Naršote "Mintys apie darbą"
Kov 14, 2019 - Mintys apie darbą    2

Paslėpti lobiai

Vaistų skrynia

– Ar priimate senus vaistus? 

– Taip, priimame.

– Ar galiu atnešti?

– Taip, galite drąsiai nešti čia ar į bet kurią kitą vaistinę. 

– Tada atnešiu.

– Gerai, tik nepamirškite pasiimti papildomo maišelio, rūšiuosime kartu, nes vaistinės priima tik vaistus, o jūs linkę sunešti viską, kas tik šauna į galvą – kremus, papildus, tuščius buteliukus, sudužusius gyvsidabrio termometrus ir dar bala žino ką 🙂

Kodėl tai parašiau? Todėl, kad žmonės iš tiesų nežino, ką jie turėtų grąžinti į vaistines. Retai būna, kad atsineštame maišelyje gulėtų kelios pakuotės vaistų, kurie jau nebegalioja, arba, tiesiog, atlikę nuo kito žmogaus, kuriam jau jų nebereikės. Dažniau pamatome kokio nors prekybos centro maišelį, plyštantį nuo visokiausių gėrybių. Tarp tų gėrybių randame ir keletą vaistų 😀, o visa kita…Reikėtų pamatyti! Žinoma, tokie radiniai dažniausiai atkeliauja iš vyresniosios kartos piliečių. Kartais pagalvoji, kad žmogus susimaišė ir vietoj šiukšlių konteinerio, pasinaudojo vaistinės paslaugomis, nes maišelyje randame net panaudotų vatos gabalėlių, kurie buvo naudojami leidžiant vaistus. Arba priskretusių pipečių ar panaudotų vienkartinių pirštinių ir apsauginių kaukių. Taigi, papildai – dar ne pats didžiausias blogis, bet… Niekas nenori knaisiotis po šlamštą, kuriam, galbūt, kokie 50 metų. Todėl bandome auklėti žmones švietimo keliu. Kai esi priverstas atskirti vaistus nuo viso kito, pats nustembi, kiek nedaug pasilieka vaistinėje.

Ką sako statistika?

19,4 tonų – tiek pernai iš gyventojų surinkta pasenusių ar nebereikalingų vaistų. Tai yra net 5 tonomis daugiau nei prieš keletą metų, skelbia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba. Specialistai džiaugiasi, kad gyventojai atsakingiau rūšiuoja atliekas. Aš kažkodėl manau, kad žmonės ne atsakingiau rūšiuoja, bet vis dar neracionaliai perka ir vartoja, todėl jų nuolat daugėja.

Išlikę įpročiai

Kaupti daiktus – sovietmečio palikimas. Kad tai tiesa, byloja atneštų maišelių turinys. Ten galima rasti buteliukus nuo jodo ar kseroformo miltelių, kurių pagaminimo data, pvz. 1973 metai! Daugelio vaistų pavadinimai parašyti rusų kalba, o kainos net ne litais, o rubliais, tiksliau, kapeikomis, nes vaistai buvo pigūs. Vaistų asortimentas nebuvo platus, tačiau eiliniam susirgimui gydyti, užteko. Labiau buvo vartojami gamybiniai vaistai, kuriuos gamino bene kiekviena vaistinė. Vaistų kaupti gal ir nebuvo populiaru, tačiau kiti įsigyti deficitai dar ir dabar ne pas vieną guli kokiam apdulkėjusiam kampe. Taigi, kaupimas išliko daugelio sąmonėje net ir šiam laikmečiui. 

Naujo sąrašo vaidmuo

Ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir nauja kompensuojamų vaistų tvarka, kai vaistų sąrašas nuolat keičiamas. Žmonių baimė likti be įprastų vaistų yra visiškai suprantama. Ne vienas patyrė lengvą šoką, kai naujame sąraše jų vartojamų vaistų neliko. Todėl kitą kartą žmogus jau gudrauja. Jeigu naujam sąraše išliko bent vienas jo mėgstamas vaistas, jis gydytojo prašo išrašyti maksimaliam laikotarpiui, pvz., 6 mėn. Gerai, jei per šį laikotarpį vaistai nesukels jokių šalutinių reakcijų ar neduok dieve, žmogus nepasimirs. Vaistai bus suvartoti sąžiningai ir pagal nurodymus. 

