Naršote "Mano dienoraštis"
Lap 15, 2018 - Mano dienoraštis    4

Dienoraštis #50

Vaistininko dienoraštis

Žmonės, būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų pareiga” ,- sakė Ž.Ž. Ruso.

Deja, tuo metu mūsų darbdavių nebuvo šalia, todėl jie ir negirdėjo… Bet gal dabar nors perskaitys?

Kaip žinia, su savo kolegom arba likimo draugais susitinkame ne tik oficialiai mokomųjų seminarų metu, bet ir namų aplinkoje prie puodelio kavos. Kad ir kaip stengiamės išvengti nemalonių širdžiai temų, tai ne visada pavyksta. O jei rimtai – IŠVENGTI NIEKADA NEPAVYKSTA 😀 Ir kai jau įsisiautėjame, tai mūsų nesutramdo niekas. Kalbamės apie viską (reikėtų tai išgirsti darbdaviams): darbo sąlygas, algas, naujoves, senoves, ligas, vaistus, programas, vadovus (ypač regioninius) ir t.t. Dažnai susirenkame su špargalkėm ir pisulkiom, kad ko nors neužmirštume. Ir tada prasideda: “O pas mus tai…..”, “Pas mus irgi…”, “Eik tu sau! Rimtai? Pas mus tai…”, “Gerai, kad pas mus dar nesugalvojo, bet jei pas jus yra, tai greitai ir mes “džiaugsimės”. Pabaigoje darome išvadas, kuriam tinkle einamuoju metu dirbti geriausia. Vieniems tai tik ir lieka šnekose, kitiems gi – darbo vietos pakeitimu. Taip ir klajojame, ieškodami geresnio gyvenimo. Vieniems pasiseka labiau, kitiems – mažiau, tačiau, kas nerizikuoja, tas negeria šampano 🙂

Nelabai seniai, šiais metais, vienas vaistinių tinklas išplatino vidinį skelbimą savo darbuotojams apie naujų darbuotojų paiešką. Todėl prie apskritojo stalo buvo aptartas ir šis įvykis.

Įsivaizduokite: jūs dirbate ne vieną dešimtmetį toje pačioje vaistinėje, iškenčiate visus firmos pakilimus ir nuopolius, atleidžiate darbdaviui už sumažintą savo algą krizės metu ir neatstatytą iki šių dienų, sukandęs dantis laukiate, kol jam prabus sąžinė, ir vis dar kenčiate, nes įsivaizduojate, kad esate lojalus, ištikimas, vienintelis ir nepamainomas, todėl kažkada jums bus atlyginta su kaupu, kaip, staiga, gaunate pasiūlymą.

Kadangi tinkle įvedamas motyvacinis sėkmės mokestis už vaistininkų ir vaistinių vedėjų atrankas visoje Lietuvoje, jums tik reikia surasti patikimą žmogų, kuris turi išdirbti ilgiau nei 3 mėn. ir  už tai gausite mėnesinį priedą po 100€ 3 mėn. iš eilės. Iš viso 300€. Tik už tai, kad perviliosite savo kolegą iš kito tinklo!

Žinoma, daugelis senbuvių pasipiktino tokiu užmoju. Ne vienas liko įskaudintas, ypač tas, kuriam už prastus rezultatus ne kartą buvo sakoma:

– Jeigu nekis darbo rezultatai, gali atsisveikinti su darbu, nes už tavęs – eilė laukia.

Ir kaip nelauks, jei vyksta natūralioji atranka – vieniems tariama “Sudiev”, kitiems – “Sveiki, mes labai džiaugiamės, kad pasirinkote mūsų tinklą”.
Skaityti toliau »

Spa 18, 2018 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #49

Vaistininko dienoraštis

Kiekviename darbe vien nusimanymu ir uolumu, jei gamta nepridėjo dar kai ko, nedaug ką pasieksi.

Kinų išmintis sako: “Išmintingieji tyli, gabieji kalba, o kvailiai ginčijasi”. Todėl dažniausiai savo darbe mes tylime arba kalbame 🙂

Kiekvienas žmogus yra unikalus savo elgsena, kalba, manierom ir kt. O jeigu jis dar ir negaluoja, yra pažeistas morališkai, psichologiškai ar fiziškai? Arba, yra vienišas ir trokštantis bendrauti? Kaip tyčia, ir vaistinė pakeliui pasitaikė… 🙂 “Reikia užsukti ir pasilabinti. Tada jau ir apie rūpesčius paplepėsiu”, – galvoja dažnas pilietis ar pilietė.

