Vaistininko užrašai

“Net ir pats dosniausias žmogus stengiasi mokėti pigiau už tai, ką kasdien perka.”

– Dž. Bernardas Šo

Šiandien labai aktualios diskusijos apie konkurenciją. Ypač jos paaštrėjo Vyriausybėje. Amžinas klausimas – kaip padidinti konkurenciją, kaip atpiginti prekes ar paslaugas?

Už nesąžiningą komerciją prezidentė siūlo skalpuoti. Už pakartotinus pažeidimus – didelės baudos. Atsakingi vadovai teigia, kad baudos šiuo metu ir taip yra didelės. Jei jos didėtų, įmonėms grėstų uždarymai ir bankrotai. Tačiau žinomas ekonomistas N. Mačiulis teigia, kad ne baudos dydis yra svarbu. “Daug didesnė bėda ta, kad kai kuriuose sektoriuose yra mažai rinkos dalyvių, todėl tos konkurencijos natūraliai nėra”,- sako jis.

“Pavyzdžiui, įstatymuose apribota, kad vienos vaistinės dydis gali būti ne mažiau kaip 60 kvadratinių metrų, bet viename pastate įstatymai draudžia registruoti daugiau nei vieną vaistinę. Jau tai yra įstatymo suvaržyta konkurencija. Būtent tokias kliūtis pašalinus būtų galima daug greičiau paskatinti naujų rinkos dalyvių atėjimą, o kartu – ir mažesnes kainas”, – teigė N. Mačiulis.

Nuo čia ir pradėkime. Tik mes, dirbantys vaistinėse, galėtume tiksliai papasakoti apie tai, kokią įtaką vaistų kainų mažėjimui padarė labai tankus vaistinių išsidėstymas. Aš kalbu apie didžiuosius Lietuvos miestus, tačiau, manau, kad ir mažesniuose miesteliuose netrūksta artimos vaistinių kaimynystės.

Taigi, pradėkime nuo mano asmeninės patirties. Mano rajone yra begalė vaistinių, tačiau aš apsiribosiu ne vieno kilometro, o, maždaug 500 metrų atstumu. Šioje teritorijoje įsikūrusios 8 vaistinės: visų tinklų, kai kurių tinklų – net po dvi. Visos mes turime (netgi, privalome) vilioti žmones, daryti pelnus ir tuo pačiu, užsidirbti sau atlyginimus. Kaip mano vaikai kažkada sakydavo:
Skaityti toliau »

Šį žodį žodynas aiškina taip: “Blatas – privati pažintis, kuria naudojamasi, kai reikia ką nors gauti ar padaryti, kas oficialiai būtų labai sunku.”

Blatas – sovietmečio reiškinys, lėmęs viską. Jei turi blatą, reiškia, kad turi viską. Jei neturi blato, reiškia, neturi nieko 🙂 Nesvarbu, kad gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, blatas niekur nedingo. Gal tik jo nominali vertė pakilo.

Kodėl apie tai rašau? Neseniai teko lankytis pas draudėją (pažįstamą). Atrodo, viskas aišku kaip du kart du: randam geriausią variantą, pasirašau sutartį, sumoku pinigus ir išeinu. Bet…

Draudėjas sako:
– Palaukite, tuoj aš jums po blatu padarysiu geresnę sutartį.
Sakau:
– Tai ir pas jus galima gauti pagal blatą? Ką jūs man galite tokio pasiūlyti?
– Vat ir galiu,- atsako man draudėjas.

Pakraipiau pečiais, bet, galvoju: tebūnie, blatas tai blatas 😀 Ir ką sau manote – padaro man gerą nuolaidą kaip geram klientui. Žinoma, aš nežinau, ar tai tik paryškintu tonu pasakyta po blatu ir man būtų reikėję mokėti tiek pat, ar iš tikrųjų buvo padaryta nuolaida, žino tik Aukščiausias ir draudėjas, bet, pasakysiu, buvau pamalonintas mažesne (?) kaina ir blatu 🙂 O draudėjas užbaigia pokalbį:
– Matot, kad reikia blato 😉

O koks blatas gali būti prekybos centre? Kažkurią savaitę reklaminiame buklete radau man reikalingą prekę už 1€ (tame puslapyje buvo keletas prekių už 1€, bet man reikėjo vienos). Leidausi į paieškos žygį. Lengva nebuvo, bet pagavau azartą. Nejaugi tikrai nei vienoj parduotuvėj negausiu tos prekės? Reziumuoju: prekės negavau, degalų išeikvojau daugiau nei būčiau pirkęs prekę be nuolaidos 😀 Panašiai buvo ir su kita preke. Ji brangesnė, bet 50% nuolaida mane paviliojo. Ir vėl turistiakas. Ir vėl būtų ta pati pabaiga, bet radau blatą. Šiek tiek pažįstama pardavėja papildė lentyną reikiamu kiekiu 🙂, o aš pajutau šio magiško žodžio jėgą.