Kita naujovių problema – nuolatinis vaistų trūkumas. Kai sąraše liko tik keli gamintojai, jų siūlomų vaistų visiems nepakanka. Ištisomis savaitėmis vaikščioti po vaistines ir klausinėti, kada jau pagaliau atsiras tie reikalingi vaistai, išbandymas ne menkas. Todėl kitą kartą vėlgi gydytojo prašoma išrašyti kuo ilgesniam laikotarpiui, kad (jei pasiseks)  bent jau pusę metų būtų ramu.

Skaityti toliau »
Kov 7, 2019 - Mintys apie darbą    0

UŽDRAUSKIME SIRGTI

Sirgti uždrausta

Tikriausiai ši valdžia turi planą – chuliganą įvesti kuo daugiau draudimų. Ir jiems neblogai tai sekasi. Su naujai įvestais draudimais ar apribojimais susiduria ne tik sveikatos priežiūros specialistai, bet ir kitose srityse dirbantys Lietuvos piliečiai. Deja, esame ne visada pajėgūs įrodyti, kad daugelis priimtų sprendimų yra nelogiški ir neigiamai veikiantys gyvenimo kokybę. Apie visus sopulius daugiau kalbame savame rate, kartais aptariame ir viešoje erdvėje ar profsąjungose. Mes, vaistininkai, tikriausiai esame iš prigimties labai tolerantiški ir draugiškai nusiteikę, todėl ir trukdžių darbe sulaukiame daugiausiai. Trumpai sakant – kiek krauna, tiek vežame 😕 Paskutinis malkų vežimas vėl išpiltas prie vaistinės durų – turėsime nuspręsti, kokio gydymo nusipelnė ligonis (jei gydytojas apie tai nepažymės pats). 

Lygtis su daug nežinomųjų

Jeigu tai būtų matematinis uždavinys, gal jį ir lengvai išspręstume. Tačiau uždavinys visiškai nekvepia matematika:

Į vaistinę atėjo klientas x. Jam išrašyti kompensuojamieji vaistai. Kadangi jokio papildomo specialaus įrašo recepte nėra, vaistininkas pasiūlo rinktis vaistą pagal sąrašą. Klientas pigiausio vaisto nenori, nes prieš tai naudojo kito gamintojo vaistą, kuris yra brangesnis. Vaistininkas tokios informacijos neturi. Kokią formulę pritaikyti vaistininkui, kad uždavinys būtų išspręstas teisingai ir:

  1. nebūtų pažeistas SA ministro įsakymas  (pagal dabartinį įsakymą privaloma išduoti pigiausią vaistą, esantį kompensuojamųjų vaistų sąraše), jei klientas dievagojasi, kad jam priklauso brangesnis originalus)
  2. patenkinti kliento norus ir lūkesčius, išduodant jo anksčiau vartotą preparatą, nors recepte apie tai nepažymėta
  3. nediskriminuoti klientų pagal tai, kelintą kartą jis vartoja paskirtą vaistą
  4. gydytojui netyčia nepažymėjus, kad vaistas jau buvo vartotas, vis tik išduoti brangesnį.

Šiam uždaviniui išspręsti mes turime lygiai mėnesį. Šiuo pereinamuoju laikotarpiu, tikėtina, mūsų niekas nebaus. Jau pirmomis dienomis kilo daug klausimų, deja, atsakymų laukti nėra kada arba jų tiesiog niekas  nežino. Todėl dažną kartą liekame žmonių pusėje 🙂 

