Vaistininko užrašai

Viename užkuistame stalčiuje randu pageltusį kišeninio kalendoriaus lapelį, kuriame visu gražumu suspindi pavadinimas: MEILĖ IR PAGARBA SAU.

Skaitau toliau: Ne vieną dažnai aplanko savigrauža, kai pradeda save lyginti su kitais. Mažiau žvalgykitės, padėkite patys sau:

Mylėkite save tokius, kokie esate.

Na ir kas, kad svarstyklių rodyklė krypsta visai ne į tą pusę, į kurią norėčiau. Kai reikalai krypsta šokolado link, priešintis nėra prasmės. Ką kiti apie tave galvoja – ne tavo rūpestis. Reikia galvoti, ne kaip jauniau atrodyti, o kaip atrodyti gerai pagal savo amžių 🥸

Bandau tai daryti kasdieną, tik ne visada tas darbas su savimi būna našus. Skaitau toliau:

Grūdinkite savo valią. Svarbiose situacijose užuot sakę “norėčiau”, drąsiai sakykite “noriu”.

Taigi, kaip visada netikėtai, į vaistinę užklysta regiono vadovė. Išsitraukia savo juodąją užrašinę ir pradeda moralizuoti: “Labai prasti jūsų rodikliai…Kitos vaistinės jus ženkliai lenkia…” Bandau save suimti į rankas, bet išsprūsta: “Žmonių nedaug buvo, mažas perkamumas, prekės pabrango…Norėčiau, kad būtų geriau, bet…”. O ji varo toliau: “Net jei ir žmonių nėra, turite sugalvoti, kaip tuos rodiklius pakelti.” Ir tada aš prisimenu tą pageltusį lapelį 😉 “O aš NORIU, kad man algą kas nors pakeltų!” Regioninė pažiūrėjo į mane nepatikliu žvilgsniu, pasimuistė ir atsistojusi tarė: “Pirma rodikliai”, o aš: “NORIU dirbti savo darbą GERAI ir iš to duonai užsidirbti.” Nežinau, kuo tai baigsis 🤭 Bet man patiko parodyta, jei ne meilė, tai pagarba sau, todėl skaitau toliau:

Išmokite pasakyti NE, ypač tiems, kurie mėgsta gyventi kitų sąskaita. Kad netaptumėte amžinu tarnu, kartą pasiryžkite ir išsiskirkite su tais, kurie jums nepatinka.

Geri žodžiai, pagalvoju, bet kaip tai veikia praktikoje? 

– Laba diena, tai pritrūkau ospamoxo, pagelbėsite?

– Ne.

– Kaip tai ne? 

– Čia ne labdaros vaistinė.

– Tai ką man daryti? Juk savaitgalis, aš recepto negausiu.

– Jei gydytojas tiek skyrė, vadinasi, užtenka. Pirmadienį išsiaiškinsite, ar reikia dar.

– Tai dar dvi dienos 😱

– Kad ir penkios.

– Bet jūs mane pažįstate. Kaip čia taip dabar?

– Dabar VISADA bus taip. 

– Tai aš pas jus daugiau neisiu! Man jūs pradėjote stipriai nepatikti 😬

– O aš ir nesu saldainis, kad visiems būčiau skanus. Aš – riešutėlis, kuris ne kiekvienam įkandamas.

– Na  tai tada viso gero. Iki kito karto.

– Tikiuosi, daugiau to kito karto nebus. Bent jau tokio, kai vis kažką reikia duoti skolon 😎

Fu, pavyko atstovėti savo. Ką ten dar įdomaus rašo tame kalendoriuje? 

Pamirškite žodžius “pamėginsiu”, “nesugebėsiu”, dažniau sakykite “galiu”, “man turi pavykti”.

Hmm, artėja vasara, atostogų metas. Vadinasi – kova už būvį. Pamėginsiu šiais metais pasipriešinti kvailoms taisyklėms. Bet ne, nesugebėsiu. Pastatys prieš faktą, ir vėl sutiksiu padirbėti iš peties. Bet juk po tokių vadavimų, vėl reikia neeilinių atostogų. Šį kartą, vis gi, turi pavykti:

– Prašau susirasti, kas jus pavaduos atostogų metu.

– Neturiu laiko tokioms paieškoms.

– 😤

– Mano darbas – padėti sveikti ir geriau jaustis 😇

– Jūs privalote susirasti sau pamainą, kitaip – liksite be atostogų!

– Nemanau, kad taip bus, bet, tebūnie, palaukime, pažiūrėkime, pamatykime 😀

Personalo vadovė tokiu mano elgesiu sužavėta nebuvo, tačiau aš savimi likau patenkintas. MAN TURI PAVYKTI.

Mokėkite pasidžiaugti savimi, savo darbu. Užuot sakę “aš tik sekretorė”, paaiškinkite: “esu atsakingas  už sekretoriato darbą”. Žodžius “aš – tik paprastas vairuotojas” pakeiskite žodžiais “esu atsakingas, kad mašina būtų tvarkinga, kad visur nuvyktume laiku, kad pavyktų išvengti avarijų”. Dažniau prisiminkite: “Tai MAN patikėtos šios pareigos”.

Aš džiaugiuosi, jeigu ne savimi, tai bent jau savo darbu. Ryte keliuosi, vakare guluosi, o tarp to – užsiimu tuo, kuo noriu. Argi tai ne sėkmė? Gal ir taip, jei ne: 

1. Mėnesio pabaiga ir kito pradžia, kai nieko daugiau nematai, tik – akcijas ir naujų kainų etiketes;
2. Lydinčios prekės;
3. Asmeniniai pasiūlymai;
4. Vis didėjantys planai;
5. Slapti pirkėjai;
6. Tabeliai ir visi kiti ne tavo specialybės darbai;
7. Nepriklausomai nuo metų laiko dulkėjančios lentynos;
8. Valytojos “gastrolės”, kurių metu tu neišvengiamai tampi valytoju… Oi, ne, pamiršau, aš – ne valytojas, aš esu atsakingas už švaros ir higienos kontrolę 😉

Taigi, taip ir pasakiau: “Grindų aš daugiau neplausiu, ir gėlių darželio šalia vaistinės neravėsiu. Ir sniego nuo vaistinės prieigų nekasiu! Akcijos? Na, dar šiek tiek pakentėsiu. Bet neilgai. Tikiuosi, kad ir šiam “svarbiam ir atsakingam” darbui bus suteiktas papildomas etatas. NES MAN PATIKĖTOS VAISTININKO PAREIGOS 🥼