Vaistininko užrašai

Nesvarbu, kad senus metus pakeitė Nauji. Žmonės išliko tokie patys, jų taip lengvai nepakeisi. Aš taip pat nepradėsiu vaikščioti vandeniu ir nepaversiu vandens vynu🍷Visgi, kai kurie žmonės – kaip produktai, kuriuos gaminant įsivėlė klaida. Neseniai perskaičiau žurnalisto  A. Čekuolio mintį: “Niekada nesiginčyk su žmogumi. Kiekvieno ginčo galutinis rezultatas – įrodymas, kad kažkuris iš kalbančiųjų yra durnius.”

– Man reikia vieno prezervatyvo.

– Bet pakuotėje trys. Neturime po vieną.

– O man reikia VIENO. Aš einu į pasimatymą ir trijų man nereikia!

– Tai liks kitiems pasimatymams 😉

– 😤

Galbūt tas klientas dar neįvertino, kokio masto infliacija siaučia Lietuvoje. Atėjęs po kelių savaičių vėl pirkti prezervatyvų, jis už juos mokės jau dvigubai. Todėl pasidžiaugs, kad tada įsigijo visus tris. Daugiau už tokią kainą jau nebus 🙃

Įžengia į vaistinę jauna pora, vaikšto po savitarną, dairosi, žoleles varto, skaitinėja. Prieinu, klausiu:

– Gal galiu kuo padėti?

– Matom, kad, turbūt, neturėsite.

– Tai kas jums reikalinga?

– Turite čia visko, bet mums reikia Provanso žolelių.

– Tai ką jūs žadate daryti?

😄Pakikeno abu, pasimuistė ir išėjo nieko nenusipirkę. Kartais tie pirkėjai tokie paslaptingi ir sunkiai suprantami…O kartais, dar ir keisti 🤠

Išaušo gražus sausio rytas. Ant sienos kabo naujas metų kalendorius – kvepiantis spaustuvės dažais, išmargintas spalvotomis maisto papildų dėžutėmis ir kupinas naujų iššūkių. Kiekvienų metų pradžioje aplanko šviesios mintys apie būsimus įvykius darbe: didesnė alga, geresnės darbo sąlygos, daugiau darbuotojų vaistinėje, mažiau su vaistininkyste nesusijusių darbų, išnykęs vaistų tiekimo sutrikimas, slaptų pirkėjų eliminavimas, didesnis pasitikėjimas darbuotojais, objektyvus plano paskaičiavimas, leidimas dirbti pagal pašaukimą, o ne pagal kažkieno pageidavimus, sklandus e-sveikatos veikimas, pakantesni klientai ir geresnė komunikacija su gydytojais. Atrodo, viskas taip savaime suprantama ir paprasta, todėl tikėjimo laipsnis – didelis.

Mėnesiui dar nepasibaigus jau matau, kad manęs ir daugelio mano kolegų laukia tie patys metai su tomis pačiomis problemomis. Bet… Viltis miršta paskutinė.

Todėl aukštai iškeliu galvą ir laukiu vasario 😌, kuris, tikėtina, bus nuostabus. Vasaris pasitinka su nauju reklaminiu mėnesio leidiniu, kas reiškia, jog laukia nemokamas darbščiųjų rankų būrelis. Šis būrelis paprastai veikia du kartus per mėnesį – pradžioje, kai senas akcijas keičia naujos, ir paskutinį vakarą, kai jau po truputį pradedame išiminėti senas. Kartais būrelis atsidaro ir mėnesio viduryje, kai dėl neaiškių priežasčių keičiasi tam tikrų prekių kainos. Kartais prekių sąrašas būna nemažas, todėl visos informacijos atnaujinimui paaukoji ne vieną, ir ne dvi minutes. Na, tikėkimės, kad ateis ta diena, kai visus tuos darbus už mus atliks tam reikalui pasamdyti žmonės.

