Naršote "Mano dienoraštis"
Rgs 22, 2022 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #117

Vaistininko dienoraštis

“Ir gėda, ir bėda”, taria vyriškis, pasislėpęs po masyviais geltonai žaliais polaroidiniais akiniais. “Tai kas nutiko?”, klausiu jo, bet jis kaip užsukamas mechaninis žaisliukas vis kartoja “Ir gėda, ir bėda, ir gėda, ir bėda, ir…”. Šiek tiek susinervinu, nes matau, kad nei gėdos, nei bėdos aš nepašalinsiu – niekaip nepavyksta užmegzti kontakto – nei akių 👁 (neleidžia veidrodiniai akiniai ), nei jokio kito 🦹🏼‍♀️ “Tai gal pirma apie bėdą?”, ieškau priėjimo. “Ne, pirma apie gėdą. Labai bijau, kad Onutė su manim neišsiskirtų.” “Ir ko jai skirtis?” “Ir gėda, ir bėda, ir gėda, ir bėda…” “Dešimtas hemorojaus lygis”, pagalvoju ir staiga suprantu, kad ne tik pagalvojau, bet ir garsiai ištariau 🤭 “Ne, ne, ne taip supratote, man ne hemorojus, man Viagros reikia. O, dieve, ir gėda, ir bėda…” “Gal jau gana tą mantrą kartoti?”, tariu ir apsidžiaugiu, kaip lengvai praslydau su ne kiekvienam suprantama savo pojūčių vertinimo skale 🤓 “Nei čia gėda, nei čia bėda, šiais laikais viskas išsprendžiama, tik va, recepto reikia”. “Parašė man gydytojas elektroninį”. “Puiku, tada jokių bėdų”. Vyriškis nusiperka ir išeina. Po kelių minučių girdžiu: “Ir gėda, ir bėda”. Pakeliu galvą ir prieš save veidrodiniuose akiniuose išvystu nustebusį savo žvilgsnį 🧐 “Nepaklausiau, per kiek laiko man suveiks?” Gavęs atsakymą, tyliai pasišalina. “Vienuoliktas hemorojaus lygis”, tariu mintyse, kai per langą pamatau vėl grįžtantį tą patį vyriškį. “Ir gėda, ir bėda, ir gėda, ir bėda”, jau nuo durų girdžiu spėjusią įgrįsti dainelę, bet giliai įkvepiu, suskaičiuoju iki septynių ir ramiai laukiu sekančio klausimo, kurį netrunku išgirsti: “O ar aš jos nesuplėšysiu?” “Ko? Onutės?” Dabar jau aš mintyse kartoju mantrą: “Suteik man ramybės susitaikyti su tuo, ko negaliu pakeisti, drąsos – keisti, ką galiu pakeisti ir išminties – tą skirtumą suprasti.” Ir pajuntu, kaip iš mano ramybės ateina gerumas ir ilgalaikė stiprybė 😇 Bet nuraminus savo mintis taip pat svarbu jas vėl sutelkti, todėl ramiai atsakau: “Turėkite drąsos pasikliauti savo protu.” Klientas patenkintas išeina. Kai skaitysite toliau, turbūt, galvosite: “nesąmonė, taip negali būti, čia jau per daug sutirštinta”, bet, deja, nieko neperdedu. Po kelių minučių vėl girdžiu: “Ir gėda, ir bėda, ir gėda, ir bėda, ir…” Aš žinau, kad kantrybė yra ypatingas bruožas. Pristigę jos, per valandą galime pridaryti tiek klaidų, kad joms ištaisyti prireiks savaičių, todėl įdėmiai klausau. “Ar man šie vaistai nepakenks odai? Girdėjau, kad nuo jų greičiau senėjama. Matote, kokia mano lygi ir graži oda?”, išdidžiai taria vyriškis ir pagaliau nusiima akinius, kad parodytų savo raukšlėtą veidą 😎

LAIKYKIS. LAIKYKIS TVIRTAI. ATSILAIKYK. KANTRYBĖJE GENIALUMAS 😜

Skaityti toliau »
Rgs 15, 2022 - Mano dienoraštis    0

Be kaltės kalti

Vaistininko dienoraštis

Atsiverčiu populiarų savaitinį žurnaliuką ir skaitau:

“Sena ir įdomi mūsų vaistininkystės istorija. Aišku, nebūtų jos be iškilių vaistininkų. O kokia nūdiena?

