Naršote "Mintys apie darbą"
Lap 12, 2020 - Mintys apie darbą    0

Kaip ir kuo gyvename

Vaistininkai

Ruduo, peršalimai, gripas, COVID, kaukės, vaistai, pasenę vaistai, generiniai, pigiausi, brangiausi…

Taip ir gyvename, kovodami prieš virusus ir peršalimus pigiausiais, brangiausiais, išskirtiniais ir ypatingais vaistais 😀 Toks mūsų darbas. Pagrindinis. Nors kartais, kai gerai pagalvoji, supranti, kad ir kiti vaistinėje atliekami darbai nėra šalutiniai. Ypač tai supranti mėnesio pabaigoje ar pradžioje, kai prieš akis pasidedi krūvelę A4 formato lapų, margų nuo  labai mažų kainų ir viliojančių pasiūlymų. Šis darbas siaučiančios pandemijos metu tapo dar sudėtingesnis, nes darbščiųjų rankų būrelyje darbuojamės su pirštinėmis, kaukėmis, skydeliais, akiniais ir dar bala žino kuo 😷

Tačiau, NĖRA TO BLOGO, KAS NEIŠEITŲ Į GERĄ – ši amunicija labai praverčia tuomet, kai gauni maišelį pasenusių “vaistų”, tarp kurių ne taip jau ir retai randi panaudotų švirkštų, bintų, pleistrų, tuščių kvepalų buteliukų , neaiškios kilmės miltelių ar vaikiško maistelio likučių 🤮 Atliekant išrūšiavimo darbus, mus kaip niekada gelbsti  vienkartinės pirštinės, kaukės, respiratoriai ir akiniai ⛑🧤👓 Trumpam tampame švaros akcijos “Darom” dalyviais. Tik tos akcijos pas mus žymiai dažnesnės nei bet kur kitur. Bet juk mūsų viena iš pareigų – rūpintis žmonių sveikata ir gerove 😊

Besidarbuojant vienoje ar kitoje srityje, darbuotojai vis žvilgčioja į kompiuterio ekraną, nes jame nuolat pasirodo naujos užduotėlės, ką dar reikia atlikti visuomenės labui.

Pavyzdžiui, pasirodo svarbus pranešimas, kad keliose vaistinėse pastebėta, jog vienkartinių kaukių pakuotėje,  (kurioje jų yra 50 vnt.), pagamintoje Kinijoje, rasta kažkokių tai vabzdžių 🦟, todėl, atidėjus savo įprastus darbus reikėtų atlikti kaukių išrūšiavimą. Kam vargintis su visokiais grąžinimais tiekėjams, jeigu galima vietoje atrinkti ir jau geras pateikti pirkėjams. Ir kaip čia nesutiksi su tuo, kad vaistinėje darbas kaip pasakoje –  visi, kas prie to prisidėjo, galėjo pasijusti pelenėmis iš Šarlio Pero kūrinio ir atrinkti pelus nuo grūdų (tik į puotą jau nepateks, nes šiemet svarbiausia – saugumas). O ar ten liks kokių maliarinių uodų lervučių ant tų kaukių, nelabai jau ir svarbu, bele kaina ypatinga, o kaukė vis tiek vienkartinė, greitai bus išmesta. Ir vienas kitas vabzdys, uodas ar šikšnosparnis didesnės įtakos sveikatai neturės. O kokiu būdu bus atliekamas tas peržiūrėjimas, kiekvieno sąžinės reikalas. Toks mūsų krautuvininkų mąstymas 💶 Jau kitą dieną ateina administracijos laiškas, kuriame dėstoma, kad žmonės yra svarbiausi. Išlieka tik pagrindinis klausimas – KURIE? Ar tie, kurie rūšiuoja, ar tie, kurie pinigus palieka 🤔 Retorinių klausimų kaip niekada dabar LABAI DAUG.

