusiųjų šia liga, išsivysto nepagydomas paralyžius.

Tymų viruso plitimui sustabdyti sukurta vakcina pradėta naudoti 1963 m. Jos dėka išvengta 23 milijonų mirčių. Tačiau dėl nepakankamos vakcinacijos apimties tam tikrose teritorijose tymų protrūkių vis dar pasitaiko.

Daugeliui žmonių  kyla nemažai klausimų, susijusių su vakcinomis nuo COVID-19 viruso. Vienas iš esminių klausimų – kokiu būdu šios vakcinos galėjo būti sukurtos taip greitai?

Melas – žodžiai, kurie neatskleidžia tikrosios informacijos. Be priežasties, tikriausiai, savo artimam žmogui nemeluotume. Dažniausiai meluojame norėdami sušvelninti situaciją arba išvengti konflikto. Melavimas gali būti apibūdinamas kaip tyčinis mėginimas ką nors suklaidinti. Tačiau neįvykdytas ketinimas melu nelaikomas 😇 Melu nelaikomi ir formalūs atsakymai ar mandagūs išsisukinėjimai. Jei žmogaus paklausi “Kaip laikaisi?”, jis greičiausiai atsakys “Gerai”, nors jo išvaizda ir elgesys rodys priešingai.

Laikui bėgant išmokstame meluoti ne taip vaikiškai primityviai. Sukaupta melavimo patirtis leidžia pasirinkti daug subtilesnius būdus. Nustatyta, kad vyresni žmonės apie ką nors pameluoja kas penktame pokalbyje 🙄 O studentai savo mamoms meluoja beveik kas antrą kartą su jomis bendraudami. Kur kas rečiau meluoja ilgai gyvenantys sutuoktiniai. Tačiau, jeigu jau meluoja, tai meluoja skaudžiausiai. Melu dangstoma išdavystė, maskuojamas nepasitikėjimas vienas kitu. Toks melas atsiliepia tolimesniam gyvenimui.

Su laiku išmokstame meluoti taip, kad niekas net neįtaria. Išmokstame meluoti netgi drąsiai žvelgdami pašnekovui į akis 👀, taip griaudami mitus, kad “meluoja, net nežiūri akis”:

– Na, duokite man to Xanaxo, atnešiu, gi, tą receptą. Man tikrai gydytojas rašo. Ir dabar būtų parašęs, bet atostogauja…

– Jau praeitą kartą sakėte tą patį. Šį kartą galėjote pakeisti plokštelę…

– Tai aš ne melagis koks! Jei atostogauja, tai ir sakau, kad atostogauja.

– Ir kaip tyčia tada, kai jums baigiasi vaistai 🤔

Kartais melą išduoda pati kalba. Melagiai daro ilgesnes pauzes, dvejoja, prieš atsakydami, daro daugiau kalbos klaidų. Kai žmogus meluoja, žodžiai sako viena, o išraiška – kita, nes jaučiamas vidinis diskomfortas, kūnas tiesiog priešinasi:

Sakoma, moterys yra iš Veneros, o vyrai – iš Marso. Tai ką jie čia veikia Žemėje 🧐 Ogi, kovoja. Kartais, juokauja ar traukia vienas kitą per dantį. Kartais – priekaištauja. Kai kurie pokalbiai vyksta tiesiog laukiant eilėje, kai kurie būna skirti MUMS kaip pamokymai ar pastebėjimai (kartais nuskamba kaip klausimai ar palinkėjimai), dar kiti ištariami garsiai mąstant. Ir visai nesvarbu, kur tuo metu tas žmogus atsidūrė – poliklinikoje 💉, parduotuvėje 🧀, kavinėje 🍦, parke 🌳, ar vaistinėje 🥼 Mintys liejasi laisvai nepriklausomai nuo vietos, bet priklausomai nuo staiga atsiradusio noro jas kažkam išsakyti. Belieka rasti tik laisvą klausytoją – pritarėją.

“Visi vyrai nenaudėliai, kol kas nors neįrodys, jog yra kitaip. Maniškis neįrodė, jog yra kitaip. Na, ir laimingo jam kelio! Gyvenkime taip, kad galėtume pažvelgti bet kuriam vyrui į akis ir pasakyti, jog eitų velniop!”

“Moters nesuprasi: tai ji nepatenkinta, kad vyras myli vien tik save, tai ji nepatenkinta, kad jis myli kitą moterį…”

“Vyrai visada nori sėdėti ant dviejų kėdžių. Gerai, kad moterys laiku tas kėdes išstumdo 🙂”

“Moters nervų sistema labai jautri. Tylėk, neprieštarauk jai dėl smulkmenų, padėk visur ir visada. Ne veltui sakoma – nusileisk žmonai dėl mažų dalykų, ji nusileis tau dėl didelių.”

“Mano vyras – vieni planai ir viltys. Tokia jo psichologinė struktūra…”

“Kai man žmona pasakė: jei laiku negrįšiu namo, tai ji mane iš po žemių iškas, nutariau, kad pats laikas peržiūrėti testamentą ir įtraukti palaikų kremavimą.”

“Karantinas išmėtė mus po lovas, bet žmona įspėjo, kad jei negaliu daryti pinigų lovoje, tai geriau kad  neužsigulėčiau.”

“Kad vyras duotų šeimai daugiau pinigų, reikia su juo laiku išsiskirti. Ir dar: niekada neklausk vyro, už ką jis tave myli, nes kai tik jis apie tai susimąstys, paaiškės, kad mylėti tave nėra už ką 😮. O jeigu jis sako, kad tave myli, tai dar nereiškia, kad jis myli TIK TAVE.”