Vargina progresuojančių sąnarių ligų skausmai, tad dažnai perku vaistinėse įvairių tepalų. Pastebėjau, kad paklausios, efektyvesnės prekės yra brangios. Tenka rinktis iš pigiausių, o nedidelė 50 g tūbelė greitai išsibaigia, todėl nusprendžiau pirkti 100 g pakuotę, tikėdamasi, kad ji dar bus ir pigesnė. Nuėjau į vaistinę. Iškart pamačiau lentynoje savo prekę. 50 g pakuotė kainavo 3,49, o 100 g – daugiau nei 9 eurus! Prie abiejų užrašas “Pigu”. Juodasis humoras?! Ar farmacininkai nusprendė pasityčioti patys iš savęs? Kiekvienas žmogus šiais laikais tiek aritmetikos dar moka… Gėda dėl tokių akibrokštų – juk tikslumas ir sąžiningumas visada buvo vaistininkų prioritetas.” Pensininkė N. Z.

Kokios mintys mane aplankė? NIEKUOMET NESVAIDYKITE PURVU. JŪS GALITE PATAIKYTI Į TAIKINĮ, BET JŪSŲ RANKOS VISADA BUS PURVINOS 😏 O jeigu rimčiau, tai liūdna, kai klientai, permokėję už pasirinktus vaistus pirmiausia kaltina vargšą vaistininką, kuris niekada nenustatinėja kainų ribų ir jokio patariamojo žodžio jų parinkimui, deja, neturi 🙁 Jau kam kam, bet vaistininkui ar jo padėjėjui, tikrai nereikia svetimų pinigų, juolab senjorų. Žinoma, apmaudu, kai atsiduri aprašytoje situacijoje, tačiau ji gali turėti ne vieną, o penkiasdešimt pilkų atspalvių 🌕🌔🌓🌒🌑 Visi žinome, kad velnias slypi detalėse, o vaistinėje – jų labai daug. Na, kad ir tokia maža (matoma tik įgudusiai akiai), bet reikšminga detalė – vaisto veikliosios medžiagos kiekis grame. Dvi identiškos pakuotės (dydis, spalva), tik procentiniai skaičiai, rodantys vaisto stiprumą, skiriasi (1% ir 5%). Ir, be abejo, kaina. Dažnas gamintojas pasiūlo kelias vaisto formas – kremą, tepalą. Tiesa, jų kainos dažnai būna vienodos, bet juk pasitaiko ir išimčių. Kaina gali skirtis ir dėl poveikio – kaitinančio, šaldančio ar neutralaus. Arba gamintojas pateiks naujieną ir mažom raidelėm kamputyje parašys Nauja formulė. Gal vaistas savo gydomosiomis savybėmis mažai kuo skirsis nuo savo pirmtako, bet kaina bus jau kita.

Kartais kainos skirtumą gali lemti ir vaisto kelionė iki prekystalio: vienas vaistas atvyko tiesiai iš gamintojo, kitas – lygiagretaus importo, leidžiančio pasiūlyti tuos pačius vaistus žemesne kaina, pagalba. Ne paslaptis, kad Lietuvoje vyksta vaistų perpakavimas. Tokias paslaugas siūlo ne viena, ir ne dvi įmonės. Ne visi pirkėjai domisi vaisto kilme. Labiau juos domina kaina, o ne ant pakuotės užklijuota informacija, skelbianti, kad vaistą Lietuvoje perpakavo X įmonė.

