Mano dienoraštis
2Dienoraštis #4
Į mūsų šalį atėjo šaltis. Ir ne bet koks! Sušaldė ne tik upes, bet ir mano orchidėjas 😕
Nėra ko norėti – sausis, turbūt, šalčiausias metų mėnuo. Ir orchidėjos – ne priežastis sielotis. Liūdėti reikia dėl šąlančių benamių, kurių tikrai yra nemažai. Daugelis iš mūsų dejuoja, kad namie šalta, kad per mažai šildo, bet tik nedaugelis susimąsto, kad jie turi stogą virš galvos. O kaip jaučiasi tie, kurie atėjus nakčiai ieško šiltesnių vietelių? Mes nežinome, kas atsitiko jų gyvenimuose. Gal patys kalti, gal kvaili, o gal meistriškai apgauti? Kaip ten bebūtų, vis tiek man jų gaila.
Šiandien viena moteriškė skundėsi, kad namie šalta, bet kiti gyventojai nusprendė taupyti ir šildytis minimaliai, todėl teks kęsti šaltį.
O kita pasakojo, kaip darbe šildosi kondicionieriumi ir nesidžiaugia, kad šilta, nes kondicionieriaus filtrai nekeisti metų metus ir kad niekam dėl jų sveikatos neįdomu.
Praeitą savaitę užsuko du vyrukai ir paklausė, ar galėtų čia nusipirkti degtinės 😀 , tuo labai nustebinę ir papiktinę pirkėją. Jie, žinoma, juokavo, bet moteriškė manė kitaip, todėl labai rimtai jiems atsakė:
„Ar nesuprantate, kad čia vaistinė ir degtinės čia nenusipirksite.”

Ausis atsigavo, specialaus gydymo nereikėjo 🙂
Visa diena paskendusi rūke ir niekaip neleidžia saulei žvilgtelėti pro tirštus debesis. Bet vaistinė yra ta vieta, kurioje vis kas nors vyksta: tai liūdni, tai linksmi, tai juokingi dalykai 🙂 ir saulė nelabai juos įtakoja.
Vakar buvo pasirodęs Raudonasis Mėnulis. Aš jo nemačiau, nes apie 00.30 jis vis dar buvo baltas, bet labai jau ryškus. Galvojau, kad bus sunki diena, nes per pilnatį išryškėja daugelio žmonių patys neigiamiausi bruožai 🙂
Kaip yra smagu kartais negalvoti apie darbą. Šiandien, po darbo sugalvojau, kad reiktų prasivalyti smegenis ir pasidaryti sau šiokią tokią pramogą.