Vaistininko užrašai

Nors vienas skaitytojas ir pasipiktino, kad žmonių istorijų ar neįprasto elgesio viešinimas yra netoleruotinas, aš taip nemanau. Tuos nerealių gyvenimo situacijų herojus matau dažnai pirmą ir paskutinį kartą, o jeigu ir ne kartą, nerašau nei jų vardų, nei pavardžių, neminiu miesto, o tuo labiau konkretaus gyvenamo mikrorajono. Niekaip jų nepašiepiu, nesityčioju ar dar kažkaip kitaip neįžeidžiu. Perpasakota situacija niekaip nedaro įtakos tolimesniam jų gyvenimui. Galų gale, tai nėra patyčios, kurių, deja, aplink mus apstu. Todėl drįstu eilinį kartą visiems nuobodžiaujantiems (ir ypač tiems piktiesiems) skirti dozę juoko terapijos, kuri susideda iš mūsų visų kasdienių potyrių 😎

“Žmonės taptų nebyliais, jei norėtų kalbėti tik prasmingai”

, sako indų išmintis

Eilutė žmonių susidarė vaistinėje, o pirma stovinti pirkėja visus, už savęs stovinčius ramina:

– Kantrybės, kantrybės, dabar kol senjorai išleis tuos valdžios padovanotus 200 €, tai visose vaistinėse eilės bus. Va, ir aš su nemenku sąrašiuku atėjau…

***

–  Ar aš galiu šitą tepalą naudoti nuo raukšlių?

– Bet juk tai hormoninis tepalas nuo alergijų, bėrimų…

– Tai kas! Nejau dabar išmesiu? Jei išrašė tepti odą, tai juk nepakenks, nuodų gi neskirtų…

– Tai kam jūs manęs klausiate, jei jau pati nusprendėte?

– Šiaip sau. Buvo įdomu sužinoti jūsų nuomonę.

***

– Man reikia pirštinių. Bet baltos netinka, reikia mėlynų ar violetinių.

– Prašom, rinkitės, ir mėlynos, ir violetinės, ir rožinės. Kokių ir kiek norėsite?

– Oho, kokios gražios spalvos! O daugkartinių tokių neturite?

Na, ir man nepraslydo pro akis pasipiktinusio pirkėjo laiškas delfi portale apie tariamą vaistinės aferą dėl per didelio kiekio į sąskaitą įtrauktų apsipirkimo maišelių ir skirtingų to paties vaisto kainų. Žinoma, žvilgtelėjau ir į komentarus. Didžiausią šurmulį sukėlė 100 vnt. maišelių už 3 EUR. Kaina už maišelį 3 cnt nėra didelė, klausimas, ar žmogus norėjo tokio kiekio maišelių 😵 Kadangi laisvoj šaly laisva valia, savo komentarą pridėsiu ir aš.

Komentarų rašytojai pasidalino į dvi stovyklas – pirkėjų ir vaistinės darbuotojų. Aš pažvelgsiu iš abiejų pusių.

Atėjęs apsipirkti į bet kokį prekybos tašką, nesvarbu, ar tai būtų vaistinė, ar Maxima, ar turgus, pirkėjas visada nori būti maloniai ir SĄŽININGAI aptarnautas personalo. Noras – žemiškas ir suprantamas. Deja, ne visada ir visiems pasiseka. Va, kaip matome iš šio įvykio, kažkam nepasisekė, nes viename pirkime net keli nesusipratimai 😕 

Maišeliai

Nors sąskaitoje matosi, kad pirkta 100 maišelių, tikėtina, kad pirkėjas gavo vieną. Jeigu jau norime kažką apkaltinti, tai pirmiausia reikia pradėti nuo pirmos grandies. Daugelis prekių vaistinėje (ne tik maišeliai) yra užpajamuoti ne vienetais, o pakuotėmis. Pirkėjui ši tvarka nerūpi – jam rūpi galutinis rezultatas. Vaistininkui svarbu, kad klientas būtų patenkintas, o vaistinėje būtų kuo mažiau konfliktinių situacijų. Todėl šiuo konkrečiu atveju nemanau, kad farmacininkas norėjo apgauti pirkėją, parduodamas jam vieną maišelį susidėti vaistams, o kainą paskaičiuoti už šimtą. Įvyko žmogiška klaida (pasidžiaukime, kad tik tokia nekalta, nes vaistinės prekės ne pieno produktai), kurios galėjo ir nebūti, jeigu ta pirmoji grandis būtų atlikusi savo darbą nepriekaištingai.