Skaityti toliau »
Rgs 8, 2022 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #116

Vaistininko dienoraštis

Ankstyvas ir saulėtas rudens rytas. Garuojanti kvapni rytinė kava, nepašildyta mikrobangų krosnelėje, o užpilta ką tik užvirintu vandeniu, nuteikia mane pozityviam dienos darbui vaistinėje. Netrukus prasiveria durys ir žengia pirmasis klientas. Po jo – dar vienas. Ir dar vienas.

Klientas Nr.1

Man reikia pamatuoti promiles. Ar galite?

– Galiu pamatuoti kraujo spaudimą, kūno temperatūrą, deguonies įsotinimą kraujyje, patikrinti regėjimą, nustatyti odos būklę, paskiepyti, bet promilių nepamatuosiu.

– Tai laikas pagalvoti ir apie šitą paslaugą 😤

Klientas Nr. 2

Narkotikų testų turite?

Klientas Nr. 3

Vieną indelį mėšlui. Mat netiko degtukų dėžutėje! Farmacininkų biznis!

Mano trys pirmieji rugsėjo 1-osios klientai 🙃 Prisiminus posakį Atmink – geriausia dar priešaky, su nerimu laukiu kitų lankytojų. Sekantis labiau prajuokina nei suglumina, pasidalindamas savo rytiniais įspūdžiais:

Labas rytas! Aš ką tik po pornografinės nuotraukos.

– 🤭

– Oi. Kaip aš pasakiau? Panoraminės nuotraukos?

Po teisybei, man visai nesvarbu, kokia buvo ta fotosesija, medicininė ar pramoginė, svarbiausia, neprarasti humoro jausmo, kuris dažnai yra neatsiejama mūsų darbo dalis 🤗 Kartais bandai į situaciją pažvelgti rimtu veidu, o klientas ima ir paverčia viską juokais. Bet pasitaiko ir taip, kad tavo pajuokavimai apie ligas ar gyvenimą lieka nesuprasti ir tada jau lauk bėdos, nepadės nei akcijos, nei asmeninės nuolaidos 🎁 “Man pirštelių geriamų”, sako klientas, o aš nežinau, į kurią vaistinės pusę pasiduoti ir kokį stalčių atidaryti… Bandau aiškintis, kas tai per piršteliai (tikriausiai, ne žuvų, nes jie valgomi, o ne geriami🤭), bet klientas tik kraipo galvą, nesuprasdamas, kas man neaišku. Kadangi tokio prašymo dar neturėjau (visada būna pirmas kartas), sunkiai sekasi susieti vaistą su piršteliu. “Reklaminiame leidinyje yra tie piršteliai, virškinimui jie”, sako klientas ir tada suprantu, kad geriamieji piršteliai todėl, nes jų įpakavimas yra pailgoje plonoje vienkartinėje pakuotėje, kurią atkirpus/nuplėšus, jos turinį gali įspausti tiesiai į burną.

– Pažiūrėkite, ar man parašė elektroninį receptą?

– Deja, bet ne.

– Tai ir puiku! Skrandis pailsės nuo vaistų 🤩 Geros jums dienos! 

Pasirodo, kai gydytojas neparašo recepto, ne visada būna blogai. Žinoma, tai vienetiniai atvejai, kai receptas neparašytas ir mes negauname velnių, kad jis neparašytas 🙂 Laimė! Kiekvienam ji – vis kitokia. Alkanam – jo duona. Ištroškusiam – vanduo. Skęstančiam – draugo ranka. Ieškantiems ligų – neišrašytas receptas 😃

Skaityti toliau »
Rgp 17, 2022 - Mano dienoraštis    0

Šiandien ir tada

Vaistininko dienoraštis

Metai, deja, bėga greitai, todėl kas buvo prieš 30 – 40 metų, atrodo, kaip buvę visai neseniai. Vertinant šį laikotarpį, iš vienos pusės atrodo, kad pasikeitė VISKAS IŠ ESMĖS, iš kitos – kad tam tikros tendencijos kartojasi. Na, pavyzdžiui, kad ir tai, jog deficito laikai niekur nedingo ir šiandien tai – gana aktuali problema. 