Skaityti toliau »

Lietuva – ne Egiptas su Cheopso piramide. Lietuva – ne Babilonas su Semiramidės sodais. Ir ne Kinija su Didžiąja kinų siena 😀

Bet gal nors trumpam pabūsiu Smaragdo miesto burtininku ir sukursiu septynis vaistininko stebuklus…

Tebūnie taip, kad Lietuvoje vaistininkai gautų padorų atlyginimą už savo tiesioginį darbą (ne už reitinginių prekių pardavimus, asmeninius pasiūlymus, papildų iškišimus ir akcijų dėliojimus). Geriausiai būtų, kad vaistininko algos didėjimas būtų susietas su darbdavio alga ir įmonės pelnu

Tebūnie taip, kad Valstybė pasitikėtų vaistininkais ir negrasintų įvairiais tikrintojais

Tebūnie taip, kad darbdaviai ne tik reikalautų planų vykdymo, bet bent retkarčiais pasidomėtų, kuo kvėpuoja ir gyvena jo darbuotojas, kada paskutinį kartą jis atostogavo ir kaip jam sekasi dirbti kitų kolegų atostogų metu

Tebūnie taip, kad žmonės nesirgtų, o jei ir susirgtų, visada gautų reikiamų vaistų

Tebūnie taip, kad vaistų kainos būtų prieinamos kiekvienam Lietuvos gyventojui

Tebūnie taip, kad vaistininkui nereikėtų vienu metu aptarnauti klientų ir stebėti, kaip narkomanas ar vagis kėsinasi į vaistinės asortimentą, o vėliau – padenginėti trūkumus

Skaityti toliau »

Jokie pinigai nebūna taip gerai panaudoti, kaip tie, kuriuos mums nusuko: už juos įsigyjame išminties.

– A. Šopenhaueris

“…puiki alga ir priedas už pasiektus rezultatus…” – šiuos žodžius išgirdau vieną dieną per radiją. Tokiu skelbimu buvo kviečiama prisijungti prie prekybos centro “Maxima” darbuotojų komandos.

Panašiai viliojami ir vaistininkai, ir, tikriausiai, daugelio kitų profesijų atstovai. Gal kitose įstaigose tas magiškas žodelis PRIEDAS turi visai neblogą piniginę išraišką. Deja, daugelyje vaistinių tinklų tą priedą reikia kone krauju išsilupti. Sugrįžkime prie “už pasiektus rezultatus”. Kaip vaistinėje įvertinti pasiektus rezultatus? Ar į šį žodžių junginį įeina tik vaistinės apyvarta ir reikiamų prekių siūlymas ir pardavimas?

Pagal dabartinę algų skaičiavimo sistemą kaip tik taip ir yra. O kas ir kaip įvertins vaistinių darbuotojų pasiektus rezultatus, atiduodant visą save bendravimo su klientu metu? Ar darbdavys pajėgus nustatyti, kokią pridėtinę vertę jam sukuria jo darbuotojas nuoširdžiai atlikdamas savo pareigą? O gal tai visai ir nesvarbu? Nenuoširdus ir šaltas bendravimas gali būti daug produktyvesnis (pinigine išraiška) – pakanka dirbti pagal formulę: išklausau pageidavimus ir greitai “paskiriu gydymą” aukšto reitingo (tuo pačiu naudingomis įmonei) prekėmis, pridedant lydinčiųjų produktų. Galima  pasirinkti kitą strategiją: išklausau, aiškinuosi, netgi gilinuosi į problemą, parenku tinkamiausius vaistus už optimaliausią kainą, ko nereikia – nebruku. Nereikia būti labai protingam, kad suprasti, jog pirmu atveju aš tikrai gausiu apčiuopiamą priedą už pasiektus rezultatus. Antru atveju – žmogaus padėką už nuoširdumą ir norą pas mane sugrįžti.

Skaityti toliau »

“Man gerai, man nieko netrūksta…
Man gerai…
Man yra gerai…
Man gerai, man nieko netrūksta…”

dainuoja ŽAS-ai savo vienoje dainoje.