Vienas iš jų – KAM REIKALINGAS BŪTINASIS KOMPENSUOJAMŲJŲ VAISTŲ SĄRAŠAS? Kas nežino (pvz., vaistinių klientai), pasakysiu, kad tai – pigiausių vaistų sąrašas, kurį privalo turėti kiekviena vaistinė. Tas sąrašas nuolat kinta ir kas tris mėnesius palieka eilę neišspręstų problemų. Liūdniausia, kad jis niekam nenaudingas ir nereikalingas. Paskutinis šių metų sąrašas įspūdingas ~ 300 vaistų pavadinimų. Sausio mėn. jau bus kitas, dalis vaistų liks, kiti keisis. Ką daryti su tais nepanaudotais ir niekam nereikalingais? Ministras sakė, kad jie reikalingi, nes nemokami žmonėms, o valstybei atsieina pigiai (žinomi gamintojai, atseit, vaistų kainų nemažina, todėl jie neįperkami). Tačiau, gyvenimas parodė, kad ligoniai nesirenka tų nemokamų, jie nori patys pasirinkti ir mokėti, o ne būti politikos verslo įkaitais. Reikia paminėti ir tai, kad ne visada tie vaistai yra tiekime, ir kai vaistininkas įtikina ligonį, kad tie vaistai jam bus geri, staiga paaiškėja, kad neturi ką pasiūlyti, nes sutriko tiekimas. Kai jau tiekimas atsinaujina, žiūrėk, tam sąraše – vaistų neliko nė kvapo! Ir tokiu atveju vaistininkui vėl reikia pasitelkti visą savo žavesį ir profesionalumą bei iš naujo įtikinėti ligonį, kad DABAR TAI JAU JIS GAUS TOOOOKIUS INOVATYVIUS VAISTUS, kad pamirš, jog iš viso serga 😎

Taigi, valdininkai sugalvoja teisės aktą, vaistinės turi jį vykdyti (nors ne visada jis ir įvykdomas), daugelis pacientų neturi pasirinkimo ir ima pigiausią, tiekėjas ne visada įveža reikiamą kiekį, vaistinė neturi ką pasiūlyti, bet kai vaistas atsiranda rinkoje, jis pakeičiamas kitu pigiausiu, pacientas mato kitą pakuotę ir reiškia pretenzijas vaistininkui, vaistininkas teisinasi dėl tvarkos (ir mintyse keikia betvarkę), pacientas nepasitiki vaistininku ir keliauja į kitą vaistinę, ten – tas pats, tada keikia valdžią ir reikalauja konstitucinių teisių į laisvą pasirinkimą, užuot pirkęs dešimtmečius naudotus įprastus vaistus ir taupęs nervus, tuo pačiu ir sveikatą. Negana to, ateina tikrintojai, kurie reikalauja pildyti asortimentą trūkstamais vaistais, nes to reikalauja teisės aktai, kurių, deja, turime laikytis visi 🤓 Tada supranti, kad esi bejėgis prieš sistemą ir eini ramiai dirbti savo darbų, tik netrukus paaiškėja, kad ne visi farmacijos specialistai galės RAMIAI tai padaryti. Farmakotechnikai (neturintys universitetinio išsilavinimo) vieni vaistinėse nepasiliks, nes turės dirbti vaistininko priežiūroje 👨‍✈️👩‍✈️ Artėja įstatymo įsigaliojimo data ir nežinomybė eilės puikių specialistų dėl ateities. Kiekvienas esame savo likimo kalvis, todėl ir pasirūpinti savimi turime patys. Labai gaila tų, kurie nespėjo, nesugebėjo, nenorėjo ar dėl kitų svarbių priežasčių to nepadarė. Tikiuosi, kad jie ras savo nišą, panaudojant savo profesines žinias🥼

Paradoksas, bet dažnam, iš aukščiau numestam darbui, mūsų profesinių žinių net neprireikia. Labiau aktualios tampa psichologinės žinios ir koučingas. Nekalbu apie karpinius ir akcijų dėliojimus. Nukrenta ir “įdomesnių” užduočių. Viena iš jų – pasistengti išparduoti X vaistų likučius, kurie nuo tam tikros datos bus išbraukti iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Taigi, vardan svarbaus tikslo, vėl reikia ploninti liežuvį ir trumpam (kol bus išparduoti likučiai) pasitelkti išmanumą ir įtikinti pirkėją, kad šį kartą jam labiausiai tiks vaistai X. Visa laimė, kad šie vaistai gerai užsirekomendavę ligonių tarpe, todėl ir pasiūlyti juos ne gėda. O  neparduoti vaistų likučiai iki sekančios užduoties – taps eiliniu galvos skausmu vaistinių vedėjams.