Sovietmečiu egzistavo tokia Vyriausioji farmacijos valdyba, kuri deficitinius vaistus vaistų sandėliams paskirstydavo pagal koeficientą: vaistų sandėlio aptarnaujamų vaistinių bendrąją apyvartą ir vaistų sandėlio išorinę apyvartą. Vaistų sandėlių buvo penki: Respublikinis, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio vaistų sandėliai. Pagal miestų dydžius ir buvo paskirstomi deficitiniai vaistai.

Tuomet šie deficitai dar buvo skirstomi vaistinėms. Taip pat pagal  koeficientą 😀 Jie buvo apskaičiuojami pagal vaistinių prekių apyvartos dydį ir aptarnaujamų gydymo įstaigų darbo apimtį.

Pasirodo, per tuos dešimtmečius netoli tenuėjome. Šiandien mes taip pat susiduriame su deficito laikais. Vaistų vaistinėse trūksta, žmonės blaškosi, pyksta, vaistininkai neriasi iš kailio, kad suvaldytų situaciją, tačiau kartais gerais norais kelias tik į pragarą būna grįstas 😈. Tiekimo trukdžiai pirmiausia atsiranda pirmoje grandyje – kai reikiamų vaistų dėl kažkokių priežasčių nepavyksta įvežti į Lietuvą. Antroji trukdžių banga užplūsta tuomet, kai viena didmeninė vaistų tiekimo įmonė pagaliau įveža reikalingus vaistus, bet neskuba dalintis su kitomis analogiškomis įmonėmis, o visą vaistų kiekį sutelkia savo rankose ir paskirsto tik savo įkurtoms vaistinėms (todėl visada ir sakiau, kad didmeninės vaistų tiekimo įmonės negali turėti savo vaistinių, nes čia ir prasideda nešvarūs žaidimai). Taigi, ta įmonė aprūpina deficitiniais vaistais savas vaistines ir tada, arba parduoda likutį kitiems, arba… to likučio jau neturi 😂 Ir čia dar ne pabaiga. Trečioji banga smogia tada, kai įmonė skirsto deficitus savoms vaistinėms. Čia taip pat atsiranda kažkokie užkulisiniai susitarimai ir paskirstymai, nes viena tinklinė vaistinė gauna 50 pakuočių vaisto, o kita po tuo pačiu ženklu veikianti vaistinė – 2 pakuotes, nors ligonių, kuriems reikalingi tie vaistai, abi turi vienodai. Kas pirmesnis, tas gudresnis – laikui nepavaldi taisyklė. Beje, teigiamo rezultato, t. y. apyvartos ir planų vykdymo valdžia reikalauja iš abiejų vaistinių, nesvarbu, kad viena turėjo kuo prekiauti, o kita – galėjo tik žadėti…

Ankstesniu laikmečiu visos vaistinės buvo valstybinės ir jose buvo nustatytos vaistinės darbuotojų darbo sąlygos ir valandos – 7 darbo valandų darbo diena, žinoma, su normalia pietų pertrauka. Tai nebuvo problema, nes vaistinėje dirbo ne po vieną, ir ne po du specialistus. O ką turime šiandieną 🧐 Daug privačių vaistinių ir jokio privatumo jose 😕 Dažnas specialistas dirba daugiau nei 7 val. ir neturi normalios pietų pertraukos. Ką ten pietų… Kartais vandens ne visada pavyksta netrukdomai išgerti.

Skaityti toliau »
Rgp 4, 2022 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #115

Vaistininko dienoraštis

Vasara – atostogų metas, tad vaistinėse šiek tiek sumažėjęs judesys. Bet kiti reiškiniai, tokie kaip mėnulio pilnatis ar magnetinės audros yra tokie natūralūs kaip dangumi slenkanti saulė 🌞

Puotaujame arba badaujame, – tarė senjorė, plačiai atvėrusi piniginę ir pasigyrusi, kad gavo 20 € padidėjusią pensiją.