– Duokite man ką nors, nes man žvaigždutės iš akių lekia!

Kai tu sėdi nakties tamsoje ir stebi krintančias žvaigždes, tai yra visai kas kita 💫 Bet kai žvaigždutės lekia iš akių, belieka tik aiškintis, kodėl jos lekia ir kaip visa tai sustabdyti 🤔.

“Moteris – visada siurprizas, bet, žinokite, ne visada – dovana!”

Po tokio sakinio tampa aišku, kad tai – ne akies tinklainės atšokimas, bet problema išlieka rimta, todėl bendrom jėgom tariamės, kas padės nuraminti tas žvaigždutes. Greitoji pagalba – tabletė nuo galvos skausmo ir stiklinė vandens. Po 15 min. – padėka – šypsena ir šokoladas.

– Man reikėtų vaistų nuo musmirių. Po vakarykščio žmonos pagrybavimo ir sočios vakarienės, jaučiu, kad ne tik baravykų ji ten pririnko… O pati nevalgė, sako, grybai – sunkiai virškinimas maistas, atseit, ne jos skrandžiui…

Ką gi, kiekvienas žmogus yra teisus, kol nesuklysta…

– Ar turite citrinų rūgšties?

– Ne, neturime. Jums į maisto parduotuvę reikėtų.

– Kaip į parduotuvę, jeigu pirkau pas jus? Dar su akcija buvo!

– Tai gal gintaro rūgšties tabletes pirkote?

– Tai taip. Koks čia skirtumas, gintaro ar citrinų.

Na, tikrai, koks skirtumas, ar saulė, ar mėnulis, ar diena, ar naktis, ar analginas, ar vitaminas C 🤭

– Man kaukę su vožtuvu, tokią, kur Veryga turi, sakė, kad nuo visko šitos apsaugo, ir nuo maro, ir nuo bado. Ir būtinai dar raidės kažkokios turi būti… Ir dar skaičiai…

Tikriausiai šiandien visi laukė ateinant antros COVID-19 bangos, tačiau nei vienas nesitikėjo, kad ta banga bus ne virusinė, o vandeninė 🌊 Na, mes taip pat vaistinėse laukėm tos antros bangos, bet irgi – ne vandeninės 💦: kaupėm kaukių, pirštinių ir kitų pastaruoju metu populiarių prekių asortimentą, raminom savo klientus, kad prekių turime pakankamai, net įvairaus dizaino ir spalvų 🌈, todėl galėsim priderinti prie aprangos ar gyvenimo būdo… Įtikinėjom, kad atlaikę pirmą bangą, atsilaikysime ir prieš antrą, jeigu tik ji bus.

Ir staiga ji smogė visu smarkumu, tik šį kartą – ne oro lašeliniu būdu, bet cunamio pavidalu ir buvo  tokia galinga, kad per akimirką išguldė milijonus žmonių…duomenų. Iš pirmo žvilgsnio, viskas neatrodė taip rimta. Kol ligoniai nepradėjo plūsti į gydymo įstaigas ir vaistines. 

– Man išrašytas siuntimas.

– Nematau jokio siuntimo.

– Tai akis prasitrinkite, kad geriau matytumėte!

***

– Aš tyrimui atvykau.

– Nepriimsim, nes gydytoja siuntimo neparašė.

– Neparašė, ar nematote?

– Važiuokit ir aiškinkitės su ja.

– Gydytoja, man nedaro tyrimo, nes sako, kad siuntimas neišrašytas.

– Jei žadėjau, vadinasi, išrašiau.

– Tai pažiūrėkite.

– Neturiu laiko čia kiekvienam žiūrėti, registruokitės.

***

– Jei namie įsijungsiu ventiliatorių, kiek procentaliai jis man gali išdžiovinti odą?, – klausia jaunas vyras, atėjęs į vaistinę.

Hmmm🤔, nesprendėme mes universitete tokių uždavinių ir triskaitę taisyklę naudojome tik chemijos laboratoriniuose darbuose, tačiau išeiti gyvenimo mokslai padeda nesuklupti kasdieniame darbe:

– Priklauso nuo to, kiek procentaliai ilgai ir kaip arti planuojate prie jo būti, – atsakau jam ir liekame abu patenkinti 😀, išsprendę dienos problemą.

