Vaistininko užrašai

Kas tai per laikotarpis?

Apie šį laikotarpį kalbama ne vienus, ir ne du metus. Šis pereinamasis laikotarpis jau turėtų būti pervadintas į užsitęsusį arba nepajudinamą 💪👊 “Nieko nėra pastoviau už laikina”, sako liaudies išmintis. O liaudis  dažnai būna teisi. Todėl tikėtis, kad 2,5 metų laikotarpis bus galutinis, nėra prasmės. Juolab, kad jis jau ir taip išsitempė kaip sovietinė braškinė kramtomoji guma 🤭

Visos kalbos, visi straipsniai ir televizijos laidos, surežisuotos jos ar ne, bandančios įtikinti visuomenę ir ją  palenkti į vieną ar kitą pusę, tapo jau nepakenčiamomis vien dėl to, kad įstatymu numatyta tvarka tapo tikra parodija. Norėčiau, kad  mano ilgas rašinėlis šia tema būtų paskutinis iki 2023 metų liepos 1 d.

Taigi, taip vadinamas pereinamasis laikotarpis skirtas tam, kad būtų laiko suplanuoti valstybinį farmakotechnikų ir vaistininkų poreikį. Dar paprasčiau šnekant – per šį laikotarpį vaistininkų padėjėjams, arba farmakotechnikams leisti dirbti savarankiškai dar pustrečių metų – iki 2023-ųjų liepos. Užbėgant įvykiams už akių, noriu nuraminti, kad aš ne prieš farmakotechnikų savarankiškumą. Aš – prieš klestinčią neteisybę visame farmacijos sektoriuje.

Lobistų galia

Net šalies vadovas nesugebėjo atsispirti didžiųjų vaistinių tinklų valdytojams ir buvo užburtas raganiškais kerais 🧟‍♀️ Neįtikino jo nei profesoriai, nei teisininkai, nei statistiniai duomenys. Įspūdžio jam nepadarė ir tai, kad Lietuvoje galiojančią tvarką jau nuo 2012 metų siekiama suderinti su Europos Sąjungos direktyva.

Juokingai skamba žodžiai iš jo lūpų, kad farmacijos verslas jau dabar turi ruoštis būsimiems pokyčiams. Ar tik DABAR? O ką tie verslininkai darė 8 metus? Krovė kapitalą ir atidarinėjo naujas vaistines, kad toliau didintų savo pajamas. Pagooglinkite apie didžiųjų vaistinių tinklų savininkus ir pamatysite, kuo jie užsiėmė visą šį laikotarpį ir kiek milijonų susikrovė 💶

Dėmesio neverti

Teigiama, kad įstatymo įsigaliojimo datos nukėlimas siejamas su beprecedente koronaviruso plitimo situacija šalyje, todėl pokyčiai farmacijos sektoriuje šiuo metu dar labiau apsunkintų pastangas efektyviai kovoti su pandemija. Nesuprantama, kodėl visur bandoma prisidengti pandemija? Kai rudenį buvo dalinami taip vadinami sveikatos kuponai, vaistinių darbuotojai buvo eliminuoti iš šio proceso kaip nesantys priekinėje fronto linijoje (neskaitant tikrųjų didvyrių – medikų, reikėjo pasirūpinti kitais, ne viruso židiniuose, o darbo biržose ar motinystės/tėvystės atostogose laiką leidžiančiais, bet galiojančias licencijas turinčiais asmenimis, todėl farmacininkams pritrūko lėšų). Artėjant didžiosioms metų šventėms vaistinių darbuotojai vėl  “sulaukė dėmesio” – sveikatos ministras įpareigojo visas vaistines ne mažiau 4 valandas dirbti švenčių dienomis 🤣 Blogai, kai komandoje nėra nei medikų, nei farmacininkų, nei visuomenės sveikatos specialistų. Yra tik statistai, kurie nemato, kad 50 m spinduliu galima atrasti 5 vaistines. Ir kokia prasmė joms visoms dirbti 🤔 Ar neužtenka nuolat dirbančių vaistinių 10-12 val. ritmu?

Deja, bet mes ne tokio dėmesio norime.

Daug neatsakytų klausimų

Farmacijos įstatymo atidėjimo terminas, kai farmakotechnikai nebegalės dirbti be vaistininkų priežiūros, privalo būti paskutinis, sako Prezidentas. Tačiau jis jau du kartus buvo atidėtas! Ir jeigu persiorientuoti neužteko beveik dešimtmečio, tai kas tie du metai 🙄?

Labai gaila, kad kalbant apie šį įstatymą, dažnai pabrėžiami visiškai ne tie aspektai, kurie iš tikrųjų turėtų būti iškeliami. Kodėl pagrindinis argumentas tapo farmakotechnikų atleidimas, bedarbystė ir vaistinių uždarymas mažuose miesteliuose ir kaimeliuose? Ar tai ne psichologinis teroras? Ir kodėl už šį argumentą taip aršiai pasisakė vaikų psichologas, neseniai tapęs seimo nariu? Ar jam užtenka kompetencijos pasisakyti farmacijos klausimais? Kaip psichologas, jis geriau už kitus turėjo suprasti vaistininkus, kurie vėl bus priversti dirbti po vieną. Kodėl niekas nekėlė klausimo apie darbo sąlygas? Kodėl politikai ir verslininkai 🤥 sprendė visai farmacininkų bendruomenei svarbų klausimą, neįsiklausydami į mokslo žmonių nuomonę ir pateiktus faktus? Kodėl jie taip lengvai pasidavė krautuvininkų šantažui dėl vaistinių uždarymo? Ir, deja, nei vienam iš viso būrio “specialistų”, pasisakiusių už įstatymo įsigaliojimo atidėjimą, neiškilo klausimas:

AR NORMALU, KAD VAISTINĖS DARBO LAIKU JOJE DIRBA TIK VIENAS SPECIALISTAS?