***

Kam daugiau reikalingi tėvai, jei ne tam, kad kaltintum juos dėl savo gyvenimo negandų 🤦‍♀️, – išgirdau iš klientės lūpų žodžius. Bandžiau save įtikinti, kad tai buvo humoras, nors labiau nuskambėjo kaip priekaištas… Ką gi, visko gyvenime nutinka 🎭

***

Padariau genialų atradimą! Kuo ilgesnė vaisto instrukcija, tuo brangesnis preparatas. Reiškia – ir veiksmingesnis. Kuo daugiau surašyta pašalinių poveikių, tuo vaistas patikimesnis 💊, – išdėstė savo teoriją senolis, nusipirko vaistų su ilga instrukcija 😀 ir patenkintas išėjo.

***

Duokite man X vaistų.

– Bet jūs jau šiandien juos pirkote.

– Aš šiandien iš viso dar nebuvau vaistinėje.

– Ar jūsų atmintis kartais nesutrikusi?

– Neprisimenu…

***

– Ar negana čia jums pasakoti viso gyvenimo istoriją? Kiti pirkėjai juk laukia.

O kur jūs skubate? Ar į dangų, ar į pragarą, visi suspėsite 👼🏻👿

***

Man reikia švirkštų, bet su pačia storiausia adata. Leisiu vyrui vaistus, tai noriu, kad pajustų, ką reiškia skausmas. Bus jam padėka už visus jo gyvenimo nuopuolius ir man suteiktą skausmą.

***

Man antibiotikų dėžutę. Kur po 20 tablečių.

– Reikia recepto.

– Pirmą kartą girdžiu.

– Visada būna pirmas kartas. Antrą kartą bus lengviau 😂

– 😤

Skaityti toliau »
Lie 14, 2022 - Mano dienoraštis    0

Dar viena vaistininko diena

Vaistininko dienoraštis

Artėjant mėnulio pilnačiai (o vakar ji jau prasidėjo), padaugėja  ir nestandartinių lankytojų vaistinėje. Mes prie šio reiškinio esame pripratę, kaip, beje, ir prie daugelio kitų, todėl tiesiog stengiamės dirbti savo darbą įprastu ritmu. Kita vertus, ir mums pasitaiko, jei ne ryškia mėnulio šviesa šviečiančių naktų, tai hemorojinių dienų tikrai 🤭

Ko čia stovi prilipęs, kaip erkė prie subinės 😡Saugaus atstumo laikykis. Nauja pandemijos banga ateina 🌊, – tarė senjorė už jos stovinčiam vyriškiui, kuris iš tikrųjų labai jau siekė artumo 🥴

Ir tikrai, panašu į tai, kad neišvengsime pandemijos sugrįžimo, nes žmonės pernelyg atsipalaidavę ir išlaisvėję nuo itin griežtų praeityje buvusių suvaržymų 😷

– Pažiūrėkite į mano Covid testą, ar jis teigiamas? Čia va dvi juosteles rodo 🤧🤮 Tai lygtai ir sergu, ar ne?

– O kodėl jūs vaikštinėjate su teigiamu testu? Nors kaukę užsidėtumėte, jei jau nenusėdite namie. Dabar nešiojate virusą, po viešas vietas vaikštinėdama 😠Prašau užsidėkite  apsauginę kaukę.

– Dar ko! Man jos nereikia. O ir kas čia tokio? Aš jokių simptomų nejaučiu ir nieko nežadu apkrėsti.

– Prašau užsidėti kaukę ir nekosėti į mane.

– Neturiu ir nesiruošiu pirkti! Nebūčiau parodžiusi testo, tai ir nežinotumėte, kad sergu.

– Aš jums padovanosiu.

– Gerai, duokite tada.