Kas dar įdomesnio mūsų darbe 🤔 Galėčiau parašyti vienu žodžiu – VISKAS pas mus įdomu. 

Sakoma, kas mūsų neužmuša, padaro stipresniais…

Nebežinau, kur ir dėti tiek stiprybės, kurios įgijau per eilę darbo metų 💪

Spa 1, 2020 - Mintys apie darbą    0

Padalinta Lietuva

Susikibusios rankos

“Sėkmė susideda iš žingsniavimo nuo vienos nesėkmės prie kitos, neprarandant entuziazmo”

V. Čerčilis

Šiandien nemažai žingsnių nužingsniuota farmacijos sektoriuje, tik ar tie žingsniai buvo sėkmingi, ar ne, spręsti teks vėliau, kai vertinsime pasekmes. 

Išties, daug prieštaringų sprendimų priimta, kurie palietė ar dar palies dažną Lietuvos gyventoją. Pradėsiu nuo paskutiniojo, šviežiausio 🙂 Šį kartą būsiu tik aktualijų apžvalgininkas ir nestovėsiu kurioje nors barikadų pusėje.

Sveikatos apsaugos ministerija ir didieji vaistinių tinklai

Mūšis dėl valstybinių vaistinių steigimo prieš vaistinių tinklus buvo nesėkmingas, tačiau karas (kaip sako valdantieji) dar nepralaimėtas. Didelis noras įsteigti valstybines vaistines kilo iš ne ką mažesnio noro sumažinti vaistų kainas. Ar tai būtų pavykę, artimiausiu metu nesužinosime, tačiau sužinosime, kiek sąžiningi buvo tinklai, pasisakydami prieš tokių vaistinių atsiradimą bei teigdami, kad Lietuvoje ir taip daug vaistinių (100 tūkst. gyventojų tenka 48 vaistinės, o ES vidurkis yra 25-27 vaistinės), o dirbtinai padidintas vaistinių tankumas, tikėtina, daliai dabar veikiančių vaistinių reikštų veiklos pabaigą. Tikrai, vaistinių Lietuvoje labai daug, tačiau ar didieji vaistinių valdytojai planuoja sustoti ir daugiau jų nebekurti? Vardan konkurencijos, vardan mažų privačių vaistinių išlikimo. Ar laikysis tos pozicijos, kad konkurenciją sunkiausiai ištvers mažesnės vaistinės, todėl išliks sąžiningi ir atsidarius naujai gydymo įstaigai, iš visų pastato pusių nepradės kirsti angų ir daryti naujų įėjimų? Dabar gi, beveik ant kiekvienos gydymo įstaigos pastato galima pamatyti tris – penkis skirtingų tinklų vaistinių pavadinimus.

Vaistininkai ir farmakotechnikai/vaistininko padėjėjai

Nuo kitų metų sausio 1 dienos vaistinėje privalės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Šios permainos palies nemažą dalį farmacijos specialistų. Taigi, šis pasikeitimas taip pat padalino Lietuvą į kelias dalis. Kaip niekada vieningi buvę vaistinių darbuotojai staiga tapo nesutaikomais priešais (gerai, kad ne visi 🤓). Tiesą sakant, netikėjau, kad tokia priešprieša vyrauja aplinkui. O paskutiniai perskaityti komentarai šia tema, visai išmušė iš vėžių 😕:

“Mane piktina farmakotechnikų skleidžiama panika. Nuomonė, kad bus sunku prisivilioti vaistininkus į mažus miestelius, yra klaidinga. Aš pati esu vaistininkė, gyvenu kaime ir šiuo metu noriu grįžti iš motinystės atostogų, tačiau mano vietoje jau dirba mažiau kvalifikuota farmakotechnikė”

Tai tik viena nuomonė iš daugelio. Vaistininkai piktinasi ne tik dėl tariamai “prarastų” darbo vietų, bet ir dėl vienodo atlyginimo, didesnio darbo krūvio (konsultuojant vaistininko padėjėją ir prižiūrint jo darbą), dėl kvalifikacijos stokos, atsakomybę už farmakotechnikų padarytas klaidas ir t.t.

