Vaistininko užrašai

Vienintelė problema?

Panašu, kad apie vaistininkų trūkumą kalbėsime įvairiose medijose dar keletą mėnesių. O tiksliau – iki įstatymu nustatyto termino, t.y. iki liepos 1 d. Liūdniausia tai, kad šiuose pasisakymuose yra daug netiesos, kuri kiekvieną kartą veda į pasiutimą. Nuolat virkauja krautuvininkai, jiems tą daryti padeda K. N. Gagė, tam pritaria ir Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinė sąjunga, prie jų prisijungia ir universitetų bei kolegijos dekanai ir dėstytojai. Visi įvardina vieną ir vienintelę problemą – vaistininkų trūkumą.

Kitu kampu

Bet kodėl visi šie veikėjai į susidariusią situaciją nepažvelgia kitu kampu, farmacijos specialistų, dirbančių vaistinėse, akimis? Kodėl per keliolika metų nei vienas iš jų nepasiūlė papildyti Farmacijos įstatymą sakiniu, jog vaistinėje jos darbo metu turi dirbti ne mažiau kaip du farmacijos specialistai. Tuomet dabar nereikėtų aimanuoti, kad šimtai farmakotechnikų liks be darbo, vaistinės – be specialistų, o žmonės – be vaistų. Kodėl žongliruojama faktu, kad kaimų ir mažų miestelių vaistinės užsidarys, nes nebus kam dirbti? Kolegija ir toliau ruošia farmakotechnikus, kurie gali komandoje dirbti su vaistininku, tai paskirstykime žmogiškuosius resursus taip,  kad visiems sukurtume darbo vietas.

Gal krautuvininkai nežino, kad kaimo ar miestelio vaistinėje darbo yra ne ką mažiau nei miesto vaistinėje – kas mėnesį pagal planogramas prekes sudėlioti, naujas kainas atspausdinti, popierizmą sutvarkyti, likučius sužiūrėti ir dulkes pasivalyti – tai darbai, kurie nepriklauso nuo vietovės ar vaistinės dydžio. Taigi, darbų užtenka keliems žmonėms. Tik tokioje vaistinėje dabar visą dieną dirba vienas darbuotojas, retai – du. Todėl, kad tas darbuotojas sutinka dirbti vienas, nes nori užsidirbti daugiau pinigų. Ne paslaptis, kad dirbant daugiau nei etatu, alga šiek tiek priartėja prie protingos.

Dalintis nepopuliaru

Krautuvininkai sako, kad neprisikviečia darbuotojų dirbti į provincijas, bet neprisipažįsta, kad mokėti daugiau jie nenusiteikę. Ar sulaukė kas nors patrauklaus pasiūlymo, kuris suviliotų darbui atokiame miestelyje? Farmacijos verslas uždirba milijonus, kuriais dalintis neskuba, o ir nenori. Pandemijos metu, kai daugelis įmonių bankrutavo ar laikinai užsidarė, vaistinės buvo didžiausiame pakilime, pajamos ir pelnai augo. Naujų vaistinių steigimas nesustojo ir dabar, vadinasi, tai vis dar labai pelningas biznis. Tai kodėl krautuvininkai nepasiūlo vaistininkams tokio užmokesčio, kuris atsvertų darbą provincijoje? Kai Lietuvoje trūko IT specialistų, jie buvo viliojami 5-15 000 eurų algomis. Bet kai trūksta vaistininko etato, jam kažkodėl pasiūloma 2000 eurų už 1,5 etato. Iš dabartinių pareiškimų jau aiškėja ir sekantys krautuvininkų žingsniai – kaip paprasčiau į Lietuvos vaistininkystę integruoti trečiųjų šalių piliečius. Ne saviems daugiau mokėti, bet pakvietus kitataučius – eilinį kartą sutaupyti ir savų, ir svetimų sąskaita.

Neturiu nieko prieš farmacininkus iš kitų šalių, tačiau krautuvininkų šantažas, kad “Nenorite dirbti už grašius, tai rasime būdų, kaip kitiems mokėti tuos pačius grašius” varo į neviltį. Galbūt ukrainietį vaistininką tenkins pasiūlytas minimumas, nes jo padėtis kitokia, tačiau šie planuojami sprendimai tik dar labiau pablogins lietuvių farmacininkų jau ir taip nekokią situaciją.

Išgelbėtų nuotrauka

“Atsižvelgiant į Lietuvoje paruošiamų farmakotechnikų kompetenciją, logiškiausia būtų leisti visiems farmakotechnikams ir toliau dirbti su nuotoline vaistininko priežiūra. Sistema puikiai veikia, tad kam ją keisti.”

Teigia Kolegijos atstovas, kuriam, žinoma, tai aktualu, nes jo įstaiga rengia šiuos specialistus. Bet man įdomu, kaip veikia ta nuotolinė priežiūra, kas ir kiek kartų ją naudojo? Kažkas iš fantastinio pasaulio! Kam šnekėti apie tai, kas nevyksta? Stebisi ir kolegos, kaip įmanoma vienu metu dirbti ir dar konsultuoti kitus kolegas, esančius kitose vaistinėse? O ir kam tada ruošti farmakotechnikus, jeigu jiems nebus galimybės savarankiškai dirbti? 

Žodžiu, šunys loja, karavanas eina. Liko dar daugiau nei trys mėnesiai. Per tą laiką dar ne vienas veikėjas žarstys  “patarimus”, kokį sprendimą priimti geriausia. Klausimas – KAM jis bus geriausias? Valstybei? Gyventojams? Vaistinių darbuotojams? Universitetams ir kolegijoms? Krautuvininkams? Atsakymą, tikriausiai, žinome visi. 

Ir pabaigai. Labai patiko ir privertė nusišypsoti Sandros Če-Ba pateiktas pasiūlymas  privačioje Facebook grupėje:

“Aš siūlau vaistinėje pakabinti vaistininko nuotrauką ir lai dirba kas tik nori. Vis tiek visi viską geriau žino nei vaistininkas. O jis iš nuotraukos visada jus stebės.”