Vaistininko užrašai

Praėjus vienoms šventėms dažnas pradeda laukti naujų. Todėl ne iš vieno vaistinės lankytojo tenka išgirsti: Na, va, praėjo Velykos, dabar lauksime Kalėdų 🙂

Apie vienų švenčių pabaigą byloja faktas, kad žmonės nustojo vaistinėje prašyti dažų kiaušiniams marginti, bei įrodinėti, kad tokia prekė turėtų rasti vietą lentynose 🙄:

– Tai jūs neturite dažų kiaušiniams marginti?! Kokia nesąmonė! Plaukams dažų tai, tikriausiai, turite… Gerai, tada duokite jodo, margancovkės (kalio permanganato) ir zelionkos (brilijantinės žalumos).

Kuo gi panašus didžiųjų švenčių laukimas vaistinėje? Ogi neblėstančia žmonių fantazija ir aštriu humoru. Kai vienas lankytojas paprašė dažų, o kitas – krienų miltelių 😲, aš prisiminiau kitą pernykštį senjorą – humoristą 👴🏻 Pagalvojau, kad nors ir ne tas metų laikas, ne tos šventės, šio mielo dieduko juokeliai turėtų būti (kol dar nepamiršti) suarchyvuoti Vaistininko užrašuose.

Šaltą ir snieguotą gruodžio mėn. rytą į vaistinę įžengė senjoras. Nusipurtė apsnigtą kepurę, patrepsėjo batais ir pamatęs pažliugusio sniego balutes nusistebėjo: Čia aš tiek prinešiau? Negali būti… Mano batai tai švarūs.

Apsidžiaugęs, kad jo batai švarūs, nužingsniavo gilyn į savitarną. Ten palikęs dar daugiau pėdučių 👣, atėjo prie kasos:

– Kūčiukų gal turite?

– 🥴

– Nu tų, su aguonom. Kur užmerkti reikia.

– Aš žinau, kas yra kūčiukai, bet čia juk vaistinė 🥼

– Ar nusikaltimas, kad paklausiau?

– Žinoma, kad ne. Bet patariu geriau nueiti į parduotuvę. Ten bus jums prikepę 🍪

– O tai gal turėsite tų laužomų?

– Kalėdaičių?! 😬

– Ar nusikaltimas, kad …

– Kūčiukų klausimu – į parduotuvę, kalėdaičių – į bažnyčią. Mes dar neprikepėm. Nors ką gali žinoti, gal krautuvininkai lieps ir kūčiukus kepti, ne tik žmones vakcinuoti 👨🏻‍🍳👩‍🍳

Kitą dieną tas pats diedukas vėl praveria vaistinės duris:

– Laba diena! Štai ir aš 👴🏻

– Laba diena, matau.

– Tai buvau ir parduotuvėje, ir bažnyčioje. Bet dabar man jau tikrai reikia pas jus. Klijų turite?

– 🤣 jei protezams, tai taip. Kokių pageidaujate?

– Tai juk sakau PROTEZAMS, negi popieriui?

– Be skonio, su skoniu, be mėtos, su mėta?

– Su mėsa tai tikrai nenoriu.

– Aš sakau – SU MĖTA. (Parodau dėžutę su mėtos lapeliu).

– Nereikia su mėsa. Žiūriu, jūs manęs visai negirdite…

Kad nekiltų daugiau klausimų, šį kartą nusprendžiu už pirkėją – parduodu be skonio ir kvapo. Taip paprasčiau. 

Ėjo, atėjo, nuėjo, praėjo… Svarbu neapsikrauti negatyviais dalykais belaukiant naujų šventinių istorijų 🎉