Keista tvarka

Kadangi gyventojų nepavyko priversti gydytis pigiais vaistais geruoju, dabar bus bandoma tai padaryti piktuoju. Gydytojams uždrausta išrašyti, o vaistininkams parduoti brangesnį kompensuojamą vaistą. Nuo kovo 1d., išrašant kompensuojamą vaistą pirmą kartą ar po ilgesnės pertraukos, recepte turi automatiškai atsirasti žyma – pirmas paskyrimas. Deja, realybė kitokia. Kol kas mes vadovaujamės savo valdžios duotais nurodymais. Pavyzdžiui, jei gydytojas neparašė “pirmas paskyrimas”, o paskyrė vaistą pirmą kartą, tai bus jo atsakomybė 🙂 Jei gydytojas nežinojo, kad turi pažymėti, galime parduoti, kaip įprastai. Visgi, turime bandyti parduoti pigiausią analogą. Jeigu kažkuo abejojame, galime elgtis savo nuožiūra (man tai labiausiai patinka 🙂). Elektroniniai receptai taip pat nėra dar tobulai pritaikyti šiam perversmui – informacijos iš viso nėra, arba ją surasti yra ne taip paprasta ir greita kaip norėtųsi. Be to, forminant receptą yra svarbesnių punktų, kuriuos turime sužiūrėti. 

Situacijos absurdiškumas

Renkasi ligonis vaistus pagal sąrašą (ir pigumą). Šalia vienas kito rikiuojasi du gamintojai. Pirmas – pigiausias, antras – 1centu brangesnis. Žmogus nori to “brangesnio”, tačiau aš privalau išduoti vienu centu pigesnį, nes gydytojas parašė pirmas paskyrimas. Negana to, gydytojas ant lapelio pažymėjęs, kad parduoti tą brangesnį (nors žino, kad mes negalime, arba nežino). Kaip pasielgti? Suma rimta, net 0,01€! Kas žalą paskui atlygins? Kadangi, pereinamasis mėnesis, išduodu “brangesnį” ir gaunu daug liaupsių🙂

Skaityti toliau »
Vas 21, 2019 - Mintys apie darbą    3

Farmacinė paslauga

vaistininkas

Ne kiekvienas, tikriausiai, žino, kas iš tikrųjų yra ta farmacinė paslauga, tik visi žino, kad vaistinėje privalu tai gauti. Jeigu bandyčiau šį terminą apibūdinti žmogiškąja kalba, tai skambėtų maždaug taip:

“Farmacijos specialistas, išduodamas nereceptinį vaistinį preparatą, turi klausti informacijos apie gyventoją, kuriam skiriami tie vaistai, pvz., kuo jis skundžiasi, koks jo amžius, kam alergiškas, kokių turi žalingų įpročių, kiek laiko negaluojama, kokie vaistiniai preparatai jau buvo naudoti ir pan.”

Jeigu įtariu, kad ligonio nurodyti simptomai gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų, aš privalau jį nukreipti pas gydytoją. Įvertinęs situaciją, jei reikia, parenku ir pasiūlau nereceptinį vaistinį preparatą, prieš tai informuodamas apie savigydos riziką, t.y., pernelyg ilgą vaistų vartojimo laiką, atsitiktinį panašių vaistų vartojimą, neteisingą dozavimą ar vartojimo būdą, sąveiką su kitais vaistais ir maistu, neteisingą simptomų įvertinimą, neteisingo gydymo pasirinkimą, delsimą kreiptis į gydytoją.

Kai vaistas parinktas, privalau informuoti, kaip efektyviai ir saugiai vartoti vaistą (prieš valgį, valgant, po valgio), kaip dažnai vartoti, kiek laiko vartoti, apie galimas vaisto kontraindikacijas. 

Visa tai – išduodant NERECEPTINĮ VAISTĄ.

Farmacinė paslauga ne vaistinėje

Šią paslaugą, deja, privaloma teikti tik vaistinėje. Keista, kai toks įstatymas numatytas tik farmacijos specialistams. Jeigu nereceptiniai vaistai bus parduodami kitose tam numatytose vietose (degalinėse, prekybos centrų kasose), farmacinė paslauga nebūtina, atvirkščiai, uždrausta ką nors komentuoti parduodant vaistą. Vadinasi, perkant nereceptinius vaistus, jei ligoniui nesuteikiama farmacinė paslauga, pavojus kyla tik vaistinėje (nes mes privalome ją suteikti, o jei privalome, tai  yra svarbu ir ne šiaip sau sugalvota), o degalinėje ar kitur – saugu, nes kalbėti apie galimą žalą – negalima 🙂 Bet ne apie tai šį kartą norėjau parašyti.

