Vaistininko užrašai

Sveikatos apsaugos ministerija vėl siūlo keisti kompensuojamųjų vaistų kainodarą. To reikėjo tikėtis, nes, matyt, neseniai įvesta tvarka vyresnio amžiaus žmonėms kompensuoti visą vaisto kainą, smarkiai vožtelėjo pačiai valstybei per kišenę, todėl dabar vėl ieškoma taupymo būdų. Nauji pakeitimai palies ir vyresnius nei 75-erių pacientus bei gaunančius mažas pajamas ligonius, todėl sakyti, kad nauja tvarka bus gera, negaliu 🙁 Kaip ir negaliu teigti, kad bus blogai. Tačiau žinant, kad valstybei visada labiau rūpi jos pačios finansiniai interesai nei paprasto žmogaus, šis pasikeitimas tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patrauklus. Norima įvesti krepšelį, kuriame per kalendorinius metus būtų apskaitomos pacientų sumokamos priemokos už mažiausią priemoką turinčius kompensuojamuosius vaistus. Kai būtų pasiekta 45 eurų riba, įsijungtų valstybės padengimas šioms priemokoms – pacientams nebereikėtų mokėti priemokų už vaistus su mažiausia priemoka. Pacientai ir toliau galės pirkti vaistus su didesnėmis priemokomis, tačiau tuo atveju išlaidos nebus skaičiuojamos į minėtą krepšelį.

Atrodo, visai neseniai A. Veryga (buvęs ministras) buvo kalamas prie kryžiaus dėl privalomo pigiausio vaisto  brukimo. Oi, kiek daug kraujo jam buvo nuleista, kiek kritikos strėlių paleista dėl tokio vaisto skyrimo. Bet atėjo nauja valdžia ir paskelbė, kad dabar jau pigiausias vaistas neprivalomas, galima rinktis ir kitą, su  priemoka. Tik nepadarė taip, kad tame sąraše būtų platesnis vaistų gamintojų pasirinkimas, anaiptol, jie nuolat kaitaliojo tą sąrašą – tai išimdami, tai vėl įdėdami vieną ar kitą vaistą, taip vėl versdami ligonius blaškytis tarp vieno ar kito pasirinkimo. Vieną periodą stebuklingai kintančiame sąraše pasirodo Betalok Zok (dažnai rašomas vaistas nuo širdies ir kraujagyslių ligų) 25 mg, žiūrėk, po metų – jau jis pakeistas Betalok Zok 50mg. Tada trumpam pasirodo Betalok Zok 100 mg, o po kurio laiko vėl lieka tik 25 mg. Tai kas čia per žaidimas? Kas per manipuliacijos? Kieno užsakymu tai vyksta? Mes apie tokius artėjančius stebuklus dažnai sužinome iš vaistų atstovų. Pavyzdžiui, gauni žinutę ar laišką, kad X vaistas po mėnesio bus išmestas iš sąrašo, o kito gamintojo Y vaistas bus įtrauktas į sąrašą, todėl skubėkite išsiparduoti X vaistą ir užsisakyti Y vaistą. Tada supratingi gydytojai skuba savo ligonius gelbėti ir puola išrašinėti kiek tik įmanoma  didžiausią leistiną kiekį vaistų, kad kuo ilgiau gydymas būtų nekeičiamas ir stabilus. Argi tai normalu? Būna ir taip, kad gydytojai ne visada operatyviai sužino apie artėjančius pakeitimus, tuomet, kaip įprastai,  rašo tą patį vaistą. Ir tada, ligonis, tik atėjęs į vaistinę sužino, kad, pavyzdžiui, jo nuolat vartojamas  Betalok 50 mg jau nekompensuojamas, todėl siūlomas kito gamintojo to pačio stiprumo vaistas. Pasipiktinusiam ligoniui patariama kitą kartą prašyti gydytojo, kad rašytų 25 mg stiprumo, nes dabar jau ŠIS stiprumas yra TAME sąraše. Tik vietoje 2 tab. per dieną reikės gerti jau 4 tabletes, jei nenori keisti gamintojo. Kitaip – imk dabar esantį TAME sąraše kito gamintojo 50 mg stiprumo vaistą. Deja, garantijų, kad po kelių mėnesių bus ta pati tvarka, niekas neduoda, todėl kylanti nepasitenkinimo banga 🌊 smogia visu stiprumu tiek vaistinių darbuotojams, tiek gydytojams. Tik ne teisės aktų kūrėjams…

Kai žmonėms pradedamos plauti smegenys tam tikromis temomis, netrunka pasirodyti straipsnis, kuris patvirtina arba paneigia tas brukamas tiesas. Tuomet rašoma – mitas tai, ar tiesa.

