Vaistininko užrašai

Nauji metai, naujos kainos, naujos akcijos, tik žmonės – tie patys: su savo nepakartojamu sąmoju, pykčiu ir humoru 🤭. “Ar galite man ką nors pasiūlyti nuo peršalimo?”, – klausia manęs vienas klientas, kuriam jau nebežinau, ką duoti, nes išbandė viską, bet pas gydytoją eiti atsisako. “Taip, žinoma, kad turiu. Šį kartą pasiūlysiu daug šiltos arbatos ir, be abejo, geros nuotaikos 😉”. Tokia jau šiandien diena, kad daugiau žmonių, kurie nori gauti vaistų, ir mažiau tų, kurie nori pasveikti.

“O turite ką nors nuo nuobodulio?”, – klausia vidutinio amžiaus moteris. Taip, žinoma, kad turiu. Pasiūlymą – vieną  darbo dieną praleisti vaistinėje. Garantuoju, kad išjudinsite ne tik savo kūną, bet ir protą 🤯

– Bet jūsų darbas tikrai įdomus…Jūs kiekvienai problemai spręsti turite po tabletę.

Labiausiai stebina klausimai “Ar man šis vaistas tikrai padės? Ar tos tabletės neturės šalutinio poveikio?” Na, kaip galiu žadėti tai, kas ne mano valioje? Tiesa, tokiu atveju galiu pažadėti, kad jeigu vaistas nepadės, tai tikrai suteiks naujų įspūdžių! O jei ir įspūdžių nebus, tada kitą kartą ieškosime vaistų nuo nusivylimo 😂

– Tai ir vėl man kažką naujo išrašė? Dėl ko tie nauji vaistai?

– Visi mes šiek tiek esame eksperimentatoriai. Tikėkimės, kad šie nauji vaistai jums bus efektyvesni.

– Nežinau, nežinau… Šiandien jaučiuosi kaip šis vaistų buteliukas – pilnas, bet vis tiek kažko trūksta…

Juokas ir geras nusiteikimas yra mano darbo dalis, kuri padeda užmegzti ryšį su klientais ir suteikia šiek tiek lengvumo net ir rimtesnėse situacijose.

“Kodėl tos tabletės tokios didelės? Kaip man jas praryti? Ir kodėl jas turiu užgerti stikline vandens?!” – purkštauja nepatenkintas senjoras. “O todėl, kad jos mėgsta būti nuplautos”, – atsakau jam ir abu pradedame juoktis 🤣.

– Šiuos vaistus būtinai gerkite nustatytomis valandomis, kad būtų poveikis.

– Ai, kad aš pamirštu, kartais visai neišgeriu…, bet nesvarbu, jaučiu, kad man vis tiek geriau.

Norintiems sulieknėti reikia valgyti su saiku. Bet daugelis galvoja, kad jeigu nusipirks lieknėjimui skirtą preparatą, tai jis padarys stebuklus. Jeigu taip būtų, visi vaikščiotume tarsi modeliai 🕺💃

– Gal, tiesiog, jums reikėtų laikytis šiokio tokio maitinimosi režimo?,- atsargiai bandau paaiškinti apkūniai moteriškei, perkančiai “tabletes lieknėjimui”.

– Na jau ne, valgysiu, ką noriu, o vaistai vis tiek turi atlikti savo darbą.

Visi puikiai žinome, kad norint sulaukti teigiamo gydymo efekto, vaistus reikia vartoti tiksliai pagal gydytojo  (ar vaistininko) nurodymus. Svarbu yra laikytis dozavimo, vartojimo dažnumo ir trukmės režimo tam, kad gydymas būtų veiksmingas ir saugus. Taip pat labai svarbu žinoti, ar vaistus reikia vartoti prieš valgį, po valgio ar tam tikru paros metu. Bet ar laikomės tų nurodymų?

– Vartokite po 1 kapsulę 3 kartus per dieną tuo pačiu metu, po valgio. Taip, kaip gydytojas nurodė ant recepto.

– Nepasakokite man čia tų instrukcijų! Man reikia nuolaidos ir vaisto. O aš vartosiu pagal savo grafiką ir nuojautą.

– Tokiu atveju ir vaistas gali nuspręsti veikti pagal savo planą…

Kantrybės ir laiko trūksta daugeliui iš mūsų. Kasdienybė, deja, skiriasi nuo reklamos, rodomos per TV. Ten viskas vyksta greitai – kosulys dingsta nuo vienos tabletės, nagų grybelis – nuo vieno lašo, o viduriai pasileidžia nuo vieno miltuko.

 – Tos tabletės man visai nepadeda! Taip atrodo, kad jas geriu tik dėl grožio.