Liūdna dėl to, kad šiandien mes toli gražu negalime suteikti kokybiškos farmacinės paslaugos ir vaistinėje.

“Greičiau sukis!”

Na, patys pagalvokite, per pamainą kartais tenka aptarnauti 50 – 130 pirkėjų. Nesakau, kad jie visi perka vaistinius preparatus. Kitiems reikia higienos priemonių ar kosmetikos. Tačiau, didžioji dalis, visgi, yra vaistų pirkėjai. Kai vienam asmeniui skiri 5-10, o kartais ir daugiau minučių, eilė neišvengiamai ilgėja. Tada pradedame nervintis visi, ir mes, ir laukiantys eilėje. Pasipila komentarai, priekaištai, kartais ir visai nemalonūs:

“Kiek galima laukti?! Pasikalbėsite kitą dieną!” (Atrodo, kad kalbama apie žvejybą)

”Man tik citramono lapelį, galite be eilės?”

“Koks jūsų reikalas vaikui, ar suaugusiam, pasakiau, ką duoti, ir duokit greičiau čia nesąmonių neklausinėję!”

“Kaip gerai viską paaiškinote, dabar čia visada eisiu. Ir netingite su seniais taip kaip su vaikais bendrauti”

“Geriau jau būtų atskira vaistinė ar kasa senukams, kurie galėtų pašnekėti ne tik apie vaistus, bet ir apie gyvenimą, nes dabar kiekvienoje vaistinėje per juos po pusvalandį sugaišti.”

O jeigu dar lavonų diena pasitaikė, ar laimingų kančių valandos? Kaip tuomet turėtume kiekvienam suteikti farmacinę paslaugą pagal Sveikatos ministro nurodymus?

Skaityti toliau »
Vas 7, 2019 - Mintys apie darbą    1

Apie viską ir apie nieką (II dalis)

Vaistininko dienoraštis

Vaistininkas klausia senjoro:

– Ar panaudoti jūsų kortelėje esančius sukauptus eurus?

– Oi, ne, čia neliečiami, “kavalerski” 😀

Naudoti ar nenaudoti?

Ne naujiena, kad vaistinių nuolaidų kortelėse yra kaupiami kliento pinigai. Kada ir kiek įkrenta tų pinigų, priklauso nuo didmenininko rinkodaros. Vienu atveju galima panaudoti visą sukauptą sumą, kitu atveju – pusę sumos. Kartais pinigai įkrenta už pirktą prekę, kartais – tik tam tikromis dienomis ar valandomis, kartais suma mažesnė, kartais – didesnė, žodžiu, kaip marketingo skyrius sugalvoja, taip ir būna. Ką toliau daryti su tuo likučiu, sprendžia pirkėjas. Vieni mėgsta sukaupti didesnę sumą ir tada įsigyti norimą prekę, kiti gi, likutį naudoja kiekvieno apsipirkimo metu, nes nežino, kas bus rytoj, todėl gyvena čia ir dabar 🙂 Svarbu tai, kad daugelyje vaistinių likutį reikia išnaudoti per metus. Kitaip jis išnyksta. Todėl klientams siunčiamos žinutės, kad nepamirštų pasinaudoti sukauptais pinigais.

