Mano dienoraštis 
0Dienoraštis #136
…Ošia šilas Ošia pušys Ošia senos mergos kūš…
Dainuodamas įlinguoja į vaistinę “šiltas” vyrukas ir paprašo uspaskicho, tada pasitrina pakaušį ir pasitaiso: Man uspaskino. Na, vis tiek nesuprantu, bet įtariu, ko jam reikia:
– Ar Upsarino norėsite?
– Taip, žinoma!
Jaučiuosi kaip išgelbėjęs pusę pasaulio, bet džiaugsmą išblaško kitas pilietis:
– Duokite man Verygos!
Ar apsėdo juos kas šiandieną 🤔 Ar vaistinė su Seimu supanašėjo (apsaugok, Viešpatie 😇). Klausiu, ko jam iš Verygos reikia, o jis atkerta:
– Kaip kam reikia? Aš jį geriu!
– Ir nuo ko, jei ne paslaptis? Gal ir kitiems parekomenduosiu…
– Nuo ko, nuo ko, nuo cukraus ligos!
Užtrunkame, kol paaiškėja, ko nori pirkėjas. Iš tikrųjų, koks skirtumas, ar veryga, ar forxiga 😄 abu – prieš cukrų 🍭
Keistuolis keičia keistuolį, tokia jau netradicinė vieta yra vaistinė, nėra ko stebėtis. Įlekia toks savimi pasitikintis, pačiame jėgų žydėjime jaunuolis. Bando vaizduoti save kaip pasiturintį, vietinės reikšmės mafiozą. Kalbėjimo stilius išduoda vieno iš kelių Lietuvos regionų kilmę:
– Nui, labuks!
– Sveiki!
– Kuom nustebinsi?
– 🧐
Tada prieina prie savitarnoje stovinčio Išpardavimų staliuko ir sako:
– Nui, kuo gero šiandie šūdų lentynoje yr?
– Visko turime. Dar nemokamai pridėsiu tualetinio popieriaus ruloniuką dėl viso ko. Ir kvepalų mėginuku papurkšiu, jei ką nusipirksite iš tos šūdų lentynos.
Gerai, kad slaptas pirkėjas nestovėjo ir neužsirašinėjo mano bendravimo stiliaus su vietine fauna. Gerai, kad regiono vadovė turi svarbesnių reikalų nei vaistinių vizitavimo, tai irgi nieko nematė ir negirdėjo.Gerai, kad iš viso tuo metu nieko nebuvo vaistinėje, tik mudu abudu prie šūdų lentynos stovėjome. Kaip sakoma: jeigu niekas nematė, vadinasi, nieko ir nebuvo, arba jeigu prie kasos nieko nebuvo, tai ir vagystės nebuvo…
Išeina vienas, ateina kitas:
– Man pemzos reikia, gal nuolaida kokia yra?
– Na, kaip senjorui, su kortele nebent.
– Žinau aš tas jūsų korteles, ir tas nuolaidas. Pirk tris prekes, tai gal ketvirtai ir bus 5 cnt.
Paduodu pemzą, kuri ir taip ne karvę kainuoja, bet klientas kraipo galvą:
– Ką čia duodi? Man nereikia tokios.
– O kokios jums reikia?
– SĄNARIAMS IR KAULAMS!
– Gemzės gal?
– Tai ŽINOMA.
Gyveni žmogau ir mokaisi, iš pradžių – iš tėvų, vėliau – iš draugų, o dar vėliau – iš gyvenimo patirčių. Svarbu, nestovėti vietoje 😉
– Man ką nors klijų gamybai.
OMG. Bandau prisiminti darbščiųjų rankų būrelio užsiėmimus, tada chemijos pamokas, vėliau studijas universitete. Bet susivokiu, kad dirbu vaistinėje.
– Kokių klijų?! Kokiai gamybai?! Čia vaistinė, o ne Jaunojo techniko kromelis!
– Tai nieko neturite nuo slogos? Noriu, kad snarglius suklijuotų…
Gyvenimas yra nuotykis. Kiekviena diena yra nuotykis. Šiandiena yra nuotykis. Rytoj prasidės kitas 😉