– Tai – nėra meilė iš pirmo žvilgsnio 💖. Kartais prireikia šiek tiek laiko, kad vaistas pradėtų veikti 🤓

– Jau praėjo visa savaitė, ir nieko. 

– Puiku, nes kantrybė – irgi vaistas!

Ir kodėl aš vis dar dirbu vaistinėje? Nes kasdieną iš klientų nemokamai gaunu vis naujų receptų – ar tai būtų gyvenimo, ar pasveikimo, ar asmeninės patirties receptas.

– Ačiū, vaistininke, už jūsų rūpestį ir pagalbą!

– Ooooo, man visada malonu padėti! Ir nepamirškite – jūs turite daugiau tablečių nei aš turiu darbo dienų, todėl ne visada galiu visokeriopai padėti 😎

– Ir man kartais  atrodo, kad aš geriu vaistų daugiau nei vandens. 

Nauji metai, nauja valdžia, nauja ministrė, tik Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė K. N. Gagė ir jos kalbos vis dar tos pačios ir apie tą patį: koks yra didelis vaistininkų ir farmakotechnikų trūkumas, trukdantis suteikti pilnavertes vaistinių paslaugas šalyje. Kaip ir pernai ar užpernai, taip ir šiais metais ji nepailstamai deklaruoja, jog šiuo metu vaistinėse trūksta bent kelių šimtų vaistininkų (o vaistinių netrūksta 🤭?). Nepamiršta paminėti ir skaičių: galiojančias licencijas Lietuvoje turi 3662 vaistininkai ir 1001 farmakotechnikas, o per artimiausius 5-6 metus į pensiją turėtų išeiti apie 800 farmacininkų. Ir tuo pačiu, vėl prašo pagalbos iš Vyriausybės dėl farmacijos specialistų finansavimo.

Kur tikroji problema?

Tačiau, problema juk tikrai ne čia. Galbūt, jai nėra žinoma (nors labai tuo abejoju), kaip krautuvininkai nevertina savo esamų darbuotojų, kaip greitai linkę juos paleisti, kai jie rengiasi ieškoti geresnių darbo sąlygų, kaip juos išnaudoja, manipuliuoja ir bando įsprausti į kampą… Ne vietoje ir jos verkšlenimas dėl farmakotechnikų studijų sustabdymo (neva, kaip blogai, kad Lietuvoje farmakotechnikos specialistus rengusi Kauno kolegija nusprendė nebepriimti pirmakursių į 2024–2025 mokslo metų farmakotechnikos studijų programą, o jokia kita šalies aukštoji mokykla šių specialistų neruošia). Kokia prasmė juos rengti, jeigu vaistinės šimtams jų jau parodė duris anksčiau? Iš pradžių – reikia, po to – jau nebe, o dabar – vėl reikia. Nesąžininga reikalauti atnaujinti farmakotechnikos studijų programą tik tam, kad vaistininko padėjėjai ateitų porai valandų per dieną tam, kad padėliotų prekes į lentynas ar išvalytų dulkes. Juk staiga neįvyks stebuklas ir nebus taip, kad kiekvienoje vaistinėje, nepriklausomai nuo jos dydžio ir darbo valandų, dirbs komanda – vaistininkas ir jo padėjėjas. 

Valstybės dėmesys ne ten

Ar tikrai, kaip teigia LVA pirmininkė K.N.G., reikia didesnio valstybės dėmesio? Gal ir taip. Tik ne dėl studijų finansavimo, o dėl krautuvininkų savivalės sutramdymo. Valstybė turėtų labiau įsiklausyti ne į nuolat verkiančius komersantus, bet į paprastą Lietuvos pilietį, kuris eilę metų bando papasakoti apie pilkąją vaistininkystės pusę ir pagrindinius šio verslo autorius. 

Skambūs LVA pirmininkės žodžiai apie augančius vaistininkų atlyginimus ir profesijos prestižą – tai dar viena paslėpta veidmainystė. Kiek vaistininkų dirba vienu etatu? Vienetai. Ne tik dėl didesnio atlyginimo jie keliauja iš vienos vaistinės į kitą. Apstu atvejų, kai tiesiog esi priverstas dirbti daugiau nei tau norisi, nes reikia išleisti kolegas atostogų, pavaduoti ligos atveju ar laikinai papildomai padirbėti ką tik atidarytoje naujoje vaistinėje (nes pirma nusprendžiama atidaryti vaistinę, o tada jau ieškoti, kas joje dirbs). 