Man belieka tik pasismailinti pieštuką ir išsitraukti konspektus (kad senatvėje turėčiau ką nors humoristinio prieš naktį paskaitinėti 😀)

Išdidžiai įžengia inteligentiškas senjoras ir dar išdidžiau klausia:
– Gal galėčiau nusipirkti vyno mielių?
– Na, galiu pasiūlyti tik alaus mielių tablečių.
– Tai gal pasakysite, kurioje vaistinėje galiu jų gauti?
– Vaistinėje, tikriausiai, negausite. Bet Google rekomenduoja užsisakyti internetu 🙂

Kartais medicina suteikia sveikatą, kartais atima.

Tikriausiai daugelis prisimena apie šią vasarą kilusį didelį chaosą dėl sveikatai pavojingų vaistų, kurių sudėtinės dalys buvo pagamintos Kinijoje. Ligoniai turėjo galimybę vaistinėse pasikeisti turimus vaistus į kokybiškus. Tam buvo skirtas 1 mėn. terminas. Šiandien apie tai jau ir pamiršome. Bet per šį mėnesį užėjo dvi moterytės. Viena iš jų nešina tais vaistais:
– Atnešiau pakeisti tų vaistų.
– Man labai gaila, bet pavėlavote. Dabar galiu priimti tik naikinimui.
– Na jau ne! Tada geriau pati krosnyje sudeginsiu!

Skaityti toliau »

Spa 11, 2018 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #48

Vaistininko dienoraštis

„Nieko šiame pasaulyje netenka taip sunkiai ieškoti, kaip tiesos.“ – Vašingtonas Irvingas

Kai prieš kelerius metus sugalvojau rašyti Vaistininko užrašus, tikrai nemaniau, kad šis mano užmojis suteiks tiek daug gerų emocijų. Visus šiuos metus jaučiau didelį skaitytojų palaikymą (taip pat ir palaikinimą 🙂), susidomėjimą, sulaukiau nemažai padėkų, dar daugiau – jūsų klausimų (svarbių ir linksmų), pasiūlymų sudalyvauti keliose TV laidose, taip pat – radijo laidoje. Visa tai mane ypatingai pakrovė.

Kartais užslinkdavo ir niūrios mintys: kam visa tai darau, dėl ko ir ar verta?

Šiandien galiu tvirtai sau atsakyti: BUVO VERTA 🙂! Neišsigąskite, aš niekur nedingsiu, bent jau kol kas 😊, nes ne viską dar parašiau. Tikriausiai, mano rašinėliams, gyvenant Lietuvoje, temų dar ilgai pakaks. O veikiant tokiems galingiems vaistinių tinklams, žmogaus teisių pažeidimų netrūks. Todėl mano tikslas – atskleisti kuo daugiau vyraujančios betvarkės mūsų darbuose.

Tik pačioje pradžioje negalvojau, kad tos betvarkės bus tiek daug! Maniau, kad pasidalinsiu savo sukaupta patirtimi, realizuosiu save kitame amplua ir tiek. Tiesiog, pažaisiu 😉 Bet žaidimas pamažu perauga į nuolatinę kovą už darbo sąlygas, užmokestį, atostogas, pagarbą ir supratimą. Beje, ši kova mane pastūmėjo įstoti į Vaistininkų profsąjungą 🙂

Darbdaviai, manau, nebus sužavėti mano blogo rašymu, kita vertus, man nesvarbi jų nuomonė. Jeigu darbdavys viską daro pagal įstatymą ir laikosi žmogiškųjų vertybių, jam nėra ko bijoti, net manęs (nors vilkas, kad ir vienas, visai avių bandai baisus 😜).

Kiekvienas sąžiningai atliekamas darbas yra naudingas, vadinasi, vertas pagarbos. Labai gaila, praktika liudija kitaip. Daugelis gėdingiausiai besielgiančiųjų sako gražias kalbas. O mūsų tinkle tų skambių kalbų ar apsimetėliškų rašinėlių – užtektinai. Visuose juose gražia forma reikalaujama: DAR DAR DAR.

Kaip tik tos pagarbos iš viršūnėlių norėtųsi daugiau, nes kai kurie nerašyti jų įstatymai tvirtesni už visus rašytinius. Ten, kur viešpatauja jėga, įstatymas yra bejėgis. O mes tik eiliniai, pasiduodantys tai jėgai ir pildantys visus darbdavio norus. Ir taip tęsiasi iki begalybės: ateina vienas tinklas su savo reikalavimais, žiūrėk, po kelių metų jau subankrutavo ar parsidavė kitam žaidėjui, tada – vėl kitos taisyklės. Po kurio laiko įvyksta keistas susijungimas ir vėl kitas pavadinimas ir kitos taisyklės. Skaudžiausia, kad apie tuos pasikeitimus sužinai vos ne išvakarėse, nes tu esi paprasčiausias nulis. Tai valytoja paskleidžia gandą, tai vairuotojas vis su kita informacija atvažiuoja, tai vaistų atstovas “nudžiugina” naujiena, kad mes jau ne xxx greitai būsime, o yyy. Arba mes patys seminaruose pasikalbame:
Skaityti toliau »

Rgs 20, 2018 - Mano dienoraštis    0

Blatas

Blatas - korupcija

Šį žodį žodynas aiškina taip: “Blatas – privati pažintis, kuria naudojamasi, kai reikia ką nors gauti ar padaryti, kas oficialiai būtų labai sunku.”