Nemokami vaistai

Įsibėgėjo antra savaitė, kai vaistus daugelis senjorų gauna nemokamai. Kaip ir tikėjomės, nesklandumų neišvengta. Tai natūralu, nes visą procesą kontroliuoja naujosios technologijos, o jos, kaip žinia, nėra tobulos. Deja, klientai galvoja, kad netobuli esame mes, nes buvo atvejų, kai, nors ir priklausė nemokami vaistai, už juos teko mokėti arba laukti (nežinia kiek), kol sistema bus sustyguota ir veiks nepriekaištingai. Vienas pirkėjas atvažiavo iš kitame miesto gale esančios vaistinės, nes ten dirbanti vaistininkė už jo NEMOKAMUS vaistus norėjo nuplėšti 1,03 EUR! Bandau paaiškinti, kad nauja tvarka skaičiuoja pirmas dienas ir ne visur viskas einasi kaip iš pypkės, bet jis atšauna, kad mažiau čia dūminčiau ir greičiau žiūrėčiau į kompiuterį 🤨 Na, mano kompiuteris rodo, kad galiu išduoti vaistus nemokamai, todėl su piliečiu išsiskiriame draugiškai. Tačiau širdyje jis vis tiek liko “apgautas” anos vaistininkės, ir įtikinti jį, kad kalta aplinka, o ne vaistininkė, man nepavyko 😕 O gaila, nes rytoj aš galiu būti TAS blogas žmogus, kuris nori nuplėšti 1,03 EUR… 

KANTRYBĖS, KANTRYBĖS, KANTRYBĖS, kartoju sau kasdien ir mintyse linkiu to visiems, nes kantrybė – tai vertybė, kurioje slypi daug PALAUK! 

Kiti vaistai

– Man reikia kelių švirkštų insulino.

– Man reikia recepto.

– O aš neturiu recepto. Aš pirksiu už grynus, nes pritrūkau, o pas gydytoją sunku patekti dabar.

– Duokite dokumentą, kad pažiūrėčiau, ką vartojate.

– Ne, ne, ne. Aš gi jums sakau, kad noriu nusipirkti tik kelis švirkštus.

– Ne, ne, ne, aš negaliu šiaip sau prekiauti receptiniais vaistais.

– Neišsisukinėkite čia, gerai?!

– ??? Tai jūs neišsisukinėkite. Aš nežinau, ką ruošiatės daryti su tuo insulinu, gal kokią šunybę iškrėsite sau ar kitam. O aiškintis, kaip visada, teks vaistininkui.

Laimės valandos, senjorų dienos ar kitaip pavadintas stebuklingas metas, kai vaistai ir kitos prekės parduodamos pusvelčiui (bent taip jau atrodo iš reklamų 🙂) į vaistines privilioja daugiau žmonių, todėl vienu metu išsirikiuoja pirkėjų eilė. Ne visi jų turi laiko ar kantrybės laukti, todėl kartais pasigirsta ir toks pageidavimas:

– Kiek galima laukti? Pakvieskite daugiau pardavėjų!

Visiškai nestebina toks kreipinys, nes jį girdime gana dažnai, o ir vaistinė dabar gerokai praplėtusi savo asortimentą ir funkcijas, todėl ne visada žmogus ir susigaudo, ką jis čia gali nusipirkti, ir ko negali 😉 Ir tikrai, virš įėjimo į vaistinę galėtų kabėti šviečianti reklama su bėgančia eilute: KOSMETIKOS SALONAS * STATYBINĖS MEDŽIAGOS * SVEIKUOLIAI * SODUI IR DARŽUI * TEIKIAME DAUGINIMO – KOPIJAVIMO PASLAUGAS * SMULKŪS TECHNINIAI DARBAI  ir taip toliau, ir panašiai 😀

Ne vienoje vaistinėje yra platus kosmetikos pasirinkimas. Kaip ir daugelyje kosmetikos parduotuvių, norimą prekę galima išbandyti. O tai labai praverčia gavus netikėtą pasiūlymą susitikti ir nesant galimybių grįžti pasigrąžinti į namus. Tuomet vaistinė apie viską pagalvoja:

– Ar negalėtumėte man parinkti lūpdažį prie suknelės? Aš dabar nepirksiu, bet pasiūlykit kokį vieną kitą pasibandyti… Ir tušą akims…Gal turite mėlynos spalvos? O lako nagams pasibandymui neturite, reikia pirkti? Ir dar norėjau paprašyti kvepalų, tik gaivesnių. Ne, nepirksiu dabar, reikia, kad nusistovėtų kvapas, gal rytoj jau nepatiks…

Prieš veliantis į tokias diskusijas, noriu pabrėžti, kad neturiu nuomonės šiuo klausimu. Jeigu be jokių išvedžiojimų reikėtų atsakyti į kelis klausimus, tai mano atsakymai būtų konkretūs:

Ar Lietuvai reikia naujų vaistinių?