Skaityti toliau »
Rgs 17, 2020 - Mintys apie darbą    0

Instrukcijos

Instrukcijos

Patogiai įsitaisau ir laisvu nuo darbo laiku skaitinėju klientų aptarnavimo instrukcijas, kuriomis pasidalino vieno tinklo darbuotojai. Ne paslaptis, kad darbo subtilybėmis ir vidaus tvarkos ypatumais tarpusavyje keičiamės nuolat. Suvirškinę gautą informaciją bei įvertinę visas aplinkybes, padarome išvadas, kuriame tinkle šiuo metu dirbti yra geriausia ir tada nusprendžiame – tapti pabėgėliais, ar dar šiek tiek lukterėti. Juk norėdami įgyvendinti tam tikrus sprendimus, visada iki smulkmenų stengiamės išsiaiškinti visas detales, kurios vėliau gali turėti įtakos mūsų kasdieniame darbe. Dažnas darbdavys nenori, kad jo darbuotojai kokią nors informaciją teiktų klientams, tiekėjams ar kitiems tretiems asmenims, tačiau žinant, kad tie patys darbdaviai arba jų pakalikai pažeidinėja duomenų apsaugos įstatymą (vienas kolega kaip tik svarsto bylinėtis dėl atleidimo iš darbo sąlygų ir kitos konfidencialios informacijos atskleidimo tretiems asmenims, o kitas – dėl šmeižto ir informacijos rinkimo apie privatų asmenį), todėl nematome priežasčių vienas nuo kito slėpti aktualių dalykų 😎, juolab, kad esame vieningi ir bendruomeniški 🤓

Instrukcijos ir nurodymai

Dabar be jų išsiversti yra itin sunku. Įsigiję naują daiktą, visada turime perskaityti prie jo pridėtą instrukciją. Nesvarbu, ar tai būtų skalbimo priemonė, ar baldų komplektas, skaityti yra ką – vienu atveju – kam skirta ta priemonė ir kaip ją naudoti, kitu atveju – kaip sujungti lentynas ir dureles, kad gauti paveikslėlyje pavaizduotą baldą. Instrukcijas gauname ir su vaistais, ne tik žodines, bet ir rašytines, todėl nereikia stebėtis, kad yra sukurtos ir klientų aptarnavimo instrukcijos. Gaila, bet skaitant kai kuriuos punktus, norisi ašarą nubraukti iš nevilties ir suvokimo, kad šiandienos vaistinė jau nėra ir niekada nebus ta vieta, kurioje vaistininkas yra padėties šeimininkas ir situacijos valdytojas. Dabar vaistinės darbuotojas yra farmacijos specialistas, kuris su vaistinės klientu priverstas bendrauti kažkieno iš aukščiau numestais standartais ir instrukcijomis, beje, skirtomis labiau jau parduotuvėms, bankams ir kitiems komerciniams objektams.

Bendravimo etiketas

Kartais atrodo, kad visi šie popieriuje surašyti ir vaistinėms įteikti reikalavimai yra skirti ne išsilavinusiems žmonėms, bet vos penkias klases baigusiems ir dar ne visai subrendusiems paaugliams. Nurodymas (o gal rekomendacija) šypsotis, palaikyti akių kontaktą, tvarkingai stovėti, nesiramstyti į baldus, nekryžiuoti rankų ar jų nelaikyti kišenėje skamba labai kvailai ir sudaro įspūdį, kad vaistinėse dirba neišmanėliai, kurie be instrukcijų gali nepataisomai sužlugdyti verslą. Kaip pirmos klasės mokiniui nuskamba nurodymas savo kalboje vartoti žodžius ačiū, prašau, prašome, labas rytas/diena/vakaras, sveiki. Jeigu darbdavys dalina tokias instrukcijas savo darbuotojams, kyla klausimas, kokio lygio darbuotojus jis samdo 😮 

Skaityti toliau »
Rgs 3, 2020 - Mintys apie darbą    0

Naujoves pasitikime su šypsena

Vaistininkai

Šių metų lapkričio mėnesį pasitiksime dar viena naujove – sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, norintiems (nors koks čia noras, greičiau – būtinybė) prasitęsti veiklos licenciją, reikės išklausyti pirmos medicinos pagalbos kursus. Ir ne tik. Į privalomąją tobulinimosi programą įtrauktas ne ką mažiau svarbus mokomasis dalykas – racionalus antimikrobinių vaistinių preparatų skyrimas ir vartojimas.