Berašant paskutinį savo straipsnį tvirtai maniau, kad daugiau šia tema nerašysiu, nes kiek gi galima? Bet užteko pamatyti antradienio  vakaro žinias ir perskaityti bėgančią eilutę  ekrano apačioje:  A. Veryga: “Vaistų tikrai netrūksta”, kaip pagalvojau: leisiu sau pafilosofuoti dar kartą, paskutinį 😀

Kadangi vaistų trūkumas nesumažėjo, o, atvirkščiai, padidėjo, labai pikta girdėti tokią iškreiptą ir tolimą nuo realybės ministro nuomonę. Šis absurdiškas sakinys parodo, kaip dirba SAM šutvė. Kitaip jos tikrai negalima vadinti, nes skleisti akivaizdų melą Lietuvos žmonėms gali tik kvailiai arba pasamdyti psichologai, kurie manipuliuoja žmonėmis, įteigdami, kad nėra jokios problemos, argi jūs nematote, kaip mes stengiamės dėl jūsų? Tokia skleidžiama “tiesa”, tikriausiai aptarta su viešųjų ryšių specialistais, kurie buvo pasamdyti, kad galėtų suvaldyti krizines situacijas, atseit, tai padės visuomenei iškomunikuoti ministerijos vykdomus darbus. Žinoma, jei ryškesnių darbų niekas neatliko, reikia bent parodyti, kad situacija yra valdoma. Panašu kaip Rusijoje: “viskas pas mus yra gerai, žmonės – laimingi, pensijos – normalios, badaujančių – nėra, žmonės – dirba, uždirba ir visai nesiveržia į užsienį”. Po truputį tuo pradedi tikėti, žiūrėk, ir gyvenimas gražesnis tampa 😀

Gal ir aš galėčiau tuo patikėti, tačiau kiekviena darbo diena atneša vis naujų išbandymų. Šiandien vaistinės dalinasi tarpusavyje ne vaistais retoms ar dažnoms ligoms gydyti (jų jau seniai nėra), tačiau ir visiškai niekuo ypatingais, netgi, nekompensuojamais vaistais. Daugelį vaistų, kurių nebuvo numatyta palikti kompensuojamų vaistų kainyne, stengėmės išparduoti ir daugiau jų neturėti arba turėti po kelias dėžutes, (pagal poreikį), kad žmonės neliktų be savo nuolatinių vaistų. Tačiau dabartinis  chaosas atvėrė dar kitus skaudulius. Pasirodo, pradėjo trūkti ne tik kompensuojamų vaistų, tačiau ir tų, kurie buvo pasmerkti išnykimui. Vieni ligoniai, negaudami kompensuojamųjų vaistų, pirko už savo pinigus be kompensacijos, kiti gi, nusprendė nekeisti savo paskirto gydymo ir liko prie įprastinių, todėl taip pat pirko už pilną kainą. Todėl dar kartą galima užduoti klausimą gerbiamam ministrui: “Tai kas išlošė iš naujos vaistų reformos? Kas sutaupė pinigų dėl vaistų atpigimo? Kas liko patenkintas nauju kompensuojamųjų vaistų sąrašu?” Atsakymas šiai dienai yra vienas, kurį visi mes žinome.

Skaityti toliau »

Negailestingai bėga dienos, savaitės, mėnesiai, o problema, susijusi su vaistų trūkumu, niekur nedingo 😕

Vaistų, skirtų rimtoms ligoms gydyti, trūkumas pasiekė kritinį lygį. Kaip jau rašiau anksčiau, pradėjo trūkti ne tik vieno stiprumo vaistų; neliko jokio pasirinkimo vaistų tam tikrose grupėse. Kai tik didmenininkai praneša, kad šiek tiek vaistų įvežė į Lietuvą, jie nerealiu greičiu dingsta iš pasiūlos (čia kaip labdariniai bilietai į A. Mamontovo koncertą Klaipėdoje: nespėjo meras paskelbti apie tokią miesto dovaną, bilietai per kelias minutes, o gal ir sekundes, buvo išparduoti). Jeigu tavo vaistinei pasisekė, tai tu esi palaimintas ( beveik kaip palaikintas 😀), o jeigu ne – toliau suok strazdo giesmes savo klientams…

Paskutiniu metu vaistinės pasidarė kaip turgus: derasi tarpusavyje, keičiasi vaistais, maino labiau joms reikalingą vaistą į ne tokį svarbų, bet svarbų kitai vaistinei. Deja, tokie mainai galimi tik tinklinėse vaistinėse. Žiūri į mėlynąjį ekraną, kuri tavo tinklo vaistinė kuriame Lietuvos kampelyje turi ir, svarbiausia, gali tau perleisti tą deficitą. Tada vedi derybas, ką nors pažadi (pvz., paimti prie to pačio kokį iš galiojimo beišeinantį niekalą), tada maldauji, kad suorganizuotų greitą vaisto išvežimą reikiamu adresu. Jeigu reikia ypatingos skubos tvarka ir vaistas randasi tame pačiame mieste, sėdi po darbo į automobilį ir leki pats pasiimti, kad neduok Dieve, vaistinė neapsigalvotų. Vėliau, skambini ligoniui ir praneši džiugią žinią: “Jūsų vaistai pasiekė beveik galutinį tikslą, prašome atvykti”. Ir ligonis bėgte atbėga tų vaistų, kurių taip ilgai ieškojo, nes gal vaistinė ims ir atiduos labiau sergančiam (situacija kaip su organų transplantacija – kuriam labiau reikia).