Tikriausiai girdėjote (o gal kas ir gyvai matėte) apie taip vadinamą gyvačių kerėtoją, kurio kaklą apsivijusi kobra 🐍 Gyvačių kerėtojai savo šnypščiančias šokėjas gaudo laukinėje gamtoje, pašalina geluonį ir išmoko judėti pagal dūdelę, taip džiugindami minias smalsuolių. Kodėl staiga prisiminiau šį reginį? Žinoma, kad tai susiję su mano naujametiniu sveikinimu vaistinių darbuotojams. 

Gyvatės „įkandimo“ stiprumas ir nuodų kiekis priklauso nuo jos rūšies. Kai kurios nuodingos gyvatės (tokios kaip karališkoji kobra) gali suleisti mirtiną dozę, kitos – tik įspėja. Žmogiškųjų kobrų taip pat esti įvairių: vienos – švelniai glosto, kitos – skaudžiai kerta.

Linkiu jums šiais 2025-aisiais pabūti tais drąsiais ir nepakartojamais gyvačių užkalbėtojais, kurių valiai paklustų visos krautuvininkų globojamos kobros – gličios, šliaužiančios, pavydžios ir skaudžiai geliančios. Nukenksminkite jas išplėšdami iš jų geluonį. Dauguma gyvačių vengia žmonių ir gelia tik tuomet, kai jaučia grėsmę. Pademonstruokite joms savo vidinę jėgą, protą ir stiprybę – tokią, kad vaistinėje ne jūs, o kobra jaustų grėsmę 😉

Visiems kitiems linkiu švęsti gyvenimą šokant savo gyvatės šokį. Spinduliuokite energiją ir skleiskite gerą nuotaiką – tebūnie šie metai skirti jūsų nuotykiams ir sėkmei! Su Naujais!

Lyja lyja lietus
Per krautuvininko pietus, 
Pacientai verkia,
Vaistininkai kenčia.
Rudnosiukai po stalu
Dalo pelną mūs visų…

Šiandien – antroji šv. Kalėdų diena ir, o stebukle, aš – nedirbu 🕺💃 Bet juk ketvirtadienis! Todėl atradau laisvą minutę tam, kad prisėsčiau prie kompiuterio ir į dienos šviesą paleisčiau  sveikinimus savo ištikimiems skaitytojams ir vaistinių lankytojams 😉

Taigi, su šventėmis, mielieji 🎄Linkiu jums puraus balto sniego (vis dėlto žiema), kuris bent akimirkai paslėptų liūdesį veiduose, linkiu jums saulės spindulių (nors ir žiema, saulės mums labai trūksta), kurie priverstų jus dažniau šypsotis, linkiu mažiau skausmo ir daugiau džiaugsmo, ir, be abejo, tikėjimo – nepamirškite, kad po nakties VISADA išaušta rytas 🌞

Vaistinė – ta vieta, kurioje galima išgirsti daug įvairių istorijų, skaudžių ir linksmų, tikroviškų ir išgalvotų, pagražintų ir niūrių. Per dieną apsilanko ne viena dešimtis, o kartais, ir keli šimtai žmonių, kurie linkę dalintis savo išgyvenimais, pasiekimais, nuotykiais ir nuopuoliais.

Turiu tokį vieną pageriantį klientą, kuris mėgsta pasipasakoti apie savo savijautą, dažniausiai, po daugiadienių. Jo kalbėjimo maniera labai išraiškinga, o žodžiai – irgi ne kasdieniai, tokie, sakyčiau, su polėkiu 😇 Todėl visai nenuostabu, jog sakinys po sakinio pradėjo rastis mano užrašų knygutėje. Artėja vienos šventės, po kurių seks kitos. Laukia daug laisvadienių, daug susibūrimų, daug linksmybių. Va, po tokių linksmybių vėl lauksiu savo nuolatinio kliento, kuris ir vėl su manimi dalinsis savo gyvenimo tiesomis: kas būna, kaip būna ir kas gali būti, jeigu…

– O jūs žinojote, kad net ir alkoholikams retkarčiais reikia pasigerti

– Viešpatie su viešpačiukais, nesuprantu, kaip čia taip atsitiko, kad vienu momentu pajutau, kaip grindys ėmė kilti, o lubos – leistis 🙄

– Taip gerai atsigėriau, kad skausmai, net ir tie, kurių nežinojau turįs, dingo

– Tokių žmonių kaip aš, praeitis tamsi, o ateitis – dar tamsesnė

– Ryte išgėriau, visa diena – laisva

– Bandyti mane pakeisti, tai tas pats, kaip iš rauginto agurko druską ištraukti

– Kažkada žmona man sakė: stiprus vyras padės, kai blogai, o silpnas – apsimes, kad jam dar blogiau. Neslėpsiu, ji buvo teisi – man buvo blogiau, todėl ji išėjo pas stipresnį

– Sėdėjau vakar su sėbrais prie baltai užtiesto stalo su alaus bokalu, stebėjau, kaip lyja ir laukiau kažko, ko nebus…

– Gyvenime tau pasisekė, jeigu konjakas, kurį tu geri, yra senesnis už moterį, su kuria miegi…

– Ten, kur baigiasi nesėkmių ruožas, prasideda kapinių tvora ♰. Aš dar noriu pagyventi.