Kovas išgąsdino krautuvininkų užmačiomis žmonių vaistinėse prekiauti veterinariniais vaistais. Po tokių sprendimų būtų tekę ne tik žmogui, bet ir gyvūnui negalavimą nustatyti bei vaisto dozę pagal kūno svorį parinkti. O kur dar farmacinės paslaugos suteikimas…Na, kol kas krautuvininkų balsas neišgirstas. Tik ar ilgam?

Ne mažiau išgąsdino ir prasidėjęs karas Ukrainoje. Žmonių nuotaikos pasikeitė, pašnekesius apie ligas ir sveikatą keitė kalbos apie karo baisumus. Atsirado panika dėl atominių elektrinių saugumo ir jodo tablečių trūkumo. Didelės jodo siuntos buvo atiduotos ukrainiečiams, todėl Lietuvos vaistinėse prasidėjo masinė psichozė. Žmonės, kurie turėjo tas tabletes namie, jas skubėjo sugerti ir puolė ieškoti naujos dozės. Ne visi norėjo girdėti, kad toks jodo vartojimas nuo galimų pasekmių neišgelbės.

Aplediję mūsų žiemos - 
Šlapia, pilka - kur dairais - 
Painias pasakas kasdieną
Seka mūs valdžia nūnai.

Apie pelno nebuvimą,
Apie mokesčius rūsčius.
Apie diržo paveržimą
Ir neblėstančius vargus.

Apie algą pagrindinę,
Šviesią ateitį visų,
Apie pokyčių virtinę
Ir kilimą lig dausų.

Apie sąžinę, dorumą,
Dirbant darbą nuolankiai,
Apie šventą lojalumą,
Kurį tikrina sekliai.

Apie mentorius - valdovus
Ir jų mokymus puikius,
Apie įmonės vadovus,
Ir jų poelgius taurius.

Kaip vadovai regionų
Pluša, nepakeldami galvų,
Nes juk ariami dirvonai
Laikos tik ant jų gležnų pečių 😲

Jie atvyksta neprašyti,
Pykčio perkreiptais veidais - 
Ir netrunka susakyti,
Ką privalome daryti po velniais!

Vaistininkai - gero būdo,
Jiems grūmoti nevalia,
Dėka jų ištvermingumo
Laikosi krautuvininkų pamaina.

Vaistinė - jiems kaip krautuvė - 
Pelną nešanti vieta.
Mums ji - kaip gyvenimo virtuvė,
Kurioje ras vietą paklydusi dvasia.

Šventės visgi jau artėja,
Su jomis - žmonių minia.
Tačiau vaistininkai neužmiega,
Todėl pasaka dar nebaigta 😉

SU ARTĖJANČIOMIS ŠVENTĖMIS, MIELI MANO DIENORAŠČIO SKAITYTOJAI IR VERTINTOJAI. LINKIU JUMS MAŽŲ IR DIDELIŲ STEBUKLŲ IŠSIPILDYMO 🧙‍♀️🧚‍♀️🧙🏼‍♂️

Žmonės kartais sako: “Taip negali būti, tai neįtikėtina!” Bet koks gi tai netikėtumas, jei neįtikėtini dalykai vyksta nuolatos – kiekvieną dieną ir kiekvieną akimirką. Juk žaidžiant loto kas nors būtinai turi laimėti aukso puodą, tai aišku visiems. Tačiau laimėjęs žmogus vis tiek sako, kad tai ne tik neįtikėtina, bet dar ir stebuklas. Taigi, linkiu patirti kuo daugiau neįtikėtinų dalykų 🤩