Taigi, jau ne vienus metus krautuvininkai spaudžia įstatymų ir teisės aktų rengėją – sveikatos apsaugos ministeriją, kad jiems (tai yra, jų valdomoms vaistinėms) būtų suteikta kuo daugiau teisių, funkcijų ir galimybių. Viskas būtų ne taip ir blogai, jeigu nuo naujai išreikalautų funkcijų pagerėtų ne tik krautuvininkų finansinė padėtis, bet ir žmonių, kurie ir atliks tas papildomas funkcijas. Beje, šiems žmonėms (vaistinių darbuotojams) svarbu ne tik finansai, bet kartu ir geros (bent jau normalios) darbo sąlygos bei psichologinė būsena. Deja, krautuvininkų supratimu, kad būti darbiniu arkliu, nebūtina turėti uodegą ir karčius 🐴🦄

Taigi, pabandysiu eilinį kartą nupūsti miglą nuo akių 🌬

Teigiama, kad “Šiandien Lietuvoje trūksta apie 200 vaistininkų, o ateityje jų poreikis tik augs”. Nemanau, kad jų trūksta. Besižarstantiems tokiais teiginiais, greičiausiai trūksta blaivaus proto.

Teigiama, kad “Vaistininkams siūlomi atlyginimai, lyginant su pernai metais, kilo apie 20 proc.” Galbūt taip, jei skaičiuosime vidutinį įmonės atlyginimą, įtraukiant generalinius direktorius ir direktorienes, neužmirštant paminėti ir regiono vadovų, kurių algos smarkiai lenkia vaistinių darbuotojų algas ir taip iškreipia tikrąją realybę.

Teigiama, kad “Didžiausias vaistininkų poreikis yra regionuose, tačiau net ir dideliuose miestuose nėra paprasta rasti vaistininkų.” Ir taip, ir ne. Poreikis yra, nes begalinis krautuvininkų noras šalia konkurento įsteigti savą tašką niekaip nedingsta. Jeigu nugalėtų sveikas protas ir šioks toks valstybės reguliavimas, neturėtume vienu adresu 4 vaistinių, kurioms reikia 4-8 darbuotojų. Normaliam pasaulyje šalia poliklinikos užtektų vienos vaistinės su keliais darbuotojais. Bet čia juk Lietuva, čia kitos taisyklės (tiksliau, jų nebuvimas).

Teigiama, kad “Vaistininkų trūkumas augs ir toliau, nes didelė dalis šiuo metu dirbančių vaistininkų artėja prie pensinio amžiaus ribos”. Bet, kiek žinau, mokymo įstaigos nenustojo rengti farmacijos specialistų 🤓 O ir vaistinėse jaunų veidų tikrai ne mažiau nei artėjančiųjų prie pensijos.

Teigiama, kad “Vaistininkų trūksta ir kituose sektoriuose: vaistų gamintojų atstovybėse, valstybinėse įstaigose, Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Valstybinėje ligonių kasoje bei valstybinėse ligoninėse“. Nesuprantu, ar šie duomenys paimti iš lempos, ar tik šiaip, dėl įvairovės, kad bangas sukelti dėl švento reikalo?

Teigiama, kad “Vaistininkų trūkumą lemia tai, jog ilgus metus vaistininkystės studijoms buvo skiriamas labai mažas valstybės finansuojamų studijų krepšelis.” Mitas. Visi, kurie norėjo tapti farmacininkais, jais ir tapo. Nereikia ieškoti kaltų ten, kur jų nėra 😎

– Man rykštelių.

Hmmm, galvoju, Verbų sekmadienis lyg ir praėjo… Kokių čia dar rykštelių prireikė vaistinėje? O ir kokiam tikslui 🤔 Šventinto tai tikrai nieko neturime 😇 

– Tai kokių rykštelių jums reikia? Nuo ko?