Blatas – sovietmečio reiškinys, lėmęs viską. Jei turi blatą, reiškia, kad turi viską. Jei neturi blato, reiškia, neturi nieko 🙂 Nesvarbu, kad gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, blatas niekur nedingo. Gal tik jo nominali vertė pakilo.

Kodėl apie tai rašau? Neseniai teko lankytis pas draudėją (pažįstamą). Atrodo, viskas aišku kaip du kart du: randam geriausią variantą, pasirašau sutartį, sumoku pinigus ir išeinu. Bet…

Draudėjas sako:
– Palaukite, tuoj aš jums po blatu padarysiu geresnę sutartį.
Sakau:
– Tai ir pas jus galima gauti pagal blatą? Ką jūs man galite tokio pasiūlyti?
– Vat ir galiu,- atsako man draudėjas.

Pakraipiau pečiais, bet, galvoju: tebūnie, blatas tai blatas 😀 Ir ką sau manote – padaro man gerą nuolaidą kaip geram klientui. Žinoma, aš nežinau, ar tai tik paryškintu tonu pasakyta po blatu ir man būtų reikėję mokėti tiek pat, ar iš tikrųjų buvo padaryta nuolaida, žino tik Aukščiausias ir draudėjas, bet, pasakysiu, buvau pamalonintas mažesne (?) kaina ir blatu 🙂 O draudėjas užbaigia pokalbį:
– Matot, kad reikia blato 😉

O koks blatas gali būti prekybos centre? Kažkurią savaitę reklaminiame buklete radau man reikalingą prekę už 1€ (tame puslapyje buvo keletas prekių už 1€, bet man reikėjo vienos). Leidausi į paieškos žygį. Lengva nebuvo, bet pagavau azartą. Nejaugi tikrai nei vienoj parduotuvėj negausiu tos prekės? Reziumuoju: prekės negavau, degalų išeikvojau daugiau nei būčiau pirkęs prekę be nuolaidos 😀 Panašiai buvo ir su kita preke. Ji brangesnė, bet 50% nuolaida mane paviliojo. Ir vėl turistiakas. Ir vėl būtų ta pati pabaiga, bet radau blatą. Šiek tiek pažįstama pardavėja papildė lentyną reikiamu kiekiu 🙂, o aš pajutau šio magiško žodžio jėgą.

Skaityti toliau »

Rgp 9, 2018 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #47

Vaistininko dienoraštis

„Kad ir ką besakytumėte, tačiau žmogaus viduje glūdi kažkoks stebuklas, kurio net mokslas negali paaiškinti.“ – Moljeras

Ne veltui šiandien parinkau šiuos žodžius. Po paskutinių rimtų straipsnių atėjo metas linksmybėms. O jų netrūksta kasdien 🙂


Kaip visada, vaistinės popuri:

~ 40m vyras:
– Laba diena, atvažiavau vaistų net iš kito miesto galo. Man sakė, kad jūsų vaistinėje aš gausiu.
– Ne, mes neturime. Gal ne mūsų vaistinėje?
– Tai koks čia adresas?
– xxxxx
– Tai kaip čia, bl.., ta mano navigacija dirba, pasakykite jūs man?


~ 60m vyras:
– Duokite dvi cisternas.
– Ir ką pilsite į tas cisternas?
– Ką, ką, šlapimą!
– Tai gal užteks ir 30ml talpos indelių?
– Gal ir užteks. Dar nežinau.


Moteris, po ilgų klajonių po vaistines, pagaliau nusipirkusi reikiamų vaistų, sako:
– Čia man kaip Teleloto pasisekė!