O ką daryti toms vienišoms vaistinėms, dar išlikusioms atkaklioje didmeninių tinklų kovoje? Čia jau jokiom dovanom nesuviliosi: neturi vaisto, ačiū, bėgu ieškoti kitur.

Ar tai normalu? Kas čia vyksta? Kokie užkulisiniai žaidimai žaidžiami SAM (Sveikatos apsaugos ministerija) ir VVKT (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba) kontroliuojamose žaidimų aikštelėse? Ką veikia didžioji valdininkų armija Farmacijos departamente? Beje, vienas iš šio departamento uždavinių yra: “gerinti gyventojų aprūpinimą vaistiniais preparatais ir farmacinės paslaugos kokybę”. O viena iš funkcijų: “dalyvauti reguliuojant vaistinių preparatų platinimo tinklo veiklą, siekiant užtikrinti gyventojų ir sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimą vaistiniais preparatais.”

Kaip matosi dabar, SAM darbo pradžia ir pabaiga buvo naujas kompensuojamųjų vaistų sąrašas ir kompensacijų skyrimo tvarka. Neneigsiu, tai didelis darbas, bet nereikėjo sustoti ties jo sudarymu. Jei visos vaistinės skalambija, kad vaistų ŽIAURIAI trūksta, tai reikia ne atsišaudyti niekinėm frazėm, kad viskas yra gerai, kad atsirado daug suinteresuotų grupių, kurios siekia diskredituoti naują kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymo tvarką ir pan., o imtis kažkokių apčiuopiamų veiksmų. Bet kam tie veiksmai, jei viceministrė  K. Garuolienė įsitikinusi:

Bet jų TRŪKSTA!
Skaityti toliau »

Nuo šių metų liepos 12 dienos vaistininkai, gydytojai ir ligoniai išgyvena lengvą košmarą, kuris susijęs su naujo kompensuojamųjų vaistų sąrašo atsiradimu. Netyla diskusijos spaudoje, TV ekranuose, gydymo įstaigose ir žmonių susibūrimuose. Visi šios nevykusios (o gal nepavykusios) akcijos dalyviai su kiekviena diena tikėjosi, kad naujai atsiradusios problemos spręsis greičiau, tačiau ir šiandien negalime pasakyti nieko guodžiančio. Didžiausia problema – nuolatinis kompensuojamųjų vaistų trūkumas.

Ankstesnis sąrašas turėjo platų vaistų pasirinkimą, todėl nesant vienam vaistui, ligonis galėjo rinktis kitą. Šiai dienai to padaryti negalima, nes sąraše likęs vienas ar keli vaistai, ir tų pačių nėra tiekime. Todėl kasdien daugybė žmonių yra priversti gaišti savo brangų laiką bala žino kam.

Taigi, žaidimą pradeda baltieji (bent jau šachmatuose, o čia panašu į šachą ir matą). Žaidimo dalyviai – VVKT (valstybinė vaistų kontrolės tarnyba), SAM (sveikatos apsaugos ministerija), G (gydytojai), L (ligonis), V (vaistinės darbuotojas), VU (vaistininko užrašai).

SAM: “Šis laikotarpis yra laikinas ir susiklosčiusi situacija yra vienkartinė…”

VU: “Nieko nėra pastoviau už laikiną 😀”

***

L: 
– Man yra išrašytas elektroninis receptas.

V:
– Deja, šių vaistų šiuo metu neturime. Pakeisti taip pat neturime kuo. Kada turėsime, nežinome. Atsiprašome už laikinus nepatogumus.

VU: “Vaistinėje pastaruoju metu kaip loterijoje – šiandien nieko nelaimėjote, bandykite dar kartą 😉 ”

***

L: 
– Mane atsiuntė į jūsų vaistinę iš kito miesto galo. Sakė, kad pas jus dar užsilikusi dėžutė man reikalingo vaisto.

V:
– Taip, jums labai pasisekė. Liko pati pati paskutiniausia.

***

Skaityti toliau »