Vaistininko užrašai

Šie pokyčiai, apie kuriuos dabar aprašysiu, deja deja, įvyko ne pas mus, Lietuvoje. Guodžia tai, kad reforma pradėta visai netoli mūsų – Estijoje, todėl yra vilties, kad ir Lietuvoje, laikui bėgant, atsiras ryžtingų ir drąsių žmonių, kurie sugebės mesti iššūkį farmacijos gangsteriams bei įtikins naująjį sveikatos apsaugos ministrą ir jo komandą pokyčių reikalingumu.

Apie šią reformą neseniai teko skaityti žurnale “Farmacija ir laikas”, todėl kas nuolat domisi farmacijos pasaulio naujienomis, greičiausiai, jau susipažino su pasikeitimais. Tačiau diskusijų aktualiais klausimais niekada nebūna per daug 🤓 Kaip, beje, ir žinių 📚

Pokytis Nr. 1

BENDRASIS AR DIDYSIS VAISTINĖS PARTNERIS TURI BŪTI VAISTININKAS, DIRBANTIS VADOVU VIENOJE IŠ SAVO VAISTINIŲ. Estijoje, 2019 metų duomenimis, vos 32% vaistinių priklausė vaistininkams, o likusios – vaistinių tinklams. Ten veikė trys didieji vaistinių tinklai, ir tik vienas jų – estų, taigi, didžioji dalis šalies vaistinių priklausė didiesiems tinklams. Pagrindinė reformos idėja – vaistinės savininkas privalo būti farmacininkas. Norint įvykdyti šią reformą buvo būtina sąlyga  – nemaža dalis vaistinių, priklausiusių tinklams, privalėjo būti parduotos farmacininkams.

Žinoma, jeigu lobistai taip įnirtingai nebūtų landžioję po seimo kabinetus, ir pas mus dabar būtų ši būtina sąlyga vaistinės steigėjui. Tačiau, verslas nesnaudė ir visais įmanomais būdais keitė politikų ir kitų klerkų nuomonę. Kadangi Lietuvoje nesunku tai padaryti, nenuostabu, kad pas mus vos 20% vaistinių (2018-2019 metų duomenimis) priklausė ne tinklinėms vaistinėms (kurių steigėjai, kaip žinia, paprastai yra vaistininkai), o visa kita didžioji dalis – tinklinėms. Todėl dabar dažnai tenka vykdyti vadybos, ekonomikos, administravimo ar reklamos mokslus baigusių (arba iš viso jokių mokslų nekrimtusių) atstovų sugalvotas užduotis, nesvarbu, kad jos neturi nieko bendro su mūsų įgytu išsilavinimu. Kadangi savininkams rūpi tik pelnas, o ne žmonių gerovė, farmacininkai neįgyvendinamus planus bando įvykdyti pardavinėdami maisto papildus (dažnai vietinės gamybos ir vietinio pakavimo)  bei kosmetiką, nepamiršdami suderinti raudono lūpdažio ir panašaus atspalvio nagų lako 🙄

Pokytis Nr. 2

VAISTINĖS PARTNERIS (įskaitant mažumos akcininką) NEGALI BŪTI VAISTŲ DIDMENININKAS AR SU JUO SUSIJĘS ASMUO. Šis pokytis buvo reikalingas tam, kad suskirstyti vaistų pardavimą į du lygius – didmeną ir mažmeną. Kadangi mūsų šalyje šiuo klausimu visiška laisvė, tai beveik kiekvienas didysis vaistinės tinklas turi savo nuosavą didmenos sandėlį. Viskas labai paprasta – vadovas parduoda vaistus sau pačiam. Tik savo vaistinei jis parduoda vienomis kainomis, o ši –  jau kitomis kainomis vaistus parduoda gyventojams. Vieni didmenininkai įsiveža vienų gamintojų vaistus, kiti – kitų, tarpusavyje vyksta šeimų kovos – kuris pirmas kurį vaistą perduos į prekybą savo vaistinėms, kuris greičiau sugebės nusiimti vyšnią nuo torto, kuris bus gudresnis ir imituos vaisto deficitą, neparduodamas savo varžovui, o atiduodamas tik savo tinklo vaistinėms. Jau nešneku, kokioje situacijoje atsiduria privačios vaistinės, kai jos ne tik negauna, ko pageidauja, bet ir kai gauna, perka visiškai kitomis kainomis bei kitomis sąlygomis. Ne paslaptis, kad ir prekių krepšelis privalo būti pritemptas iki tam tikros sumos, o jei jis nesusidaro arba nėra finansinių galimybių per vieną pirkimą išleisti tą reikalaujamą sumą, gali iš viso likti be prekių.

