Vaistininko užrašai

Apie reklamą galima rašyti nesustojant. Ji nulemia ne tik tai, ką gydytojas išrašinėja pacientams, bet ir vartotojų įpročius. Neretai pacientas dėl reklamos būna taip įsidėmėjęs kokį nors medikamentą, kad mano, jog tik jis vienas gali jam padėti. Ir pradėjęs vartoti kitą lygiavertį vaistą su jam negirdėtu bendriniu pavadinimu, jokio pagerėjimo nepajunta 😀

Ką pacientui daryti, kai jis nori plačiai išreklamuoto vaisto, gydytojas išrašo kitu pavadinimu tą patį vaistą, o nuėjęs į vaistinę nusiperka vaistininko parekomenduotą vaistą dar kitokiu pavadinimu, bet tą patį? Grįžta namo, susinervina, tada eina pas kaimyną pasitarti ir iš jo išgirsta ketvirtą vaisto pavadinimą. Deja, vaisto pavadinimas skamba kitaip, todėl pasidaro neramu:

Kas, vis dėlto, mane apgavo?

Pavyzdžiu gali tapti kad ir populiarusis Ibuprofenas. Gydytojas rašo Ibuprofen, žmogus tikisi nusipirkti reklamuojamą Ibumetin, vaistininkas parduoda Nurofen, o kaimynas rodo Ibuprom 😀 Jei labai mėgstantis žiūrėti reklamą žmogus atvyks į degalinę pirkti išreklamuotų vaistų, tai jis ten galės įsigyti keliolika preparatų skirtingais pavadinimais, bet ta pačia veikliąja medžiaga. Skamba grėsmingai.

Niekur nedingo reklama abejotinų preparatų iš spaudos leidinių. Skelbiasi, kas tik netingi. Tada Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba savo puslapyje paskelbia informaciją gyventojams, kad jie būtų atidūs ir nepirktų abejotinų vaistų iš abejotinų platintojų. Kiek žmonių perskaito tą informaciją? Gal geriau būtų iš karto filtruoti abejotinus prekiautojus ir kalti jiems baudas už žmonių apgaudinėjimą?

Bet čia tas pats variantas kaip su roksandromis, užkalbėtojomis ir gyvenimo žaizdų gydytojomis. Tris metus jos skelbiasi Lietuvos leidiniuose, tūkstančiai nukentėję nuo jų finansiškai ir tik dabar pradedama raganų medžioklė.

Skaityti toliau »

Iš apklausos rezultatų matyti, kad nelabai esate linkę lankytis pas gydytojus 😀

Dėl naujos tvarkos nepatogumų, visgi, yra. Tikiu, kad daug jų nepatyrėte dėl vaistininkų lankstumo ir geranoriškumo 😀 Manau, kad dauguma vaistininkų nusiteikę padėti jums rasti palankų sprendimą net ir esant naujoms aplinkybėms 😉

P.S. kviečiu sudalyvauti naujoje apklausoje apie vaistų ir papildų reklamą.

Prieš daugelį metų viena didelė firma šventė savo 25 metų jubiliejų. Buvo surengta iškilminga vakarienė. Aišku, nebuvo pamiršta pakviesti ir spaudos bei televizijos atstovų. Pokylyje dalyvavo įžymiausi miesto žmonės. Net vyriausybė atsiuntė aukšto rango atstovus: juk šiaip ar taip ši firma buvo viena iš didžiausių mokesčių mokėtojų visoje šalyje.

Buvo pasakyta daug kalbų. Oratoriai gyrė firmos aukštas moralines nuostatas, šlovino palaimą nešančius medikamentus, kuriuos ji sukūrė visos žmonijos labui. Po to svečiai apžiūrėjo pačią įmonę. Jos užimama teritorija buvo tokia didelė, kad nuvargusius svečius teko vežioti mikroautobusais nuo vieno prašmatnaus pastato prie kito. Lankytojai stebėjosi administracijos dangoraižiu, komercijos skyriumi, produkcijos reklamavimo tarnyba.