Vaistininkai primygtinai spaudžiami (valdžios) prašyti pirkėjo kortelės. Bet  tai daro ne visada. Kartais pamiršta (jei pirkėjų antplūdis), kartais nusibosta kiekvienam apie tai priminti, o kartais nutyli dėl savo gerovės. Kai kuriose vaistinėse darbuotojo alga proporcingai mažėja, jei yra panaudojama kliento kortelė. Kai pirkėjui suformuojamas pardavimo kvitas, ekrane darbuotojas mato sumą, kuri įkris į jo algos krepšelį. Kai nuskenuoja kliento nuolaidų kortelę, suma ženkliai sumažėja. Taip pat ji sumažėja, jei pasitaiko akcijinių prekių. Tada, žiūrėk, jau ir nėra kam kristi į tą varganą darbuotojo algos krepšelį 😕 Ir nesvarbu, kad klientų daug ir jų perkamų prekių nemažai. Net ir vargšiškus centus tenka dalinti į nemažai dalių (savininkas, akcijinės prekės tiekėjas, klientas ir vaistinės darbuotojas), todėl esant mažesniam pirkėjų srautui,  galima užsidirbti didesnį priedą. O ypač jei ta klientų mažuma iš viso nesinaudoja nuolaidų kortelėmis ir nesivaiko akcijų. Kartas nuo karto tarp vaistininkų kyla  nepasitenkinimas tokiais nesąžiningais metodais:

“Nuo kada tai mūsų priedų sąskaita vyksta? Tai dabar kliento kortelė visiškai neapsimoka skenuoti ir siūlyti pritaikyti kliento sukauptus taškus, nes taip mažiname savo plano pardavimus.”

“Tai vaistininko akimis žiūrint – naudojant kliento kortelę, kas kartą prašant žmogaus duoti kortelę, kiekvieną kartą vardinant krūvą kortelių, kurios galioja ir kokias nuolaidas ir privilegijas jos duoda, o neturint kortelės, pasiūlant išduoti – ir visu šituo mes mažiname savo atlyginimą. Ar taip norėjote pasakyti?”

Bet nuo to niekas nesikeičia. Netrunka sulaukti ir valdžios paaiškinimo:  

“Jau daugelį metų veikia sistema, kad akcijoms, kurios daromos nuosavo pelno sąskaita, reitingų balai mažėja proporcingai prarastam pelnui. Kita vertus pardavimai per akcijas ženkliai didesni, todėl ir išmokamų reitingų suma nuo to padidėja”.

Taip, pardavimai akcijų metu tikrai ženkliai didesni, bet visas krūvis vykdant tuos pardavimus krenta ant darbuotojų pečių, todėl neturėtų būti atimama jų uždirbtų reitingų dalis. Kita vertus, daugelis net apsidžiaugtų, kad liktų VIENA PAGRINDINĖ NORMALI ALGA, be jokių reitingų skaičiavimų , priedų ar kintamų dalių, kurios nežinia pagal kokį algoritmą ar formulę skaičiuojamos.

Tad, mieli pirkėjai, jeigu norite nors maža dalimi prisidėti prie mūsų algos, prieš eidami į vaistinę, palikite savo nuolaidų kortelę namie, ant stalo 🙂

Skaityti toliau »
Sau 31, 2019 - Mintys apie darbą    0

Apie viską ir apie nieką (I dalis)

Vaistininko dienoraštis

Naujas dalyvis?

Neseniai viešumoje pasirodė žinia, kad į Lietuvą ateina naujas vaistinių tinklas. Estijos verslininko valdomas vaistų didmeninės ir mažmeninės prekybos koncernas “Magnum”, Lietuvoje jau prekiaujantis vaistais gyvūnams, steigia naują vaistinių tinklą “Apotheka Pharma”. Ši plėtra kol kas planuojama tik didžiuosiuose miestuose. Bendrovė ketina teikti farmacijos, sveikatos ir grožio paslaugas, prekiauti grožio produktais. Vaistinių tinklas veikia Estijoje ir Latvijoje.

