Vaistininko užrašai

Vaikystėje rašiau laiškus Kalėdų Seniui. Pasakodavau, koks geras buvau visus metus ir kokios dovanos priklauso už tą mano gerumą 😊 Vėliau rašiau draugams, gyvenusiems Lietuvoje ir draugiškose Rytų bloko valstybėse. Kitataučių adresus rasdavome mokykloje taip vadintame Pionierių kambaryje arba laikraštyje panašiu pavadinimu, kurio dabar tiksliai ir neįvardinsiu (gal tai buvo Pionierius). Siunčiau atvirukus į Lenkiją (tuomet ji vadinosi Lenkijos Demokratinė Respublika), keliavo jie ir į Vokietiją (taip pat Demokratinę). Žodžiu, pažintys ir draugystės be atsako mezgėsi baltame popieriaus lape. Bet rašiau ne tik draugams. Buvo ir tėvams skirtų laiškų – sveikinimo atvirukų. O kai vasaros (ir rudens) metu mus, moksleivius išveždavo į kolūkio laukus padėti ūkiams vykdyti penkmečio planų, visus įspūdžius ir patirtis vėl išguldydavau popieriaus lape, kuris paštu nukeliaudavo pas kiemo draugus, laimingai išsisukusius nuo priverstinų darbų 🍎🥔🍓

Toliau eilė atėjo meilės laiškučiams bei atvirutėms 💝, kuriuos vėliau keitė laiškai – prašymai šeimos nariams kažką padaryti, kažko nepamiršti, kažką nupirkti… Dar buvo (ir yra) kelionių atvirukai, kuriuos VISADA išsiunčiu NAMAMS ir tėvams iš bet kurio pasaulio kampelio, kur bebūčiau, kokiomis aplinkybėmis bekeliaučiau. Ir nors popierių sparčiai keičia naujosios technologijos, ir šiandien randu nemažai progų pasiųsti linkėjimus įvairiomis progomis senoviniu būdu, t.y. rašant ant atviruko ir klijuojant pašto ženklą. Beje, ar žinote, kiek šiuo metu kainuoja pašto ženklas siunčiant laišką Lietuvoje? Jeigu kam įdomu – 1,2 EUR . Kiekvienoje valstybėje kainos ir tvarka  skiriasi, tad kartais, norint išsiųsti atvirlaiškį iš tolimojo Ekvadoro ar saulėtosios Australijos, tenka ir pavargti. Tačiau kaip smagu būna lenktyniauti su laiku ir spėlioti, kas pirma pasieks namus – tu ar tavo ranka rašyta atvirutė ✈️🛳🕺

Bet, o dangau! Niekada negalvojau, kad turint farmacininko išsilavinimą ir dirbant vaistinėje teks laiškus – palinkėjimus  rašyti klientams. Taigi, vienas vaistinių tinklas sugalvojo naują projektą – Palinkėjimai klientui. O jei sugalvojo vienas, tai, žiūrėk, netrukus ir kiti paseks iš paskos. Kas tai per projektas? Ogi projekte dalyvaujantys vaistinių darbuotojai ant atvirukų užrašys palinkėjimą klientui ir kartus su įsigytomis prekėmis įdės į pirkinių maišelį. Ooooo, kiek visko buvo dėta į tą pirkinių krepšelį 🫢 Ir laikraštukus, ir žurnaliukus apie sveikatą, ir 5 litų vertės kuponus, ir kremų mėginukus, ir vaikiškas žaidimų kortas, ir vaikiškas knygutes krovėm be paliovos. Net ir kuponus vištoms su nuolaida nusipirkti.

Keičiasi laikai, keičiasi mados, keičiasi rinkodaros triukai. Negalvokite, kad tos kortelės – tai mielas atvirukas su nuostabiu paveikslėliu. Ne. Tai net ne atvirukas. Tai – greičiau reklaminė kortelė, kurioje užrašytas palinkėjimas tik tarp kitko, kad neatrodytų labai jau pigiai. Juk pagrindinė idėjos esmė ir didžioji žinutė pirkėjui – įkyrus priminimas vartotojui, kad kai jis negaluoja, gali ir dieną, ir naktį skambinti vaistininkui. Na, ir žinoma, nurodytas nemokamas telefono numeris 🥴

Matyt, dar mažai šiukšlių išdaliname. Jau ir taip krūvos reklamų ir nepanaudotų mėnesio laikraštukų keliauja į konteinerius. Keliaus ir šios kortelės su vaistinės reklama bei parašytu palinkėjimu, tik jau į namų konteinerius.

Ir ką gi aš galėčiau ten parašyti? Ko palinkėti? Šiek tiek primena pageidavimų koncertą Linkime pasveikti. Linkiu tau, mielas kliente, greičiau pasveikti. Linkiu, kad nereikėtų lankytis vaistinėse. Užgavėnių proga priminti, kad kiekviena diena brangi, todėl valgyk blynų, gerk kavos ir nekvaršink sau ir man galvos 🤯 Tarptautinę darbo dieną ant Palinkėjimo kortelės šalia vaistinės reklamos parašyti: Kas daug ir intensyviai dirba, tas neserga. Senjorų dieną įpiešti žodžius, kad ne senatvė, o ligos padaro žmogų neįgalų. O gal surašyti visas gyvenimo tiesas, kad:

Ne viskas auksas, kas auksu žiba…

Ką sėsi, tai tą ir pjausi, žaliam gegužy ar baltam sausy…

Kaip sau klosi, taip ir miegosi, ar kietą lentą, ar pūką jausi…

Kad dėl takelio nereik mest kelio, kad šitaip daro tiktai bevaliai…

Kad norint rasti, pirma reik mesti, ir šitą reikia laiku suprasti…

Kad sielą saugot reik nuo godumo – godūs laimingi niekad nebūna.

Kaip skirti piktą nuo gero, kaip doram žmogui gyventi dera…

Pasiųsti linkėjimą klientams galima ir be reklaminių kortelių. Jos – tik pigus triukas, parodantis, kad svarbiausia čia yra NEMOKAMAS TELEFONAS DIENĄ IR NAKTĮ ir priminimas, kad tas telefonas yra X vaistinės. Kad nepamirštum. Kad jis visada būtų po ranka. Kad jis svarbus. Kad išgelbės ir naktį. Beveik kaip skambinant 112.