

Diena, kurios kartais nebūna

Šiandien – neeilinė diena. Kodėl? Nes šiandien – ji dar yra, o sekančius keturis metus jos nebebus. Vėliau – vėl pasirodys, kaip ir vėl pranyks. Sunkiai paaiškinami dalykai, ypač mokyklinukams, kurie vasario 29 dieną švenčia savo gimtadienį ir nesupranta, kodėl tik kas ketveri metai ji yra pažymėta kalendoriuje? Ir kodėl kiti vaikai savo gimtadienius švenčia dieną, kurią jie yra gimę, o kai kuriems šią šventę reikia viena diena paankstinti arba pavėlinti? Vis dėlto, gimusieji šią unikalią dieną gali jaustis ypatingais ir nežemiškais, nes jų metai skaičiuojasi žymiai lėčiau.
Taigi, kodėl prireikė papildomos dienos kalendoriuje? Tikrai ne dėl to, kad nudirbtume visus nesuplanuotus darbus 😎 Papildoma diena pridedama tam, kad kalendorinius metus priartintų prie astronominių metų.
Žemės metai – tai laikas, per kurį Žemė vieną kartą apskrieja aplink Saulę milžiniška, maždaug milijardo kilometrų ilgio apskritimo formos linija. Skriedama apie 30 kilometrų per sekundę (daugiau kaip 100 000 kilometrų per valandą) greičiu, Žemė apibėga aplink Saulę per tris šimtus šešiasdešimt penkias ir ketvirtį paros (365 paras ir 6 val.). Per ketverius metus iš tų papildomų 6 valandų susidaro viena para, todėl metai turi 366 dienas ir vadinami keliamaisiais metais. Per metus Žemėje, pakeisdami vienas kitą, praeina metų laikai: pavasaris, vasara, ruduo ir žiema.
Įdomus faktas – jei ne tokie metiniai paskaičiavimai, tai kiekvienais metais skirtumas tarp kalendorinių ir Saulės metų pradžios padidėtų 5 valandomis 48 minutėmis ir 56 sekundėmis. Ilgainiui dėl to pasikeistų metų laikų laikas. Pavyzdžiui, jei nustotume naudoti keliamųjų metų sistemą, po maždaug 700 metų Šiaurės pusrutulio vasara prasidėtų ne birželį, o gruodį.
Skaityti toliau »