Vaistininko užrašai

Dar viena tema, kuri parodo, kad rinkimai nenumaldomai artėja. Šį kartą atsibudo du seimūnai, kurie kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministrą, prašydami išsiaiškinti savivaldybėse esančių vaistinių darbo poreikį šventiniu laikotarpiu, kai vaistų poreikis itin padidėja. Negana to, šie du veikėjai ragina sukurti vaistinių budėjimo sistemą, kuri padėtų šventiniu laikotarpiu užtikrinti vaistų prieinamumą 😮

Na, man įdomu, apie kokį prieinamumą jie kalba? Šiai dienai vaistinių turime daugiau nei pakankamai, o vertinant pagal gyventojų skaičių, jų turime daugiau nei bet kuri kita ES šalis. Galbūt, atsirado naujos vaistinės poreikis Seime? Kažkodėl visai nenustebčiau.

Pasak Seimo narių L. Jonausko ir O. Leiputės, šiuo metu visoje Lietuvoje veikiančios tik šešios budinčios vaistinės neužtikrina vaistų prieinamumo 🤭

Ar tokios mintys atėjo tuomet, kai kažkuris staiga suviduriavo, o šalia nepasitaikė nei vienos veikiančios vaistinės? O gal prie vaišių stalo per ilgai buvo pasėdėta? Istorija, žinoma, apie konkrečius faktus, nutyli. 

Galvokime, kad tokia netikėta mintis gimė grynai iš patriotiškų jausmų, na, kad ir dėl begalinio troškimo padaryti kažką naudinga Lietuvos žmonėms. Deja, bet viena kita naujai įsteigta budinti vaistinė naudos neatneš niekam, netgi krautuvininkams. Kitaip, tokias vaistines skaičiuotume dešimtimis. Bet, greičiausiai, čia kalta “intensyvi” darbotvarkė, kuri neleidžia pamatyti tikrųjų problemų – ne vaistinių mažai turime, bet vaistų reikalingų jose! 

Šių dviejų persidirbusių ir ryškiai pervargusių ponų teigimu,“Šventiniu laikotarpiu itin padidėja vaistų poreikis. Prie kai kurių didžiųjų miestų budinčių vaistinių nusidriekia ilgos žmonių eilės, žmonės skundžiasi, kad sunegalavę šventiniu laikotarpiu ir gyvenantys toli nuo budinčių vaistinių, neturi galimybių įsigyti jiems reikalingų vaistų.” 

Beje, mes dirbantys vaistinėse, kur kas dažniau girdime nepasitenkinimą dėl vaistų trūkumų, kompensavimo tvarkos ir pigiausių vaistų politikos. Taip pat mielai ponią Leiputę ir poną Jonauską supažindintume su savomis problemomis ir neišsprendžiamais rūpesčiais dėl darbo krūvių, kurie netikėtai atsiranda kolegų atostogų metu ar ligos atveju. Norėtume jiems papasakoti apie įtampą, kurią kasmet jaučiame, kai pas juos ir jų kolegas kasmet žygiuoja krautuvininkai su reikalavimais sumažinti mūsų atostogas ir padidinti darbo valandų skaičių. Dažnai tokiais atvejais šie garbūs ponai linksta į krautuvininkų pusę, nes verslui reikia padėti…

Bet jie transliuoja toliau:

“Ką daryti tiems, kurie iš ligoninės skubios pagalbos skyriaus šventiniu laikotarpiu siunčiami gydytis namuose su gydytojo receptu vaistams? “

Atsakysiu jiems, kad tai ir yra jų darbas galvoti ir priimti tokius teisės aktus, kurie apsaugotų ligonius ir jie naktį ar šventiniu laikotarpiu nebūtų išleidžiami namo iš gydymo įstaigos be vaistų.

Toliau cituoju: 

“Gydymą jie gali pradėti tik geriausiu atveju po kelių dienų, pasibaigus šventėms ir pradėjus dirbti įprastu laiku veikiančioms vaistinėms. Kai kuriais atvejais vaistų neprieinamumas pacientui gali tapti pražūtingu“.

O argi nepražūtinga gali būti diena ligoniui, kai kaimo parduotuvėlėje, prekiaujančioje nereceptiniais vaistais, pardavėja jam “patarinėja” (nors tai griežtai draudžiama, bet kas gi supaisys visus draudimus?), kiek ir kokių vaistų pas ją nusipirkti?

Bet, ponai mielieji, daugelis vaistinių dirba per šventes ir savaitgaliais! Visuose prekybos centruose rasite dirbančių vaistinių, kai kur – net po kelias.

“Dažnai žmonės sunegalavę ir neturėdami galimybės įsigyti reikiamų vaistų, kviečiasi greitąją pagalbą ir taip bereikalingai apkrauna sveikatos priežiūros sistemą.”

Žmonės kviečiasi greitąją pagalbą, kai jiems yra blogai, o ne tada, kai pritrūksta vaistų nuo temperatūros ar nuo viduriavimo (neturiu mintyse tų piktybinių atvejų, kurie nesusiję su vaistais). Tačiau, jeigu taip atsitiks visokioms leiputėms ar jonauskams (pritrūks vaistų),  vėl gi primenu, kad tokiems ekstra atvejams jiems pagalbos ranką mielai išties mano minėtos parduotuvės ir degalinės (dirbančios visą parą), kurioms buvo suteikta tokia keista privilegija.

Ponia Leiputė su nostalgija prisimena pandemijos laikotarpį:

“Siekiant užtikrinti vaistų ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, buvo priimtas sprendimas, kuriuo vaistinės buvo įpareigotos dirbti gruodžio 25-27 d. ir 2021 m. sausio 2-3 d. ne trumpiau kaip po 4 valandas per dieną. Panašus sprendimas galėtų būti pritaikomas ir ne pandemijos metu, šventiniu laikotarpiu, kai padidėja vaistų poreikis“.

Jos nuomone, Sveikatos apsaugos ministerija galėtų ieškoti sprendimų, kurie padėtų padidinti vaistų prieinamumą. 

O gal prie stalo reikia mažiau sėdėti švenčių dienomis 🤔 Tada ir vaistų neprireiks. Vis gi, kiekvienas atsakingas pilietis savo namų vaistinėlėje tikrai turi vieną kitą pirmai pagalbai reikalingų vaistų blisterį.

Matyt, tikrai daug ir sunkiai dirbo seimūnai, kad per visus penkis Seime prasėdėtus metus taip ir nesuprato, kad opiausios problemos farmacijos  srityje yra ne budinčių vaistinių trūkumas.

Deja, turintys tokį siaurą mąstymą ir per dešimt sėdėjimo metų nesugebės žmonių gyvenimą padaryti geresniu. Tokiems veikėjams būtų naudinga pirma susipažinti su statistika, realybe ir žmonių poreikiais. Nepakanka pasikliauti vien tik savo sveiku protu (nes ne visada jis būna sveikas). Kartais patartina (netgi būtina) prieš darant tokius skambius pranešimus, įsiklausyti į visų kitų asmenų, kuriuos paliestų tokie pokyčiai, nuomonę. Žmonių, kuriems netrūksta nei žinių, nei statistinių duomenų, nuomonę. Kuriems yra suprantama, ko labiau šiandien stokojame – vaistinių ar vaistų.