Prisiminimui visiems dalyviams buvo išdalyti originalūs medaliai su steigėjo atvaizdu ir firmos įsteigimo data. Po iškilmes užbaigusio didelio fejerverko svečiai išsiskirstė. Liko tik vienas mažytis neišvaizdus žmogelis. Jis priėjo prie švytinčio firmos savininko.

– Visa tai buvo įspūdinga,- tarė jis,- tačiau turėčiau dar vieną prašymą: ar negalėčiau apžiūrėti gamybos skyriaus?

– Kodėl gi ne, eikite paskui mane…- savininkas nusivedė paskutinį svečią į tamsų kiemą prie senos pašiūrės. Atidarė duris. Pašiūrės viduryje sėdėjo sena moteriškė ir dideliu mediniu samčiu kažką maišė kubilėlyje…

Kiekviena namų šeimininkė, kasdien einanti apsipirkti, gerai žino, ką reiškia reklama. Ji gal jau šimtą kartų per TV yra girdėjusi kokią nors reklaminę frazę, kuri jau seniai jai įgriso. Tačiau ji vis tiek pirks tą išreklamuotą produktą, kurio pavadinimas taip tvirtai yra įstrigęs atmintin. Ne kitaip yra ir su vaistais. TV laidoje apie ligas ir jų gydymą išreklamuoti maisto papildai tampa perkamiausia savaitės preke vaistinėje. O jeigu apie stebuklingą poveikį pasakojo visuomenėje gerai žinomas žmogus, pardavimai pakyla dar labiau.

Spaudoje taip pat pilna reklaminių skelbimų: populiariausiuose specializuotuose leidiniuose beveik pusę jų turinio irgi sudaro vaistų arba maisto papildų reklama. Gražiausiais žodžiais, paremtais įspūdingomis iliustracijomis, šlovinami įvairių medikamentų pranašumai.

Skaityti toliau »

Šiandien rašysiu ne apie vaistus ir jų vartojimą. Ne apie ligas ir jų simptomus. Ne apie atpigusius ar pabrangusius medikamentus.

Šiandien parašysiu apie telefoninius sukčius, šiek tiek kitokius nei įprastinius. Apie “aiškiareges” ir “sielos gydytojas” roksandras jau rašiau. Laimė, jas jau pradėjo gaudyti ir sodinti. Gal pagaliau ir kitiems sukčiams ateis galas?

Pirmą kartą “verslo” skambučio sulaukiau prieš gerą pusmetį. Tada skambino vyras. Kalbėjo pakeltu tonu (gal norėjo būti įtaigus), pasakojo apie akcijas, gyrėsi esąs didelis žinovas, siūlė investuoti. Nesulaukęs mano susidomėjimo, tiesiog reikalavo sutikti su jo pasiūlymu. Tuomet buvau darbe, todėl leistis į diskusijas negalėjau, o ir nenorėjau, todėl padėjau telefoną. Pasirodo, vyriškio būta įkyraus. Jis paskambino vėl, pasakiau, kad netrukdytų ir daugiau neskambintų šiuo numeriu, tačiau tai įspūdžio jam, matyt, nepadarė, todėl teko išjungti garsą. Vėliau pamačiau, kad skambino ne vieną kartą.

Antras kartas pasikartojo prieš kelis mėnesius. Vėl tas pats telefono numeris, ta pati daina, tik žmogus kitas, ramesnis ir taikesnis 😀 Atmečiau visus “verslo” pasiūlymus, įtikinti manęs jam nepavyko, todėl pokalbis buvo greitai užbaigtas.

Prieš mėnesį į vaistinę atėjo pagyvenusi klientė. Žodis po žodžio (ne paslaptis, kad žmonės kalba ne tik apie ligas, bet ir apie visus kitus svarbius reikalus) ir jos pasakojimas pakrypo apie tai, kaip jai kažkas skambino ir kažką siūlė, bet ji nesileido į jokias kalbas.