Gerai tai, ar blogai, parodys ateitis. Tačiau vienokio ar kitokio judesio sulauksime. Na, didiesiems Lietuvos vaistinių tinklams gal ir neparanku turėti dar vieną konkurentą. Mums, darbuotojams, sužiba nauja viltis, kad naujokas kažką pakeis ir mūsų stovykloje. Kadangi reikės naujos komandos, gal darbdaviai naujai pažvelgs į mūsų darbo sutartis ir atlyginimus 🙂

Viena boba sakė

O vietos po saule turėtų užtekti visiems, nes vienas tinklas ateina, kitas, galbūt, išeina. Sakoma, trejetas gali išlaikyti paslaptį, jeigu du jau mirę. Kadangi niekas nemirė, jau gerą pusmetį netyla kalbos tarp kolegų (įvairių tinklų) apie vieno tinklo pardavimą. Tas kalbas vis pakursto vaistų firmų atstovai. Vieni sveikina, įvardindami kito tinklo vardą, kiti klausia, kokie tolimesni tikslai, nes jau greitai reikės ieškotis naujos darbo vietos, dar kiti net įvykusio sandorio sumą įvardina. Nors valdžia kaip įmanydama visa tai neigia, visgi, kiekviename gande yra dalis tiesos. Po ištisų mėnesių tylos, kolegos gavo vadovo kreipimąsi į darbuotojus, kuriame teigiama, kad nevyksta jokie firmos pardavimai. Šiandien – nėra vykdomi, o rudenį, žiūrėk jau dirbi po kitu gyvatės ženklu 🙂 Tą netikrumo jausmą dar labiau sustiprino vienas kolega, “pasigirdamas”, kad buvo Naujametiniam firmos baliuj, kuris, deja, jau paskutinis 😕 Klausiu, o kodėl paskutinis? Todėl, kad vadybininkas pasakė – daugiau balių šioj firmoj nebus, išnaudokit paskutinę progą… Kas šnabždama į ausį, dažnai girdėti už šimto mylių. Ką gi, pagyvensim pamatysim, kas čia labiausiai bus apsimelavęs… Jei jau taip ir atsitiks, tai pačiu laiku ta “Apotheka Pharma” įžengia į Lietuvą 😀

Nuolaidų kortelė

“Prašome iki Naujų metų pasikeisti nuolaidų korteles į naujas, nes senosios nebegalios”

Taip skelbė vienas vaistinių tinklas. Žmonės noriai keitėsi, todėl, kaip dažnai nutinka, naujų kortelių nebeliko. Atėjo nauji metai, senos kortelės galioti baigė, bet ne visi klientai turėjo naujas. Užsuko viena pirkėja į vaistinę pirkti vaistų, padavė seną kortelę, tačiau vaistininkė pasakė, kad ši jau negalioja, o keitimo laikas pasibaigęs. Moteris supyko, numetė vaistus ir su triukšmais paliko vaistinę. Po kelių dienų atskrieja laiškas iš ofiso, kad gautas kortelių papildymas ir keitimo terminas pratęsiamas. Ką ta moteris pagalvos apie pirmą vaistininkę, kai nuėjus į kitą vaistinę, jai bus išduota nauja kortelė? Tai tik viena nemaloni istorija. Gaila, bet yra ir daugiau panašių, tačiau niekaip nesusijusių su vaistininku ir jo darbu. Dažnai pirkėjai reiškia pretenzijas dėl kortelėje sukauptų pinigų. Gauna klientas priminimą, kad reikia panaudoti sukauptus pinigus, ateina į vaistinę, o kortelė – tuščia. Ir vėl aiškiniesi su marketingo “specialistais”, kurie kaltina vaistininką, o po kelių dienų paaiškina, kad buvo kompiuteriniai sutrikimai, todėl galėjo taip nutikti… Kaip ir vaistinių prekių kainos, kartais per savaitę pasikeičiančios kelis kartus. Ir vėl dėl marketinginių reikalų. Liūdna, bet visa tai tenka išklausyti mums 😕

Kolegos

Bet įdomybių būna ir tarp kolegų. Įbėga į vaistinę kolegė (pažįstama) iš kito tinklo vaistinės, nešina dideliu maišu vaistų. Nutrenkia ant prekystalio ir sako:

– Čia iš galiojimo išėjusios prekės, jūs gi priimate iš gyventojų?

– Taip, bet turėk sąžinės! Mums pakanka kasdien po maišiuką gauti iš savų klientų. Ką, negali pas save suregistruoti visą tą šlamštą?