Neprigirdinti bobulytė išsitraukia tablečių blisterį ir klausia:
– Nuo ko šitie vaistai?
– Nuo alergijos.
– Nuo energijos?
– Nuo alergijos.
– A, supratau, nuo energijos… Ačiū, kad pasakėte.
– Gal geriau duokite, užrašysiu dėl visa ko 😀


Skaityti toliau »

Lie 5, 2018 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #46

Vaistininko dienoraštis

Apie meilę

Atėjo senjoras (apie 80 metų) į vaistinę. Kol jis perka vaistus, aplink jį sparną rėžia dvi senjorės (tarpusavyje nepažįstamos ir tikrai jaunesnės už jį). Bando juokauti, pakibinti jį. Tada jis sako:
– Ar žinote, kaip atskirti tikrą meilę nuo netikros?
Abi senjorės sutartinai linktelėjo, aš – taip pat 🙂 O jis tęsia:
– Tikra meilė, kai vyras sako savo žmonai: “Man patinka snaigutės tavo plaukuose!” O netikra meilė: “Kvaiša, kur tavo kepurė?!


Apie alkoholį

Nusipirko klientė vaistus, bet nelabai nori išeiti iš vaistinės, todėl pasakoja apie savo dieną:
– Vakar buvau užsukusi pas siuvėją kelnių pataisytų pasiimti. Ten nepažiūrėjau, tik grįžusi namo pamačiau, kad klynas nesusiųstas, kiauras paliktas. Šiandien sugrįžau, bet nedirba, geria. Labai gera siuvėja, bet jau kai geria, tai geria, jokie klientai ir jokie klynai neegzistuoja…

Kitas klientas (~70-80 metų):
– Kaip gerai buvo anksčiau, jaunystėje – nusipirkai alaus ir gerai. O dabar, perki vaistus, pinigai – tie patys, o poveikio tokio jau nėra 😕


Apie išgyvenimus

Nusipirko senjorė vaistus ir atvirauja:
– Paskutinius pinigus atidaviau. Bet nieko, už savaitės gausiu pensiją. O dabar – ir ėdesio, ir vaistų nusipirkau, tai išgyvensiu…

– Geriau jau eiti į šunų prieglaudą, tai ten bent kažkas prisiglaudžia ir dar pabučiuoja 🙂
Skaityti toliau »

Bir 28, 2018 - Mano dienoraštis    0

Dienoraštis #45

Du katinai

Neseniai teko apsilankyti gyvūnų prekių parduotuvėje. Joje buvo nemažai pirkėjų, taigi, teko šiek tiek palaukti eilėje. Kad žmonės iš didelės meilės užklysta į vaistines apiprekinti savo augintinius, jau žinojau 😀 O dabar teko iš arčiau stebėti ir paklausyti, kaip žmonės elgiasi čia, kur visos prekės – vien tik gyvūnams. Gal prie to pačio paprašo citramono?

Iki šio momento galvojau, kad tik vaistinėje žmonės pasakoja savas ir svetimas istorijas, ilgai renkasi, neapsisprendžia, dažnai nežino, ko nori ir stengiasi kuo ilgiau užtrukti. Suprantama, jiems trūksta bendravimo. Gal namie gyvena vieni, vaikai jau palikę namus, o gal ir Lietuvą… Kiti, likę vienu du – jau negirdi vienas kito kaip jaunystėje. O yra ir visai vienišų. Tada gyvenimo palydovais ir ištikimais klausytojais lieka namų augintiniai. Todėl, kai tiems augintiniams prireikia maisto, lesalo, vaistų, guolių, šiltų rūbų, batų ar žaislų, šeimininkai skuba tenkinti jų norų 😀

Pardavėja labai įdėmiai išklauso kiekvieną pirkėją, aptaria visas smulkmenas, supažindina su naujovėmis, pamoko, paaiškina, beveik kaip vaistinėje. O aš kantriai laukiu savo eilės, klausau ir puikiai viską girdžiu, nes nėra užrašo: PRAŠOME LAUKTI ČIA, todėl mes visi gražiai išsirikiavę vienas už kito.

– Man reikia šuneliui žaisliuko.
– Pažiūrėkite, kiek visokių turime.
– Gal šitą? Bet ne, spalva jam nepatiks. Tai va šitą. Bet gal ne, reikia didesnio, šitą dar nuris. O kokio amžiaus šunims skirti šie žaislai? Tai imu šitą, ir dar parodykite ant anos lentynos kur guli. Ne, šitas man negražus. O kaip jums šitas? Imsiu tuos… Tik jau kiniškų neduokite, dar numirs pragraužęs…

Su vienu pirkėju, tiksliau, pirkėja, baigta. Jeigu jūs dialogą perskaitėte per 30s, tai nereiškia, kad ta moteriškė taip greitai išsirinko 😀 Užtruko apie 10 min.

Sekantis pirkėjas:
– Praeitą kartą pirkau x maistą, bet mano katei netiko. Tai gal dabar kokį kitą parekomenduotumėte?
Skaityti toliau »

Puslapiai:«1234567891011»