Supratau, kad šie rusakalbiai “verslininkai” pradėjo intensyvią nelegalią veiklą, mulkindami žmones.

Kaip žinia, blogas poelgis nemiršta, priešingai, jo vaisiai dauginasi, todėl prisiekiau sau, kad sekantį kartą, jei jis tik bus, mano taktika bus kitokia 🤨

Skaityti toliau »

Žmonių poelgiai nėra nei pastovūs, nei nekintami. Ištikimas tampa išdaviku, o teisuolis – apgaviku. O tuos pokyčius lemia aplinkybės. Ypač, mūsų darbe.

Na, pavyzdžiui, vieną dieną gauname informaciją, kad vieno gamintojo vaistams nuo šiol bus suteiktas aukščiausias reitingas, o tai reiškia, kad kuo daugiau parduosi šių vaistų, tuo bus didesnis priedas prie algos. Vaistai – kokybiški, gamintojas – patikimas, tad sunkumų kaip ir nėra. Todėl daugelis elgiasi taip, kad ir savas biudžetas nenukentėtų, ir klientas būtų patenkintas.

Tačiau, po kelių mėnesių padėtis keičiasi. Nes nuo šiol prioritetas turi būti teikiamas kito gamintojo vaistams. Ankstesnis gamintojas krenta į trečią poziciją, o į pirmą įsiveržia įmonę kažkuo suviliojęs naujasis. Kaip tikros Karališkos Askoto žirgų lenktynės Anglijoje!

Lenktynės, tai lenktynės. Bandome užimti geras pozicijas reitingų lentelėje, todėl savo klientus bandome pripratinti prie kitų vaistų. Žinoma, kliento pasirinkimas, bent jau man, lieka pirmoje vietoje. Bet jei žmogus abejoja, reikia padėti jam susigaudyti ir pagrįsti, kuo vienas vaistas yra pranašesnis už kitą (kaina, kokybė, efektyvumas, populiarumas ir pan.)

Staiga, kaip paskutiniu metu Lietuvoje tapo įprasta, sutrinka vartoto vaisto tiekimas. Ir nėra jokių galimybių jo užsakyti. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba paskelbia, kad vaistas vėl atsiras po 1-2-3 ar 6 mėnesių, o šiuo metu alternatyva – kito gamintojo ar kito stiprumo vaistai. Ką gi, vėl ligonį pratini prie kito gamintojo 😀 Bet po tokių eksperimentų žmogus pradeda įtariai žiūrėti. Ir tai visiškai suprantama. Aišku, svarbiausia, kad jis iš viso gauna, bent jau alternatyvių vaistų.

Praeina dar kažkiek laiko ir, platintojas ar gamintojas, ligonio vartoto vaisto nusprendžia neperregistruoti, todėl išparduodami likučiai ir…Finita la Commedia… vėl teks ieškoti geriausio pasirinkimo, nes Lietuvos rinkoje vaisto paprasčiausiai neliks.

Skaityti toliau »

Stojamieji egzaminai jau ne už kalnų ir dauguma stojančiųjų tikrai žino, ką norėtų veikti gyvenime. Visgi, pratęsiant savo ankstesnio straipsnio (vaistininko profesija) mintis, leisiu sau šiek tiek pašmaikštauti apie farmacijos specialisto darbinius užkulisius.

Mintimis nuklydus į tolimą praeitį, bandau prisiminti, kas labiausiai paskatino mane pasirinkti šią specialybę. Pirmiausiai, žinoma, pati vaistinė, dvelkianti senove ir paslaptimi. Man, vaikui, apsilankymas vaistinėje, buvo kaip dienos ritualas. Su klasiokais, po pamokų, keliaudavome į vaistinę pirkti vitamino C žirnelių ar gliukozės. Tas specifinis kvapas, tvyrantis ore, tyla, paslaptingos ir mažai kalbančios, bet viską žinančios moterys baltais chalatais, žmonių ramybė ir jų pagarba vienas kitam tuomet mane kažkuo užbūrė.