Reikalinga ar ne?

Iš pirmo žvilgsnio gal ir keistai atrodo, kad vaistininkams privalu žinoti, kaip, kada ir kokiomis aplinkybėmis reikia skirti ir vartoti antibiotikus bei kitus antimikrobinius, antigrybelinius ar priešinfekcinius vaistus. Kaip žinia, šiuos vaistus skiria gydytojai, įvertinę ligonio būklę ir atliktus tyrimus, o mes tik gavę raštišką gydytojo nurodymą – receptą (gydytojas rašo vaistininkui lotyniškai Recipe – Paimk), parduodame ligoniui, kas išrašyta. Tačiau, visgi, farmacininko vaidmuo ir indėlis į ligonio būklės gerėjimą, yra nemažas.

Informacijos per daug nebūna

Karantino metu daugelis gydymo įstaigų dirbo ne visu pajėgumu, patekti pas specialistus buvo (ir dabar nemažai kur yra) misija neįmanoma, todėl papildomą krūvį teko perimti vaistinėms. Aišku, buvo alternatyva – konsultuotis nuotoliniu būdu, tik ji ne visiems buvo prie širdies. Čia reikia paminėti vyresnio amžiaus ligonius, kurie ir reikalingos technikos neturėjo, ir tobulą klausos funkciją jau praradę. Taigi, pasijutę atstumti ir nereikalingi, visi jie traukė konsultuotis į vaistines. Žmonių srautai buvo nemaži, nes gyventojai suprato, kad gali išnaudoti farmacininkų žinias bei kompetencijas, o pastarieji sąžiningai vykdė savo pareigas. 

Bet sugrįžkime prie naujo sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo. Kuo gi jis pasitarnaus visuomenei?

Skaityti toliau »
Lie 23, 2020 - Mintys apie darbą    0

Mentorystė ar koučingas?

Vaistininko dienoraštis

Tai palaikomasis ryšys tarp labiau patyrusio asmens, kuris dalinasi patirtimi ir žmogaus, kuris siekia tobulėti ir turi noro augti profesinėje srityje”, – taip perskaičiau internete. Tiesą sakant, šis paaiškinimas ir mano supratimas apie mentorystę visiškai sutapo. 

Vienas vaistinių tinklas praėjusį rudenį kaip tik pasiskelbė beieškantis asmenų, norinčių dirbti šį darbą. Gal tiksliau reikėtų sakyti – norintiems prisidurti prie algos papildomai dirbant mentoriumi, nes šis darbas sudarytų 0,25 etato, t.y. vieną dieną per savaitę. Kadangi nemaža dalis veikėjų, kontroliuojančių farmacininkų darbą vaistinėje į vaistinių tinklus yra atėję iš “Senukų” prekybos centrų, bankų, knygynų ar  net “Agrofirmos sėklų”, nenuostabu, kad jiems sunku atskirti mentorystę nuo koučingo. Tuomet nenuostabu, kad mentorius pagal jų supratimą – turi gebėti įtikinti kitus.

Aš tikrai neturiu nieko prieš mentorystę. Bet mentorystė turi būti TIKRA, NEAPSIMESTINĖ. Ir mokyti turėtų tas žmogus, kuris per savo ilgą profesinę praktiką sukaupė tiek reikiamų žinių, kad gali jas perduoti jauniems ir pradedantiems dirbti kolegoms.

Kiaušinis moko vištą

Išdidžiai įžengia į vaistinę ~ 25 -30 metų mergina ir sako:

Laba diena, aš būsiu jūsų mentorė. Mokysiu jus, kaip reikia dirbti.

O aš jos taip pat išdidžiai klausiu:

O ko jūs mane galite išmokyti?

Ji man dar išdidžiau atsako:

Kaip ko? VISKO. Kaip turėtumėte TEISINGAI aptarnauti klientus.