– Tai kad į darbą dabar eisiu tik už dviejų dienų, tai pro šalį eidama ir užnešiau…

Gal tikrai neblogai sugalvota? Surenki maišiuką kitą senienų ir keliauji pas kolegą kaip Kalėdų senis. Žinoma, keliauji kaip eilinis Lietuvos gyventojas, ne kaip vaistininkas 🙂 Tuo pačiu dar ir pasenusius elementus nuo kraujospūdžio aparatų prigriebi. Vis mažiau popierizmo tą mėnesį turėsi.

Va tokių protingų kolegų pasitaiko, beje, per dešimtmečius pirmą kartą.

Skaityti toliau »
Gru 27, 2018 - Mintys apie darbą    0

Metų apžvalga

Metų apžvalga

Metai eina į pabaigą, ta proga atsisuksiu laiką atgal, kad dar kartą pažvelgčiau į įvairias SAM reformas ir mūsų darbdavių  priemones, kurios turėjo vienokią ar kitokią (gerą ar blogą) įtaką mūsų darbe per šiuos metus.

Receptinių vaistų sąmyšis

Daugiau nei prieš metus kilo didžiulis sąmyšis dėl receptinių vaistų, kurių žmonės vaistinėse įsigydavo be receptų. Tai nebuvo psichotropiniai vaistai ar antibiotikai. Tai – kita didelė grupė vaistų: nuo paprasčiausių skausmui malšinti iki rimtų kardiologinių vaistų. Poliklinikose ir sveikatos centruose kilo chaosas dėl eilių prie gydytojo kabinetų, vaistinėse – panaši situacija dėl reikalaujamo recepto eiliniam vaistui. Sunku pasakyti, ar šis ministro užmojis buvo toks jau nepriekaištingas. Iš dalies, tai palengvino mūsų darbą, nes šiuo atveju gydytojas paskiria vaistą ir išrašo receptą, todėl mums belieka tik parduoti prekę. Kita vertus, žmonės patyrė daug rūpesčių, negalėdami laiku patekti pas gydytoją, pasibaigus vartojamiems vaistams, taip pat rizikavo savo sveikata dėl priverstinio vaistų vartojimo nutraukimo. Mes gi, buvome priversti kartais užmerkti akis ir nusižengti taisyklėms, nors ir buvome gąsdinami slaptais pirkėjais ir netikėtais patikrinimais.

Vis dėlto, iš klaidų nebuvo pasimokyta: taip ir liko galimybė nusipirkti Ibuprofeno  tab. N10 pakuotę be recepto, o tokio pat Ibuprofeno tab. iš N30 (10 tab.) – jau su receptu. Tokia pati lemtis ištiko visas didesnes pakuotes, deja, sąlyginai pigesnes nei mažos pakuotės. Todėl šioje situacijoje nukentėjo eilinis pirkėjas, mokėdamas už mažesnę pakuotę daugiau.

Lengvatinis PVM tarifas

Šiais metais pritaikytas 5% lengvatinis PVM tarifas receptiniams nekompensuojamiems vaistams. Todėl nemaža dalis vaistų atpigo. Nors klientai teigė, kad to nepastebintys, vis dėlto, kainos sumažėjo. Kadangi pirkėjai įpratę į savo pirkinių krepšelį įsimesti papildų ar reklamuojamų per TV vaistų, kainų pamažėjimo jie nepajuto 🙂 – šių prekių kainos dar gi padidėjo, todėl galutinė suma praktiškai nesiskyrė nuo ankstesnių pirkimų.

Slaptieji agentai

Praėjusiais metais buvo patvirtintos Farmacijos įstatymo pataisos, pagal kurias kontrolinius pirkimus vaistinėse galima vykdyti be išankstinio perspėjimo. Pasirodo, kai kurių Seimo narių netenkino farmacinės paslaugos teikimas vaistinėse. Pagal juos, tik slapta farmacininko kontrolė galės priversti vaistininką konsultuoti savo klientą dėl vaistų naudojimo, suderinamumo ir pan. Pabrėžiama, kad yra labai svarbu, kad vaistininkas nežinotų, jog vyksta tikrinimas ir negalėtų imituoti parodomojo pardavimo.