Bet pats mistiškiausias reginys, kuris man buvo sunkiai suprantamas: keliasdešimt mažų stalčiukų, visiškai vienodų ir niekuo ypatingai neišsiskiriančių, ir juos atidarinėjanti vaistininkė, visada sugebėjusi atidaryti tą pirmą ir vienintelį, kuriame guli ligoniui reikalingi vaistai. Man tai prilygo stebuklui 😀

Taigi, kai atėjo metas pasirinkti savo tolimesnį gyvenimo kelią, abejonių neliko. Viskas atrodė nuostabu ir tobula, išskyrus atlyginimą. Jis tikrai buvo labai mažas. Tačiau tuomet apie tai negalvojau, nes pati profesija buvo aukščiau visko.

Kai jau studijavau ir atlikinėjau praktiką vaistinėse, vis dar džiaugiausi savo pasirinkimu, nes jokių pavojaus signalų, kad kas nors šioje srityje iš esmės pasikeis, neįžvelgiau.

Šiandien, praėjus ne vienam dešimtmečiui, galiu konstatuoti faktines aplinkybes, kurioms atsiradus, šios profesijos, tikriausiai, nesirinkčiau. Nes dabartinės vaistinės labiau primena parduotuves, turgų, reklaminių kampanijų susibūrimo vietą, kosmetikos parduotuves ar dar velniai žino ką. Neliko nei paslapties, nei ramybės, nei pagarbos, nei specifinio kvapo.

Skaityti toliau »

Šiandien pakeverzosiu apie savo popietinę pamainą. Ji mažai kuo skiriasi nuo rytinės, nebent tuo, kad ateinu sotus ir tuomet nesiblaškau tarp mikrobangės, kriauklės, stalo ir klientų 😀 O su kavos atsigėrimu visada yra paprasčiau.

13.00 – 14.00

Perskaičiuoju pinigus kasoje, kad ramiai galėčiau pradėti darbą. Tada persimetu keliais žodžiais su kolegomis apie einamuosius reikalus ir laukiu pirmųjų klientų. Pirmasis papuola narkomanas. Ir iš karto su pretenzija, kodėl neturiu insulininių švirkštų.

– Kad mažiau čia lankytumeisi, todėl ir neturiu

atsakau ir vis tiek parduodu švirkštą, 2ml. Niekaip neišeina išvengti šių lankytojų.

Kol klientų neturiu, skaitau elektroninius laiškus, kuriuose gausu naujos informacijos ir nurodymų. Taigi, pakabinu naujus reklaminius plakatus, nuimu jau nebegaliojančius, papildau mėnesio žurnaliukų krūvelę. Jūs net neįsivaizduojate, kiek pinigų paleidžiama vėjais su tom reklamom! Dažną mėnesį ir išmetame ne vieną, nes žmonėms tiek nereikia.

14.00 – 15.00

Ateina klientė, bet ne vaistų pirkti. Prašo, kad perdėčiau SIM kortelę iš vieno telefono į kitą. Su užduotimi susitvarkau puikiai.
Tada pasirodo kita moteris (~70 metų):
– Gal turite latekso?
– O kokio latekso jūs ieškote?
– Nu tai šlapimui varyti.
– Tai gal Lasix?
– Nu tai taip!

Sekantis pirkėjas – vyras. Prašo pipirmėčių. Klausiu: ar arbatos, ar tinktūros norėtų. Sako:

– Ne, pleistro.

Na, kad nėra tokio pleistro, arba aš nežinau 😀 Bet pasiūlau jam pipirinį pleistrą. Pasirodo, tiesiai į dešimtuką 🙂

Kadangi turiu laisvo laiko, pradedu į pirkinių maišelius dėlioti reklamines skrajutes su vieno vaisto reklama. Nes reklama turi būtinai pasiekti vartotoją. Kitaip, kokia ji reklama? Pasijuntu tarsi laiškininkas. Gerai, kad dar į pašto dėžutes neprašo sumėtyti…
Skaityti toliau »