Ne pirmą kartą girdime, kaip farmacijos rinką drebina skandalai. Nėra ko stebėtis, nes šioje sferoje vaikšto dideli pinigai ir žaidžia galingi bei įtakingi žaidėjai. Farmacijos rinka pelningumu stengiasi neatsilikti nuo prekybos ginklais, narkotikais ir žmonėmis. Tai, kad Lietuvos vaistinių asociacijai ir aštuonioms vaistų prekybos bendrovėms, susitarusioms dėl kompensuojamųjų vaistų antkainių, Konkurencijos taryba skyrė beveik 73 mln. eurų baudos, per daug nenustebino. Kaip ir nenustebino vieši dviejų damų pasiaiškinimai, kad jos nevykdė jokių neteisėtų susitarimų ir nepažeidė konkurencijos teisės. Kas teisus, o kas nelabai, tegul aiškinasi teismai ⚖️; bet kuriuo atveju šis skandalas metė didelį šešėlį ant vaistinių. Vaistinėse dirba žmonės,  kurie taip pat (nors ir savaip) atstovauja farmacijos verslui, tačiau visiškai nesusiję su krautuvininkų žaidimais. Paradoksas, bet būtent krautuvininkai į savo negražius žaidimus nuolat įtraukia vaistinių darbuotojus, kurių rankomis ir lūpomis mulkina pirkėjus, reikalaudami įtikinti juos krautuvininkų siūlomo šlamšto gydomąja galia, taip pat vykdo psichologinį spaudimą ir mobingą, kuris pasireiškia niekinių maisto papildų brukimu bei TAM TIKRŲ vaistų (naudingų parduoti) kišimu. Jeigu kartais pasiseka išlaviruoti tarp sąžinės, pirkėjo ir krautuvininkų reikalavimo, kuriam laikui gali būti ramus 😇 Bet jei spjausi į viską ir dirbsi tik taip, kaip norėtų tave dirbantį matyti Hipokratas, sulauksi laaaaaabaaaaai nemalonaus pokalbio su regiono vadovu, o už tavo nugaros dažniau stovės mentorius, kuris slapčia mins ant kojos, mirksės arba tiesiog ČIA IR DABAR perims tavo klientą į savo miklias rankas 🫳🤏👈 Gali sulaukti įspėjančio pokalbio ir su aukščiausiu vadovu, kuris primins, kad dirbi pelną nešančioje įmonėje, o ne labdaros organizacijoje ir taisykles čia nustatinėja ne Hipokratas☝️

Taigi, Konkurencijos tarybos paskelbtos išvados vienoms damutėms pasirodė kaip šokiruojančios ir neatitinkančios tikrovės. Tačiau eiliniai žmonės taip pat liktų šokiruoti, susipažinę su vaistinių darbuotojams nustatyta vidaus tvarka, taisyklėmis ir reikalavimais 🤯

Paskelbto Konkurencijos tarybos tyrimo duomenimis, konkurenčių suderinti kompensuojamųjų vaistų antkainiai turėjo ne tik padengti jų kaštus, bet ir užtikrinti papildomus pelnus. Remiantis vidine bendrovių komunikacija – nustatant antkainius svarbus net ir vienas centas, kuris per metus duoda 90 tūkst. eurų pajamų. Ar galite įsivaizduoti – 1 cnt atneša 90 000 eurų! Kad ir per metus.

“Visas mano gyvenimas tebūna skirtas tarnauti žmonijai…”

Taip prasideda Hipokrato priesaika, kurios būtina laikytis pasirinkus biomedicinos krypties studijas. Žinoma, gyvenimas būtų puikus, jeigu VISI žmonės gyventų taip, kaip mokė senovės graikų gydytojas. Bet ką ten visi, jeigu net ir davę žodį laikytis priesaikos, ne visada jos laikosi. Ne todėl, kad nenori, o todėl, kad ne visada išeina ☹️ Nesvarbu, kad vaistininko ar jo padėjėjo profesija jau savaime įpareigoja savo žiniomis pasitarnauti žmogui, būtent pats žmogus ne visada to nori. Dar nebaigus pasakoti apie vaistų sąveikas, pašalinius reiškinius ir vartojimą, netikėtai būni nutraukiamas žodžių tirados:

“Pats žinau kaip vartoti! Nesąmones čia pasakoji. Aną kartą sakei, kad reikia gerti 1 tabletę, o aš išgėriau tris, ir nieko, nenumiriau.” 

