Vaistininko užrašai

Manęs kartą paklausė: KAS MAN PATINKA? Ir aš atsakiau:

Man patinki tu ir visi balandžiai tame medyje, ir visi šunys mano mieste, išskyrus tuos, kurie rausiasi mūsų šiukšlių konteineryje… Ir visi katinai, išskyrus tą, kuris nuolat kakoja vaikams žaisti skirtoje smėlio dėžėje…

Dar man patinka gelbėtojai, kurie gelbėja žmones paplūdimy ir policininkai mieste, išskyrus tą, kuris išrašė baudą už tai, kad ne toje vietoje apsisukau… Man patinka kai kurie mano pabaisos draugai, ypač kai aš įkauštu, ir man patinka visi kiti mano draugai, kurie neteisia ir nepavydi mano sėkmės, išskyrus tą, kuris pavogė iš manęs laimingą loterijos bilietą. Man patinka vasaros, šiltos ir saulėtos, išskyrus tą, kuri atėmė iš manęs mano augintinį… Man patinka ruduo, auksinis ir vėjuotas, išskyrus tą lietingą, kai vaistinė skendo nuo purvo… Man patinka žmonės, laimingi ir liūdni, išskyrus tą, kuris mane pasiuntė ant trijų raidžių… Man patinka vaikai, bėgiojantys po balas ir laižantys varveklius, išskyrus tą, kuris lėktuve devynias valandas nesustodamas rėkė… Man taip pat patinka senoliai ir kiti kaimo šviesuoliai, kurie savo išmintimi  stebina kiekvieno susitikimo metu, išskyrus tą, kuris vaistinėje ant palangės “pamiršo” sudaužytą gyvsidabrio termometrą…

Dar man patinka kiekviena nauja diena, tarsi mažytis gyvenimas – su kiekvienu prabudimu ir kiekvienu kėlimusi, išskyrus vakarą su kiekvienu gulimusi ir užmigimu, tarsi mažyte mirtimi… Man patinka mokslo pažanga ir neribotos medicinos galimybės, išskyrus ribotas pacientų galimybes… Man patinka muilo burbulai ir visi kiti burbulai, taip pat ir šampano burbuliukai taurėje, ir tie, balose, kurie susidaro lyjant lietui.

Dar patinka coca-colos burbuliukai, kurie priverčia užsikurti mano sustojusį skrandį ir tie, kurie kyla ruošiant gurmanišką vakarienę, išskyrus tirpstančio aspirino burbuliukai, kurie reiškia, kad šiandien iš skausmo plyšta galva… Man patinka iš vaikystės prisiminimų pasąmonėje išlikęs vaistinės kvapas, ir visi kiti vaistinės kvapai, išskyrus tą, kurį atneša krautuvininkų pasamdyti slapti pirkėjai. Man patinka mano darbas, mano kolegos, mano klientai ir visi kiti, kurie myli mane visomis savo liaukomis, išskyrus tą bjauriąją regiono vadovę, kurios nemaloni fizionomija ir iš burnos krentančios gyvatės gadina mano nuostabias gyvenimo akimirkas.

Dar man patinka Vaistininko užrašų sekėjai, kurie mane palaiko išsakyta nuomone, geru žodžiu ir puikia nuotaika, kurie ragina nesustoti ir rašyti toliau, kurie tiki manimi ir mano, kad mes kartu sugebėsime pakeisti pasaulį. Paradoksas, tačiau rašant apie savo blogo skaitytojus, nerandu nei vienos priežasties parašyti žodį IŠSKYRUS. Ateinantį rugsėjį švęsiu dešimties metų rašymo jubiliejų! Ir per visą dešimtmetį neįsigijau nei vieno priešo. Na, IŠSKYRUS krautuvininkus. IR MAN TAI LABAI PATINKA.