Tada jau visai pasimetu, todėl vėl klausiu:

O koks jūsų darbo stažas?

3 metai.

O mano – 30. Ir aš puikiai susitvarkau su savo darbu ir klientais.

Tai aš patikrinsiu, ar tikrai jūs viską žinote, ir viską mokate…

Tada, staigiu mostu išsitraukia baltą chalatą su įsegta kortele “VEDĖJA” ir atsistoja man už nugaros. Įėjus klientams, atidžiai stebi mano darbą, bendravimą, žinias (!) ir jau netrukus pažeria pastabų:

Skaityti toliau »
Bal 30, 2020 - Mintys apie darbą    5

Pasiklydę tarp įstatymų

Įstatymai

Nerimsta diskusijos apie tai, kad vaistininko padėjėjai negalės dirbti vieni, savarankiškai. Nuomonių yra labai įvairių: vieni pasisako už tai, kad viską palikti taip, kaip yra dabar, kiti skaito, kad buvo pakankamai laiko baigti tęstines magistro studijas, treti pritaria įstatymo papildymui, kad vaistininko padėjėjas galėtų dirbti vienas, bet jį ryšio priemonėmis konsultuotų vaistininkas, o ketvirti gūžčioja pečiais ir stebisi, kaip prieš eilę metų buvo interpretuota ar neteisingai išversta ES direktyva. Ir iš tikrųjų, jeigu į visus svarbius dokumentus žiūrima pro pirštus, tai kiek dar spragų palikta mūsų įstatymuose 🤔 Kaip pripažino patys politikai:

“Mes patys perlenkėme lazdą.”

Įstatymas Nr. 1

Pasirodo, Europos Sąjungos direktyva nereikalauja vienoje vietoje vienu metu dirbti ir vaistininkui, ir vaistininko padėjėjui. Reikalaujama tik vykdyti vaistininko padėjėjo kontrolę, kuri šiandien vaistinėse sėkmingai ir vykdoma – tikrinami receptai, pagal kuriuos gyventojams išduoti vaistai. Patikrinus pasirašoma, pažymima data, ir viskas. Klausimas, kiek IŠ TIKRŲJŲ yra patikrinima receptų? Ir KAIP jie tikrinami? Ar IŠ VISO tikrinami? Kiek girdėjau, dažnai tai yra daroma tik dėl akių. Ne todėl, kad tingisi. Todėl, kad tam pritrūkstama laiko. Jeigu per dieną susikaupia keli šimtai receptų, o kitą dieną – dar tiek pat? Tačiau kai laiko yra daugiau nei pakankamai, stengiamės patikrinti vieni kitų receptus, nes žiūrint kita akimi, klaidas lengviau pastebėti. Mes su kolega sutarę, kad esant galimybei tikrinsim vienas kito receptus, nesvarbu, kad nepriklauso pagal įstatymą mūsų prižiūrėti 🙂 Mes juk nesame dievai, kurie neklysta. Gal įstatymų kūrėjai mano, kad vaistininkai klaidų nedaro? Ar mūsų klaidos yra nereikšmingos dėl mūsų aukštesnės kategorijos 🤔 Taigi, klaidas darome visi. Klausimas – KODĖL? Žinoma, kad dėl didelio darbo krūvio ir nemenko žmonių srauto. Todėl, gerbiami įstatymų kepėjai, iškepkite bent vieną  mums palankų įstatymą – Vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip du farmacijos specialistai.

Įstatymas Nr. 2

Visada galvojau, galvoju ir dabar, kad vaistinės steigėjas turi būti vaistininkas. Kažkada taip ir buvo. Tačiau įstatymai turi savybę dažnai keistis ir pildytis naujomis pataisomis. Taigi, verslininkai užčiuopė aukso gyslą ir nutarė imtis žygių – užkariauti farmacijos verslą. Turiu pasakyti, kad šis tikslas buvo įgyvendintas su kaupu. Mažosios privačios vaistinės užsidarinėjo arba buvo išperkamos verslių žmonių, visiškai nesusijusių su vaistininkyste 😕 Pamažu vaistinių rinka tapo monopolizuota – keli stambūs žaidėjai, Vyriausybės pagalba pradėjo diktuoti sąlygas. Taip jau atsitiko, kad vaistinės tapo ne sveikatinimo, o komercijos paslaugų teikėjos.

