

Dienoraštis #121

Trukt už vadžių, vėl iš pradžių – mėgstame sakyti, kai kalbame apie besikartojančius ir neturinčius prasmės reiškinius. Taigi,
“Siekiant užtikrinti vaistų prieinamumą gyventojams, ypač gyvenamosiose vietovėse, kuriose yra tik viena vaistinė, Seimui siūloma priimti darbo grupės parengtas Farmacijos įstatymo pataisas.”
Šios pataisos turėtų įtvirtinti nuostatą, jog:
“Jeigu mieste, miestelyje, viensėdyje ar kaime yra tik viena vaistinė, vaistinės darbo laiku jos patalpose nesant vaistininko siūloma leisti dirbti vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui). Vaistininkas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka jį prižiūrėtų ryšio priemonėmis. Vienas vaistininkas ryšio priemonėmis galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).”
Metai bėga, o klerkai trypčioja vietoje. Vis sprendžia aukštosios matematikos uždavinius, skaičiuoja, vargsta ir neranda atsakymų į klausimus:
- Kiek vaistinių yra visoje Lietuvoje?
- Kiek farmacijos specialistų jose dirba?
- Kiek vaistinių dar trūksta?
- Kiek farmacijos specialistų trūksta?
- Kokių specialistų trūksta – vaistininkų ar jų padėjėjų?
- Ar jų iš viso trūksta?
- Gal vaistinių per daug?
- O gal Lietuvos teritorija netikėtai padidėjo?
A. Matulas su R. Šalaševičiūte susirūpino, kad:
“Įsigaliojus keičiamai įstatymo nuostatai susidarytų situacija, kad vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) iš vaistinių turėtų būti atleisti, atitinkamai turėtų būti įdarbinami vaistininkai, o jų trūksta. Dėl šios priežasties ne tik padidėtų bedarbystė, išaugtų vaistinių veiklos sąnaudos, bet kai kurios vaistinės (ypatingai regionuose) turėtų užsidaryti“.
Ajajai, kokios baisios pasekmės artėja 🤯 Beje, tos pačios, apie kurias kalbama jau bene dešimtmetį. Ir ko tada trinti tuos užpakalius Seime, jei per tiek metų niekaip nerandama sprendimo? Nerandama, nes visi sprendimai nepatogūs krautuvininkams. Seniai buvo galima priimti įstatymo pataisas dėl privalomo farmacijos specialistų skaičiaus vaistinėje vienoje darbo pamainoje, tačiau apie tai garsiai nekalbėjo nei seimūnai, nei krautuvininkai, nei sveikatos apsaugos ministrai (buvę ir esami).
Ir nors visiems žinoma, kad Lietuva, turėdama labai tankų vaistinių tinklą, yra penkta iš ES valstybių pagal vaistinių skaičių tenkantį 100 000 gyventojų (ES vidurkis yra 32 vaistinės tenkančios 100 000 gyventojų, Lietuvos – 47), vis tiek bandoma įrodyti, kad vaistinių trūksta, o tuo pačiu, žinoma, trūksta ir jose dirbančių specialistų. Na, man žinoma labai malonu girdėti, kad esame taip vertinami ir branginami (net galima būtų įrašyti mus į Raudonąją knygą kaip nykstančią gyvastį).Bet kažkodėl nei viena savo kūno ląstele nejaučiu, kad mes TOKIE REIKALINGI.
Skaityti toliau »