Mano atsakymas – ne.

Ar norėčiau dirbti valstybinėje vaistinėje?

Mano atsakymas – taip 😀

Bet mano šiandienos rašinys – ne apie tai, ar reikia, ar nereikia. Labiau norėčiau pasigilinti į įvairių suinteresuotų grupių išsakytus argumentus su užslėptais  ir nebūtinai kilniais tikslais 🤨

“Ar mums tikrai reikia dar daugiau vaistinių ir dar valstybinių?”, – perskaičiau viename interneto portale. 

Tikriausiai, reikėtų atsakyti Ne, nes Lietuva ir taip turi vos ne tankiausią vaistinių tinklą tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tačiau šis rodiklis, deja, neužtikrina atokiose Lietuvos vietose gyvenančių piliečių aprūpinimo vaistais. O jie taip pat serga. Serga ne tik sezoninėmis ligomis. Neaplenkia jų ir lėtinės, ūmios ar sunkios ligos. Ir kai staiga ar planuotai prireikia įsigyti tam tikrų vaistų, jie negali taip kaip didesniuose miestuose rinktis, į kokią vaistinę jiems keliauti ir kurį pavadinimą pasirinkti – BENU, Camelia, EURO, Gintarinė, Apotheca, Apotheka (taip taip, skiriasi viena raidė, bet tinklas jau kitas), Norfa… O gal kokią privačią individualią užsilikusią dar pavyks aptikti. Nemažai dar Lietuvoje yra tokių vietų, kur ši problema išlikusi. Didieji vaistinių tinklai viską kruopščiai apskaičiuoja, kur jiems apsimoka steigti naują vaistinę. Jei vieta buvo pasirinkta netinkamai ir vaistinė neneša planuoto pelno, ji, paprasčiausiai, yra uždaroma. Ir vėl desperatiškai ieškoma naujos vietos. Bet na nauja vieta tikrai nebus kažkokiame užkampyje. Ir tada supranti, kad tie vaistinių šūkiai “Mes rūpinamės jumis!”, “Jūs mums svarbiausi!”, “Jūsų sveikata mums svarbu” staiga netenka prasmės. Nes šiems verslo rykliams rūpi tik jūsų perkamoji galia 💶, o ten, kur jos nėra, nėra ir ryklių 🦈

“Didžiausia grėsmė išlikimui iškiltų toms vaistinėms, kurios šiuo metu veikia sveikatos priežiūros įstaigose ar prie jų”, – baiminasi vaistinių tinklams atstovaujanti suinteresuota grupė. O kai tie patys didieji tinklai kūrėsi šalia gydymo įstaigų, nors ten jau veikė privati nedidelė vaistinė, ar tuomet jie kėlė šį klausimą? Nė velnio. Jeigu šiems tinklams nors kiek būtų rūpėję kitos vaistinės išlikimas, ar dabar matytume šalia poliklinikos, ligoninės ar klinikų penkias – šešias vaistines? Kaip čia tada išeina? Kažkada įžengdami į jau užimtą zoną jie senbuviams grėsmės nekėlė, o dabar atsiradusi valstybinė vaistinė jau grasins jų išlikimui 🤔

Išvada būtų tokia: jeigu pacientų užtenka šešioms vaistinėms, tai septinta didelės įtakos nepadarys. Na, nebent ji pasiūlys labai geras kainas 😉 Beje, nereikėtų pamiršti ir nesenos istorijos, kai Gintarinė vaistinė, užsibuvusi vienoje Vilniaus poliklinikoje ir pasibaigus nuomos terminui buvo išprašoma lauk, tai padaryti atsisakė ištisus metus (nuoroda į straipsnį). Miesto savivaldybei prireikė kreiptis į teismą, kad iškeldintų šį verslo objektą. Toks elgesys puikiai įrodo, kad nei vienam rinkos dalyviui nerūpi kitų grėsmės, o apie sąžinei vietos iš viso nebelieka.