Vaistininko užrašai

Vaistininkystė Škotijoje

Didžiosios Britanijos valdžia sveikatos apsaugai skiria tam tikro dydžio biudžetą ir jį paskirsto Škotijai, Velsui bei Šiaurės Airijai. Škotija yra padalinta į regionus, kurie turi savo sveikatos tarybas, atsakingas už sveikatos politikos vykdymą. Kiekviename regione, kiekvienoje sveikatos taryboje yra Farmacijos direktorius, atsakingas už visas ligonines, farmacininkus, dirbančius privačiose ar visuomeninėse vaistinėse. Visi farmacininkai dirba kartu, o jų veiklai vadovauja tas vadinamasis Farmacijos direktorius 🤓

Škotijoje dirba kelios skirtingos farmacininkų bendruomenės: yra didesnės nepriklausomos farmacininkų bendruomenės, yra ir mažesnės. Farmacininkai sutartimi yra pasirašę ir įsipareigoję valstybei. Skamba kaip – velniui sielą pardavę 👿, nors tikrovėje, greičiau mes, lietuviai, be jokių parašų esame sielas pardavę krautuvininkams 😥

Farmacijos specialistai Škotijoje gauna atlyginimą už keturias skirtingas veiklos sritis – receptinių vaistų išrašymą, viešąjį žmonių aptarnavimą (už patarimus pacientui), už papildomų vaistų išrašymą pacientams (vaistininkas, įvertinęs simptomus ir ligos eigą, pats priima sprendimą išrašyti papildomų vaistų, padėsiančių pacientui greičiau pasveikti, todėl sutaupomas bendrosios praktikos gydytojo laikas), už receptų dokumentavimą, saugojimą ir sekimą. Vaistininkas atlieka ir kitus darbus, tačiau atlyginimo pagrindą sudaro šios keturios veiklos sritys. Puikus sprendimas įvardinti konkrečius darbus ir už juos tinkamai apmokėti. Pas mus paprasčiau pažiūrėta į vaistininko atliekamas funkcijas ir apmokėjimą už tų funkcijų vykdymą – sveikatos apsaugos ministerija sugalvojo, ką privalo vaistinėje atlikti farmacijos specialistas pagal savo išsilavinimą, įteisino tai įstatymu ir teisės aktais, o darbdavys viską sudėjo į pareigybes ir už tai nustatė minimalią algą, pasiūlydamas likusią algos dalį užsidirbti iš prekybos papildais ir dalinamų patarimų, kokius dažus ar lūpdažį nusipirkti💄 Deja, be tiesioginių vaistininko funkcijų, privalu vykdyti ir niekur neaprašytas, tokias kaip akcijų dėlionės, dailusis karpymas, grindų valymas ir t.t. Tai ne tik jokiuose dokumentuose nefigūruojantys, bet ir visiškai neapmokami darbai. Tikriausiai, suprantama, kad čia apie Lietuvą.

Škotijos farmacijos specialistai dirba bendradarbiaudami su kitais sveikatos priežiūros specialistais bei pacientais. Jie yra atsakingi už tinkamą, racionalų vaistų vartojimą. Gydytojas įvertina paciento būklę, diagnozuoja  ligą, skiria vaistus, o po to, dažniausiai vaistininkas perima tolesnį vaistų skyrimą, būklės kontrolę, sekimą bei prižiūri, kad pacientas visus skirtus vaistinius preparatus vartotų pagal gydytojo rekomenduotą gydymą. Taigi, vaistininkai atlieka svarbų vaidmenį paciento/ligonio/kliento gydymosi ir sveikimo stadijose.