– Kad geriau būtų!

Ir vėl man visokios gauruotos mintys lenda į galvą ⛓🧜‍♀️🧚‍♀️ Bet juk žmogus į vaistinę atėjo, o ne į  kokį sex shopą, todėl klausinėju toliau:

– Kam geriau?

– Man.

Paslapties šydas apgaubia mano klientą 😎, taigi, nežinau, kaip čia prie jo geriau priėjus 🧐

– Tai gal galite įvardinti, kokiai organizmo būklei? Kuo skundžiatės? Kokia savijauta?

– Nu, kad nelakstyčiau.

– Ar į tualetą, ar pas kitus?

– Į tualetą, į tualetą… Yra tokios rykštelės, atrodo, su spanguolėmis…

– Tai jūs, tikriausiai, apie Care Lady tabletes kalbate?

– Taip, taip, apie šitas.

Kaip jau visiems žinoma, vaistinė yra ta vieta, kurioje galima gauti visas įmanomas paslaugas ir nelabai čia kuo jau mus galima nustebinti:

– Man reikia detalių.

– Jeigu sakote, kad jums, vadinasi, automobilį galime atmesti? Tai kokią detalę reikia jums keisti?

– Ne man. Manęs tik paprašė nupirkti.

– Tai gal jums į autoservisą, vis dėlto?

– Ne, sakė vaistinėje yra. Na, ne detalės gal, bet kažkas panašaus…

– Detralex?

– Atspėjote!

– 😮🙄 Bet čia juk vaistinė ir tikrai ne ta vieta, kur žaistume žaidimą TAIP IR NE.

– Svarbu, kad yra laimėtojas 🎉

Smagu dirbti ne tik man, bet ir kolegoms bei kolegėms. Neseniai viena jų pasidalino savo patirtimi:

– Ar Viagrai būtinas objektas?

– O tai kaip jūs galvojate?

– Tai aš galvoju jus pakviesti šašlykų į kavinę. Pabaliavosim, pašoksim 🕺

– Ačiū labai, bet ne. Gal susiraskite kitą objektą…

– O gaila…

Dar vienas įrašas į vaistininko terminų žodyną:

– Duokite man herbalo.

Kadangi net nežinau, nuo ko pradėti, tai užpilu klausimais kokio, kam, su kuo, kada, kaip….

– Na jūs čia ir užsivedėte. Man gi reikia Verdin Gastro arbatos.

– O kodėl herbalio?

– Nes taip įspūdingiau! O ką, jūs nežinote, ką reiškia žodis HERBA?

– Herba ir herbalas – tai ne visai panašiai skamba 🤭

Kaip retai kada, pastaruoju metu turėjau daug laisvų šventinių dienų, todėl šiandien ne apie darbą 🍸🍹🍾

Laisvu nuo darbo metu mėgstu paskaitinėti įvairių žanrų knygas. Šį kartą mano rankose knyga apie smetoninę Lietuvą. Viename iš vienuolikos pasakojimų rašoma, kaip tarpukario Lietuvos spauda ragino bent jau vairuotojus apsieiti be degtinės ir verčiau rinktis alų 🍺🍻 Šis straipsnis iš žurnalo “Lietuvos auto” (1931 m. balandis) mane labai pralinksmino, todėl nusprendžiau praskaidrinti ir jūsų dieną.

Kalba netaisyta, autentiška, atspindinti 1931 metų Lietuvos laikotarpį:

Labai daug nusiskundžiama, kad mūsų šoferiai perdaug yra pratę vartoti svaiginamuosius geralus. Įsigėręs šoferis, kartais, kartais būna didžiausiu kaltininku gana skaudžios katastrofos.

Aišku, toks šoferių elgimasis yra nepateisinamas. Ypač kada dar šoferis eina tarnybos pareigas ir yra uniformuotas. Visi jį žino ir mato.

Daugiausia geriama degtinė. Juk nenuostabu, kad kitas šoferis išleidžia tam ir paskutinį savo centą. Ne vienas dėl degtinės netenka ir tarnybos.