Nepamirškime, kad šiose kovose be taisyklių besąlygiškai dalyvauja ir pirkėjas. Laikant deficitinį vaistą vienose rankose (t.y. viename vaistinių tinkle), jo greitai pristingama, todėl ligonis priverstas keliauti iš vienos vaistinės į kitą, iš vieno rajono – į trečią, kol paaiškėja, kad to vaisto likučių iš viso jau nėra, nes didmenininkas jį išvežė savo kitoms tinklinėms vaistinėms į Latviją, Estiją ar velniai žino dar kur. Deja, ne taip ir retai, Lietuva atlieka tik tranzito vaidmenį 🚚

Pokytis Nr. 3

MIESTUOSE, KURIUOSE GYVENA DAUGIAU NEI 4 TŪKSTANČIAI GYVENTOJŲ, GALI VEIKTI TIK VAISTINĖS BE FILIALŲ. Žinoma, pirkėjas laimi, kai turi pasirinkimo laisvę, tačiau dabar vaistų kainos  labai ženkliai nesiskiria (nekalbu apie maisto papildus), kompensuojamieji vaistai dažnu atveju išduodami visai be priemokų. Žiūrint į vaistinių augimą Estijoje, per ~ 30 metų vaistinių skaičius išaugo dvigubai, nors gyventojų šalyje tik mažėjo. Didžiausias iššūkis šioje šalyje – vaistininkų trūkumas 🙂, nes priimamų studentų skaičius limituotas, priimama tik 36 studentai. Yra galimybė paruošti ir daugiau specialistų, tačiau dėl lėšų stygiaus daugiau paruošti neįstengiama (šalies valdžia yra nusprendusi, kad aukštasis mokslas turi būti nemokamas, todėl ruošiamų specialistų yra nedaug).

Kad vaistininkų trūksta ir Lietuvoje, sužinojome visai neseniai, kai buvo svarstomas Farmacijos įstatymo straipsnio pakeitimas. Tačiau tikroji tiesa, greičiausiai, yra kita – ne specialistų trūksta, o naujos vaistinės dygsta kaip grybai po lietaus. Aktualus, žinoma, ir atlyginimų klausimas. Jeigu atlyginimas būtų proporcingas išsilavinimui ir turimam žinių lygiui bei kompetencijoms, ne vienas vaistininkas išlystų iš pogrindžio ir mielai sugrįžtų prie kažkada padaryto savo pasirinkimo.

Pasipriešinimo jėga

Kadangi reforma – ambicinga, natūralu, kad didieji vaistinių tinklai labai priešinosi. Buvo eskaluojama, neva farmacininkams visai neaktualu pirkti vaistines, jie visiškai to nepageidauja. Tiesą sakant, jei ne tie didieji monstrai, bent jau Lietuvoje šiandien turėtume tikrai daugiau privačių mažųjų vaistinių, kurios kažkada sėkmingai gyvavo, bet įplaukus į rinką piranijoms 🐟, buvo priverstinai suvalgytos 🦈

Siekdami sustabdyti minėtą reformą, farmacijos verslo atstovai bandė papirkti žiniasklaidą, kad apie šią reformą ji rašytų neigiamai, akcentuotų apie farmacijos specialistų stygį, gąsdintų vaistinių uždarymu bei vaistų kainų kilimu. Kaip visa tai jau jausta ir kažkur girdėta 😀🤭 Gal Lietuvos žiniasklaidoje 🧐?