Tai, ačiū dievui, kad nenumirė, nes Hipokratas būtų nepaglostęs. Va taip gaunasi su tuo tarnavimu…

“Sąžiningai, garbingai ir nesavanaudiškai gydysiu be išimties visus, vengsiu tyrimo ir gydymo metodų, žalingų žmogaus sveikatai bei pažeidžiančių žmogaus teises”. 

O jeigu Lietuvos įstatymai nesuteikia teisių į nemokamą gydymą ar atima galimybę nusipirkti reikiamų vaistų, kas tuomet yra Hipokrato priesaikos pažeidėjas? Aš labai norėčiau ligoniui leisti pačiam pasirinkti nemokamą ar dalinai kompensuojamą vaistą. Deja, tenka pasiūlyti pigiausią, o pageidaujantiems įsigyti jau seniau vartojamą vaistą, kuris šį ketvirtį iš viso neįtrauktas į kompensuojamųjų sąrašą, galiu parduoti tik už pilną kainą 😥 Be jokios kompensacijos. Nes taip nusprendė tie, kurie jokiais saitais nesusaistyti su Hipokratu. 

Trukt už vadžių, vėl iš pradžių – mėgstame sakyti, kai kalbame apie besikartojančius ir neturinčius prasmės reiškinius. Taigi,

“Siekiant užtikrinti vaistų prieinamumą gyventojams, ypač gyvenamosiose vietovėse, kuriose yra tik viena vaistinė, Seimui siūloma priimti darbo grupės parengtas Farmacijos įstatymo pataisas.”

Šios pataisos turėtų įtvirtinti nuostatą, jog:

“Jeigu mieste, miestelyje, viensėdyje ar kaime yra tik viena vaistinė, vaistinės darbo laiku jos patalpose nesant vaistininko siūloma leisti dirbti vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui). Vaistininkas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka jį prižiūrėtų ryšio priemonėmis. Vienas vaistininkas ryšio priemonėmis galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).”

Metai bėga, o klerkai trypčioja vietoje. Vis sprendžia aukštosios matematikos uždavinius, skaičiuoja, vargsta ir neranda atsakymų į klausimus:

1. Kiek vaistinių yra visoje Lietuvoje?
2. Kiek farmacijos specialistų jose dirba?
3. Kiek vaistinių dar trūksta?
4. Kiek farmacijos specialistų trūksta?
5. Kokių specialistų trūksta – vaistininkų ar jų padėjėjų?
6. Ar jų iš viso trūksta? 
7. Gal vaistinių per daug?
8. O gal Lietuvos teritorija netikėtai padidėjo?

A. Matulas su R. Šalaševičiūte susirūpino, kad:

“Įsigaliojus keičiamai įstatymo nuostatai susidarytų situacija, kad vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) iš vaistinių turėtų būti atleisti, atitinkamai turėtų būti įdarbinami vaistininkai, o jų trūksta. Dėl šios priežasties ne tik padidėtų bedarbystė, išaugtų vaistinių veiklos sąnaudos, bet kai kurios vaistinės (ypatingai regionuose) turėtų užsidaryti“.  

Ajajai, kokios baisios pasekmės artėja 🤯 Beje, tos pačios, apie kurias kalbama jau bene dešimtmetį. Ir ko tada trinti tuos užpakalius Seime, jei per tiek metų niekaip nerandama sprendimo? Nerandama, nes  visi sprendimai nepatogūs krautuvininkams. Seniai buvo galima priimti įstatymo pataisas dėl privalomo farmacijos specialistų skaičiaus vaistinėje vienoje darbo pamainoje, tačiau apie tai garsiai nekalbėjo nei seimūnai, nei krautuvininkai, nei sveikatos apsaugos ministrai (buvę ir esami). 

Ir nors visiems žinoma, kad Lietuva, turėdama labai tankų vaistinių tinklą, yra  penkta iš ES valstybių pagal vaistinių skaičių tenkantį 100 000 gyventojų (ES vidurkis yra 32 vaistinės tenkančios 100 000 gyventojų, Lietuvos – 47), vis tiek bandoma įrodyti, kad vaistinių trūksta, o tuo pačiu, žinoma, trūksta ir jose dirbančių specialistų. Na, man žinoma labai malonu girdėti, kad esame taip vertinami ir branginami (net galima būtų įrašyti mus į Raudonąją knygą kaip nykstančią gyvastį).Bet kažkodėl nei viena savo kūno ląstele nejaučiu, kad mes TOKIE REIKALINGI.