Trumpai tariant, girtavimas – vartojimas alkoholinių geralų šoferių ir auto tarnautojų profesijai yra žeminantis paprotis, negražus ir smerktinas dalykas.

Kova su ta liga, aišku, sunki. Susilaikyti taip jau greit negalima. Todėl reikalinga eiti prie to pamažu, palaipsniui.

Reikalinga, kiek galint, susilaikyti. Jei jau taip norima gerti degtinę ar spiritą – tai kodėl gi vietoj to nepaimti alaus? Tiesa, nors ir toks šoferio elgimasis yra nepateisinamas. Na, bet ką padarysi. Prieiti prie to, kad šoferių ir auto tarnautojų profesija visai nevartotų svaiginamųjų geralų, yra negalima. To niekad nebus. Juk žmonės ne angelai. Iš jų reikalauti daug ko ideališko negalima.

Alaus vartojimas šoferių ir auto tarnautojų tarpe, aš, manau, būtų didesnis laidas geresniam jų profesijos vardui, kaip kad degtinės. Už tai ir visuomenė jų netaip smarkiai “linksniuotų” ir pats auto susisiekimas būtų kiek saugesnis.

Jei pietų metu išgersi bonką alaus – tai jau nieko tokio blogo, o jei išgersi bonką degtinės – dalykas jau kitas. Gal girtas ir nebūsi, bet kiekvienas pasakys, kad gėrei ir tiek. Ir jei, pavyzdžiui, tokiam šoferiui atsitinka koks incidentas – tuojaus visi pasakys, kad jis girtas ir tiek. Policija sustatys protokolą, atims knygutę ir baigtas kriukis.

Todėl, šoferiai ir auto tarnautojai, su svaiginamais geralais elkitės be galo atsargiai. Tuo klausimu daug ko kalbėti nei neverta. Juk esame ne vaikai. Turime protą, valią ir pasiryžimą. Laikas jau pradėti bristi iš tos klampynės, kuri tiek daug metų vargina mūsų profesiją.

Mano akys neseniai užkliuvo už viename dienraštyje vieno vaistinių tinklo išspausdinto “nekalto” straipsnio, kuriame dalijamasi KELIAIS PAGRINDINIAIS PATARIMAIS, kaip galima sutaupyti 😮

Taigi, vienas patarimų – Neeksperimentuokite, nes dažnai, užuot pagelbėjęs, spontaniškas skirtingų vaistų pirkimas ne tik ištuštins jūsų piniginę, bet ir galbūt pablogins jūsų fizinę savijautą. Šie skambūs žodžiai skirti vaistinės klientams, deja, mes girdime visiškai priešingus lozungus. Pardavimai, pardavimai ir dar kartą pardavimai. Tada, dar pelnas. Po to seka lydinčios prekės, asmeniniai pasiūlymai, akcijos – atrakcijos, laimės valandos ir kiti malonūs paglostymai. Įmušus vieną prekę, kurios pageidauja klientas, staiga ekrane iškrenta pasiūlymai, kuriuos privalu įpiršti prie tos vienintelės pageidaujamos prekės. Pamenu tuos specialiai mums užpirktus nemokamus seminarus, kuriuose  mokoma psichologinių fokusų – kaip parduoti kuo daugiau prekių. Tokių seminarų tikslas – išmokyti mus įvairiausių triukų, pavyzdžiui, kaip atėjusiam pirkti paracetamolio lapelio žmogui įteigti, kad jam reikia oi kiek daug prekių, ne tik paracetamolio – pradedant vitaminu C, maisto papildais ir baigiant vaistažolėmis ir balzamu lūpoms 💋 Vienas mano buvusių vadovų kartą taip pat pravedė nemokamus mokymus: Jei žmogus perka vaistus, o tu pamatei ant jo pečių pleiskanas, tai privalai pasiūlyti šampūno nuo pleiskanų! O jei pamatei ir akimirksniu nustatei nagų grybelį, tuomet privalai pasiūlyti priemones nagų grybeliui gydyti. Vadinasi, vadovaujantis laisvai samdomais ir smegenis plaunančiais koučeriais, na ir, žinoma, vadovais, aš, pamatęs žmogų, besikasantį pakaušį, turėčiau nedelsiant jam pasiūlyti ko nors nuo utėlių 🙄

Tokie tie dvigubi standartai: vieni – pirkėjo ausiai ir akiai, kiti – specialisto.