Kalbant apie mokslus, praktiką ir kvalifikacijos kėlimą vėlesniu laikotarpiu (jau po studijų), Škotijoje studentai, baigę penkerių metų trukmės studijas, toliau dvejus metus turi ne tik dirbti, bet ir atnaujinti savo žinias. Tuo tikslu jie dalyvauja mokymų programoje.  Beje, čia jie gali arba bendrai atnaujinti žinias visose srityse, arba gilintis į specifines sritis, tokias kaip ligoninių farmacija, pirminės slaugos farmacija ir pan. Pirmaisiais metais absolventai mokosi iš praktikos, šalia savęs visada turėdami vadovą, kuris prižiūri jų darbą, pataria, paaiškina, pamoko. Po šio periodo jie įgyja profesionaliam darbui reikalingas kompetencijas ir gauna sertifikatą, reiškiantį, kad baigtas praktinio mokymo etapas. Farmacininkai skatinami įgyti kuo aukštesnes kompetencijas, todėl gali gilinti žinias farmacinėje fizikoje, farmacinėje psichologijoje. Tai leidžia apsispręsti, kur toliau jie save realizuos – dirbs vaistinėje, laboratorijoje ar ligoninėje. Visos įgytos žinios, galiausiai padeda konsultuojant pacientus bei atliekant klinikinius vertinimus.

O kaip yra Lietuvoje? Dar nebaigę mokslų ir neturintys reikiamo išsilavinimo, farmacijos mokslų studentai yra labai geidžiama krautuvininkų prekė. Šiais ketvirto penkto kurso studentais yra užkaišomos visos laisvos skylės vaistinėse. Dažnas jų tikisi įgyti praktikos ir žinių, tačiau save “realizuoja” valydamas dulkes nuo lentynų ir kabindamas reklaminius plakatus ant langų. O kad geriau susipažintų su vaistais, dėlioja juos į lentynas ir stalčius. Tačiau būna ir kitaip – toks be teisės dirbti studentas yra paliekamas dirbti savarankiškai vienas, be priežiūros, nes taupoma darbuotojų sąskaita. Ir vilkas sotus, ir avelė sveika – studentas bet kuriuo atveju, privalo atlikti praktiką, o darbdaviui patogu tokį žmogų įmaišyti į bendrą kolektyvą ir kartais, kai reikia, kelioms valandoms ar dienai,  panaudoti jį kaip pilnateisį vaistininką.

Su kvalifikacija pas mus irgi ne viskas gerai. Kad galėtum dirbti, privalai turėti galiojančią vaistininko licenciją. Ji galioja penkis metus. Per šį laikotarpį reikia dalyvauti konferencijose, seminaruose, mokymuose ir rinkti valandas. Mokytis – niekada nevėlu, o ir žinių ant pečių nenešiosi. Todėl šis reikalavimas nėra kažkoks ypatingas ar neįgyvendinamas. Tačiau ne viskas čia yra gražu. Praėjusiais metais sveikatos apsaugos ministerija paskelbė naują tvarką: norint pratęsti farmacinės veiklos licenciją, farmacijos specialistai privalo sudalyvauti dvejose tikslinėse programose – “Pirmoji medicinos pagalba” ir “Racionalus antimikrobinių vaistinių preparatų skyrimas ir vartojimas”. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, viskas čia lyg ir gerai. Programos – naudingos, žinios – reikalingos. Tačiau šių tobulinimosi kursų kainos verčia gūžčioti pečiais 🤷🏻‍♂️🤦‍♀️ – 6 val. kursas apie antibiotikus – 66 EUR, pirmos pagalbos kursai – 8 val. – 70 EUR. 

Seminarų ir konferencijų įvairiomis sveikatos temomis pasiūla yra labai didelė. Galima pasirinkti nemokamus, galima rasti ir mokamų, kurie kainuoja 9 EUR už 9 val. Paskaitas skaito ir docentai, ir profesoriai, praktikuojantys gydytojai, vieno ciklo metu dalyvauja ne du, ir ne penki lektoriai, tačiau sertifikato kaina juokinga arba nulinė. Nes tai ne privaloma medžiaga. O tie seminarai, be kurių licencijos nematysi, įkainuoti velniai žino kokia pritaikyta formule 😮 Pas mus, Lietuvoje, visur žaidžiami žaidimai. Ne visada jie būna švarūs. Labai nenustebčiau, jei paaiškėtų, jog sveikatos apsaugos ministerija, iš anksto susitarusi su suinteresuotais asmenimis, prastūmė šį nutarimą ir tokiu būdu papildė kažkieno kišenę…

Ir, visgi, kodėl 66 EUR? Kodėl 70 EUR? O kodėl ne 10 EUR? Ir ar visi išgali tiek mokėti iš savo apgailėtinos algos 🤔