– Kodėl blogi įpročiai žmogų užvaldo lengvai, o geri – sunkiai ir jame netvirtai užsilieka?

Ech, tas moterų plepumas, ech, tas vyrų nekantrumas 🤪

Vaistinės lankytojos visiškai nejaudino už jos nugaros ilgėjanti pirkėjų eilė, todėl ji, lyg niekur nieko, toliau tęsė savo pasakojimą, kurio pradžia siekė caro laikus, o pabaigos vis dar nebuvo matyti:

– Tai va, įsivaizduojate, kaip buvo tais laikais? Kur parašyta “Įeiti draudžiama”, mes vis tiek įsibraudavome per tvorą, nes reikėjo parsinešti kiaulienos gabaliuko, anties šlaunelės ar žirnių stiklainėlio. Per tvorą lipome ir kavos skardinėlės, ir tualetinio popieriaus ritinio.

– Ar dar ko nors norėsite?

– Ir dar, žinokite, per tas gamyklų tvoras vilkome ir cukrų, ir alkoholį. Griebėme nuotykinę, detektyvinę ir kitokią lengvąją bei sunkiąją literatūrą. Visa plati sovietinė šalis – vienos tvoros. Bet vaistų užteko. Nors ir nebuvo pasirinkimo, mums jo ir nereikėjo… Temperatūra – prašom tablečių, kosulys – va, jums mikstūra nuo kosulio, skauda ausį – palaukite, tuoj pagaminsim lašelių, vitaminų reikia – prašau, 10 miltelių, ką tik pagamintų vaistinėje…

– Suprantu, suprantu… Tai ar dar ko norėsite?

– Net nežinau dabar. Daviau vieną receptą, sakote, kad neturite tokių vaistų, duodu kitą – sakote, pasirinkite iš šitų penkių. Tai ką aš žinau, kuriuos man imti? Ir dar…

Matau, kad eilėje jau neramumai, žmonės piktai šurmuliuoja, garsiai trepsi, kosina, barškina raktais. Staiga pasigirsta vyriškas balsas iš eilės:

– Gal galima greičiau? Man ir sliekai visi mašinoje nudvės 🤨

Moteriškė nenusiteikusi lengvai nusileisti:

– Prie ko čia sliekai? Čia gi vaistinė! Parinkite man kraujo spaudimo aparatą, nes tas, kurį turiu, man nelabai patinka. Man atrodo, kad jis netiksliai rodo…

Eilėje pasigirsta dar vienas vyriškas balsas:

– Jūs čia vaistų atėjote nusipirkti ar pasikalbėti? Perkat greičiau ir leidžiate kitiems!

Šalia stovintis kitas  vyriškis pritaria:

– Jūs gi visiškai sveikas!

– Sveikas.

– Tai ko atėjote?

– Ligos lapelio.

Na, šis juokas, žinoma ne iš vaistinės. Čia gydytojų teritorija. Bet pas mus taip pat netrūksta panašių istorijų.

Pirštinės

– Laba diena, aš atėjau pas jus, bet ne vaistų pirkti.

– Tai ko atėjote?

– Atėjau tik patarimo.

– Na, puiku, klausau.

– Kaip manote, kuri pirštinių spalva man labiau tinka prie veido? Ką tik turguje buvau, paėmiau dvi spalvas, tai nežinau dabar, kurią sau pasilikti, o kurią grąžinti.

Kirminai

– Duokite ką nors nuo sukirmijusios galvos.

– Galėčiau šį bei tą pasiūlyti nuo kirminų, bet kai jie  – ne galvoje.

– Pas mane tai jie – galvoje.

– Tai paatviraukite, kas konkrečiai su jūsų galva yra negerai: ar ji svaigsta, ar smegenys sugraužtos taip, kad atmintis šlubuoja?

– Skauda, tik skauda, ir nieko daugiau.

– Na, tada dar ne viskas prarasta, išgydysime 😉

Smertis

– Man reikia ko nors nuo temperatūros.

– Ir kokia ta jūsų temperatūra? Ką skauda? Kokie negalavimai kankina?

– Temperatūra tai kambario, o negalavimai… Na, ką čia vardinsi, kai smertis subinę uosto…