Kitas “vertingas” patarimas: Ne kaina, o būtent veikliosios medžiagos ir jų koncentracija lemia vaisto efektyvumą. Vaistininkas yra įpareigotas parodyti visus preparatus, turinčius vienodą veikliąją medžiagą ir privalo jums pasiūlyti pigiausią variantą. Taip teigia tie, kurie visuomenei nori pasirodyti iš gražios pusės, tačiau kitą savo pusę, ne tokią gražią parodo kontroliuodami savo pavaldinius.

– Man, prašau, duokite virškinimui ką nors, širdies lašiukų, dar norėčiau vitaminų, paracetamolio. Pridėkite binto kelių dydžių. Ir pleistriukų po kelis vienetus. Ko čia dar man reikėtų 🤔 Prisiminiau, nuo sąnarių skausmo nieko neturiu. Ir žuvų taukų buteliuką vieną įdėkite.

– Va, prašau, jūsų pirkinių maišiukas 🙂, – tariu jai, bet bobulytė pasimuisto, pamurma sau kažką po nosimi ir staiga taria:

– Ai, nepirksiu nieko. Kiek čia man liko… Vis tiek greitai mirsiu…

Tada vikriai apsisuka ant kulno ir palieka mane su išsižiojusia burna 😮 ir pilnu prekių maišeliu 🛍 Tokius klientus mes vadiname laiko vagimis 🧟‍♀️

***

– Man skauda gerklę, duokite man Detralex tablečių.

– Na, geriant Detralex tabletes, gal tik venų ar hemorojaus problemas susitvarkysite. Gerklei jos tikrai nepadės.

– O man padėjo! Galite ir kitiems perduoti. Tam čia ir stovite, kad naudingas žinias perduotumėt kitiems!

– Na, jeigu taip, tai kažkas sakė, kad tepaliukas hemorojui gydyti labai gerai gydo nosies landų šašus. Ir dar  – veikia kaip priešraukšlinis kremas veido odai 🤣

Dabar net susimąsčiau 🤔: kodėl apatinei kūno daliai skirti vaistai kai kam labai puikiai padeda išspręsti viršutinėje kūno dalyje atsiradusias problemas? Gal laikas gamintojams peržiūrėti vaistų indikacijas?

***

Kiekvienas žmogus vertas lygiai tiek, kiek pats save įvertina. Žmogiškumas baigiasi ten, kur prasideda gėrėjimasis savo žmogiškumu.

Vaistinės savitarnos skyriuje išdidžiai vaikšto jaunuolis. Lėtai vaikštinėja nuo vienos lentynos prie kitos ir renkasi vaistus. Tačiau kai prieina prie kasos, jo rankose vaistų dėžučių nematyti:

– Man reikia Neurorubino, Solpadeino, Diclac tepalo ir Ibupromo.

– Tai ko nepasiėmėte? Savitarna tam ir skirta. Taip taupome visų laiką (tuo metu, beje, kaip ir visada vaistinėje buvo nemažai lankytojų).

– O ką jūs veikiate? Aš čia nesiruošiu pašaliniais darbais užsiimti! Jūsų darbas klientus apšokinėti!

Gražus veidas dar nieko nesako. Yra žmonių baroko stiliuje: daug gražių detalių, o visuma – beskonė 👤

***

Bet…Mūsų darbe geriau šypsena, negu pasipiktinimas 🙂

– Ar techninę priežiūrą atliekate?

– Žinoma, atliekame, – atsakau intuityviai, nes manau, kad mes vaistinėje viską galime ir viską teikiame. Juk neatėjo klientas padangų pasikeisti, nors dabar kaip tik prasidėjo padangų keitimo vajus. – Tai ką remontuosime šiandieną?

– Noriu, kad kraujo spaudimą pamatuotumėte.