Skaityti toliau »
Lie 7, 2022 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #114

Vaistininko dienoraštis

Saulė, karštis, jūros ošimas ir palmių šlamesys 🌞🌊🏝 Žinoma, galėtų būti ir Lietuva, bet ne šį kartą 🙃

Tradiciniu žalios spalvos kryžiaus ženklu pažymėta vieta. Nesunku suvokti, kad tai vaistinė. Gyvenimas joje verda, nors ir vasara. Už prekystalio trys vyrukai – vienas vaistininkas ir du jo padėjėjai. Balti chalatai 🤔 pamirškit, nėra jokių baltų chalatų, tik eiliniai, karštą vasaros dieną dėvimi rūbai. Kortelės su pavardėmis ir išsilavinimu 🤔 baikt juokus, kam to reikia? Skundų čia juk niekas nerašo 😎 Pirkėjų vaistinėje netrūksta – didesnę jų dalį sudaro rusų tautybės žmonės. Beje, aptarnaujantis personalas taip pat aktyviai bendrauja rusų kalba. Kadangi šiuo metu (o gal ir ne tik šiuo metu) Rusijoje vaistų nusipirkti sudėtinga, juos įsigyti bandoma visur kitur. Taigi, šios tautybės žmonės vaistus iš vaistinės tempia maišais tiesiogine prasme. Lietuviai – panašiai. Paradoksas – pas rusus nieko nėra, pas lietuvius – viskas brangu 😂 Net ir perkant maišais, čekio niekas neduoda, pinigų į kasą nemuša. Nesvarbu, kad tai valstybinė vaistinė. Pirkėjo matymo lauke, t.y. už vaistininko nugaros, lentynose stovi išrikiuoti receptiniai vaistiniai preparatai. Na, o jeigu jie išrikiuoti pačioje panosėje, aišku, kad recepto jiems niekas nereikalauja. Receptiniai antibakteriniai tepalai, kurių receptus saugome 1 mėn., TEN parduodami be recepto. Netoli jų įsitaisiusi kontraceptinė spiralė. Lietuvoje, pateikus receptą ji kainuoja ~140 EUR, o čia – 33 EUR. Argi ne ROJUS? Gal todėl, kad čekio niekas neduoda? Tik ramiai perskaičiuoja iš vietinės valiutos į dolerius arba eurus ir viskas 🤭 Na, kai toks kainų skirtumas, gal tas čekis visai ir nereikalingas… Beje, kitų vaistų kainos taip pat nepadoriai žemos. Lietuvoje populiarus vaistas Plavix (nuo kraujo krešulių susidarymo) kainuoja apie 10 EUR už 28 tab., o ten per pusę mažiau – 5 EUR. CRESTOR 20 mg N 28 (cholesterolio mažinimui) TEN nekainuoja ir 5 EUR, o pas mus gali tekti pakloti ir 40 EUR (jei iš viso pasiseks gauti). Kas dar gero TEN pridėta tokioje vietoje, kad klientas matytų ir susigundytų nusipirkti 🧐 Ogi VIAGRA, CIALIS, EXFORGE, NEXIUM, netgi ZYPREXA, šizofrenijai ir manijai gydyti. Lašai akims su antibiotikais – kokių nori, ir kiek nori, tik pirk. Jeigu suskaudo gerklę – pastilės ir purškalai kainuos 2-4 eurus. Pas mus vargiai beįpirksi už tokią kainą ką nors panašaus. Lietuvoje susiduriame su gana populiaraus  vaistų gamintojo “Servier” trūkumu, o TEN – nors vežimu vežk. Sako: “Pas mus viskas ok”. Pagal išdėliotą asortimentą gal tik XANAX trūko, bet stalčiuje po ranka, tikrai buvo 🙂 Šalia vaistininko guli Amaryl (diabetui gydyti). “Galima nusipirkti?” “Taip”. “O gal man insulino reikia, ne tablečių?” “Tai ko reikia, tą ir parduosim, sakykit konkrečiai.” 

Skaityti toliau »
Puslapiai:«1234567...27»