Juk vaistinėje teikiamos paslaugos  yra nesulyginamai svarbesnės nei bet kurioje kitoje prekybos vietoje. Vaistinėje kliento konsultavimas sveikatos ir gydymo klausimais kartais trunka 10-15 min. ir daugiau. Neįtikėtina, bet, pasirodo, normalu, kad batų parduotuvėje dirba 3-4 konsultantai vienu metu, o vaistinėje užtenka ir vieno specialisto. Net mažose Drogo ar interjero prekių parduotuvėlėse visada rasi daugiau nei vieną konsultantą. Vaistinė, matyt, nėra ta prekybos vieta, kurioje reikėtų įdarbinti daugiau žmonių. Nes taip sugalvojo nieko bendro su vaistinių virtuve neturintys asmenys. Apgailėtina ir gėda 😡

Kur melas, kur tiesa?

Trūksta vaistininkų! – rėkia visa gerkle krautuvininkai. 

Reikia juos įrašyti į Lietuvos Raudonąją knygą!- aidi garsai iš minkštų ir šiltų krėslų.

Tai kodėl jūs mokate arbatpinigius tos nykstančios profesijos atstovams?

Ar tie šauksmai kartais nesusiję su ketinimais lengvatinėmis sąlygomis įsivežti asmenis iš draugiškų respublikų ir sėkmingai juos įdarbinti už dar mažesnius atlyginimus? Tada jau ir farmakotechnikų nereikės. Sprendžiant iš paskutinių įvykių, gali atsitikti ir taip, kad užteks surengti vietinius apmokymus – ir pirmyn! Kaip ne kurie proto bokštai pasisakė: Kas čia tokio ypatingo pardavinėti vaistus?

Leidžiame savo darbuotojams užsidirbti, mokame priedus už pasiekimus! Sudarome geras sąlygas, lanksčius grafikus, ir, apskritai, labai jais rūpinamės! – argumentuoja toliau krautuvininkai.

Taip, taip, priedai už pasiekimus – daugiau įkišti, gudriau sušnekėti, įtikinti ir tris kartus burtų lazdele pamojuoti, o jei reikia, ir kadrilį sušokti. Stengtis verta, nes 100 €, o kartais ir 200 € gali prisidėti prie 600-700 €. O jeigu dar keliose vaistinėse padirbėsi, tai ir per tūkstantį gal perkopsi. Gal.

Sudarytos sąlygos? Jeigu nėra galimybės ramiai užkąsti, tai neskaitau, kad sudarytos geros sąlygos. 

Lankstus grafikas? Iš kurios pusės pažvelgus… Jeigu kolega netikėtai susirgo, tai tavo grafikas pasidaro ypač lankstus – kaip gyvatė išsilanksto nuo 8.00 iki 20.00. Ir tikėtis, kad greitu laiku sulauksi pagalbos, yra labai naivu. Apie užtarnautas atostogas kalbėti irgi neverta. Jeigu pats nerasi sau pamainos, tai ir liksi vienas su  savo bėda.

Va todėl, pagaliau, ir reikėjo to įstatymo įsigaliojimo – kad ir vaistinių darbuotojai pasijustų ne antrarūšiais žmonėmis ir darbo metu galėtų drąsiai prisėsti, išgerti kavos, papietauti, galų gale, atsipūsti 15 min. nuo betarpiško bendravimo. Ir į WC galėtų nueiti saugiai, o nestebint pro durų tarpą, ar įėjo kas į vaistinę, ar dar ne.

Niekas nesikeičia

Didieji vaistinių tinklai pučiasi, plečiasi, dauginasi geometrinės progresijos greičiu, viešai deklaruoja, kad vėl atidarė naują vaistinę. Bet visa tai reklamos tikslais ir įsitvirtinimu žmonių pasąmonėse – matykit, girdėkit, kokie mes galingi, dideli, turime daugiausiai vaistinių ir nežadame sustoti. Ir tai veikia – kuo daugiau apie save šauki, tuo labiau tave mato ir renkasi.

Tačiau, kai priartėjo įstatymo įsigaliojimo terminas ir atsirado reali grėsmė pinigų kapsėjimui į kišenes, viskas staiga apsivertė, pasikeitė tonacija: vaistines uždarysime ir darbuotojus atleisime, mažose gyvenvietėse žmonės liks be vaistų, o darbuotojai – be darbų! 

Dingo ir didybė, ir rūpestis, ir deklaruojama labdara. Tai tik dar kartą parodo, kad didieji tinklai viską padarys ir perlips per visų galvas, bet savo pelno neatsisakys. Geriau penkios vaistinės tarp konkurentų, bet strateginėje vietoje, nei viena vienintelė – kaime. Ir geriau vienas darbuotojas, kuris nudirbs 3 žmonių darbus už vieną neprestižinę algą ☹️

Šio įstatymo esmė turėjo būti visiškai paprasta – išsaugoti visus esamus specialistus (tiek vaistininkus, tiek jų padėjėjus), sudaryti palankias sąlygas darbui, įpareigojant darbdavius įdarbinti ne mažiau nei du specialistus nesvarbu kokio dydžio ir kurio regiono vaistinėje bei pagal išsilavinimą ir darbo stažą nustatyti algas.

Deja, užduotis pasirodė neįveikiama 🤔