– Puiku, prašau prieikite prie techninės apžiūros aparato. Va, ir kvitą jums išduodu, kad reikia šį tą paremontuoti, nes apžiūros nepraėjote 😆

Sveikatos apsaugos ministerija ėmėsi iniciatyvos didinti valstybės finansuojamų vietų skaičių būsimiems vaistininkams, tačiau atkreipia dėmesį, kad dalis jų po studijų nesirenka vaistinės kaip savo būsimos darbovietės 🙃 Na, sunku suvokti tokius klerkų sprendimus, kai patys suvokia problemą ir iš esmės jos nesprendžia, bet pasiduoda tinklų vadovų spaudimui, net neįsigilinę į situaciją. Eilinį kartą krautuvininkai parodė, kas valdo ministeriją – ministras ar krautuvininkai. Atėjo kelios bobelės, paverkė kažkam ant peties, kad oi, kaip mums trūksta vaistininkų, reikia kažką daryti, reikia pritraukti juos, reikia pafinansuoti, kad tik jų daugiau į rinką būtų išleista…Ir susileido valdininkai prieš rypautojas, pažadėdami finansinę paramą milijonierėms 🤣 Kaip viskas paprasta – atėjo, užmetė finansinę naštą valstybei, taip sakant, nusivalė kojas ir išėjo pakelta galva… Ir nei vienam valdininkui ministerijoje nekilo klausimų: Ar tikrai Lietuvoje trūksta vaistininkų? Ar ne per daug Lietuvoje yra VAISTINIŲ? Ar ne per mažai mokama darbuotojams, kad jų trūksta? Kodėl jie išeina dirbti kitur? Kokias sąlygas jiems pasiūlo, jeigu jie bėga iš vaistinių? Rodos, eiliniai klausimai, kurie natūraliai turėtų iškilti kiekvienoje mąstančioje galvoje. Bet, turbūt, ir yra esmė, kad būtent MĄSTANČIOJE galvoje 🤓

Viena krautuvininkė verkia kaip sunku rasti darbuotojus Vilniuje, Varėnoje, Druskininkuose, Mažeikiuose, Joniškyje, Naujojoje Akmenėje, Pakruojyje, Šilutėje, Pagėgiuose, Skuode, Visagine, Ignalinoje… Kita krautuvininkė „pastebi”, kad jauni specialistai nenori dirbti provincijoje. O kai kuriuose miesteliuose dėl farmacijos specialistų trūkumo tenka atidėti naujų vaistinių atidarymo planus!!! Įsivaizduojate! Pasirodo dar yra Lietuvoje vietų, kur nėra bent vienos vaistinės 🙄 Pagėgiuose yra ne mažiau kaip penkios įvairius tinklus atstovaujančios vaistinės, Pakruojyje – ne mažiau aštuonios, Joniškyje – apie 16 vaistinių (tame tarpe ir ligoninėje). Ironiška tai, kad visos jos kažkodėl mėgsta koncentruotis vienoje vietoje, kartais net vienu adresu. Argi tai normalu? Suprantama, kad vykstant tokiai plėtrai, vaistininkų trūkumas tikrai tikėtinas. Tačiau, ar tai turi būti rodiklis ministerijai dėl vaistininkų trūkumo?! Argi Skuodui neužtenka aštuonių vaistinių? O Vilniuje ir suskaičiuoti visas sunku. Bet vis dar kažkam atrodo, kad jų mažai.

Deja, tik vaistininkai suvokia pagrindines jų trūkumo priežastis: “Pažiūrėkite, kiek Lietuvoje vaistinių. Jei mieste atsistosi ir apsidairysi, aplink pamatysi bene po vieną nuo visų tinklų. Ne darbuotojų mažėja, o vaistinių daug ir jų daugėja. Be to, dėl ilgėjančio darbo laiko tenka ieškoti specialistų dviems pamainoms”,- pasidalino savo nuomone viena iš buvusiųjų darbuotojų. 

Neįdomu klerkams ir tai, kad Lietuvoje vaistininkų skaičius 100 tūkst. gyventojų 2018 m. buvo vienas didžiausių Europoje ir siekė 103, kai ES vidurkis – 85 (Vokietija 66, Danija 54, Olandija 21). Panaši tendencija išlieka ir vertinant vaistinių skaičius: vaistinių skaičius 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje yra 47, o Europos Sąjungos šalių visuomenės vaistinių vidurkis tesiekia 31.