– Tai kas čia per blet penktadienis, jeigu tiek mokėti?

– Matote, vaistinėse Juodasis penktadienis dar nėra įsitvirtinęs, tai ir nuolaidos yra tik tam tikroms prekėms, o ne viskam iš eilės 😊

– Visą savaitę per radiją šaukia apie Juodojo penktadienio didžiuosius išpardavimus, parduotuvių vitrinos mirga nuo  nuolaidų, net ir padangų parduotuvė turi TĄ PENKTADIENĮ. Kodėl jūs tokie nevykėliai?

– Kodėl nevykėliai? Dar ir kokie vykėliai! Pažiūrėkit, kiek pas mus nuolaidų! Visa vaistinė raudonuoja nuo mažų kainų 💯 Ir ne tik vieną penktadienį ar vieną savaitgalį, o ištisus metus 🤓

– Šūdas čia, o ne prekės, pakaitalai kažkokie maisto. Geriems dalykams nuolaidų nematau 😤

– Geriems dalykams nuolaidų nereikia, juos ir taip nuperka 😀 Tam ir yra  black/ bl* išpardavimai, kad šlamšto atsikratyti 😉

O šlamšto vaistinėse turime užtektinai. Ne tik to, kurį suneša gyventojai kaip pasenusį ar nenaudojamą. Lentynos lūžta nuo įvairiausių maisto papildų. Jų asortimentas nuolat plečiasi. Norint to niekalo atsikratyti, neužtektų visų metų. Žmones vilioja naujovės, todėl gamintojai nesnaudžia – atnaujina pakuotes, keisdami jų spalvą, formą, papildydami vienu kitu mineralu ar vaistine žolele.

Nors didelių išlaidų tokie rinkodaros žaidimai nereikalauja, šie maisto papildai, neturintys jokių gydomųjų savybių, savo kaina lenkia ne vieną vaistą. Ne paslaptis, kad tai didelį pelną vaistinei nešantys produktai, kurių kainodaros nereguliuoja valstybė. Todėl nenuostabu, kad iškėlus jų kainą iki neregėtų aukštumų, neužilgo pasiūloma 50-60% nuolaida. Taip viliojami pirkėjai, kurie nepagalvoja, kad net ir pirkdami su didele nuolaida, jie permoka, o krautuvininkas uždirba 200%. Beveik kiekviena tinklinė vaistinė turi SAVO asmeninį produktą, kurį nuolat intensyviai reklamuoja internetinėje erdvėje ir spaudoje. Samdomi žinomi žmonės, kad papasakotų visuomenei, kaip vienas ar kitas produktas padėjo jiems susitvarkyti su sveikatos problemomis. O kad ir mes nepamirštume, jog vaistinėse turime TOKIŲ NEPAKEIČIAMŲ MAISTO PAPILDŲ visiems gyvenimo atvejams bei siūlytume juos savo klientams, taip pat patiriame spaudimą valdžios “prašymais”, regiono vadovų grasinimais bei mentorių “pamokymais”, kaip padidinti jų pardavimus. Tokie mentoriai pastoviai lankosi vaistinėse ir MOKO mus, KAIP TURĖTUME DIRBTI, kad kiekvieno kliento pirkinių krepšelyje atsidurtų TAS NEPAKEIČIAMAS, VISIEMS NAUDĄ NEŠANTIS PRODUKTAS. Tik mentorius nesusimąsto, kad jis šiandien atėjo ir šiandien išėjo, todėl jokios atsakomybės už savo žodžius neneša, o mes ir toliau liekame su savais klientais, kuriems nuolat reikia žiūrėti į akis ir neraudonuojant klausyti, kaip jiems tie aną kartą pirkti papildai jokio efekto nedavė 😡