Mieli, valdininkai, ar jūs nežinojote, kad MŪSŲ ŠIRDYS VISUOMET TROKŠTA DARYTI TAI, KAS GERIAUSIA ŽMONĖMS 😀 Jeigu jūsų statusas leidžia meluoti ir apgaudinėti visuomenę, tai negalvokite, kad visi kiti irgi panašūs į jus…Mūsų profesijos žmonėms mažiausiai reikia cerberio už nugaros, todėl prieš priiminėdami įstatymus ir jų pataisas, gerai pagalvokite, kam juos žadate taikyti.

Skaityti toliau »
Lap 22, 2018 - Mintys apie darbą    0

Trumpai drūtai

Vasaros pabaigoje Vaistininkų profesinė sąjunga išplatino skelbimą:

“Gerbiami kolegos,

Į mus kreipėsi žurnalistė, kuri norėtų aprašyti farmacijos sektoriaus pokyčius ir paprašė komentaro šiais klausimais:

  1. Kiek mūsų nuomone turėtų uždirbti farmacijos specialistas? Ir kodėl tiek, o ne mažiau?
  2. Kokia mūsų turimomis žiniomis yra motyvavimo sistema – kaip tinklai stengiasi pritraukti darbuotojus? Kokių svertų turi suvilioti? Gal moka premijas lojaliems? Gal dovanos švenčių proga? Išvykos, kelionės, abonementai nuperkami?
  3. Ar farmacijos specialistai kelia klausimą dėl atlyginimų didinimo, ar – tyla?

Pasidalinkite savo mintimis, pastebėjimais, konkrečiais pavyzdžiais.

Sutikite, tema tikrai labai aktuali, jautri ir intriguojanti – tiek farmacininkams, tiek ir jų klientams. Jei savo darbo vietoje blogai jaučiasi farmacininkas, dažnu atveju tai pajus ir jo klientas. Ne veltui tiek piktų ir pretenzingų laiškų prirašyta internete apie įvairias nenusisekusias situacijas įvairiose vaistinėse. Gerai, kad prakeiksmai skrieja ne tik ant mūsų galvų, bet irant valdžios. Žinoma, pirmieji išklausytojai būname mes, bet galutinė pretenzija su laukiamu paaiškinimu apie nesąžiningas reklamas ir kainas jau skirta ne mums 🙂 Ir pasiaiškinimo tokiu atveju mums rašyti netenka. Tai JAU YRA GERAI.

Miela Vaistininkų profsąjunga, miela žurnaliste, nors smarkiai vėluoju parašyti savo nuomonę, bet GERIAU VĖLIAU, NEGU NIEKADA! Kita vertus, straipsnius šiomis temomis galima rašyti nuolatos, nes vis tiek niekas nesikeičia 😕 ir greitu laiku nesikeis, nebent viena vaistinė užsidarys, kita – atsidarys, pasikeis tik pavadinimas, o savininkas gali likti ir tas pats, mažą privačią vaistinėlę suris tinklinis ryklys, o buvusi savininkė (-as) lenks nugarą kitam, kažkuris vaistinių tinklas parsiduos, o kažkuris – perpirks kito tinklo vaistines, vieni darbuotojai bus atleisti, kiti – įdarbinti, gyvenimo aprašyme daugės naujų darbo vietų… C’est la vie…

Taigi, grįžkime prie pirmo klausimo. Pradėsiu taip pat klausimais: “O kas klausia mūsų nuomonės?”, “O kas klauso mūsų išsakytos nuomonės?” Ir klausimą suformuluočiau šiek tiek kitaip: “Kiek neturėtų uždirbti farmacijos specialistas?” Iš karto ir atsakysiu: jis neturėtų uždirbti juokingai mažai, nes kai uždirba juokingai mažai, tada dar stengiasi uždirbti nejuokingai manipuliuodamas kliento gerumu ir patiklumu.

Skaityti toliau »

Puslapiai:«1234567...14»