Negaliu net leisti sau įsivaizduoti, kad dėtųsi pas mus, jei tokia reforma brautųsi į mūsų Farmacijos įstatymą. Greičiausiai, kiltų pilietinis karas 🤺…ir vis tiek nugalėtų 🐟🐟🐟🦈🦈🦈

Estijos farmacijos verslo atstovai, turėdami daug pinigų, tokiai reformai įnirtingai priešinosi, stabdė ir vilkino pokyčių įgyvendinimą. Vieningo sutarimo šiuo klausimu nebuvo ir valdžioje, nes, kaip ir Lietuvoje, taip ir Estijoje, vyrauja skirtingos politinės partijos su skirtingomis pažiūromis, o dar nepamirškime farmacininkų lobistų💶 Ir mes nuolat matome verkiančius krautuvininkus, besiskundžiančius kaip jiems tenka beveik už dyką pardavinėti vaistus ir kokias kančias patiria, spaudžiami įvairių teisės aktų.

Istorijos pabaiga

Kuo baigėsi šios reformos įgyvendinimas? 2019 metų pabaigoje ir 2020 metų pradžioje vyko paskutiniai energingi bandymai atšaukti reformą Estijos Parlamente, tačiau buvo nesėkmingi ir kovo pradžioje paaiškėjo, kad pakeitimų nebus. Todėl prasidėjo aktyvus veiklos licencijų prašymas ir išdavimas. Nors situacija buvo ypatinga, vaistinių perdavimas naujiems savininkams vis dėlto įvyko, o dauguma visų Estijoje veikiančių vaistinių akcininkai yra vaistininkai, o didmeninkai jau nebėra vaistinių savininkai ✌️Ir dabar, kai įvyko teisinis nuosavybės perdavimas, laukia tolimesni darbai, kad būtų pasiekta reali nepriklausomybė.

Problemos tos pačios

Estijoje, daugėjant vaistinių nespėjama paruošti reikiamo kiekio farmacininkų. Dėl to buvo juntamas vaistininkų trūkumas – vaistininkams tekdavo dirbti ir savaitgaliais, namo grįžti 21-22 val. Tą matydami, jauni žmonės nenorėjo tokio gyvenimo ritmo ir atsisakydavo farmacijos studijų. Prie nenoro rinktis šią specialybę prisidėjo ir kita bėda – atlyginimai, kurie nėra dideli, juolab, kad dirbti reikia daug ir ilgai. O ir sąlygos mažai kuo skiriasi nuo mūsiškių – daugelis vaistinių tarsi didelio prekybos centro dalis – dažnai be langų, su dirbtiniu apšvietimu. Nuolaidos, akcijos, lojalumo kortelės… Vaistininkai ir ten, tarsi pardavėjai.  Ir savininkų reikalavimai žeminantys, nes pokalbis vaistinėje prasideda nuo: “Ar turite vaistinės kortelę? Neturite? Ar nenorėtumėte įsigyti?” Kaip gi kitaip, jei tie krautuvininkai ir Afrikoje krautuvininkai. Todėl daugelis suvokia, kad daug metų trunkančios studijos ir sunkūs mokslai neturi būti prilyginti pardavėjo darbui ir renkasi kitas specialybes 👨🏻‍🍳👩🏻‍🎓👨‍🏫

Taigi, džiaugiuosi už kaimyninės šalies atsakingų asmenų protingus sprendimus, ryžtą bei sugebėjimą pasipriešinti vaistinių tinklams, kurie savo atėjimu ir savo  prekybiniu mąstymu visiems laikams pakeitė vaistinės ir joje dirbančių žmonių statusą bei kitaip interpretavo žodžius VAISTINĖ, FARMACININKAS, VAISTININKYSTĖ, PAGALBA.

Belieka tik tikėtis, kad ir į mūsų šalį kažkada papūs permainų vėjai🌬, kurie padės tašką krautuvininkų epochos gyvavimui.

P.S. Visą straipsnį apie didžiuosius pokyčius galite pasiskaityti žurnalo “Farmacija ir laikas” 2020 m. Nr. 7