Kai vaistinės savininkas yra vaistininkas, kuris dar ir pats stoja už prekystalio, tai ir jo darbuotojai turi daugiau laisvės konsultuodami pacientus. Tinklinėse vaistinėse vaistinių tinklų vadovai moja ranka į darbuotojų profesinės etikos principus, sudarinėdami tik sau naudingus vaistinių prekių sąrašus, kurie toli gražu ne visada tinka pirkėjui 🤭 O kad darbuotojai būtų suinteresuoti pardavinėti “naudingus” produktus, jiems skaičiuojami priedai prie algos.

Gal vis dėlto verta vėl sugrįžti prie tikrosios vaistininkystės ir įstatymų numatyta tvarka leisti steigti vaistines TIK farmacinį išsilavinimą turintiems asmenims?

Skaityti toliau »
Bal 23, 2020 - Mintys apie darbą    0

Farmakotechnikų eros pabaiga?

Vaistininkas

Artėja 2021 metų sausio 1-oji diena, kai įsigalios įstatymas, kurio pagrindu vaistininko padėjėjai  (farmakotechnikai) negalės savarankiškai išduoti/parduoti vaistų gyventojams, jeigu šalia nebus vaistininko. Dėl šio įstatymo įsigaliojimo diskutuota jau ne kartą, sprendimą vis atidedant tolimesniems laikams. Kadangi visi terminai jau išnaudoti, trauktis nėra kur. Visgi, situacija – paradoksali.

Neužtenka kompetencijos?

Šiuo metu klientus vaistinėje aptarnaujantis farmakotechnikas yra kompetentingas specialistas, galintis suteikti profesionalią konsultaciją ir savo įgytomis žiniomis padėti žmogui. Tačiau jau kitais metais jo žinių neužteks, todėl visas funkcijas, kurias jis savarankiškai atlikinėjo ne vienerius metus (kai kurie – ištisus dešimtmečius) jam padės vykdyti vaistininkas. Argi tai neprasilenkia su sveiku protu? Kodėl tuomet vis dar leidžiama farmakotechnikui dirbti vienam? Ar nebaisu, kad jis nesugebės ir pridarys klaidų? O gal savo neišmanymu pakenks ligoniui? Būtų juokinga, jeigu nebūtų graudu, nes farmakotechnikai lygiai taip pat puikiai atlieka savo darbą, kaip ir vaistininkai. Ne vienas tą darbą atlieka netgi geriau (išdirbęs 40 metų vaistinėje savo žiniomis tikrai gali nustebinti daugiau, nei tik pradėjęs dirbti vaistininkas), todėl šis įstatymo punkto įsigaliojimas, kad nuo 2021-01-01 vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas kelia nemažai abejonių.

Alternatyva

Kadangi ši problema opi ne tik farmakotechnikams, bet ir vaistinių savininkams, šie suskubo taisyti padėties. Jie pasiūlė šį punktą šiek tiek pakeisti: vaistinėje neprivalo dirbti vaistininkas, kai vaistinėje jos darbo laiku yra ne mažiau kaip vienas vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) ir jo veiklą, naudojantis ryšio priemonėmis, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, prižiūri vaistininkas. Skamba juokingai, nes nelabai įsivaizduoju, kaip esant eilei žmonių ir juos konsultuojant, iš kito ekrano ar telefono, ar ausinių pagalba farmakotechniką savo ruožtu dar mokytų vaistininkas 🤔 Įdomu būtų pamatyti pirkėjų reakciją, kai jie klausia patarimo pas juos aptarnaujantį farmacijos specialistą, o šis laukia, kad jį “pakonsultuotų” kitas farmacijos specialistas. Žinoma, geriau jau pritarti net ir absurdiškoms pataisoms (kurių vėliau niekas vis tiek nesilaikys), nei atimti darbo vietą iš farmakotechnikų. Juk darbdaviui “bus didelė prabanga” mažoje vaistinėje vienoje darbo pamainoje išlaikyti du specialistus. Todėl po truputį faramakotechnikų bus atsisakyta.

Skaityti toliau »
Puslapiai:«1234567...18»